Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

Laurynas ŠEDVYDIS Vytauto Didžiojo universitetas ISSN 1822-2617 (spausdintas) ISSN 2335-8734 (internetinis) 2015/15 Kauno pavieto politinė bendruomenė 1544 1650 m.: studijos akademijose bei kolegijose ir jų įtaka tolesnei karjerai Santrauka. Šio straipsnio tikslas identifikuoti Kauno pavieto bajorijos elito gimines, t. y. gimines, kurių atstovai XVI a. vid. XVII a. vid. užėmė renkamas arba skiriamas pareigas Kauno pavieto bajorijos savivaldos, teisminėse bei administracijos institucijose, buvo rinkti Respublikos Seimų atstovais iš Kauno pavieto bei Kauno pavietos atstovai LDK Vyriausiame Tribunole. Nustatyta, kad į LDK Vyriausiąjį Tribunolą 1582 1650 m. laikotarpiu rinkti 56 giminių atstovai iš Kauno pavieto, pavieto lygmens pareigūnais buvo 58 giminių atstovai, o 44 giminių atstovai ėjo ir pareigas paviete, ir buvo rinkti Seimo ar Vyriausiojo tribunolo atstovais iš Kauno pavieto. Naudojantis gausia universitetų matrikulų medžiaga aiškintasi, kiek Kauno pavieto bajorijos elito atstovų gavo arba siekė universitetinio išsilavinimo. Nustatytos giminės, jų atstovai, reguliariai siuntę savo sūnus į universitetus, iš kurių išsiskyrė aukščiausius pavieto savivaldos postus užėmusių asmenų sūnūs. Nustatytos pagrindinės Kauno pavieto bajorijos elito universitetinio išsilavinimo siekių tendencijos didžiausias studijuojančių asmenų skaičius 1580 1610 m. ir studijuojančiųjų skaičiaus smukimas nuo XVII a. 4 dešimtmečio. Reikšminiai žodžiai: Kauno pavietas, bajorai, studentai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionų atskirų vaivadijų ar pavietų tyrimų sąjūdis dar tik pradeda įsisiūbuoti. Kauno pavietas, kaip vienas iš daugiau nei dvidešimties po 1566 m. reformos suformuotų administracinių, teisminių bei politinės tautos, bajorijos, luomo atstovų buveinių, iki šiol nėra plačiai tyrinėtas, jeigu lygintume su solidžia Kauno miesto istoriografija Kauno istorijos metraščio puslapiuose. Šio straipsnio tikslas apibrėžti Kauno pavieto bajorijos elitą kaip socialinę grupę ir identifikuoti Kauno pavieto erdvėje ir jos mikropolitikoje dominavusias bajorijos gimines; įvertinti šios grupės išsilavinimo siekius bei praktikas universitetuose, kolegijose 1544 1650 m. laikotarpiu 7

nuo Karaliaučiaus universiteto įkūrimo iki visą Abiejų Tautų Respubliką (toliau Respublika) sukrėtusios priešaušrio krizės. Būtent šiame laikotarpyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis elitas atrado didžiąją dalį vokiečių žemių, Šveicarijos, Prancūzijos ir Italijos universitetų kaip vietą lavinti savo jaunąją kartą. Kauno pavietui skirta istoriografija labai netolygi. Be bendrųjų darbų politinei ir socialinei bajorijos luomo istorijai Kauno pavieto bajorijos tyrimus, remdamasis plačia ir mažai viešinta žemės teismų medžiaga, atlieka Darius Vilimas. Šio autoriaus darbai apie žemės teismų sistemos formavimąsi ir veikimą, plačiai naudojantis Kauno pavieto medžiaga, neabejotinai giliausiai aprėpiantys bajoriškąją Kauno regiono istoriją 1. Su Kauno pavieto bajorijos identifikavimo problema susidūrė Jūratė Čirūnaitė, tyrusi bajorų surašymuose atsispindinčius bajorijos atstovų vardus ir pavardes bei plačiosios giminės vardus 2. Šios autorės tyrimai parodo lėtą stabilios pavardės įsitvirtinimą ir signalizuoja vieną esminių problemų, su kuria susiduriama, tiriant tokius šaltinius kaip universitetų matrikulai XVI a. pradžioje smulkiosios ir vidutinės bajorijos pavardės nebuvo iki galo nusistovėjusios. Kauno miesto ir pavieto bajorijos atstovų išsilavinimą savo pasaže apie kasdienybės istorijos elementus Kauno vaito knygose užčiuopė Algirdas Baliulis 3. Apytlaukio parapijos mikroistorijos ir Kauno dekanato katalikų bajorų fundacijų tyrimuose Kauno pavieto gimines (Skorulskius, Šiukštas) tiria Vaida Kamuntavičienė 4. 1 D. Vilimas, Kauno žemės teismas paskutiniaisiais Stepono Batoro valdymo metais, Lituanistica, 2011, t. 57, nr. 3 (85), p. 227 242; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų žemės teismo pradžia perimamumo mechanizmai (XVI a. pab. XVII a. per.), Istorijos akiračiai. Straipsnių rinkinys, skirtas prof. A. Tylos 75-mečiui, Vilnius, 2004, p. 177 186; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo pareigūnai (XVI a. pab.). Elito perimamumo problema, Konstantinas Jablonskis ir istorija, Vilnius, 2004, p. 223 228; LDK pavietų žemės teismų pareigūnai. Pirmoji pavietų bajoriškųjų juristų karta, Lituanistica, 2002, nr. 4 (52), p. 3 27; Teisminės kultūros atspindžiai Kauno pavieto žemės teismuose XVI a. devintajame dešimtmetyje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, p. 503 523, Vilnius, 2012. 2 J. Čirūnaitė, Giminės asmenvardis XVI a. Kauno pavieto bajorų įvardijime, Lituanistica, 2010, nr. 1 (4); Kauno pavieto bajorų įvardijimas 1567 m. dokumente, Kauno istorijos metraštis, nr. 11, 2011; Kauno pavieto bajorų įvardijimas XVII a. pab., Baltų filologija, 2011, t. 20, nr. 1; Vyrų įvardijimas XVI XVII a. LDK kariuomenės dokumentuose, Respectus philologicus, 2001, nr. 4 5. 3 A. Baliulis, Kauno miestiečių kasdienybė XVI a. antrojoje pusėje (pagal Kauno miesto vaito 1561 1564 m. įrašų knygą), Senoji Lietuvos literatūra, 34 knyga, 2012, p. 190 191. A. Baliulis aptaria kelių to meto Kauno regione dominavusių giminių (taip pat ir Vydrų giminės atstovų) išsilavinimą. 4 Benediktinių vienuolyno fundacijos tyrimuose V. Kamuntavičienė tyrė Skorulskių, Vydrų giminių žemėvaldą; V. Kamuntavičienė, Kauno benediktinių vienuolyno fundacija, Lietuvos istorijos metraštis, 2012, 2, Vilnius, 2013, p. 23 39; Šiukštų giminės monografija, parengta su menotyrininke Laima Šinkūnaite, Apytalaukio parapija: mikrobendruomenės istorija, VDU leidykla, 201. 8

