Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS BIBLIOTEKA Paveldas ir raida, Bibliografijos rodyklė

Transkrypt

1 Lietuvos mokslų akademijos biblioteka LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS BIBLIOTEKA Paveldas ir raida, Bibliografijos rodyklė Vilnius

2 UDK 016: (474.5) Sudarė Elena Stasiukaitienė Redaktorių kolegija: Leokadija Kairelienė, Lina Kanopkienė (ats. red.), Juozas Marcinkevičius (pirm.), Birutė Railienė, Povilas Saudargas ISBN Lietuvos mokslų akademijos biblioteka,

3 Turinys E. Stasiukaitienė. BIBLIOTEKOS, KAIP IR ŽMONĖS, TURI LIKIMUS. Pratarmė... 6 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS BIBLIOTEKOS SVARBESNIŲ ĮVYKIŲ IR VEIKLOS DATOS I. PAVELDĖTOS IR ĮGYTOS BIBLIOTEKOS, SPAUDINIŲ RINKINIAI, KOLEKCIJOS I. 1. VILNIAUS EVANGELIKŲ REFORMATŲ SINODO BIBLIOTEKA (ĮSTEIGTA 1557 M.) I Bibliotekos istorijos ir veiklos fragmentai I Spaudinių, rankraščių ir archyvo fondai. Katalogai I Bibliotekos globotojai, tarnautojai I. 2. VILNIAUS MOKSLO BIČIULIŲ DRAUGIJOS BIBLIOTEKA (ĮSTEIGTA 1907 M.).. 30 I Bibliotekos įkūrimas ir veikla. Apžvalgos, ataskaitos I Fondai. Formavimas, sudėtis, tvarkymas. Katalogai I Mecenatai. Dovanotos ir įgytos knygos, rankraščiai, archyvai I Fondų kiekybinė ir kokybinė sudėtis. Spaudinių tvarkymas, katalogavimas I Spaudinių ir rankraščių unikumai I Bibliotekos globotojai, tarnautojai I. 3. VALSTYBINĖ VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA (ISTORIJA NUO 1912 M.) I Vrublevskių šeima. Tadas Vrublevskis. Bibliofilo įgytos privačių asmenų bibliotekos ir archyvai. Palikimas I Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos draugija, jos nariai I Valstybinės Vrublevskių bibliotekos istorija ir raida I Ryšiai su Rytų Europai tirti institutu I Fondai. Sudėtis. Komplektavimas. Privalomasis egzempliorius. Katalogai I Valstybinei Vrublevskių bibliotekai atitekę mokslo įstaigų ir privačių asmenų rinkiniai I Skaitytojai. Literatūros išduotis. Renginiai I Patalpos. Lėšos. Etatai I Bibliotekos atidarymo iškilmės 1935 m I Bibliotekos patirti nuostoliai karų ir okupacijų metais I Bibliotekos darbuotojai I Personalijos I Paskyrimai. Kvalifikacijos kėlimas I. 4. KARIUOMENĖS BIBLIOTEKA (ĮSTEIGTA 1923 M.) I Lietuvos kariuomenės bibliotekų kūrimas, darbo organizavimas. Renginiai I Taisyklės, nuostatai, metodikos patarimai I Fondai. Katalogai I Skaitytojai. Karių skaitymo kultūros ugdymas I Kariuomenės bibliotekų veiklos apžvalgos. Statistiniai duomenys I Lietuvos kariuomenės centrinė biblioteka I Bendros žinios I Reglamentas I Fondai. Katalogai I Skaitytojai I Veiklos apžvalgos, rodikliai

4 I Kariuomenės bibliotekininkai. Kvalifikacijos kėlimas. Apdovanojimai I Aleksandras Ružancovas I Kariuomenės bibliotekų knygų ženklai I. 5. Varia I. 6. Bibliotekų perdavimas Lituanistikos institutui. Kelias į Lietuvos mokslų akademiją II. LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS BIBLIOTEKOS RAIDA. VEIKLOS TURINYS II. 1. Bendrieji klausimai II Nuostatai, taisyklės, sutartys. Laiškai valdžios institucijoms II Atmintinės, vadovai. Suvestiniai katalogai II Veiklos apžvalgos. Programos, projektai II Tarptautiniai ryšiai II. 2. Bibliotekos fondai II Fondų organizavimas, sudėtis II Lituanikos paieškos Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte II Nuostoliai patirti Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Turto gelbėjimas II Fondų komplektavimas. Privalomasis egzempliorius. Dovanos II Spaudinių tvarkymas, restauravimas, apsauga II Specfondas II Spaudinių ir kitų dokumentų mainai II Seni ir reti spaudiniai II Kolekcijos II Rankraščiai II. 3. Skaitytojai. Aptarnavimas, paslaugos II Informacinis darbas II Katalogai. Kartotekos. Duomenų bazės II Tarpbibliotekinis abonementas II Parodos II Teminės II Personalinės II Parodos kituose Lietuvos miestuose ir užsienyje II Užsienio leidyklų, mokslo įstaigų ir organizacijų parengtos parodos II Kiti renginiai (susitikimai, knygų pristatymai, minėjimai) II. 4. Bibliotekinių procesų automatizavimas II. 5. Mokslinis ir metodinis darbas II Konferencijos, seminarai, pasitarimai II Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas II. 6. Bibliografinė ir leidybinė veikla II. 7. Bibliotekos leidiniai II. 8. Darbuotojai II Personalijos II Visuomeninių organizacijų veikla. Paskyrimai. Specialistų adaptacija II. 9. Varia III. IKONOGRAFIJA III. 1. VILNIAUS EVANGELIKŲ REFORMATŲ SINODO BIBLIOTEKA III. 2. VILNIAUS MOKSLO BIČIULIŲ DRAUGIJOS BIBLIOTEKA III. 3. EMILIJOS IR EUSTACHIJAUS VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA

5 III. 4. VALSTYBINĖ VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA III. 5. LIETUVOS KARIUOMENĖS BIBLIOTEKOS. KARYS SU KNYGA III Ekslibrisai III. 6. LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS BIBLIOTEKA. RŪMAI, INTERJERAS, EKSTERJERAS, APLINKA. EKSLIBRISAS III Bibliotekos renginiai. Svečiai III Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos darbuotojai (grupinės nuotraukos) III. 7. VARIA SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ

