Ją publikavo Dmitrijus Davgiala (Доўгяла), žr. Беларускi архiў, t. 2 (ХV ХVI a.), Менск,

Transkrypt

1 LIETUVOS METRIKA ( ). 19-oji Teismų bylų knyga / The Lithuanian Metrica ( ). Court Record Book no 19 / Metryka Litewska ( ). Księga 19 spraw sądowych / Литовская Метрика ( ). 19-я книга судных дел. Parengė I. Valikonytė, S. Viskantaitė-Saviščevienė, L. Steponavičienė. Vilnius: LII leidykla, 2009, XXXIV, 288, [2] p., 500 egz. ISBN Lietuvos Metrikos 234-oji knyga, istoriografijoje laikoma 19-ąja Teismų bylų knyga, šiandien saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje 1. XVI a. pabaigoje XVII a. pradžioje originaliosios knygos kopijai LDK kanceliarijos archyve suteiktas Nr. 63 2, todėl 1887 m. publikuotame LM kataloge ji buvo pažymėta dvigubu numeriu 19/63 3. Ši knyga-kopija 1623 m. sudarytame LM knygų sąraše buvo įrašyta tarp vaivadų knygų (Księgi woiewodzkie) 4. Kaip ir kitos LM knygos ji XVIII a. viduryje išvežta į Varšuvą, kur dar spėjo patekti tarp tų teismo knygų, kurios 8-to dešimtmečio pabaigoje buvo transliteruotos lenkišku raidynu. Todėl dar viena jos kopija, drauge su dviem kitomis transliteruotomis Užrašymų knygomis (30-ąja ir 31-ąja) įrišta į vieną foliantą, šiandien saugoma Varšuvoje, Vyriausiajame senųjų aktų archyve oji TBK tai Vilniaus vaivados Jono Jurgevičiaus Hlebavičiaus m. vadovauto teismo knyga. Jonas Hlebavičius, dar 1528 m. gavęs Vitebsko, o 1532 m. Polocko vaivadystę, vykdė ten teisingumą, kurio dokumentine išraiška tapo vadinamoji 16-oji Užrašymų knyga, dėl Ru- 1 РГАДА, ф. 389 (Литовская Метрика), ед. хр Knygos kopijos mikrofilmas yra LVIA. 2 Šis skaičius įrašytas lenkišku raidynu transliteruoto knygos registro pirmojo lapo viršuje. 3 С. Пташицкий, Описание книг и актов Литовской Метрики, Санкт-Петербург, 1887, с Г. Голенченко, Реестр книг Метрики Великого княжества Литовского 1623 г., Исследования по истории Литовской Метрики, ч. 2, Москва, 1989, с AGAD, zespół Metryka Litewska, nr. 217 (księga 63), l sijos archyvistų klaidos išsprūdusi iš Metrikos teismų knygų skyriaus m. tapęs Vilniaus vaivada ir ėmęs vadovauti Vilniaus pilies teismui, jis paliko kelias teismo knygas, viena iš kurių (vadinamoji 11-oji TBK) jau publikuota 7. Jūratė Kiaupienė, tyrinėjusi vaivadų teismo knygų komplekso sandarą ir jų neteisėto atsiradimo LDK kanceliarijos archyve aplinkybes 8, spėjo, kad jos pateko į raštinę kartu su kitais kanclerio, tuo pat metu turėjusio ir Vilniaus vaivados urėdą, dokumentais 9. Suprantama, kad tik išanalizavus visą šių TBK kompleksą, išryškės vaivados (t. y. vietinio) teismo funkcionavimo mechanizmas bei jo modifikacijos, tačiau ir kiekvienos atskiros knygos sandaros bei joje įrašytų dokumentų kopijų turinio tyrimas padeda geriau suprasti, kaip XVI a. viduryje buvo brandinamos teismų 6 Ją publikavo Dmitrijus Davgiala (Доўгяла), žr. Беларускi архiў, t. 2 (ХV ХVI a.), Менск, Lietuvos Metrika (1542 m.). 