Jono Radvano Radviliada anuo metu ir dabar
|
|
- Emilia Lisowska
- 7 lat temu
- Przeglądów:
Transkrypt
1 70 TYRINĖJIMAI Jono Radvano Radviliada anuo metu ir dabar Sigitas Narbutas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomas vienas unikumas mažai žinomo XVI a. lietuvių poeto Jono Radvano lotyniškai parašyta herojinė poema, pavadinta Radivilias, t.y. Radviliada 1. Šis vienintelis Lietuvos bibliotekose išlikęs poemos egzempliorius nūnai yra puikios būklės. Jis išvalytas ir restauruotas, todėl apie poemos bei kitų kartu išspausdintų kūrinių turinį suteikia būtiniausią informaciją. Kiti šio konkretaus leidinio duomenys, svarbesni pirmiausia knygos ar apskritai kultūros istorikui, išsaugoti ne visi. Po restauracijos 1984 m. (knygą restauravo A. Juraitė, viršelį T. Štarytė) šiame egzemplioriuje išliko ne visos proveniencijos, todėl apie jo patekimą į biblioteką patikimiau galima papasakoti tik nuo antrosios XIX a. pusės. Kalbant apie ankstesnius laikus būtina nurodyti, jog priešlapyje restauratorė paliko dalį senesnio proveniencinio įrašo, liudijančio egzempliorių iš pradžių priklausius Kazimierui Leonui Sapiegai ( ), o vėliau greičiausiai atitekus jėzuitų Vilniaus akademijos bibliotekai. Išlikusi seniausio proveniencinio įrašo dalis byloja: <...> JESV dono Illu mi Dñi Casimi: Sapie[hae] // Cancell[arii Magni Ducatus Lithuaniae] Jėzaus Draugijos <...> dovanų [duota] šviesiausiojo pono Kazimiero Sapiehos, [Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos] kanclerio) 2. Taip identifikuoti asmenį leidžia kai kurios kitos Vilniaus bibliotekose saugomos knygos. Mat labai panašių įrašų esama kai kuriuose to paties didiko Vilniaus akademijos bibliotekai 1645 m. dovanotuose leidiniuose, pavyzdžiui, knygoje: Princeps Christianus adversus Nicolaum Machiavellum, caeterosq[ue] huius temporis politicos, a p. Petro Ribadeneira nuper Hispanice, nunc Latine a p. Ioanne Orano utroque Societatis Iesu theologo, editus..., Moguntiae: sumptibus Conradi Butgenii, 1603 (saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje (toliau VUB), III 4800), randame įrašą: Collegij Vilnen: S.I. dono Illmỉ D. Casimiri Sapieha // P.M.D.L. Jėzaus Draugijos Vilniaus kolegijos, dovanų [duota] šviesiausiojo pono Kazimiero Sapiegos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pakanclerio. Tuo tarpu donacijos data minima kitokio turinio to paties asmens įrašuose, pavyzdžiui, knygoje: Pauli Castrensis iurisconsulti clarissimi, In secundam Digesti Veteris partem commentaria..., Lugduni, 1585 (VUB 22.I.2), randame įrašą: Ex liberalitate Illσ mi D ni // Casimiri Leonis Sapieha M. // D. Lit Procancellarii, Collegio // Vilneñ Soc JESV pro Profeſ- // ſoribus Iurium Donatq 1645 φ Iš šviesiausiojo pono Kasimiero Leono Sapiegos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pakanclerio, dosnumo Jėzaus Draugijos Vilniaus kolegijai [naudotis] teisės profesoriams dovanota 1645 m. 1 Radivilias, sive, De vita, et rebus praeclarissime gestis, immortalis memoriae, illustrissimi principis Nicolai Radivili Georgii filii, ducis in Dubinki ac Bierze [...] libri quatuor, Ioannis Radvani Lit[uani]; iussu ac auctoritate mag. d. Ioannis Abramowicz, in Worniany [...] Addita est oratio funebris, generosi d. Andreae Volani, secretarii sacrae regiae magestatis, et quorundam auctorum epigrammata. Vilnae metropoli Lituanorum : ex officina Ioannis Kartzani, (I) I) IIXC [=1592]. Egz. MAB L-16/18. Išsamesnį knygos aprašą žr.: XV XVI a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas=index librorum Latinorum Lituaniae saeculi quinti decimi et sexti decimi. Sudarė Daiva Narbutienė; ir Sigitas Narbutas. Vilnius, 2002, p (Senoji Lietuvos literatūra, kn. 12). 2 Apie dotaciją Vilniaus akademijos bibliotekai žr.: RACHUBA, Andrzej. Sapieha Kazimierz Leon (Lew) h. Lis. In Polski słownik biograficzny, 1994, t. 35/1, zesz. 144: Sapieha Jan Sapieha Władysław. Warszawa; Kraków: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla; Fundacja na Rzecz Nauki Polskiej, p. 35. Už šią informaciją nuoširdžiai dėkoju Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojams Virginijai Galvanauskaitei ir Evaldui Grigoniui.
2 71 Mokslų akademijos bibliotekoje saugomas Radviliados egzempliorius, be pradžioje minėto proveniencinio įrašo dalies, taip pat turi du herbais papuoštus ekslibrisus: grafo Henriko de Broel- Platerio (1868?) ir Tadeušo Stanislovo Vrublevskio (Tadeusz Stanisław Wróblewski; ), taip pat Vrublevskių bibliotekos lipdę bei ovalų Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos antspaudą. Šie duomenys leidžia spėti, jog išspausdintas Radviliados egzempliorius iš pradžių pateko į kurį nors Sapiegoms priklausiusį knygų rinkinį. Steigiant Vilniaus akademijoje Teisių fakultetą 1645 m. jis kartu su keliais tūkstančiais kitų knygų galėjo būti K.L. Sapiegos padovanotas Akademijos bibliotekai m. uždarius Vilniaus universitetą, o jo biblioteką išdalijus kelioms įstaigoms, Radviliada turbūt pateko į privatų knygų rinkinį. XIX a. pabaigoje jos būta Henriko de Broel-Platerio bibliotekoje. Iš jos greičiausiai 1907 m. kartu su daugeliu kitų leidinių šį egzempliorių įsigijo advokatas, bibliofilas T.S. Vrublevskis. T.S. Vrublevskio rinkiniai sudarė m. veikusios Vrublevskių bibliotekos pagrindą; pastarąją 1940 m. perdavus Lituanistikos institutui, o 1941 m. Lietuvos mokslų akademijai Radviliada kartu su Antrojo Pasaulinio karo metus išgyvenusiais bibliotekos rinkiniais laimingai pasiekė mūsų dienas. Dėmesį patraukiantis poemos pavadinimas primena tiek pasaulinės, tiek ir nacionalinės literatūros šedevrus: Homero Ilias (Iliada), Vergilijaus Aeneis (Eneida), Stacijaus Thebais (Tebaida), Valterio iš Šatijono Alexandreis (Aleksandreida), Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus nebaigtą Lechias (Lechiada) ir dar daug kitų Viduramžių, Renesanso ir Baroko panašaus užmojo bei turinio kūrinių. Taigi apie ką sukurta Radvano Radviliada? Ką šiandien ji gali ir turi pasakyti ne tiktai minėtos Bibliotekos skaitytojui, bet apskritai sparčiai modernėjančios Lietuvos piliečiui? Paskutinįsyk prieš dešimtmetį išversta į lietuvių kalbą Radviliada dar kartą buvo išspausdinta Vilniuje 1997 m. 4 Tuo metu šį kūrinį pristatydamas lietuvių skaitytojams įžanginio straipsnio autorius paminėjo imperatorių Napoleoną. Išrikiavęs prancūzų kariuomenę al Gizos piramidžių papėdėje, didysis karvedys kreipėsi į savo vyrus, sakydamas: Kareiviai! Į jus žvelgia keturiasdešimt amžių! Žygio į Egiptą pasekmės visokeriopai paveikė pasaulio istorijos raidą. Be daugelio dalykų, galima nurodyti garsiojo Rozetės akmens suradimą, leidusį egiptologui Jeanui François Champollionui 1822 m. iššifruoti hieroglifus ir taip prakalbinti nebūtin kadų kadės nuėjusią tūkstantmetę senovės Egipto istoriją ir kultūrą. Radvano herojinės poemos publikaciją 1997-aisiais simboliškai galima palyginti su tais Napoleono žodžiais ir Rozetės akmeniu. Dabar iš nedidelės laiko perspektyvos matyti, kaip pamažėl ir vis plačiau moderniajai lietuvių visuomenei veriasi vaizdas į tą senosios mūsų valstybės istorijos erdvę, kurią žymi karaliaus Žygimanto Augusto, karalienės Bonos, Barboros Radvilaitės, jos brolio Radvilos Rudojo, pusbrolio Radvilos Juodojo ir visų jaunesnės kartos Radvilaičių: Perkūno, Našlaitėlio ir daugelio kitų, gyvenimai, darbai ir žygiai. Atsivėrimą ženklina reikšmingos monografijos apie kai kuriuos Radvilas, veikiai po minėtos publikacijos išėjusios tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, gausūs iki tol menkai ar ir visiškai nežinotų šaltinių leidimai ir dar gausesni straipsniai mokslo periodiniuose ir populiariuose leidiniuose. Netgi tėviškės žemė, ir ta po keturių šimtmečių atsivėrusi apstulbusiems Radvilų vaikaičiams pažėrė didžiulės egzistencinės, pilietinės ir apskritai kultūrinės vertės radinių. (Čia turiu galvoje garsiųjų šios giminės narių palaikus, surastus 2004 metais Dubingiuose.) Sąrašą galima tęsti, bet numanau, kad ir suminėti faktai įtikinamai parodė, jog gyvename permainingu laiku, kai modernybėn strimgalviais neriantį mūsų amžių už skverno kuo toliau tuo atkakliau stveria ir laiko ponia Istorija, tartum norėtų mums ką svarbaus pasakyti. Taigi savaime kyla klausimas: ką ji nori papasakoti ir apie ką šie dalykai verčia mąstyti šiandien? 4 RADVANAS, Jonas. Radviliada. Parengė, įvadą, komentarus ir asmenų žodynėlį parašė, vertė iš lotynų į lietuvių kalbą Sigitas Narbutas. Vilnius, LVI, 364 p. (Bibliotheca Baltica. Lithuania). ISBN