6 BIBLIOTEKOS, KAIP IR ŽMONĖS, TURI LIKIMUS Pratarmė Lietuvių tautos iškiliausi kultūros ir mokslo žmonės iš seno svajojo apie mokslo draugijos įkūrimą. Dar būdamas studentas 1879 m. J. Basanavičius pirmasis iškėlė mintį steigti lietuvių mokslininkų draugiją m. apie tai Mažosios Lietuvos ir JAV lietuvių spaudoje rašė J. Zauerveinas, J. Basanavičius ir J. Šliūpas. Carinei valdžiai panaikinus lietuvių spaudos draudimą, susidarė geresnės sąlygos lietuvių visuomeniniam ir kultūriniam judėjimui. J. Basanavičiaus iniciatyva 1907 m. balandžio 7 d. Vilniuje įvyko Lietuvių mokslo draugijos steigiamasis susirinkimas, įkūręs Lietuvių mokslo draugiją. Baigdamas susirinkimą J. Basanavičius palinkėjo, kad ateityje Lietuvių mokslo draugija taptų Lietuvių mokslo akademija. J. Basanavičiaus palinkėjimui įgyvendinti galimybė atsirado po daugelio metų m. praradus Lietuvai nepriklausomybę ir susidarius naujoms visuomeninio bei politinio gyvenimo sąlygoms, daugelis mokslo ir kultūros žmonių nutarė pasinaudoti okupacinės valdžios sudaryta galimybe įgyvendinti Lietuvos šviesuolių norą turėti Lietuvos mokslų akademiją. Ji buvo įsteigta 1941 m. sausio 16 d. Viena iš pirmųjų mokslo laboratorijų visais laikais buvo biblioteka. Todėl ir Lietuvos mokslų akademijos kūrėjai rūpinosi turėti biblioteką. Į kuriamos Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos sudėtį įėjo Valstybinė Vrublevskių biblioteka, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Kariuomenės ir kitos bibliotekos. Lietuvos mokslų akademijos archyve (toliau LMAA) saugomas Valstybinės Vrublevskių bibliotekos perėmimo aktas. 1 (Šis ir kiti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos istorijos dokumentai skelbti spaudoje. Žr įrašą rodyklėje.) 1940 m. rugsėjo 6 d. minėtą dokumentą pasirašė Lituanistikos instituto direktoriaus paskirta komisija Instituto reikalų vedėjas dr. Konstantinas Avižonis, Instituto narys dr. Jonas Puzinas ir Instituto bibliotekos vedėjas Simas Sužiedėlis. Biblioteka liko savo patalpose Vilniuje, Žygimantų g. 2/ tūkst. spaudinių, rankraščių fondo ir muziejinių vertybių kolekcijos apsauga buvo patikėta nuo 1939 m. lapkričio 1 d. šios bibliotekos administratoriaus pareigas ėjusiam vilniečiui pedagogui, literatui, visuomenės veikėjui Antanui Valaičiui ( ). Didžioji šių rinkinių dalis 150 tūkst. saugojimo vienetų anksčiau priklausė garsiam vilniečiui advokatui, visuomenės ir kultūros veikėjui, Lietuvos praeities gerbėjui Tadui Vrublevskiui (Tadeusz Wróblewski, ). Amžininkai savo 6

7 prisiminimuose rašė, kad iš tėvų Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių paveldėtos bibliotekos turtinimas buvo jo gyvenimo neatskiriama dalis. Profesorius Viktoras Biržiška atsiminimų knygoje Neužgijusios žaizdos rašė: [...] šykštus privačiam gyvenime, kuriam buvo gaila pinigo net valgiui [...] negailėjo jokių išlaidų savo puikiai bibliotekai papildyti, o iš mūsų iškaulindavo savo bibliotekai po vieną egzempliorių mūsų leidžiamųjų Vilniuj knygų [...]. 2 T. Vrublevskis sukauptą unikalią biblioteką paliko Vilniaus miestui, todėl visų valdžios pervartų laiku ji išliko senojoje sostinėje m. lapkričio 10 d. Lituanistikos instituto pareigūnų ta pati minėtoji komisija, dalyvaujant Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie) turto globotojui Stanislavui Koscialkovskiui, perėmė jos biblioteką ir rankraštyną. 4 Nuo 1907 m. veikusi Draugija subūrė Vilniuje gyvenančius lenkų intelektualus istorikus, kalbininkus, gydytojus, gamtininkus, žurnalistus, kitų sričių specialistus, kuriuos vienijo bendras tikslas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos praeities moksliniai tyrimai. Draugijos kūrėjų ir narių dovanotos knygos, rankraščiai, dokumentai, taikomosios dailės kūriniai, paveikslai gausino muziejaus kolekciją, archyvą ir biblioteką. Lituanistikos instituto perimtos bibliotekos fonduose buvo apie 65 tūkst. tomų spaudinių m. kovo 24 d. Švietimo liaudies komisariato turto tvarkymo komisijos nutarimu biblioteka atiteko Lietuvos mokslų akademijai. Biblioteką saugojo patikimas asmuo jos būstinėje 1913 m. Draugijos lėšomis pastatytame name Vilniaus centre prie tilto per Nerį (dabar Žaliasis) m. rudenį šį pastatą vokiečiai nusavino armijos reikmėms, tad bibliotekos fondus skubiai teko pervežti į kitas patalpas. 6 Sovietams okupavus Lietuvą, 1940-ųjų rugpjūčio pabaigoje Lietuvos kariuomenė buvo pertvarkyta į 29 Šaulių teritorinį korpusą. Dvi didžiausios prieškaryje Centrinė kariuomenės ir Karo technikos biblioteka uždaromos, o jų spaudinių fondai išgabenami į Vilnių. Šykštūs spaudos pranešimai liudija, kad knygos ir periodiniai leidiniai buvo suversti ant šaligatvio prie 29 Šaulių teritorinio korpuso štabo. Nuo lietaus, vėjo ir ilgapirščių nemaža spaudinių žuvo, tačiau didžiąją jų dalį priglobė Lituanistikos institutas m. gruodžio 20 d. instituto direktorius V. Krėvė-Mickevičius sudarė komisiją Lietuvos kariuomenės spaudinių rinkiniui perimti. 7 Lituanistikos instituto spaudinių konservatorius Aleksandras Ružancovas, kataloguotojas Jonas Matusas ir bibliotekininkė Ona Pšiluskaitė, dalyvaujant 29 Šaulių teritorinio korpuso vado įgaliotam asmeniui, surašė aktą, kuris įteisino 27,9 tūkst. tomų knygų ir žurnalų perdavimą Instituto žinion. 7

