LDK LOTYNIŠKOJI KNYGA ASMENINĖSE XV1-XVII a. BIBLIOTEKOSE

Transkrypt

1 ISSN KNYGOTYRA LDK LOTYNIŠKOJI KNYGA ASMENINĖSE XV1-XVII a. BIBLIOTEKOSE DAIVA NARBUTIENĖ Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Žygimantų g. 1/8, 2632 Vilnius, Lietuva Knygą sukūręs autorius (auctor) ir jos išleidimu pasirūpinęs leidėjas (typographus) anuomet pabrėžtinai siekė skaitytojo prielankumo, todėl leidinio pradžioje (kartais ir pabaigoje) kreipdavosi į maloningąjį skaitytoją (ad benevolentem leetorem), aiškindavo sumanyto kūrinio svarbą nurodydavo savojo darbo vertę ir linkėdavo dvasios bei kūno sveikatos. Senųjų knygų turinys ir tokios įžangos bei pabaigos turbūt ir lėmė, kad net pirmieji Lietuvos spaudiniai, dar negausūs, neraiškūs ir neišvaizdūs, surasdavo kelią pas savo bendraamžį skaitytoją. Na, o šio rankos, paėmusios ką tik išspausdintą knygą suteikdavo jai gyvybės, ir knyga pradėdavo gyvenimą tarp žmonių. Ankstyvosios spausdintos knygos buvo labai brangios, todėl ir sunkiau įgyjamos. Vis dėlto turėti nors kelias svarbiausias knygas buvo itin svarbus reikalas bent kiek išprususiam XVI-XVII a. LDK visuomenės nariui. XV a. pabaigoje-xvi a. pradžioje Vidurio ir Vakarų Europoje pasirodę veikalai įvairiais keliais plaukė į Lietuvą ir formavo pirmuosius knygų rinkinius, priklausiusius ir privatiems asmenims, ir institucinėms bibliotekoms. Knyga jau tuomet tapo svarbiu pasaulio pažinimo šaltiniu - užsienyje studijuojantis jaunimas buvo vienas pirmųjų spausdintų knygų importuotojų. Ji neabejotinai buvo laikoma prestižo ir prabangos dalyku - turtingesni žmonės stengėsi įsigyti bent po kelis garsesnius savo meto leidinius. Knyga tapo ir verslo objektu: XVI a. pradžioje Lietuvoje jau buvo prekiaujama iš Lenkijos atvežtomis knygomis 1, o amžiaus pabaigoje Vilniuje nuolat veikė keletas knygynų, prie kurių dirbo knygrišiai 2. Reikia nurodyti ir tai, kad Vilniuje XVI a. pabaigoje spausdintomis knygomis buvo prekiaujama tarptautinėse knygų mugėse Frankfurte prie Maino ir Leipcige. Lotyniškas, galbūt ir vokiškas knygas ten pardavinėjo Vilniaus spaustuvių agentai 3. Taigi knygos anų laikų LDK visuomenėje funkcionavo įvairiais būdais: jos buvo perkamos, parduodamos, dovanojamos, įgyjamos net ir diplomatiniais keliais 4. Bibliotekose sukaupti rinkiniai bene geriausiai parodo, kokios knygos išties buvo aktualios to meto visuomenei. 1 FEIGELMANAS, Nojus. Lietuvos inkunabulai: [katalogas]. Vilnius, 1975, p RODKIEWICZÓWNA, Janina. Cech introligatorski w minie: zarys historyczny. Wilno, 1929, p. 6. Bibljotcka Wileńska; Nr LAUCEVIČIUS, Edmundas. XV-XVlll a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius, 1976, p. II. 4 Didžiojo kunigaikščio Kazimiero sekretoriaus Jokūbo laiške Maskvos architektui Jcrmolinui, su kuriuo Jokūbas bus susipažinęs diplomatinės misijos 1468 m. pas Ivaną III metu, prašoma atsiųsti knygų, kurių jis negalįs gauti vietos knygų rinkoje. Žr.: FEIGELMANAS, Nojus, išnaša 1, p

2 Apie XVI-XVII a. LDK bibliotekas nemažai rašyta lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų spaudoje. Vis dėlto žinių apie Lietuvos bibliotekų turinį randama nepalyginti mažiau; vaizdą dažnąsyk padeda susidaryti to meto mokslininkų rinkinių sąrašai ir gausios fragmentiškos žinios apie vienos kitos kolekcijos knygą. Duomenų apie XVI-XVII a. funkcionavusias knygas galima aptikti įvairiuose archyvuose ir rankraštynuose, tačiau ten esama medžiaga pateikia itin lakonišką vaizdą: joje paprastai nebūna nei tikslaus leidinių pavadinimo, nei leidimo metų bei vietos, nei kiekybinės charakteristikos ar dar kitų šiandien spaudinį padedančių identifikuoti duomenų. Vis dėlto toji medžiaga suteikia kai kurių svarbių papildomų žinių. Tokių rankraštinių sąrašų sudarytojai dažniausiai nurodo knygos formatą - tai leidžia atskirti spausdintą veikalą nuo rankraščio. Be to, kartais būna nurodoma spaudinio įsigijimo vieta ir jo kaina, o retsykiais - net leidimo duomenys. Vienas iš patikimiausių senųjų bibliotekų atkūrimo būdų - proveniencinių ženklų turimose knygose fiksavimas. Todėl pastaruoju metu itin susidomėta knygos kilmę rodančiais ženklais: leidžiami katalogai, skelbiami straipsniai ir kitokio pobūdžio informacija. XVI-XVII a. įrašų fiksavimas - ilgas ir sudėtingas darbas. Tad šiandien kalbėti apie LDK bibliotekų turinį tebėra problemiška, bet tam tikras knygų kaupimo tendencijas vis dėlto galima pastebėti. Straipsnyje bandoma paanalizuoti, kokią vietą to meto bibliotekose užėmė lotyniškoji LDK knyga. Atspirties taškas šiai problemai aptarti - skelbti tyrinėjimai ir pačios autorės surinkti provenienciniai įrašai. Čia būtina pabrėžti, kad XVI-XVII a. knygos kupinos nuosavybės žymų, darytų ir vėlesniais amžiais. Lietuvos spaudiniai per šimtmečius apkeliavo ne vieną biblioteką, pabuvo ne vieno savininko rankose, o mums rūpi tik aptariamasis laikotarpis. Taigi jį liudija ranka įrašytos priklausomybės žymos, superekslibrisai, ekslibrisai. Pastarieji XVI-XVII a. dar buvo labai reti, nors pati frazė ex libris, įrašyta knygose prie autografo, buvo populiari ir ankstesniais metais 5. LDK lotyniškąja knyga laikome: 1) visus LDK teritorijoje išspausdintus lotyniškus leidinius ir 2) LDK aurorių parašytus, bet dėl įvairių priežasčių svetur išspausdintus kūrinius. Asmenine biblioteka laikytinas rankraštinių ar spausdintų dokumentų (manuskriptų, knygų, kitokių spaudinių) rinkinys, priklausęs vienam asmeniui arba vienai šeimai (giminei). Didelės bibliotekos paprastai buvo kaupiamos ilgus dešimtmečius ir perduodamos iš kartos į kartą. Ypač tai pasakytina apie privačias Lietuvos didikų bibliotekas, vadinamas dinastinėmis 6. Pirmieji spausdintų knygų rinkiniai asmeninėse LDK bibliotekose ėmė rastis ne vėliau kaip XV a. pabaigoje 7. Juose, be abejo, buvo ir lotyniškų spaudinių. Vienas > KISARAUSKAS, Vincas. Lietuvos knygos ženklai Vilnius, 1984, p Plačiau apie asmeninės bibliotekos sampratą žr.: KAUNAS. Domas. Asmeninė biblioteka. 15: Knygotyra : enciklopedinis žodynas. Vilniaus universiteto Knygotyros katedra. Vilnius, 1997, p Apie tai plačiau žr.: ŽUKAS, Vladas. Asmeninės bibliotekos Lietuvoje XV-XVIII a. Bibliotekų darbas. 1976, nr. 12, p. 33; Pl-IGULMANAS, Nojus, isnasa I, p