3 72 TYRINĖJIMAI Na, bet pirmiausia tiems skaitytojams, kurie menkiau susipažinę su senąja Lietuvos literatūra ir Radvanu bei jo herojine poema, reikia priminti keletą pagrindinių datų, įvykių bei jų vertinimų. Taigi 1592-aisiais Vilniuje, geriausioje tuo metu Juozo Karcano spaustuvėje, išėjo poezijos ir prozos tekstų rinkinys, pavadintas didžiausio jame išspausdinto kūrinio herojinės poemos vardu Radviliada, arba Keturių dalių giesmė apie gyvenimą ir garsiausius žygius amžino atminimo šviesiausiojo kunigaikščio Mikalojaus Radvilos, Jurgio sūnaus, Dubingių ir Biržų kunigaikščio, Vilniaus vaivados ir t.t. Tame pačiame pavadinime autoriumi nurodytas Jonas Radvanas Lietuvis, jo įkvėpėju Jonas Abramavičius, o priede suminėta, kas įėjo į šį neabejotinai reikšmingą sąvadą: 1564 m. ir vėliau sukurti Petro Roizijaus ir kai kurių kitų poetų eilėraščiai, 1584 m. Andriaus Volano parašyta gedulinga kalba, kuria šeima, vilniečiai ir gausūs svečiai atsisveikino su Radvila Ruduoju, ir kai kurie kiti kūriniai. Iki šiol labai mažai ką žinome apie Radviliados autorių Joną Radvaną vieną iš talentingiausių XVI a. Lietuvos poetų, kūrusių ne lietuvių, o lotynų kalba. Mūsų dienas pasiekę jo eilėraščiai bei poemos buvo išspausdinti laikotarpiu nuo XVI a. devintojo dešimtmečio vidurio (1584) iki dešimtojo pradžios (1592), todėl galime spėti Radvaną gimus apie XVI a. vidurį. Radviliadoje užrašyta keletas lietuviškų žodžių. Jų kalbinės ypatybės (pavyzdžiui, trumpųjų kirčiuotų balsių ilginimas) ir tai, kad vieną ankstesnį eilėraštį Radvanas pasirašė Vilniečiu (Joannes Raduanouius Vilnensis), rodytų, kad poetas galėjo būti kilęs iš Rytų Aukštaitijos (galbūt Vilniaus krašto) arba ilgai čia gyventi 5. Nežinome nė to, kur jo mokytasi. Lotyniškai parašyta herojinė poema stebina puikiu klasikinės romėnų literatūros išmanymu. Radvanas cituoja ar kitaip mini Katulą, Vergilijų, Ovidijų, Propercijų, Tibulą, Ciceroną, Stacijų, Silijų, Klaudianą, Prudencijų ir dar daug kitų romėnų literatūros Aukso ir Sidabro amžiaus autorių. Radviliadoje taip pat esama tokių citatų bei aliuzijų, kurios rodo Radvaną skaičius Homerą ir Hesiodą, taigi mokėjus senąją graikų kalbą. Iki jėzuitų kolegijos įkūrimo 1570 m. Lietuvoje nebūta aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų, kuriose jis būtų galėjęs įgyti gerą humanitarinį išsilavinimą. Vadinasi, turėjo kurio nors aukštakilmio palydoje keliauti į užsienį ir ten kartu su juo studijuoti; bėda, kad iki šiol neturime žinių, patvirtinančių tokį spėjimą. (Puikus Prancūzijos ir Anglijos gyvenimo išmanymas, pademonstruotas kai kuriuose kituose kūriniuose, lyg ir kalba, jog Radvanas galėjo lankytis bei studijuoti Prancūzijoje, Anglijoje ar Nyderlanduose, kur anuomet apsčiai būta jaunuolių iš minėtų kraštų.) Nežinome ir dar vieno dalyko, kuris šiaip jau galėtų mus išvesti ar prie jo šeimos, ar prie giminės, taigi nežinome, ar jo būta kilmingo, ar ne. Radvanas greičiausiai nebuvo bajoras. Jo pavardė neminima jokiame žinomame XVI XVII a. herbyne ar kitokiame genealoginiame veikale. Tokią prielaidą paremtų ir ta aplinkybė, kad Radvanas Radviliadoje ne vieną kartą davė siektinų dorybių sąrašą. Jame pirmon vieton keliamas dievobaimingumas, patriotizmas, ištikimybė, narsumas ir kitos dorybės. Kilmingumui dėmesio neskiriama. Tik dėl vieno abejonių nekyla: tiek Radviliada, tiek ir visi kiti Radvano kūriniai išėjo iš Lietuvos evangelikų reformatų aplinkos, buvo su ja glaudžiai susiję; be to, kai kuriuose esama ganėtinai kandžių Katalikų Bažnyčios apibūdinimų. Tokie dalykai leidžia mums šiandien tvirtinti Radvaną buvus evangeliką reformatą. 5 Esama vieno šaltinio, publikuoto XIX a. pirmoje pusėje ir pateikiančio šiek tiek duomenų apie Radvaną. Tai specialistams gerai žinoma Franciszeko Siarczyńskio monografija apie Zigmanto III valdymo metus. Štai ką autorius joje praneša apie Radvaną: Radvanas Jonas, lietuvis, gimė Vilniaus mieste, jame mokėsi; padedamas etmono Chodkevičiaus, kuriam vėliau tarnavo sekretoriumi, aplankė užsienio kraštų; parašė lotyniškai poemą Radivilias, seu de vita et rebus praeclarissime gestis etc m. Vilniuje (versta iš: SIARCZYŃSKI, Franciszek. Obraz wieku panowania Zygmunta III, króla Polskiego i Szwedzkiego, zawieraiący opis osób żyiących pod jego panowaniem, znamienitych przez swe czyny pokoiu i woyny, cnoty lub występki, dzieła pismienne, zasługi uźyteczne i celne sztuki, porządkiem abecadła ułoźony..., Cz. 2. Lwów: wycisnięto kosztami Jozefa Schnaydera, 1828, p. 117). Iki šiol tebėra neaišku, kuo remdamasis Siarczyńskis šitaip apibūdino Radvaną. Su XVI a. Chodkevičiais susiję negausūs publikuoti šaltiniai kol kas irgi nieko apie Radvaną nepateikia.
4 73 Taigi, kaip matome, apie jo gyvenimą kol kas ir tegalime papasakoti tiek, kiek apie jį kalbama keliuose išlikusiuose kūriniuose. Vilčių ilgainiui sužinoti ką nors daugiau teikia jau minėtoji mūsų laikmečio ypatybė: ta Lietuvos istorijos dalis, kurią šiandien žymi Radvilų giminės vardai, nūnai mums veriasi tolyn platyn. Panašiai galima apibūdinti ir tą meninę erdvę, kurią poetas sukūrė Radviliadoje. Ji netikėta, jei šį kūrinį skaitysime anų laikų išsilavinusio žmogaus akimis ar net jei ją sklaidysime šių dienų modernaus skaitytojo rankomis. Iš tiesų tai turbūt iš visų XVI a. raštijos paminklų ir tegalima nurodyti tik dvi knygas, kuriose šitaip išaukštinta Lietuva. Tai Motiejaus Strijkovskio Kronika ir Radviliada. Tik jeigu pirmosios pasakojimas aprėpia visą Vidurio ir Rytų Europą, tai pagrindinė idėjinė meninė antrosios dominantė yra vien Lietuvos valstybė. Radviliados siužeto pagrindą sudaro vieno iš talentingiausių visų laikų Lietuvos karvedžių Mikalojaus Radvilos Rudojo ( ) gyvenimas ir svarbesnės pergalės, pasiektos Livonijos karo metais: Tarvastos užėmimas 1561 m. liepos mėn., Cėsių apgulos nutraukimas ir maskviškių kariuomenės sutriuškinimas 1578 m. spalio mėn., Polocko susigrąžinimas 1579 m., Velikije Lukų užėmimas 1580 m., o svarbiausia, pergalė prie Ulos 1564 m. sausio 24 d. Šiose kautynėse LDK kariuomenė (apie 4000 raitelių) sumušė vaivados Šuiskio vedamus pulkus (apie 20 tūkst. vyrų), o po savaitės privertė iš Lietuvos pasitraukti dar vieną ekspedicinį korpusą (apie 30 tūkst. vyrų), atvestą vaivados Serebriano ir turėjusį susijungti su Šuiskio pulkais. Šie šlovingos mūsų istorijos įvykiai savaime pasižymi didžiuliu patrauklumu. Apie juos norisi pasakoti, malonu kalbėti apie pasižymėjusius asmenis, knieti nurodyti ir aptarti reikšmingas aplinkybes ir kita. Vis dėlto palikime tai istorikams profesionalams, kurie galbūt kada nors parašys Livonijos karo istoriją. Įdomesnė yra su istorijos faktais dažnai prasilenkianti, tačiau meno principus atliepianti, kūrybos principams paklūstanti meninė Radviliados erdvė. Livonijos karas ir iškilesnės jo asmenybės Radviliadoje matomos neslepiančio patriotinių lietuvio nuostatų pasakotojo akimis ir vaizduojamos lietuvių sukurtos imperijos fone (Radiv. I 31 89; vertimas straipsnio autoriaus): Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus motina derlių skalsių ir gentis, įgudus kariauti. Sako, kad ją kitados nukariavo Italijos sūnūs vyrai karingom širdim. (Ar yra toks žmogus, kurs nežino šiandien Libono tremties, Palemono didvyriškų žygių?) [...] Ginklais patenkintiems, jiems išmintinga gamta pašykštėjo klonių Kampanijos, kur Cerera, įstatymų motė, varžos gausa su Bakchu, nepaskyrė Panchajos Tempėjų nei Alkinojo miškų, nei derlingojo Pesto rožynų, nedavė persų laukų ar upokšnių, turtingų metalo. Derlių, kokį šventi dovanoja Gargarai, skyrė jiems užtatai ir žemes, kur per amžius lengva išmisti. Tyras kaip stiklas upes čia dengia ta žemės grožybė girių aukštų karūna; jos viršūnėmis savo žvaigždynus remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia. Šičia atranda namus sau elnias, briedis ir stumbras (šitas galiūnas yra sulaikyti, ką nutveria, pratęs savo šiurkščiu liežuviu ir aukštai į orą išmesti), šičia ir lūšis dėmėm išmargintu apdaru glaudžias, randa namus čia žvitri stirnaitė ir didelis tauras. [...]
5 74 TYRINĖJIMAI Čia ąžuolynai pilni bitučių skysto nektaro: medžiais tyriausias medus putodamas bėga, valstiečiai gauna korių dovanai čia rasoja ir patys kamienai, ir ant vaivados skobnių kvepėdamos sklidinos taurės. Kiekgi čia upių, kurias vis skirtingi šaltiniai pagirdo? Štai Boristenis sravus: prasiveržę pro kaukarus, duslūs vandenys jo su triukšmu neapsakomu krinta į plačią jūrą ir sūrias bangas vilnimis atmiešia saldžiausiom. Štai Dauguva, aukštupy upeliu į kelionę išbėgus, Polocko žemėm veržliais sūkuriais sūkuriuodama skuba, kol pagaliau taip plati į Venedų marias įsilieja. Tik ne mažesnė už ją ta lietuvių skaidriausioji upė Vilija, tekanti ten, kur kadai iglionams priklausė žemės ir našūs laukai; pasiėmusi seserį Vilnią, Vilija leidžias žemyn į brolelio Nemuno glėbį, Nemuno to, už kurį gražesnės mes neturime upės! [...] Šitos štai žemės vaikai lietuviai, ryžtingi sūduviai, jotvingiai žmonės, mirties nebiją, poloviečiai klajokliai, prūsų sena giminė, narsiaširdžių krūtinių alanai, vieno kilimo su jais gepidai ir kitos dar tautos. Čia Erdivilo lopšys ir gimtinė narsuolio Traidenio, Skirmanto, ginklais stipraus, ir narsaus kunigaikščio Mingailos, Romanto, Mindaugo, kurs ant galvos užsidėjo vainiką Romos, Vytenio kilnaus ir atšventusio pergalių daugel tėvo visos Lietuvos Gedimino, kuriam vadovaujant mūrai iškilo aukšti tirštai apgyvendinto Vilniaus. Sunku nepasiduoti šios ir kai kurių kitų Radviliados vietų sugestijai. Taip yra dėl vienos paprastos priežasties: poeto kuriamas Lietuvos vaizdas yra itin artimas toms savarankiškos galingos valstybės romantinėms vizijoms, kurias nepriklausomos Lietuvos atsiradimo išvakarėse sekdami Daukantu puoselėjo Basanavičius ir Šliūpas, Vileišis ir Klimas ir kurios per visą sovietmetį karts nuo karto pasirodydavo pogrindžio savilaidos spaudinių puslapiuose bei išeivių publikacijose. Tarp jų esama nedidelio, bet labai svarbaus skirtumo. Radvanas buvo pirmasis, sukūręs tokį amžinos galingos Lietuvos mitą. Priminęs savo skaitytojui lietuvių kilmės iš romėnų legendą ir taip Lietuvos atsiradimą susiejęs su Europos istorija, poetas toliau tos valstybės valdovus, kitus dinastus, garsiuosius karvedžius ir galingąsias gimines siejo su Lietuva, iš jos kildino, jos gamtos, istorijos, visuomenės ypatumais aiškino lietuvių pasiekimus ir pergales. Kaip taikliai pastebėjo iškili Lietuvos praeities tyrėja Ingė Lukšaitė, Radviliadoje Lietuva apdainuojama kaip valstybė, turinti savą praeitį, drąsius ir išmintingus, garbingos kilmės valdovus, kurių veikla sukūrė valdžią. Iš šios valstybės gynėjų giminės iškilę karvedžiai, atliekantys savo pareigas ir dabar visų akivaizdoje kurią aktualiąją istoriją. Jų dabartyje kuriama istorija liudijo, kad valstybė dar tebeveikia savarankiškai. Kilmingųjų vadų buvimas, savarankiški jų veiksmai ir perimtoji iš praeities valdovų valdžia buvo suvokti kaip išsaugoti Lietuvos valstybingumo komponentai 6. Taigi galima sakyti, kad tai Radvanas pirmasis nubrėžė apčiuopiamus tos mitinės Lietuvos 6 LUKŠAITĖ, Ingė. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis XVII a. pirmas dešimtmetis. Vilnius, 1999, p. 547.