8 1941 m. sausio 7 d. V. Krėvė-Mickevičius rašte, adresuotame 29 Šaulių teritorinio korpuso vadui, aiškino: [...] Institutas susirūpino ir buvusiomis Lietuvos kariuomenės pulkų bibliotekomis, kurios paskutiniu metu, kaip teko girdėti, esančios perorganizavimo stadijoj. [...] gali atsirasti ir tokių knygų, kurios toms bibliotekoms bus netinkamos, o Lituanistikos institutui, kaip mokslo įstaigai, jos labai praverstų. [...] Be to, Lituanistikos institutas jau yra gavęs Liaudies Kariuomenės Centrinę biblioteką, kuri sudarys pamatą organizuojamam Karo mokslo skyriui prie Lituanistikos instituto. 8 Kada ir kaip radosi šių bibliotekų tinklas, sužinome pažvelgę į Lietuvos kariuomenės istoriją m. lapkričio pabaigoje labai sunkiomis sąlygomis pradėjus kurti ginkluotąsias pajėgas nepriklausomybei apginti, steigtos ir pirmosios karių bibliotekos. Viena iš jų Generalinio štabo Karo mokslo skyriaus m. buvo esmingai pertvarkyta ir pavadinta Centrine kariuomenės biblioteka. Jai vadovavo energingas, sumanus majoras Aleksandras Ružancovas. Jis rūpestingai ir profesionaliai komplektavo fondus, drauge su bendradarbiu P. Petrausku parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spausdintą Centrinės kariuomenės bibliotekos katalogą, Vėliau pasirodė du jo tęsiniai. Išauginta ir išpuoselėta speciali mokslinė biblioteka tarnavo kariuomenės mokymo ir mokslo tikslams, jos priedermė buvo kariuomenės bibliotekų tinklo plėtra, jų fondų formavimas, darbo organizavimas bei kokybė, bibliotekininkų mokymas, karių skaitymo kultūros ugdymas m. Lietuvos kariuomenės centrinė biblioteka turėjo 25 tūkst. tomų spaudinių m. gruodžio 28 d. V. Krėvė-Mickevičius pasirašė Vilniaus kunigų seminarijos bibliotekos apžiūrėjimo ir apsaugos priemonių pritaikymo protokolą. 10 Šį dokumentą surašė Lituanistikos instituto direktoriaus paskirtos komisijos nariai Instituto sekretorius Kazys Boruta, kataloguotojas Jonas Matusas ir bibliotekininkas Kazys Berulis. Apžiūros metu bibliotekos fonduose buvo knygos, 857 saug. v. rankraščių, 115 žemėlapių, 487 litografijos. Šis turtas buvo paliktas Vilniaus kunigų seminarijos patalpose (Tilto g. 12), kunigo Krasovskio priežiūroje. Nėra tikslių duomenų, kiek šio rinkinio spaudinių perėmė Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Tikėtina, kad fondų dalybos vyko 1945 m. pavasarį įkūrus Lietuvos knygų rūmus m. antrajame pusmetyje į Valstybinę Vrublevskių biblioteką buvo atgabenti be savininkų likusių dvarų bibliotekų likučiai. Pirmaisiais pokario metais sutvarkyti spaudiniai įtraukti į Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fondus. Šie faktai minėti spaudoje (žr. rodyklės sk. I. 5; I. 6; II ). 8

9 Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos 1941 m. sausio 16 d. nutarimu (Nr. 36) buvo panaikintas Lituanistikos institutas, jo vietoje pradėta kurti Mokslų akademija. Organizaciniam komitetui vadovavo V. Krėvė-Mickevičius. Lituanistikos institutui priklausiusios Valstybinė Vrublevskių (vadinta Lituanistikos instituto centrine), Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir Lietuvos kariuomenės biblioteka atiteko Lietuvos mokslų akademijai ir tapo jos bibliotekos neįkainojamu paveldu. Bibliotekos, kaip ir žmonės, turi likimus. Gelbėdami beveik keturis šimtmečius kauptus spaudinius ir rankraščius, Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenės atstovai 1941 m. vasario 15 d. raštu kreipėsi į Mokslų akademijos organizacinį komitetą, prašydami Sinodo bibliotekai suteikti administracinę globą ir mokslinę priežiūrą. Dokumente pabrėžiama: Vilniaus Ev. Reformatų Sinodo biblioteka iš kitų išsiskiria savo ypatingumu ir vertingumu. Joje, be tomų knygų, yra keliolika tūkstančių senų rankraščių ir šiaip įvairių retų rinkinių iš XV XVIII amžiaus [...] m. vasario 22 d. šią unikalią biblioteką perėmė V. Krėvės-Mickevičiaus paskirti Mokslų akademijos bibliotekos direktorius Petras Vaičiūnas, Mokslų akademijos mokslinis sekretorius Simas Sužiedėlis ir techninis sekretorius Vytas Starkus. 12 Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei paprašius, biblioteka nebuvo iškeldinta iš jos būstinės Vilniuje, Pylimo g. 11. Traukdamiesi iš Vilniaus 1944 m. liepos 11 d. vokiečiai padegė pastatą, kuriame nuo 1929 m. buvo biblioteka. Rizikuodami gyvybe jos turtą gelbėjo tėvas ir sūnus Diliai, tačiau nemaža vertybių sudegė m. vasario 11 d. buvo patvirtinti Mokslų akademijos laikini etatai ir struktūra. 13 Bibliotekai skirti 25 etatai, įskaitant mašininkes ir ūkio dalies personalą. Suformuoti šeši bibliotekos skyriai * : Bibliografinis-kataloginis; Rankraščių ir senų spaudinių; Kartografijos ir meno; Periodikos; Skaityklų; Knygų magazinai. Direktoriaus pareigas ėjo žinomas poetas ir dramaturgas Petras Vaičiūnas, jo pavaduotoja dirbo Marija Burokienė. Bibliografinio darbo ir katalogų organizavimu rūpinosi buvęs ilgametis Lietuvos kariuomenės centrinės bibliotekos vedėjas Aleksandras Ružancovas. Jam talkino Janina Kapuscinskaitė ir Julija Vaicekauskienė. Rankraščių ir senų spaudinių skyriui vadovavo Petras Veblaitis. Pirmasis jo pagalbininkas buvo dokumentų konservatorius Kazimieras Berulis. Atsakingosios sekretorės pareigos atiteko Kazimierai Lazdinienei. Darbų susikaupė aibė. Reikėjo tvarkyti Valstybinei Vrublevskių * Pavadinimai autentiški. 9

10 bibliotekai perduotą Rytų Europai tirti mokslinio tyrimo instituto, Vilniaus pravoslavų seminarijos spaudinių rinkinį, 1940 m. iš Vilniaus krašto dvarų atgabentas knygas. Tačiau visus planus sujaukė 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Nepaisydami pavojų, Mokslų akademijos bibliotekos darbuotojai slėpė vertingus spaudinius, saugojo rūmus, kurių gviešėsi okupantai m. kovo 17 d. vokiečių valdžios įsakymu Mokslų akademijos biblioteka buvo uždaryta. Nešildomose, nevėdinamose patalpose pelijo į šūsnis sukrautos knygos. Jau pirmaisiais pokario metais bibliotekos fondai praturtėjo gavus vertingą lituaniką ir archyvų dokumentus. Lietuvos mokslų akademijos vadovybės sprendimu 1945-ųjų gruodžio viduryje į Karaliaučių traukiniu išvyko teisės istorikas Povilas Pakarklis ir tuometinis bibliotekos direktorius Juozas Jurginis. Jie ten plušėjo daugiau kaip mėnesį. Radiniai pranoko lūkesčius. Iš Vilniaus atvykęs sunkvežimis ir keletas pagalbininkų į sostinę išvežė senas, retas knygas ir rankraščius, kurių didžioji dalis atiteko Mokslų akademijos bibliotekai m. bibliotekoje įsidarbinęs poetas Jonas Šiožinys vėliau savo bičiuliams pasakojo, kad jos rūmai buvo apgriauti, vestibiulis ir laiptai apkrauti kalnais knygų. Viską reikėjo sunešti, susisteminti, sudėti į atitinkamus fondus. 15 Bėgo metai, keitėsi bibliotekos vadovai, struktūra, bet išliko pamatiniai tikslai ir funkcijos, kurie įrašyti ir 1994 m. vasario 15 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo patvirtintuose nuostatuose. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka yra valstybinės reikšmės mokslo ir kultūros įstaiga, kurios fondais ir paslaugomis naudotis turi teisę visi Lietuvos bei užsienio šalių piliečiai. Anksčiau ar vėliau teks parašyti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos istoriją. Jos šaknys glūdi XVI a. viduryje, kuomet Vilniuje pradėta kaupti Evangelikų reformatų sinodo biblioteka. Tiems, kas imsis šio svarbaus darbo, taip pat Lietuvos bibliotekų istorijos tyrinėtojams, knygotyrininkams, bibliofilams padės ši bibliografijos rodyklė. Todėl siekta sulasioti visa, kas byloja apie paveldėtų Vilniaus evangelikų reformatų sinodo, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Valstybinės Vrublevskių ir Kariuomenės bibliotekų kūrimą, jų fondų turtinimą, globotojus, knygų likimus, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos raidą ir įvairiapusę veiklą slogiais karo, pokario metais ir nūnai joje dirbančius žmones. Moksliniam darbui pravers bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi paveldo dokumentai (F75). Rodyklės chronologines ribas ( ) lėmė Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos įkūrimo 450 metų sukaktis, 2007-ųjų pabaigoje paminėta ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje surengus mokslinę konferenciją. 10

