LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS APIE JÓZEFĄ PIŁSUDSKĮ EMOCIJŲ. Tarptautinė konferencija PROGRAMA. 5-6 d m. gruodžio Vilnius

Transkrypt

1 BE EMOCIJŲ LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS APIE JÓZEFĄ PIŁSUDSKĮ Tarptautinė konferencija 2017 m. gruodžio Vilnius 5-6 d. PROGRAMA

2 Gerbiamieji, Per pastaruosius keliasdešimt metų Józefo Piłsudskio asmenybė bei jo vaidmuo lenkų ir lietuvių santykiuose apaugo mitais, nesusipratimais, kaltinimais ir neigiamomis emocijomis. Maršalka nevienareikšmiškai vertinamas ne vien lietuvių, bet ir lenkų. Viena vertus, Piłsudskis pristatomas kaip Lenkijos nepriklausomybės tėvas, iškilus vadas, strategas ir Europos gynėjas nuo bolševikų revoliucijos, kita vertus, kaip autoritarinis politikas, susidorodavęs su politiniais priešininkais, lietuvių valstybingumo priešas, atsakingas už tai, kad tarpukaryje Lietuva prarado Vilnių. Prieštaringai šio iškilaus vado veikla vertinama dar ir dėl to, kad Piłsudskio pavardė praktiškai nefigūruoja lietuvių istoriniame, politiniame ir žiniasklaidos diskurse. O jei ir pasirodo, tai dažniausiai apie ją diskutuojama remiantis emocijomis, o ne pagrįstais istoriniais faktais. 150-ųjų maršalkos gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga rengiamos mokslinės konferencijos Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį tikslas racionaliai, pagrįstai ir nesivadovaujant emocijomis pristatyti Piłsudskio asmenybę lenkų ir lietuvių santykių kontekste, atskleisti jo ryšius su Lietuva bei parodyti skirtingus jo veiklos aspektus. Tai ir forumas diskutuoti apie Piłsudskio vaidmenį kuriant naują tarpukario Europą. Todėl pokalbiui apie maršalką pakvietėme ne tik istorikus, bet ir kalbotyrininkus, politologus bei žurnalistus. Pasikalbėkime apie Piłsudskį be emocijų. Juolab, kad šią iškilią asmenybę būtina geriau pažinti. Organizatoriai Józef Piłsudski ( ) Lenkijos valstybės viršininkas ( ), Lenkų karinių pajėgų vyriausiasis vadas, pirmasis Lenkijos maršalka, dukartinis Lenkijos ministras pirmininkas ( i 1930). Józefas Klemensas Piłsudskis gimė 1867 m. Zalavo dvare netoli Vilniaus. Piłsudskio šeima priklausė vienai seniausių LDK bajorų giminių, kuri XVIII a. visiškai polonizavosi ir puoselėjo patriotines tradicijas. Vilniuje baigęs carinę gimnaziją, Piłsudskis išvyko studijuoti medicinos Charkove. Netrukus buvo išmestas iš universiteto už dalyvavimą studentų protestuose. Grįžęs į Vilnių, įsipainiojo į rusų revoliucionierių rengiamą sąmokslą prieš carą, buvo suimtas valdžios ir 5 metams ištremtas į Sibirą m. grįžęs iš tremties, Piłsudskis įsitraukė į naujai kuriamos Lenkų socialistų partijos veiklą aisiais buvo vėl suimtas ir įkalintas Varšuvos citadelėje. Simuliuodamas ligą, netrukus iš kalėjimo buvo perkeltas į Peterburgo ligoninę, iš kurios 1901 m. pabėgo ir apsigyveno Krokuvoje. Čia tęsė politinę veiklą, vadovavo paties įkurtai Lenkijos socialistų partijos Karinei organizacijai. Žlugus 1905 m. revoliucijai, Piłsudskis visas jėgas skyrė kurti karinėms pajėgoms, būtinoms akivaizdžiai bręstant buvusias LDK žemes padalijusių imperijų konfliktui. Piłsudskiui pavyko įkurti Šaulių sąjungą, o 1912 m. buvo išrinktas jos vyriausiuoju komendantu. I pasaulinio karo metais Piłsudskis telkė karinius būrius. Iš pradžių veikė Rusijai priklausančiose Lenkijos žemėse, vėliau turėjo paklusti Austrijos valdžiai