VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZIORA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABAIGOS - XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENIMIS

Transkrypt

1 MOKSLINIAI STRAIPSNIAI VILNIAUS MIESTO IR PILil) TYRIMAI VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZIORA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABAIGOS - XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENIMIS BIRUTE RUTA VITKAUSKIENE Vilniaus dailes akademija Birute R~lta Vitkauskiene- hwnanitarinil; mokslt; daktare, dailes istorike, Vilniaus dailes akademijos destytoja, docente m. ejo Vilniaus pili11 valstybinio kult~lrinio rezervato direkcijos Mokslini11 tyrilm; skyriaus vedejos pareigas. Mokslinit; interes11layptis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes architekt~lra ir daile, Vilniaus architekturos paminklt; tyrim11 is tarija. Autore dirba Vilniaus pililf valstybinio kult~lrinio rezervato direkcijos Tyrim11 skyriuje. Vilniaus Aukstutines pilies bukles, tyrimq, issaugojimo ir restauravimo problema labai sena; tikriausiai ji atsirado vos pradejus ant auksto kalno statyti didesnius statinius.1 Nestabili geologine kalno sandara daug simtmeciq verte ir siandien tebevercia zmones nuolat rupintis kalnu ir statiniais ant jo. 2 Vilniaus Aukstutin(( pili galetume laikyti vienu is populiariausiq, seniausiai pradehl tyrineti ir restauruoti paminklq, ir siandien ji turefll buti tarp geriausiai istirfll Lietuvos paveldo objektq (1 pav.). XX a. buvo paveldo objekfll intensyviq mokslinitl tyrimq amzius. Dabar gyvename XXI a., tad jeigu pinnuosius duomenis apie Aukstutines pi lies senoviniq pastafll tikslingq remontq, siekiant juos issaugoti, turime is m., vadinasi, jau beveik du simtai mefll si pilis tyrinejama ir restauruojama. Taciau atsiverskime XX a. antrojoje puseje isleistus mokslinius Lietuvos senajai architekturai skirtus darbus ir monografijas: juose is vieno i kitq, pradedant isnasoje 1 pav. Vladislovo Zahorskio fotografija iurnalo Ziemia virselyje (Varsuva, 1912 m., Nr. 17). Fig. 1. On the cover oj'ziemia', the photography journal ofwladyslaw Zahorski (Warsaw, 1912, no. 17). jau mineh1 Eduardo Budreikos straipsniu, kartosis vis ta pati informacija apie Aukstutines pilies tyrimus. 3 Siandieninis pilies pastafll ir kalno vaizdas vercia atlikti nedide- 1(( retrospekcijq, kuri galbut parodys, kodel teisetai paciu svarbiausiu vadinamas Lietuvos senosios architektilros paminklas yra apverktinos bukles. Toliau publikuojamos istraukos is Vilniaus XIX a. pabaigos - XX a. pinnosios puses laikrasciq rodo, kad kalno ir pilies saugojimu buvo susirupinta gana seniai, dar va1dant carinei Rusijai. lmperatoriskoji archeologijos komisija atkreipe demesi i itin vertingus istorijos paminklus imperijos pakrasciuose. 4 Carineje Rusijoje buvo net pri- 63

2 YlLNlAUS AUKSTUTINES PTLIES PRIEZ10RA IR KONSERVAVTMAS XIX AMZIAUS PABAlGOS - XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENlMlS, i., I! ' / i j l b. / ( : ( : ' ~--.l- --- j ' ' t I?, ~ ! ,.,... ~......,,, : ' 2 pav. AukStutines pilies bokstas. Architektas Kiprijonas Maciulevi Cius, LVIA,f 938, ap. 4, b. 1317, I. 3. Fig. 2. The Upper Castle's tower. Architect Kiprijonas MaciuleviCius, LSHA,f 938, ap. 4, b. 1317, I. 3. imtas jstatymas, kad valstybei nuosavybes teise priklausancius arba ant valstybines zemes esancius architektiiros paminklus Archeologijos kornisija gali tyrineti ir teikti savo rekomendacijas, kaip juos reiketq restauruoti m. si komisija jau sieke, kad jai biit4 leista kistis ir j privacil) paminkll), pavyzdziui, dvar4, restauravim14. XX a. pradziaje buvo argumentuojama, kad pleciantis miestams reikia placiau tyrineti senovines teritarijas ir jl) paminklus, o precedentas buva Kijevo semj.it! cerkvi4 atradimas ir Vladirniro Aukso vartq remontas. 5 Pazymetina, kad ypac vertinti senosios europines architektfrros pavyzdziai- gotikos, renesanso ir baroka, net ir klasicizmo paminklai, islik(( Lietuvos Didziasios Kunigaikstystes ir kitq prie Rusijas imperijos prijungtq valstybil) teritarijase. XIX a. paskutiniame ketvirtyje, vis labiau vakarietiskejant irmadernejant rusl! savimanei, architektq, archeologt! ir istarija besidomincil! inteligentq demesj patrauke senoves reliktai Lietuvaje. Rusl! mokslininkai suvake, kokias nuostabias 64 vakarietiskas architektiiros vertybes galima eksponuoti imperijos pakrascil) miestuose. Biitent Peterburge, o kiek. veliau ir Maskvaje XIX a. pabaigaje - XX a. pradzioje prasidejo moderniajo mena judejimas. Suvokta, kad eurapietiska XVIII a. Peterburga architektiira suteike stiprq vakarietiskos modernios visuomenes uztaisq Rusijai ir yra nepaprastai vertinga. Peterburgas XIX a. pabaigoje inspiravo Rusijos europeizacijq. Rusijas architektiiraje, ypac Peterburgo makyklaje, vis labiau jsigalejo retraspektyvine klasikas kryptis, greta kurios amzil! sandiiraje atsirada modernas. 6 Sios tendencijas atsiliepe ir XIX a. antrosias puses Vilniaus architektiiroje. Siame straipsnyje pateiksime naujos, iki sial nezinamas medziagas apie Vilniaus Aukstutines pilies bukl(( ir tyrimus XIX a. pab.-xx a. pirmojoje puseje. Prie jau minetq mokslinit! publikacijl) (zr. 3 isnasq), is kuril! pagal pateikiamos informacijos svarbq reiketq isskirti E. Budreikos ir Felikso Sliesariiino publikacijas, reikia pridurti nepublikuotus istorikes Tereses Dambrauskaites tyrimus, parengtus Paminklt! restauravima institute. 7 Periiiirejus negausias XX a. antrasias puses publikacijas matyti, kad kaip tik sil) trijl! autoril! darbai tapa pagrindu visiems talesniems apibendrinimams. Pazymetina, kad Reginos LIET UVO S PILYS 2009

3 VILNIA US AUKSTUTINES PILlES PRIEZIORA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZTAUS PABAIGOS- XX AMZIAUS PRADZTOS PERIODIKOS DUOMENIMIS VirganaviCiutes sudarytoje Aukstutines pilies bibliografijoje, skiltyje, Istoriniai tyrimai", pamineti tik Paillinklq restauravimo instituto archyve buvy darbai - minetas T. Dambrauskaites darbas ir architekto R. Bitovto illagistro diplominis darbas, 1998 ill. apgintas Vilniaus dailes akademijoje.8 XIX a. antrojoje puseje Vilniuje po truputj susiformavo naujas prasmatnus miesto centras- Sv. Jurgio prospektas (dabar- Gedimino). Siame rajone kuresi hrrtingiausi zmones, buvo statoilli grams pastatai m. panaikinus citadel((, Vilniaus piliq teritorija perejo illiesto zinion. Uz Katedros zvelgiant is Sv. Jurgio prospekto veresi vaizdas su apleistais pilies griuvesiais ir netvarkingai apaugusiais kalno slaitais. Gyventojai galejo laipioti ant kalno, pazinti 50 illetq karineje teritorijoje buvusius paillinklus. Isliko 1887 ill. miesto dlimos posedziq protokolai, kuriuose pakartota, kad jau 1879 ir 1881 m. buvo nutarta pritaikyti Pilies kaln<j. visuoilleniniam parkui. 9 Miesto architektas K. Maciulevicius padare inventorizacinius Pilies boksto brezinius, kurie uzfiksavo tuoilletiny statinio bukty ir interjerus (2 ir 3 pav.). Apie 1890 ill. Vitniaus miesto vatdzia pajuto, kad illiesto sutvarkymas labai atsitieka nuo europinio standarto. Taciau! vatdininkq koridorius naujos idejos skverbesi tabai tetai, juolab kad bet kokios iniciatyvos turejo buti derinamos su centrinemis institucijomis Rusijoje. Atkreipti deillesj i Gedimino pities bukty padejo Lietuvos istorikq straipsniai spaudoje. XIX a. paskutiniame ketvirtyje galima nesunkiai atskirti du poziurius: vie D<!-- protenkisk<j.ji ir kit'!-- prorusisk<j.jj. Negalima neigti, kad abiem atvejais justi atsidavimas savam krastui ir meile jo istorijai. Pirmasis poziuris buvo reiskiamas lenkiskoje spaudoje, Cia rase istorikai ir istorijos megejai, kurie tyse Mykolo Balinskio, Juzefo Krasevskio, Mykolo Homolickio tradicijas. Pavyzdziui, t882 m. pasirode placiai Vilniaus miesto istorij'!- nusvieciantis straipsnis,iskyla i Pities kaln<j-". 10 Straipsnio autorius nenurodytas, taciau galima speti, kad tai buvo Adomas Honoris Kirkoras, tuo meh1 jau gyvenys Krokuvoje. Gaila, bet kaip tuomet atrode Pilies kalnas, autorius neaprase. Uztat pa:lymejo, kad ant Trijq Kryziq kalno auga ttys berzeliai (tiijqlayziqjau seniai nebebuvo ), o Bekeso kalnas labai daznai slenka. Antr<j.jj, arba oficialqjj, poziuti isreiske 1893 m. Vilniuje ivykys IX Rusijos archeologq suvaziavimas, kurio metu buvo isleistas solidus moksliniq darbq dvitomis. 11 Suvaziavimo rengejai ir dalyviai, tarp kuriq buvo mokslininkq is Lietuvos, pvz., Julianas Krackovskis, lvanas Sprogis, Vasilijus Vasilevskis 12, daugiausia svarste buvusios LDK archyvq issaugojimo ir tyrinejimo ktausimus, istorines savimones, lingvistikos problemas. Istorikai suvoke, kad istorinius retiktus nori nenori tenka susieti su mazosiomis tautomis, net ir nykstanciomis ar isnykusiomis m. Vilniaus zandarmerijos valdybos virsininkas generalleitenantas Vasilijus Aleksejevicius fon Rotkirchas isleido knygety, kurioje pabande tyrineti liehjviq mitologij'!- ir istorines Vitniaus vietas - pagoniskojo kulto vietas, Gedimino Kapo kaln<j. ir Kreivojo miesto pavadinimo etimologij<j-.13 Pats autorius atskirq savo darbo skyrit) kopijas pasiunte karru su laisku J. Krackovskiui, prasydamas padatyti busimo suvaziavimo dalyviams. J. Krackovskis steigiamajame suvaziavimo susirinkime pranese, kad V. Rotkirchas LIET UVOS PILYS 2009 p,f,"'{l, ~,.,, <l. l!. 3 pav. AukStutines pilies boksto breiinys. Architektas Kiprijonas MaciuleviCius, LVIA,f 938, ap. 4, b. 1317, l. 3 (fragmentas). Fig. 3. A drawing of the Upper Castle's tower. Architect Kiprijonas MaciuleviCius, LSHA,f 938, ap. 4, b. 1317, l. 3 (fragment) m. tapkricio 10 d. mire. 14 Kultlirinis ir nacionalinis daugiastuoksniskuillas, bildingas LDK, jau buvo suprantamas kaip istorine duotybe, ir su juo skaitytasi. 15 Posedyje, kuris vyko rugpjucio 14 d. pirmininkaujant grafienei Praskovjai Sergejevnai Uvarovai, istorikas Vasitijus Vasilevskis perskaite pranesiill<j., Kur buvo Vitniaus Kreivoji pilis?", kuriuo dar kart<j. suaktualino Vilniaus senqjq pitiq istoriniq rasytiniq sattiniq tyrinejimo, pavadinimq etirnologijos ir lokalizacijos ktausimus. 16 Tarp siq dviejq poziuriq i LDK istorij<j. ir jos paillinklus nuolat ptieskesi konfiiktai. Ir vieni, ir kiti taike save tikraisiais didingos istorijos pavetdetojais ir puoseletojais. Priepries<j. tarp abiejq pozicijq atspindi J. Sprogio straipsnis, kuriame bandoma jrodyti, kas buvo tikrieji LDK gyventojai.17 Dar gerokai pries sj svarbq forum'!- tatviq kilmes archyvaras ir istorikas, daugiau kaip 50 metq tvarkys Vitniaus senqjq aktq archyvo dokumentus, vienas didziausiq to meto senqjq istoriniq tekstq zinovq, taciau tabai pataikavys rusq vatdziai Janas (Ivanas JakovleviCius) Sprogis ( ) isspausdino verting<j. straipsnj a pie Gedimino pili. 18 Pediurejus vetesnes publikacijas matyti, kad sio straipsnio niekas neanatizavo. 0 jis is tiesq vertas demesio. Del dideles straipsnio apimties negaliille jo viso paskelbti. J. Sprogis buvo tarp pirmqjt! tyrinetojq, uztipusiq ant kal- 65