11-oji Teismų bylų knyga, parengė I. Valikonytė, S. Viskantaitė, Vilnius, Plačiau žr. Ю. Кяупене, Книги Вильнюсского замкового суда ХVI в. в составе Литовской Метрики, Lietuvos Metrika: 1988 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1992, p. 72; J. Kiaupienė, Vilniaus vietininko Stanislovo Hamšėjaus m. teismo knygos, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 64; J. Kiaupienė, XVI a. ikireforminio Vilniaus pilies teismo knygos-kopijos Lietuvos Metrikoje struktūrinė ir informacinė analizė, Lietuvos Metrika: metų tyrinėjimai, Vilnius, 1998, p Jonas Hlebavičius kanclerystę gavo greičiausiai 1546 m. rudenį: jau kancleris, žr. Urzędnicy centralni i dostojnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV XVIII wieku. Spisy, opracowałi H. Lulewicz i A. Rachuba, Kórnik, 1994, s. 52. Taip pat žr. 19-osios TBK dokumentą Nr. 24, kur Jonas Hlebavičius save dar tituluoja tik Vilniaus vaivada. 17

2 bei administracijos reformos. Antra vertus, nesudėtinga, bet originali šios knygos sandara atskleidžia vaivadijų raštinių veiklos savitumus, jų personalo bandymus taikyti įvairius knygų formavimo modelius. Šios knygos originaliame pavadinime, kaip dažnai būna, nurodyta tik knygos pradžios, t. y. į ją įrašyto pirmojo dokumento sudarymo, data (4 indiktas). Visi Jono Hlebavičiaus vadovauto (arba kaip vieno iš procese dalyvavusių teisėjų) teismo dokumentai (Nr ), atspindintys jo beveik dvejus metus trukusią ( ) juridinę veiklą, surašyti ištisai, nebandant jų skirstyti nei pagal chronologinį, nei pagal geografinį požymį. Tačiau XVI a. pabaigoje XVII a. pradžioje rengiant šios knygos registrą, matyt, siekta, kad ateityje būtų lengviau surasti dokumentus, todėl buvo išryškintos dvi datos: 1546 m. (l. XV), kuriems priskirtos 44 bylos, ir 1547 m. (l. XVII) visi likę dokumentai (Nr ). Akivaizdu, kad įrašyti antrąją datą buvo sumanyta vėliau: ji tiesiog įsprausta tarp dokumentų Nr. 44 ir Nr. 45 pavadinimų, nes specialiai vietos nebuvo palikta. Nors į šią knygą pateko trys dokumentai, surašyti 1548 m. sausio balandžio mėnesiais (Nr. 115, 117, 120), tai neatsispindi nei registre, nei knygos pavadinime. Šios knygos sandaros ypatybė 10 jos pabaigoje atskirai nurašyti dokumentai, kuriuos bylininkai pateikė vaivados teismui kaip rašytinius įrodymus (Nr ). Specialią knygos seriją akcentuoja ir jai sudarytojo suteiktas pavadinimas: Тутъ уписаны листы и рейстра, которие на праве покладають, а для широкости в листы судовые их не пишуть (l. 223). Ši originali knygos kopijos savybė leidžia spėti, jog originalioji knyga buvo suformuota gana greitai ir kad kopija yra adekvati originalui. 10 Tai pastebėjo J. Kiaupienė, žr. Ю. Кяупене, Книги Вильнюсского замкового суда ХVI в. в составе Литовской Метрики, c ajai knygai, kaip ir kitoms palyginti neilgą teismo veiklos tarpsnį užfiksavusioms TBK, būdingas nedidelis chronologinis įrašų nenuoseklumas. Pavyzdžiui, nurašant 1546 m. nagrinėtas bylas, tarp spalio ir lapkričio mėnesiais sudarytų dokumentų atsirado gruodžio mėnesio įrašai (Nr. 32, 43). Kai kuriuose dokumentuose (pvz., Nr. 13) įrašytos dvi datos rodo bylos nagrinėjimo pradžios ( ) ir pabaigos ( ) laiką. Ypač atkreipia dėmesį įrašas Nr. 23, datuotas , kai vaivada pradėjo nagrinėti bylą. Tačiau dėl nepateiktų įrodymų ir trukdžių atvykti liudytojams bylos nagrinėjimas ilgam atidėtas ir tik buvo priimtas sprendimas. Tačiau šis dokumentas, įrašytas tarp 1546 m. įrašų, leidžia spėti, kad vienai bylai skirti minutarai virsdavo švarraščiais tik užbaigus nagrinėti bylą, o į originalią knygą stengtasi įrašyti dokumentus pagal bylos pradžios chronologiją m. vykusių teismų dokumentų įrašai