11 Medžiaga rinkta iš Lietuvos retrospektyviosios ir einamosios bibliografijos leidinių, Lietuvoje ir Lenkijoje išleistų teminių bibliografijos rodyklių, knygų bei periodinių leidinių, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos katalogų, duomenų bazių. Aprašytos mokslinės publikacijos, jų fragmentai, dokumentai, statistikos medžiaga, bibliotekų veiklos apžvalgos, darbo patirties aprašymai, leidiniai, jų recenzijos, anotacijos bei referatai, enciklopedijų straipsniai, atsiminimai ir pokalbiai su bibliotekininkais, jų biogramos, įvairūs renginiai, taip pat ikonografija. Į šį aruodą sudėtos ir trumpos spaudos žinutės, kuriose užrašyti svarbesni bibliotekų įvykiai ir faktai. Išnirusios iš senųjų ir nūdienos periodinių leidinių puslapių, jos praplečia istorinę panoramą. Žinios apie kai kuriuos buvusius Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos darbuotojus tikslintos archyvuose. Laikytasi aprašo taisyklių, išdėstytų leidinyje Bibliografinio aprašo reikalavimai Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje sudaromiems literatūros sąrašams (Vilnius, 1999). Publikacijos patikrintos de visu. Kai kurių leidinių nepavyko surasti, tad jų publikacijų aprašai iš bibliografinių šaltinių pažymėti žvaigždute *. Rodyklės pradžioje pagal chronologiją išdėstytos Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos svarbesnių įvykių ir veiklos datos. Bibliografinės medžiagos trys dalys I. Paveldėtos ir įgytos bibliotekos, spaudinių rinkiniai, kolekcijos; II. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos raida. Veiklos turinys; III. Ikonografija. Tokią rodyklės struktūrą lėmė sukaupto publikacijų masyvo turinys. Vis dėlto bibliografinių įrašų apie paveldėtas bibliotekas išdėstymas gana sąlygiškas, nes daugumoje publikacijų aptariami įvairūs klausimai, pateikiamos panašios žinios. Būtent todėl įrašas spausdinamas viename poskyryje, o į kitus nukreipia nuorodos. Visuose skyriuose knygų ir straipsnių aprašai iš pradžių dėstomi lotynų, o po to slavų abėcėlės tvarka. Dėl medžiagos pobūdžio (ataskaitos, apžvalgos, statistiniai duomenys publikuoti Rocznik Statystyczny Wilna, Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie, Отчет о деятельности и состоянии Общества Любителей наук в г. Вильне ir kituose panašiuose leidiniuose (žr.: I ; I ; I ; I ; I ; I. 5.; taip pat II ; II. 7.) aprašai dėstomi chronologine tvarka. Lenkiškų žodžių rašyba netaisyta. Pirmosios ir antros dalies poskyriuose (I ; I ; I ; II ) personalijos išdėstytos pagal pavardžių abėcėlę. Prie kiekvienos pavardės nurodytos asmens gyvenimo datos. Literatūros apie asmenį sąraše žvaigždute * atskirti ikonografijos aprašai. Visa kita ikonografijos medžiaga pateikta trečiojoje dalyje. 11

12 Publikacijų turinį padeda atskleisti anotacijos. Asmenvardžių rodyklė sudaryta dviem abėcėlinėm eilėm lotynų ir slavų. Gale pateikiamas sutrumpinimų sąrašas. Dėkoju Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos kolegijos nariams, Informacijos skyriaus kolegoms ir Lietuvos mokslų akademijos archyvarei Teresei Mickūnytei už patarimus ir pagalbą rengiant šią bibliografijos rodyklę. Prašytume apie pastebėtus praleidimus ar netikslumus pranešti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Informacijos skyriui (Žygimantų 1/8, LT Vilnius. El. pašas: LMAA, f. 1, ap. 1, b BIRŽIŠKA, V. Neužgijusios žaizdos. Kaunas, 1936, p ABRAMAVIČIUS, V. Tadas Vrublevskis. Vilnius, 1960, p LMAA, f. 1, ap. 1, b Ten pat. 6 ŹYTKOWICZ, L. Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie, In Z dziejów Nauki Polskiej. Warszawa ; Poznań ; Toruń, 1975, p LMAA, f. 1, ap. 1, b Ten pat. 9 ADOMONIS, T tomų. Karys. Kaunas, 1939, Nr. 12, p LMAA, f. 2, ap. 1, b LMAA, f. 1, ap. 1, b Ten pat. 13 LMAA, f. 1, ap. 1, b JURGINIS, J. Karaliaučiaus lituanikos likimas. Pergalė. 1978, Nr. 2, p MACIJAUSKIENĖ, M. Jonas iš Šiožinių. In MACIJAUSKIENĖ, M. Lyg visa Lietuva. Jonava, 2000, p 206. Elena Stasiukaitienė 12

13 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS BIBLIOTEKOS SVARBESNIŲ ĮVYKIŲ IR VEIKLOS DATOS Įkurta Lietuvos TSR Mokslų akademijos biblioteka. Jos pagrindą sudarė keleto Vilniaus ir Kauno bibliotekų fondai. Turtingiausia iš jų buvo Valstybinė Vrublevskių biblioteka, turėjusi apie 180 tūkst. bibliotekinių vienetų, seniausia Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka Mokslų akademijos bibliotekos direktorius buvo rašytojas, vertėjas Petras Vaičiūnas Patvirtinti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos laikini etatai (25) ir struktūra (6 skyriai) Lietuvos TSR Mokslų akademijos Organizacinio komiteto pirmininko prof. Vinco Krėvės-Mickevičiaus sudaryta komisija perėmė Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteką (įsteigta 1557 m.) Vokiečių okupacinė valdžia uždarė Mokslų akademijos biblioteką Hitlerininkai padegė Mokslų akademijos bibliotekos žinioje buvusią Evangelikų reformatų sinodo biblioteką Vilniuje. Dalis senų rankraščių ir retų knygų išgelbėta Rugpjūčio mėnesį Mokslų akademijos bibliotekoje pradėjo veikti skaitykla Klaipėdoje įsteigtas Mokslų akademijos bibliotekos sektorius, kurio darbuotojai rinko šiame krašte be globos likusią mokslinę literatūrą, istorinius ir muziejinius eksponatus Atkurti Mokslų akademijos bibliotekos katalogai ir fondai Mokslų akademijos bibliotekos direktorius buvo istorikas Juozas Jurginis Pavasarį iš TSRS valstybinės V. Lenino bibliotekos Maskvoje į Vilnių, Mokslų akademijos biblioteką, pargabenti senovinių rusų rankraštinių knygų ir kiti rinkiniai, Pirmojo pasaulinio karo metais išvežti iš Vilniaus viešosios bibliotekos. Biblioteka pradėjo gauti privalomąjį apmokamą Lietuvoje leidžiamos literatūros egzempliorių. Prasidėjo mokslinės literatūros mainai su TSRS Mokslų akademijos sistemos bibliotekomis Surengta didelė paroda, skirta pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo Katekizmo 400 metų sukakčiai. 13