Laurynas ŠEDVYDIS XVIII a. Kauno pavieto bajorijos politines nuostatas ir veiklą tyrė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė 5. Ankstyvųjų Naujųjų laikų universitetų santykį su studentais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrė Adolfas Šapoka, kuris savo stažuotės Prahos Karolio IV universitete metu pirmasis bandė sukurti kompiliaciją iš užsienio universitetų matrikulų ir šia tema yra paskelbęs straipsnių bei palikęs dėmesio vertų išrašų, kurie saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje 6. Istoriografijoje plačiausiai naudojama kompiliacija, sukurta Mykolo ir Vaclovo Biržiškų, kurie, remdamiesi to paties Adolfo Šapokos rinktais duomenimis bei papildytais Stanislovo Koto tekstais, išleido plačią publikaciją 7. LDK studentų mokymąsi Karaliaučiaus universitete tyrė Algirdas Matulevičius 8, Ingė Lukšaitė 9 ; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų dvasininkų išsilavinimą Rinata Subotkevičienė 10 ; LDK ir Šveicarijos universitetų ryšius Irena Štikonytė 11. Dorota Żołądź-Strzelczyk sukūrė kitą studentų iš Respublikos vokiečių žemių universitetuose sąrašą 12, tiesa, kaip jau yra pastebėjus Ingė Lukšaitė, šiame darbe nėra aiškus duomenų atrinkimo būdas ir iš tyrimo pašalinta nemaža dalis sunkiau identifikuojamų studentų iš LDK bei publikuojamoje darbo dalyje neatsispindi LDK miestiečiai, studijavę Vokietijos universitetuose 13. Šiame darbe naudosime Kauno pavieto kaip politinės bendruomenės apibrėžimą. Politinė bendruomenė šiuo atveju reiškia bajorijos luomo atstovus, 5 R. Šmigelskytė-Stukienė, Kauno pavieto bajorija valstybės permainų laikotarpiu, Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2007; 1792 1793 m. Kauno pavieto konfederacija, Kauno istorijos metraštis, t. 5, 2004. 6 A. Šapoka, Kur senovėje lietuviai mokslo ieškojo?, Židinys, 1935, t. 22, nr. 10, p. 316 35; ten pat, nr. 11 p. 417 430. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, f. 233 (Adolfo Šapokos fondas), b. 143. 7 V. Biržiška, Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, redagavo ir papildė Mykolas Biržiška su Adolfo Šapokos įvadu, Chicago, 1987. 8 A. Matulevičius, Lietuviai studentai Karaliaučiaus universitete XVI XIX a. pradžioje, Istorija, 2004, nr. 62, p. 33 42. 9 I. Lukšaitė, Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje, Baltos lankos 1999, p. 198 214. 10 R. Subotkevičienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų dvasininkų studijos užsienio universitetuose: aukštojo mokslo pasirinkimo krypčių ir požiūrių kaitos XIV a. pabaigoje XVI a. 8 dešimtmetyje, Lietuvos istorijos metraštis, 2012, 2, Vilnius, 2013, p. 5 21. 11 I. Štikonytė Lietuvos kultūriniai ir akademiniai ryšiai su Šveicarija XVI XX amžiuje, Archivum Lithuanicum, 2004, p. 199 238. 12 D. Żołądź-Strzelczyk, Peregrinatio academica. Studia młodzieży polskiej z Korony i Litwy na akademiach i uniwersytetach niemieckich w XVI i pierwszej połowie XVII wieku, Poznan, 1996. 13 I. Lukšaitė, Reformacija Lietuvoje..., p. 212. 9

dalyvavusius pavieto valdyme ir savivaldoje ir atstovavusius pavietui centrinėse LDK ir Respublikos institucijose LDK Vyriausiajame Tribunole bei Respublikos Seimuose. Kauno pavieto pareigūnų skyrimo prerogatyvas dalinosi 4 jėgos. Rinkdama atstovus į LDK Vyriausiąjį Tribunolą (nuo 1582 m.) bei Respublikos Seimus Kauno pavieto bajorijos bendruomenė savo seimeliuose valdovui į žemės teismo teisėjus bei maršalkas, taurininkus / pataurininkus siūlydavo rinktis iš kelių kandidatų. Aptariamu laikotarpiu Trakų vaivada skirdavo pilies teisme dirbusius teisėją, pateisėjį, raštininką bei vaznius. Svarbus ir Kauno seniūno vaidmuo, nes tai buvo reikšminga, pajamas duodanti beneficija, aptariamu laikotarpiu skirta vieniems įtakingiausių LDK žmonių (Chodkevičiai, Nesvyžiaus šakos Radvilos, Viesiolovskiai ir t. t.), be to, turėjusi teisminę jurisdikciją. Valdovas ir jo administracija LDK kanceliarijoje vienu metu galėję moderuoti, derinti bei siūlyti protekcijas. Svarbus ir bajorijos lokalumo aspektas. Kauno pavieto savivaldoje veikusių svarbiausių bajorijos giminių akiratis neapsiribojo vieno pavieto ribose, atskirų giminių bajorai veikė kaip pareigūnai arba kaip renkami atstovai keliuose pavietuose. Iš Kauno pavieto bajorijos išskirtini: Šiukštų giminės atstovai, veikę Kauno paviete ir Žemaitijoje, Skorulskiai Gardino paviete, Deltuviškiai (Dzievaltovskiai) Vilkmergės ir t. t. Kauno paviete privilegijuotojo luomo atstovų dauguma priskirtini smulkiajai bei vidutinei bajorijai žemionims bei nobiliams. Iš turimų 1567 m. surašymo duomenų atsiskleidžia tik trys neabejotinai diduomenei priskirtinų giminių atstovai, Kauno paviete valdę žymesnius žemėvaldos masyvus Jiezno, Balbieriškio ir Šlienavos apylinkėse stambesnį žemėvaldos masyvą valdęs Jaroslavas Mikitiničius Holovščinskis 14, Žeimių, Užuoguosčio bei Montrimiškių valdomis disponavęs Merkelis Šemeta 15 bei apie Žiežmarius nedidelę dalį iš savo platesnės žemėvaldos deklaravę Bogdanas ir Dimitrijus Sapiegos (Teodoro sūnūs) 16. Tuo pat metu per matrimonialinius ryšius (paveldėjimą ir valdų įsigijimą) Kauno paviete įsikurdavo ir bajorijos atstovai iš kitų LDK vietų (pvz., kunigaikščiai Giedraičiai) ar užsienio (pvz., Odachovskiai, Oborskiai, Eperiešai ir kt.), kurie ilgainiui įsitvirtindavo bajorijos savivaldos institucijose. Naudodamiesi Kauno pavieto bajorijos rinktų pareigūnų ir atstovų sąrašais (kuriuos išleido H. Lulewiczius, A. Rachuba ir kt.) išskyrėme Kauno pavieto bajorijos elito atstovus, rinktus į Vyriausiąjį LDK Tribunolą, bei bajorijos atstovus, rinktus į ATR Seimus, taip 14 1565 1566 m. minėtas kaip Kauno seniūnas, 1566 1567 m. laikotarpiu minėtas kaip Kauno pavieto maršalas, Русская Историческая библиотека, том 33, Литовская Метрика, Отдел 1, Часть 3, Книги Публичных дел, Переписи Литовского войска, 1915, c. 470. 15 Ten pat, p. 491. 16 Ten pat, p. 492 493. 10