pradedami Nr. 45, pažymėtu sausio 23 d., su menkais chronologiniais nenuoseklumais tęsiasi iki Nr. 115, pažymėto jau 1548 m. data. Paskutiniai į šią knygą patekę Jono Hlebavičiaus nagrinėtų bylų dokumentai įrašyti jau gana padrikai, tarsi surinkti likučiai, stengiantis užbaigti formuoti vaivados knygą: dokumente Nr. 115 nurodyta data, Nr , Nr. 117 vėl 1548 m. (03 20), Nr. 118 ir 119 netgi 1546 m. (atitinkamai ir 10 28), o paskutinis Nr. 120 vėl datuojamas 1548 m. (04 12). Taigi į knygą įrašyti m. nagrinėtų bylų dokumentai. Ir į specialią dokumentųįrodymų seriją (Nr ) daugiausia pateko neseniai, netgi tais pačiais m. arba truputį anksčiau (1545 m.) sudaryti dokumentai. Tačiau kaip tik šioje dalyje randame ir ankstyviausią į šią knygą įrašytą, dar 1496 m. sudarytą (Nr. 132) aktą, taip pat vieną 1513 m. (Nr. 125) ir vieną 1538 m. (Nr. 122) surašytą dokumentą. 18

3 Svarbu atkreipti dėmesį į knygą formavusio raštininko darbo metodą. Rašytinių įrodymų serijoje juos stengtasi nurašyti ne pagal šių dokumentų sudarymo chronologiją, bet atsižvelgiant į pagrindinėje knygos dalyje įrašytų teismo protokolų arba bylos sprendimų eilę, beje, atitinkamos bylos atitinkamoje formuliaro dalyje nurodant, kad teismui pateiktas dokumentas dėl jo platumo čia nenurašytas, bet į knygas įrašytas žodis žodin (l. 6v). Pavyzdžiui, pirmasis serijoje toks rašytinis įrodymas (Nr. 121) buvo pateiktas byloje Nr. 2; Nr. 123 tai byloje Nr. 9 liudijęs dokumentas; Nr. 124 buvo reikalingas byloje Nr. 11; Nr. 126 byloje Nr. 35; Nr. 127 byloje Nr. 42; Nr. 128 byloje Nr. 50; Nr. 129 byloje Nr. 54 ir t. t. Ši bylų įrašų ir teismui pateiktų dokumentų nuosekli seka knygoje pažeista tik vieną kartą (Nr. 132 liudijo byloje Nr. 53). Tiesa, toje rašytinių įrodymų serijoje atsidūrė dviejų dokumentų nuorašai (Nr. 122, 125), regis, tiesiogiai nesusiję su šios knygos reikalais. Galimas daiktas, kad pirmasis iš jų (Vilniaus vietininko Vaitiekaus Kimboro nagrinėtos bylos įrašas) atklydo iš į kitą teismų knygą patekusio proceso, o dvaro pardavimo aktas (Nr. 125) galėjo būti pateiktas vaivados teismui (žr. Nr. 28), bet, kaip nepadėjęs įrodyti tiesos ar netiesos, liko protokole nepažymėtas. Taigi akivaizdu, kad originaliosios 19-osios TBK sudarytojas buvo patyręs profesionalas, ne tik stengęsis dokumentus nurašinėti tvarkingai, rūpinęsis, kad jie nedingtų, bet taip pat siekęs palengvinti būsimiems knygos vartotojams dokumentų paiešką. Šios teismo knygos dokumentų geografija gana paprasta. Vilniaus vaivada paprastai bylas nagrinėjo Vilniuje, todėl šis miestas dažniausiai ir nurodytas į knygą įrašytų aktų eschatokoluose. Tačiau kartais J. Hlebavičius teisingumą mėgdavo vykdyti ir savo dvaruose (въ именьяхъ своих), kur, matyt, jį susirasdavo energingesni ir nekantresni bylininkai. Dažniausiai šioje knygoje kaip proceso vieta minimi vaivados dvarai Šalčininkuose (Nr. 22, 23, 30) ir Viazovece (Nr. 17, 115). Beje, visos trys bylos, pradėtos nagrinėti Šalčininkuose, buvo užbaigtos Vilniuje. O dokumentas Nr. 17 rodo, kad byla buvo pradėta Vilniuje, liudytojai vėliau buvo pristatyti į Viazoveco dvarą, kur buvo apklausti, o sprendimas priimtas Vilniuje. Kituose dokumentuose įrašyti vietovardžiai tiesiogiai nesusiję su Vilniaus vaivados teismu. Pavyzdžiui, Markove surašytas