3 iš pirmųjų skelbtų asmeninių bibliotekų sąrašų - Vilniaus vaivados ir LDK kanclerio Alberto Goštauto (m. 1539) knygų rinkinys. Šioje mažiausiai 71 spausdintą ir rankraštinę knygą turėjusioje bibliotekoje buvo veikalų įvairiomis kalbomis: senąja slavų, čekų, lenkų ir lotynų. Knygų rinkinys buvo įrašytas 1510 m. vienoje iš Lietuvos metrikos knygų 8. Leidiniai lotynų ir lenkų kalbomis užfiksuoti skirsniuose, pavadintuose Lotynišku knygų registras (Regestr łatyńskich knih) ir Registras knygų, kurias ponas pirko Petrikove (Regestr knih szto pan jego miłost u Petrykowe kupił) 9. Dėl ankstyvos datos galima tik nedrąsiai spėti, ar A. Goštauto bibliotekoje buvo kokių nors LDK autorių parašytų ir užsienyje išspausdintų tekstų (pvz., Martyno iš Radomo Apeigynas ar Erazmo Cioleko Kalbos). Asmeninėse pirmosios XVI a. pusės bibliotekose buvo kaupiamos knygos, atitinkančios savininko interesus. Juos lėmė ir formavo asmenybės veiklos kryptys. Vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, pedagogas, iš senos bajorų giminės kilęs Abraomas Kulvietis (apie ) buvo sukaupęs biblioteką, dydžiu ir reikšmingumu pranokusią netgi A. Goštauto kolekciją. Tai - pirmoji žinoma asmeninė mokslinio pobūdžio biblioteka Lietuvoje 10. Išlikęs 78 knygų sąrašas 11 liudija šviesuolį kaupus universalią humanistinę trikalbę (lotynų, graikų, hebrajų kalbomis) literatūrą, kurioje vyravo klasikinės filologijos veikalai. M. Ročkos nuomone, šis išlikęs sąrašas atspindi tik dalį A. Kulviečio bibliotekos: joje turėję būti daugiau teologinių - ne tik protestantiškų, bet ir katalikiškų (katalikų teisininkų) - knygų 12. Universali humanistinė biblioteka sukaupta LDK valdovo rūmuose. Iki Žygimanto Augusto ( ) valdymo asmeninės valdovo knygos buvo saugomos Trakuose kartu su valstybės iždu. Kai XVI a. pradžioje šis buvo perkeltas į Vilniaus pilį, kartu į sostinę persikėlė" ir kunigaikščio knygų rinkinys. Žygimanto Senojo ( ) asmeninė biblioteka, sudaryta iš rankraštinių ir spausdintų knygų, buvo saugoma JABLONSKIS, Konstantinas m. Albrechto Goštauto biblioteka. Iš: Vilniaus valstybinio 8 V. Kapsuko universiteto mokslinės bibliotekos metraštis , p ; JABLONSKIS, Konstantinas. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai. Vilnius, 1973, p HARTLEB, Kazimierz. Bibljoleka Zygmunta Augusta : studjum z dziejów kultury królewskiego dworu. Lwów, 1928, p Kadangi knygų sąraše nenurodama savininko pavardė, XIX- XX a. pradžios lenkų istoriografijoje ši biblioteka buvo priskiriama Žygimantui Senajam. 10 ROČKA, Marcelinas. A. Kulviečio bibliotekos autoriai ir knygos. Knygotyra. 1970, t. 1, p ; A. Kulviečio bibliotekos pobūdis. Knygotyra. 1972, t. 2, p WOTSCHKE, T. Abraham Culvcnsis : Urkunden zur Rcformationsgcschichtc Lithaucns. Iš: Attprcussische Monatsschrift neue Folge: Der Neuen Preussischen Provinzial-Blättcr... I herausgegeben von Rudolf Rcickc... Königsberg, 1905, p ; Lietuvių literatūros istorijos chrestomatija. Feodalizmo epocha. Vilnius, 1957, p ROČKA. Marcelinas. A. Kulviečio bibliotekos pobūdis..., p Tuo tarpu A. Kulviečio amžininko, lenkų astronomo ir matematiko Mikolajaus Koperniko ( ) asmeninėje bibliotekoje vyravo astronomijos bei astrologijos veikalai. Be matematikos, fizikos, medicinos, geografijos darbų, M. Kopernikas domėjosi humanitariniais Antikos autorių (Apulėjaus, Cicerono, Horacijaus, Hcrodoto, Kornelijaus Ncpoto, Plinijaus, Plutarcho, Svetonijaus) kūriniais, humanistų (Rudolfo Agricolos, Jano Bocmo, Lucijaus Fcncstcllos, Jano Murmcllijaus, Pomponijaus Lacto, Johanno Rcuchlino ir kt.) veikalais. Plg.: JARZĘBOWSKI, Leonard. Biblioteka Mikołaja Kopernika. Toruń, 1971, p

4 Vilniaus pilyje m. į Vilnių atvykus Žygimantui Augustui, valdovo rūmų biblioteka buvo pradėta komplektuoti ir tvarkyti kryptingai. XVI a. viduryje joje dominavo lotynų kalba išspausdintos knygos. Šis vienas turtingiausių ano meto knygų rinkinių (apie 5000 knygų) pagal testamentą turėjo atitekti Vilniaus jėzuitų kolegijai, tačiau valdovo valiai nebuvo lemta išsipildyti. Šiandien Žygimanto Augusto rinkinys išbarstytas po įvairiausias Europos bibliotekas. Žinomas 958 knygų likimas - sąrašą rekonstravo lenkų knygotyrininke A. Kawecka-Gryczowa 14. Žygimantas Augustas buvo išsilavinusi humanistinių pažiūrų asmenybė. Karališkojoje bibliotekoje dominavo teisės literatūra. Valdovas domėjosi istorine krašto praeitimi - skaitė lotyniškai parašytą Marcino Kromerio (apie ) De origine et rebus gestis Polonorum (Apie lenkų kilmę ir istoriją, Bazelis, 1555) 15. Įdomu, kad turimame Žygimanto Augusto bibliotekos sąraše nėra kitos populiarios anų laikų knygos - M. Miechowitos (Maciej z Miechowa; apie ) veikalo Chronica Polonorum (Lenkijos kronika). Pirmasis, 1519 m. Krokuvoje išėjęs jos leidimas buvo konfiskuotas ir sunaikintas m. ten pat, H. Vietore's spaustuvėje, pasirodė antrasis perredaguotas leidimas, palydėtas karaliaus sekretoriaus Jodoco Ludovico Decijaus ( ) trijų dalių priedo Contenta. De vetustatibus Polonorum. Liber 1 (Apie Lenkijos senovę); De Jagellonum familia. Liber U (Apie Jogailaičių dinastiją); De Sigismundi regis, temporibus. Liber III (Apie karaliaus Žygimanto laikus). Lietuvos MA bibliotekoje saugomi du šio leidybinio konvoliuto egzemplioriai. Vienas iš jų įdomus tuo, kad antrajame augate, J. L. Decijaus veikalo antraštiniame lape, įrašyta Sigismundus Augustus Rex Poloniae. Tai XVI a. pabaigos įrašas - jį patvirtina knygos pabaigoje įdėtos veikiausiai ta pačia ranka rašytos įvairaus turinio frazės: Zigmanto III privilegijos titulatūra, citatos iš Antikos autorių ir Šventojo Rašto, asmeninio turinio pastabos. Galima spėti, jog šis įrašas galėjo būti atliktas žmogaus, žinojusio apie knygos ankstesnę priklausomybę ir vėlesnį jos kelią 16. Žygimanto Augusto bibliotekoje būta ne tik humanitarinės literatūros, bet ir medicinos, gamtos mokslų darbų. Į kolekciją pateko ir LDK spausdintų knygų. Čia reikėtų paminėti garsiąją 1563 m. Lietuvos Brastoje lenkiškai išleistą kalvinų Lenkų Bibliją. Tarp medicinos darbų yra Jono Solfos ( ) lotyniškai parašyta ir 1552 m. Krokuvoje išspausdinta Knygelė apie maro priežastis ir gydymą (Libellus de causis et curatione pestilcntiae) 11. Taigi vienoje iš turtingiausių XVI a. asmeninių bibliotekų jau randama ir viena kita LDK lotyniškosios knygos autorių knyga. Žygimanto Augusto biblioteka - XVI a. vidurio LDK knygos kultūros centras. Nors jame buvo kaupiamos knygos, atvežtos daugiausia iš Prancūzijos, Vokietijos, 13 LAUCEVIČIUS, isnasa 3, p. III. 14 KAWECKA-GRYCZOWA, Alodia. Biblioteka Ostatniego Jagiellona: pomnik kultury renesansowej. Wroclaw etc., 1988, p Ten pat, p Egzempliorius be įrišimo. MAU L-16/2-27. " KAWECKA-GRYCZOWA, istiasa H, p. 213,