Laurynas ŠEDVYDIS pat pavieto pareigūnus, rinktus arba rekomenduotus skirti pavieto bajorijos 17. Įvertinus renkamų arba Kauno pavieto seimelyje rekomenduotų užimti pareigas ir paskirtų valdovo (pavieto maršalas, žemės teismo teisėjai, raštininkai, paraštininkai, taurininkai, pataurininkai) bei skiriamų vaivados (pilies teismo teisėjai, pateisėjai, raštininkai, vazniai) arba Kauno seniūno (teisminiai seniūnai) 1544-1650 metų laikotarpiu, galima išskirti atskiras gimines, kurių atstovai buvo Kauno pavieto lygmens pareigūnai. Respublikos Seimo atstovams iš Kauno pavieto išskirti naudotasi Uladzimiro Padalinskio disertacija, kurioje šis bandė atkurti Respublikos Seimų LDK atstovų sudėtį iki 1600 m. 18. Bent vienas pareigas užėmė arba bent vieną kartą į Respublikos Seimus ar LDK Vyriausiąjį Tribunolą iš Kauno pavieto rinkti aptariamu laiku buvo: Kulviečių / Kulvinskų 19, Zavišų 20, Holovščinskių 21, Sumorokų 22, 17 Kauno pavieto atstovai LDK vyriausiame tribunole atinkti iš: Deputaci Trybunału Głównego Wielkiego Księstwa Litewskiego spis (1582 1696), red. A. Rachuba, oprac. H. Lulewicz i A. Rachuba, Warszawa, 2007, s. 61 263. Kauno pavieto pareigūnai atrinkti iš: Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego, t. 2, Województwo trockie XIV XVIII wiek, red. Andrzeja Rachuba, Warszawa, 2009. 18 У. Падалінскі, Прадстаўніцтва і палітычная пазіцыя Вялікага Княства Літоўскага на вальных соймах Рэчы Паспалітай у апошняй трэці XVI ст, Minskas, 2004, 1 priedas: V. Padalinskis identifikavo šiuos Kauno pavieto atstovus: 1569 VII 2 VIII 12 Kasparas Giedraitis ir Andrius Ilgovskis; 1570 V 3 VII 27 Jonas Vidra; 1578 I 20 1578 III 3 Kauno vėliavininkas Pranciškus Gradovskis mokesčių rinkėjas Kauno paviete; 1579 XI 23 1580 I 4 Pranciškus Gradovskis mokesčių rinkėjas Kauno paviete ir Jurbarke; 1581 I 22 1581 III 8 Jurgis Radošinskis mokesčių rinkėjas Kauno paviete; 1589 III 6 IV 23 Kauno žemės teisėjas Mykolas Sumorokas, Trakų vaivadijos atstovas Vaitiekus Kulvinskis mokesčių rinkėjai Kauno paviete; 1600 II 09 III 22 Kauno vėliavininkas Jonas Deltuviškis; Kauno pakamaris Zybultas Hanskapovičius. 19 Mykolas Juškaitis Kulvietis Kauno seniūnijose teisėjas 1543 1553 1564 m., Kauno pilies teismo teisėjas 1559 1564 m., Kauno žemės teismo teisėjas 1566 1576 m.; Vaitiekus Kulvinskis Kauno žemės teismo pateisėjis 1591 1601 m., Tribunole 1598 m.; Kazimieras Kulvinskis Kauno pastalininkas 1608 1619 m., Kauno žemės teismo raštininkas 1619 1628 m., Tribunole 1612, 1622, 1623, 1628 m.; Mykolas Mikojaitis Kulvinskis Kauno Pilies teismo raštininkas 1583 1592 m.; Pranciškus Mikolojaitis Kulvietis Tribunole 1583,1589 m.; Jokūbas Kulvietis Tribunole 1592 m.; Kristupas Kulvinskas Tribunole 1615, 1629 m. 20 Jonas Zaviša Tribunole 1591 m.; Andrius I Zaviša Tribunole 1585, 1593, 1600 m.; Andrius II Zaviša Kauno pavieto pakamaris 1617 1628 m., Tribunole 1617 m.; Kristupas Zaviša Tribunole 1628 m. 21 Jaroslavas Mikitiničius Holovščinskis Kauno pavieto maršalas 1566 1567 m. 22 Mykolas Konstantinovičius Sumorokas Kauno pavieto žemės teismo raštininkas 1580 1599 m., Kauno žemės teismo teisėjas 1599 1603 m., Tribunole 1596, 1599 m.; Adomas Mikolojaitis Sumorokas Kauno pastalininkas 1601 1604 m., žemės teismo teisėjas 1604 1607 m., Tribunole 1601 m.; Karolis Severinaitis Sumorokas Kauno stalininkas 1639 1644 m.; Romanas Mikolojaitis Sumorokas Kauno pastalininkas 1604 1608, salininkas nuo 1608 iki 1619 m.; Severinas Sumorokas Tribunole 1608 m. 11

Hanskopovičių 23, Beinartų 24, Skorulskių 25, Šiukštų 26, Šemetų 27, Koplevskių, 28 Boreišos 29, Oginskių 30, Vodorackių, 31 Giedraičių 32, Valatkų / Valadkevičių 33, Zabielų 34, Vydrų 35, Rimvydų 36, Mlečkų 37, 23 Zybultas Hanskopovičius Kauno vaiskis 1582 1599 m., Kauno pakamaris 1599 1616 m., Tribunole 1588 m. 24 Grigalius Beinartas Kauno pavieto žemės teismo pateisėjis 1580 1591 m.; Samuelis Beinartas Kauno pilies pateisėjis 1636 1639 m., Kauno seniūno teisminis vietininkas 1639 1643 m., Kauno žemės teismo raštininkas 1648 m., Tribunole 1636,1640, 1644 m.; Ambraziejus Beinartas Tribunole 1595 m. 25 Merkelis Bartolomiejaitis Skorulskis Kauno žemės teismo raštininkas 1601 1602 m., Kauno žemės teismo pateisėjis 1616 1622 m., Kauno žemės teismo teisėjas 1622 1639 m..; Mikalojus Skorulskis stalininkas 1648 1671 m., Kauno pavieto vėliavininkas, Tribunole 1636, 1642 m.; Rapolas Zigmantas Skorulskis Kauno pavieto pataurininkas 1637 1649 m., pakamaris 1649 1658 m., Tribunole 1637, 1641 m.; Mikalojus Petravičius Skorulskis Kauno stalininkas 1644 1648 m.; Andrius Mikolojaitis Skorulskis Kauno pavieto maršalas 1627 1637 m. 26 Petras Šiukšta Kauno pavieto maršalas 1590 m. (nepriėmė pareigų, bet 1590 m. Kauno pastalininkas), Tribunole 1588, 1590, 1593, 1613 m.; Kristupas Petras Šiukšta Tautginaitis Kauno žemės teismo pateisėjis 1622 1629 m., Kauno pavieto pakamaris 1629 1644 m., Tribunole 1616, 1626, 1630, 1634, 1639, 1643 m.; Merkelis Stanislovaitis Šiukšta paskirtas Kauno pastalininku 1590 m., bet pareigų neužėmė; Zigmantas Šiukšta Tribunole 1633 m. 27 Lukas Šemeta Kauno pavieto maršalas 1638 1648 m., Tribunole 1638 m. 28 Andrius Koplevskis Kauno žemės teismo pateisėjis 1606 1608 m., Kauno žemės teismo teisėjas 1608 1621 m., Tribunole 1604 m.; Steponas Koplevskis Tribunole 1642, 1647 m. 29 Grigalius Teodorovičius Boreiša Kauno pilies teismo raštininkas 1578 1583 m., Kauno pilies teismo teisėjas 1583 1591, Tribunole 1595 m.; Jonas Boreiša Tribunole 1601 m. 30 Motiejus Bogdanovičius Oginskis Kauno seniūnijos teismo paseniūnis 1553 m., kaip Kauno vietininko Jono Komajevskio padėjėjas minėtas 1557 1558 m.; Jonas Oginskis Tribunole 1609, 1617, 1621, 1632 m. 31 Motiejus Vodorackis Kauno pavieto taurininkas 1635 1643 m.; Tribunole 1625, 1629, 1638 m.; Aleksandras Jokūbas Vodorackis Tribunole 1649 m. 32 Kasparas Giedraitis-Daumantas Kauno pakamaris 1581 1599 m.; Vaitiekus Giedraitis Tribunole 1604, 1611 m. 33 Petras Valadkevičius Kauno pataurininkas 1635 1636 m.; Jurgis Valatka Eigintas (Valadkevičius) Tribunole 1586, 1598 m.; Merkelis Valadkevičius Tribunole 1602, 1605 m. 34 Simonas Mikolojaitis Zabiela Kauno pilies teismo teisėjas 1629 1641 m., Tribunole 1616 m.; Mikalojus Zabiela Tribunole 1643 m. 35 Jonas Jonaitis Vydra Kauno pavieto vėliavininkas 1561 1596 m., Kauno pilies teismo teisėjas 1569 1573 m., Tribunole 1586 m. 36 Mikalojus Rimvydas Tribunole 1589, 1614 m. 37 Jonas Mlečka Kauno žemės teismo raštininkas 1568 m.; Kristupas Mlečka Kauno vaiskis 1608 1648 m., Tribunole 1620 m.; Mikalojus Mlečka Tribunole 1627 m. 12