dvaro pardavimo aktas (Nr. 85) patvirtintas Vilniuje. Daugiausia tokių ne Vilniuje sudarytų aktų, suprantama, pateko į teismui pateiktų įrodymų seriją. Jų eschatokoluose minimi Krivičiai (Nr. 123), Naugardukas (Nr. 124), Žodiškės (Nr. 126), Kražiai (Nr. 127), Šakarniai (Nr. 128), Ostrovcai (Nr. 132) ir Lenkijos Sochačevas (Nr. 137). Tiesa, knygoje pasitaikė dokumentų, kuriuose jų surašymo vieta nenurodyta, bet spėtina, kad bylų Nr. 41, 52, 56, 64, 113, 114 ir 116 protokolai bei pareiškimas (skundas) teismui (Nr. 47) surašyti Vilniuje. Nenurodyta ir teismui pristatyto Jono Čiževičiaus dvarų turto sąrašo (Nr. 133) surašymo vieta, bet, be abejo, jis buvo sudarinėjamas tuose konkrečiuose dvaruose, tik neaišku, kur buvo galutinai parengtas. Aktų formuliaras ir jo pastovumas ar kaita pernelyg nesiskiria nuo kitų to laikotarpio teismo knygų aktų. Kadangi daugumą į šią knygą patekusių bylų nagrinėjo ir sprendimus priėmė pats Vilniaus vaivada Jonas Hlebavičius, tad nemažai protokolų ir buvo surašyti jo vardu, t. y. pirmuoju asmeniu: Mes, Jonas Jurgevičius Hlebavičius, Vilniaus vaivada [1547 m. dokumentuose jau atsiranda ir LDK kanclerio titulas past. mano, I. V.], nagrinėjome šią bylą... (Nr. 1, 24, 57, 66, 77, 100, 104 ir kt.). Tačiau ne visi tokie aktai su intituliacija, ją kartais pakeičia formulė: Nagrinėjome šią bylą... (Nr. 23, 35, 51 ir kt.). Vis dėlto gerokai daugiau dokumentų, surašytų 19

4 trečiuoju asmeniu (raštininko vardu): Ponas, jo mylista, nagrinėjo šią bylą... (Nr. 9, 10, 12, 16, 17, 21, 22, 26, 28, 29, ir kt.), arba Ponui, jo mylistai, skundėsi... (Nr , 30, 33, 37 ir kt.). Nagrinėdamas jo kompetencijai priklausiusias bylas, Jonas Hlebavičius dažnai teisėjo funkciją atlikdavo vienas. Taip elgdavosi ir tais atvejais, kai bylas nagrinėdavo valdovo įsakymu (Nr. 25, 31, 42, 43, 53, 113, 120). Kartais jis taip pat valdovo įsakymu на справах судовых седел (ir intituliacijoje įrašomas pirmuoju), bet sprendimus priimdavo drauge su įvardytu vienu (Nr. 8, 12, 50, 92, 104, 113) arba dviem (Nr. 105) Ponų tarybos nariais, retsykiais net nurodant, kad bylą nagrinėjo восполок с паны радами... (Nr. 11). Tik šeštadalyje bylų įrašyti vaivados teisme dalyvavę įvairūs pareigūnai ar tiesiog bajorai (Nr. 1, 7, 10, 11, 13, 17, 22 24, 29, 31, 33, 34, 36, 38, 43, 53, 79, 99, 105, 106, 108, 116). Žinia, akte įrašytieji formuluojant при том были būtent buvo, bet sprendimų nepriiminėjo. Tačiau į 19-ąją TBK įrašyti protokolai ir tokių bylų, kurias nagrinėjant Vilniaus vaivada dalyvavo tik kaip vienas iš teismą vykdžiusių Ponų tarybos narių. Tokiais atvejais akto intituliacijoje Hlebavičiui raštininkas skirdavo jo statusą atitinkančią vietą, o sąrašo priekyje įrašydavo aukštesnius pareigūnus (Nr. 2, 7, 18, 19, 113, 114). Keblu atsakyti į klausimą, kodėl pastarieji dokumentai nurašyti į Vilniaus vaivados teismo knygą. Galima tik spėlioti, kad tuo pasirūpino pats Jonas Hlebavičius, registravęs visus teismus, kuriuose nagrinėjant bylas jam teko dalyvauti, arba suinteresuoti bylininkai. Nors jau porą dešimtmečių galiojo Pirmasis Lietuvos Statutas, suteikęs galimybę vaivadoms, dėl įvairių priežasčių negalėjusiems nagrinėti konkrečios bylos, pasitelkti į pagalbą vietininkus, kurie privalėjo bylą nagrinėti tik drauge su dviem pavieto