4 VlLNlAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZIDRA IR KONSERVAYJMAS XIX AMZIAUS PABATGOS- XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENIMIS 4 pav. Langas, skirtas gynybai Lietuvos Kameneco bokste. Torno Pyliponio nuotr Fig. 4. A firing slit in the Lithuania's Kamenec tower. Photo by Tomas Pyliponis no. Savomis, kaip pats raso, nespecia1isto priemonemis, pasiemt(s tik VifVt( ir arsinq, jis atjiko pi1ies pastatq matavimus. Savo mataviml! rezultatus jis pateike senoviniais rusiskais matais- verskais, arsinais ir sieksniais. 19 Jo nuomone, ka1no virsune buvo nukasta ir pritaikyta piliai statyti, ir tai padare kunigaikstis Gediminas. J. Sprogis taip pat pateike argumen11.!, kad Vi1nios vaga tarp Gedimino ir Trijq K.ryzil! kalnl! buvo dirbtinai iskasta taip pat Gedimino 1aikais. Apziurinedamas kunigaikscil! ruml! griuvesius, jis nustate, kad rytines sienos pamatai j1eisti i dviejl! arsilll! gylio ir dviejl! sieksnil! plocio griovj. Sis griovys buvo uzpildytas vidutinio dydzio riedu1iais, 0 tarpai tarp jl! - smulkiais akmenimis, paimtais, jo nuomone, is cia pat ant kalno esancios zemes. Nenaudotas joks skiedioys. Virs sio fundamento pradeta muryti pati siena, kurios apacia siekia du sieksnius. Cia taip pat -panaudoti akmenys, bet jau plokstesni, iki puses arsino skersmens, ir labai gerai isdegtos plytos, kuril! storis yra tarp 1,5 ir 2 verskl!, 0 ilgis- tarp 6,5 ir 6,75 versko. Taip pat mure matyti nedaug smu1kil! akmenl! bei nuo1au21.! ir 1abai stiprus skiedinys. Visas sios medziagos suristos j vienq visumq nepaprastai meistriskai, sienos vidine tustuma uzpildyta beveik vien tik sudau:lytomis p1ytomis, o sveikos plytos detos kampuose, 1angl! ir saunam~l! angl! apdai1ai. K.ildama aukstyn siena p1onejo, 66 joje atsirado ilinkis, kuris buvo daug didesnis i vidintt pustt negu i isorintt. Taip svorio centras pamazu buvo perkeltas i pastato vakarintt pust(, 0 ne i rytint(. Kokio aukscio buvo si siena- sunku pasakyti, bet galima speti, kad ji buvo apie 6 sieksni4 aukscio. J. Sprogis mane, kad jos virsus turejo buti dantytas. IS isores siena buvo labai dai1iai is1yginta, smulkiu plytq lauzu uztaisytos visas jdubos ir uzpi1dytos skiediniu. Taciau si rytine ruml! siena nebuvo absoliuciai rusti. Jos siaurrytineje dalyje galima pamatyti i vieno arsino aukstj iskilusj skliautq, kurio plotis yra apie 3 arsinus ir 13 verskl!. Sis smailiaarkis skliautas sumu1ytas is nepaprastai didelil! ply11.! (2 verskai storio ir 6-7 verskai i1gio). Didziulis sienos svoris pakenke siam skliautui, jis yra paremtas kapitaline trijl! ketvircil! arsino storio atrama. Per patj sios sienos vidurj dviejl! sieksnil.) nuo pamato aukstyje padaryti du paraleliniai skliautuoti 1angai. Juos ismatavys ir aprasys, J. Sprogis teige, kad sie 1angai buvo skirti gynybai, stebeti ap1inkq j rytus nuo Pilies kalno, nes kariai juose ga1ejo visiskai pasis1epti nuo prieso strelil! ar kulkl! ( 4 pav.). 20 Toliau autorius daro prielaidq, kad ir kitos ruml! sienos, kurios neisliko (XIX a. antrojoje puseje padarytose fotografijose jl! nematyti), buvo pastatytos tokiu paciu principu. ISkeltts klausimq, ar galejo sis pastatas buti rumai, jis pateikia labai vertingq pastabl.) del vakarines, arba vidines, pries tai aprasytos rilml! sienos puses:,[... ] siuo metu vidineje aprasytos sienos puseje islikusios i puskolones panasios prie sios sieoos prislietos liekanos, besiskeciancios skliautq linijos ir kiti elementai, islikusi sioje vietoje siaurines sienos dalis ir pagaliau vidury aiksteles, kampe, tarp rytines ir pietines sienl!, isliktts vienas stulpas (piliorius) su aiskiais jjj besiremiancil! skliau11.! pedsakais teikia mums pagrindq i sj klausimq atsakyti teigiamai" Sprogis pabande pateikti menamq sen~l! murinil! kunigaiksciq rumq vaizdq: isilgai rytines sienos buvo penkios patalpos; pirmosios plotis, pradedant siaures rytiniu kampu, buvo 2 sieksniai ir 2 su trim ketvirciais arsino; antrosios- 2 sieksniai ir 1 su vienu ketvirciu arsino; treciosios - 2 sieksniai ir l su vienu ketvirciu arsino; ketvirtosios - 1 sieksnis ir 2 arsinai; penktosios - taip pat apie 2 sieksnius. Visl.) patalp4 ilgis buvo vienodas - 4 sieksniai ir 2 arsinai. Vis4 patalp4 skliautai buvo vienodi ir gana auksti (apie 3 sieksni4 aukscio ). Jie buvo labai tvirti, nes ismuryti trij4 plytq storio, ir turejo siekti tokj sienos aukstj, nuo kurio prasidejo gynybine linija. Skliautai turejo buti tvirti todel, kad virs jl.) buvo gynybine aikstele, kurioje buvo saugomi to meto jreoginiai. Sios penkios patalpos galejo buti skirtos paties didziojo kunigaikscio (J. Sprogis raso, kad Gedirnino) ir jo dvaro reikmems. Tai jrodo puikios muro detales, kurios matyti vidineje sienos puseje, grazus siaurineje puseje islikusio lango profiliai ir ypac stulpo nervilirl! liekanos. J. Sprogis mane, kad po siornis patalpomis buvo dar vienas, rusio aukstas, skirtas tarnyboms, taciau jis buvo uzpiltas zememis. Autorius aprase pilies jvaziavirno vartus ir ki11.! statinil! liekanas, isanalizavo Vilniaus viesojoje bibliotekoje islikusio 1779 m. piesinio vaizdq ir P. Batiuskovo 1874 m. knygoje isspausdintq graviilrq. Svarbu, kad J. Sprogio laikais islikusi4 autentiskl! sienl! aukstis buvo didesnis, o del jgriuvl!jis galejo matyti apnuogintus pastatq pamatus. Autorius nurode nedidelio remonto zymes rytineje sienoje,jo nuomone, atsiradusias 1863 m. Straipsnio pabaigoje

5 VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZTURA TR KONSERVAVIMAS XIX AMZJAUS PABATGOS- XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENTMIS J. Sprogis kreipesi i miesto valdzilj. su prasymu kuo greiciau gelbeti Gedimino pilies liekanas. Vilniaus miesto centrui su Katedra, Aukstutine pilimi ir visa senosios piliavietes aplinka itin stigo Vakan1 Europos sostinems budingo sutvarkymo ir pritaikymo miestieciq rekreacijai. Iki 1884 m. tam trukde 1831 m. Vilniaus piliq teritorijoje jrengta citadele, kurios svarbiausioji dalis buvo ant Pilies kalno. 22 Sukilimo bangai nusiritus per Lietuvos gubernijas, caras Nikolajus I ir jo administracija pradejo intensyvesnt;: miestq centrq urbanistinio transfonnavimo politiklj.. Reikia pasakyti, kad nors citadele buvo irengta paciame miesto centre ( o tokios pat tvirtoves jrengtos ir kituose imperijos pakrasciq miestuose, pvz, Brastoje, ir net Varsuvoje), Vilniaus centro neistiko Vitebsko, Orsos, Mstislavlio likimas - siq miestq centras buvo suprantamas kaip placdarmas staciatikybes demonstravimui. 23 Vilniaus centre neatsirado naujos staciatikiq cerkves, nebuvo pastatytas stambus administracinis kompleksas (kaip, pavyzdziui, Minske). Ilgus desimtmecius netvarkyta, nelankoma, urbanistiskai nepletota buvusiq senqjq Vilniaus piliq teritorija puikiai isliko, neatsirado naujo uzstatymo, buvo issaugota visa archeologija. Rusijos imperijos okupacija Vilniaus centrui isejo i gera - jis taip ir nejgavo dideliems Vakarq Europos miestams budingq bruozq, cia nejvyko XIX- XX a. urbanistinis suolis, visiskai pakeitt;:s kitq sostiniq senamiescius. Kita vertus, miesto valdzia vis delto reagavo i si atsilikimlj.. Reikejo tvarkyti miesto infrastruktllrlj., jau atsirado gelezinkeliai, kilo pramone, reikejo modernizuoti kanali- 5 pav. AukStutines pilies rum1f griuvesiai, sutvirtinti cementu. Po 1895 m. Fotografija. Kulturos paveldo centro archyvas,f 3, ap. 1, b Fig. 5. The ruins, reinforced with cement, of the Upper Castle's palace. After Photo from Archive of the Centre for the Lithuanian Cultural Heritage,f 3, ap. 1, b zacijos sistemas, sutvarkyti susisiekimo linijas, up it) krantines, tiltus, irengti apsvietim'!, pagaliau pasiriipinti zeldynais. Palikti be prieiiuros Vilniaus piliq teritorijlj. miesto centre nebebuvo kaip. To laikotarpio aktualijos atsispindi spaudoje. Antai 1914 m. pagrindiniame Vilniaus laikrastyje buvo isspausdintas straipsnis,miestai-sodai", kuriame atkreiptas demesys i naujausilj. anglq projektuotojo Ebenezero Howardo knyglj. Garden Cities of Tomorrow (1898, rusiskas leidimas pasirode 1911 m.). 24 Nauja miestq tvarkymo koncepcija, apemusi vislj. Europlj. XIX a. pabaigoje, buvo gerai zinoma Vilniuje m. jk:utta sodq komisija per keletlj. desimtmeciq atliko didziuli darblj., planuodama ir priziuredama miesto viesqjq erdviq tvarkymlj-. 25 F. Sliesoriuno publikacijoje sodq komisijos veikla ir miesto tvarkymo reikalai nusvie Ciami remiantis islik:usia archyvine medziaga - posedziq protokolais ir kitais oficialiais rastais. Publik:uojami straipsniai, k:uriuos surinkome studijuodami sen(jjlj. Vilniaus periodik'!, suteikia naujt) ziniq apie Aukstutint;: pili, jos tvarky- 111lJ. ir tyrimus. Ypac svarbus buvo sodq komisijos vaidmuo, siekiant sutvarkyti Aukstutines pilies kalnlj.. Skaitydami 67

6 VILNlAUS AUKSTUTINES PI LIES PRIEZIURA TR KONSERVAVIMAS XTX AMZIAUS PABAIGOS - XX AMZTAUS PRADZIOS PERTODIKOS DUOMENIMIS 6 pav. KunigaikSCilf rum!f rytines sienos vidines puses fragmentas, 1905 m. apmurytas naujomis plytomis. Po 1905 m. Fotografija. KultUros paveldo centro archyvas, f 3, ap. 1, b Fig. 6. A fragment of the inside of the East wall of the Royal Palace that was bricked in using new bricks in After Photo from Archive of the Centre for the Lithuanian Cultural Heritage, f 3, ap. 1, b laikrasciq puslapius, matome, kad i.r tuomet buta didelil! problemt) su kalno nuosliauzomis ir jq padariniais. Ypac nestabili buvo siaures rytq puse, prie kunigaiksciq rullll! liekanq; cia kalno slaito nuosliauzos dazniausiai formuojasi ir dabar m. yrancius pietvakarinio pilies boksto pamatus bandyta tvirtinti m. ir veliau spaudoje nurodoma, kad tenka tvarkyti, stiprinti siaures rytq slaitl'! ir Vilnios pakranty m. miesto valdziai skyrus lesq sutvarkomas Gedimino kalno lankymas (zr. 1 priedl'!). 28 Pranesime aiskiai justi, kad buvo siekiama maziausiomis SI'!Haudomis ir Stengiantis kuo maziau pakenkti autentiskoms islikusiq pastatq dalims pritaikyti kalnq maloniems pasivaiksciojimams. Taciau neturime jokios informacijos, kas is tikrqjl! tuomet vykde Gedimino pilies tyrimus. IS F. Sliesoriuno tyrimo zinome techniniq darbuotojq pavardes - miesto inzinieriaus Felikso Jasinskio, architekto Kiprijono Maciuleviciaus, in:zinieriaus Julijono Janusevskio m., isikisus Inperatoriskajai archeologijos draugijai, pamineta Juliano Fomiciaus K.rackovskio, archyvaro, istoriko, Vilniaus miesto istorijos tyrinetojo, pavarde. Matome, kad, miestui peremus 68 ka!jll'! savo zinion, nuo pat pradziq prie tyrinejimo ir tvarkymo darbq prisidejo :Zymus Lietuvos istorikai ir kaip tik jie kontroliavo, kad objektas nebutq naikinamas. Pravartu butq pasidometi, ar archyve nera 1903 m. Vilniuje mirusio J. Krackovskio medziagos apie to meto Aukstutines pities tyrimus. 30.Zengus pi.rmij:ii zingsni - sutvarkius takq kalno slaitu, turejo buti zengtas ir antras - reikejo pradeti pilies pastatq murq remontl'!. Kalnas buvo aptvertas, pilies bokste nuolat budejo sargaiy GreiCiausiai tenkinant miestieciq poreikius vakariniame bokste 1901 m. irengta kavine. 32 Su pertraukomis ji veike apie 10 metq, per juos visuomeneje subrendo siekis pili profesionaliai restauruoti, atsikratyti neismanymo ir provincialumo apnasq m. Rusijos imperijoje buvo numatytas ivesti administracinis istoriniq vertybiq suskirstymas. 33 GreiCiausiai netrukus po to Vi1- niuje prie miesto tarybos atsirado Archeologijos komisija. Kaip ji veike, kokia buvo jos sudetis ir kur yra jos archyvas - kol kas duomenq neturime. Fragmentiskos zinios rodo, kad komisija iki Pirmojo pasaulinio karo nuolat rupinosi Aukstutine pilimi m. miesto valdyba pradejo pi lies pastatq remontl'!. Informacijl'! apie siuos darbus pateike T. Dambrauskaite.34 Ji remesi tuometinio Imperatoriskosios archeologijos komisuos atstovo J. Sprogio publikacijose pateiktomis ziniomis. Deja, siandien Vilniaus mokslinese bibliotekose nebegalima gauti J. Sprogio straipsnio,gedimino pilies remontas", isspausdinto 1905 m. 35 T. Dambrauskaites atpasakotas jo tekstas leidzia suprasti, kad jis profesionaliai LIE T UVOS PIL YS 2009