5 Nyderlandų ir Italijos, bet dauguma jų buvo įrišamos vietinių knygrišių 18. Lietuvos valdovo biblioteka buvo privati bibliofilo nuosavybė, dydžiu ir komplektavimo pobūdžiu prilygusi (arba net ir lenkusi) kitų Europos valdovų knygų rinkiniams. Todėl pravartu ją palyginti su kaimyninės šalies valdovo, Žygimanto Augusto antros eilės dėdės, Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio ( ) m. sukaupta Naująja biblioteka. Joje irgi pastebimas ryškus humanistinių idėjų ir reformacijos atspindys. Šiame per 2400 tomų spaudinių turinčiame rinkinyje buvo teologijos, medicinos, teisės, istorijos, filologijos, grožinės literatūros, gamtos ir tiksliųjų mokslų knygų. Humanistinį bibliotekos pobūdį charakterizuoja kalbinė ten buvusių knygų sudėtis: dominavo spaudiniai lotynų kalba (apie 88 proc), graikų kalba būta apie 8,4 proc. knygų, hebrajų - 3,2 proc. 19. Skirtingai nei Lietuvos valdovo, Prūsijos kunigaikščio - knygų leidėjo ir mecenato - bibliotekoje būta ne vienos lotyniškosios LDK autoriaus knygos, išspausdintos Karaliaučiuje. Tai Merkelio Giedraičio (apie ) Elegia in mortem Catharinae Wolowicz (Elegija mirus Kotrynai Valavičienei, 1561), Mikalojaus Paco (m ar 1589) Orthodoxa fidei confessio (Tikrasis tikėjimo išpažinimas, 1566), P. P. Vergerijaus parengti Duae epistolae (Du laiškai, 1556) 20. Naujojoje bibliotekoje galėjo būti ir 1514 m. Jacobo Pisono Vilniuje parašytas Laiškas apie lenkų ir lietuvių konfliktą su maskvėnais (Epistola<...> de conflictu Polonorum et Lituanorum cum Moscovitis) 21. Galimas dalykas, jog Prūsijos kunigaikščio bibliotekoje buvo ir kitų knygų, kurias Karaliaučiuje išleido LDK autoriai: Stanislovas Rapolionis, A. Kulvietis, galbūt dar vienas kitas 22. Kad ir kaip ten buvo iš tiesų, mums svarbi kiekviena tokio turinio žinia, nes ji parodo plačią LDK lotyniškosios knygos geografiją ne tik jos išleidimo, bet ir paplitimo prasme. Ir antrojoje XVI a. pusėje LDK komplektuotų knygų rinkiniuose visuomet būdavo lotyniškų leidinių, neretai draudžiamų skaityti bei platinti. Štai uolaus lietuvių kalbos ir raštijos puoselėtojo, Krakių klebono Mikalojaus Daukšos (tarp 1527 ir ) knygų rinkinyje Žemaičių vyskupijos vizitatorius Tarkvinijus Pekulas 1579 m. rado uždraustą, bet anuo metu labai populiarią Erazmo Roterdamiečio ( ) parengtą posakių knygą Adagia 23. Be abejo, didelėje Žemaičių kanauninko M. Daukšos bibliotekoje turėjo būti ir daugiau Lenkijoje bei Vakarų Europoje leistų lotyniškų knygų. 18 LAUCEVIČIUS, išnaša 3, p TONDEL, Janusz. Biblioteka zamkowa ( ) ksiżcia Albrechta Pruskiego w Królewcu. Toruń, 1992, p Ten pat, p Ši informacija abejotina. Ten pat, p. 131, nurodomas kitas vardas Jan. 2 2 Taip manyti verčia patikima informacija, jog Naujoji biblioteka gaudavo privalomąjį vietinių spaustuvių egzempliorių, žr.: TONDEL, išnaša 19, p Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579). [Liudas Jovaiša ir Juozas Tumelis]. Vilnius, 1998, p ; LEBEDYS, Jurgis. Mikalojus Daukša : monografija. Vilnius. 1963, p