6 75 kontūrus ir vienoje vietoje įkurdino visus simbolinius imperinės lietuvių ideologijos simbolius: Mindaugą ir pirmąją bei paskutiniąją Lietuvos karūną, Vytautą ir Žalgirį, Radvilą ir Ulą. Ir nuo Radvano, jį rėmusio Abramavičiaus ir Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčią globojusio Radvilos Perkūno ainių turėjo priklausyti tolesnis ir šitos mitologemos, ir kur kas svarbesnių už ją dalykų likimas. Įdomi šio kūrinio atsiradimo istorija. Literatūros tyrėjai yra pastebėję vieną ilgai nepaaiškinamu laikytą senosios raštijos reiškinį: į akis krintantį ne lietuvių, o lotynų ir lenkų kalbomis Kunigaikštijoje kurtosios literatūros suintensyvėjimą, savotišką jos pliūpsnį XVI a. devintą ir dešimtą dešimtmetį. Štai kelios reikšmingesnės datos m. Paduvoje išeina vilniečio Vasilijaus Jackevičiaus (Bazilijaus Hiacintijaus) Panegirika Polocko paėmimui, 1582 m. Karaliaučiuje Strijkovskio Kronika, tais pačiais metais dukart Vilniuje Pranciškaus Gradausko Šviesiausiojo kunigaikščio Kristupo Radvilos žygis į Maskvą, 1583 m. Vilniuje Elijo Pilgrimovijaus Panegiriškas kreipimasis į Kristupą Radvilą, 1585 m. Vilniuje Andriaus Rimšos poema Dešimtmetis pasakojimas apie šviesiausiojo kunigaikščio Kristupo Radvilos karo žygius, tais pačiais metais Vitenberge Pauliaus Oderborno biografinis istorinis romanas Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas ir kai kurie kiti kūriniai. Radviliada irgi priklauso prie reikšmingų liudijimų apie šį kūrybinį lietuvių proveržį. I. Lukšaitei Krokuvoje suradus vieną reikšmingą dokumentą, paaiškėjo, jog daugelis iš jų atsirado neatsitiktinai. Livonijos karui besibaigiant buvo suvokta kūrybinio darbo patiems rašyti savo meto istoriją ir poetiniais tekstais formuoti Lietuvos valstybingumo įvaizdį 7 svarba ir reikšmė. Tas nuopelnas priklauso aukštam Lietuvos pareigūnui, Kunigaikštijos raštininkui Venclovui Agripai. Tai liudija vienoje Krokuvos bibliotekoje minėtos mokslininkės surastas Agripos laiškas Radvilai Rudajam, parašytas 1578 m. lapkričio 9 d. ir išsiųstas Vilniun iš Krokuvos pranešant, kokį įspūdį karaliaus rūmuose padariusi Radvilos Rudojo reliacija apie paskutines pergales, pasiektas Livonijoje. Štai ištrauka iš šio svarbaus ir įdomaus dokumento: Norėčiau, Mielaširdingasis Kunigaikšti, kad būtų aprašyta visa šio šlovingo mūšio istorija [...]; dabar yra daug medžiagos ir apie šį, ir apie anksčiau prie Ulos, Tervetės vykusius šlovingus mūšius, kuriems vadovavote Jūsų Kunigaikštiškoji Mylista. O be to, ir tai, kas vyko Jūsų šviesios atminties tėvo laikais [reikėtų] atnaujinti ir aprašyti ir amžinam atminimui į spaudą atiduoti. Jeigu Jūsų Kunigaikštiškoji Mylista norėtumėte ką nors apie tai atsiųsti, bet ir ten Jums nesunku su spauda, nes turite tam tinkamų žmonių, kaip ponas Vilniaus vaitas [Augustinas Rotundas] arba ponas Volanas, kurie galėtų lotyniškai parašyti ir kuriuos turėdamas šalia savęs Jūsų Kunigaikštiškoji Mylista lengvai galėtumėte papildyti tai, kas nebuvo kronikose parašyta, kadangi ne Lietuva rašė. [Reikia], kad vis dėlto žmonės žinotų, jog Lietuva, kol nebuvo ponų lenkų suplėšyta, gebėjo Maskvai priešintis, todėl iš tiesų trokščiau, kad [žemes] patys galėtume iš priešo atsiimti be svetimųjų pagalbos, kurie, mažai prisidėję, visas mūsų didžiausias pastangas ir kraujo praliejimą užtemdo, o mūsų dvarams stipriai kenkia. 8 Tad negalima nesutikti su I. Lukšaitės išvada, kad V. Agripa siūlė kurti kūrinius apie istorinius Radvilų žygius, kurie leistų pajusti, jog dar nesame visai pažaboti, ištaisytų ir papildytų istorinės praeities vaizdavimą, teikiamą kronikose, kurį sukūrė ne Lietuva, sukeltų tėvynainių norą iš Maskvos nelaisvės ir iš mūsų pusbrolių [t.y. iš lenkų] priespaudos išsilaisvinti 9. Agripos raginimas, kaip rodo minėti kūriniai, nuskambėjo įtikinamai, garsiai ir stipriai. Vis dėlto daugelio iš tų kūrinių laukė nepavydėtinas likimas: veikiai jie buvo užmiršti, keletą šimtmečių glaudėsi bibliotekų lentynose ir tik visai neseniai vėl pradėti įdėmiau skaityti, aptarinėti, tirti ir studijuoti. 7 Ibid., p Ibid., p Ibid., p. 539.
7 76 TYRINĖJIMAI Po Antrojo pasaulinio karo Vakaruose sukurta nemažai naujų literatūros tyrimo metodikų. Pagal vieną iš jų, siejamą pirmiausia su Konstancos universitetu ir jame dirbusiu profesoriumi Hansu Robertu Jaussu ( ) bei jo mokiniais, vertinant autorių, jo kūrybą ar paskirą kūrinį siūloma atsižvelgti į aplinkybes, asmenis ir įvykius, liudijančius kurio nors šiandien reikšmingu laikomo raštijos paminklo įvertinimą, priėmimą ir įsisavinimą. Anot Jausso, kiekvienas vertintojas savu metu atskleidžia jam ir jo aplinkai svarbių to kūrinio ypatybių; taip pamažėl susikaupia pagrindinių jo vertės dalių sankaupa, kurios pagrindu ilgainiui ir pats kūrinys pradedamas intensyviai eksploatuoti : perkurti, mėgdžioti, vėliau netgi parodijuoti 10. Visa tai liudija apie jo tvirtą vietą ainių kultūrinės savivokos ir saviraiškos arsenale. Radviliados įsisavinimo istorija yra šiam reikalui ypač dėkinga, nes padeda suprasti kai kurias svarbias herojinės poemos ypatybes, kurių galbūt kitaip nė negalėtume apčiuopti. Prisiminkime pirmuosius herojinio epo vertinimus, kad patys įsitikintume, kaip pamažu buvo apčiuopiamos vis kitos šio įvairialypių reikšmių kūrinio ypatybės. Pirmasis žinių apie Radvaną pateikė žinomas reformacijos istorikas Andrzejus Węgierskis aisiais, taigi Tvano metais, Amsterdame išėjusiame veikale jis paminėjo mūsų poetą žymesniųjų autorių sąraše, nurodė vieną poleminio turinio eilėraštį, bet apie Radviliadą net neužsiminė, tuo paliudydamas, jog šis kūrinys turi kitų, su reformacijos raida ir sklaida mažai ką bendra turinčių, reikšmių 11. Po devyniasdešimt penkerių metų Radvaną ir Radviliadą savo Pranešime apie kunigaikščio Załuskio bibliotekoje saugomas retas lenkiškas knygas (1747) paminėjo Józefo Andrzejaus Załuskio bibliotekininkas Janas Danielius Andrzejus Janockis. Šis eruditas aptarė, matyt, kunigaikščio bibliotekoje saugotą Radviliados egzempliorių ir iškalbingai apibūdino tiek poemą, tiek jos autorių. Štai kaip jis XVIII a. viduryje matė Radvaną ir jo kūrinį: Pagrindinį šios herojinės giesmės akcentą sudaro gerai pavykę poezijos metrai. Tuo tarpu jos mintys yra neraiškios, vaizdai nesako nieko nauja. Kūrėjas, apdainuodamas tokį didingą herojų, regis, negalėjo būti gamtos apdovanotas 12. Kaip matome, Janockis, kad ir labai kritiškai vertindamas Radvano poetinį talentą, pirmon vieton jo kūrybinėje biografijoje jau iškelia Radviliadą. Herojinės poemos turinį jis apibūdina irgi paviršutiniškai: jam herojinė poema tėra poetinė Radvilos Rudojo biografija. Toks vertinimas gyvavo nei daug, nei mažai du šimtus metų. Janockio informaciją kartojo ar vertindami juo rėmėsi visi XVIII a. antrosios pusės XX a. pradžios kultūros ir literatūros istorikai: Friederichas Konradas Gadebuschas (1777) 13, Feliksas Bentkowskis (1814) 14, Hieronymas Juszyńskis 10 Apie tai plačiau žr.: JAUSS, Hans Robert. Literatūros istorija kaip literatūros mokslo provokacija. In Literatūros istorija ir jos kūrėjai. Sudarytojas ir redaktorius Sigitas Narbutas. Vilnius, 2004, p (Senoji Lietuvos literatūra, kn. 17). 11 WĘGIERSKI, Andrzej. Systema historico-chronologicum, ecclesiarum Slavonicarum per provincias varias, praecipue Poloniae, Bohemiae, Lituaniae, Russiae, Prussiae, Moraviae, etc. distinctarum, libris IV. adornatum: continens historiam ecclesiasticam, a Christo et Apostolorum tempore, ad an. Dom. M DC L, opera Adriani Regenvolscii [=Andreae Wengerscii] E.P. Trajecti ad Rhenum : ex officina Johannis à Waeſberge, bibliopolæ, 1652, p Versta iš: JANOCKI, Jan Daniel Andrzej. Nachricht von denen in der Hochgräflich-Zaluskischen Bibliothek sich befindenen raren polnischen Büchern... T. 1. Dresden : bey George Conrad Walther, 1747, p GADEBUSCH, Friederich Konrad. Livländische Bibliothek nach alphabetischer Ordnung... Th. 3. Riga : bey Johann Friedrich Hartknoch, 1777, p BENTKOWSKI, Feliks. Historya literatury polskiey: wystawiona w spisie dzieł drukiem ogłoszonych... T. 2. W Warszawie i Wilnie : nakładem Zawadzkiego i Komp., 1814, p. 664.
