PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILIQ TYRINEJIMQ ISTORIJOS

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI VILNIAUS PILll.! TYRIMAI PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILIQ TYRINEJIMQ ISTORIJOS BIRUTE RUTA VITKAUSKIENE Vilniaus pilil! valstybinio kultiirinio rezervato direkcijos Mokslinil! tyriml! skyriaus vedeja, Vilniaus dailes akademijos destytoja I. Prarastas XVill a. pabaigos miestas ir pilys,vilnius atrode chaotiskai. Daug riiml.l, aplink - menkos lusnos. [... ] Link didingos katedros vedancios gatves buvo negristos, pilnos visokiausitt siukslil! [... ]. Namai daugiausia mediniai, nors buvo ir keletas murinil!. ISsidriek((s kalvos papedeje, dviejl! upil! (Neries ir Vilnios) santakoje, miestas buvo labai nesvarus. Kiaules lakste kur pakliuvo." Jozefas Frankas, 1804-1805 m. Is J. Frankas, Atsiminimai apie Vilnil{, Vilnius, 2001, p. 49-50. Vilniaus piliq tyrinejimq istorija skaiciuoja antritii simt<~. metq. Pirmosios publikacijos, kuriose pateikiamos istorines zinios apie Vilniaus pilis, pasirode XIX a. treciojo desimtmecio pabaigoj e Varsuvoj e leidziamuose literaruriniuose zumaluose ir laikrasciuose. Sie leidiniai, atsirad(( br((stant 1831-1832 m. sukilimui, buvo menkai iliustruoti. Juose publikuoti Vilniaus piliq vaizdai, atspindintys XVIII a. pabaigos - XIX a. pradzios padeti. Tuometiniai laikrasciai neturejo kitokios iliustracijq spausdinimo technologijos, galejo tik padruyti medzio arba vario raizini pagal originalq piesini arba paveiksl<~.. Retais atvejais buvo publikuojamos litografijos. Tas pats Vilniaus Pilies kalno vaizdas is siaures puses publikuojamas 1829 m. ir kiek supaprastintas - 1835 m. 1 (1 pav.) Sio vaizdo originalas - litografija - isliko Varsuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose. 2 Pilies kalno ir Gedimino boksto isvaizda pana8i i matom'l. dailininko Juozapo Pe8kos 1808 m. akvareleje. 3 Panasus atvaizdas - nezinomo dailininko 1805 m. nutapytame peizaze, Vilniaus pilys is siaures puses". 4 Litografuoti Vilniaus miesto ir piliq paveikslai atsirado po 1817 m., kai Vilniaus universitete buvo irengta 1. Vilniaus pili!{ griuvesiai. Litografl}a is Melitele, 1829. The Ruins of the Castles in Vilnius. Lithograph from 'Melitele : 1829. 6 2. Pilies kalnas Vilniuje. Medzio raizinys pagal Cegli1iskio piesini is Tygodnik Ilustrowany, 1861, t. 3, Nr. 74. Castle Hill in Vilnius. Woodcut based on Cegliliski s drawing in 'Tygodnik!lustrowany', 1861, t. 3, nr. 74. litografijos spaustuve. 5 MedZiag'l.litografams teike piesejai ir tapytojai. XIX a. treciajame ir ketvirtajame desirntmetyje spaustuviniai darbai ypac pagyvejo, kai litografu buvo paskirtas Motiejus Psibilskis (1795-1867). Kaip tik jis 1832 m. isspausdino dailininko Karolio RaCinskio sukurtq_ architektiirini Vilniaus Zemutines pilies rii.mq ir katedros vaizdq_, pagyvint'l. ivairiq socialiniq sluoksniq vilnieciq stafazinemis figl1romis. 6 Padetis placiajai publikai skirtoje periodikoje pradejo sparciau keistis XIX a. sestojo desimtmecio pabaigoje, kai Lenkijoje ir Lietuvoje prasidejo iliustruotq dienrasciq era. Puikiq Vilniaus piliq vaizdl!, perpiestq is litografijl!, o krutais ir originaliq tapybos darbq paskelbe Varsuvoje leidziamas Tygodnik Ilustrowany. 