6 Įdomu tai, kad draudžiamas protestantiškas knygas komplektavo ne vienas Lietuvos Katalikų Bažnyčios veikėjas. Vilniaus pavyskupis Jurgis Albinijus (apie ) dėl savo plačių humanistinių pažiūrų ir kenksmingų" knygų gabenimo į Vilnių ne kartą turėjo aiškintis Vilniaus kapitulos vyresnybei 24. Gausioje Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio (apie ) bibliotekoje taip pat būta protestantiškų knygų, kurias jis parsigabendavo iš studijų užsienyje 25. Vilniuje ir kituose LDK miestuose pradėjus veikti spaustuvėms, lotyniškos LDK knygos turėjo patekti ir į asmenines bibliotekas. Vienas iš pirmųjų K. M. Radvilos Našlaitėlio spaustuvės leidinių m. Piotro Skargos ( ) Pro sacratissima Eucharistia (Už švenčiausiąją Eucharistiją) pateko į Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus ( ) knygų lentyną 26. Ką tik minėto M. Giedraičio rinkinyje buvo Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvės leidinys m. išėjusi P. Skargos knyga Artės duodecim Sacramentańorum seu Zvingliocalvinistarum (Sakramentininkų, arba Cvingliokalvinistų, dvylika gudrybių) 21. Be abejonės, Vilniaus spaudinių buvo ir kitų dvasininkų bibliotekose. Tačiau koks buvo lotyniškų knygų ir kitakalbių LDK spaudinių santykis, galima tik spėti. Peržvelgus įvairias bibliografines rodykles susidaro įpūdis, kad antrojoje XVI a. pusėje LDK spausdintų lenkiškų ir lotyniškų knygų galėjo būti apylygiai. Radvilos - viena iš turtingiausių LDK giminių - turėjo sukaupę didžiulius knygų rinkinius Vilniaus, Biržų, Kėdainių, Nesvyžiaus, Olykos, Slucko ir kitose savo rezidencijose. Šie kultūros mecenatai itin vertino išsilavinimą, todėl jo naudą dažnai pabrėždavo testamentuose, instrukcijose sūnums ir kituose dokumentuose. Vilniaus vaivada, LDK didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas ( ) testamente, rašytame 1599 m., nurodo, jog jaunesnysis sūnus Kristupas turįs siekti gero išsilavinimo lotynų kalba, be to, pabrėžia būtinybę mokėti ne tik lotyniškai, bet ir vokiškai, idant galėtų tėvui mirus išvykti į Vokietiją (pirmiausia į Leipcigą) studijuoti 28. Nuostata, raginanti mokėti kalbas tų kraštų, kur vykstama gilinti žinias, įgyti reikiamų karinių, diplomatinių ir kitokių įgūdžių 29, galiojo ne tik protestantų, bet ir katalikų stovykloje. Pavyzdžiui, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ( ) 1603 m. savo sūnums surašė instrukciją. Joje rūpestingas tėvas išsamiai aptarė, kaip jo vaikai turį gyventi jam mirus. Be kitų dalykų, joje rašoma, ko, kur ir kaip jie turį mokytis. Kaip ir pusbrolis Perkūnas, Našlaitėlis pabrėžė Vokietijos universitetų svarbą ir nurodė, kad vokiečių kalbą jie turi statyti tuoj po lotynų pirma visų 24 VLADIMIROVAS, Levas. 400 metų kultūros, švietimo ir mokslo tarnyboje. Iš: Kultūrų kryžkelėje. Vilnius, 1970, p LEBEDYS, išnaša 23, p LAUCEVIČIUS, išnaša 3, p. 49. Vyskupo ranka pasirašytas egzempliorius saugomas VUB ( ). Žr.: LAUCEVIČIUS, išnaša 3, p AUGUSTYNIAK, Urszula. Testamenty ewangelików reformowanych w Hlelkiem Księstwie Litewskim. Warszawa, 1992, p Plg.: LUKŠAITE, Ingć. Protestantiška Vokietijos knyga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protestantu bibliotekose XVI-XVII a. Knygotyra, 1996, t. 23, p

7 kitų kalbų" 30. Raginimas puikiai mokėti svetimas kalbas nebuvo be pagrindo, ir tai lėmė kalbinę kaupiamos literatūros sanklodą. Sprendžiant iš išlikusių duomenų apie XVI a. pabaigos-xvii a. vidurio Radvilų bibliotekų turinį, jose vyravo spausdintos knygos lotynų kalba. XVII a. pabaigoje persvarą įgyja lenkiški leidiniai 31. XVII a. pradžios žinios apie LDK lotyniškas knygas bibliofilinėse Radvilų bibliotekose liudija tam tikrą skaitymo kultūrą. Kai Perkūno anūkas Jonušas II ( ) vyko studijuoti į Vokietijos universitetus, tėvas Kristupas II ( ) sudarė sąrašą knygų, kurias sūnus turėjo vežtis į kelionę ir nuolat po truputį skaityti. Tokių leidinių nurodyta trisdešimt. Pirmoji šiame sąraše yra lenkiška Biblija. Toliau ėjo Grzegorzo iš Žarnovco Lietuvoje išspausdinta postilė, o po jos - vienas iš svarbiausių Lietuvos XVI a. lotyniškų tekstų - Andriaus Volano ( ) De libertate politico sive civili libellus lectit non indignus (Verta perskaityti knygelė apie politinę arba pilietinę laisvę, 1572) 32. Šis faktas rodo to meto LDK lotyniškąją knygą buvus aktualią. Viena iš turtingiausių Radvilų giminės bibliotekų - Nesvyžiaus pilies knygų rinkinys. Mūrinę pilį, kurios viena iš salių buvo skirta bibliotekai, 1584 m. pastatydino minėtasis M. K. Radvila Našlaitėlis. Tačiau knygos Nesvyžiuje pradėtos rinkti dar anksčiau, apie XVI a. vidurį, kai Nesvyžių valdė Mikalojus Radvila Juodasis ( ). Nuo tada pagal 1551 m. Žygimanto Augusto privilegiją Nesvyžiuje pradėta kaupti po vieną visų LDK dokumentų egzempliorių. Taip formavosi ne tik spausdintų knygų rinkinys, bet ir LDK archyvas (Lietuvos metrika) 33. Be abejo, Radvilų įsteigtų spaustuvių produkcija turėjo patekti ir į šios giminės knygų rinkinius. Taigi ir pirmosios LDK (Nesvyžiuje) spausdintos lotyniškos knygos turėjo būti ką tik pradėtoje komplektuoti bibliotekoje. XVII a. pradžioje savo biblioteką iš Vilniaus čia perkėlė M. K. Radvila Našlaitėlis 34. Dalis knygų į Nesvyžių bus patekusi ir iš Vilniaus kardinolo Jurgio Radvilos ( ) rinkinių 35. Taip manyti leidžia ir Rusijos MAB Sankt Peterburge saugomas humanisto, Vilniaus katedros arkidiako- 3 0 A k lemu zc chciałbym aby niemiecki iczyk pienvy po łacińskim nisz drugie umieli". Instrukcijos kopija saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne (Fl-7452, lap. 458) ir sudaro dalį Radvilų Didžiosios knygos", kurioje sukaupti patys svarbiausi giminės dokumentai. Tai liudytų ir Rusijos MAB parengtas dalies Radvilų Nesvyžiaus pilies bibliotekos katalogas: 31 Собрание польских старопечатных книг в славянском фонде БАН I Библиотека Российской академии наук; Польское историческое общество Санкт-Петербурга. Вып. 1 : Несвижская ординатская библиотека Радзивиллов / сост. О. В. Гусева, Е. В. Комиссарова. Санкт- -Петербург, с: илл. 32 JARCZYKOWA, Mariola. Książka i literatura w kręgu Radziwiłłów birżanskich w pierwszej polowie XVII wieku. Katowice, 1995, p Źr. dar; WISNER, Henryk. Jonušas Radvilu ( ) : Kėdainių šešėlyje. Vilnius, 2000, p НИКОЛАЕВ, Николай Викторович. Несвижская библиотека князей Радзивиллов : Книга в России XVIII-ссрсдипы XIX в.: Из истории библиотеки Академии наук : сборник научных трудов. Ленинград, 1989, р KISARAUSKAS, išnaša 5, p. 96. RADZISZEWSKI, Franciszek. Wiadomość historyczno-statystyczna o znakumitszych bibliotekach 35 i arhiwach publicznych i prywatnych. Krakow, 1875, p