8 77 (1820) 15, Franciszekas Siarczyńskis (1828) 16, Józefas Jędrzejus Załuskis (1832) 17, Michałas Wiszniewskis (1851) 18, Teodoras Wierzbowskis (1891) 19, Karolis Estreicheris (1915) 20, Kazimierzas Tyszkowskis (1935) 21 ir kai kurie kiti autoriai. Tik pokario metais mokslininkai Radvaną ir jo kūrybą ėmė vertinti kaip svarbų savitą XVI a. antrosios pusės literatūros reiškinį m. Briuselyje išėjo reikšminga Stanisławo Koto monografija La Réforme dans le Grand-Duché de Lituanie: facteur d occidentalisation culturelle (Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje: kultūros vakarėjimo faktorius). Nors joje Radviliada nebuvo aptarta, o tiktai paminėta 22, vis dėlto neabejotinu autoriaus nuopelnu reikia laikyti aiškų, glaustą ir įtikinamą XVI a. antrosios pusės XVII a. vidurio LDK kultūros aptarimą. Kotas Radvaną laiko ne Radvilų dvaro poetu (šiuo aspektu kiek vėliau į poetą pažvelgs kitas lenkų istorikas Alojzis Sajkowskis 23 ), o vienu iš žymesnių Lietuvos protestantų sąjūdžio dalyvių. Pasak Koto, tam sąjūdžiui priklausę Andrius Volanas, Jonas Lasickis, Andrius Chžonstovskis, Paulius Oderbornas, Venclovas Agripa, Paulius Gradauskas ir dar daug kitų religijos, politikos ir kultūros veikėjų. Toks vertinimas pasirodė kaip reta teisingas, nes Radviliados sukūrimo istorija, poemos kalbos ir stiliaus analizė rodo neabejotinas Radviliados turinio ir poetikos sąsajas su Oderborno, Agripos, Gradausko ir kai kurių kitų protestantų autorių kūriniais. Maždaug tuo pat metu kitas lenkų tyrėjas Bronisławas Nadolskis paskelbė studiją apie Lenkijos Renesanso poeziją lotynų kalba (1956). Joje lenkų literatūros istorikas plačiau už visus kitus aptarė Radviliadą ir pirmasis įžvalgiai nurodė, kad ši poema (autorius ją vadina eiliuota kronika ) yra ne tiek Radvilos Rudojo gyvenimo ir žygių, kiek Lietuvos karų ir kovų prieš Maskvą apdainavimas 24. Labai artimą nuomonę netrukus (1969) pareiškė Juliuszas Nowakas-Dłużewskis proginės lenkų literatūros istorijoje. Jo tvirtinimu, Radviliada yra pagyrimas Radvilai Rudajam, tačiau vien pagyrimas nieku būdu nesudarąs viso herojinės poemos turinio. Lenkų tyrėjas pastebi, kad kūrinys alsuoja lietuvišku patriotizmu, o meniškiausiomis jo vietomis reikia laikyti tuos epizodus, kuriuose apdainuojama Lietuva (vienas iš jų mūsų pacituotas). Baigdamas poemos aptarimą, Nowakas-Dłużewskis nurodė: Senojoje mūsų literatūroje, kurtoje lenkų ir lotynų kalbomis, Radviliada veikiausiai yra geriausias bandymas lenkų reikmėms pritaikyti antikinę poemą 25. Prie tokių ar labai panašių išvadų maždaug tuo pačiu metu ar vėliau priėjo ir tie lietuviai literatūros istorikai, kurie savo darbuose tolyn dažnyn minėjo, 15 JUSZYŃSKI, Hieronym. Dykcyonarz poetów polskich. T. 2. W Krakowie : w drukarni Józefa Mateckiego, 1820, p SIARCZYŃSKI, Franciszek, op. cit., p ZAŁUSKI, Józef Jędrzej. Biblioteka historyków, prawników, polityków i innych autorów polskich lub o Polsce piszących: z przypisami Józefa Epifaniego Minasowicza. Nowemi przypisami pomnożył i wydał Józef Muczkowski. Kraków : drukarnia Józefa Czecha, 1832, p WISZNIEWSKI, Michał. Historya literatury polskiej. T. 8. Kraków : nakładem autora, w drukarni St. Gieszkowskiego, 1851, p WIERZBOWSKI, Teodor. Bibliographia Polonica XV ac XVI ss. Vol. 2: Continens numeros Varsoviae : in officina typographica C. Kowalewski, 1891, p ESTREICHER, Karol. Bibliografia Polska. T. 26. Wydał Stanisław Estreicher. Kraków : czcionkami drukarni Uniwersytetu Jagiellońskiego pod zarządem Józefa Filipowskiego, 1915, p TYSZKOWSKI, Kazimierz. Abramowicz Jan. In Polski słownik biograficzny, t. 1: Abakanowic Abdank Bruno Beynart Wojciech. Kraków, 1935, p KOT, Stanisław. La Réforme dans le Grand-Duché de Lituanie: facteur d occidentalisation culturelle. Bruxelles, 1953, p SAJKOWSKI, Alojzy. Od Sierotki do Rybeńki: w kręgu radziwiłłowskiego mecenatu. Poznań, 1965, p NADOLSKI, Bronisław. Poezja polsko-łacińska w dobie Odrodzenia. In Odrodzenie w Polsce: materiały Sesji naukowej PAN października 1953 roku. T. 4: Historia literatury. Warszawa, 1956, p Versta iš: NOWAK-DŁUŻEWSKI, Juliusz, Okolicznościowa poezja polityczna w Polsce: pierwsi królowie elekcyjni. Warszawa, 1969, p. 150.
9 78 TYRINĖJIMAI aptarė ir vertino Radviliadą (Benediktas Kazlauskas, Jurgis Lebedys, Albinas Jovaišas, Eugenija Ulčinaitė, Darius Kuolys ir kiti 26 ). Na, o po Radviliados vertimo į lietuvių kalbą ir jo publikacijos 1997 m. šis Radvano šedevras buvo tvirtai įrašytas lietuvių senosios literatūros panteonan. Kas gi atsitiko? Kaip galėtume aiškinti tokį reiškinį? Ieškodamas atsakymo į tokius klausimus, norėčiau nubrėžti tam tikrą paralelę tarp Radviliados epochos ir mūsų dienų. Mums vėl reikia sugrįžti prie tų pačių 1592-ųjų Radviliados pasirodymo metų. Ir prie herojinės poemos meninės erdvės, apie kurią anksčiau užsiminta. Pabandykime prisiminti svarbesniuosius anų laikų mūsų valstybės, religijų, kultūros ir kitokius įvykius. Taigi ką būtų verta nurodyti iš laikotarpio po Livonijos karo pabaigos (1582)? 1585 m. Vilniuje įvyksta Lietuvos, Prūsijos ir Lenkijos liuteronų ir kalvinistų pasitarimas, siekęs įveikti dogminius abiejų tikėjimų nesutarimus ir taip sutelkti protestantų jėgas stiprėjančios kontrreformacijos akivaizdoje (kitas panašus pasitarimas įvyksta 1595 m.) m. Lenkijos sostą užima Švedijos karaliaus Jono III ir Kotrynos Jogailaitės sūnus Zigmantas Vaza; naujasis valdovas patvirtina III Lietuvos Statutą (išspausdintas 1588) m. Mikalojus Daukša išleidžia pirmą lietuvišką knygą Kunigaikštijoje Ledesmos katekizmo vertimą; 1599 m. pasirodė jo išversta Vujeko postilė, nūnai daugiau žinoma dėl patriotinės pratarmės ir joje suformuoto savito valstybės ir kultūros raidos modelio m. iš Krokuvos į Varšuvą, miestą arčiau Lietuvos, perkeliama Abiejų Tautų Respublikos sostinė m. Lietuvos Brastoje sudaroma bažnytinė unija, sustiprinusi Katalikų Bažnyčios pozicijas Lietuvoje. Tokių faktų, smarkiau už visus kitus paveikusių andainykštės valstybės, jos politikos, kultūros ir religijų raidą, galima būtų paminėti daugiau. Man atrodo, kad jie pirmiausia pirštu beda į vieną svarbią aplinkybę: nepaisant Liublino unijos (ir to jos vertinimo, kuris dažniausiai skleistas XIX ir XX a. mokslininkų) kūrybinė Lietuvos valstybės, arba, profesoriaus Alfredo Bumblausko žodžiais tariant, lietuvių civilizacijos raiška stiprėjo. Tuo stiprėjimu aš aiškinčiau ir Radviliados pasirodymo aplinkybes, ir jos savitą meninį pasaulį, mūsų vėl prakalbintą bei priimtą nei daug nei mažai po keturių šimtų metų. Herojinis epas, mano giliu įsitikinimu, tegali atsirasti ir gyvuoti savoje valstybėje ir tuo metu, kai dėl įvairių priežasčių visuomenei prireikia gaivinančios istorijos jėgos siekiant surasti gyvybiškai svarbius kelius epochų sąvartos nežinomybėje. Su savarankiškos valstybės nunykimu į lietuvių civilizacijos artefaktų aruodo užkaborius nukeliavo ir Radviliada, ir daugybė kitų valstybingumą, kultūrinį savitumą ir tapatumą liudijusių mūsų senosios literatūros paminklų. Taigi galime daryti pirmą reikšmingesnę išvadą: literatūros šedevrai gimsta ir atgimsta laisvėje, kad ir kokia netobula ji būna. Kodėl Radviliada lietuvių visuomenės nebuvo priimta anksčiau, Juozo Tumelio žodžiais, Antrosios Respublikos, arba tarpukario Lietuvos, metais? Atsakymo į šį klausimą aš ieškočiau, bandydamas šių dienų viešojoje erdvėje apčiuopti tų reikšmingų dalykų, kurių nebuvo ir turbūt negalėjo būti ne santykinės taikos, o Pasaulinio karo audrose gimusioje tarpukario Lietuvoje. Žvelgdamas į tuos dalykus, optimistas veikiausiai juos pavadintų didesniu pakantumu nelietuviškai kalbantiems Lietuvos piliečiams ir kitataučiams apskritai, stipresne visuomenės religine ir kultūrine tolerancija. Pesimistas tiems patiems dalykams galbūt surastų savų terminų ir juos apibūdintų, pavyzdžiui, kaip silpnesnę 26 Išsamesnę lietuvių mokslininkų darbų iki 1998 m. apžvalgą žr.: NARBUTAS, Sigitas. Tradicija ir originalumas Jono Radvano Radviliadoje. Vilnius, 1998, p (Senosios literatūros studijos). Iš reikšmingesnių vėliau pasirodžiusių darbų, be cituoto I. Lukšaitės fundamentalaus tyrimo, minėtini šie veikalai: RAGAUSKIENĖ, Raimonda. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis. Vilnius, 2002; ULČINAITĖ, Eugenija; ir JOVAIŠAS, Albinas. Lietuvių literatūros istorija: XIII XVIII amžius. Vilnius, 2003; KIAUPIENĖ, Jūratė. Mes, Lietuva: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas). Vilnius, 2003; ŠARKAUSKIENĖ, Skirmantė. Lotyniškasis XVI XVII amžiaus LDK epitalamijas. Kaunas, 2003; NARBUTIENĖ, Daiva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV XVII a. Vilnius, , [1] p. (Senosios literatūros studijos). ISBN