Laurynas ŠEDVYDIS Dziatkovskių 38, Krasovskių 39, Bykovskių 40, Hričinų 41, Songailų 42, Pedzevskių 43, Narovnikų 44, Mosalskių 45, Gimbutų 46, Ščuckių 47, Rajeckių 48, Prozorų 49, Stankevičių 50, Sopočkų 51, Ilgovskių 52, Holubickių 53, Deltuviškių (Dzievaltovskių) 54, Gradovskių 55, Radošinskių 56, Bobrovnickių 57, 38 Stanislovas Dziatkovskis Kauno stalininkas 1589 1608 m., Kauno žemės teismo pateisėjis 1608 m., Tribunole 1590, 1594, 1597, 1600, 1604 m. 39 Mykolas Krasovskis Tribunole 1618, 1624 m. 40 Mikalojus Mikolojaitis Bykovskis Kauno pilies teismo raštininkas 1616 1632 m., Tribunole 1618, 1627 m. 41 Lukas Hričina Tribunole 1596, 1603, 1605 m. 42 Jonas Songaila Tribunole1607 m. 43 Martynas Pedzevskis Kauno stalininikas 1623 1629 m., Kauno žemės teismo pateisėjis 1629 1633, Tribunole 1614, 1621 m. 44 Dovydas Jonaitis Narovnikas Kauno žemės teismo raštininkas 1634 1639 m., Kauno žemės teismo teisėjas 1639 1644, Tribunole 1619, 1639 m. 45 Aleksandras Mosalskis Kauno pavieto maršalas 1617 1627 m.; Demetrijus Masalkis Tribunole 1631, 1634 m. 46 Jonas Gimbutas Kauno seniūno teisminis vietininkas 1628 1631 m., Kauno žemės teismo raštininkas 1631 m., Kauno žemės teismo pateisėjis 1634 1648, Kauno žemės teismo teisėjas 1648 m., Tribunole 1624, 1632 m. 47 Jonas Ščuckis Kauno pavieto medžioklininkas 1650 1658 m., Tribunole 1635, 1648 m. 48 Jonas Rajeckis Duninas Tribule 1602 m.; Adomas Rajeckis Duninas Tribunole 1631, 1649 m. 49 Paulius Prozoras Kauno pilies teismo raštininkas 1612 m.; Paulius Prozoras (z Prokopa) Kauno pilies teismo raštininkas 1639 1643 m., Tribunole 1641, 1647 m. 50 Andrius Karolis Stankevičius Bilevičius Kauno žemės teismo raštininkas 1639 1647 m., Tribunole 1640, 1644 m. 51 Fabijonas Sopočka Tribunole 1622 m.; Paulius Sopočka Kauno pilies teismo teisėjas 1641 1642 m., Tribunole 1633 m. 52 Andrius Andriejaitis Ilgovskis Kauno pilies teismo teisėjas 1578 m. 53 Stanislovas Martinaitis Holubickis Kauno seniūnijos teismo paseniūnis 1558 1564 m. (veikė kaip Kauno seniūno Mikalojaus Radvilos Juodojo vietininkas). 54 Vaitiekus Andriejaitis Deltuviškis Kauno pavieto pakamaris 1566 1581 m.; Jonas Deltuviškis Kauno vėliavininkas 1596 1631 m., Kauno stalininkas 1633 m., Tribunole 1588 m.; Stanislovas Kazimieras Deltuviškis 1638 1642 m. Kauno stalininkas. 55 Jonas Jonaitis Gradovskis Kauno teismo paseniūnis 1547 1551 m.; Pranciškus Gradovskis Kauno seniūnijos teisminis vietininkas 1593 1594 m.; Jonas Gradovskis Tribunole 1613 m. 56 Jurgis Simonaitis Radošinskis Kauno žemės teismo raštininkas 1572 1578 m., Kauno žemės teismo pateisėjis (nepriėmė pareigų) 1578 m.; Jurgis Radošinskis Kauno žemės teismo teisėjas 1580 m. 57 Andrius Bobrovnickis Kauno pavieto vaiskis 1567 1582 m. 13

Vitunskių 58, Kavečinskių 59, Visgirdų 60, Gedgaudų 61, Laudborų 62, Vinskių 63, Čajevskių 64, Paškevičių 65, Rostovskių 66, Kurdrevičių 67, Oziemblovskių 68, Biedrickių 69, Jachnovskių 70, Niemcinovičių 71, Vaidotų 72, Čarlinskių 73, Gineičių 74, Oborskių 75, Klockių 76, Mlodzianovskių 77, Stravinskių 78, Eperiešų 79, Petraševičių 80, Mingailų 81, Zenavičių 82 ir kitų, tik po kartą veikusių kaip Vyriausiojo Tribunolo Kauno pavieto bajorijos atstovai 83. 58 Simonas Vitunskis Kauno seniūno teismo paseniūnis 1569 1579 m. 59 Jurgis Kavečinskis Kauno žemės teismo pateisėjis 1590 m. 60 Jonas Kazimieras Visgirdas Kauno pilies teismo raštininkas 1650 1665 m.; Petras Visgirdas Kauno pavieto maršalas 1591 1615 m., Tribunole 1593 m. 61 Jurgis Laurynaitis Gedgaudas Kauno pilies teismo raštininkas 1593 1604 m., 1610 m., 1615 m.; Jonas Gedgaudas Kauno pilies teismo raštininkas 1605 1609 m. 62 Stanislovas Laudboras Kauno pilies teismo teisėjas 1593 1595 m.; Kauno seniūno teiso vietininkas 1596 1600 m., Kauno žemės teismo raštininkas 1600 1601 m., Tribunole 1591 m. 63 Martynas Vinskis Kauno pilies teismo teisėjas 1595 1610 m. 64 Kristupas Markovičius Čajevskis Kauno vaiskis 1599 1604 m. 65 Mikalojus Stepanovičius Paškevičius Kauno seniūno teisminis vietininkas 1600 1625 m., Tribunole 1611 m. 66 Janas Karolis Rostovskis Kauno seniūno teisminis vietininkas 1631 1633 m., Kauno pavieto vėliavininkas 1632 1648 m., pakamaris 1648 1649 m., Kauno pavieto maršalas 1649 1655 m., Tribunole 1630 m. 67 Mikalojus Kudrevičius Kauno pilies teismo teisėjas 1643 1648 m., Kauno Žemės teismo raštininkas 1649 1677 m., Kauno seniūno teisminis vietininkas 1649 m., Tribunole 1646 m. 68 Stanislovas Karolis Oziemblovskis Kauno pavieto taurininkas 1643 1656 m. 69 Vaitiekus Eustachijus Biedrickis Kauno pavieto medžioklininkas 1641 1646 m. 70 Bartolomėjus Jachnovskis Kauno pilies teismo raštininkas 1633 1634 m., Kauno kardininkas 1636 m.; Bogdanas Jachnovskis Tribunole 1615 m. 71 Sebastijonas Niemcinovičius Kauno pilies teismo raštininkas 1593 m. 72 Ščasnis Vaidotas Kauno kardininkas prieš 1655 m., Kauno seniūno tesiminis vietininkas 1644 1645m., Tribunole 1645 m. 73 Jurgis Čarlinskis Kauno pavieto pataurininkas 1649 1670 m. 74 Merkelis Gineitas pastalininkas 1601 m., Kauno žemės teismo pateisėjis 1601 1604 m. 75 Samuelis Jonas Oborskis Kauno žemės teismo pateisėjis 1651 1653 m., Tribunole 1646 m. 76 Jonas Klockis Kauno pastalininkas 1626 1629 m., stalininkas 1629 1632 m. 77 Andrius Mlodzianovskis Kauno pastalininkas 1619 1624 m., Tribunole 1619 m. 78 Mikalojus Skirmuntas Stravinskis Kauno pastalininkas 1648 1664 m., Kauno stalininkas 1648 m. 79 Kristupas Eperiešas Kauno pastalininkas 1648 1660 m. 80 Motiejus Petraševičius Kauno pilies teismo teisėjas 1615 1624 m., Tribunole 1609 m. 81 Jonas Mingaila Kauno pilies teismo teisėjas 1643 1652 m., Tribunole 1645 m. 82 Jurgis Jonas Zenavičius Kauno pastalininkas 1619 1623 m. 83 Po vieną kartą sutinkami Tribunole: 1591 m. Motiejus Starujskis, 1592 m. Augustinas Jurgaitis, 1606 m. Ivanas Krocha, 1608 m. Stanislovas Kamienskis, 1610 m. Samuelis Bilevičius, 1610 m. Martynas Zaleskis, 1612 m. Kristupas Bychoviecas, 1623 m. Danielius Vorlovskis, 1625 m. Kristupas Sudimantas, 1626 m. Jonas Višotravka, 1635 m.jonas Stanislovas Geištortas, 1637 m. Aleksandras Javovorskis. 14