bajorais (VI sk. 2 str.) 11, į šią knygą patekę dokumentai rodo, kad Hlebavičius m. tokia galimybe pasinaudodavo itin retai: tik dusyk perdavė bylas išnagrinėti savo maršalkai kunigaikščiui Andriui Odincevičiui ir vietininkui Lukošiui Bezskiui (Nr. 6), kitoje byloje (Nr. 20) pavadintiems tiesiog urėdininkais. Dvi bylas teko nagrinėti kitam Hlebavičiaus maršalkai kunigaikščiui Jurgiui Borovskiui (Nr. 59, 97), beje, be jokių Statute numatytų pagalbininkų. Tiesa, visais šiais atvejais vaivada arba patvirtino jų priimtą sprendimą, arba, išklausęs teisėjų ataskaitą apie procesą, sprendimą priėmė pats. Tuo laikotarpiu vaivadai Hlebavičiui teko spręsti ir apeliacines bylas tiek išnagrinėtas jo Vilniaus vietininko Lukošiaus Bezskio (Nr. 56, 77, 88, 106), tiek Vilkmergės bei Anykščių laikytojo Kmitos Kuncevičiaus (Nr. 52), tiek trečiųjų teismo persiųstą bylą (Nr. 108). Taigi į 19-ąją TBK įrašyti ne vieno teismo ir ne vieno teisėjo nagrinėtų bylų aktai leidžia įsigilinti į gana sudėtingos LDK ikireforminės teismų sistemos funkcionavimo problemas. Jas išryškina ir šios knygos dokumentų repertuaras, kuris kartu brėžia gana vientisos teismo knygos profilį. Didžiuma aktų teismo sprendimai ir protokolai. O ir kitos dokumentų rūšys susijusios su teismo procedūra: skundai bei pareiškimai (Nr. 47, 86, 111), teismo laiko paskyrimai arba atidėjimai (Nr. 15, 45, 92, 93, 102, 110), pasirengtinės (пильность Nr. 8, 25, 90), liudijimo užrašymas (Nr. 32), susitaikymo (Nr. 19) ir įvesdinimo (Nr. 119) raštai. Kaip atskiras dokumentas nukopijuotas išrašas iš valdovo maršalkų knygų (Nr. 118), kurį greičiausiai paprašė įrašyti vaivados teisme besibylinėjęs (Nr. 117) totorių vėliavininkas Oliška Kozkavičius. Tam tikru požiūriu kaip neprofiliniai dokumentai į knygą 11 Pirmasis Lietuvos Statutas, t. 2, d. 1: Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis, Vilnius, 1991, p

5 įrašyti du žemės pardavimo aktai (Nr. 50, 85). Suprantama, jog teismui pateiktų rašytinių įrodymų repertuaras margesnis. Be kitų anksčiau vykusių teismų sprendimų išrašų (Nr. 122, 123, 137), taikytojų (Nr. 136) ir žvelgūno (Nr. 124) raštų, čia pateko ir turto sąrašai (Nr. 121, 133), dvarų dalybų (Nr. 135) bei turto pardavimo arba užrašymo (Nr , 134) raštai. XVI a. pirmosios pusės LDK istorijos ir teisės problemų tyrėjai informacijos savo darbams daugiausia ieškojo ir tebeieško valdovo arba Ponų tarybos teismo knygose, o žemesnės instancijos teismų medžiaga sulaukia mažiau dėmesio. Tad ir ši Jono Hlebavičiaus vadovauto teismo knyga dar palyginti menkai panaudota kaip istorijos šaltinis 12. Todėl tikėtina, kad jos publikavimas paskatins ne tik ikireforminio vietos (vaivados) teismo veiklos modelio tyrimus, bet, kaip ir į kitas TBK įrašyti dokumentai, suteiks naujų perspektyvų plėtoti įvairiausias XVI a. pirmosios pusės LDK bajorų visuomenės raidos problemas. Irena Valikonytė (Vilnius, Vilniaus universitetas) 12 Žr. J. Kiaupienė, XVI amžiaus Vilniaus viešojo gyvenimo vaizdai, Mūsų praeitis, t. 2, Vilnius, 1992, p ; kitus autorės tyrimus žr. 8 nuor.; R. Ragauskienė, XVI a. LDK bajorijos privačių archyvų saugojimo kultūra, Lituanistica, 2006, Nr. 2, p. 14 (74 nuor.), p (83, 87 nuor.); N. Asadauskienė, Kiškų giminė LDK XV XVII a. Genealoginis tyrimas, Vilnius, 2003, p