7 VILNJAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZIORA lrkonservavtmas XIXAMZIAUS PABAlGOS - XX AMZTAUS PRADZIOS PERIODlKOS DUOMEN!MTS domejosi pilies rilmlf restauravimu. Pinniausia apzvelg((s 1895 m. restauravimo darbus, kuri11 metu buvo sustiprinti kunigaikscil! ruffil! islikusil! sienl! pamatai ir uztaisyti dideli plysiai rytineje sienoje, o vis4 islikusi11 sien4 virsus uzdengtas storu cemento sluoksniu, kad apsaugot4jas nuo kritulil! ir tolesnio irimo, ir pazymejys, kad sis remontas buvo atliktas labai gerai, J. Sprogis apibudino 1905 m. atliktus darbus (5 pav.). Miesto valdyba, pradejusi tolesnius tos pacios islikusios 1ytines rilmlf sienos restauravimo darbus, nezinia, kaip raso J. Sprogis, pagal kieno projekt<t nutare uzdengti naujomis p1ytomis rytines sienos vidineje puseje dar matomas grazias architektilrines linijas. Tad naujas muras visiskai uzdengs istorin(( sien<:j. ir jos nebus matyti. Tokios naujos sienos dalis apie tris ilginius sieksnius jau yra ismuryta. Pasipiktinys J. Sprogis kreipesi i lmperatoriskqj<:j. archeologijos komisij<:j., kuri savo ruoztu 1905 m. rugsejo 23 d. parase generalgubernatoriui, kad,islikusios Vi1niuje Gedimino pities senosios sienos likuciai yra uzstatomi nauja milrine siena, kuria visiskai bus uzdengti, [... ] prasome duoti nurodymus nugriauti naujai pastatyt<:j. sien<:j., o senqj<t remontuoti". 36 Priziureti remont<t komisija pavede J. Sprogiui (6 pav.). Taip pinn<t kart<t Aukstutines pi lies mlif4 restauravimo istorijoje kilo konfliktas del autento issaugojimo metodo. Istorikai mane, kad naudoti naujas plytas konservuojant senqj! gotikin! mllr<t yra neteisinga, kad jos gadina istorinio objekto vaizd<t m. ruden! gubernatoriaus sudaryta komisija konstatavo, kad 1905 m. buvo suremontuota zemiausia ir labiausiai pazeista viena penktoji siaures va- LIE TUVO S PILYS pav. Pilies boksto iejimas, iskirstas senojo Iango vietoje. Vaizdas nuemus kavines iskabq. Po 1910 m. Fotografija. Kulturos paveldo centro archyvas,f 3, ap. 1, b Fig. 7. The entrance to the castle tower created at the site of an old window. An image taken from a cafe sign. After Photo from Archive of the Centre for the Lithuanian Cultural Heritage, f 3, ap. 1, b kar4 sienos dalis. Cia nauj11 plytl.! siena, uzpilde isdlilejusias vietas ir tuo paciu metu uzdenge sen<tsias plytas, tiesa, nedidel(( j4 dali. [... ] likusi<t sienos dali, reikalaujanci<t taip pat skubaus remonto, miestas planuoja remontuoti nekeiciant jos senojo charakterio [... ]." Sios isvados rodo, kad komisija vis delto sutiko, jog isardyti naujosios apdailos jau nebegalima, nes tai dar labiau pakenktl.! autentiskam murui, taciau tolesnius konservavimo darbus reikia dirbti su specialiai pagamintomis plytomis,,islaikant nepaliestus arklf likucius ir j11 architekrurines fonnas" m. isspausdintame straipsnyje J. Sprogio pozicij<t palaike Vladislovas Zahorskis. 38 Zymus Vilniaus istorikas, archyv1f tyrinetojas, monografijos apie Vilniaus katedr<t autorius parase karst<:j. straipsn!, kviesdamas visuomen(( protestuoti pries tok! netikusi pi lies rum11 restauravim<t. Jo zodziais, sie darbai,naiki na senovin! [pasta to] charakter;", yra,nemoksiski ir nevyk((". V. Zahorskis ne tik pabreze senovini11 mlif4 autentiskumo veit((, bet ir nurode, kad ant kalno buvo palaidotos 1831 ir 1863 m. sukilim11 aukos, pavyzdziui, po viena is liepaici11 esantis Zigmo Sierakausko kapas. 39 Jo nuomone, toks restauravimas yra ir 69

8 VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRlEZ!ORA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABAIGOS - XX AMZIAUS PRADZIOS PERlODIKOS DUOMENlMIS 8 pav. Dabartinis Pilies boksto vaizdas is ryt!f puses. Vi/manto Baranausko nuotrauka Vilniaus pili!f valstybinio kulturinio rezevato direkcijos archyvas. Fig. 8. The modern view of the castle tower as seen from the E. Photo by Vi/mantas Baranauskas Archive of the Directorate of the State Cultural Reserve of Vilnius Castles. ZUVUSil! uz salies laisvy kovotojl) atminimo negerbimas. Puikiai valdydamas plunksnq, jis negailejo epitetl) vykdomiems darbams. 40 V. Zahorskis siule konsultantu pakviesti architektq is Krokuvos, profesoril! Slawomiq Odrzywolskj, dirbusj konservatoriumi restauruojant Vavelio katedr!. Pazymetina, kad V. Zahorskis pirmq kartq per visq publikacijl! apie Aukstutiny pilj istorijq (kiek jq yra mums zinoma) iskele mintj, jog autento sunaikinimas ar netinkamas restauravimas jj paslepiant uzkerta keliq tyrineti natiirq ateityje. J. Sprogio darbai m. mlifl! konservavimo metu 41, V. Zahorskio straipsnis priverte Rusijos valdininkus sudaryti komisijq ir pakoreguoti restauravimo darbt~ metodikq. 42 Komisija, kurioje dalyvavo Vilniaus architektas Vaclovas Michnevicius ir inzinierius Stanislovas Blazevicius43, pateike siulymus, kaip butl) galima suremontuoti riiml! sienas nekeiciant jl! pobudzio, o isdiilejusias plytas pakeisti naujomis, pagamintomis pagal speciall! uzsakymq. 44 Pasak sj pilies restauravimo laikotarpj istyrusios T. Dambrauskaites, 1906 m. lest~ vel nebuvo skirta ir iki 1925 m. zymesnit) darbq nebuvo atliekama. 45 Kad tai netiesa, rodo 70 prie sio straipsnio pridedamos publikacijos. Spaudoje vis dazniau minimi Aukstutines pilies restauravimo ir apsaugos klausimai m. vel pajudejo pities pastatl) mlirq restauravimo reikalai. Senoves megejai nedave ramybes miesto valdziai ir ji buvo priversta vel sukviesti specialistus sprysti konservavimo probleml). Sj kartq komisija buvo didele ir turbut pati rimciausia is visl). Jq sudare du miesto tarybos nariai - Ksaveras Zubovicius ir Michalas Venslavskis, istorikai Flavianas Dobrianskis, V. Zahorskis, Lucjanas Uziembla, Vaclovas Studnickis, publicistas Liudvikas Abramovicius, architektas V. Michnevicius, kanauninkas Kozickis. Is laikrastyje Kurjer Litewski paskelbto straipsnio matyti, kad visi suvoke sio paminklo biikles rimtumq. 46 Straipsnj savo inicialais L. A. greiciausiai pasirase vienas is komisijos nariq - L. Abramovicius. Jis paminejo, kad pries kelerius metus vykdyti restauravimo darbai ir iskabos ant Gedimino boksto atrodo pajuokiamai ir n!zia aki ne tik senienl! megejams, bet ir abejingiems pilies lankytojams. Todel komisija, aplankiusi griuvancias liekanas, nusprende pakviesti konsultantu Krokuvos architektq ir konservatoriq Zygmuntq Hendelj, kuris turejo pateikti siulymus, kaip issaugoti ml"lfq liekanas tapybisku pavidalu (pabraukta B. R. V.). 47 Toliau straipsnio autorius aprase anglq inzinieriaus Jameso Henry Greatheado israstq murq konservavimo metodq naudojant specialq prietaisq. Autorius nurode, kad visus fiksacinius dabmtines bllkles fotografavimo darbus apsieme padaryti miesto architektas V. Michnevicius, jam numatyta vadovauti busimiems konservavimo darbams. Teigiama, kad daug

9 VILNlAUS AUKSTUTINES PILIES PRJEZIORA lr KONSERVAVIMAS XIX AMZTAUS PABAIGOS- XX AMZIAUS PRADZ!OS PERIODIKOS DUOMENIMIS architekturinil! fragmen~ ir piesinit! savo rinkiniuose turi L. Uziembla ir V. Zahorskis. Apziurejusi bokstl!, komisija pareikalavo nuimti iskabas ir konstatavo tmpant ply~ muq kampuose. 48 Sill eilucil! autore per vienl! komandimottt Krokuvoje specialiai domejosi, ar muziejl! rinkiniuose neisliko kokios nors medziagos, susijusios su XX a. pirmosios puses lenkq restauratoril! darbais Vilniuje. Krokuvos nacionaliniame muziejuje pavyko rasti keletl! architekto Z. Hendelio piesiniti, is kuril! matyti, kad jis buvo atliktts pi lies pasta~ matavimus. 49 Taciau ir si iniciatyva baigesi taip pat kaip ankstesnes- valdziai neskyms lesl!, jokie darbai nebuvo pradeti (7 ir 8 pav.). Tik 1913 m. pagaliau buvo ryztasi rimtesniems zingsniams. Kaip tik tais metais Vilniuje pradeti dideli naujl! vandentiekio ir kanalizacijos trasl! tiesimo darbai, o juos dirbant Katedros aiksteje buvo rasta daug unikalil! radinil!. 50 Spaudoje pasirode pranesiml!, kad aptikta sen\! vandentiekio tras\1, gynybiniq mun1, juosusil! Zemutintt pili. Tl! pacil! me~ mdeni kasinejimo darbq rezultatai erne jaudinti vis platesnius visuomenes sluoksnius. Laikrastis Kurjer krajowy paskelbe ilgl! straipsnj, Kasinejimai", kuriame informavo apie radinius Katedros aiksteje: atidengtus senosios Katedros mums, gynybiniq siem1 fragmentus, Pilies var~ sierras ir buvusio tilto per Vilnios vagi! liekanas. Visa medziaga buvo perduota miesto archeologijos komisijai, taciau issamesnil! tyrimt) atsisakyta. 51 Dailes mokyklq moksleiviai eidavo piesti senovinil! kokliq ir kitokil! jdomiq radinil! liekanq. 52 Netrliko demesio ir Pilies kalnui. Dar 1913 m. pavasari miesto valdzia paskelbe, kad statys ant kalno grazil! murintt pavesintt, o kelias i ka1nl! bus apsviestas. 53 Dar kartl! kreiptasi i ImperatorisklJ:il! archeologijos komisijl!, kad savo autoritetu sustabdytq saudyml! is patrankq nuo Gedimino kalno. 54 Tai padaryti buvo ne taip paprasta. Miesto valdzia teisinosi, kad taip gyventojams pranesama apie vidudienj. Taciau ir pakabinus laikrodzius salves tebesitttse. Spaudos atstovai irgi bande daryti spaudiml!, kad saudymas bu~ nutrauktas, skelbdami zinutes, jog kiekvienas toks suvis ardo senas pilies sienas. 55 Iliustmotuose leidiniuose pasirodydavo vis daugiau romantiskq senosios pilies fotografijt) (9 pav.). IS publikacijq spaudoje matyti, kad kaip tik pries pat Pirmljjj pasaulinj karq miesto vadovai buvo rimtai nusiteiktt pradeti AukStutines pilies tvarkyml!. Susirlipinta ir kalvq kitame Vilnios krante, vadinamq Jasinskio altarija, biikle. Didele sios teritorijos dalis- per 27 ha tuo metu priklause Vi1niaus katedros kapih1lai. Miesto taryboje buvo svarstoma galimybe sill- zemy nupirkti arba susikeisti su kapitula, kad bu~ galima visoje buvusiq piliq teritorijoje steigti didelj parkl!. 56 Pats svarbiausias darbas buvo pilies pasta~ restauravimas. XX a. pradzioje Vilniuje jau dirbo nemazai Peterburge arba Varsuvoje issilaviniml! gavusit! architek~. Vis delto gotikos pastatui konservuoti reikejo patymsio specialisto. Istoriografijoje kartojasi zinute, kad Krokuvos architektas restauratorius, hwmetinis Lvovo politechnikos instituto profesorius Adolfas Szyszko-Bohuszis 1914 m. renge projektus Gedimino pilies vakarinio boksto restauravimui, publikuojami jo breziniai (yra zinomi du sio projekto variantai). 57 Abu sie projektai smarkiai LIETUVOS PIL YS 2009 keite ir interpretavo boksto isvaizdl!. Pirmajame (kovo 1 d.) buvo siulomas aukstas setrinis stogas virs islikusil! dviejlj boksto tarpsnjq. Antrajame (balandzio 1 d.) - bokstas paaukstinamas arkada dekoruotu parapetu ir paliekamas medinis antstatas. Abu projektai rode romantinj, rekonstmkcinj ir interpretacini poziurj i restaumojaml! objektl!. Taciau ligsiolineje istoriografijoje nebuvo paminetas dar vienas bandymas restaumoti Aukstutines pilies liekanas pries Pirmljjj pasaulini karl! m. pradzioje laikrastis Kurjer litewski paskelbe straipsnj, is kurio matyti, kad Vilniaus archeologijos komisija prie miesto valdybos sausio 17 d. surenge posedi, skirtl! pilies restauravimui. Jame dalyvavo is Varsuvos specialiai atvyktts architektas ir restauratorius Stefanas Szylleris ( ) (2 priedas). 58 Straipsnyje teigiama, kad S. Szylleris atvyko pasiruostts ir pateike savo siulymus, kaip galima bu~ restauruoti pilies ant kalno liekanas. IS siam garsiam lenkq architektui skirtos neseniai pasirodziusios monografijos suzinome, kad jis daugeli me~ utsieme architekturos paveldo Lenkijoje restauravimu (mazdaug nuo 1900 iki 1922 m) m. Krokuvoje susiklire visuomenine organizacija, pasivadinusi Praeities paminklq globos draugija (Towarzystwo Opieki nad Zabytkami Przeszlosci). S. Szylleris nuo pat pradzil! joje aktyviai dalyvavo. Lenkq specialistai buvo ypac susirupintt architektliros paveldo likimu tose teritorijose, kurias jau daugiau nei simtmeti valde Rusija. Rusijos imperijoje labai stigo viduramzil! architekturos specialistq, nebu~ drl!su pasakyti, kad jq tiesiog nebuvo. Netenka abejoti, kad XX a. pradzioje, viespataujant politinei priespriesai tarp lenkq ir msl!, Vilniaus Aukstutintt pilj architektai traktavo kaip lenkiskljjj paveldl! ir savo misija laike padeti jj gelbeti nuo sunykimo. Tai, kad S. Szylleris specialiai mosesi kelionei i Vilni4, rodo draugijos posedzio ( ar aptarimo) publikacija 1913 m. 60 Posedis jvyko 1913 m. vasario 4 d., jame dalyvavo 19 nariq. S. Szylleris pranese, kad Vilniaus magistrato kvietimu jis dalyvavo pasitarime del Auksrutines pilies murq konservavimo. Toliau jis informavo draugijl! apie murq blikltt:,islikusios pilies liekanos prarado senovini pobudj, nes pastaraisiais metais buvo nutinkuotos cementu, kuris dabar jau trupa ir byra. Palyginti geriau isliko pities bokstas, kuris konservavimo metu buvo apdengtas len~,futliam". Kai kuriq miesto politikq inicijuotl! fantastinj pilies atstatymo projekg komisija atmete, tuo tarpu buvo pritarta rupestingam dabartines bukles griuvesiy konservavimui (pabraukta B. R. V.) ir issamil) boksto tyrimq atlikimui." 6 1 Draugija paprastai svarstydavo ir vertindavo visq zymil) architektiiros paminklq restauravimo projektus. Joje dirbo zinomi lenkq specialistai - architektai ir menotyrininkai (S. Odrzywolskis, A. Szyszko-Bohuszis, S Tomkowiczius, Z. Hendelis, T. Wojciechowskis, J. P. Dziekm1skis ir kiti). Monografijos autore issamiai aptare diskusijl!, 1902 m. kilusil! tarp S. Szyllerio ir mine~ specialis~ del senqjq miiti) issaugojimo. 62 S. Szylleriui buvo prikisama, ir ne be pagrindo, kadjis, siekdamas kuo geresnio galutinio rezultato (kad restauruojaml! objektl! bu~ galima naudoti ir jis bu~ patikimas ), isardydavo sen us mums ir pakeisdavo senas konstrukcijas naujomis, teigdamas, jog senieji miirai jau susidevejo ir praktiskai nebetinkami (S. Szylleris taip pasielge m. restauruodamas Plocko katedrl! ir 71