7 (2, 3 pav.) Laikrastis savo raizytojams duodavo israizyti spaudai ne tik pries kelet'l. desimtmeciq Lietuvos dailininkq sukurtq peizaiq litografijas (antai Waclawo Przybylskio straipsniui iliustruoti panaudota pries 1842 m. dailininko Vincente Dmachausko nutapyta Vilniaus panorama, kuri buvo litografuota 1842 m. 8 ), bet ir Vilniaus fotografo Abdono Korzono 1860-1861 m. padarytas piliq vaizdq nuotraukas (pagaljas tam paciam W. Przybylskio straipsniui iliustruoti laikrascio dailininkas Podbielskis israize medzio raizinius). 9 Reikia pasakyti, kad A. Korzono peizazines Vilniaus panoramos butq greitai isstiimusios kitokiomis technikomis atliktq Vilniaus vaizdq publikavim'l. laikrasciuose. Taip portretine fotografija XIX a. antrojoje puseje isstume tapybini ir piestq_ realistini psichologini LIETUVOS PILYS 2007

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILHJ TYRINEJIMV ISTORIJOS 3. Vilniaus vaizdas. Pries 1842 m. Podbielskio piesinys is Tygodnik Ilustrowany, 1861, t. 4, N1: 113. A View of Vilnius. Prior to the 1842. Podbielski s drawing in 'Tygodnik Ilustrowany ', 1861, t. 4, nr. 113. portretl\c. Taciau issigandusi isip1ieskusio suki1imo Rusijos administracija fotograflt A. Korzonlt istreme i Sibirlt., o fotografuoti miesttt vaizdus be specia1aus leidimo apskritai uzdraude. Po 1864 m. Vilniaus paminklq aprasymai ir vaizdai laikrasciuose aptinkami retai. 10 Todel XIX a. astuntajame desimtmetyje vel grizo susidomejimas senais piesiniais, litografijomis ir tapybos darbais. XIX a. antrojoje puseje ir pabaigoje Lietuvos ir Lenkijos visuomenej e prasidej o tikra jq kolekcionavimo ir publikavimo epidemija. Daugiau nei 100 mettt kaip vienas svarbiausiq Vilniaus Zemutines pities rumq ikonografijos saltiniq buvo minimas Zemutines pilies rflmus vaizduojantis K. RaCinskio paveikslas. Dauginamas begale kopijq, kai kuriose nebematyti apacioje po piesiniu padaryto iraso,buvusiq J ogailaiciq rflmq Vilniuj e vaizdas". 11 Sio piesinio variantai buvo skelbiami periodikoje ir litografijq albumuose, kartais net veidrodiskai apversti. Pavyzdziui, taip atsitiko su straipsnyje,lietuviq kunigaiksciq pilis Vilniuje" publikuotu Zemutines pilies rflmq atvaizdu. 12 ( 4 pav.) Taip pat veidrodiskai apverstas Zemutines pities rflmq vaizdas pagal Napoleono Ordos piesini idetas Varsuvoje 1875 m. isleistame Maksimiljano Fajanso litografijq albume, skirtame Gardino, Vilniaus, Minsko, Kauno ir kitq Zamek ksll!4t lllewsklch w Wllnle, przed roklem 1797. 4. Lietuvos lamigaiksch(pilis Vilniuje pries 1797 m. Varia raizinys pagal K. RaCinskio paveikslq is Tygodnik llustrowany, 1872, t. 10, Nr. 251. The Vilnius Castle of Lithuania s Dukes prior to 1797. Copper engraving based on Karol Raczy1iski s picture in 'Tygodnik Ilustrowany ', 1872, t. 10, nr. 251. LIETUVOS PIL YS 2007 7

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILHJ TYRINEJIMV ISTORIJOS, >, 5. Vilniaus Zemutines pilies riimai. J I. Krasevskis, pries 1841 m. J Oziemblovskio litografija. The Lower Castle Palace in Vilnius. J6zef Ignacy Kraszewski, prior to the 1841. J6zef Oziemblowski lithograph. buvusios Abiejl! Tauhl. Respublikos gubernijl! miestl! paminklams. 