10 79 įvairių anksčiau visuomenę kausčiusių fobijų (kseno-, gloto-, etno-, dokso- ir t.t.) raišką ne mažiau svarbių nūdienos pavojų (globalizacijos, pasaulinio terorizmo ir epidemijų) akivaizdoje. Aš būčiau linkęs palaikyti optimisto pozicijas, ir štai dėl ko. Per pirmuosius penkiolika Trečiosios Respublikos metų atsitiko gana daug reikšmingų įvykių, sunkiai įsivaizduojamų XX a. pirmosios pusės lietuvių visuomenėje. Štai keli iš jų m. kovo 8 d. Vilniaus Arkivyskupijos kurijos salėje šviesaus atminimo vyskupas Jonas Kalvanas laikė pirmąsias pokario metais Mišias atsikuriančiai evangelikų liuteronų bendruomenei. Tai buvo reikšmingas įvykis, ir ne tik liuteronų, bet ir katalikų bendruomenei. Jo prasmingumą patvirtina tų pačių metų rudenį Bazelyje įvykusi pirmoji ekumeninė asamblėja, inicijavusi anksčiau sunkiai įsivaizduojamų bendrų ekumeninių pamaldų atsiradimą (joms tapti svarbiu kasdienio mūsų dvasinio gyvenimo reiškiniu padėjo antroji ekumeninė asamblėja, įvykusi Graco mieste 1997 m. birželio d.). Reikšminga tai, kad ekumeninėmis pamaldomis dabar pažymime ir pagerbiame svarbius savo sudėtingos istorijos momentus. Iš reikšmingesnių pamaldų galima nurodyti kelerias Mišias, aukotas 1997 m. pagerbiant Martyną Mažvydą ir pirmąją lietuviškąją knygą, ekumenines pamaldas, surengtas 2001-aisiais iškilmingai atidarant Kunigaikščių Radvilų mauzoliejų Kėdainių krašto muziejui nūnai priklausančioje evangelikų reformatų bažnyčioje ir kt m. balandžio 23 d. Vilniuje buvo atkurta Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, dabar vienijanti apie 1750 narių. Kaip skelbiama statute, Sąjunga siekia skatinti pagarbą ir meilę Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai. Puoselėti Lietuvos dvasinį atgimimą, europines krikščioniškąsias vertybes. Populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos istorinį paveldą, tradicijas. Gaivinti Lietuvoje teisingumo, garbės, orumo, kilnumo ir pareigos principus. Sąjungos veiklos sritys apima praeities tyrinėjimus genealogiją, heraldiką, bajorijos ir dvarų kultūros paveldą, kultūrinių renginių organizavimą, LBKS plėtrą ir veiklos populiarinimą, ryšių su užsienio kilmingųjų asociacijomis plėtojimą, bajorijos ateities jaunimo ugdymą, leidybinę veiklą 27. Svarbu pažymėti, kad statute nurodytų tikslų siekiama visuomenėje pastebimais renginiais, kūriniais ir kitokiais programiniais darbais, darančiais įtaką ir pačiai viešajai erdvei. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga viena iš daugelio reikšmingai veikiančių, viešajai erdvei nemažos įtakos turinčių visuomeninių bendrijų. Iš daugelio kitų minėtinos: Simono Stanevičiaus bendrija (įsteigta 1989 m. liepos 29 d.), Žemaičių kultūros draugija (įsteigta 1991 m. gegužės 25 d.), Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija (įsteigta 1992 m. balandžio 12 d.), Pasaulio lituanistų bendrija (įsteigta 1994 m.) ir kt. Šie ir daugelis kitų čia nesuminėtų faktų byloja, jog viešojon erdvėn reikšmingai veiklai sugrįžo paskiros visuomenės grupės, anksčiau tarsi buvusios politinės, kultūrinės ir kitokios raiškos paribiuose. Su jomis viešojoje erdvėje ėmė kitaip nei anksčiau reikštis konfesinis, kalbinis, etninis tolerantiškumas, praktinės ir dvasinės veiklos aristokratizmas ir kai kurie kiti svarbūs dalykai. Tai, mano galva, ir sukūrė tam tikras palankias aplinkybes ne tik Radviliadai, bet taip pat ir stulbinantiems pastarųjų kelerių metų atradimams. Aiškindami, aptardami, analizuodami ir vertindami raštijos paminklą, mes paprastai ieškome, keliame ir pirmon vieton statome tas jo turinio, stiliaus, reikšmės ir kitokias ypatybes, kuriomis jis išsiskiria iš kitų vienalaikių kultūros artefaktų. Tada sukuriame tam tikrą vertybinę hierarchiją, kuri priklausomai nuo mūsų argumentų ir įrodymų gausos, įtikinimo jėgos ar dar kitų aplinkybių gyvuoja trumpiau arba ilgiau. Išskirti, iškelti ir pabrėžti svarbu pirmiausia siekiant aiškinamųjų ir pedagoginių tikslų. Vis dėlto mąstant apie dabartį ir ateitį, ieškant tinkamesnių pavidalų politinei, kultūrinei, konfesinei, tautinei ir kitokiai raiškai, gaivinant ir stiprinant dvasią bei ryžtą kurti pamažu atsiveriančioje 27 Cit. pagal:
11 80 TYRINĖJIMAI Europos Sąjungos kultūrinėje erdvėje būtina iškelti tas svarbiąsias pamokas, kurias savu metu išėjo Venclovas Agripa, Elijas Pilgrimovijus, Pranciškus Gradauskas, Jonas Radvanas ir daugybė kitų reformacijos stovykloje triūsusių kūrėjų. Ir ne tik išėjo, bet taip pat savo talentinguose kūriniuose sugebėjo perduoti ainiams kad ir po ilgų keturių amžių. Juk, kai pagalvoji, jų epocha pasižymėjo mums gerai suprantamais, todėl plika akimi pastebimais bruožais. Globalizacijos būta ir tada, ji reiškėsi savomis formomis ir pasižymėjo didele niveliacine jėga (jos apraiškomis laikyčiau kontrreformaciją, polonizaciją, apskritai kultūros ir kasdienio gyvenimo unifikaciją, vykusią Baroko epochos Europoje, pirmiausia jos Vidurio bei Rytų dalyje), išorėje nuolatos formavosi įvairios karinės, politinės ir kitokios grėsmės. Vidaus gyvenimas irgi nepasižymėjo darnumu. Jame būta nemažo susiskaldymo turtinio, luominio, konfesinio, etninio, kultūrinio ir t.t. Ir čia Radviliada pateikia keletą svarbių laiko patikrintų patarimų. Susidūrus su grėsme ar tiesiog neaiškiu dalyku tokiu ambivalentišku reiškiniu, kuris besiklostant vienokioms ar kitokioms aplinkybėms gali pasibaigti vienokiais ar kitokiais rezultatais, prasminga jėgų, išminties ir patarimo ieškoti glaudžiantis prie tradicijos ir savos istorijos. Dėl šios priežasties pãčios ryškiausios, netgi užsienio tyrėjų talentingiausiomis pavadintos herojinio epo vietos kaip tik apima Lietuvos, lietuvių sukurtos valstybės, gimtojo krašto gamtos ir Tėvynės istorijos vaizdus (Radiv. I, 31 96; III ; IV ir toliau). Kita Radviliados pamoka, irgi įkūnyta meniškais vaizdais, iškelia telkimo ir telkimosi reikšmę. Grėsmės akivaizdoje Radviliada moko permesti tiltus tarp skirtingus tikėjimus, įsitikinimus, pažiūras turinčių, įvairiomis kalbomis kalbančių, nevienodų papročių besilaikančių vienos valstybės piliečių. Visa tai ne sykį suskamba įvairiose herojinio epo vietose, o ryškiausiai poemos pabaigoje, apdainuojančioje Livonijos karo pabaigą. Pakviesti stoti kariuomenėn po etmono Radvilos vėliavomis susirenka vyrai iš visos pounijinės Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Trakų, Žemaitijos, Ukmergės, Breslaujos, Oršos, Ašmenos, Polocko, Gardino, Minsko, Vitebsko, Gomelio, Brastos ir kitų vietų (Radiv IV ). Vedama karaliaus Stepono, Lietuvos kariuomenė kartu su lenkų ir vengrų pulkais pergalingai užbaigia ilgus metus trukusias kovas prieš Maskvą. Šiais vaizdais užbaigiama viena iš kelių svarbiųjų Radviliados siužetinių linijų, skirtų Livonijos karui. Taigi Radvano poemos pabaigą galima suprasti kaip reikšmingą patarimą ainiams. Nenumanome, kurlink lengviau siekti proveržio? Telkimės ir telkime! Nenumanome, kokie kultūros iššūkiai, kokios kasdienio gyvenimo grėsmės gali paveikti valstybės gyvenimo raidą? Telkimės ir telkime! Nejaučiame ir nežinome, kokias gaires privalu susmaigstyti jaunajai kartai? Telkimės ir telkime! Man regis, tose dviejose pamokose ir glūdi aktualioji Radviliados reikšmė šiandien. Ir turbūt glūdės, kol ainiai suras daugiau svarbių herojinės lietuvių poemos pamokų, kurias dar gali pasiūlyti šis Mokslų akademijos bibliotekoje saugomas unikumas.
12 81 Jonas Radvanas s Radivilias in the past and present SUMMARY The article discusses the heroic poem Radivilias, written in Latin by Jonas Radvanas (lived in the second half of the XVI century). This piece was published in Vilnius in 1592 together with some other poetic and prozaic texts. The only copy of this publication in Lithuania is kept in the Library of the Lithuanian Academy of Sciences. The plot of this multilayered and polysemous heroic poem revolves around the life story of Mikalojus Radvila the Red ( ), duke of Biržai and Dubingiai, who was the great hetman of Lithuania and voivode of Vilnius too. The poem recounts the important victories, achieved by the Lithuanian army against Moscow during the Livonian war ( ). The protagonist, Radvila the Red, is an idealized character. He is depicted as a Lithuanian warrior, defending fatherland at a crucial historical moment. Here fatherland means the Grand Duchy of Lithuania, created in olden times by its most eminent ruler Vytautas the Great. In the poem Vytautas inspires Radvila to heroic deeds before the fateful battle. (It is of interest that Poland is mentioned neither as a political, nor military ally.) The setting has all main locus amoenus characteristics; it is a country of venerable historical traditions, which is richly endowed by nature resourses and populated by heroes. At the end of the poem its future is linked to the protagonist s son Kristupas Radvila ( ), who at the time of the poem s appearance was the most influential political, cultural and social figure in Lithuania. After the change of political, cultural and religious conditions in Lithuania, the poem was forgotten. Its second life began in 1997, when the Lithuanian translation of the poem was published together with facsimile reprints. The article discusses possible reasons of the cultural death and rebirth of this work, as well as some peculiarities of Lithuanian culture, which could cause the appearance of this and similar cultural artifacts in modern world.