10 VIL~US AUKSTUTI:N:ES PTLT ES PRIEZIDRA TR KONSERVAVlMAS XIX AMZIAUS PABAIGOS- XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENIMIS 9 pav. Kunigaik.SCi!f rum11 vaizdas 1912 m. Sergejaus MichailoviCiaus Prokudino-Gorskio nuotrauka. JAV, Kongreso biblioteka (Library of Congress. Prieiga Fig. 9. The view of the Royal Palace in Photo by Sergei Mikhailovich Prokudin-Gorskii. US Library of Congress. URL: varpint( Censtakavoje ). Si polemika parodo, kad XX a. pradzioje restauravimo metodikos ir praktika Lenkijoje buvo toli grazu nenusistovejusios. Kita vertus, cia dirbo didelis bilrys gerai parengtq specialistq, kurie studijavo meno istorijq ir remesi jau gerq pussimti metq turincia Vakarq Europos restauravimo praktika. Griztant prie 1913 m. ketinimq restauruoti Vilniaus pilies murus, minetame straipsnyje atsispindi XX a. pradzioje Lenkijoje susiformavusi senqjl! mfuq konservavimo doktrina, kuri reikalavo, kad architektas issaugotq autentq. Krokuvos ir Varsuvos architektai, susibiirt( aplink Praeities paminkll! globes draugijq, i restauruojamq objektq ziurejo vadinamuoju,archeologiniu" poziuriu, kai siekia111a paprastomis priemone111is issaugoti senqsias dalis, vengiant konkuruojancil! naujq detaliq, juolab naujlf medziagq. I savojo kiirybinio projektuotojo talento ir naujai sukurtq ele111entq demonstravimq tokiais atvejais buvo ziurima itariai. XIX a. pabaigoje - XX a. pradzioje vyravo istorinis restauravimo metodas, kurio esmt( sudare trukstaml! dalil! rekonstravi111as pagal islikusius reliktus. Pagal si 111etodq kokius nors priestatus ar papildymus buvo leidziama daryti tik tose vietose,, kurios neturi nei menines, 72 nei istorines vertes". 63 Kaip 111atome, 1913 m. sio metodo ketinta 1aikytis Vilniuje Aukstutines pilies atzvilgiu. SkaitantKurjer Litewski zurnalisto pokalbi su Vilniaus architektu Severinu Houvaltu, isspausdintq vasario 9 d., aiskiai 111atyti susiformavusi nuo111one, kad butina issaugoti pilies 111iin.J autentq, pasalinti nevertingus priedus (kavines iskabos jau nebebuvo), re111tis tik 111oksline medziaga. Ypac vertinga yra sia111e pokalbyje nuska111bejusi mintis apie specialiai restauravi111ui skirtq plytq ga- 111ybq. Paradoksalu, bet Vilniuje po si111tmeti trukusios Rusijos i111perijos okupacijos buvo formuojamos nuoseklios vertingo gotikos paminklo konservavi111o ir restauravi111o nuostatos. Suvokta, kad tik k.ruopsciai istirtas ir uzkonservuotas architektilros kurinys prabils ir atskleis k.rasto ir tautos kultiirini paliki111q bei tapatybt(. Netenka abejoti, kad prie to prisidejo visoje tuometineje imperijoje tvyrojusios idejos vykusiame Visos Rusijos architektl! V suvaziavime buvo itin pabreztos senoves architektilros paminkll! restauravimo problemas, kalbeta apie metodus, specialistq rengimq, pa111inkll! aprasy111q, registrq sudarymq, inventorizacyq ir biurok.ratinil! institucijl! dar0111q zalq bei vilkinimq. 64 Siuose debatuose dalyvavo ir architektai is Lenkijos. Sparciai formavosi teoriniai ir praktiniai restauravi111o pagrindai.

11 VILNIAUS AUKSTUT!NES PILIES PRIEZIORA TR KONSERVAVIMAS XIX AMZTAUS PABAIGOS - XXAMZIAUS PRADZTOS PERIODIKOS DUOMENIMIS 10 pav. Pilies KunigaikSCilf rumai. Rytines sienos vidine puse po 1995 m. apmurijimo. Editos Povilaitytes nuotrauka Fig The castle's Royal Palace. Inside the E wall after being bricked in in Photo by Edita Povilaityte Apibendrinirnas XIX a. paskutiniame ketvirtyje, Vi1niaus miesto valdziai vis grjztant prie Pilies ka1no tvarkymo projektl!, isryskejo archeo1ogijos ir architekturos specialist\! prieziuros butinybe. Toki~ ga1imybct numate tuometiniai Rusijos imperijos jstatymai. Vi1niuje si~ funkcij~ nuo 1882 m. atliko istorikai ir archyvarai- J. Sprogis ir J. Krackovskis. Apie jl! darbus suzinome tik is tuornetines spaudos. Ypac vertingi J. Sprogio paskelbti straipsniai (1882 ir 1905 m.), is kurit! ryskeja didziule meile is- 1ikusiam autentui ir protestas pries bet kokj jo naikinim~. Po nevykusio pities riiml! restauravimo 1905 m. i tvarkymo koncepcijos sukurim~ isitrauke p1atesnis inte1igenil! burys. Libera1esne imperijos administracijos po1itika 1eido prie pilies murq tvarkymo prisideti architektams is Lenkijos. Ir pacioje imperijoje formavosi nauja paziura i pave1dq ir jo konservavimq. Pries pat Pirm~i pasaulini kar~ Vilniuje prie miesto tarybos jau veike archeo1ogijos komisija, atsirado kontaktq su Krokuvos ir Varsuvos architektais, suformu1uotos nuostatos remtis moks1iniais tyrimais, issaugoti autent~, konservavimui naudoti specia1iai paruostas medziagas (p1ytas ir skiedini), nekurti interpretacijq atstatant trukstamas dalis, vadovautis tik is1ikusia substancija ir moks1ine medziaga. Vilniuje dirbo architektai, kuriems sios restauravimo koncepcijos nebuvo svetimos. Siandien ga1ima tik apgai1estauti, kad sil! nuostail!, priimtq tuo metu, kai krastas kente Rusijos okupacijq, nebuvo laikytasi XX a. antrojoje puseje- nei po 1950 m., nei po 1990 m m. apzvelgdamas Gedimino boksto restauravimo po karo sugriovimq darbus, E. Budreika nurode, kad didziule problema tapo seno pavyzdzio restauraciniq plyil! gamyba ir senovines statybos technologijos 1aikymasis. Bokstas buvo restauruotas paprastos fon11os, bet dar senovines imituojanciomis plytomis. 65 Po 1990 m., vykdant pi1ies riiml! restauravimo darbus, jau ir to nebegalima buvo padaryti. Jvaizdzio kiirimas nugalejo mokslini konservavimq. Pi1ies riiml! biikle atspindi tai, lead desimtmeciais nevykdomi paprasti konservaciniai yrancio muro remonto darbai, kad nera metodikos ir moks1ines architektiiros paminklq biikltt stebincios komisijos, kad triiksta elementariq, atkurimo- atstatymo" koncepcijos apibrezil! kriterijq suformu1avimo ir jl! nuoseklaus taikymo. Dabartinis 1995 m. restauruoil! (sic!) kunigaikscil! rilmq vaizdas sukelil! sok~ J. Sprogiui ir V. Zahorskiui, jei sie galetq ji pamatyti (10 pav.). LIET UVOS PILYS

12 VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZIDRA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABAIGOS- XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENIMIS Priedai 1 priedas BwzeHCKuii BecmHuK, 1895, 29 ceht5!6p5i llpe)):jioikehuh ca)):oboh KOMUCCUU 00 yctpohctbe 3aMKOBOH ropbi IIpe):(JimKeHUJI ca):(osoll: KOMrrccnrr o6 yctpoll:ctbe 3a MKOBoll: ropbl, BMeCTe C IIJiaHOM, COCTaBJieHHb!M qjiehom ca):(osoll: KOMrrccrrrr, r. BacnJieBCKllM, rrojichrrteji.dhoio 3arrncKoro rr oco6.dim ):(OKJia):(OM ropo):(ckoll: yrrpab.di, 6.DIJill BHeceH.DI Ha o6cy~k):(ehrre ):(ymhi B 3aCe):(aHne 27-ro ceh T5!6p5I. He3asrrcrrMo OT rrcqrrcjiehhhix y)ke HaMH pa6ot rro IIpllCIIOC06JieHlliO 3aMKOBOll ropbi, KOMllCCll5I B CBOell II0-5ICHHTeJibHOll 3arrncKe rrpocrrjia o6 accrrrhobahrrrr ell: 252 py6jiell Ha IIOCa):(Ky 120 Jillii, B3aMeH Bb!COX.IIIHX TaKHX IKe ):(epes.deb Ha f'eoprrrebckom rrpocrrekte. f'opo):(ckaji yrrpasa B ):(OKJia):(e CBOeM AYMe YKa3biBaeT Ha TO, qto IIO CMeT HOMY llcqllcjiehll!o Ca):(OBOll KOMHCCllH, rrpe):(ctabjieh HOMY Ha pa3peiiiehne ):(yhlhi B rrpeab!):(yll!em Jace):(aHrrH, 13 CeHT5!6p5I, yctpohctbo 3aMKOBOll ropbl ):(OJI)I(HO 6.DIJIO o60llthcb B 1195 py6jiell, T. e. Ha 1655 p. MeH.DIIIe IIpOTHB IIOCJie):(Hell rrpe):(ctabjiehholl Ca):(OBOll KOMHCCHeiO CMe Tbl (2850 p.). 3TO yserrnqehlle IIpOH30IIIJIO BCJie):(CTBHe BHeCeHHJI HOBbiX CTaTell:: yctpohctba ajijieh y IIO):(OIIIBbi «3aMKOBOll ropbi», HaC31K):(eHH5I rpyrrrramh ):(epebbeb H KYCTapHHKOB, yctpohctba <jjohtaha, MeTaJIJIHqecKOll rajijiepeh BOKpyr 6aiiiHll H T. ):(. MHOTH5I H3 rrpe):(jioikeh HbiX Ca):(OBOIO KOMHCClleiO, IIO HOBOMY ee IIp03KfY, pa6ot Tpe6yiOT BHHMaTeJibHOTO paccmotpehll5i CO CTOpOHbi ropo):(ckoll yrrpabbl KaK B TeXHHqecKOM, TaK ll B ):(pyrrrx OTHOIIIeHH5IX, MeiK):(y TeM 3a KpaTKOCTbiO BpeMeHH yrrpa Ba HCIIOJIHHTb 3TOTO He 6.DIJia B COCT05IHHH, TaK KaK KO MHCCH51 rrpe):(ctabhjia CBOll IIp03KT yctpohctba 3aMKOBOll BwzeHcKuii BecmHUK, 1895,4 oknr6p5i 0T3hiB IIMnepaTOpCKOrO MOCKOBCKOrO apxeojioru>jeckoro o6rnectba Bocrrpoll3Be):(eM rro):(po6ho OT3hiB I1MrrepaTOpcKoro MOCKOBCKoro apxeojiorrrqeckoro o6ll!ectba, rrorryqehhhill B ropo):(ckyro yrrpasy. B OT3hiBe ll3jio)i(eho: «AO cbe):(ehll5i I1MrrepaTopcKoro MOCKOBCKOro apxeorrornqeckoro o6- ll!ectba AOIIIJIO, qto srrrrehcka51 ropoackaji AYMa peiiirrrra pa36lltb Ca.[( ):(JI51 ryji51hb5i B):(OJib IIOBepXHOCTH 3aMKO BOll rop.di. B Bll):(Y Toro, qto TaKrre pa6otbl, ecjih 6YAYT rropyqehbi JII0):\5IM He3H3IOll!HM ll HellHTepecyiDll!HMC51 po):(hoio CTapHHOIO, MoryT rn6ejibho OT03BaTbCJI Ha TeX OCT3TK3X ):(pebhllx ykperrjiehllll H ):(31Ke IIOCeJieHHll, KO TOpbie Cyll!eCTBOB3Jill, BepOJITHO, Ha 3T0ll rope. J1Mrrepa TOpCKOe MOCKOBCKOe apxeojiorhqeckoe 06ll!eCTBO, 03a6oqrrB35ICb coxpahehrrem ApeBHllX rram5ithhkob B Poccrrrr, HMeeT qectb o6patlltbc51 B BHJieHCKYIO ropo):(ckyio yrrpa BY c rrokophell:iiiero rrpoc.d6oro: 1) 6JiarosorrHTh coo6- ll!llth 06ll!eCTBy, B K3KOM BH):(e rrpe):(iiojioikeho I1p0ll3BO):( CTBO pa60t Ha 3aMKOBOll rope; 2) 6JiarOBOJillTb BbiCJI3Tb B o6ll!ectbo rrrrah 11 <jjotorpa<jjj1qeckllll: CHllMOK c rop.di B TOM Bl1):(e, B K3KOM OHH H3X0):\51TbCJI Terrepb, C HaHeCe HHeM Ha IIJI3H BCeX Bll):(HMbiX OCT3TKOB CTeH ll ykperrrre Hllll; 3) BbiCJI3Tb B 06ll!eCTBO IIJiaH rrpe):(iiojioikehholl K yctpoll:ctby pa36hbkh; 4) ykajat.d Ha JIHU:O, 3aBe):(yroll!ee pa36llbkoll Ca):(a; 5) Tb JillU:O 3TO CTpOro CJie):(llTb 33 pa60toll, HaHeCTll Ha IIJiaH BCe, qto MO)!<eT 6b!Tb H3ll):(eHO rrpn pa36hbke ca):(a, He yhnqto)l(at.d ):(pebhllx cteh rr <jjyh ):(amehtob ll 060 BCeM Hall):(eHHOM B CBOe BpeMJI ll3bell!3tb rrpe):(ce):(ateji51 KOMrrccrrrr ):(JI51 pa36opa ):(pebhllx aktob IO. <l>. KpaqKOBCKOTO, KOTOporo I1MrrepaTOpCKOe MOCKOBCKOe apxeorrorrrqeckoe o6ll!ectbo rrpocrrt crre):(llth 3a rrpe):( rrprrhjitb!mll pa6otamrr. ropb! H OTHOC5Ill!ll5IC51 K HHM CMeTHbi5I llcqhcjiehll5i TOJibKO 25 ceht516p51. Ho, TaK KaK KOMHCCllJI HYIK):(aeTcJI Terrepb B ):(eheikhbtx cpe):(ctbax ):(JI51 IIOKpbiTll51 KaK IIpOll3Be):(eHHbiX y~ke pacxo):(ob Ha rrpobe):(ehrre Ha 3aMKOBoll: rope qactrr MarHCTpaJibHOll ):(OpOrH, Ha IIpOT5I)I(eHHH 120 IIOroHHb!X CaiKeHh, TaK H Ha ):(pyrh51 HeOTJIO)I(Hbi51 IIOTpe6HOCTH, TO ropo):(cka51 yrrpasa rrojiarajia 6.DI, He BXOA51 H.DIHe rro cyll!ectby B paccmotpehlle rrpe):(ctabjiehhoro Ca):(OBOIO KO MllCClleiO rrpo3kta yctpoll:ctba 3aMKosoll: ropbl, YAOBJieTsoprrTh IIpOC.D6y Ca):(OBOll KOMHCCllH accllthobahhem ell: ll3 ropo):(ckllx cpeactb, B BH):(e asahca, 952 p., rrpeahajhaqaji H3 HllX 252 py6. Ha rrprro6petenne H rroca):(ey JilliiOBhiX ):(epeb.deb Ha f'eoprrrebckom rrpocrrekte, a OCTaJibHDie 700 p. 'i:actbio Ha IIOKpbiTHe IIp0ll3Be):(eHHOro y)l(e KOMHCClleiO pacxo):(a rro yctpoll:ctby 3aMKOBoll: rop.di, qact.dio IKe Ha rrokyrrky KycTapHHKOB rr ):(epes, HO 6e3 rroca):(kll HX, rro IIp03KTHpOBaHHblM KOMllCCHeiO ajijiejim, H60 paciijiahllpobka 3THX ajijiell IIpH IIO):(p06HOM paccmotpehhh IIp03K Ta KOMHCCllll B ropo):(ckoll yrrpabe C TeXHHqeCKOll CTOpO Hbl MO)I(eT ellle IIO):(BeprHyT.DC5I ll3mehehll5im.,ll;yma, comaiiia51ch c MHeHneM ropo):(ckoll: yrrpab.di, peiiihjia npe):(jio)i(ehml C3):\0B0ll KOMHCCHll IIO yctpohctby 3aMKOBoll: rop.di rrepe):(atb Ha rrpe):(baprrteji.dhoe paccmo TpeHHe ropo):(ckoll yrrpabhi, IIpH yqactllll TeXHHKOBb, Bbi ):(3Tb HCIIOJIHHTeJibHOll C3):\0BOll KOMllCCHH B Bll):(e abahca 952 py6. 74 Bu11eHcKuii BecmHuK, 1895, 8 OKT5I6pH IIepBaH i1:0pojkka ajijieh ua 3aMKOBon rope B rrpo3kte srrrrehckoll: caaoboll: KOMllCCI1ll o6 yctpoll:-. CTBe 3aMKOBOll ropbl BHOBb yctpoehh351 ):(Op01KKa-aJIJie51 HaJBaHa <<.Mazucmpa.nbHOIO lluhuelo ijopozu Ha 3aMK06YIO zopy, npom5l;j!cehuem 6 J20 n020hhblx CQ:J/CeHb». 3Ta ):(0- p0)1(1(3 HaqnnaeTC51 OT 3aMKOBOro CKBepa (6. TeJI5ITHHKa), 6JI!13b BX0):\3 B bot3hhqeckllll Ca.[(, H H):(eT BBepx OTJIOroro, IIIHpOKOIO ll oqehb y):(06hoio ):(JI51 ryji5ihb51 IIOJIOCOIO IIO IO)I(HOMy, BOCTQqHOMY H CeBepHOMY CKJIOHY ropbi. B H3CT05Ill!ee BpeMJI 3Ta ):(Op0)1(K3-aJIJie51 ):(OBe,[(eHa IIOKa ):(0 CeBepHO-BOCTQqHQTO yrrra CTapbiX pa3b3jihh 3aMKa; rrpo Be):(eHH351 qactb rroqth COBepiiieHHO OT):(eJiaHa ll Ha Hell BCTpeqaeTC51 y)l(e He MaJio ryjijiidll!ell: rry6rrrrkll. B «Bn JieH. BeeT.» He):(aBHO 6.Dmo 3aMeqeHo, qto rrpn rrpop.ditllll 3TOll ):(OpO)I(KH-aJIJieH o6pa30b3jillcb H3):\b Hero ):(OBOJibHO KpyTble H BbiCOKHe OTKOCbl 3eMJill H rrpe):(jiararrc51 COBeT IIOCIIeiii!1Tb ykpeiijiehllem HX OT B03MQ)I(Hb!X pa3mb!bob ll 06BaJIOB.,ll;ell:CTBllTeJihHO, He):(aBHO IIpOTHB CeBepo BOC TO'IHOro yrrra pa3b3jihh IIpOll30IIIJIO 3aMeTHOe OCe):(aHHe HJIH 06BaJI KpyToro 3):\eCb OTKOCa, TaK K3K C CeBepHOll CTOpOHbi, HaqHH35I C 3TOTO MeCTa, CKJIOH ropbl OKa3bJBaeTC5I rrecqahhctoro CBOllCTBa. HbiHe C3):\0BOIO KOMHCCHeiO Ha HOBOll ):(Op0)!(Ke-arrrree, Ha BCeM ee rrpot511kehhh IIpOBO-