8 no, nuo 1585 m. Livonijos vyskupijos valdytojo Andriaus Patricijaus Nideckio ( ) vienos knygos egzempliorius, paties autoriaus atsiųstas J. Radvilai. Be donacinio įrašo Illmo principi Georg. Radivilo olim Duci S. R. E. Cardfinajli, Epfiscopjo Vūn. Auctor mis., šiame egzemplioriuje yra ir trafaretinė Nesvyžiaus pilies bibliotekos katalogo žyma Adscriptus Cathalogo Bibliotecae arcis Nesvisiensis 36. Petro Avižonio apie 1930 m. padarytas Kumiko bibliotekoje saugomo rankraščio nuorašas m. Nesvyžiaus bibliotekos katalogo dalis, apimanti sisteminį indeksą. Jį sudaro 31 skyrius (787 knygų). Didžiausias - pasaulietinės istorijos (Historiae profanae) skyrius (110 knygų). Iš tikrųjų tai Antikos autorių veikalai. Didelį bibliotekos klodą (80 vienetų) sudarė žemėlapiai, brėžiniai, mūšių planai. Nuorašo autoriaus teigimu, prie šio, sisteminio, katalogo buvo pridėtas dar ir abėcėlinis, kurio knygos neatsispindėjo sisteminiame. Alfabetiniame kataloge in folio, in quarto, in 8 lotynų (dauguma) ir lenkų knygų - 456" 37. Taigi ir XVII a. vidurio Nesvyžiaus bibliotekoje vyravo spaudiniai lotynų kalba 38. Tačiau kokių nors konkrečių duomenų apie LDK lotyniškas knygas čia nėra m. dalis (455 knygos) Nesvyžiaus bibliotekos buvo padovanota Karaliaučiaus pilies bibliotekai. Kad Boguslavas Radvila ( ) testamentu šiai užrašė ne Kėdainių, o būtent Nesvyžiaus rinkinį, įrodė neseniai, 1997 m. Helsinkyje išleisto katalogo sudarytojos 39. XVIII a. Nesvyžiaus biblioteka buvo išaugusi iki neregėto masto: apie 1770 m. ten buvo maždaug knygų ir kitokių spaudinių. Netrukus, 1772 m., biblioteka buvo išvežta ir išsklaidyta m. Helsinkio universiteto biblioteka kartu su kitais rinkiniais iš Rusijos mokslų akademijos dovanų gavo ir buvusios Nesvyžiaus Radvilų bibliotekos 1076 knygas, iš kurių 820 dabar yra identifikuotos ir aprašytos minėtame kataloge. Tarp XVI-XVII a. leidinių vyrauja lotyniškos knygos. Rinkinyje būta labai daug ir prancūziškų leidinių (ypač XVII a. pabaigos-xviii a.). Nesvyžiaus bibliotekoje buvo nemažai leidinių lenkų, vokiečių, anglų kalbomis. Katalogą recenzavusi knygotyrininke Alma Braziūnienė atkreipė dėmesį, kad šioje Nesvyžiaus bibliotekos dalyje, kuri sudaro apie dešimtadalį visos buvusios kolekcijos, dominuoja Vakarų Europos rašytojų darbai: LDK autorių vei- 3 6 NIDECKI, Andrzej Patricy. Andr. Patricii Nidecici archid. Vilnae, de ecclesia vera et falsa libri V. : I. De fundainentis ecclcsiae; II. De parietibus, seu columnis; III. De teeto; IV. De opere intestino; V. De fastigio. Cracoviac : In officina Lazari, [20], 334 p. : inic., sp. embt., vinj.; 2. Rusijos MAB. SPb. cgz f/5514 R. 3 7 MAB RS F 206, b Šį bibliotekos sąrašo išrašą nurodo: JUČAS, Mečislovas. Žinios apie Lietuvos XV11-XIX a. dvarų bibliotekų katalogus. Iš: Iš Lietuvos bibliotekų istorijos : teminis mokslo darbų rinkinys. Vilnius, 1985, p Apie 15 proc. sudarė spausdintos knygos lenkų kalba, taip pat buvo knygų ir rankraščių vokiečių, italų, prancūzų ir viena kita pietų slavų kalbomis. Žr.: KEMPA, Tomasz. Mikołaj Krzysztof Radziwiłł Sierotka ( ) wojewoda Wileński. Warszawa, 2000, p Collection donated by Academy of Sciences of St. Petersburg to the Alexander University of Finland in IS29 : an Annotated Catalogue Compiled by Sirkka Havu and Irina Lcbcdeva / Helsinki University Library, Library of Russian Academy of Sciences. Helsinki, 1997, p Taip pat žr.: НИКОЛАЕВ, išmaša 33, p

9 kalų mažai 40. Iš tikrųjų kataloge randame tik šešias keturių autorių LDK lotyniškas knygas, tuo metu galėjusias priklausyti Nesvyžiaus bibliotekai. Iš jų Vilniuje išleistos dvi. Tai 1584 m. Jono Karcano išspausdinta poleminė Peterio Lily (apie ) knyga ir 1586 m. Akademijos spaustuvės skelbtos Andriaus Jurgevičiaus (apie ) gintos tezės (vadovavo profesorius Emanuelis de Vega; ), nukreiptos prieš vieną A. Volano knygą. Trijų Varšuvoje (1655) ir Krokuvoje (1639) leistų teologinių veikalų autorius - Albertas Stanislovas Radvila ( ). Tarp dovanotų knygų yra ir pirmasis K. M. Radvilos Našlaitėlio Kelionės į Jeruzalę (Hierosolymitana peregrinatio) leidimas (Branevas, 1601) 41. Radviloms priklausiusioje Kėdainių dvaro bibliotekoje XVII a. viduryje daugiausia leidinių buvo taip pat lotynų kalba. Šio dvaro knygų rinkinyje buvo leidinių ir vokiečių, lenkų, prancūzų, danų kalbomis. Taip leidžia manyti išlikęs bibliotekos sąrašas (179 knygos), kuris šiandien saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne 42. Ingės Lukšaitės nuomone, šis sąrašas yra vyriausiojo LDK karo vado, nuolat Kėdainiuose rezidavusio kunigaikščio Jonušo II Radvilos dvaro bibliotekos aprašas, sudarytas po savininko mirties kaip dalis dvaro inventoriaus 43. Bibliotekoje kaupta įvairaus turinio literatūra: geografijos, istorijos, filosofijos, kalbotyros, teologijos veikalų, Biblijos leidimų. Gausiausias šioje bibliotekoje buvo Antikos autorių (Cezario, Cicerono, Euripido, Terencijaus ir kt.) leidinių klodas. Sąraše minimi ir du LDK autoriai. Pirmasis iš jų - Saliamonas Risinskis (apie ) ir šio autoriaus elogijų rinkinys įvairių paminklų dešimtinė**. Tai labai įdomi žinia. Mat tokiu pavadinimu yra žinoma vienos S. Risinskio knygos 45 dalis. K. Estreicheris mini tokį veikalą išėjus atskiru leidimu 46. Taigi galima spėti, kad S. Risinskio įvairių paminklų dešimtinė galėjo būti platinama atskirai, nors šiaip dar niekam nepavyko rasti bent vieno tokios knygos egzemplioriaus. Kita šioje bibliotekoje buvusi LDK autoriaus knyga - aštuntainiu formatu išleista Mikalojaus Kristupo Chaleckio (apie ) poezijos knyga Alegorijos BRAZIŪNIENĖ, Alma. Lietuvos didikų knygos Helsinkio universiteto bibliotekoje. Knygotyra. 1999, t. 35, p Collection donated... p. 307, 326, 346. VUB RS. F. 4, b (A-2I9); JUČAS, išnaša 37, p. 48. LUKŠAITĖ, išnaša 29. p Nr. 25 Variorum Monumcntorum a Solomonc Rysinio conscriplorum [decas]. VUB RS. F. 4, b (Л-219). 4 5 RISINSKIS, Saliamonas. Rerum ab illustrissimo principe Christophoro Radivilo. Birzarum et Dubincorum duce... praeclare gestarum epitome. Lubccac ad Chronum : In officina Petri Blasti, [56] p. orn. rėmuose : herbas, vinj.; Monumentą variis in locis diversis personis a Solomone Rysinio posita... Imprcssa typis Petri Blasti Lubccac ad Chronum in Lituania anno [27] lap.; 4». Žr.: ESTREICHER, Karol. Bibliografia Polska... Kraków, 1915, t. 26, p Nr Allegoriae [...] Nic. Christ. Chalecki. VUB RS. F. 4, b (Л-219). Žinomas 1618 m. Leono Mamoniėiaus leidinys. Pig.; Index librorum Latinorum Lituuniac saeculi septimi decimi=w\\ a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas / Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Bibliografijos ir knygotyros centras; sudarė Daiva Narbutienė, Sigitas Narbutas. Vilnius, 1998, p