ir suformavo Lenkijos legionus. Pats vadovavo I Legionų brigadai, su kuria dalyvavo ir laimėjo ne vieną mūšį prieš rusus bei pelnė lenkų kariuomenės atgaivintojo vardą. Kaudamasis legionų priešakyje Austrijos-Vengrijos kariuomenės sudėtyje, Piłsudskis nuosekliai siekė Austrijos ir Vokietijos valdžios leidimo įkurti nepriklausomą Lenkijos vyriausybę m. jis buvo vokiečių suimtas ir nuteistas Magdeburge, kur kalėjo iki 1918 m. lapkričio, kuomet po Vokietijos pralaimėjimo grįžo į Varšuvą ir ėmė vadovauti persitvarkančiai Lenkijos valstybei m. visas jėgas skyrė ginti Lenkijos nepriklausomybei. Kaip vyriausiasis karinių pajėgų vadas laimėjo karą su bolševikine Rusija, taip sustabdydamas jos veržimąsi į Europos Vakarus (garsusis 1920 m. Varšuvos mūšis) m. spalį karinės operacijos metu generolas Lucjanas Żeligowskis, neva nepaklusęs vyriausiajam vadui J. Piłsudskiui, užėmė Vilnių ir jo apylinkes, paskelbęs Vidurio Lietuvos Respublikos, kuri vėliau buvo prijungta prie Lenkijos, įkūrimą. Tai įžiebė keliasdešimt metų trukusį Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. Nuo 1920 m. Piłsudskis ėjo Lenkijos maršalkos pareigas m. gegužę nepatenkintas valstybėje esančia situacija, susirūpinęs nuolat blogėjančia Lenkijos ekonomine ir politine padėtimi, palaikomas jam ištikimų karinių pajėgų, privertė prezidentą Stanisławą Wojciechowskį ir premjero Witoso kabinetą atsistatydinti. Piłsudskis tapo praktiškai vienvaldžiu valstybės vadovu, tuo pat metu eidamas Karinių pajėgų vyriausiojo inspektoriaus ir Karinių reikalų ministro pareigas. Du kartus ėjo ministro pirmininko pareigas ( ir 1930 m.). Józefas Piłsudskis mirė 1935-ųjų gegužės 12 dieną. Maršalka buvo palaidotas Vavelyje, o širdis paties pageidavimu Vilniuje, Rasų kapinėse. Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d. 1

3 5 VILNIAUS ROTUŠĖ gruodžio (ANTRADIENIS) gruodžio 2017 Didžioji g. 31, Vilnius (TREČIADIENIS) VILNIAUS ROTUŠĖ Didžioji g. 31, Vilnius DALYVIŲ REGISTRACIJA, KAVA KONFERENCIJOS ATIDARYMAS Marcin Łapczyński, Lenkijos instituto direktorius JE Urszula Doroszewska, Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvos pusės atstovas* Jarosław Szarek, Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas Rimantas Miknys, Lietuvos istorijos instituto direktorius Parodos apie Józefą Piłsudskį, parengtos Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos užsakymu, atidarymas (parodos lankymas konferencijos metu) I dalis IDĖJOS IR ŽYGDARBIS PIETŲ PERTRAUKA II dalis NORMALIZACIJA? DISKUSIJA Małgorzata Gmurczyk Wrońska Józefo Piłsudskio diplomatija metais Rimantas Miknys Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Piłsudskiu? Andžej Pukšto Dvarininkijos pažiūrų evoliucija Lietuvoje Józefo Piłsudskio politinių idėjų atžvilgiu (Lietuvos bajorijos nuostatų raida Juzefo Pilsudskio politinės ideologijos atžvilgiu m. (Aleksandro Meysztowicziaus, Konstancijos Skirmuntaitės ir Vlado Putvinskio atvejai) Janusz Odziemkowski Lenkų legionų žygdarbis bei Lenkijos ir Sovietų karas 1920 m Marek Kornat Józefo Piłsudskio užsienio politikos metais koncepcija Vytautas Plečkaitis Lenkijos ir Lietuvos santykių normalizavimo būdų paieškos: Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų susitikimai su Józefu Piłsudskiu Algimantas Kasparavičius Józefo Piłsudskio įtaka Lietuvos ir Rusijos diplomatiniams santykiams tarpukario laikotarpiu Rimvydas Valatka Pasimetęs savo tapatybėse? Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas Włodzimierz Suleja Józef Piłsudski - politikas III dalis PIŁSUDSKIS IR LIETUVA KAVOS PERTRAUKA IV dalis ĮVAIZDIS PIETŲ PERTRAUKA V dalis ŽEMAITIS Paweł Libera Józef Piłsudski ir Lietuva Tomas Venclova Józef Piłsudski lietuvio akimis: nuo mito ligi apgalvoto įvertinimo Arūnas Svarauskas Piłsudskio dalyvavimas Lietuvos vidaus politikoje Algis Kasperavičius Piłsudskio portretas Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą Małgorzata Dawidziak - Kładoczna Józefo Piłsudskio politinė kalba Tadeusz Wolsza Maršalkos aistros Eugenijus Saviščevas Pilsudskių giminė Žemaitijoje XVI a Danuta Jastrzębska - Golonka Maršalkos Józefo Piłsudskio asmenybė edukacijoje II Lenkijos Respublikos, Lenkijos Liaudies Respublikos ir III Lenkijos Respublikos laikotarpiais Sławomir Moćkun Tremtis, misijos ir kelionės po pasaulį bei jų reikšmė politinei veiklai KONFERENCIJOS APIBENDRINIMAS IR DISKUSIJA Diskusija Ar įmanomas lenkų ir lietuvių dialogas Piłsudskio tema?, dalyvauja: Alfredas Bumblauskas, Rimantas Miknys, Andrzej Nowak, Wodzimierz Suleja, Tomas Venclova, Mariusz Wołos, Jan J. Kasprzyk. Moderatorius: Alvydas Nikžentaitis INFORMACJE PRAKTYCZNE: Konferencija nemokama, registracija vyksta iki 2017 m. gruodžio 1 d. adresu: barbara.orszewska@instytutpolski.org. Konferencija vyksta lenkų ir lietuvių kalbomis su vertimu. Organizatoriai nesuteikia pietų. Konferencijos programa gali keistis be išankstinio įspėjimo. 2 BE EMOCIJŲ lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d. 3

4 Tarptautinė konferencija BE APIE Gruodžio 5-6 d m. EMOCIJŲ LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS JÓZEFĄ PIŁSUDSKĮ HABIL. DR. MAŁGORZATA DAWIDZIAK-KŁADOCZNA LENKIJA Vroclavo universiteto Lenkų filologijos instituto Lenkų kalbos istorijos katedros vedėja. Mokslinių tyrinėjimų sritis: Lenkijos tarpukario laikotarpio politinė komunikacija. Tyrinėjo politikų Stanisławo Augusto Poniatowskio, Stanisławo Małachowskio, Józefo Piłsudskio ir Wincento Witoso kalbą. Mokslinių straipsnių ir dviejų monografijų autorė: Paliegėliai su šalta širdimi. Apie Józefo Piłsudskio raštų ir pranešimų kalbą (Łask, 2004) bei Didžiojo Seimo politinės kultūros lingvistiniai aspektai (Čenstakava, 2012). HABIL. DR. MAŁGORZATA GMURCZYK-WROŃSKA Lenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto profesorė. Tyrinėja XX a. tarptautinius santykius ir diplomatiją, XX a. santykius tarp Lenkijos ir Prancūzijos bei Lenkijos ir Rusijos, I ir II pasaulinį karą. Publikacijos: Lenkija nebereikalingas Prancūzijos sąjungininkas? (Varšuva, 2003); Stanisław Patek diplomatijoje ir politikoje ( ) (Varšuva, 2013). Pastaruosius keliolika metų yra istorinio laikraščio Dzieje Najnowsze redakcijos narė. HABIL. DR. DANUTA JASTRZĘBSKA-GOLONKA Bydgoščiaus Kazimiero Didžiojo universiteto Lenkų kalbos ir didaktikos katedros vedėja. Paskelbė keletą straipsnių taikomosios lingvistikos, lenkų didaktikos istorijos, literatūros didaktikos, lenkų kalbos ir istorijos klausimais. Monografijos: Fonetika vakar ir šiandien. Fonetikos mokslo evoliucija tarpukario vidurinių mokyklų gramatikos vadovėliuose lenkų kalbos mokymo istorijos fone (Bydgoščius 2004). Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lenkijoje ir užsienyje. JAN J. KASPRZYK Lenkijos karo veteranų ir represuotų asmenų paramos biuro vadovas. Baigė Varšuvos universiteto Istorijos fakultetą bei Lenkijos nacionalinės gynybos akademijos aukštąjį gynybos kursą. Kaip istorikas specializuojasi tyrinėdamas Antrosios Lenkijos Respublikos istoriją. Daugelio publikacijų Lenkijos naujosios istorijos tema autorius. Nuo 1998 m. Pilsudskininkų sąjungos pirmininkas ir Józefo Piłsudskio instituto pirmininko pavaduotojas. PROF. HABIL. DR. MAREK KORNAT Lenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto profesorius. Nuo 2008 m. Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto profesorius. Naujausių laikų istorijos, Antrosios Lenkijos Respublikos diplomatijos istorijos ir XIX- XX a. lenkų politinės minties tyrinėtojas, sovietologas. Svarbiausios publikacijos: 1939 metų Lenkija ir Ribbentropo-Molotovo paktas. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos suartėjimo problema Antrosios Lenkijos Respublikos užsienio politikoje (2002), Lenkija tarp Rytų ir Vakarų (2007), metų Lenkijos užsienio politika. Keturi Józefo Becko sprendimai (2012). DR. PAWEŁ LIBERA Lenkijos tautos atminties instituto Istorinių tyrimų biuro direktoriaus pavaduotojas, Lenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto lektorius. Tyrinėja Lenkijos XX amžiaus istoriją, o ypač Lenkijos politiką Rytų atžvilgiu bei Lenkijos ir Lietuvos bei Lenkijos ir Sovietų Sąjungos santykius tarpukariu. Publikacijos: Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai metais (Vilnius, 2012); Antroji Lenkijos Respublika prometeizmo judėjimo atžvilgiu (Varšuva, 2013). DR. SŁAWOMIR MOĆKUN Varmijos Mozūrų universiteto Olštyne istorijos bei sociologijos absolventas. Vadovavo Žalgirio mūšio muziejaus archeologijos ir istorijos skyriui. Nacionalinio saugumo komiteto analitikas bei Europos Parlamento darbuotojas. Daugelio tarptautinių ir Lenkijos mokslinių konferencijų dalyvis. Specializuojasi tarpukario istorijos tyrimuose. Domisi Aleksandros Piłsudskos ir Aleksandro Sulkiewicziaus biografijomis bei Lenkijos totorių ir Krymo totorių bendruomenių istorija. 4 BE EMOCIJŲ lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d. 5

5 PROF. HABIL. DR. ANDRZEJ NOWAK Rytų Europos istorijos katedros vedėjas Krokuvos Jogailos universiteto Istorijos institute bei Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institute Varšuvoje. Dėstė Amerikos, Anglijos, Kanados, Čekijos ir Japonijos universitetuose. Išleido 29 knygas didesniu nei 300 tūkst. egzempliorių tiražu. Nacionalinės plėtros tarybos prie Lenkijos Respublikos Prezidento narys, Lenkijos tautos atminties instituto Lenkijos Respublikos prezidento paskirtos kolegijos narys; Lenkijos ir Rusijos savitarpio supratimo ir dialogo centro tarybos pirmininkas. Dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose Europos šalyse ir JAV. PROF. HABIL. DR. JANUSZ ODZIEMKOWSKI Varšuvos kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Istorijos ir sociologijos fakulteto profesorius. Karinės istorijos katedros vedėjas. Mokslinių tyrinėjimų sritys: XIX ir XX a. Lenkijos nepriklausomybės kovos, metų Lenkijos ir Rusijos karas, kariuomenės ir visuomenės santykiai Antrosios Lenkijos Respublikos laikotarpiu, karinės sielovados istorija. Publikacijos: Józef Piłsudski vadas ir politikas (Varšuva, 2007); Lenkų karinės formuotės Lietuvoje ir Baltarusijoje m. (Krokuva, 2011); (Brestas, 2013). PROF. HABIL. DR. WŁODZIMIERZ SULEJA Vroclavo universiteto Istorijos instituto profesorius m. Lenkijos tautos atminties instituto Vroclavo skyriaus direktorius. Paskelbė užsienio ir Lenkijos mokslo žurnaluose kelis šimtus pranešimų, daugiau nei 250 mokslinių straipsnių, recenzijų, išleido 22 knygas. Svarbiausios: Józef Piłsudski (Vroclavas, 1995, 1997, 2004, leid. rusų kalba 2009) ir kt. PROF. HABIL. DR. TADEUSZ WOLSZA Lenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto Varšuvoje bei Bydgoščiaus Kazimiero Didžiojo universiteto Politikos mokslų instituto profesorius, žurnalo Dzieje Najnowsze redaktorius. Nuo 2011 m. Lenkijos tautos atminties instituto Lenkijos Respublikos Seimo/Senato paskirtos tarybos/kolegijos narys. Šiuo metu atlieka mokslinius tyrimus susijusius su lenkų pokario emigracijos Didžiojoje Britanijoje istorija, Lenkijos pokario iki 1956 metų kalėjimų istorija, Katynės žudynėmis. Paskelbė apie 260 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lenkijoje ir užsienyje. PROF. HABIL. DR. MARIUSZ WOŁOS Krokuvos tautinio švietimo pedagoginio universiteto Istorijos instituto bei Lenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto profesorius metais Lenkijos mokslų akademijos Mokslinės stoties Maskvoje direktorius ir Lenkijos mokslų akademijos prie Rusijos mokslų akademijos Nuolatinis atstovas. Atlieka mokslinius tyrimus susijusius su prancūzų diplomatijos istorija, Sovietų Sąjungos ir Lenkijos XX a. istorija, biografistika. Paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių, monografijų: Apie Piłsudskį, Dmowskį ir 1926 m. gegužės perversmą. Sovietų diplomatija Lenkijoje m. politinės krizės metu (Krokuva, 2013). Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Europos šalyse. PROF. DR. ALFREDAS BUMBLAUSKAS LIETUVA Istorikas. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, Istorijos teorijos ir kultūros katedros vedėjas. Mokslinių interesų sritys: LDK sociokultūrinė istorija, istoriografijos raidos ir istorinės atminties tyrimai. Lietuvos istorijos sintezių Senosios Lietuvos istorija (2005), Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija (2010), Lietuvos istorija [kartu su A. Eidintu, A. Kulakausku ir M. Tamošaičiu] (2012), ir kitų knygų autorius. DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS Istorikas. Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos, recenzuojamuose mokslo leidiniuose paskelbė netoli 90 straipsnių. DR. ALGIS KASPERAVIČIUS Istorikas. Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys: m. Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politika, lietuvių ir lenkų, lietuvių ir žydų santykiai, istoriografija. Vienas naujausių lietuviškų istorijos vadovėlių rengimo pradininkų: nuo 1989 m. vidurinei mokyklai parašė (ir su kitais autoriais) 9 naujausiųjų laikų ir naujųjų amžių istorijos vadovėlius, sudarė chrestomatijų. 6 BE EMOCIJŲ lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d. 7