13 VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZIDRA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABALGOS - XX AMZIAUS PRADZlOS PERIODlKOS DUOMENlMlS ~HTC~ COOTBeTCTBeHHa~ o6ithqobka ll ykpennehrre ~ep HOM BCeX ee BbiCTYIIaiOJJ.:(HX KPYThiX OTKOCOB, np11 3TOM Ha ykmahhom MecTe oce~ahh~ 3eMITH ~enaetc~ KanHTanbHOe ykpennehne H3 KaMeHfwii nllemehoii cmehku, aprnhha ~Ba BbiCOTOIO I1 rnarob ~0 60 B ~mmy, C TeM, 1JT06bT BOCnpen~TCTBOBaTb ~aflbhehiiiemy OCe~aHHIO 3eMnH. BuneHcKuii BecmHuK, 1895, 11 OKT~6p~ YKpenJieHue OTKoca 6epera p. BuJieHKH O~HHM H3 cyjj.:(ectbehhdix ykmahhii, c~enahhbix B CBOeM ~OKna~e ropo~ckoio HCnOnHHTenbHOIO ca~oboio KO MF!CCHeiO, 6omo ykmahhe Ha Heo6xo~rrMOCTb ykpermeh~ OTKOca pekh BHneiiKH y 3aMKOBoii ropbr. KaK H3BeCTHO, ~a, o6cy)f(~a~ ~okna~ KOMnccrrrr, pernrrna Bbrpa6oTaTb no 3TOMY Bonpocy rro~po6hdie coo6pa)f(eh~. B Hacma JJ.:(ee BpeM51 ropo~ckoio ynpaboio nopy'!aetc~ ropo~ckomy llh)f(ehepy COCTaBF!Tb ITO~po6Hblll np03kt H CMeTY Ha npo- 113BO~CTBO pa60t ITO ykpennehhio OTKOCa y no~oiiibbi 3a MKOBOH ropbl Ha rrpot~)f(ehhf! 40 Ca)f(. H npe~ctabhtb HX B ropo~ckyio ynpaby ~na ~oma~a o6 3TOM ~yme. BrrneHcKHii BecTHHK, 1895, 13 ~eka6p~ 0KoHqaHue paoot no npucnoco6jiehhio 3aMKOBOH rophl K HacTYnrreHrriO BeCHhi, 6rraro~apa oco6ehhoii JJ;ea TeJibHOCTH Ca)J;OBOH KOMHCCHH, 3aMKOBa51 ropa, Ha)J;O JJ;y MaTb, OKOH'IaTenbHO yctpohtc51 H npebpahitc~ B npekpa CHOe MeCTo JJ;~ r~hb~ ny6rrrrkh. KaK H3BeCTHO, JJ;YMa, B 3aceJJ;aHrrH 27-ro cehta6p~, nepejj;ana Ha paccmotpehne ll 3aKJIIOqeHrre ropojj;ckoll ynpabbl, np11 y'!actllll TeXHH KOB, nnah nprrcnoco6neh~ 3aMKOBoii ropbi JJ;JI~ ry~hh51 ny6nhki1..[(erro MOrJIO TaKHM o6pa30m 3aT51HYTbC51 Ha JJ;Onro, ll Ca)J;OBa51 KOMHCC~ B BH)J;y 3TOrO peiiihjia, )J;JI51 YCKOpeHH51 JJ;ena, OTKa3aTbC~ OT pa60t, Tpe6yiOJJ.:(HX OC0-6biX TeXHHqeCKHX C006pa)f(eHHll, ll orpahh'if!tbc51 flhiiib TeMH pa6otamh, KOTOpDie MoryT 6hiTb ceiiqac pa3peiiie Hhi.,[(yMa, paccmotpeb )J;OKJia)J; KOMHCCHH H ropojj;ckoll yrrpabbl, peiiihna pmpeiiihtb np0113bo)j;ctbo HaMe'!eHHbiX cajj;oboio KOMHccrreiO pa6ot n accrrrhobatb B ee pacnopa )f(ehhe 1,760 py6. CaJJ;OBa51 KOMHCC~ OTKa3aJiaCb OT CJieJJ;yiOJJ.:(HX pa6ot: 1) yctpohctba )f(efle3hoh peiiietkh KpyroM KaMeHHOll '!a CTH 6aiiiHH; 2) yctpohctba 2-X <ljohtahob H 3) npobejj;e HH51 ajijieh y nojj;oiiibbl 3aMKOBOll ropbi. Ilocne HCKfl io'!eh~ yka3ahhbix pa60t Ha 3aMKOBOll rope, K HaCTYflaiOJJ.:(eH BeCHe, 6y~yT npoh3be~ehbl, a H3 Ha'!aTbiX y)f(e pa6ot 3aKoH'IeHbi cnejj;yiojj.:(he: no rope 6y JJ;eT npobejj;eha MarHcTparri:.Ha~ JJ;opora H Manaa JJ;opo)f(Ka; 6yJJ;yT nocmkehdi 30 nrrpamhjj;ani:.hbix JJ;y6oB, XBOHHbie JJ;epeBb51 rr eyctaphhkh; 6}?zyT yctpoehbi 6eceJJ;KH, KaMeHHbie JieCTHHQbl, JJ;epeB51HHblll MOCT, 3a6op H BOpOTa ll yperynhpobah OTKOC y nojj;oiiibbl 3aMKOBOll ropbi. LIETUVOS PIL YS 2009 Vertimai Vilenskij Vestnik, 1895, mgsejo 29 Sodq komisijos pasifilymai del Pilies kalno sutvarkymo Sod\1 komisijos pasiulymai del Pilies kalno sutvarkymo kartu su sod\1 komisijos nario p. Vasilevskio planu, aiskinamuoju rastu ir miesto valdybos specialiu pranesimu buvo pateikti svarstyti mgsejo 27 dienos du.mos pasedyje. Nepriklausomai nuo jau patvirtint\1 darb\1, skirt4 Pities kalnui pritaikyti, komisija savo aiskinamajame raste prase skirti jai 252 mblius pasodinti 120 liepaitems, kurios ture14 pakeisti isdziuvusius tokius pacius medzius Jurgio prospekte. Miesto valdyba savo pranesime dumai nurodo, kad sod4 komisijos S!matoje, pristatytoje dumai ankstesniame, rugsejo 13 dienos posedyje, Pities kalno sutvarkymas turejo atsieiti 1195 rublius, t. y rb maziau, negu buvo prasyta paskutineje sodl1 komisijos s:tmatoje (2850 rb). Sis padidejimas atsirado del papildoml1 punk14: jrengti alej!,pilies kalno" papedeje, pasodinti medzil1 ir kriiml1 grupes, jrengti fontan!, metalin(( galerij! aplinkui bokst<t ir t. t. Daugelis darb4, pasilily14 sodl1 komisijos projekte, reikalauja atidzi4 svarstym4 rniesto valdyboje tiek techniniu, tiek kitais poziuriais, tuo tarpu del laiko stokos valdyba sito negalejo padaryti, kadangi komisija savo Pilies kalno sutvarkymo projekt<t ir darb4 S!matas pateike tik rugsejo 25 d. Bet kadangi komisijai dabar truksta les4 padengti 120 ilginil1 sieksni4 66 ilgio magistralinio kelio i Pilies kaln! tiesimo ir kitas neatideliotinas islaidas, tai miesto valdyba manyt4, kad siuo metu nenagrines sod4 komisijos pristatyto Pilies kalno sutvarkymo projekto is esmes, bet patenkins sod\1 komisijos prasym! skirti jai is miesto lesl1 kaip a vans! 952 rb, paskiriant is jl1 252 rb liepaitems jsigyti ir pasodinti Jurgio prospekte, o likusius 700 rb- is dalies padengti jau padary14 Pilies kalno tvarkymo darb\1 islaidas, kit<t dalj - medziams ir krumams jsigyti, bet j4 dar nesodinti komisijos suplanuotose alejose, nes t\1 alejl1 isplanavimas, svarstant komisijos projekt<t miesto valdyboje techniniu poziuriu, dar gali keistis. Duma, sutikdama su miesto valdybos nuomone, nusprende sod4 komisijos pasiu.lymus del Pilies kalno sutvarkymo perduoti isankstiniam svarstymui miesto valdybai, dalyvaujant technikams, o sod4 komisijai vykdymui kaip avans! isduoti 952 rb. Vilenskij Vestnik, 1895, spalio 4 Imperatoriskosios Maskvos archeologijos draugijos atsiliepimas Detaliai pateikiame Imperatoriskosios Maskvos archeologijos draugijos 67 atsiliepiin!, gaut:t rniesto valdyboje. Atsiliepime destoma:,imperatoriskoji Maskvos archeologijos draugija suzinojo, kad Vilniaus miesto duma nusprende jrengti SOd! pasivaiksciojimams ant Pilies kalno slait4. Jeigu tokie darbai bus patiketi neismaneliams ir nesidomintiems gimtojo krasto senove, jie gali buti prazutingi toms senovinems gynybinil1 jtvirtiniml1 liekanoms ir net gyvenvietems, kurios gal but egzistavo ant sio kalno. Imperatoriskoji Maskvos archeologijos draugija, besiriipinanti 75