10 Asmeninėje minėto S. Risinskio bibliotekoje LDK lotyniškų knygų randame šiek tiek daugiau, tačiau ir joje vyravo užsienyje spausdintos knygos. LDK kultūros ir reformacijos veikėjas, pedagogas, Kristupo Radvilos Perkūno ir jo sūnų sekretorius Vilniuje buvo sukaupęs didžiulę biblioteką, gausumu ir verte prilygusią asmeniniams to meto LDK didikų rinkiniams. Baltarusijos centriniame valstybiniame istorijos archyve I. Lukšaitė surado paties S. Risinskio ranka rašytą bibliotekos sąrašą, jį iššifravo ir pateikė visuomenei 48. Jos publikacija akivaizdžiai parodė, jog tai esama svarbaus Lietuvos kultūros paminklo, leidžiančio susipažinti su to meto inteligento, rašiusio knygas, interesais bei jo darbo sąlygomis. Bibliotekos pobūdis buvo mokslinis-humanitarinis. Joje surinkta apie 1000 tomų knygų (822 įrašai). Dominavo lotyniški leidiniai, tačiau taip pat buvo knygų graikų, hebrajų kalbomis. Be to, čia gausu spaudinių šnekamosiomis kalbomis: lenkų, prancūzų, vokiečių, danų, rytų slavų, lietuvių, belgų, anglų 49. LDK lotyniškų knygų S. Risinskio bibliotekoje buvo apie dešimt. Protestantišką kolekcininko dvasią palaikė poleminiai veikalai (apie 50 įrašų). Tarp jų buvo trys A. Volano knygos: viena - prieš P. Skargą (nr. 105: Contra Skargam) 50, antroji - prieš jėzuitus (nr. 155: Contra Jesuitas) 51, trečioji - Ortodoxae ßdei defensio (nr. 217) 52. S. Risinskio pedagoginiam darbui galėjo talkinti Jono Licinijaus Namisloviečio (apie 1490-apie 1560) parengta ir Loske 1586 m. išspausdinta Aristotelio logikos santrauka (nr. 578: Instrumentum doctrinarum Gratiani Prosperi) bei du protestantiškos mokyklos ideologo kalvino Adomo Rasijaus (apie ar 1628) traktatai: Tractatus de mercatura (Apie prekybą; Karaliaučius, 1611; nr. 226) ir Tractatus politico juridicus de nobiltate et mercatura (Politikos ir teisės traktatas apie kilmingumą ir prekybą; Vitenbergas, 1624; nr. 249). Tarp istoriografinių bibliotekos leidinių (apie 80 įrašų) randame XVI a. viduryje parašytą ir 1615 m. Bazelyje išspausdintą Mykolo Lietuvio (apie 1490-apie 1560) traktatą De moribus Tartarorum, Lituanorurn et Moschorum (Apie totorh{, lietuvių ir maskvėnų papročius; nr. 232). Lotynų kalbos mokymuisi padėjo Manoelio Alvarezo ( ) gramatika (nr. 523), kuri nuo XVI a. pabaigos buvo leidžiama ir Vilniaus akademijos spaustuvėje, bei pirmasis trikalbio Konstantino Sirvydo (tarp 1578 ir ) žodyno leidimas (nr. 290). Humanitarinėje rašytojo ir pedagogo bibliotekoje būta ir gamtos bei tiksliųjų mokslų literatūros. Viena iš tokių knygų m. 4 8 LUKŠAITĖ, Ingė. Salomono Risinskio bibliotekos Vilniuje sąrašas. Iš: Lietuvos istorijos... p LUKŠAITĖ, išnaša 29, p. 14. bibliotekų Turbūt 1584 m. Vilniuje Danieliaus Lencickio išspausdintas veikalas: Libri quinquc contra 5 0 Scargae Icsuilac IVnensis Septem Missae sacrifieiique eins columnas... (Penkios knygos prieš Vilniaus jėzuito Skargos septynis mišių ir jų aukos stulpus...). Plg.: VOLANAS, Andrius. Rinktiniai raštai / sudarė: Marcelinas Ročka, Ingė Lukšaitė. Vilnius, 1996, p Prieš jėzuitus A. Volanas yra parašęs ne vieną veikalą. Bibliotekoje galėjo būti ir paties autoriaus 1583 m. leidinys, ir 1587 m. i. Glebavičiaus lėšomis Danieliaus Lencickio išspausdinta Apologia Tai greičiausiai 1579 m. Loske išėjusi poleminė knygelė: Defensio verae ortodoxae Plg.: VOLANAS, išnaša 50, p ßdei. 147

11 Vilniuje Jono Karcano išspausdinta karaliaus Stepono Batoro ( ) gydytojo Simono Simonijaus (Simone Šimoni; ) Commentariola medica et physica (Medicinos ir fizikos užrašai; nr. 264). Taigi, kad ir negausus, bet gana įvairus LDK lotyniškų knygų klodas asmeninėje S. Risinskio bibliotekoje liudija tam tikrą tų knygų paplitimą bei paklausą. Gana kuklūs LDK lotyniškų knygų pėdsakai asmeninėse antrosios XVI a. pusėspirmosios XVII a. pusės bibliotekose rodo, kad kolekcininkus domino poleminė literatūra, mokomosios knygos, moksliniai veikalai, grožinės literatūros leidiniai. LDK didikų Sapiegų biblioteka XVII a. viduryje turėjo apie 3000 knygų. Surašius jas į atskirą katalogą, LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega ( ) Bibliotheca Sapiehana perleido Vilniaus akademijos bibliotekai 53. Šiuo metu Vilniaus universitete yra žinoma per 260 (dešimtoji dalis) šio rinkinio knygų. Jo analizė 54 rodo, kad dauguma leidinių buvo lotyniški. Teminė šios bibliotekos struktūra tokia: ją sudarė istorijos ir geografijos veikalai (23 proc), filosofijos, logikos, ekonomikos veikalai, traktatai apie valstybės valdymą (21 proc), teologijos veikalai (16 proc), karybos darbai (13 proc), teisės literatūra (8 proc), Antikos autorių kūriniai (8 proc); likusius 9 proc. sudaro po keletą retorikos, aritmetikos, kalbotyros darbų, Renesanso grožinės literatūros leidinių. A. Braziūnienės nuomone, ko gero, vietiniai leidiniai ne itin domino Sapiegas, nes Vilniuje ar Lenkijoje leistų knygų beveik nėra" 55. Vis dėlto toks teiginys verčia abejoti, nes knygos keliauninkės ima ir iškrečia išdaigą: nepaisydamos dovanojimo aktų, nuklysta kitur ir vėliau pasirodo kitose bibliotekose. Pavyzdžiui, dabar Lietuvos MA bibliotekoje saugomas labai retas leidinys m. Vilniuje, J. Karcano spaustuvėje, pasirodžiusi Jono Radvano (XVI a. pr- XVI a. pab. ar XVII a. pr.) poema Radivilias (Radviliada). Ji turi donacinį minėto K. L. Sapiegos įrašą: Collegii Vilnensis Societatis JESU dono Ulini Dni Casiiniri Sapieha Procancellarii MDL 56. Šią knygą LDK pakancleris testamentu gavo iš tėvo Leono Sapiegos ( ), kuris biblioteką kaupė Ružanuose. Taigi šis pavyzdys leidžia manyti, jog LDK spausdintos knygos Sapiegoms vis dėlto buvo įdomios, tik dabar dar sunku spėti, koks kitų rinkinio dalių turinys. Kaip mecenatams Sapiegoms knygų galėjo atsiųsti ne vienas LDK autorius. Juk ir anais laikais autoriai gaudavo tam tikrą skaičių egzempliorių, kuriuos dovanodavo savo draugams. Vienoje XVII a. knygoje - S. Risinskio parengto Katekizmo egzemplioriuje (Liubčia, 1620) - nežinomas skaitytojas buvo pažymėjęs, kad 30 šios knygos egzempliorių gavęs S. Risinskis, po 15 egzempliorių - kunigas Dominykas 5 1 BRENSZTEJN, Michał. Bibijotcka uniwersytecka w Wilnie do roku 1H32. Wyd. 2 uzupełnione. Wilno, 1925, p BRAZIŪNIENĖ. Alma. Bibliolchcca Sapiehana" Vilniaus universitete. IS: Vilniaus universiteto bibliotekos metraštis. 1995, p Ten pat, p. 51. «MAB egz. L-I6/1-I8. 148