13 Toks atkaklus to paties atvaizdo naudojimas liudija, kad kitokil! paprasciausiai nebuvo. Prie sio vaizdo kartais budavo nurodoma, kad jis padarytas pagal kaikoki. architekto Rossi piesi.ni. Si nuoroda i autentisk&. saltini tarsi garantavo, kad atvaizdas tikras. Taip pat ir istoriografijoje buvo ir tebera isitvirtinusi ir nuolat kartojama nuomone, kad yra buv((s vadinamasis architekto Piotro Rossi padarytas Zemutines pilies riiml! piesinys ar planas ir net nurodomos tikslios jo sukiirimo datos - 1779 m. 14 (nors Rossi Vilniuje minimas tik nuo 1787 m.), 1793 m. 15 Pabandykime atskirti informacijas apie Rossi piesinius ir planus. Vladas Drema buvo isitikin((s, kad Rossi buvo autorius Zemutines pilies riiml! pietinio vaizdo, apie 1820 m. patekusio i Cartoriskil! rinkinius Pulavuose. 16 Taciau is tikn.ul! mes nezinome, ar koks nors Rossi piesinys, vaizduojantis Zemutines pilies riimus, apskritai egzistavo. Zinia apie Rossi piesinius greiciausiai buvo paimta tik is nuorodl! paciose Zemutines pilies rliml! vaizdl! kartotese. Atrodo, kad informacija apie neva buvusius Rossi piesinius pirmiausia buvo paskelbta 1841 ir 1843 m. Mykolo Homolickio straipsniuose. 17 Autorius nurode, kad negalejo susipazinti su Rossi piesinil! originalais, sukurtais pries 1797 m., kurie, jo ziniornis, buv(( nupirkti mazdaug pries 20 metl! ir padovanoti PulaYl! bibliotekai. Kitoje vietoje jis tiesiai raso, k:id egzistuoja Rossi Vilniaus planas, sukurtas 1794 m., kuri autorius yra mat((s pries kelerius metus, bet veliau jis pateko i Pulavl! dvaro rinkinius. Autorius taip pat nurodo, kad sio plano kopijos dar yra Vilniuje. Is sio Homolickio teksto atrodo, kad jau apie 1840 m. Vilniuje nebegalima buvo gauti ne vieno XVII ar XVIII a. miesto plano originalo. 18 Stai sios zinios ir tapo visl! velesnil! spekuliacijl! saltiniu, nes tik jornis remiantis buvo teigiama, kad Pulavuose esll_ saugomi Rossi piesinil! origina1ai. Is tolesnil! Rossi piesinio paminejirnl! Homolickio straipsnyje matyti, kad jam teko naudotis J. Oziemblovskio litografuotais ir M. Balinskio bei J. I. Krasevskio darbuose pub1ikuotais Zemutines pilies riiml! pietines puses vaizdais. 19 Abu sie vaizdai priklauso minetl! K. Racinskio piesinio kartocil! serijai. (5 pav.) Taigi lllusl! zvilgsnis krypsta i Pulavus, Cartoriskil! dvaq, kuriame 1801 m. buvo ikurtas lenkl! tautinio pasididziavimo objektas - pirmasis tautos muziejus. Ar siunte sio muziejaus bibliotekai kunigaikstis Adomas Cartoriskis is Vilniaus kokius nors architekto Rossi piesinius - i si klausim&. gali atsakyti tik skrupulingas muziejaus rankrastinil! inventoril! tyrirnas. 0 kad siunte ivairius piesinius ir eksponatus is naikinaml! Vilniaus istorinil! pastatl! - apie tai liudija 1828 m. publikuotas Gotikinio namelio (Domek Gotycki) Pulavuose kolekcijl! katalogas 20 ir irasas po vienu is Vilniaus Zemutines pilies fullll! vaizdl!, siandien priklausancil! Cartoriskil! muziejaus kolekcijai:,6. Galerija, kuria sv. Kazirnieras Jogailaitis i baznycill_ eidavo, marmurinio karnizo nuolauza, kuri&. siunciu, yra is tos galerijos vidaus paimta." 21 Taip pat ir kitas piesinys, vaizduojantis klasicistin(( katedr&. ir prie jos dar stovincius Zemutines pilies rumus, saugomas kunigaikscil! Cartoriskil! muziejuje (Grafikos rinkiniai, Rr 490), pagristai laikomas kompiliaciniu, o ne padarytu is natiiros 22 Dar vienas identiskos kompozicijos Zemutines pilies riiml! is pietl! puses vaizdas buvo padovanotas Osolinskil! bibliotekai Lvove (dabar - Lvovo moksll! akademijos bibliotekos grafikos rinkiniai). 23 Jis priklause liudnos reputacijos 8 LIET UVOS PIL YS 2007