Laurynas ŠEDVYDIS Į LDK Vyriausiąjį Tribunolą 1582 1650 m. laikotarpiu rinkti 56 giminių atstovai iš Kauno pavieto, pavieto lygmens pareigūnais buvo 58 giminių atstovai, o 44 giminių atstovai ėjo ir pareigas paviete, ir buvo rinkti Seimo ar Vyriausiojo Tribunolo atstovais iš Kauno pavieto. Vertinant chronologiškai, nei viena bajorų giminė nėjo pareigų visą tyrimo laikotarpį. Arčiausiai nuolatinio giminės atstovų buvimo pareigūnais Kauno paviete buvo Kulviečių ir Deltuviškių giminių atstovai. Kaip Kauno pavieto pareigūnai nuo XVII a. pirmo dešimtmečio iki mūsų tyrimo lauke esančio periodo pabaigos nuolatines pareigas ėjo Skorulskių giminės atstovai. Kadangi platesni genealoginiai tyrimai apie didžiąją dalį šių bajorijos giminių neatlikti, tarp jų neįmanoma nusakyti tikslių matrimonialinių ryšių, sunku įvertinti, kodėl kai kurių giminių atstovai nustojo būti renkami ar skiriami į pareigūnų ar pavieto atstovų pozicijas. Tad šie klausimai lauks tolesnių tyrimų. Kauno pavieto bajorijos politinę bendruomenę apibrėžus kaip vietinį pavieto lygmens elitą galima identifikuoti universitetinio ir koleginio mokslo funkcionavimą šiose giminėse. Kauno pavieto bajorijos elito studijos kolegijose ir universitetuose Naudojamų šaltinių pagrindą bei rezultatyviausią dalį sudarė artimiausių LDK buvusių užsienio universitetų (Krokuvos, Karaliaučiaus) bei akademinių gimnazijų (Torūnės, Gdansko, Elblongo) matrikulai ir Zamosčiuje Jono Zamoiskio įkurtos akademijos imatrikuliacijos bei tolimesnių Vokietijos ir Šveicarijos universitetų matrikulų knygos. Vilniaus akademijos bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikusių jėzuitų kolegijų (Kražių, Kauno, Rygos, Polocko, Smolensko) studentų įregistravimo būdai ir raštvedybos tikslai skyrėsi nuo kitų akademijų. Pirmiausiai yra žinomos išlikusios tik egzaminavimo ir universiteto laipsnių suteikimo knygos, kuriose pagrindinis dėmesys skirtas būsimiems jėzuitams lavinti ir stebėti 84. Studijų užbaigimas gavus mokslo laipsnį buvo apskritai nebūdingas bajorijai Europos mastu, čia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija niekuo neišsiskyrė, todėl bajorijos luomo atstovai, nepasirinkę dvasininko karjeros, dažniau nebaigdavo akademijų ar kolegijų 85, lankę jėzuitų sistemos universitetus ir kolegijas menkai atsispindi šaltinių medžiagoje. 84 Akademijos laurai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997; Liber extraordinarius [Universiteto studentų ir kolegijų moksleivių egzaminų registracijos knyga 1585 1642], Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 13 35. 85 Asch, G. Ronald, Nobilities in transition 1550 1700: Courtiers and rebels in Britain and Europe, Bloomsbury 2003, p. 56 61. 15

Iki Karaliaučiaus universiteto įkūrimo absoliuti dauguma studentų iš Lietuvos studijas rinkdavosi Krokuvos universitete. Šio miesto bei universiteto patrauklumas akivaizdžiai smuko XVI a. 7 8 dešimtmečiais, kai Krokuvos universitetas liko nereformuotas ir vienu metu konfliktavo tiek su evangelikų mokslo įstaigomis, tiek su jėzuitais. 1544 1650 m. Karaliaučiuje studijų matrikuliacijos knygoje yra bent 351 įrašas, susijęs su asmenimis iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Tarp šių asmenų 207 asmenys įrašyti kaip lietuviai (lot. Lithuanus, Lithvanus ir t. t.), 33 jų vienija Vilniaus kilmėvardis (lot. Wilnensis ir kt.), 44 Kauno kilmėvardis (lot. Caunensis ir kt.), 18 įrašyti kaip kilę iš Žemaitijos (lot. Samogitus, Samaiten ir kiti). Atskirais atvejais nurodomi du kilmėvardžiai (Caunensis Lithuanus; Caunensis Borrusus, Vilnensis Lithuanus, Samogitus Lithuanus), prie šių įvardinimų pridedant ir luominę priklausomybę. Tai galimai nėra visi asmenys iš LDK, atsispindėję šiuose matrikuluose, nes, kaip ir daugumos universitetų matrikulų, raštvedyba buvo vykdoma nenuosekliai. Kai kurie Vilniaus ar Kauno miestiečiai įmatrikuliuoti be kilmėvardžio. Bent 11 asmenų iš LDK matrikuliacijos metu negalėjo sumokėti jokio matrikuliacijos mokesčio, todėl įrašyti kaip beturčiai (lot. pauper), o 7 įrašai nurodo, kad asmuo grįžo pakartoti studijų ar ėmė studijuoti bažnytinę teisę. Torūnės akademinės gimnazijos įrašuose 1600 1650 m. periodu yra įrašų apie 45 asmenis, susijusius su LDK. Iš jų 5 pažymėti kaip Kauno miestiečiai 86, o 3 reikėtų laikyti Kauno pavieto bajorais. Gdansko gimnazija yra išskirtinė šiame kontekste iš 96 atrinktų įrašų tik 3 priskirtini kauniečiams ar Kauno pavieto gyventojams 87, 2 įrašai bajorams, sietiniems su Kauno pavietu, tačiau net 34 Vilniaus miestiečiams. Pirmiausiai pabrėžtina, kad universitetų matrikuluose vartotas kilmėvardis Caunensis ne visada reiškė miestiečių luomo asmenį. Pavyzdžiui, 1561 m. balandžio 12 d. įsimatrikuliavęs Stanislovas Vydra įrašytas kaip Kauno bajoras (Stanislaus Vidra, Caunensis nobilis ex Lithuania) 88. Tai rodo, kad kai kurie Kauno apylinkių bajorai dar iki Kauno pavieto sukūrimo identifikuodavo save 86 Metryka Uczniow Torunskiego Gimnazjum Akademickiego 1600 1817, Częsc pierwsza, Torun, 1997, s. 50; Andreas Hoffman ir Christophorus Callon 1619 m. kovo 16 dieną įrašyti kaip rekomenduoti Vilniaus evangelikų liuteronų Kawnenses Lithvani a Andrea Gross seniore ecclesiae Augustanae confesionis Vilnae in Magno Ducale Lithuania commendati, s. 54, 1621 m. sausio 12 d. Christophorus Platen, Kaunensis Lithvani, s. 60, 1621 m. rugsėjo 6 7 d. Leonhardus Kulauw, Caunensis Lithvanus, s. 70 Henricus Wessel, Cawensis Lithvanus, Michaelis Sieferti e sorore nepos 1624 m. rugpjūčio 16 d. 87 Księga wpisów uczniów Gimnazjum Gdańskiego, 1580 1814 = Catalogus discipulorum Gymnasii Gedanensis, 1580 1814, Polska Akademia Nauk. Biblioteka Gdańska; opracowali Zbigniew Nowak, Przemysław Szafran. Warszawa-Poznań: Państwowe Wydaw, Naukowe, 1974, s. 49 Jacobus Forchund Caunensis Lithuanus 1586 m. Rugsėjis, s. 111 1620 m. gegužė Johanes Nawgart Caunensis; s. 144 Christophorus Pannonius Caunensis Lithuanus 1644 m. sausis. 88 G. Erler, Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr., Band 1. Die Immatrikulationen von 1544 1656, Duncker & Humblot, Leipzig, 1910, p. 28. 16