14 Įsteigtas bibliotekos Geležinis (draustinis) fondas, kuriame ilgalaikiam saugojimui padedama po 25 egz. visų Lietuvos mokslų akademijos leidinių Rudenį įsteigtas Bibliografijos sektorius Mokslų akademijos bibliotekos direktorius buvo Vladas Banaitis Sudaryta bibliotekos Mokslinė taryba Lietuvos TSR Mokslų akademijos biblioteka pavadinta Centrine. Biblioteka perėmė reorganizuojamos Kauno universiteto mokslinės bibliotekos netvarkytus rankraščių rinkinius. Pradėti knygų mainai su užsienio mokslinėmis bibliotekomis ir įstaigomis Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos direktorius buvo Stasys Brašiškis Mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje pradėjo veikti fotolaboratorija ir knygrišykla Mokslų akademijos Centrinė biblioteka perėmė Šiaulių Aušros muziejaus rankraščių kolekciją Biblioteka įsigijo surastą Vilniaus kapitulos archyvą. Pradėtas leidybos darbas. Išleistas pirmasis leidinys Lietuvos TSR Mokslų akademijos ir jos darbuotojų leidinių bibliografija. Knygos Bibliotekos bibliografai pradėjo rinkti lituanikos medžiagą Spaudos metraščio naujam skyriui Tarybų Lietuva liaudies demokratijos šalių spaudoje. Įsteigtas Senų, retų spaudinių ir kartografinių leidinių skyrius. Nuo 1991 m. Retų spaudinių skyrius Įsteigta nauja 40 vietų periodinių leidinių skaitykla Surengtas iškilmingas Tado Vrublevskio 100-ųjų gimimo metinių minėjimas Įsteigtas Komplektavimo skyrius Lietuvos TSR Mokslų akademijos Prezidiumas patvirtino Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos nuostatus Išleistas bibliotekos mokslo darbų Bibliotekininkystė ir bibliografija pirmas tomas. 14

15 Bibliografijos sektoriaus bazėje įsteigtas Bibliografijos skyrius. Nuo 2006 m. Informacijos skyrius Bibliotekos specialistai pradėjo Lietuvos nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rengimo darbus Išleistas vertingas bibliografinis leidinys Rankraščių rinkiniai. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos XI XX amžių rankraščių fondų trumpa apžvalga Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos direktoriumi paskirtas istorikas Juozas Marcinkevičius Chemijos bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutuose įsteigti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos skyriai Pradėtas leisti mėnesinis biuletenis Naujos užsienio knygos Lietuvos TSR bibliotekose Pradėjo veikti dvejų metų kvalifikacijos kėlimo kursai Centrinės bibliotekos darbuotojams, neturintiems specialaus išsimokslinimo. Fizikos institute įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos skyrius. Mokslų akademijų ir universitetų mokslo leidinių tarptautinėje bienalėje Bolonėje (Italija) Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos išleista E. Laucevičiaus knyga Popierius Lietuvoje XV XVIII a. pelnė aukso medalį Pirmą kartą Lietuvoje surengta Pabaltijo respublikų mokslų akademijų bibliotekų mokslinė konferencija Bibliopolis Lietuvos TSR Mokslų akademijos Prezidiumas priėmė nutarimą (Nr. 426) Dėl MA Centrinės bibliotekos darbo ir tolesnių veiklos perspektyvų Bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius paskirtas Lietuvos mokslų akademijos Mokslinės-techninės informacijos tarybos pirmininku Įvyko pirmoji Lietuvos ir Baltarusijos mokslų akademijų bibliotekų mokslinė praktinė konferencija Litbelpolis Pastatyta keturių aukštų fondų saugykla-priestatas, bendras plotas 5600 m². Bibliotekoje įsteigtas Restauravimo sektorius pradėjo restauruoti spaudinius Ekologijos institute įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos skyrius. 15

16 Mokslų akademijos Centrinė biblioteka pradėjo naudoti automatizuotą užsienio literatūros suvestinio spausdinto katalogo Užsienio knygos Lietuvos TSR bibliotekose posistemę Bibliotekos vestibiulio lange įrengtas dailininko Broniaus Bružo vitražas. Kultūros, filosofijos ir meno institute įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos skyrius. Biochemijos institute įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos skyrius Bibliotekoje atliktas kapitalinis remontas, kiek pakeistas vidaus išplanavimas Antrajame pusmetyje biblioteka pradėjo gauti respublikinį privalomąjį nemokamą egzempliorių Matematikos ir informatikos institute įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos skyrius Restauravimo sektorius pertvarkytas į Higienos ir restauravimo skyrių. Nuo 2006 m. Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius Bibliotekos buvusio specialaus saugojimo fondo leidiniai perkelti į bendruosius ir Retų spaudinių skyriaus fondus Sutrumpintas bibliotekos pavadinimas. Nuo tų metų ji vadinama Lietuvos mokslų akademijos biblioteka Bibliotekoje įsteigtas Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyrius Įsteigtas Senosios periodikos skyrius. Įsteigtas Automatizacijos skyrius. Nuo 2006 m. Kompiuterių priežiūros skyrius Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas patvirtino Lietuvos mokslų akademijos nuostatus Įdiegta kompiuterinė bibliotekinė sistema ALISE, naudotas UK MARC formatas. Nuo lapkričio mėnesio sudaromas kompiuterinis katalogas Botanikos institute įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos skyrius. 16

17 1997 Liepos viduryje bibliotekoje atrastas unikalus paleotipas 1545 m. Karaliaučiuje išleista Jano Seklucjano knyga Katechizmu text prosti dła prostego ludu Atkurta bibliotekos darbuotojų profsąjungos organizacija. Įstatai įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamente Retų spaudinių ir Rankraščių skyrių skaityklai suteiktas Tado Vrublevskio vardas Biblioteka išleido kompaktinį diską Lietuvos bibliografija. Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos Pradėtas bibliotekos elektroninio katalogo duomenų konvertavimas iš programos ALISE į LIBIS programą, UK MARC keistas į UNIMARC formatą. Išleistas Lietuvos bibliografijos C serijos Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos metais kompaktinis diskas Sukurtas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Namų puslapis internete. Adresas: Pagamintas pirmasis Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos elektroninio katalogo kompaktinis diskas. Patvirtinta programa Informacinės technologijos mokslui ir studijoms ir pradėta kurti Lietuvos mokslo ir studijų informacinė sistema Mokslų akademijos biblioteka įsitraukė į Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos (LieMSIS) projektą ir ėmėsi koordinuoti publikacijų duomenų bazės kūrimo bei administravimo darbus Geologijos ir geografijos institute įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos skyrius. Išleista Lietuvos bibliografijos C serijos Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos bibliografinė rodyklė. Nuo Pereita prie integruotos bibliotekinės sistemos ALEPH 500 (14,2 versija) Įsteigtas Informacinių sistemų skyrius Išleista tęstinio darbų rinkinio Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, pirmoji knyga Įdiegta informacinės sistemos ALEPH versija. 17