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILIQ TYRINEJIMQ ISTORIJOS 6. Vilniaus pili!{ plan as pagal 1779 m. architekto P Rossi piesini. T. Dambrauskaite, Vilniaus Aukstutines pilies kunigaiksci\l riimai. Istoriniai tyrimai. Ikonografija, Paminkll{ konservavimo institutas, Vilnius, 1986, f 5-3892 b, p. 30. The Plan of the Castles in Vilnius based on the 1779 drawing by Architect Piotr Rossi. T. Dambrauskaite, Vilniaus Aukstutines pilies kunigaiksci11 riimai. Istoriniai tyrimai. Ikonografija, Paminkll{ konservavimo institutas, Vilnius, 1986, F 5-3892 b, p. 30. Vilniaus universiteto profesoriui medikui Augustui Becu (1771-1824 ). Sios akvareles ne tik legendos tekstas identiskas Cartoriskit! rinkiniuose saugomam piesiniui Rr 489, bet ir pats irasas padarytas ta pacia rasysena. Piesinyj e yra pastaba,r ys. i sztych. Rossi" (,Piese ir raize Rossi"). Sioje pastaboje yra nuoroda i kazkoki Rossi raizini. Dar vienas, greiciausiai identiskas atvaizdas saugomas Lvovo paveikslq galerijoje (taciau jo neteko pamatyti)2 4 Akivaizdu, kad Rossi darytq Vilniaus Zemutines pilies piesinil! ir akvarelil! su tokiais paciais irasais jau aiskiai per daug. Pasekime, kaip atsirado Rossi priskiriaml! miesto planl! datos -,1779",,1793". Data, 1793" minima jau XIX a. periodikoje skelbtose istorinese apzvalgelese, kuril! jokiu budu negalima laikyti patikimomis.zs IS net nepasirasyto redakcinio straipsnio apie Zemutines pilies rumus, isspausdinto Tygodnik Ilustrowany (1872), matome, kad kalbama ne apie rllml! vaizd% o apie brezini, Rossi padaryt~ Zemutines pilies plan~. Apie tai, kad Rossi (minimas Vilniuje 1787-1819 m.), dirb((s kartu su L. GuceviCiumi prie Vilniaus katedros, po sio mirties buvo paskirtas carines Vilniaus generalgubematllros architektu, esama zinil! senesneje ir naujesneje literatllroje. 26 Kol kas vienintelis Lenkijos architektq zodynas pateikia zini% kad Piotras Rossi 1794 m. sudare Vilniaus miesto plan% be jokios nuorodos, is kur ji paimtay Tuo tarpu egzistuoja keli gana keisto Vilniaus pilil! teritorijos plano variantai: vienas su data,1779" (yra ir variantas su data 1760) 28 (6 pav.), kitas -,,1794". 29 Pirmuoju pasinaudojo jau minetos Vilniaus miesto istorijos sudarytojai (zr. 14 isnas~ ir Wladyslawas Zahorskis 30, antruoju - Witoldas Kieszkowskis savo 1937 m. straipsnyje apie Vilniaus Zemutin(( pili, o Napoleonas Kitkauskas studijoje apie Vilniaus pilis reprodukavo dar ir treciqji variant~y Taciau sio brezinio pobudis ir irasq epigrafika aiskiai liudija, kad jis ne XVIII a. pabaigos. 32 Tai dar aiskiau matyti, kai panagrinejame siuose planuose pavaizduot~ gatvil! ir kelil! sistem~. Cia matome Sv. Jurgio gatv((, prasidedanci~ priesais Katedr% taciau sios gatves nera 1808 m. K. Grunerto sudarytame Vilniaus plane,ji atsirado gerokai veliau. Kelia itariml! labai aiskiai pavaizduotas kelias i Antakalni tarp rllml! ir Katedros, tokio kelio nera ne viename XVIII a. pabaigos plane. Romantisk~,1760" ir,1779" m. pazymetq planq pobudi isduoda pagoniskos sventyklos LIETUVOS PIL YS 2007 9