12 (turbūt recenzentas) ir teksto korektorius 57. Autorinį savo poleminės knygos, nukreiptos prieš M. Lutherio bažnyčią, egzempliorių M. K. Radvilai Našlaitėliui buvo nusiuntęs pirmiau minėtas lotyniškų knygų autorius, Vilniaus kanauninkas Andrius Jurgevičius 58. Gausiame Vilniaus kanauninko, Žemaičių vyskupo Mikalojaus Paco ( ) rinkinyje tarp lotyniškų Vakarų Europos leidinių 59 galėjo būti ir Vilniaus akademijos spaustuvės knygų. Didelę biblioteką turėjo Vilniaus kapitulos narys, universiteto profesorius, penkių lotyniškų knygų autorius Kazimieras Vaišnoravičius (m. 1677). Savo knygų rinkinį jis perleido Vilniaus universiteto bibliotekai 60. Puikiai sutvarkytame Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus (m. 1630) knygų rinkinyje buvo antroji M. K. Radvilos Našlaitėlio Keliones į Jeruzalę laida (Antverpenas, 1614). Netrukus po išėjimo knyga įrišta specialiu bibliofilo užsakymu 61. Palyginimui pridurtume, jog XVII a. lotyniškoji LDK knyga pasitaiko ir Lenkijos didikų bibliotekose. Viename iš turtingiausių XVII a. vidurio asmeninių rinkinių - karaliaus rūmų maršalkos Łukaszo Opalińskio ( ) bibliotekoje - buvo Alberto Kojelavičiaus-Vijūko ( ) Lietuvos istorija (Historiae Lituanae [paries duae]) 62. Lietuvos knygų buvo ir Lenkijos miestiečių bibliotekėlėse. Jose dar ir XVII a. dominavo lotyniška spauda. Iš medicininės Renesanso literatūros populiari buvo J. Solfos De visionibus et revelationibus naturalibus et divinis (Apie gamtiškus ir dieviškus regėjimus bei apreiškimus, Krokuva, 1545) 63. A. P. Nideckio Steponui Batorui skirtos sveikinimo kalbos kitados sudomino vieną Lvovo gyventoją - jis šią knygą nusipirko už 15 grašių 64. Liublino miestiečių rinkiniuose buvo Aleksandro Gvagninio ( ) istoriografinis veikalas, poleminiai P. Skargos veikalai, vie- 57 TOPOLSKA. Maria Barbara. Czytelnik i książka w Wielkim Księstwie Litewskim w dobie Renesansu i Baroku. Wroclaw, 1984, p JURGEVIČIUS. Andrius. Ad quinquaginta dims quaesliones Gregorii Zarnovvilae ministri Caluiniani de Ecclesia, eiusq[uej notis ac duratione. I rcsponsio per Andrcam Jurgicwicium canonicum Vilncnscm, in qua clarissimc ostenditur Evangclicorum Ecclcsiam ante Lulhcri tcmpora nusquam in orbc tcrrarum a quoquc visam, auditam aut cognitam fuissc... Brunsbcrgac : Excudcbat Ioanncs Saxo, [5], C, [2] p. : antr. lap. orn. rėmuose, inic., vinj.; 4. Rusijos MAB. SPb. cgz. (7775. q/5098 R) kitoje antr. lapo pusėje įrašas: luuslrissi"" Principi d. Dno Dno Palatino Troeens. Dno sua elementissimo - Autor misit. Šis cgz. turi Nesvyžiaus Radvilų bibliotekos ekslibrisą ir įrašą: Adscriptus Cathalogo Bibliolhccue arcis Nieswis. " Pvz., šv. Hilarijaus kūriniai, išleisti Bazelyje 1550 m. VUB cgz * BRENSZTEJN, išnaša 53, p Pergamento viršelio supcrckslibrisas su Bogorijos herbu ir inicialais EW (bc vyskupo pastoralo ir mitros). Taigi knyga įrišta iki 1616 m., kai E. Valavičius tapo Vilniaus vyskupu. Antraštiniame knygos lape - įrašas, liudijantis cgz. priklausymą vyskupui Ex liberalitate Iliustr. Eustacha H'ollowicz EpfiscopĮi IVn. MAB cgz. L-17/ Plg. LAUCEVIČIUS, išnaša 3, p. 93. * г SCHUSTER, Kamila. Biblioteka Łukasza Opalińskiego marszałka nadwornego koronnego ( ). Wroclaw [et al.]. 1971, p M MALECZYNSKA. Kazimiera. 7. dziejów księgozbiorów mieszczańskich w Polsce / Wroclaw, 1991, p. 71. NIDECKI, Andrzej Palricy. Andr. Palricii Nideci praepositi Varso\iens[is) gratulationum M IriumphaUum ex Moscmitis orationes III, ud Stcphanum Batorium regem Poloniarum inelytum, 149