Senasis Vilniaus universitetas
1 iš 5 2011.12.07 10:25 Vilniaus universiteto bibliotekos III a. (prie Filosofijos skaityklos, Universiteto 3) iki gruodžio 10 d. veikia Piotro Kłoseko fotografi Senasis Vilniaus universitetas 2011-11-28
KRIKŠČIONYBĖ ŽEMAITIJOJE:
lietuvių katalikų mokslo akademija / lithuanian catholic academy of science b a ž n y č i o s is t o r i j o s st u d i j o s, v i i ŽEMAIČIŲ KRIKŠTAS IR KRIKŠČIONYBĖ ŽEMAITIJOJE: ŠEŠIŲ ŠIMTMEČIŲ ISTORIJA
Wiersze na własnej skórze
Gintaras Grajauskas Wiersze na własnej skórze Tłumaczenie na język polski: Alina Kuzborska Gintaras Grajauskas Kenkėjas aš nenoriu žiūrėt šito filmo jis apie jaunus, gražius ir laimingus kam man sakykit
LIETUVOS ISTORIJOS ŠALTINIŲ LEIDIMAS. Problemos ir perspektyvos
LIETUVOS ISTORIJOS ŠALTINIŲ LEIDIMAS Problemos ir perspektyvos Šia tema L. K. M. Akademijos suvažiavimuose ne kartą kalbėta. Jau I Akademijos suvažiavime, 1933 m., kan. Pranas Penkauskas skaitė paskaitą
Gerbiama Ponia / Gerbiamas Pone...,
Gerbiama Ponia / Gerbiamas Pone..., Organizacinis komitetas maloniai kviečia Jus dalyvauti dešimtojoje XVIII amžiaus tyrinėtojų mokslinėje konferencijoje Tarp tradicijų ir naujovių: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
LDK LOTYNIŠKOJI KNYGA ASMENINĖSE XV1-XVII a. BIBLIOTEKOSE
ISSN 0204-2061. KNYGOTYRA. 2001. 37 LDK LOTYNIŠKOJI KNYGA ASMENINĖSE XV1-XVII a. BIBLIOTEKOSE DAIVA NARBUTIENĖ Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Žygimantų g. 1/8, 2632 Vilnius, Lietuva Knygą sukūręs
Jokūbas Morkūnas - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros veikėjas
2 VERBA MAGISTRI Ingė Lukšaitė Jokūbas Morkūnas - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros veikėjas Jokūbas Morkūnas - mums mažai pažįstama, nepelnytai menkai tyrinėta XVI ir XVII a. sąvartos asmenybė.
www.mniejszosci.narodowe.mac.gov.pl www.jezyki-mniejszosci.pl Polski system oświaty umożliwia uczniom należącym do mniejszości narodowych i etnicznych podtrzymywanie poczucia tożsamości narodowej, etnicznej,
W projekcie uczestniczyli: Adrianna Urbanowicz Krzysztof Kuczyński Anna Tkaczyk Natalia Janowska Olga Mazińska Julia Szwarc Rafał Rośliński
ace ofa W projekcie uczestniczyli: Adrianna Urbanowicz Krzysztof Kuczyński Anna Tkaczyk Natalia Janowska Olga Mazińska Julia Szwarc Rafał Rośliński Kuba Janowski Ida Daria Pfeiffer Dagomir Cibor Vilius
Brolių Janowiczų konkursas Mano Vilnius. Kartų pokalbiai.
LT Brolių Janowiczų konkursas Mano Vilnius. Kartų pokalbiai. Tomek Ulatowski ir Maciej Zarębski, Organizacinio komiteto nariai skelbia tarptautinį Brolių Janowiczų meninį konkursą Mano Vilnius. Kartų pokalbiai.
LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2014 /2. VILNIUS, 2015. P. 175 198. ISSN 0202 3342 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2014 /2.
LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2014 /2. VILNIUS, 2015. P. 175 198. ISSN 0202 3342 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2014 /2. VILNIUS, 2015 PUBLIKACIJOS ADAM STANKEVIČ ADVOKATO ANTANO KLEMENTO KALBOS*
2/16. vienos valstybės ribas, nuostatas (Europos Sąjungos oficialus leidinys L 310, 2005-11-25) (toliau DIREKTYVA ), ir
WSPÓLNY PLAN TRANSGRANICZNEGO POŁĄCZENIA PRZEZ PRZEJĘCIE Norgips Sp. z o.o. oraz Norgips UAB Niniejszy wspólny plan transgranicznego połączenia przez przejęcie ( PLAN POŁĄCZENIA ) został uzgodniony w dniu
Jøtul Terrazza. Jøtul Terrazza. PL - Instrukcja montażu i obsługi z danymi technicznymi 2 LT - Montavimo instrukcija 4.
Jøtul Terrazza Jøtul Terrazza PL - Instrukcja montażu i obsługi z danymi technicznymi 2 LT - Montavimo instrukcija 4 Jøtul Terrazza Instrukcje załączone do produktu należy przechowywać przez cały okres
IX lenkų ir lietuvių muzikologų konferencija Muzika muzikoje: įtakos, sąveikos, apraiškos
IX lenkų ir lietuvių muzikologų konferencija Muzika muzikoje: įtakos, sąveikos, apraiškos IX Polsko-Litewska Konferencja Muzykologiczna «Muzyka z muzyki» T E Z Ė S TEZY 2003 m. spalio 10-11 d. 10-11 października,
DARIUS ANTANAVIČIUS LIETUVIO BAJORO DEŠIMTMETIS LIVONIJOS KARAS": AUTORYSTĖS PROBLEMA
ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2000 METAI. VILNIUS, 2001 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2000. VILNIUS, 2001 DARIUS ANTANAVIČIUS LIETUVIO BAJORO DEŠIMTMETIS LIVONIJOS KARAS": AUTORYSTĖS
Senosios Lietuvos (XIII - XVIII amžius) literatūros klasikos kūrinių sąrašas
Senosios Lietuvos (XIII - XVIII amžius) literatūros klasikos kūrinių sąrašas 1. Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos santykiai 1649 1771 m. imperijos įstatymų rinkinio duomenimis / Elmantas Meilus // Lietuvos
Rima Dirsytė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
XV XVII a. buvusios Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos knygos, saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Rima Dirsytė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Seniausia
Sakralne dziedzictwo rejonu wileñskiego Vilniaus rajono sakralinis paveldas 2009 UDK 726(474.5) Sa93 Jubileusz Tysi¹clecia Litwy (1009-2009) Lietuvos tûkstantmeèio jubiliejus (1009-2009) Na ok³adce: Koœció³
Literatūrų sampynos ir istorinės atminties aktualijos
P O K A L B I A I Literatūrų sampynos ir istorinės atminties aktualijos Lenkų literatūrologą, Lietuvos literatūros tyrinėtoją profesorių Tadeuszą Bujnickį kalbina Algis Kalėda Tadeuszas Bujnickis (g. 1933
ir tuometė lietuviškoji hagiografinė tradicija
S E N O J I L I E T U V O S L I T E R A T Ū R A, 35 36 KNYGA, 2013 ISSN 1822-3656 M i n t a u t a s Č i u r i n s k a s Petro Skargos Šv. Kazimiero, Lenkijos karalaičio, gyvenimas (1610) ir tuometė lietuviškoji
KUNIGAIKŠČIAI RADVILOS
T a r p t a u t i n ė m o k s l i n ė k o n f e r e n c i j a KUNIGAIKŠČIAI RADVILOS Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė Skiriama Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados kunigaikščio
Międzynarodowa Konferencja w 200. Rocznicę Powstania Towarzystwa Filomatów Będziemy przykładem innym, sobie samym chlubą października 2017 r.
Międzynarodowa Konferencja w 200. Rocznicę Powstania Towarzystwa Filomatów Będziemy przykładem innym, sobie samym chlubą 16 17 października 2017 r. Chcąc upamiętnić przypadającą w 2017 roku dwusetną rocznicą
1. Įvadas. Rimantas Miknys Lietuvos istorijos institutas
1 Rimantas Miknys Lietuvos istorijos institutas Lietuvių santykis su Lenkija bei lenkais žvilgsnis, besiremiantis paskutinių dvidešimties metų lietuvių istoriografijos tyrimais, skirtais XX a. Lenkijos
ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS ISTORINIS PASAKOJIMAS: RESPUBLIKOS KŪRIMAS
Darius Kuolys ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS ISTORINIS PASAKOJIMAS: RESPUBLIKOS KŪRIMAS PRIELAIDOS Pasakojimas apie buvusius įvykius, apie praeities žygius historia rerum gestarum atrenka bei išryškina pasakotojui
Mintautas Čiurinskas
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 3 3 K N YG A, 2 0 1 2 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Mintautas Čiurinskas PA R O D A V I L N I A U S U N I V E R S I T E T O B I B L I O T E K O J E I R R A N K R
D ISSN
recenzijos D D ISSN 1392-0588 2011. 55 LIETUVIŠKOJI KVADRIADA, ARBA APIE MŪSŲ XIX AMŽIAUS MITOGRAFUS LITWINOWICZ-DROŹDZIEL Małgorzata. O s t a r o ż y t n o ś c i a c h l i t e w s k i c h : m i t o l
Pieczęcie królów i królowych Polski. Tabularium Actorum Antiquorum Varsoviense Maximum, Divisio Prima InSimul. Warszawa: Wydawnictwo DiG, s.
ISSN 0202 3342 Lietuvos istorijos metraštis. 2010 metai, 1. Vilnius, 2011 The Year-Book of Lithuanian History. 2010 /1. Vilnius, 2011 recenzijos ir anotacijos Pieczęcie królów i królowych Polski. Tabularium
Mintautas Čiurinskas. Lietuva pergalės prie Oršos (1514) poetų tekstuose
SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 40 KNYGA, 2015 ISSN 1822-3656 Mintautas Čiurinskas Lietuva pergalės prie Oršos (1514) poetų tekstuose...vobis difficile est intelligere omnia, quoniam nec loca ubi gestae res
PROBLEMY ODPOWIEDZIALNOŚCI KARNEJ I DYSCYPLINARNEJ BIEGŁEGO. Prorektor prof. dr hab. Marek Bojarski. S t r e s z c z e n i e
Jurisprudencija, 2000, t. 18(10); 24 28 PROBLEMY ODPOWIEDZIALNOŚCI KARNEJ I DYSCYPLINARNEJ BIEGŁEGO Prorektor prof. dr hab. Marek Bojarski Uniwersytet Wrocławski Pl. Uniwersytecki 1 50 137 Wrocław Tel.
Tarp norų, ketinimų ir siekių, kuriuos stipriai stimuliuoja proveržio
КРАЁВАЯ ІДЭЯ, канец ХІХ пачатак ХХ стагоддзя анталогія Ko mums reikia gimtojoje Lietuvoje? 1 Konstancija Skirmunt 320 Kurjer Litewski Nr. 131. 1906 m. birželio 14 d. 27 d. Tarp norų, ketinimų ir siekių,
Gegužės 3-iosios Konstitucija: Lietuvos ir Lenkijos užmarštys
Gegužės 3-iosios Konstitucija: Lietuvos ir Lenkijos užmarštys Bumblauskas Alfredas Lenkija švenčia ir mini Gegužės 3-iąją nuo 1792 m. pirmųjų Konstitucijos metinių, o Lietuva priešingai 1792-aisiais iškilmingai
Ustronės atsiskyrėlio Broliai bajorai, arba Atminties lygmenys
COLLOQUIA 38 ISSN 1822-3737 R E C E N Z I J O S BRIGITA SPEIČYTĖ Ustronės atsiskyrėlio Broliai bajorai, arba Atminties lygmenys Stanislovas Moravskis, Iš visur po truputį, t. 2: Broliai bajorai: Atsiskyrėlio
SPIS TREŚCI / TURINYS
Literatūrų ir kalbų funkcionavimas Lietuvoje Funkcjonowanie języków i literatur na Litwie Lietuvių-lenkų moksliniai ir kultūriniai ryšiai SPIS TREŚCI / TURINYS SŁOWO WSTĘPNE / ĮŽANGOS ŽODIS... 12/18 I.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius heruliškos lietuvių kilmės teorijos pradininkas
lituanistica. 2009. T. 55. Nr. 3 4(79 80), p. 105 115, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Albertas Vijūkas-Kojelavičius heruliškos lietuvių kilmės teorijos pradininkas
Kauno, Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų lenkų dainos
T a u t i n i ų m a ž u m ų t a u t o s a k a G. Juzala. KAUNO, KĖDAINIŲ, PANEVĖŽIO IR RADVILIŠKIO RAJONŲ LENKŲ DAINOS Kauno, Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų lenkų dainos Nuo Kauno, Kėdainių
Eugenija Ulčinaitė. Petro Skargos Seimo pamokslai XVI a. LDK politinių traktatų kontekste
S E N O J I L I E T U V O S L I T E R A T Ū R A, 35 36 KNYGA, 2013 ISSN 1822-3656 E u g e n i j a U l č i n a i t ė Petro Skargos Seimo pamokslai XVI a. LDK politinių traktatų kontekste A n o tac i j a.