14 VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZIORAIRKONSERVAVIMAS XIXAMZIAUS PABAIGOS -XXAMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENlMIS senoves paminklq saugojimu Rusijoje, turi garbes kreiptis i Vilniaus miesto valdybq su nuolankiausiu prasymu: 1) maloneti pranesti draugijai, kokiu pavidalu numatyta vykdyti darbus ant Pities kalno; 2) maloneti atsillsti draugijai planq ir kalno fotografijq, kuriuose biltq matoma dabartine situacija, pazymint plane visas matomas sienll ir jtvirtinimllliekanas; 3) atsillsti draugijai numatytq jrenginill planq; 4) nurodyti asmenj, vadovaujantj soda jrengimui; 5) jpareigoti si asmenj grieztai stebeti darbus, pazymeti plane viskq, kas gali buti aptikta sodq jrengiant, nenaikinti senovinill sienll ir pamatl} ir apie viskq, kas bus surasta, laiku pranesti senl}jll aktl} tvarkymo komisijos pinnininkui J. F. Krackovskiui 68, kuri Imperatoriskoji Maskvos archeologijos draugija praso sekti vykdomus darbus." Vzlenskij Vestnik, 1895, spalio 8 Pirmasis takelis-aleja ant Pilies kalno Vilniaus sodll komisijos Pilies kalno sutvarkymo projekte naujai jrengtas takelis-aleja pavadintas,magistraline kelio i Pities kalnq linija, kurios ilgis 120 linijinit! sieksnill" Sis takelis prasideda prie Pilies skvero (buvusio Versyno ) 69, greta jejimo i Botanikos sodq, ir veda aukstyn nuozulnia, placia ir labai patogia pasivaiksciojimams juosta, besitysiancia pietiniu, rytiniu ir siauriniu kalno slaitais. Siuo metu sis takelis-aleja kol kas nutiestas iki siaurrytinio senl}jll pilies rumq griuvesill kampo; nutiesta takelio dalis beveik visiskai uzbaigta ir Cia jau galima sutikti nemazai pasivaikscioti isejusios publikos.,vilenskij Vestnik" neseniai pazymejo, kad kasant sj takelj-alejq virs jo susidare gana status ir auksti kalno slaitai, ir buvo patariama paskubeti juos sutvirtinti del galimq nuplovimq ir griuciq. IS tiesll neseniai priesais siaurrytinj griuvesiq kampq jvyko zymus jgriuvimas ar stataus sioje vietoje slaito nuosliauza, nes is siaures puses, pradedant nuo sios vietos, kalno slaitas yra smeletas. Siuo metu sodll komisija atlieka visa naujo takelio-alejos, per visqjo ilgj, apdailq ir visll jo stacill slaitl} sutvirtinimq velena, kartu ir toje vietoje, kur nuslinko zemes, daromi kapitaliniai sutvirtinimai is,pintos" akmenines sieneles, kurios aukstis- du arsinai1, 0 ilgis- apie 60 zingsniq, tam, kad zemes daugiau nebenuslinktl}. Vzlenskij Vestnik, 1895, spalio 11 Vilnios upes slaito sutvirtinimas Vienas is esminill nurodymll, kuriuos savo pranesime pateike miesto sodq vykdomoji komisija, buvo nurodymas butinai sutvirtinti Vilnios slaitq prie Pi lies kalno. Kaip zinoma, duma, svarstydama komisijos pranesimq, nutare surinkti issamius samprotavimus siuo ktausimu. Siuo metu miesto valdyba paveda miesto inzinieriui sudaryti deta1ll s1aito Pi1ies kalno papedeje, kurio ilgis 40 sieksniq, projektq bei darbq Sqmatq ir pateikti tai miesto va1dybai, kuri savo ruoztu parengs apie tai pranesimq dilmai. Vzlenskij Vestnik, 1895, gruodzio l3 Pilies kalno sutvarkymo darbq uzbaigimas Ateinantj pavasarj intensyviai dirbancios sodll komisijos deka Pities kalnas, reikia manyti, bus galutinai sutvar- 76 kytas ir taps nuostabia publikos pasivaiksciojimll vieta. Kaip zinoma, duma rugsejo 27 dienos posedyje perdave miesto valdybai svarstyti ir priimti, dalyvaujant technikams, Pities kalno pritaikymo 1ankyti projektq. Reika1as galejo tystis ilgai, todel sodll komisija, kad jj paspartintl}, nutare atsisakyti darbq, reikalaujancill ypatingo techninio ismanymo, ir apsiriboti tik tais darbais, kurie gali buti padaryti dabar. Duma, apsvarsciusi kornisijos ir miesto valdybos pranesimq, nutare leisti atlikti sodll komisijos numatytus darbus ir paskirti jai 1760 rublill. Sodll komisija atsisake sill darbll: 1) jrengti metaliny tvorely aplink murinj bokstq; 2) jrengti 2 fontanus; 3) nutiesti alejq Pilies kalno papedeje. Atsisakius sill darbll, ateinantj pavasarj Pilies kalne bus atlikti, 0 is pradetll darbll - uzbaigti sie darbai: i kalnq bus nutiestas magistralinis kelias ir mazas takelis; bus pasodinta 30 piramidinill qzuolll, spygliuocill medzill ir krilmll; bus pastatytos pavesines, muriniai 1aiptai, medinis tiltas, tvora ir vartai ir sutvarkytas slaitas Pities kalno papedeje. 2 priedas Kurjer Litewski, 1913, vasario 9 (22), p. 2 Roboty restauracyjne na Gorze Zamkowej Dn. 17 (30) stycznia miejska Komisja Archeo1ogiczna ostatecznie zdecydowala rozpoczycie juz w roku bie Zqcym pierwszej serji robot restauracyjnych na Gorze Zamkowej, powierzajqc kienmek tychze akademikowi -architektowi p. Sewerynowi Houwa1ttowi. 71 Posiedzenie Komisji odbylo siy pod przewodnictwiem czlonka zarzqdu miasta p. Ks. Zubowicza i przy udziale specjalnie w tym celu przybylego z Warszawy akademika-architekta p. Stefana Szyllera. Wskazowki i rady p. Szyllera bardzo slusznie uznano za miarodajne, gdyz juz od czasu dluzszego poswiycil on bardzo wiele czasu, pracy i zasobu na zbadanie najciekawszych zabytkow budownictwa polskiego we wszystkich dzielnicach i zgromadzil bogate zbiory w tej galyzi sztuki po1skiej. Powierzenie kierownictwa robot p. S. Houwalttowi swiadczy wymownie, jak powaznie Komisja zrozumiala swe zadanie i postanowila je urzeczywistnic. Na rok biezqcy wyasygnowano rb. Z przeznaczeniem takowych jedynie na restauracje cokolu i pierwszego pi((tra naszej baszty na Gorze Zamkowej. Ze wzglydu na waznosc sprawy, tak zywo interesujqcej nasz ogol pospieszylem do pracowni p. S. Houwaltta, azeby zaczerpnqc blizszych szczegolow u zrodla. Uprzejmy gospodarz zapewnil mit( o swej gotowosci udzie1ienia wszelkich wyjasniet't. - Wlasnie za dni par((- mowil po chwili,- wyjezdzam w tej sprawie do Petersburga, azeby popracowac dla sprawy i nadac jej nieco szybcze tempo. Nasza miejska Komisja archeo1ogiczna pozostaje w sprawach restauracji zabytkow historycznych w zupelnej zaleznosci od centralnej Ces. Komisji Archeo1ogicznej, tamta zas u1ega kontro1i i dyrektywom Akademji Sztuki. Uprzedzam tedy wypadki i, majqc z sobq specja1nie w tym celu zgromadzony materjal pod postaciq dokumentow historycznych, p1anow,

15 VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZIURA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABAIGOS - XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENIMIS szkicow i zdj((c fotograficznych, stan(( przed Akademjl:J:, z prosbl:j: o pozwolenie na wygloszenie referatu o zabytkach prastarego budownictwa na Gorze Zamkowej i koniecznej potrzebie troskliwej opieki nad niemi, tudziez o dzisiejszym stanie tych zabytkow. Ogllj,dalismy te dokumenty, plany i fotografje. Srod tych ostatnich uderzyla mnie jedna, ktorej nie moglam od razu zrozumiec, wiyc gospodarz tlomaczyl z usmiechem: -To wierna kopja rzeczywistosci. Dla umieszczenia szyldu z napisem,kawiarnia", bezceremonialny przedsiybiorca nie zawahal si(( scil:j:c oskardem CZ((SC muru z zewnlj,trz, azeby szyld jego mial rowniejsze oparcie i jakiekolwiek okrycie z gory. I fotografja z przedziwnl:j: dokladnoscil:j: przechowala slady tych iscie wandalskich, dzikich zabiegow! - Jaki jest w ogolnym zarysie program robot restauracyjnych? - zapytalem. - Przedewszystkim b((dziemy przestrzegac, azeby wskrzeszajl:j:c i odnawiajl:j:c najdrobniejsze szczegoly prastarej budowy, utrzymac siy niezachwianie w granicach prawdy historycznej, popartej dokumentami i danego stylu. Poza tern, zadnych dopelnieii i dodatkow na podstawie fantazji i domyslow. Tak, naprzyklad, poniewaz absolutnie niepodobna ustalic, jakiem bylo pierwotne zakoiiczenie baszty Zamkowej ponad 2-em pi((trem, najprawdopodobniej damy dach p!aski i trwaly, znoszl:j:c jednoczesnie wszelkie nadbudowy drewniane. W ten sposob jednak nie wykluczamy moznosci wlasciwego dopelnienia, 0 ile z czasem zdobydziemy dane nowe i wiarygodne. Przewidzianem jest poszukiwanie poll:j:czet1 w piwnicach baszty z tajemnemy przejsciami i kurytarzami, wskrzeszenie otworow dzis zamurowanych, dopelnienie scian zniszczonych bl:j:dz Zybami czasu, bl:j:dz barbarzyiistwem ludzkiem, jednem slowem usuniycie niepotrzebnych nalecialosci i umocnienie kapitalne tego, co jest prastare, a tak wymowne i drogie... Nastypnie mowilismy o czasie, potrzebnym na dokonanie robot w roku biezl:j:cym. - Pozwolenie ostatecznie, jak mniemam, - rzekl p. Houwaltt, - najedzie w maju. Przygotowanie materjahl, a glownie cegiel, zajmie duzo czasu, gdyz trzeba je b((dzie wyrabiac wedlug specialnych modeli i rycznie z czerwonej gliny. W ten sposob do robot wlasciwych przystlj,pimy w sierpniu, lecz ukoiiczymy je napewno w zakresie zatwierdzonym. Baszta odrestaurowana w dalszej przyszlosci powinna bye uzyta na jakies muzeum pamilj,tek historycznych Litwy i Bialej Rusi... To pewne - dodac tu chyba nalezy- ze z chwill:j: rozpoczycia rozumnej i celowej restauracji zabytkow na Gorze Zamkowej, b((dl:j: stamtlj,d musialy ustlj,pic: strzaly porudniowe, afety kawiarniane oraz wszelkie zakusy i nadzieje wodocilj,gowo-kanalizacyjne. [pasirase u. - laikrascio korespondente] Kurjer la-ajowy, 1913, balandzio 5 (18), p. 3 Zinute is miesto valdybos,z zarz~du miejskiego" Jedna z najwiycej interesujlj,cych spraw, ktore rozstrzygano wczoraj w Zarzl:J:dzie Miejskim, jest referat czlonka zarzlj:dua. Tupalskiego:,W sprawie upiykszania miasta". Rozpatrujl:J:C plan miasta, refent uznaje niezb((dnem zmienienie planu tak zw. Stare go miasta, jak rowniez rozplanowania niezabudowanych rejonow nowego miasta. Projekt przewiduje urzl:j:dzenie calego szeregu skwerow i parkow. Wedrug referenta dziyki warunkom miejscowym - Wilno moze miec w samym centrum miasta jeden z naj pi((kniejszych parkow w Europie, gdyby udalo si(( pollj, czyc w jednl:j: calosc: Ciel((tnik, ogrod Botaniczny, Bernardynski i Altarjl:J: Jasinskiego i czyscil:j: Trzech Krzyskiej. W razie zgodzenia si(( rady mieskiej na projekt, radny Tupalski proponuje: 1) Uznac przeplanowanie miasta za bydl:j:ce na czasie. 2) Prace przy zebraniu i opracowaniu niezbydnych matetjalow powierzyc radzie miejskiej dla urzl:j:dziet1 miejskich, lub specjalnie wybranej komisji, ll:j:cznie z zarzl:j:dem miejskim. Nadac temu organowi prawo zapraszania na posiedzenia osob, obeznanych z tlj, sprawl:j:. 3) Polecic zarzl:j:dowi dostarczenia miejscowym organizacjom naukowym i artystycznym, ktore wyrazl:j: zyczenie zajycia si(( tlj, sprawl:!- odpowiednich matetjalow. 4) Zestawienie nowego planu przebudowy i rozwoju Wilna zalatwic przy pomocy konkursu, projekt ktorego opracowac powinien organ wymieniony w punkcie 2-ym. 5) Na nagrody konkursowe przeznaczyc 5,000 rb. (w.) Vertimai Kurjer Litewski, 1913, vasario 9, p. 2 Restauravimo darbai ant Pilies kalno Sausio 17 (30) dienl:j: miesto archeologijos komisija galutinai nutare jau siais metais pradeti pirmuosius restauravimo darbus ant Pilies kalno; jiems vadovauti pavesta akademikui architektui p. Severinui Houvaltui. Komisijos posedis jvyko pirmininkaujant miesto tarybos nariui p. K. Zuboviciui ir dalyvaujant specialiai tam tikslui is Varsuvos atvykusiam akademikui architekhli p. Stefanui Sileriui. P. Silerio pasiulymai ir patarimai pagrjstai buvo pripazinti kompetentingais, nesjau seniaijis paskyre labai daug laiko ir jdejo daug darbo, tyrinedamas jdomiausius lenkq statybos paminklus jvairiose vietovese, ir surinko turtingus rinkinius sioje lenkq meno srityje. P. S. Houvalto pasirinkimas vadovauti darbams iskalbingai liudija, kaip rimtai komisija suvoke savo uzduotj ir nusprende jl:j: jgyvendinti. Siems metams skirta 3760 rublil). Jie skirti tik mllslj boksto ant Pilies kalno cokoliui ir I aukstui restauruoti. Atsizvelgdamas j reikalo, kuris mns labai domina, svarbl:j: nuskubejau j p. S. Honvalto dirbtuv((, kad gancian smnlkesnes informacijos is pirminio saltinio. Malonns seimininkas patikino pasiruos((s pateikti visus paaiskinimns. - Kaip tik po kelitj dienlj, - sake netrukus, - isvykstu sino reikalu j Peterbnrgl:J:, kad padirbecian sino reikaln ir suteikcian jam greitesny eiglj,. Musq miesto archeologijos komisija istorijos paminkltj restanravimo klansimais lieka visiskai pavaldi Centrinei imperatoriskajai archeologijos komisijai, o pastaroji yra kontroliuojama ir gauna direktyvas is Meno akademijos. Uzbegdamas nz akil) nesekmems 77