13 nas kitas galbūt Vilniuje išleistas kalbotyros (M. Alvarezo, I. Gretserio) veikalas. Būta ir lenkiškų LDK knygų: tai M. Śmigleckio, A. S. Radvilos, M. K. Radvilos Našlaitėlio kūriniai 65. (Pastarojo autoriaus Kelionė į Jeruzalę čia buvo skaitoma lenkiškai 66.) Vis dėlto reikia pasakyti, kad ši pirmiausia lotyniškai išleista viena iš populiariausių to meto Europos knygų buvo dažna ir Lietuvoje. Kaip minėta, Kelionę į Jeruzalę turėjo Vilniaus vyskupas E. Valavičius ir 1614 m. leidimai buvo Čartoriskių bibliotekoje 67 ; Greičiausiai Vilniaus knygrišiai XVII a. pradžioje įrišo ir pirmąjį Kelionės [Jeruzalę leidimą (Branevas, 1601), aprašytą knygotyrininko Edmundo Laucevičiaus 68. Ši prabangi rudais veršio odos viršeliais knyga greičiausiai priklausė arba kokiam nors kilmingam kolekcininkui, arba netgi turtingesniam miestiečiui. Juk, pavyzdžiui, asmeniniame Vilniaus burmistro Stepono Lebedičiaus 111 knygų rinkinyje, kuriame dauguma veikalų buvo lotyniškų, būta ir kelionės aprašymų 69. Taigi knygas kaupė ne tik LDK didikai, bajorai, bet ir miestiečiai bei miestelėnai. Pastarųjų rinkiniai buvo ne tokie turtingi (nuo keliolikos iki kelių dešimčių tomų), tačiau taip pat įdomūs ir vertingi. Daugiakalbio ir įvairiataučio LDK miestiečių luomo atstovai savo bibliotekėlėse visų pirma kaupė religinės praktikos knygas gudų ir lenkų kalbomis. Įvairia praktika besivertę amatininkai savo bibliotekėlėse turėjo lotyniškų teisės, medicinos veikalų, domėjosi Antikos autorių kūryba, skaitė grožinę literatūrą. Antai vilnietis teisininkas Feliksas Langė 1551 m. Krokuvoje laikė 43 tomų rinkinį, kuriame dominavo lotyniški Vakarų Europos leidiniai - Aristotelio, Senekos, Plutarcho, Erazmo Roterdamiečio kūriniai, taip pat teisės veikalai 70. Panašaus pobūdžio knygų rinkinį galėjo turėti ir Vilniaus chirurgas Georgas Grossas. Jo bibliotekoje buvo ir du Romos gydytojo Klaudijaus Galeno (apie 130-apie 200) traktatai lotynų kalba 71. Tas faktas, kad lotyniškos Vakarų Europos knygos buvo ne vieno miestiečio ar miestelėno knygų lentynoje, leidžia manyti, kad į asmeninius šios LDK visuomenės dalies rinkinius galėjo patekti ir lotyniški LDK autorių veikalai. Juolab kad jų bibliotekose būta ir lotynų kalbos mokymo leidinių. Štai 1637 m. surašytame Prienų dvaro raštininko Jono Savecevičiaus inventoriuje buvo ir metodinė lotynų kalbos mokymosi knyga m. sudarytame kauniečio J. Černiaus pro dero Varsoviensi... (Cracoviac, 1583]. [6], 42 p. : inic, vinj.; 4. Skclb. v. ir m. nustatyti pagal: ESTREICHER. Karol. Bibliografia Polska... Kraków, 1910, t. 23, p RNB. SPb. egz. ( ) antr. p. įrašas: D. Joannis Wróblewski Lcopolicns: emplus gs 15. " TORÓJ, Elżbieta. Inwentarze księgozbiorów mieszczan lubelskich z lat Lublin, p. 6 6 Ten pat, p. 114, 135. *' Sunku teigti, kokiu metu šios knygos priklausė garsiajai Čartoriskių giminei. Mat informacija apie XVI-XVII a. knygas paimta iš XVIII a. vidurio katalogo. VUB RS. F. 2. DC 8, p VUB egz. Ш LAUCEVIČIUS, išnaša 3, p. 49. M VLADIMIROVAS, Levas. Knygos istorija : Senovė. Viduramžiai. Renesansas. XVI-XVII a. Vilnius, 1979, p TOPOLSKA, išnaša 57, p Ten pat. 72 Formulae albo methojus latinae linguae disccnji in octavo. Żr.: KIAUPA, Zigmantas. Kauniečių knygų rinkiniai XVI-XVI1I a. 15: lš Lietuvos bibliotekų istorijos... p

14 turto inventoriuje nurodytas 22 knygų rinkinys. Jame vyrauja lotyniški leidiniai: Antikos autoriai (Marcialis, Vergilijus, Ovidijus), religinės knygos, lotynų kalbos vadovėliai 73. Inventoriuje paminėtos knygos - M. Alvarezo gramatika ir Aldo Manutijaus Gražios lotynų kalbos taisyklės (Elegantiae) - XVI a. pabaigoje buvo išleistos Vilniuje. Be to, bibliotekoje buvo ir Constitutiones synodorum dioecesis Vtlnensis (Vilniaus vyskupijos sinodų nutarimai), kuriuos 1633 m. išspausdino Vilniaus akademijos spaustuvė. Taigi ir nedideliuose XVI-XVII a. LDK miestelėnų rinkiniuose randame vieną kitą lotynišką LDK knygą. Apibendrinant galima daryti išvadą, jog asmeninėse XVI-XVII a. bibliotekose buvo kaupiama įvairaus turinio literatūra. Rinkiniuose dominavo profesinę savininko veiklą atitinkanti lektūra. Bibliofilinėse bibliotekose vyravo lotyniškos Vakarų ir Vidurio Europos knygos, tarp kurių LDK leidinių santykinai būta nedaug. Lotyniškų Lietuvos knygų turėjo įvairių socialinių sluoksnių atstovai - LDK valdovai, kunigaikščiai ir Bažnyčios dignitoriai, bajorai, miestiečiai bei miestelėnai. Jų buvo pasauliečio ir dvasininko namuose, jas skaitė tiek katalikas, tiek protestantas. Išlikę asmeninių bibliotekų inventoriai liudija ir kita: abu šimtmečius buvo aktuali Antikos autorių kūryba. Jų leidimų LDK spaustuvėse buvo itin nedaug. Regis, pasiūla neatitiko vietinės paklausos. Antra vertus, tarptautinis lotynų kalbos statusas suteikė neblogas galimybes įsigyti užsienyje leistų knygų. Tuo tarpu LDK poligrafijos pajėgumai galėjo būti telkiami aktualiems polemikos, publicistikos, proginės literatūros, įvairių mokslo disciplinų veikalams spausdinti. Ši lektūra buvo reikalinga ir įvairioms LDK institucijoms, kuriose buvo mokomasi ir mokoma. [teikta 2001 m. sausio тёп. LA LIVRE LATIN DU GRAND DUCHĖ DE LITUANIE DANS LES BIBLIOTHEQUES PERSONNELLES DU XVI-XVII SIĖCLE DAIVA NARBUTIENĖ Rćsumć 11 s'agit dans cc article des livres latins du Grand Duchć dc Limanie dans les bibliothequcs pcrsonnches du XVI-XVII sicclc. Lcs premiers reeucils des livres imprimis sc sont apparus dans ces bibliothequcs ä la fin du XV sičclc. La literature dc plusicurs Conds ćtatt ramassćc, la littćraturc convenant a la profession et lcs plaisirs de son proprićtairc. Dans les bibliothequcs des bibliophiles lcs livres latins de l'europc Centrale et de l'oucst dominaient, parmi lesquellcs des publications du Grand Duchd de Lituanic dtaient rclativcmcnt rares. Quelques livres latins et polonais ćtaient dćja dans la bibliothcquc pcrsonncllc du souverain du Grand Ducht! de Lituanic Sigmund Auguste ( ). Lcs reprdsantants des couches sociales divers - lcs souverains. lcs dues et lcs dignttcurs de reglisc, lcs nobles et lcs bourgeois - avaient des livres latins. Ces livres sc trouvaient dans lcs maisons des lavqucs et des cccli'siastiqucs, ils ihaicnt lus par lcs catholiques et lcs protestams. En 73 Formulae albo mclhodus latinac..., p

15 plus, les livres latins du Grand Duché de Lituanie étaient trouvés et dans les bibliothèques privées des pays voisins (Prussie, Pologne). Les matériels restés des bibliothèques personnelles témoignent qu'au XV1-XVII siècle la création des auteurs d'antiquité était actuelle. Les éditions de celle derrière dans les imprimeries du Grand Duché de Lituanie étaient très rares. Donc ces livres, grâce à l'état du latin commes la langue internationale, étaient faciles à obtenir à l'étranger. En même temps, les capacités de la polygraphie du Grand Duché de Lituanie pouvaient être destinés pour imprimer les oeuvres actuels de la polémique, de la littérature occasionnelle, de la science. Cette lecture était nécessaire non seulement pour les propriétaires des bibliothèques personnelles, mais aussi pour les institutions divers d'enseignement du Grand Duché de Lituanie. 152