Laurynas ŠEDVYDIS arba iš išorės buvo identifikuojami kaip susiję su Kauno miestu ir aplink šį miestą susiformavusiu regionu. Matrikuluose nenuosekliai naudota ir tautybės ir (arba) pilietybės samprata, bajorai iš LDK buvo identifikuojami ne tik kaip lietuviai, bet ir kaip rusėnai ar lenkai, o į LDK atsikėlę įvairių tautybių asmenys prisiimdavo valstybinio identiteto įvardinimą. XVI a. pirmaisiais dešimtmečiais būsimo Kauno pavieto ribose buvo galimybė įgyti pakankamą išsilavinimą (lotynų kalba), reikalingą stojant į bet kurį universitetą. XVI a. 3 5 dešimtmečiais be Kauno miesto būsimo Kauno pavieto ypač išsiskyrė Žeimių (2 studentai universitetuose 89 ), Kėdainių (3 studentai universitetuose) bei Kulvos apylinkės (Abraomo Kulviečio atvejis). Kauno paviete be Zigmanto Kiaupos identifikuotų bent dviejų mokyklų (kuriose mokyta bent trimis kalbomis) Kauno mieste (XVI a. 7 8 dešimtmečiuose evangelikų liuteronų, katalikiška ir stačiatikių 90 ) nuo XVII a. 3 dešimtmečio sandūros pradėjo veikti licėjaus lygmens Kėdainių Šviesioji gimnazija (1625 m. licėjus, 1649 m. gimnazija), Kauno jėzuitų kolegija (nuo 1649 m.) 91 bei netyrinėtas ir nežinomas Kauno paviete veikusių katalikų ir evangelikų parapinių mokyklų tinklas. Turbūt nuosekliausiai savo jaunąją kartą iš su Kauno pavietu susijusios diduomenės į Vakarų Europos universitetus siuntė Zavišų giminė. Jau 1544 m. Karaliaučiaus universitete įsimatrikuliavo Jonas Zaviša 92 su penkių asmenų palyda 93, veikiausiai jo sūnus Andrius Zaviša 1583 m. įsimatrikuliavo Altdorfe 94. Ingolštadto universitete 1610 m. balandžio 5 d. įsirašė studijuoti Kristupas ir Jurgis Zavišos 95. 1620 m. sausio 5 d. Dilingeno universitete įsimatrikuliavo Kauno pakamario Andriaus Zavišos sūnus, Žeimių paveldėtojas Kristupas Zaviša, kuris filosofijos bakalauro laipsnį gavo 1621 m. balandžio 27 d., o filosofijos magistro 1622 m. rugpjūčio 22 d. 96. 1628 m. jį sutinkame kaip iš 89 Krokuvos universitetas 1522 m., Nicolaus Stanislai De Zyemy dioc, Vilnensis; 1533 V 24 Laurentius Johanis de Zeymi. 90 Z. Kiaupa, Kauno istorija, t. I, p. 342 349; Kauno mokyklos XVI amžiuje, Kauno istorijos metraštis, t. I, 1998, p. 25 35. 91 P. Rabikauskas, Kauno jėzuitų Kolegijos pradžia, Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai, p. 503 510. 92 G. Erler, Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg, p. 1, Joannes Zaphischa Lituanus. 93 I. Lukšaitė, Reformacija..., p. 212. 94 Die Matrikel der Universität Altdorf (1576 1809), Veröffentlichungen der Gesellschaft für Fränkische Geschichte, Vierte Reihe, Matrikeln fränkischer Schulen), Erster Teil: Text. Kgl. Universitätsdruckerei H. Stürtz A. G., Würzburg, 1912, p. 19. Su juo įsimatrikuliavo Daniel Choynouius iš Prūsijos. 95 P. Czapiewski, Polacy na studiach w Ingolsztacie, Poznan, s. 44 su savo prižiūrėtoju moderatoriumi mag. Petrus Gracki ir šeimynykščiu / tarnu Petrus Ulankievicz. 96 A. Schröder, Die Matrikel der Universität Dillingen Bd. 1: 1551 1645, Dillingen 1909 1911, p. 519; Christophorus Zamisza[sic] haeres in Zeyny[sic] Lithuanus, natus patrente Andrea eiusdem cognominis ser. Regiae maiestatis subcamerario Caunensi adm. Ad conv. et log.. 17

Kauno pavieto išrinktą atstovą LDK Vyriausiame Tribunole. Kristupas Zaviša yra vienas iš retų atvejų, kai diduomenės atstovas, pasaulietis siekė universitetinių laipsnių. Diduomenei priskirtinos kunigaikščių Holovščinskių giminės atstovas Jaroslavas Holovščinskis, lydimas Andriaus Drišelio, 1568 m. sutinkamas Leipcigo universitete 97. 1570 m. Merkelio Šemetos sūnūs Venclovas ir Jonas Šemetos su tarnu Mikalojumi Jakubovičiumi įsimatrikuliavo Leipcigo universitete 98. Būtina pažymėti brolių Luko ir Gabrielius Šemetų peregrinaciją Europoje 1617 1621 m. Juos lydėjo preceptorius Kristupas Artomiušas ir šeimynykščiai Jonas Strunka ir Andrius Dziakievičius. Jų lavinimosi kelionė prasidėjo Altdorfo universitete, kuriame įsimatrikuliavo 1617 m. gruodžio 11d., vėliau Strasbūro Johano Šturmo akademijoje, kur įsirašė 1619 m. lapkričio 29 d., 1620 m. rugsėjo 14 d. užfiksuoti Tiubingeno universiteto metrikose. Studijas ir pažintį su svetimais kraštais tęsė Italijoje, kur abu broliai įsirašė į Paduvos universiteto Lenkų nacijos knygą 99. Lukas Šemeta 1638 1648 m. laikotarpiu ėjo Kauno pavieto maršalo pareigas. Aptikti bent keli atvejai, kai Kauno pavieto bajorai (nebūtinai vienos giminės atstovai) buvo siunčiami į universitetus ar akademijas grupėmis po keletą studentų vienu metu. Kauno pakamario pareigas 1581 1599 m. ėjęs Kasparas Giedraitis kartu su savo broliu būsimu vyskupu Merkeliu Giedraičiu mokėsi Karaliaučiaus universitete 1551 m. (Merkelis matrikuliavosi bent keturiuose universitetuose) 100. 1561 m. kovo 12 d. į Karaliaučiaus universitetą įsimatrikuliavo 4 asmenys, 3 iš jų bajorai, priskirtini Kauno pavietui, Stanislovas Vydra, Damianas (Dominykas) ir Jonas Valadkevičiai (Valatkos). Kartu su jais įsirašė pauperiu (beturčiu) įvardintas Mikalojus Hamarovičius (Nicolaus Hamarouuitz) 101. 1563 m. Stanislovas Vydra sutinkamas Konstantino Chodkevičiaus aplinkoje Leipcigo universitete 102, kur studijavo ir 1564 m. Stanislovui Vydrai dar tebestudijuojant į universitetą vienas po kito įsimatrikuliavo Martynas Sapiega, Merkelis Giedraitis, Jonas Viesolovskis, Juozapas Valavičius ir būsimo pirmojo Kauno pavieto maršalo sūnus (vieno iš dviejų vykusių studijuoti į Leipcigą) kunigaikštis Mikalojus 97 S. Tomkowicz, Metrica nec non liber nationis Polonicae Universitatis Lipsiensis ab anno 1409 usque ad 1600, Archiwum do Dziejów Literatury i Oświaty w Polsce, seria I, t. 2, s. 434 Dnus Joralaus Jaroslaides lituanus de Holowczin dni Jarolai Mattidis regis Poloniae marschalci et capitanei Caunensis filius. 98 Ten pat, p. 434. 99 Z. Pietrzyk, W kręgu Strasburga: z peregrynacji młodzieży z Rzeczypospolitej Polsko-Litewskiej w latach 1538 1621, s. s. 243. 100 G. Erler, Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg..., p. 13, 1551 m. vasario 12 d. Caspar Gedrotius su broliu įsimatrikuliavę mokėjo vieną markę. 101 Ten pat, p. 28. 102 S. Tomkowicz, Metrica nec non liber nationis..., p. 440, Nob. Dnus Stanislaus Widra Lithaunus gr. 2. 18