16 VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZIORA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABAIGOS- XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENIMIS ir turedamas su savimi specialiai siam tikslui surinkt'! medziag'!, kaip antai - istorinius dokumentus, planus, eskizus ir fotografijas, pateiksiu akademijoje prasym'! leisti paskelbti referat'! apie seniausius pastatus ant Pilies kalno ir biitinybt,: juos saugoti, taip pat apie dabartint,: si11 paminkll! biiklt,:. Apziiirejau tuos dokumentus, planus ir fotografijas. Tarp pastan!il! mane sudomino viena, kurios is karto negalejau suprasti, tad seimininkas juokdamasis paaiskino: - Tai tikra realybes kopija. Verslininkas, kad pritvirtintl! iskab'! su uzrasu,kavine", be ceremonijl! nedvejodamas kirtikliu nukale dalj miiro, kad jo iskaba turet11 lygi'! plokstum'! ir priedang'! is virsaus. Si fotografija nuostabiai tiksliai issaugojo si11 is ties11 vandaliskq, laukini11 veiksm11 pedsakus! - Kokia yra apskritai restauravimo darb11 programa? - paklausiau. - Pirmiausia sieksime, kad atgaivindami ir atnaujindami smulkiausias senovinio pastato dalis islaikytume istorines tiesos ribas, paremtas dokumentais ir esamu stiliumi. Be to, jokiq papildym11 ir pried11, paremtq fantazija ar spejimais [neturi biiti]. Pavyzdziui, kadangi absoliuciai neimanoma nustatyti, koks buvo tikrasis pirminis Pilies boksto virsus virs 2-ojo auksto, greiciausiai darysime stog'! ploksci'! ir tvirt'!, naikindami kartu visus medinius antstatus. Tuo vis delto neatmetame deramo papildymo (uzbaigimo) galimybes, jeigu ilgainiui surasime naujq patikiml! duomenq. Boksto riisiuose numatytos jungci11 su slaptais praejimais ir koridoriais paieskos, siandien uzmiirytq angl! atkiirimas, laiko ir barbarisko zmonil! elgesio sunaikintq siem! atstatymas, vienu zodziu, nereikaling11 apnas11 pasalinimas ir kapitalinis sutvirtinimas to, kas yra senoviska, bet taip brangu ir iskalbinga... Veliau kalbejome apie laik'!, kuri truks siais metais vykdomi darbai. - Galutinis leidimas, kaip manau,- tare p. Houvaltas, bus geguzes menesi. Medziagq paruosimas, o svarbiausiaplytq, uzims daug laiko, nes reikes jas pagaminti pagal specialius modelius rankiniu budu is raudono molio. Taigi tikruosius darbus pradesime rugpjuti, bet uzbaigsime tikrai numatytu laiku. Restauruotas bokstas tolimesneje ateityje turetq tapti kokiu nors Lietuvos ir Baltosios Rusios istorines atminties eksponatq muziejumi... Tiesa, cia butina pridurti, kad pradejus proting'! ir tiksling'! Pilies kalno paminkll! restauravim'! is sios vietos tures buti pasalinti: saudymai vidurdieni, kavinit~ aferos ir visos pastangos bei viltys ivesti vandentieki ir kanalizacij'!. vyktq sujungti j vien'! visum'! Versyn'!, Botanikos sod'!, Bernardini.! sod'! ir Jasinskio altarij'! su Trijl! Kryzi11 kalno dalimi. Tuo atveju, jei miesto taryba sutiktl! su projektu, tarejas Tupalskis siulo: 1) Pripazinti miesto perplanavim'! esant neatideliotin'!. 2) Miesto pertvarkymui reikalingos medziagos surinkimo ir apdorojimo darbus pavesti miesto tarybai arba specialiai paskirtai komisijai kartu su miesto valdyba. Suteikti siam organui teist,: kviesti i posedzius susipazinusius su siuo reikalu asmenis. 3) Pavesti valdybai pristatyti atitinkam'! medziag'! vietinems mokslo ir meno organizacijoms, kurios pareiks llof'! uzsiimti siuo reikalu. 4) Naujo Vilniaus perplanavimo ir vystymo plano parengimui organizuoti konkllrs'!, kurio projekt'! turi parengti organas, paminetas 2 punkte. 5) Konkurso laimetojui paskirti 5000 rublit!. Kurjer krajowy, 1913, balandzio 5, p. 3 Zinute miesto valdybos skiltyje Vienas labiausiai dominancil! reikall!, kuriuos vakar sprende miesto valdyba, yra valdybos nario A. Tupalskio referatas,miesto puosimo reikalu". Nagrinedamas miesto plan'!, referentas pripazino esant neisvengiam'! vadinamojo Senojo miesto plano pakeitim'!, kartu ir neuzstatyil! naujamiescio rajon11 isplanavim'!. Projektas numato irengti nemazai skverq ir parkl!. Pasak referento, del vietos Sl}lygl! Vilnius gali paciame miesto centre tureti vi en'} graziausil! parkq Europoje, jeigu pa- 78

17 VILNIAUS AUKSTUTINES PILIES PRIEZ!ORA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABAIGOS- XX AMZIAUS PRADZIOS PERIODIKOS DUOMENIMIS Birute Rfita Vitkauskiene The Maintenance and Conservation of the Upper Castle in Vilnius according to Data from Late 19th- Early 20th_ Century Periodic Publications Summary The article is based on the efforts of the public and specialists to preserve the Upper Castle in Vilnius as reported in the press during the second half of the 19'h - early 20'h century (until the First World War). Castle Hill and the masonry walls of the buildings were constantly being damaged due to landslides and natural deterioration. Beginning in 1882, after the abolishment of the Russian Army citadel, the Vilnius Castle complex passed into the city's control. The site's maintenance work was performed by Janas Sprogis (Janis Sprogis) and Julian Krackovski (Julian Kraczkowski), historians appointed by the Imperial Archaeological Commission. After the failed 1905 restoration of the Royal Palace, when an attempt was made to brick in the Palace's old gothic wall using new bricks and to conceal the authentic wall, a larger group of contempora~y Vilnius intellectuals and architects contributed to putting the buildings in order. In 1908 the restoration commission consisted of city council members Michalas Venslavskis (Michal Wr;slawski) and Ksaveras Zubavicius (Ksawery Zubowicz), historians Flavianas Dobrianskis (Flawian Dobriafzski), Vladislovas Zahorskis (Wladyslaw Zahorski), Lucjanas Uziembla (Lucjan Uzir;blo), and Vaclovas Studniskis (Waclaw Studnicki), reporter Liudvikas Abramavicius (Ludwig Abramowicz), architect Vaclovas MichneviCius (Waclaw Michniewicz), and canon Kozickis (Kozicki). The commission consulted with Krakow architect Zygmunt Hendel, who began to prepare a conservation project. In 1913 the city's authorities gave the Upper Castle Conservation Project to Vilnius architect Sewe1yn Houwaht. He began consultations with Polish architect Stefan Szyller, who reported his impressions ofvilnius at the 4 February 1913 session of the Society for the Protection of Historical Monuments (Towarzystwo opieki nad zabytkami przeszlosci) in Krakow. Paradoxically, after a century of Russian Imperial occupation, consistent rules for the conservation of valuable gothic monuments were formulated in Vilnius. The object under restoration was seen as a national identity site and an effort was made to preserve the old part and avoid competing new parts. This method was also followed in part in rebuilding Gediminas Tower during , but after 1990 the creation of an image changed the conservation. The scientific conservation method was no longer followed in restoring the Royal Palace in Apie tai uzsimena Eduardas Budreika savo straipsnyje, skirtame XX a. pirmojoje puseje vykdytiems Gedimino pilies restauravimo darbams, zr. E. Budreika,,Gedimino kalno pilies Vilniuje vakarinio boksto rekonstrukcijos", Valstybines LTSR architekturos pamink/11 apsaugos inspekcijos metra tis, Vilnius, 1958, t. 1, p Geologine kalno sandara XX a. aptarta daug kartq, zr. paskutines publikacijas: R. Guobyte,,Vilniaus pilitt teritorijos egzotiskasis reljefas ir gelmit) sandara", Lietuvos pilys 2007, Vilnius, 2008, Nr. 3, p ; J. Satkunas, R. B. Miksys, V. Mikulenas, V. Minkevicius,,Geodinaminiai procesai Vilniaus piliq teritorijoje: slaitq deformacijos", Lietuvos pilys 2008, Vilnius, 2009, Nr. 4, p Cia nesuminesime smulkesniq ir populiarinamqjtj publikacijq, pateiksime svarbiausias: E. Budreika, min. veik.; E. Budreika,,Aukstutine pilis", Lietuvos pilys, Vilnius, 1971, p , il.; F. Sliesoriunas,,Gedimino aikste Vilniuje", Acta Historica Lituanica, t. XIII, Vilnius, 1980; Lietuvos architekturos is tarija. Nuo seniausili laikl! iki XVII a. vidurio, t. I, red. J. Minkevicius, Vilnius, 1988, p ; Lietuvos TSR istorijos ir kulttlros paminkh1 sqvadas. 1. Vilnius, Vilnius, 1988, p. 53; N. Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektura, Vilnius, 1989, p , ; V. Drema, Dingf}s Vilnius, Vilnius, 1991, p ; E. Striskiene, Vilniaus pili!f valstybinio kulttlrinio rezervato teritorijoje iki 2006 m. atlikllf archeologini!f tyrim!f analize ir apibendrinimas, II dalis: VPVKR teritorijoje esanci!f archeologinilj objekllf bibliografija, Vilnius, 2006; R. Virganaviciute, Aukstutines pilies gynybines sienos liekanos - G205K8, Arsenalo g. 5, Vilnius: Bibliografija (duomenys, surinkti UAB PRI (UAB Projektavimo ir restauravimo instituto) ir VAA (Vilniaus apskrities archyvo) archyvuose), Vilniaus pili4 valstybinio kulturinio rezervato direkcijos archyvas, 2005, p Maskvos archeologijos draugija, ikurta 1864 m., po 1881 m. pasivadinusi lmperatorisk<ua, buvo pagrindine metodine ir moksline senoves paminklq restauravimo institucija Rusijos imperijoje. 5 «0 BHOBb OTKpb!TOH QepKBH XJ Bei<a B KHeBe JJO)KeHHH HCCJJe).IOBaHHH B CB51311 C HOBbiMH 33CTpOHKaMJ1 ropo).la», 3oo'luu, 1911, Nr. 10, p ; H. MuxaJIOBCKHH, «PecTaspal.\HOHHbTH 3YJ.I», 3oO'Iutt, 1911, Nr. 43, p E. A. liopucoba, T. II. KaJKp;aH, PyccKaR apxumekmypa KOH1Ja XIX- Ha'l. XX e., MocKsa, T. Dambrauskaite, Aukstutines pilies Kunigaiksci4 rumai Vilniuje. Istoriniai tyrimai, Vilnius, 1986: Istorine apzva1ga (Vilniaus apskrities archyvas, toliau- VAA, f. 5, b. 3892a); Ikonografija (VAA, f. 5, b. 3892b); Saltiniai (VAA, f. 5, b. 182). 8 R. Virganavicifite, min. veik., p LVIA, f. 938, ap. 4, b. 1317:,)J,eno o pemohte 6anmn 11 CTpOeHHH Ha 3aMKOBOH rope". 10,Wycieczka na gory Zamkow~", Kalendarz Domowy Litewski, Wilno, 1882,p ,Zjazd archeologiczny w Wilnie", Kraj, 1893, Nr. 38, p Straipsnis parengtas pagal medziag~, paskelbt~ Vilniuje leidziamame Jaikrastyje J1Wn06CKUe enapxuajlbhble eeoomoclnu, 1893, Nr