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PlLllJ TYRINEJIMQ ISTORIJOS IWIU 7. Vilniaus Aukstutine ir Zemutine pilys. II. H. Eam10LUK06, IlaMJIT HHKI1 pycckoh CTap11.Hl>l B 3aiia):IHl>IX ry6ephi1jix 11.MIIepHH, (Cfl6), Bbln. 6, 1874, l. 2. The Upper and Lower Castles in Vilnius. II. H. EamwmKoe, IlaMl!THHKH pycckoh CTapHHbl B 3aiia):IHl>IX ry6ephhjix I1Mnep1111, (Cfl6), Bbzn. 6, 187 4, p. 2. nuoroda ant Aukstutines pilies kalno (C. Swiqtynia Znicza). Abiem atvejais- ir 1779 m., ir 1794 m. planuose pavaizduotq objektq aprasymas ir jq komentarai musq jau minetame straipsnyje is Tygodnik Ilustrowany (1872) leidzia gana tiksliai pasakyti, kad pries 1872 m. tokie planai buvo gerai zinomi. Straipsnio autorius tiksliai isvardijo plane pavaizduotus nuo 183 7 m. nebeegzistuojancius statinius - rokitq vienuolynq. Sv. Marijos Magdalenos baznyciq, kunigq emeritq namus, pilies vartus. Vilniaus Zemutines pilies rumai cia vadinami Zygimanto Senojo ir Zygimanto Augusto statytais. ldomus ir vertas demesio faktas, kad straipsnyje minimi 1872 m. dar matomi laiptai, jung(( rytini ri.imq korpus'l_ su Aukstutine pilimi ant kalno (si jungtis, beje, yra pavaizduota abiejuose aptariamuose planuose, o nauj ausioj e literaturoj e susilauke ne visai pelnyto komentaro kaip duokle romantinei tradicijai). 33 1868-1874 m. Piotras Batiuskovas isleido sesiatomi albumq. skirt'!. buvusios Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes architekti.iros ir meno paminklams. 34 Chromolitografijas siam leidiniui spaude Berlyno ir Peterburgo spaustuves, o piesinius renge Vilniaus dailininkai rusofilai lvanas Trutnevas ir Vasilijus Griaznovas. 35 Sestajame leidinio tome P. Batiuskovas isspausdino du Vilniaus planus, abu visiskai fantastinius, bet aiskiai pretenduojancius i istoriniq faktqiliustracij'l.. Pirmasis vaizduoja VilniqXN a. pirmojoje puseje (apie ji kiek veliau), o antrasis - Vilniaus Aukstutin(( ir Zemutin(( pilis, regis, taip pat pagonybes laikais. 36 (7 pav.) Pastarajame pavaizduotq pastatq konfigi.iracija akivaizdziai prirnena paslaptinguosius 1779 ir 1794 m. planelius. 37 Cia ypac aiskiai parodytas neivardytas astuonkampis bokstas pietineje Aukstutines pilies kalno puseje, nuo rilrn4_ aikstes atskirtas sienomis. Prie sio piliq plano P. Batiuskovas tame paciame lape publikuoja I. Trutnevo nupiest'l_ primityvq piliq pastatq vaizd'l., kurio kompozicija pagalleidejo sumanym'l_ turejo atitikti pridedarn'l_ plan'l_. Abi sios reprodukcijos piliq kompleksa vaizdavimu stebetinai panasios i M. Januseviciaus apie 1840 m. darytas akvareles. 38 0 M. Janusevicius abiem atvejais vaizduoja keist'l_ griuvesiq kompleks'!. su dideliu bokstu pietineje kalno puseje. Savo piesiniuose jis nurodo, kad naudojosi 1790 m. Rossi piesiniais. V. Drema itikinamai parode, kad M. JanuseviCius yra fantazuotojas ir daugeli dalykqlauzia is pirsto. Bet ir vel remiamasi Rossi. Ir P. Batiuskovui 1868-1874 m. metais panasus Vilniaus piliq planas jau buvo zinomas. Verta atkreipti demesi i vien'l_ nuorod'l_ abiejuose minetuose Vilniaus piliq teritorijos planuose: plane su data,1779" antruoju numeriu pazymetas,katedros kustodo namas", plane su data,1794" - tokios pat konfiguracijos kustodo namas prie Katedros varpines pazymetas numeriu,ix". Si nuoroda svarbi todel, kad tiksli informacija apie tai, kam priklause namas, prisiglaud((s prie Katedros varpines ir senqjq vyskupq rilmq (veliau - Kunigtl emeritq arba Collegium Emeritorum), atsirado 1809 m., pediurint Vilniaus kapitulos sklypq ribas ir Vilniaus pavieto zemes teisme pateikus 1719 m. kapitulos valdq ribq aprasym'l_. 