Laurynas ŠEDVYDIS Holovščinskis 103. 1565 m. balandžio gegužės mėn. Stanislovas Vydra su Petru Leonovičiumi sutinkamas Vitemberge 104. Tai veikiausiai aiškiau išduoda Stanislovo ir jo tėvo Jono Vydros konfesinius polinkius, nes Vitembergo universitetas aptariamu laikotarpiu buvo vienas iš pagrindinių liuteroniškos ortodoksijos skleidėjų. 1563 m. vasaros semestre į Leipcigo universitetą įsimatrikuliavo jau minėtas Damianas (Dominykas) Valadkevičius (čia jis sutinkamas iki 1564 m. žiemos semestro) kartu su Kauno miestiečiu Fridrichu Bitneriu, būsimu Žemaičių vyskupu Merkeliu Giedraičiu ir Mikalojumi Holovčinskiu, kurio tėvas Jaroslavas Holovčinskis buvo vienas stambesnių žemvaldžių Kauno paviete. Lygiai tą patį kelią nuėjo kitas Valadkevičių giminės atstovas Merkelis Mikolojaitis Valadkevičius, kuris 1571 m. sausio 3 d. įsimatrikuliavo Karaliaučiuje 105, o 1572 m. vasaros semestre Leipcigo universitete (drauge su Stanislovu Bialozoru) 106, kur praleido visus metus 107. Stanislovas Kotas Valadkevičių giminės atstovą fiksuoja 1572 m. Dilingeno universitete, bet tokių duomenų universiteto matrikuluose nerasta. Merkelis Mikolojaitis Valadkevičius 1602 ir 1605 m. rinktas Kauno pavieto atstovu LDK Vyriausiame Tribunole. 1609 m. birželio 27 d. Karaliaučiaus universitete įsimatrikuliavę Samuelis ir Aleksandras Valadkevičiai veikiausiai buvo vieno iš anksčiau minėtų Valadkevičių sūnūs 108. Šie jaunuoliai taip pat fiksuoti Bazelio universitete 1612 m. 109. 1610 m. rugsėjo 7 d. Karaliaučiaus universitete studijas pradėjo Jurgis ir Kristupas Eperiešai, vengrų kilmės bajorai, tiesa, jau turėję LDK indigenatą (matrikuluose įrašyti kaip nobilis Lithuanus) 110. Juos lydėjo tarnas Samuelis Krocha, veikiausiai giminė 1606 m. Kauno pavieto atstovo LDK Vyriausiame Tribunole Ivano Krochos. 1614 m. vasario 1 d. broliai Eperiešai sutinkami Gieseno universitete 111. 1590 m. liepos 8 d. su prižiūrėtoju Luku Kristupu Krasnodomskiu į Karaliaučiaus universitetą įsimatrikuliavo 3 broliai Mikalojaus Sumoroko sūnūs: Adomas, Romanas ir Severinas Sumorokai bei su jais keliavęs jaunuolis, įvardintas kaip Joannes Mostuilius, Lituanus 112. 1593 m. vasario 6 d. galimai 103 Ten pat. 104 T. Wotchke Polnishe studenten in Wittenberg, Jahrbücher für Kultur und Geschichte der Slaven 2, 2, 1926, p. 191. 105 G. Erler, Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg..., p. 49. 106 S. Tomkowicz, Metrica nec non liber nationis..., p. 440, 435. 107 Ten pat, p. 442. 108 G. Erler, Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg..., p. 187. 109 Rektoratsmatrikel der Universität Basel, Band 2 (1568 1653), Staatsarchiv, Basel-Stadt, UA E 1, p. 115v, skaitmeninta versija (Bazelio universiteto biblioteka): http://www.ecodices.unifr.ch/en/ubb/an-ii-0004/115v/medium. 110 Karaliaučius, Die Matrikel band I, p. 195. 111 Dr. Ernst Kleiwitz und dr. Karl Ebel: Die Matrikel der Universität Gießen 1608 1707, J. Ricker sche Verlagsbuchhandlung, Gießen 1898 p. 194. 112 G. Erler, Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg..., p. 104. 19

sutinkame dar vieną Sumorokų giminės atstovą Samuelį 113. Mikalojus Konstantinovičius Sumorokas 1580 1599 m. buvo Kauno pavieto žemės teismo raštininkas, 1599 1603 m. Kauno žemės teismo teisėjas, siuntęs savo sūnus į Karaliaučių, veikiausiai neklydo Adomas Sumorokas 1601 m. pradėjo eiti Kauno pavieto stalininko pareigas ir tais pačiais metais buvo išrinktas į LDK Vyriausiąjį Tribunolą. 1604 m. tas pačias pastalininko pareigas pradėjo eiti Romanas Sumorokas, o Severinas Sumorokas 1608 m. išrenkamas Kauno pavieto atstovu į LDK Vyriausiąjį Tribunolą. 1616 m. į Vyriausiąjį Tribunolą kaip Žemaitijos Kunigaikštystės atstovas išrinktas ir Samuelis Sumorokas. Skorulskių giminės atstovai Kauno paviete įsitvirtina tik XVII a. pradžioje. Skorulskiai buvo vidurinės bajorijos giminė, kurios atstovai XVI a. paskutiniais dešimtmečiais veikė kaip Nesvyžiaus šakos Radvilų klientai 114. Vieno šios giminės atstovo Stanislovo Skorulskio veikla išsiskiria iš daugelio bajorijos atstovų, nes šis veikė kaip diduomenės giminių (Valavičių, Masalskių, Skuminų-Tiškevičių) jaunuolių preceptorius mokytojas, lydėjęs jaunus didikus kelionėse po užsienio universitetus. 1586 m. lapkričio 4 d. jis į Heidelbergo universitetą atlydėjo Petrą Valavičių, Smolensko vaivados sūnų, kartu su šeimynykščiu Adomu Stravinskiu 115. 1589 m. spalio 18 d. jis įsimatrikuliavo tame pačiame universitete su Jonu Skuminu-Tiškevičiumi, su Luku ir Jurgiu Masalskiais ir šių šeimynykščiu (arba tarnu) Jonu Markardu (Joannes Marquardus) 116. Šie jaunuoliai tuo pat metu studijavo ir Strasbūro akademijoje, vadovavo jauniems didikams studijų metu 117, o 1592 m. jo vadovaujamas Skuminas-Tiškevičius ir du broliai Masalskiai įsirašė į Paduvos universiteto Lenkų nacijos knygą 118. Mikalojus Skorulskis 1607 m. gruodžio 31 d. įmatrikuliuotas Dilingene į humanistiką 119, jį lydėjo jo prižiūrėtojas Lukas Jurgaitis. Mikalojus Skorulskis 1624 m. vasario 26 d. įsirašęs į Paduvos universiteto Lenkų nacijos knygą 120. 113 Ten pat, p. 116 114 T. Kempa, Urzędnicy i klienci Mikołaja Krzysztofa Radziwiłła Sierotki, Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia historica, Poznań, 2003, t. IX, s. 193 221. 115 G. Toepke, Die Matrikel der Universität Heidelberg von 1386 bis 1662, Zweiter Teil, Von 1554 bis 1662, Heidelberg 1886, p. 130. 116 Ten pat, p. 145. Joannes Skumin baro a Szikusky, supremi thesaurarij magni ducatus Lithuaniae filius, fidem bonam dedit, Lucas Masalsky, Georgius Masalsky, nobiles Lituani, Joannes Marquardus Rigensis Liuonus ipsorum famulum. 117 Z. Pietrzyk, W kręgu Strasburga..., s. 168 170. 118 Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim, t. 1, Metryka Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim (1592 1745), Barycz Henryk (przyg. do druku), Wrocław; Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1971, s. s. 24. 119 A. Schröder, Die Matrikel der Universität Dillingen, Bd. 1..., p. 342, Nicolaus Skorulski Lithuanus Nouogrodecum fil. Andrea equitis Jerosolim ad hum. 120 Nicolaus Andreas Skorulski Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim, Tom I, 1971, Barycz, s. 69. 20