18 2006 Išleistas tęstinis darbų rinkinys Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 2003/2004. Iš Romos Marijonų vienuolyno bibliotekos gauta vertinga dovana 2 tūkst. knygų ir 70 pavadinimų metinių komplektų įvairių leidinių. Nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos specialistai dalyvauja tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika rengimo darbuose Surengta mokslinė konferencija Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekai

19 I. PAVELDĖTOS IR ĮGYTOS BIBLIOTEKOS, SPAUDINIŲ RINKINIAI, KOLEKCIJOS I. 1. VILNIAUS EVANGELIKŲ REFORMATŲ SINODO BIBLIOTEKA (ĮSTEIGTA 1557 M.) Žr. taip pat: I. 5. Varia; I. 6. Bibliotekų perdavimas Lituanistikos institutui. Kelias į Lietuvos mokslų akademiją I Bibliotekos istorijos ir veiklos fragmentai Žr. Nr Baublys A. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodas : organizacija, bažnytinė savivalda ir konfesinės inteligentijos formavimas metais. Vilnius : Versus aureus, p. : iliustr. Bibliogr.: p ir išnašose. Apie Lietuvos evangelikų reformatų sinodo archyvą ir biblioteką, p. 38, 55, Biblioteka i Archivum Synodu Wileńskiego Ewangelicko-Reformowanego. Lenk., vok. // Minerva Jahrbuch der Gelehrten Welt. Berlin ; Leipzig, T. 2, p Įstaigos vizitinė kortelė. 3. Chwalewik E. Bibl. Synodu Ewangelicko-Reformowanego. (Wilno). Lenk. // Chwalewik E. Zbiory polskie : archiwa, bibljoteki, gabinety, galerje, muzea i inne zbiory pamiątek przeszlości. Warszawa ; Kraków, T. 2, p Trumpos žinios apie bibliotekos įsteigimą, įgytus spaudinius, saugomus unikumus. 4. Dilienė H. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios biblioteka Vilniuje. Iliustr. // Mūsų sparnai. Chicago, Ill., 1953, Nr. 4, p Dom kolegium ewangelickiego. Lenk. // Encyclopedia Ziemi Wileńskiej. Bydgoszcz, T. 4 : Architektura : dzieła i twórcy od XVI w. do 1945 r. P Trumpos žinios apie Evangelikų reformatų kolegijos pastatą Vilniuje (Pylimo g.), kuriame buvo Sinodo biblioteka. 6. Drėma V. Pylimo gatvė. Pieš. // Drėma V. Dingęs Vilnius. Vilnius, P Apie Vilniaus evangelikų reformatų pastatus Pylimo gatvėje. Minima, kad viename iš jų buvo Sinodo biblioteka, p Drėma V. Vokiečiai sudegino Vilniaus evangelikų reformatų sinodalinę biblioteką / V. D. // Tiesa. 1944, rugs. 16 (Nr. 61), p. 5 ; rugs. 18 (Nr. 62), p

20 8. Drėma V. Vokiečiai sudegino Vilniaus evangelikų-reformatų sinodinę biblioteką // Hitlerinio siaubo metai. Vilnius, P Evangelikų reformatų bažnyčia. (Vilniaus vaizdų objektai) // Vilniaus vaizdų atvirukai, Vilnius, P Trumpos žinios apie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios ir kolegijos namų, kuriuose kaupta Sinodo biblioteka, projektavimą bei pastatymą. 10. Gizbert-Studnicki W. Bibljoteka Wileńskiego Synodu Ewangelicko- Reformowanego. Wilno, p. Bibliogr.: 7 pavad. Lenk. 11. Gizbert-Studnicki W. Bibljoteka Wileńskiego Synodu Ewangelicko- Reformowanego. Bibliogr.: 7 pavad. Lenk. // Ateneum Wileńskie. Wilno. Rocz. 8 : (Za r. 1931/1932) (1933), p Jurginis J. Sunaikinti istoriniai Vilniaus paminklai // Jurginis J. Šiurpus Lietuvos istorijos puslapis. Vilnius, P Trumpos žinios apie 1944 metų liepą vokiečių padegtą Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteką, p Jurginis J. Vokiškieji okupantai istoriškojo Vilniaus sugriovėjai // Hitlerinio siaubo metai. Vilnius, P Minima, kad traukdamiesi iš sostinės vokiečių kareiviai sudegio seniausią Lietuvoje Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteką. 14. Klaczyński S. Zabytki reformacyjne w Vilnie. Wilno : Tow. Wyd. Pogoń, p. Lenk. Apie Vilniuje surengtą Evangelikų reformatų sinodo sukauptų kultūros vertybių, tarp jų ir senųjų spaudinių, parodą. 15. Kregždė J. Lietuvos reformatų raštija : istorinė apžvalga. Chicago, Ill., p. : iliustr. Bibliogr.: p (Devenių kultūrinio fondo leidinys ; Nr. 4). Apie evangelikų reformatų knygų, archyvo naikinimą, Sinodo bibliotekos likimą, p. 11, 13, 42 43, Kregždė J. Reformacija Lietuvoje : istorinė apybraiža. Chicago, Ill. : Devenių kultūrinis fondas, [D.] p. : iliustr. Bibliogr.: p Apie Brastos Biblijos ir kitų protestantų knygų deginimą Vilniuje 1581 m., p Łysakowski A. Bibljoteka Wileńskiego Synodu Ewangelicko-Reformowanego. (Specjalne bibljoteki naukowe). Bibliogr.: p Lenk. // Wilno i Ziemia Wileńska. Wilno, T. 2, p

21 Bibliotekos istorijos ir sukauptų fondų trumpa apžvalga. Minima, kad 1935 m. Sinodas patvirtino bibliotekos statutą. 18. Lukšaitė I. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje, XVI a. trečias dešimtmetis XVII a. pirmas dešimtmetis / Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Baltos lankos, p. : iliustr., faks. Santr. vok. Bibliogr. išnašose. Minima, kad 1611 m. įtūžusi katalikų minia sudegino Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteką, p Mikelėnas J. Įspūdžiai Vilniaus Sinodą aplankius. Iliustr. // Mūsų žodis. Biržai, 1933, Nr. 3/4, p Apie Evangelikų reformatų sinodo biblioteką, p. 71, Plebankiewicz K. Kościoł Kalwiński (Ewangelicko-Reformowany). Lenk. // Plebankiewicz K. Wilno. Warszawa, P Minima, kad Evangelikų reformatų kolegijos pastate buvo įsikūrusi biblioteka, sukaupusi turtingą XVI ir XVII a. spaudinių rinkinį. 21. Počiūtė-Abukevičienė D. Protestantyzm. Bibliogr. išnašose ir str. gale. Iliustr. Lenk. // Kultura Wielkiego Księstwa Litewskiego : analizy i obrazy. Kraków, P Apie protestantų knygų deginimą Vilniuje 1581 m. ir Vilniaus evangelikų reformatų knygų rinkinio sunaikinimą 1591 m., p Pokaz zabytków ze zbiorów Synodu Ewangelicko-Reformowanego w Wilnie / Kmicic. Lenk. // Źródła Mocy. Wilno. Rocz. 1, z. 1 (1927), p Apie parodą, skirtą Evangelikų reformatų suvažiavimui, kurioje atskirą skyrių sudarė Sinodo bibliotekos spaudiniai. 23. Sakalauskas T. Missa Vilnensis : susitikimai su Vilniaus kūrėjais. Vilnius : Baltos lankos, p. : iliustr. Bibliogr.: p , Apie protestantų knygų deginimą 1581 metų rugsėjį Vilniuje ir 1591 metais sudegintą Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią, p Slavėnienė M. G. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia m. Bibliogr. str. gale. // Lietuvos evangelikų bažnyčios : istorijos metmenys. Vilnius, P Trumpos žinios apie Evangelikų reformatų sinodo biblioteką ir archyvą. Minimi šias institucijas tvarkiusieji asmenys Stefanas Kaderas ir Vaclavas Gizbert-Studnickis, p