STRAIPSNIAI IR PRANEŠIMAI
ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2008 METAI, 2. VILNIUS, 2009 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 200812. VILNIUS, 2009 STRAIPSNIAI IR PRANEŠIMAI LAIMA BUCEVIČIŪTĖ LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS
Jaunimo politika Lietuvoje ir Lenkijoje. Lithuanian and Polish Youth Policy
Jaunimo politika Lietuvoje ir Lenkijoje Polityka młodzieżowa na Litwie i w Polsce Lithuanian and Polish Youth Policy TURINYS/ TREŚĆ/ CONTENT ĮVADAS/ WSTĘP/ PREFACE....... 3/ 6/ 43 APIE LiJOT/ O LITEWSKIEJ
Jolita Liškevičienė. Didikas Mikalojus Kristupas Chaleckis ir jo literatūrinis palikimas
SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 40 KNYGA, 2015 ISSN 1822-3656 Jolita Liškevičienė Didikas Mikalojus Kristupas Chaleckis ir jo literatūrinis palikimas ANOTACIJA. Šio straipsnio tikslas supažindinti Lietuvos
Lietuvos meno kūrėjų asociacija
1 Lietuvos meno kūrėjų asociacija Perkūno šventykla Vilniuje 2012-11-12 ŽURNALAS: NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI TEMA: Istoriografija AUTORIUS: Darius Baronas DATA: 2012-11 Perkūno šventykla Vilniuje Darius Baronas
DAR KARTĄ APIE LIETUVOS IR LENKIJOS UŽMARŠTIS
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2012 30 DAR KARTĄ APIE LIETUVOS IR LENKIJOS UŽMARŠTIS Alfredas Bumblauskas Profesorius humanitarinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
MEDŽIAGA SENOJO VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJAI
MEDŽIAGA SENOJO VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJAI Apie senąjį Vilniaus universitetą iki šiol nemaža rašyta. Jau XVIII a. pradžioje J. A. Preuschlioffas savo 76 psl. foliantu 1 išėjo ginti jo kaip universiteto
Jono Bretkūno Postilės (1591) sklaidos istorija: egzemplioriai Krokuvoje
A r c h i v u m L i t h u a n i c u m 9, 2 0 0 7 I S S N 1 3 9 2-7 3 7 X, I S B N 9 7 8-3 - 4 4 7-0 9 5 2 0-2 Ona Aleknavičienė Lietuvių kalbos institutas, Vilnius Jono Bretkūno Postilės (1591) sklaidos
JĘZYK LITEWSKI POZIOM PODSTAWOWY
EGZAMIN MATURALNY W ROKU SZKOLNYM 6/7 FORMUŁA OD 5 ( NOWA MATURA ) JĘZYK LITEWSKI POZIOM PODSTAWOWY ZASADY OCENIANIA ROZWIĄZAŃ ZADAŃ ARKUSZ MOL-P MAJ 7 Uwaga: Akceptowane są wszystkie odpowiedzi merytorycznie
ISSN LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS METAI, 2. VILNIUS, 2004 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY / 2. VILNIUS, 2004 PUBLIKACIJOS
ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2002 METAI, 2. VILNIUS, 2004 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2002 / 2. VILNIUS, 2004 PUBLIKACIJOS ANDRZEJUS P U K S Z T O LUDWIKO ABRAMOWICZIAUS LENKIJA
TAUTINIŲ MAŽUMŲ TAUTOSAKA ŠIUOLAIKINĖS LENKŲ LAIDOTUVIŲ GIESMĖS VILNIAUS KRAŠTE
TAUTINIŲ MAŽUMŲ TAUTOSAKA ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXVIII 2009 ŠIUOLAIKINĖS LENKŲ LAIDOTUVIŲ GIESMĖS VILNIAUS KRAŠTE Publikacijoje pateikiamas laidotuvių giesmes išrinkau iš Marianos Sienkiewicz
Aляксандр Бразгуноў, Перакладная белетрыстыка Беларусi
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Kęstutis Gudmantas M O N O G R A F I J A A P I E V E R S T I N Ę B E L E T R I S T I K Ą L I E T U V O S D I
Turinys. Studijuok ir atrask! Lenkija > Studijos užsienyje... Lenkijoje _6 > Tradicijos ir šiuolaikiškumas _7 > Apie Lenkiją trumpai _8
Turinys Studijuok ir atrask! Lenkija > Studijos užsienyje... Lenkijoje _6 > Tradicijos ir šiuolaikiškumas _7 > Apie Lenkiją trumpai _8 Studijuok ir tapk savo sėkmės kalviu! Lenkija > Aukštojo mokslo įstaigos
Scotland welcomes migrant workers...
Scotland welcomes migrant workers... Emilia is from Poland and works as an analyst assistant with the Lothian and Borders Police. When she first arrived in Aberdeen six years ago she worked in childcare
PRAEITIES ATMINIMO TĘSTINUMAS BEI POKYČIAI IR VIETINĖS BENDRUOMENĖS PRIGIJIMO PROCESAS. OLŠTYNO PAVYZDYS
PRAEITIES ATMINIMO TĘSTINUMAS BEI POKYČIAI IR VIETINĖS BENDRUOMENĖS PRIGIJIMO PROCESAS. OLŠTYNO PAVYZDYS Marta Karkowska ABSTRACT The article deals with the settling down process of the newcomers to post-war
Ibid., p Nuoširdžiai dėkoju dr. Rūtai Čapaitei už vertingas konsultacijas ir naudingas. CEV, Nr. 1395, p ; Nr. 1396, p
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 3 4 K N YG A, 2 0 1 2 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Dovilė Keršienė T H EAT R U M P O L I T I C U M : T RY S P R A N C I Š K A U S A K VAV I V I E Č I O L A I Š
ATRADIMAI ARTIMOS SIELOS ILGESYS:
ATRADIMAI GIEDRIUS ŽIDONIS, JOWITA NIEWULIS-GRABLUNAS D D ISSN 1392-0588 2011. 56 ARTIMOS SIELOS ILGESYS: NIKODEMO ERAZMO IWANOWSKIO IR ELIZOS ORZESZKOWOS LAIŠKAI (1881 1891) XIX a. Lenkija persmelkta
Apie Lietuvą ir ne tik Keli pastebėjimai apie Vroclavo universiteto Istorijos instituto straipsnių rinkinį 1
Dr Vladas Sirutavičius Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, Lietuva / Instytut Historii Litwy, Wilno, Litwa Apie Lietuvą ir ne tik Keli pastebėjimai apie Vroclavo universiteto Istorijos instituto straipsnių
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 31. Vilnius, ISSN
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 31. Vilnius, 2008. ISSN 1392-0502 Marek Kornat Rusija ir bolševizmas Mariano Zdziechowskio požiūriu Iš tarpukario Lenkijos intelektualų daugiausiai dėmesio
SZYMON DREJ. Bohater dwóch narodów Dviejų tautų didvyris The Hero of Two Nations
SZYMON DREJ Bohater dwóch narodów Dviejų tautų didvyris The Hero of Two Nations SZYMON DREJ Bohater dwóch narodów Dviejų tautų didvyris The Hero of Two Nations Projekt Śladami księcia Witolda Nr SPF/PL/2009/45
Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą
VIKA VELIČKAITĖ Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą Santrauka. Jono Sobieskio asmens kultas pradėjo formuotis XVII a. pabaigoje paties valdovo iniciatyva, o vėliau savarankiškai
LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS APIE JÓZEFĄ PIŁSUDSKĮ EMOCIJŲ. Tarptautinė konferencija PROGRAMA. 5-6 d m. gruodžio Vilnius
BE EMOCIJŲ LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS APIE JÓZEFĄ PIŁSUDSKĮ Tarptautinė konferencija 2017 m. gruodžio Vilnius 5-6 d. PROGRAMA Gerbiamieji, Per pastaruosius keliasdešimt metų Józefo Piłsudskio asmenybė bei
Žalgiris: neatsakyti klausimai
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2010 26 Žalgiris: neatsakyti klausimai Alfredas Bumblauskas Profesorius, daktaras (HP) Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros
To warto wiedzieć / Ką verta žinoti. Rzeczpospolita Polska. Lenkijos Respublika. Lenkijos Respublika
To warto wiedzieć / Ką verta žinoti Rzeczpospolita Polska Lenkijos Respublika Godło Rzeczypospolitej Lenkijos respublikos herbas Barwy narodowe: kolory biały i czerwony Tautinės spalvos: balta ir raudona
Darius Baronas. Didaktinis Petro Skargos požiūris į rusėnus
S E N O J I L I E T U V O S L I T E R A T Ū R A, 35 36 KNYGA, 2013 ISSN 1822-3656 D a r i u s B a r o n a s Didaktinis Petro Skargos požiūris į rusėnus A n o tac i j a. Petras Skarga SJ buvo griežtas ir
REDA G R I Š K A I T Ė STANISLOVO MORAVSKIO RANKRAŠTINIS PALIKIMAS VILNIAUS BIBLIOTEKOSE
ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2001 METAI, 1. VILNIUS, 2002 THIS YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2001 / 1. VILNIUS, 2002 REDA G R I Š K A I T Ė STANISLOVO MORAVSKIO RANKRAŠTINIS PALIKIMAS
Hippolyte Delehaye, Les légendes hagiographiques, Bruxelles: Société des Bollandistes, 1956, p. 216.