Laurynas ŠEDVYDIS Rapolas Zigmantas Skorulskis 1634 m. rugsėjo 12 d. įsirašė į Leideno universitetą (Nyderlandai) 121 ir nuo 1637 m. ėjo Kauno pataurininkio, o vėliau pakamario pareigas. Jonas Gradovskis 1583 m. vasario 1 d. įsimatrikulavo į Karaliaučiaus universitetą. Veikiausiai jis 1613 m. minimas kaip Kauno pavieto atstovas LDK Vyriausiame Tribunole 122. Karaliaučiaus universitete 1596 m. rugpjūčio 4 d. sutinkami broliai Jonas ir Dovydas Songailos 123. Matyt, tas pats Jonas Songaila 1607 m. ir buvo išrinktas Kauno pavieto atstovu į Vyriausiąjį Tribunolą. 1619 m. liepą Jonas ir Zigmantas Koplevskiai įsirašė mokytis į Gdansko gimnaziją 124. Tai buvo Kauno žemės teismo teisėjo Andriaus Koplevskio sūnūs. Vieną iš jų (Zigmantą Koplevskį) 1642 ir 1647 m. Kauno pavieto bajorija išrinko į LDK Vyriausiąjį Tribunolą. 1563 m. kartu su Jonu Kiška į Bazelio universitetą įsimatrikuliavo ir Mikalojus Deltuviškis 125. Torūnės gimnazijoje 1614 ir 1620 m. mokytis įsirašė net du Jonai Deltuviškiai. Jonas Deltuviškis (Naugarduko pavieto taurininko Pauliaus sūnus) čia įrašytas tarp 1614 m. rugpjūčio 12 23 d. Jonas Deltuviškis (Kauno vėliavininko sūnus) Torūnės gimnazijoje 1620 m. kovo 8 d. su preceptoriumi Simonu Chmielevskiu 126. Simonas Simonaitis Chmielevskis, Jonas Deltuviškis ir Hermanas Pšylubskis (Etrmannus Przytubski) 1620 m. rugsėjo spalio mėn. įsimatrikuliavo Frankfurto prie Oderio universitete 127 ir 1621 m. kovo 24 d. Karaliaučiaus Universitete 128. Vilniaus akademijos laipsnių suteikimo knygoje iš atrinktų Kauno pavieto bajorijos atstovų šeimų būrio randame tik kelis asmenis. Tai 1643 m. lapkritį paminėtas Adomas Šiukšta Kauno pavieto pakamario Kristupo Šiukštos sūnus, dingęs be žinios po studijų pabaigos ir prieš magistro laipsnio 121 Album studiosorum Academiae Lugduno Batavae MDLXXV MDCCCLXXV: accedunt nomina curatorum et professorum per eadem secula red. Du Rieu, Willem Nicolaas, 1875, p. 266. 122 G. Erler, Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg..., p. 78. 123 Ten pat, p. 132. 124 Księga wpisów uczniów Gimnazjum Gdańskiego, 1580 1814 = Catalogus discipulorum Gymnasii Gedanensis..., s. 108. 125 Rektoratsmatrikel der Universität Basel, Band 1 (1460 1567), Staatsarchiv, Basel-Stadt, UA E 1, p. 115v, skaitmeninta versija (Bazelio universiteto biblioteka): http://www.ecodices.unifr.ch/en/ubb/an-ii-0003/212r/large, l. 212r. 126 Metryka Uczniow Torunskiego Gimnazjum Akademickiego 1600 1817..., p. 247, vexilliferides Caunensis, minorennis, non iur. 127 E. Friedländer, G. Liebe, E. Thenner, Ältere Universitätsmatrikeln. I. Universität Frankfurt a. O., Erster Band (1506 1648), S. Hirzel, Leipzig, 1887, p. 642. 128 Metryka Uczniow Torunskiego Gimnazjum Akademickiego 1600 1817, Częsc pierwsza, Torun, 1997, s. 35; 1614 metais įsirašė kaip Johannes Dziewjaltowski M.D. Pauli dapiferi Novogrodensis filius, tą pačią dieną kaip ir Samuelis Šveikovskis Samuel Szwyjkowski; M D Johanis <Lithvani nobilis> filius. 1621 m. Johannes Dziewaltowius eques Lithvanus, D. pater est vexillifer Caunensis, s. 55. 21

suteikimą. 1643 m. laisvųjų menų magistro laipsnis suteiktas Albertui Beinartui 129. Pabrėžtina tai, kad Vilniaus akademijoje XVI a. paskutiniais dešimtmečiais studijavo vis daugiau studentų nuo 60 1569 m. iki 700 ir daugiau 1595 m. 130. Matrikuliacijos duomenų nebuvimas neleidžia tiksliai įvertinti, kiek jų buvo Kauno pavieto bajorijos atstovai. Numanu, kad ne tiek ir mažai, ką galima matyti iš šalutinių duomenų Kauno pavieto bajorijos kilmės jėzuitų, dalyvavusių kuriant Kauno jėzuitų kolegiją 131. Bendra studijų ir karjeros Kauno pavieto institucijose charakteristika Pati populiariausia už Respublikos ribų veikusi mokslo įstaiga tiriamu laikotarpiu buvo Karaliaučiaus universitetas, kuriame studijavo 20 asmenų, 7 fiksuoti Leipcigo universitete, 3 Bazelio universitete, po 2 Dilingeno, Paduvos, Gieseno universitetuose ir Gdansko akademinėje gimnazijoje, po 1 Frankfurto prie Oderio, Leideno universitetuose ir Torūnės akademinėje gimnazijoje. Iš išskirtų asmenų, studijavusių už Respublikos ribų, 8 savo vėlesnėje karjeroje buvo išrinkti į Vyriausiąjį Tribunolą, 2 vėliau tapo pakamariais ir vėliavininkais, 1 pavieto maršalu ir 1 pataurininku. Pastebėtina, kad tarp išskirtos grupės atstovų, aptiktų universitetų matrikuluose, 4 buvo Kauno pavieto žemės teismo raštininko sūnūs (Sumorokų atvejis), po 2 Kauno pakamarių pavieto maršalų ir pavieto vėliavininkų sūnus (dažnai tėvų užimamos pareigos buvo minimos ir universitetų matrikulų įrašuose). Daugiausia studijuojančiųjų bajorijos iš Kauno pavieto atstovų pastebima 1580 1610 m. laikotarpiu. Ši tendencija aiškintina tuo, kad didžioji dalis aptartų universitetų bei kolegijų buvo protestantiškos. Nepavykus XVI a. 7 8 dešimtmečiais Vilniuje įkurti protestantiško universiteto, iki pat XVII a. 1 dešimtmečio vidurio LDK politiniame elite veikę evangelikai savo atžalas turėjo siųsti į vokiečių žemių ir Šveicarijos mokslo įstaigas. Pagal turimus duomenis didžioji dalis Kauno pavieto bajorijos elito pirmiausiai savo atžalas siuntė į arčiausiai esančius universitetus bei akademines gimnazijas (Karaliaučiaus universitetas, Gdansko gimnazija, Torūnės gimnazija), o toliau 129 Akademijos laurai..., p. 315. 130 L. Piechnik, Dzieje Akademii Wileńskiej, Początki Akademii Wileńskiej 1570 1599, t. 1, s. 112 117. 131 Pvz., Odachovskiai, Giedraičiai, Mlodzianovskiai. P. Rabikauskas, Kauno jėzuitų kolegijos pradžia... 22

Laurynas ŠEDVYDIS esančių universitetų pasirinkimas priklausė nuo konkrečios bajorijos giminės konfesinių nuostatų, geopolitinės situacijos arba besikeičiančių madų. Dėl raštvedybos tradicijų skirtumo (jėzuitų kolegijos retai fiksuodavo pradėjusius studijas jaunuolius, katalikiški universitetai, ypač Italijoje ir Prancūzijoje, turėjo gana nenuoseklią, decentralizuotą, nacijų knygomis paremtą matrikuliacijos sistemą). Daug nuosekliau fiksuojamos studijos protestantiškose mokslo įstaigose, katalikiškose prasčiau. Pagal surinktus duomenis pastebimas staigus studentų iš Kauno pavieto bajorijos skaičiaus mažėjimas XVII a. 3 dešimtmetyje. Tai aiškintina ir ekonominiais veiksniais (ekonominės krizės metu vidurinės bajorijos atstovai neišgalėjo leisti savo vaikams studijuoti užsienio akademijose), ir kolegijinio tipo įstaigų plėtra Abiejų Tautų Respublikoje (be jau minėtų Kėdainių gimnazijos ir Kauno kolegijos čia savo indėlį įnešė Vilniaus akademija, kitos Lietuvos jėzuitų įkurtos koleginio ir (arba) gimnazinio tipo įstaigos, Vilniaus evangelikų reformatų kolegija, Slucko licėjus), ir kontreformacijos sėkme, kuri galutinai palaužė evangelikus reformatus kaip politine jėgą LDK XVII a. 3 dešimtmetyje. XVII a. 2 dešimtmetyje dėl prasidėjusių religinių karų peregrinacijos į nemažą dalį vokiečių žemių universitetų nebuvo saugios. Iš pateiktų pavyzdžių taip pat aiškėja ir Kauno pavieto bajorijos elito aspiracijos suteikti savo palikuonims universitetinį ir (arba) koleginį išsilavinimą (pvz., Sumorokų, Vydrų, Deltuviškių), kuris, stebint Kauno pavieto bajorijos sprendimus, renkant atstovus į LDK Vyriausiąjį Tribunolą, buvo laikomas tinkama šio luomo atstovų savybe. Sumorokų, Deltuviškių, Koplevskių ir Vydrų giminių atvejai galimai nurodo tendenciją pavieto pareigybes einantiems giminių atstovams siųsti savo sūnus lavintis į universitetus kaip būdą įsitvirtinti visuomeninėje. Priedai 1 lentelė. Kauno pavieto giminių, užėmusių skiriamus ir renkamus Kauno pavieto pareigūnų postus, chronologija (nurodomas einamų pareigybių skaičius) Pavardė 1544 1566 1580 1590 1600 1610 1620 1630 1640 1566 1580 1590 1600 1610 1620 1630 1640 1650 Beinartai 1 1 1 1 Biedrickiai 1 Bykovskiai 1 1 1 Bilevičiai 1 1 Bobrovnickiai 1 1 Boreišos 1 1 1 Čajevskiai 1 1 23