22 25. Studnicki-Gizbert W. Bibljoteka Wileńskiego Synodu Ewangelicko- Reformowanego. Bibliogr.: 7 pavad. Lenk. // Bibljoteki Wileńskie. Wilno, P Studnicki W. G. Bibljoteka Wileńskiego Synodu Ewangelicko-Reformowanego. Bibliogr.: 7 pavad. Lenk. // Studnicki W. G. Zarys historyczny Wileńskiego Kośc. Ew.- Ref. i jego Bibljoteki. Wilno, P Studnicki-Gizbert W. Notatka historyczna o Bibljotece Synodu. Lenk. // Katalog pokazu zabytków ze zbiorów Synodu Ewang. Reformowanego w Wilnie. Wilno, P Studnicki-Gizbert W. Rys historyczny Archivum i Bibljoteki Synodu Ewang.- Reformowanego w Wilnie. Wilno, p. Bibliogr. išnašose. Lenk. Apie Sinodo biblioteką, p Šliūpas J. Reformatų bažnyčia Lietuvoje Radvilų laikais. Biržai, p. Apie 1611 metų liepą jėzuitų organizuotą pogromą prieš reformatus Vilniuje, kuomet buvo nuniokota Sinodo biblioteka, p Trečiokas V. Reformatų bažnyčia Vilniuje. Iliustr. // Mūsų sparnai. Chicago, Ill., 1991, Nr. 66, p Trumpos žinios apie Evangelikų reformatų sinodo pastatą Vilniuje, Pilies gatvėje, kuriame kadaise buvo biblioteka, ir jos knygas, saugomas Mokslų akademijos bibliotekoje bei kitose vietose, p Vilniaus ev.-ref. sinodo b-koje. (Kronika) // Bibliografijos žinios. 1933, Nr. 2, p. 77. Cituojamas žurnalo Sėjėjas pranešimas, kad gerai sutvarkyta ir erdviose patalpose įkurdinta, patyrusių žmonių puoselėjama šimtmečių istoriją turinti biblioteka. 32. Vokėnaitė A. Iš bibliotekų istorijos Biržuose ir Biržų apylinkėse XVI XIX a. Santr. rus., angl. Bibliogr. išnašose // Knygotyra. Nr. 2 (9) (1972), p Apie Evangelikų reformatų sinodo biblioteką Vilniuje, p I Spaudinių, rankraščių ir archyvo fondai. Katalogai Žr. Nr Buczek K. Archiwa Polskie : Wilno, 250 : Archiwum Ewangelicko-Reformowane. Bibliogr.: 1 pavad. Lenk. // Nauka Polska. Warszawa, T. 7, p Trumpos žinios apie Evangelikų reformatų archyvo dokumentų rūšis ir jų kiekį, tvarkymą, naudojimo galimybes, metinį biudžetą (drauge su biblioteka), saugojimo vietą. 22

23 34. Chwalewik E. Arch. Jednoty reformowanej litewskiej. (Wilno). Lenk. // Chwalewik E. Zbiory Polskie : archiwa, bibljoteki, gabinety, galerje, muzea i inne zbiory pamiątek przeszłości w ojczyźnie i na obczyźnie. Warszawa, P Chwalewik E. Bibl. Synodu Ewang.-Reformowanego Litewskiego. (Wilno). Lenk. // Chwalewik E. Zbiory Polskie : archiwa, bibljoteki, gabinety, galerje, muzea i inne zbiory pamiątek przeszłości w ojczyźnie i na obczyźnie. Warszawa, P Trumpos žinios apie Sinodo bibliotekos fondus. 36. Demby S. Bibljoteka Wileńskiego Synodu Ewangelicko-Reformowanego. (III. Bibljoteki). Bibliogr.: 1 pavad. Lenk. // Nauka Polska. Warszawa, T. 7, p Trumpos žinios apie bibliotekos įkūrimą, fondų sudėtį ir spaudinių kiekį, jų tvarkymą, katalogus. 37. Dirsytė R. Archiwa wspólnot religijnych w Dziale Starodruków i Rękopisów Litewskiej Biblioteki Narodowej = Religinių bendruomenių fondai, esantys Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių fonde // Polsko-litewskie kontakty naukowe w świetle zbiorów archiwalnych i bibliotecznych = Moksliniai lenkų-lietuvių kontaktai archyvinių ir bibliotekinių rinkinių šviesoje. Warszawa, P Apie Lietuvos evangelikų reformatų sinodo archyvą (F 93), p , Drège H., Abramowicz L. Druki. Lenk. // Katalog pokazu zabytków ze zbiorów Synodu Ewang.-Reformowanego w Wilnie. Wilno, P Evangelikų reformatų sinodo bibliotekos retų ir vertingų knygų sąrašas. 39. Gizbert-Studnicki W. Quellen zur Geschichte der deutsch-polischen Beziehungen im Archiv in der Bibliothek der evangelisch-reformierten Synode in Wilna. Vok. // Deutsche Wissenschaftliche Zeitschrift für Polen. Poznań. H. 29 (1935), p Apie vokiečių ir lenkų tarpusavio santykių istorijos šaltinius, saugomus Evangelikų reformatų sinodo bibliotekoje Vilniuje. 40. Katalog systematyczny Bibljoteki Synodu Ewangelicko-Reformowanego / oprac. S. Kader. Wilno, p. Lenk. Aprašyti 108 teologijos tematikos leidiniai, nurodytos jų signatūros ir išleidimo metai. 41. Księgozbiór Biblioteki Synodu Ewangelickoreformowanego wg języka i daty wydania, w latach ([Lentelė] 215). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų dydis ir paskirstymas pagal spaudinių išleidimo laiką (XV XX a.) bei kalbas, m. duomenys. 23