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 3 4 K N YG A, 2 0 1 2 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Gita Drungilienė V I E N O K Ū R I N I O I S T O R I J A : J O K Ū B O V O R A G I N I E Č I O A U K S O L E
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA ISSN KARO ARCHYVAS
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA ISSN 1392-6489 KARO ARCHYVAS Vilnius, 2005 Vertimas iš lenku kalbos. 1908 1939 METU ARCHYVINIU ŠALTINIU BŪKLĖ LENKIJOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ORGANIZACIJŲ IR KARINIU
Lietuvos tūkstantmetis, tiksliau - tūkstantmetis nuo žinomo Lietuvos vardo seniausio
JONAS PALIONIS Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių rašomosios kalbos istorija, onomastika. Leszek Bednarczuk JĘZYKOWY OBRAZ WIELKIEGO KSIĘSTWA LITEWSKIEGO. MILLENIUM LITHUANIAE MIX-MMIX Kraków: Lexis, 2010,
RENATA WILGOSIEWICZ-SKUTECKA KAM BUVO DEDIKUOTAS GVAGNINIO KŪRINYS SARMATIAE EUROPEAE DESCRIPTION
ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2012 METAI, 2. VILNIUS, 2013 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2012 /2. VILNIUS, 2013 RENATA WILGOSIEWICZ-SKUTECKA KAM BUVO DEDIKUOTAS GVAGNINIO KŪRINYS
Vaiva Narušienė. Įvadas 1
ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2012 54 (1) ISTORINĖS ATMINTIES FENOMENAS PIRMOSIOS XX A. PUSĖS RAŠYTOJŲ KŪRYBOJE: FABIJONO NEVERAVIČIAUS ISTORINIAI ROMANAI LIETUVIŲ IR LENKŲ LITERATŪROS KONTEKSTE 1 Vaiva Narušienė
JÓZEF IGNACY KRASZEWSKI
Povilas Gaučys JÓZEF IGNACY KRASZEWSKI (Juozapas Ignacas Kraševskis) Juozapas Ignotas Kraševskis gimė 1812 m. Romanove, Gardino gub., religiškai ir patriarchališkai nusiteikusioje bajorų šeimoje. Baigęs
Istorijos vadovėlių tyrimais sistemiškai tenka užsiimti jau apie dešimt
EUROPA ORIENTALIS 2 (2010) Studia z Dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich ISSN 2081-8742 (Vilniaus universitetas) Konflikto dėl Vilniaus vaizdavimas tarybinio laikotarpio lietuviškuose vadovėliuose
t. 21, Wrocław [i in.]: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, Wydawnictwo
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Dovilė Keršienė S A L I A M O N O R I S I N S K I O L A I Š K Ų R I N K I N Y S : T H EAT R U M V I TA E H U
ĮVADAS. bažnyčia, kapinės, unitai. STRAIPSNIAI. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: epigrafinis memorialinis įrašas, epitafija, paminklas, rusų kalba, Katalikų
(Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2016. 66 RUSIŠKI EPIGRAFINIAI MEMORIALINIAI XIX AMŽIAUS ĮRAŠAI VILNIAUS KATALIKIŠKOSE KAPINĖSE Kšištof Tolkačevski Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros
Lenkų istorikas Janas Tęgowskis, gerai žinomas savo knyga apie pirmųjų trijų kartų Gediminaičių istoriją 1
J. Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich do końca XVI wieku (Biblioteka Genealogiczna, t. 9), Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2011. - 220 p., lent. ISBN 978-83-229-3180-6 Lenkų istorikas
Aleksandro Jogailaičio konfesinė politika Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje
Aleksandro Jogailaičio konfesinė politika Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje XV a. pabaigoje XVI a. pradžioje Dr. Genutė Kirkienė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Tak teraz postępują uczciwi ludzie
Ilona Lewandowska zdjęcia / nuotraukos Bartosz Frątczak Tak teraz postępują uczciwi ludzie Taip dabar elgiasi dorieji Polacy z Wileńszczyzny ratujący Żydów / Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai Tak teraz
GIŻYCKO Spacer po mieście. GIŻYCKO Pasivaikščiojimas miestu
GIŻYCKO Spacer po mieście GIŻYCKO Pasivaikščiojimas miestu ROSJA RUSIJA GIŻYCKO RUSIJA ROSJA LITWA LIETUVA BIAŁORUŚ BALTARUSIJA WARSZAWA NIEMCY VOKIETIJA POLSKA LENKIJA UKRAINA UKRAINA CZECHY ČEKIJA SŁOWACJA
Czesławas Miłoszas ir poezijos vertimai: dialogas su tarpukario Lietuva
S t r a i p s n i a i V A I V A N A R U Š I E N Ė, K R I S T I N A S A K A L A V I Č I Ū T Ė Czesławas Miłoszas ir poezijos vertimai: dialogas su tarpukario Lietuva Anotacija: Straipsnyje pristatoma Czesławo
First published: Lietuvos Istorijos Metraštis, 2012, 2
Zitierhinweis Griškaitė, Reda: Rezension über: Katarzyna Błachowska, Wiele historii jednego państwa. Obraz dziejów Wielkiego Księstwa Litewskiego do 1569 roku w ujęciu historyków polskich, rosyjskiech,
Bibliografia prac historyków litewskich dotyczących historii Wielkiego Księstwa Litewskiego za lata
ROCZNIK LITUANISTYCZNY 2 2016 Zigmantas Kiaupa Instytut Historii Litwy, Wilno Bibliografia prac historyków litewskich dotyczących historii Wielkiego Księstwa Litewskiego za lata 1990 2015 Bibliografia
Benediktinės nuo seno garsėjo
ISSN 1822-2617 (spausdintas) ISSN 2335-8734 (internetinis) 2015/15 Vaida KAMUNTAVIČIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Mergaičių mokymas Kauno benediktinių vienuolyne xix a. Santrauka. Benediktinės nuo
Eugenija Ulčinaitė. Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy , opracował
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 3 4 K N YG A, 2 0 1 2 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Eugenija Ulčinaitė Ž I N O M A S I R N E Ž I N O M A S P E T R A S S K A R G A : M I N I N T 4 0 0 - Ą S I A
Naujos knygos. Sztuka wileńska ze skarpy na Zarzeczu
Naujos knygos Sztuka wileńska ze skarpy na Zarzeczu Laima Laučkaitė. ART IN VILNIUS. 1900 1915. Vilnius: Baltos lankos, 2008, 199 p. Laimy Laučkaitė Art in Vilnius. 1900 1915 to wytworny album, a równocześnie
DR. Z. IVINSKIS JOGAILA JO SANTYKIAI SU KĘSTUČIU IR VYTAUTU KAUNAS
DR. Z. IVINSKIS JOGAILA JO SANTYKIAI SU KĘSTUČIU IR VYTAUTU KAUNAS - - - - - - - - - - - - - - - 1935 Atspauda iš rinkinio Jogaila" Spaudė Šviesos spaustuvė, Kaune, Jakšto g. 2 JOGAILOS SANTYKIAI SU KĘSTUČIU
Šis arabiškas skaičius rudu rašalu įrašytas knygos-kopijos titulinio lapo (l. XXX) apačioje bei folianto nugarėlės apatinėje lipdėje.
LIETUVOS METRIKA (1540 1543). 12-oji Teismų bylų knyga / The Lithuanian Metrica (1540 1543). Court Record Book no 12 / Литовская Метрика (1540 1543). 12-я книга судных дел. Parengė I. Valikonytė, N. Šlimienė,
Šį straipsnį pradėsime viena impresija apie šių dienų įvykius, siejančius aptarsimą temą su istorija, kurios veiksmingąja dalimi buvo visa
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Sigitas Narbutas Va l d o v ė i r j o s ta r n a i t ė s : L i e t u v o s l o t y n i š k o j i r a š t i j
XVII a. pirmųjų dešimtmečių, tai yra to laiko, kai broliai gyveno. Zigmantas Kiaupa, Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima,
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 5 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Zigmantas Kiaupa X V I I a M Ž I A U S p r a d ž i o s K a u n a s A l b e r t o K o j a l av i č i a u s i r
BRONISŁAW KOMOROWSKI. POLITIKOS MOKSLŲ ALMANACHAS 19 ISSN (spausdintas), ISSN (internetinis)
POLITIKOS MOKSLŲ ALMANACHAS 19 ISSN 2029-0225 (spausdintas), ISSN 2335-7185 (internetinis) PRZEMÓWIENIE NA UROCZYSTYM POSIEDZENIU SENATU UNIWERSYTETU WITOLDA WIELKIEGO, Z OKAZJI ODEBRANIA TYTUŁU DOKTORA
REDA G R I Š K A I T Ė. Įvadas
ISSN 0202 3342 Lietuvos istorijos metraštis. 2013 metai, 1. Vilnius, 2014 The Year-Book of Lithuanian History. 2013 /1. Vilnius, 2014 REDA G R I Š K A I T Ė LIETUVOS PROVINCIJOS INTELEKTUALŲ GRUPĖS FORMAVIMASIS
VLADISLAVAS SIROKOMLĖ IR JO KELIONIŲ PO LIETUVĄ APRAŠYMAI
Antanas Kulakauskas, Skaidra Žakarytė VLADISLAVAS SIROKOMLĖ IR JO KELIONIŲ PO LIETUVĄ APRAŠYMAI Enciklopedinis žvilgsnis į V. Sirokomlę (L. Kondratavičių). V. Sirokomlės vieta lietuvių kultūroje, trumpa
HORACIJAUS SINDROMAS" XIX A. PRADŽIOS LIETUVOJE: MEILĖ LITERATŪRAI AR GILIAI SUVOKTAS PATRIOTIZMAS?
ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2002 44(1) HORACIJAUS SINDROMAS" XIX A. PRADŽIOS LIETUVOJE: MEILĖ LITERATŪRAI AR GILIAI SUVOKTAS PATRIOTIZMAS? Reda Griškaitė Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja
XVIII A. LIETUVOS KARO ISTORIJOS TYRIMŲ APŽVALGA. Dr. Valdas Rakutis (Vytauto Didžiojo karo muziejus) Įvadas
XVIII A LIETUVOS KARO ISTORIJOS TYRIMŲ APŽVALGA Dr Valdas Rakutis (Vytauto Didžiojo karo muziejus) Įvadas Lietuvos karo istorija XVIII a buvo glaudžiai susijusi su Lenkijos karalystės ir visos Abiejų Tautų
Kęstutis Gudmantas LIET U VO S M ETRAŠT I S IR JONO V I SLICIEČIO P OE M A PRŪ S Ų K A R A S
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 1 9 K N YG A, 2 0 0 5 I S S N 1 8 2 2-3 6 5 6 Kęstutis Gudmantas K I T OK S Ž A L G I R IO M ŪŠ IO VA I Z DA S : LIET U VO S M ETRAŠT I S IR JONO V I SLICIEČIO
XVI a. pabaigos LDK bajoriškoji, rusicizmų gausi lenkų kalba irgi. LLTI jau šių metų pabaigoje ruošiamasi išleisti pirmąjį Strijkovskio
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 3 3 K N YG A, 2 0 1 2 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Eglė Patiejūnienė T RY S M O T I E J A U S S T R I J K O V S K I O K R O N I K O S V E R T I M O I Š T R A U
ISTORIJOS ÐALTINIØ TYRIMAI
Lietuvos istorijos institutas Vilniaus universitetas ISTORIJOS ÐALTINIØ TYRIMAI sudarë Artûras Dubonis 5 VILNIUS 2014 Knygos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009
Baroko epochos poema. Eugenija Ulčinaitė. 1 Sajkowski, A., Od Sierotki do Rybeńki: W kręgu radziwiłłowskiego mecenatu, Poznań, 1965, p. 24.
Eugenija Ulčinaitė Baroko epochos poema XVI a. istorinės poemos buvo skirtos konkrečių didikų žygiams apdainuoti. Jas parašė tų didikų dvarų poetai P. Gradauskas (Hodoeporicon Moschicum..., Vilnae, 1582),
GIEDRIUS SUBAČIUS ŽODYNŲ GENEZĖS
LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) GIEDRIUS SUBAČIUS DĖL S. DAUKANTO LENKŲ-LIETUVIŲ KALBŲ ŽODYNŲ GENEZĖS S. Daukanto leksikografinė veikla mažai tyrinėta. Jo
Nesvyžiaus spaustuvės leidiniai Retų spaudinių skyriaus Lituanikos fonde
85 Nesvyžiaus spaustuvės leidiniai Retų spaudinių skyriaus Lituanikos fonde Lietuvos mokslų akademijos Violeta Radvilienė biblioteka XVIII a. Lituanikos fonde esama leidinių, kuriuos galime vadinti Lietuvos
Roma Bončkutė Klaipėdos universiteto Literatūros katedra Herkaus Manto g. 84, LT Klaipėda, Lietuva El. paštas:
48 ISSN 0204 2061. KNYGOTYRA. 2015. 65 DVI ASMENINĖS BIBLIOTEKOS VIENA VIZIJA: SIMONAS DAUKANTAS IR JURGIS PLATERIS* Roma Bončkutė Klaipėdos universiteto Literatūros katedra Herkaus Manto g. 84, LT-92294
LIETUVOS PRISTATYMAS EUROPAI GIESMĖJE APIE STUMBRĄ
Tomas Veteikis LIETUVOS PRISTATYMAS EUROPAI GIESMĖJE APIE STUMBRĄ 1523 m. Krokuvoje, Vietoro spaustuvėje, išspausdinta poema De statura, feritate ac venatione bisontis, rašyta vienu ar dviem etapais 1521
Mintautas Čiurinskas
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 7 K N YG A, 2 0 0 9 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Mintautas Čiurinskas A l b e r ta s V i j ū k a s - K o j a l av i č i u s b i o g r a fa s Anotacija. Straipsnio
straipsniai ir pranešimai
Lietuvos istorijos metraštis. 2014 /1. Vilnius, 2015. p. 5 26. ISSN 0202 3342 The Year-Book of Lithuanian History. 2014 /1. Vilnius, 2015 straipsniai ir pranešimai VYTAS J A N K A U S K A S KELIOS PASTABOS
Nepelnytai užmirštas Motiejaus Strijkovskio kūrinys. Undeservedly Forgotten Work by Maciej Stryjkowski. Santrauka. Summary.
Nepelnytai užmirštas Motiejaus Strijkovskio kūrinys Lietuvos edukologijos universitetas T. Ševčenkos g. 31, LT 03111 Vilnius egle.patiejuniene@leu.lt Undeservedly Forgotten Work by Maciej Stryjkowski Santrauka