6 DR. ŠARŪNAS LIEKIS Istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas. Mokslinių interesų kryptys istorija, politologija, mažumų problematika, religijos politika. Yra Lietuvos pamaininis ekspertas Europos Komisijoje kovai prieš rasizmą ir netoleranciją Europos Taryboje (ECRI) (Strasbūras). Paskelbė 2 monografijas ir daugiau nei 40 mokslinių straipsnių. DR. RIMANTAS MIKNYS Istorikas. Moksliniai interesai: Lietuvos visuomenė XIX a. XX a. pradžioje, Lietuvos ir lenkų etnopolitinė ir etnokultūrinė orientacija lietuvių tautinio atgimimo sąlygomis XIX a. II pusėje XX a. pradžioje. Lietuvių, lenkų, žydų ir baltarusių etninių bendruomenių tarpusavio santykiai ir jų dinamika XIX a. pabaigos XX a. pradžios Vilniuje. Daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių autorius, kelių knygų mokslinis redaktorius. Nuo 2008 m. Lietuvos istorijos instituto direktorius. HAB. DR. ALVYDAS NIKŽENTAITIS Istorikas, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Moksliniai interesai: pirma daugiausia tyrinėjo LDK ir Vokiečių ordino XIII XV a. istoriją, vėliau susidomėjo vokiečių, lietuvių ir lenkų santykių istorija, nagrinėjo tautinio tapatumo problemą viduramžiais ir XX amžiuje, tautinių ir politinių stereotipų bei įvaizdžių kaitą nuo viduramžių iki XIX XX a. ir kt. Pastarąjį dešimtmetį tiria atminties kultūrą ir politiką Lietuvoje. Buvo vienas iš Lietuvos intelektualų įkurto Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo iniciatorių ir nuo to laiko yra jo valdybos pirmininkas. VYTAUTAS PLEČKAITIS Diplomatas, istorikas, Lietuvos politinis veikėjas. Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. Buves Lietuvos ambasadorius Ukrainoje ir Moldovoje, Gruzijoje, Šveicarijoje, generalinis konsulas Ženevoje. Kartu su Lenkijos ambasadoriumi J. Widackiu parengė dokumentų rinkinį Lietuvos-Lenkijos santykiai m. Parašė populiarias Jogailos ir Barboros Radvilaitės biografijas knygoje Iš kur mes atėjome. Bendradarbiauja Lietuvos spaudoje aktualiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais. DR. ANDŽEJ PUKŠTO Istorikas, politologas. Nuo 2006 m. dirba Vytauto Didžiojo universitete. Politologijos katedros vadovas. Lietuvos politologų asociacijos Tarybos narys, taip pat priklauso Association for Studies of Nationalities Niujorke. Keliasdešimties mokslinių straipsnių autorius, 2006 m. išleido monografiją Między stołecznością a partykularyzmem. Wielonarodowościowe Wilno w latach (liet. Tarp sostinės ir provincijos. Daugiatautis Vilnius ) (Torunė). DOC. DR. EUGENIJUS SAVIŠČEVAS Istorikas. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius. Moksliniai interesai: Socialinė ir politinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XV XVII a m. dalyvauja tarptautiniame projekte LDK unikalių šaltinių publikavimas "Monumenta Magni Ducatus Lithuaniae. DR. ARŪNAS SVARAUSKAS Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros humanitarinių mokslų daktaras. RIMVYDAS VALATKA Žurnalistas, publicistas, signataras. Buvęs savaitraščio Atgimimas redaktorius, dienraščio Lietuvos rytas vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, internetinio portalo lrytas.lt redaktorius, laikraščio ir naujienų portalo 15 min vyriausiasis redaktorius, žurnalo Veidas vyriausiasis redaktorius ir direktorius. Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas. Paskelbė straipsnių ekonomikos, kultūros ir politikos klausimais. PROF. TOMAS VENCLOVA Lietuvių poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio (JAV) universiteto profesorius. Vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų. 8 BE EMOCIJŲ lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d. 9

7 KONFERENCIJOS ORGANIZATORIAI IR PARTNERIAI Organizatoriai: Partneriai/globėjai: Informaciniai partneriai: Nuotrauka iš Józefo Piłsudskio muziejaus Sulejuveke archyvo.