24 42. Księgozbiór Biblioteki Synodu Ewangelickoreformowanego wg języka i daty wydania w latach ([Lentelė] 215). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų dydis ir paskirstymas pagal spaudinių išleidimo laiką (XV XX a.) bei kalbas, m. duomenys. 43. Księgozbiór Biblioteki Synodu Ewangelickoreformowanego wg treści w l ([Lentelė] 216). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų dydis ir paskirstymas pagal mokslo šakas, 1929, m. duomenys. 44. Księgozbiór Biblioteki Synodu Ewangelickoreformowanego wg treści w l ([Lentelė] 216). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų dydis ir paskirstymas pagal mokslo šakas, m. duomenys. 45. Łysakowski A. Bibljoteka Wileńskiego Synodu Ewangelicko-Reformowanego / A. L. (Kronika. II. Z życia bibljotek). Lenk. // Przegląd Biblioteczny. Kraków. Rocz. 2, z. 1 (1928), p Apie bibliotekos fondų mokslinę vertę, sudėtį, katalogus. 46. Lukšaitė I. Protestantiška Vokietijos knyga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protestantų bibliotekose XVI XVII a. Santr. angl. Bibliogr. išnašose // Knygotyra. T. 23 (30) (1996), p Apie Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteką, p Misiūnienė J. XVI a. bažnyčios cenzūros draudžiamos knygos LNB rinkiniuose. Iliustr. Bibliogr. str. gale // Tarp knygų. 2007, Nr. 4, p Yra žinių apie Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos knygas, saugomas Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, p , Narbutienė D. Lotyniškų knygų rinkiniai institucinėse LDK bibliotekose XVI XVII a. (Tyrinėjimai). Santr. angl. Bibliogr. išnašose // Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 2001/2002. Vilnius, P Remiantis senųjų knygų proveniencijų tyrinėjimais bandoma apibūdinti Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos fondo sudėtį, p Rygiel S. Estreicher a Wilno. Wilno, p. Bibliogr.: p Lenk. Apie Evangelikų reformatų sinodo bibliotekos fondų papildymą pastorių dovanotais senais spaudiniais, p

25 50. Sakavičius V. Vilniaus Ev.-reformatų biblioteka. Faks. // Vilniaus žodis. 1938, priedas Kūryba ir kritika, [1938, Nr. 7], p. 28. Trumpos žinios apie biblioteką ir 22 senųjų jos fondo knygų ( ) sąrašas. 51. Saks W. Zbiory rękopiśmienne Synodu Ewangelicko-Reformowanego w Wilnie. Bibliogr. išnašose. Lenk. // Reformacja w Polsce. Warszawa. Rocz. 5, Nr. 17/18 (1928). P Apie Evangelikų reformatų sinodo sukauptus rankraštinius dokumentus. 52. Sprawozdanie Konsystorza Wileńskiego Kościoła Ewangelicko Reformowanego za rok Wilno, p. Lenk. Ataskaitoje yra žinių apie Evangelikų reformatų sinodo bibliotekos spaudinių katalogavimo darbus ir skirtas lėšas, p. 4, Studnicki-Gizbert W. Katalogi Bibljoteki Synodu. Bibliogr. išnašose. Lenk. // Katalog pokazu zabytków ze zbiorów Synodu Ewang. Reformowanego w Wilnie. Wilno, P Topolska M. B. Biblioteki zborowe. Lenk. // Topolska M. B. Czytelnik i książka w Wielkim Księstwie Litewskim w dobie Renesansu i Baroku. Wrocław, P Minimas Evangelikų reformatų sinodo 1617 metų nutarimas dėl kiekvienai Kunigaikštystės bibliotekai privalomų turėti leidinių ir vėlesni sprendimai dėl bibliotekų papildymo knygomis iš privačių rinkinių. 55. Zbiory Bibljoteki Konsystorza Ewang.-Reform. w/g treści książek w roku ([Lentelė] 306). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų sudėtis pagal spaudinių rūšis ir mokslo šakas m. duomenys. 56. Zbiory Bibljoteki Konsystorza Ewang.-Reform. w/g języka i daty wydania w r ([Lentelė] 307). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos spaudinių sudėtis pagal išleidimo laiką (XV XX a.) ir kalbas m. duomenys. 57. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelicko-Reformowanego w/g języka i daty wydania w latach ([Lentelė] 245). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų sudėtis pagal spaudinių išleidimo laiką (XV XX a.) ir kalbas m. duomenys. 25

26 58. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelicko-Reformowanego według treści książek w latach ([Lentelė] 246). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų dydis ir sudėtis pagal mokslo šakas m. duomenys. 59. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelicko-Reformowanego w/g treści książek w latach ([Lentelė] 256). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų dydis ir sudėtis pagal mokslo šakas m. duomenys. 60. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelicko-Reformowanego w/g języka i daty wydania w latach ([Lentelė] 257). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų sudėtis pagal spaudinių išleidimo laiką (XVI XX a.) ir kalbas m. duomenys. 61. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelicko-Reformowanego w/g treści książek w latach ([Lentelė] 231). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų dydis ir sudėtis pagal mokslo šakas m. duomenys. 62. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelicko-Reformowanego według języka i daty wydania w latach ([Lentelė] 234). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų sudėtis pagal spaudinių išleidimo laiką (XV XX a.) ir kalbas m. duomenys. 63. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelicko-Reformowanego w/g treści książek w l ([Lentelė] 231). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų dydis ir paskirstymas pagal mokslo šakas m. duomenys. 64. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelicko-Reformowanego według języka i daty wydania w latach ([Lentelė] 232). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bendras spaudinių kiekis bibliotekoje ir paskirstymas pagal jų išleidimo laiką (XV XX a.) bei kalbas m. duomenys. 65. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelickoreformowanego w/g treści książek w l ([Lentelė] 350). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P

27 Bibliotekos fondų bendras kiekis ir sudėtis m. statistiniai duomenys. 66. Zbiory Bibljoteki Synodu Ewangelickoreformowanego według języka i daty wydania w latach ([Lentelė] 231). Lenk., pranc. // Rocznik Statystyczny Wilna, Wilno, P Bibliotekos fondų sudėtis m. pagal spaudinių išleidimo laiką (XV XX a.) ir kalbas. 67. Žebrytė J. Lietuvos evangelikų reformatų sinodo archyvas. (Archyvų saugyklose) // Lietuvos istorijos metraštis, Vilnius, P Apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomus m. įgytus Sinodo dokumentus. 68. Žukas V. Senieji Lietuvos bibliotekų katalogai. Bibliogr. str. gale // Bibliotekų darbas. 1968, Nr. 11, p Apie Evangelikų reformatų sinodo biblioteką, p I Bibliotekos globotojai, tarnautojai Žr. Nr Kosman M. Litewska Jednota Ewangelicko-Reformowana od połowy XVII w. do 1939 r. Opole, p. (Studia i monografie ; Nr. 121). Santr. angl. Bibliogr.: p Lenk. Minima Evangelikų reformatų sinodo bibliotekos komisija, vertinami turtingą bibliotekos fondą sukaupusių ir sutvarkiusių specialistų V. Studnickio-Gizberto, A. Lysakovskio, S. Burhardto darbai, p , 94. Burhardt Stefan * Apie jį žr.: I Gizbert-Studnicki, Wacław Bušackis B., Mažiulis A. Studnicki Wacław de Gizbert / B. Bš., A. Mž. // Lietuvių enciklopedija. Boston, T. 29, p. 79. * m. vadovavo Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekai. Mirties diena nežinoma. 27