18 VILNIAUS AUKSTUTINES PlLIES PRIEZIORA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABATGOS- XX AMZIAUS PRADZIOS PERlODlKOS DUOMENlMIS 12 Visf! suvaziavimo eigf! issamiai nusviete laikrastis JJumo6c Kue enapxuaflbhbze 6edoMocmu, 1893, Nr JJumo6CKO-fl3blttecKue o 1epKu. l1cmoputteckue U3C!ledo- 6GHUJ! Teo6a!lbda, BHnhHa, 1890, p. 108, 137, «IlpOTOKOfl 2-ro 3aCe)J.aHH.ll BHJieHeKOfO OT)J.eJieHJ1ll rrpenbap HTeJi bhofo KOMHTeTa ITO yetpohetby IX apxeojiofl1- qeekofo ebe3)j.a B ropo)j.e BlinhHe», JJumo6CKue enapxua!lbhbze 6edOMOCinU, 1892, Nr. 15. Ruosdamiesi suvaziavimui, komiteto nariai isipareigojo surinkti medziagf! istorinil! straipsnil! rinkiniui ir bibliografin(( rodykly. 15 Suvaziavimo ap:lvalgoje komentatorius paminejo, kad ne vienas is ankstesniq suvaziaviml! nebuvo rengtas su tokia baime, kaip turej((s vykti Vilniuje. Be abejones, bijota ispuoliq pries valdzif!., Pod koniec, hr. Uwarowa w ostatniej pozegnalnej przemowie oswiadczyla i.e zaden z dotychczasowych zjazd6w nie budzil tylu obaw i rozmaitych przypuszcze11, ile wilej1ski, lecz skoro wygloszona przez p. Uspe1?skiego hypoteza o pochodzeniu Rusi od german6w [...} lub tez stwierdzenie p. Beccenbergera, i.e nie slowianie ruscy, lecz /itwini zamieszkujq la-aj ten od 7, 000 lat, nie wywolaly na zewnqtrz iadnych objaw6w nami~tnosci, to wnosic ztqd mozna, ie przyszle zjazdy archeolog6w przez to juz samo wy legitymowaly si? z czystosci swych zamiar6w i zap ewnily sobie zaufanie." -, Zjazd areheologiczny w Wilnie", JJumo6cKue enapxua!lbhbze 6edoMocmu, p Sis pranesimas buvo paskelbtas B. BacuJieBCKHH, «rae HaXOllHJie.si BHJieHeKHH KpHBOH 3aMOK», Tpydbz IX apxeo!locu 'teckoco Cbe:Jda 6 BullbHe, , red. II. C. Ysaposa, C. C. Cnyl.\KHH, MocKBa, 1895, t. 2, p Pasak laikrascio Kraj komentatoriaus (zr. 10 isn.), V. Vasilevskio hipoteze, kad Kreivasis miestas buvo Boksto gatves rajone, sujaudino klausytojus, nes anksciau istorikai jau buvo sutary, kad taip buvo vadinama Zemutine pilis Gedimino kalno papedeje, kurif! kryziuociai neva uzeme 1390 m. 17 H. H. Cnpor11c, ).[eiicm6ume.nbhble HaCe!l bhuku 6bL61.Ueco Be.n. KHJL:Jicecm6a JJumo6cKoco Ha no'i6e C6udeme.nbCm6a eco ()pe6hux JOpudw.fecKux namrmhuko6, C.-IleTep6ypr, H. CnporHc, «BHJieHCKM 3aMKOBaH ropa 11 ykpamaioii.\he ee B HaeTO.llll.\ee BpeM.ll pa3bajii1hbi ApeBHero re)j.hmhhobekofo 3aMKa», JJumo6cKue enapxuqjlbh bze 6edoMocmu, 1883, Nr. 38, p E. Striskiene savo sudarytoje bibliografijoje klaidingai nurode leidinio metus. 19 Arsinas - 0,71 em; sieksn.is - 2,13 m; verskas- 4,4 em. 20 Panasiis dideli langai isliko Lietuvos Kamenecko bokste. Zr. 3 pav. 21 H. CnporHc, «BHJieHcKa» 3aMKOBa» ropa 11 YKpama!Oll.\He ee B HaCTO.llll.\ee BpeMl! pa3bajii1hbl ApeBHero re)j.hmi1hobekoro 3aMKa», p F. Sliesoriunas, min. veik., p. 44; N. Kitkauskas, min. veik., p B. Mopo30B, l1cmopujl apxumejanypbl Ee.napycu. 3noxa KJIQCC li4u~a, 1111HCK, 2006, p «ropoaa-ea)j.bm, BulleHcKutl 6ecmHuK, 1914, geguzes 20, Nr Vilniaus miesto valdybos sodt! komisijos veiklq detaliai aprase F. Sliesorifinas, zr. min. veik., p Zr. J. Satkunas, R. B. Miksys, V. Miku1enas, V. Minkevicius, min. veik., p Cia publikuojama informaeija apie 2004 ir 2008 m. nuosliauzas ir bibliografija F. Sliesoriunas, min. veik., p LVlA, f. 938, ap. 4, b. 2113: Vilniaus miesto dumos ir sodl! komisijos dokumentl.j byla «06 yctpohctbe 3aMKOBOH ropbi AIDI rynj!hhll ». 29 XIX a. paskutiniame ketvirtyje Vilniuje dirbo Peterburge ir Varsuvoje studijas baig(( vietiniai kadrai. Miesto arehitektai ir inzinieriai Julijonas Janusevskis (g. 1857), Kiprijonas Maeiulevici us (g. 1830), varsuvietis Feliksas Jasinskis ( ) mokesi Peterburge. - P1aCiau zr. N. Luksionyte-To1vaiSiene, Istorizmas ir modernas Vilniaus architektliroje, Vilnius, 2000, p ir toliau. 30 LVTA, f Vilniaus areheografijos komisijos arehyvas. 31 F. Sliesorifinas, min. veik., p Ten pat, p. 75. F. Sliesoriiinas raso, kad kavin(( ifenge grafas Antanas TiskeviCius. IS autoriaus interpretaeijos atrodo, kad kavines savininkui labai riipejo gaunamas pelnas. Nemanau, kad si interpretaeija tiksli, greiciausiai tai duokle pub1ikaeijos laikotarpiui. Grafas A. Tiskevicius buvo miesto geradarys, 1abai turtingas zemvajdys, kaip ir kiti sios seimos nariai daug prisidej ys prie Lietuvos istorijos puoselejimo, vienas is Mokslo myletojl! draugijos muziejaus remejl!. Zinant, kad jo brolis, Uzutrakio savin.inkas Juozapas TiskeviCius lesomis reme Vandalinf! Sukevicil!, issinuomojusi Trak4 salf! su pilirni ir bandziusi s! objektf! apsaugoti ir tyrineti (zr. apie tai straipsni, Zamek w Trokaeh", Kurjer litewski, 1905, rugsejo 14, Nr. 11, p. 3), neitiketina, kad siam filantropui biltq riipejy gauti pelnf! is pi lies bokste irengtos kavines m. A. Tiskeviciaus kavine buvo uzdaryta. 33,Oehrona zabytk6w starozytnyeh", Kwjer litewski, 1905, rugsejo 10(23), Nr. 8, p. 2:,Departament Spraw og6lnych wygotowal projekt podzielenia calego pm1stwa na okr~gi archeologiczne dla baczenia za konserwacjq zabytk6w starozytnych. Okr~g archeologiczny wilenski obejmie guberni~ wilenskq. " 3 4 T. Dambrauskaite, min. veik., p H. Cnporl!C, «PeMOHT re)j.l!mhhekoro 3aMKa», 3anadHblii 6ecmHuK, 1905, Nr Sio leidinio nera nei Lietuvos mokslq akademijos, nei Viln.iaus universiteto bibliotekose. 3 6 T. Dambrauskaite, min. veik., p Ten pat, p W. Zahorski,,Z zamkowej g6ry", Kurjer Litewski, 1906, geguzes 21, Nr. 113, priedas, p Meno kiirinhj aukcionas. Katalogas N1~ 6, Vilnius, gruodiio 17 d., 2008: parduodamas a1iejumi tapytas paveikslas, Gedimino bokstas Pilies kalne (sirnbolinis Zigmo Sierakausko kapas Pi lies kalne)", 1916, autorius- Juozapas Berkmanas. 40, Jakie smutnie wyglqda ten zabytek XIV wieku, oblany brudnym szarym cementem, kt6ry sprawia wrazenie obrzydliwych lat na wspanialym plaszczu ksiqz~cym. Nie wiem, czym pomyslem bylo to zalanie cementem szczytu sciany i filar6w, ale przyznac trzeba, i.e pomysl to byl niesci~sliwy i niemalo przyczynil si~ do dalszego rozsypywania si~ w gruzy ruin. [...} Ze zdumieniem i oburzeniem zobaczywszy, i.e scian~ wschodniq, ze sladami na niej luk6w gotyckich i piliastr6w, starannie ociosujq i okladajq szczelnie nowiutkq ceglq. Jezeli tak dale} p6jdzie, to wla-6tce zamaist pi~knej ruiny b~dziemy oglqdali nowq scian~, raczejfuteral, w kt61y m zostanq pochowane i stracone dla badacza wszystkie ciekawe szczeg6ly starodawnej budowy. Gdyby si~ choc postarano o cegly, odpowiadajqce staroiytnym pod wzgl~dem rozmiar6w i koloru. " 4 1 Straipsni (H. CrrporHc, «PeMOHT r e)j.hmhhekoro 3aMKa») issamiai atpasakojo tik T. Dambrauskaite, min. veik., p N. Kitkauskas, min. veik., p. 63 apsiribojo trumpu pagrindinil! darbl! paminejimu.

19 VILNIAUS AUKSTUTTNES PlLfES PRJEZIDRA IR KONSERVAVIMAS XIX AMZIAUS PABAIGOS- XX AMZIAUS PRADZIOS PERJODIKOS DUOMENIMIS m. sudarytos komisijos darbq pagal archyvinius saltinius pakomentavo T. Da mbr auskaite, min. veik., p V. Michnevicius ( ), kaip ir daugelis XX a. pradzios architekt4, baige studijas Peterburge; S. Blazevicius taip pat buvo zinomas Vilniuje asmuo, 1899 m. isigijo valdq Antakalnyje, vadinamq Tivoli, ir atnaujino pastatus, zr. N. L uksionyte Tolvaisiene, min. veik., p. 25, 105 ir toliau. 44 T. Dambrauskaite, min. veik., p Ten pat, p L. A. [L udwik Abt amowicz],, Opieka nad zabytkami", Kwjer Litewski, 1908, spalio 7, p ,Restauracja resztek muru przeprowadzona przed kilku laty w spos6b, urqiajqcy wszelkim po}f!ciom artystycznym - razila milosnik6w zabytk6w przeszlosci, szyldy na baszcie Gedyminowej oburzaly nawet obo}f!lnych jilist6w. Zarzqd miejski, poczuwajqc si? do obowiqzku gospodarza tych pamiqtek, zaprosil w niedziel? na G6r? Zamkowq grono os6b kompetentnych i ineresujqcych Si? konserwacjq zabytk6w, w celu naradzania Si? nad sposobami ratowania tego, co jest i zapobieienia dalszemu rozsypywaniu si? w gruzy. "-Ten pat, p , Postanowiono r6wniei odfotografowae dokladnie wszystkie fragmenta ruin w stanie obecnym. Podjql sirj tego dokonae p. Michniewicz, architekt miejski, przyszly kierownik robot, pojmujqcy swe zadanie w spos6b czyniqcy mu zaszczyt. Bezwqtpienia przy restauracji mur6w potrzebne b(/dq obszerne mate1jaly 1ysunkowe z r6inych czas6w, oraz przyczynki do rekonstrukcji w postaci wykopanych r6inemi czasy cegiel, ulamk6w, iebrowan i t.d. Zbi01y takie posiadajq, o ile wiemy, p. Lucjan Uziemblo i Wladyslaw Zahorski, kt6rzy- bezwqtpienia ch?tnie ich udzielq w razie potrzeby. " - Ten pat. 49 Muzeum Narodowe w Krakowie, sign. III Piesini uose vaizduojarni boksto matavimai. Abu piesiniai be datos. Muziejaus darbuotojai malonai pateike sill piesini4 fotografijas, ir jos buvo perduotos Pili4 tyrimo centrui,lietuvos pi1ys". 50, Wykopaliska", Kwjer krajowy, 1913, spalio 23:,Podczas robot kanalizacyjnych-wodociqgowych na ul. Zamkowej nafl a.fiono na szczqtki dawnego muru, okalajqcego dolny zamek. Na placu Katedralnym natrajiono na loch, lecz go nie badano szczeg6lowo ze wzglf!du na pospiech, z jakim prowadzone sq roboty wobec zbliiajqcej si? zimy. Tamie, na placu Katedralnym, znaleziono przedniq CZf!Se stalowego kutego pancerza. Pozatem w dalszym ciqgu znajdywan(j sq w objitosci dawne kafle i inne wyroby ceramiczne. " 51,Wykopaliska", Kwjer krajowy, 1913, lapkricio 9:,Przy ostatnich robotach, prowadzonych u wylotu ul. Zamkowej i na placu Katedralnym - tej najciekawszej dzielnicy starego Wilna, stanowila bowiem ona te1ytorium dawnego Zamku kr6lewskiego, natrajiono na stare fondamenty kated1y, na szczqtki dawnych mur6w, otaczajqcych Dolny zamek, fundamenty bramy zamkowej, postawy mostu zwodzonego nadfosq. Odlayto teijakies kanaly, z kt61ych jeden byl prawdopodobnie lochem, prowadzqcym do Zamku kr6lewskiego, drugi zas m6gl sluiye celom dawnej kanalizacji. Scislej nie badano szczqtk6w dawnych budowli ze wzgl?du na brak czasu, i na to, ii takowe badanie nie wchodzilo by w zakres prac organ6w technicznych, kierujqcych robotami kanalizacyjno-wodociqgowemi. Okazy dawnych cegiel wraz z oznaczeniem miejsca, z kt6rego zostaly wyjfjte, przechowywane sq przez miejskq komis}? archeologicznq. " 52 Vilniaus Rybakovo dailes mokyklos mokiniai kopijavo koklil! omamentus. Kitos dailes mokyklos taip pat ruosesi surengti archeologinilj radinil! studijl! praktik<!, zr. ten pat. 53,Na Zamkowej g6rze", Kwjer krajowy, 1913, geguzes 2 (15), p. 4:,Zarzqd miejski postanowil wybudowac ladnq wielkq altanf!. ";,Na g6rze Zarnkowej", Kwjer!a ajowy, 1913, geguzes 12 (25), p. 3:, Wkr6tce ma bye urzqdzona altana betonowa, na miejscu walqcej si? drewnianej. Po zmontowaniu nowych maszyn, G6ra Zamkowa ma bye oswietlona elekt1ycznosciq. " 54, 0 wystrza1 armatni", Kwjer krajowy, 19 13, geguzes 28 (birzelio 1 0), p. 3:, Czlonek Cesarskiej komisji archeologicznej p. Romanow, kt61y przyjeidial niedawno do Wilna uznal, ie wystrzal armatni na g6rze Zamkowej przyczynia si? do r6jnowania zwalisk. Wedlug posiadanych danych, wla 6tce w Petersburskiej Cesarskiej komisji archeologicznej rozwaiana brjdzie sprawa zaprzestania nadal strzal6w armatnich. " 55, 0 wystrza1 armatni", Kurjer!a ajowy, 1913, rugpjucio 30, p. 3:,Nieraz poruszano spraw? skasowania wystrzalu annatnego w poludnie na g6rze Zamkowej, wychodzqc z tego zaloienia, ie huk wystrzalu bardzo ujemnie wplywa na znajdujqce sirj na g6rze ruiny zamku. Toi samo stwierdzil i artysta archeolog Romanow, czlonek korespondent Cesarskiej Akademii Archeologicznej podczas swego pobytu na wiosn? w Wilnie. Wladze obiecaly, gdy zostanq ustawione na ulicach zegmy miejskie, zniesc zwyczaj strzelania na g6rze Zamkowej. Teraz gdy jui sq zegmy, moina miee nadziejf!, ie w blizkiej przyszlosci nie uslyszymy w poludnie tradycyjnego huku armatnego, rozlegajqcego si? z g61y Zamkowej. Co daj Bote jaknajpr(jdziej. Wczoraj bylismy swiadkami,jak podczas wystrzalu posypaly si? kawaleczki muru. Kaidy kraj, kaidy narod konserwuje swoje pamiqtki. Pomyslne rujnowanie takowych nazywamy - wandalizmem. Nadomiar wszystkiego miasto za kaidy wystrzal - wykonywajqcy robot? destruktywnq- placi I rb. " 56,W sprawie urz'}dzen miejskich", Kwjer krajowy, 1913, birzelio 2 (15), p. 3:,Do decyz;ji zarzqdu miejskiego zostalo oddane postanowienie komisji urzqdzen miejskich. [...} 4. Wykupienie lub zamienienie od kapituly rz.-katolickiej,altarji Jasil1skiego ", wielkosci okolo 27 dziesi?cin [I desimtine buvo lygi apie I,I ha]. " 57 E. Budreika,,Gedimino kalno pilies Vilniuje vakarinio tioksto rekonstrukcijos", Valstybines LTSR architekturos paminkllj apsaugos inspekcijos metrastis, Vilnius, 1958, t. 1, p. 6-7, il. 3 ir4. 58 Zr. 2 priedq. 59 M. Omilanowska, Architekt Stefan Szyller ( ), Warszawa, ,Sprawozdanie z posiedzenia Konserwatorskiego Tow. Op. n. Zab. Przeszlosci", Przeglqd Techniczny, 1913, r. 39, t. LI, Nr. 9, p. 117; cit. ism. Omila nowska, min. veik., p. 201, isn Ten pat, p. 11 7:,Zachowane szczqtki zamku zatracily dawny charakter przez otynkowanie cementem w ostatnich czasach, kt61y teraz kruszy si? i odpada. Stosunkowo najlepiej zachowanq CZf!sciq zamkujest baszta, kt6ra w celu konserwacyi zakryta zostala,fitteralem " z desek. Poruszony w niekt6rych sferach miasta fantastyczny projekt odbudowania zamku komisya odrzucila, uchwalono natomiast starannie zakonserwowac ruiny w obecnym ich stanie i przeprowadzic dokladne badania baszty. " 81