39 1790 m. Vilniaus miesto namqspecifikacijoje sis namas pavadintas Kunigq emeritq k1ebono namu (Nr. 458:,Probostwo emeritorum z calym obr((bem"). 40 1808 m. Vilniaus plane sis namas taip pat neisskirtas, minimas kartu su Kunigq emeritq namu. 41 Bet stai 1827, 1828 ir 1831 m. Vilniaus kapitulos aktuose yra minimas dviejq aukstq Pakustodo namas, primi.irytas prie Kunigq emeritq namo is siaures puses (ii 1828 m. buvo l!zem((s pakustodas KaroleviCius). 42 1832 m. sis namas buvo nugriautas kattu su senaisiais vyskupq rumais, irengiant priesais Katedr'l. aikst(( rusq kariuomenes paradams. 1837 m. carines administracijos sudarytame Vilniaus miesto plane matome visiskai tusci'l. Katedros aikst((, kurioje liko tik varpine. 43 Sv. Jurgio prospektas ( dabar - Gedimino) tuo metu buvo tik pradedamas projektuoti. Tad darosi aisku, kad vadinamieji Rossi planai su juose nurodytomis datomis - 1760, 1779 ir 1794 - neturi nieko bendra. TaCiau didziausia intriga yra visais minetais atvejais nurodoma pagoniska sventykla ant Aukstutines pilies kalno ir paslaptingas bokstas kalno pietq puseje. IS kur paimta si informacija? Jos nera M. Balinskio 1836 m. paskelbtoje rekonstrukcijoje, nes jis, remdamasis Dlugosu, pagonisk'l. sventykl'l. rodo buvus Katedros vietoje. 44 Ogi is vadinamojo Fiirstenhoffo Vilniaus plano, datuojamo XVIII a. pirmuoju trecdaliu. Siame plane, kuris, kaip naujausiame tyrime nustate Inga Ilariene, nebuvo sudarytas karo inzinieriaus Johano Georgo Furstenhoffo ir sio planq rinkiniui nepriklauso, 71 numeriu pazymeta Aukstutines pilies kalno virsune ir uzrasyta,tempel", o legendoje nurodoma, kad tai,aukstas kalnas, ant kurio stovi sena apgriuvusi pi lis ir pagoniq sventykla". 45 M. Morelowskis mane, kad cia painiava, jo nuomone, plano autorius turejo galvoje ant kalno buvusi'l. Sv. Martyno baznyci'l. (ar koplyci<l). 46 Taip pat mane ir V Drema. 47 72 numeriu plane paiyrnetas,kalejimas slektai", si'l_ pozicij'l. M. Morelowskis pakomentavo taip:,wieza oder wohl so fuss dief ausgeschaltes Gefangnis vor Edelleuthe" (,Bajorq kalejimas zemes gilumoje, vadinamas,bokstu'"). 48 Idomiausia yra tai, kad istoriografijoje isigalejusi nuomone,jog Furstenhoffo planas tapo zinomas 1 0 LIETUVO S PIL YS 2007

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILHJ TYRINEJIMl} ISTORIJOS tik 1940 m., kai archyvaras Waclawas Gizbertas Studnickis aptiko ji Berlyno bibliotekoje. I. Ilariene nustate, kad Fiirstenhoffo rinkinyje yra buv((s Vilniaus planas, bet 1884 m. nurodoma, jog jis ding((s. Tad Fi.irstenhoffo plano paslaptis toli grafu neatskleista. Jame nurodoma pagoniska sventykla ant Aukstutines pilies kalno taip pat labai svarbi. XVIII a. Vilniuje pagoniqjau tikrai nebuvo, taciau Vakafl.l Europoje buvo kriscioniskq miestq, kuriuose tebestilksojo pagoniskos kulturos reliktai (ltalijoje, Maltoje, Graik:ijoje). Tad ir Vilniuje ant auksto kalno islik((paslaptingi, nykstantys, nebenaudojami pagoniskos pilies griuvesiai galejo buti apipinti legendomis. Fiirstenhoffo plano sudarytojas nebuvo fantazuotojas, jis legendoje uirase zodin(( vietin(( tradicij<t (antai plano legendoje galima rasti ir daugiau tokiq zodines tradicijos motyvtt, pvz., Nr. 36. lesuiter Raij o~er Paradies Garten zu S. Casimier - Rojus netoli Sv. Kazimiero jezuitq baznycios; Nr. 64. Das Spascha Thor Spaso arba ISganytojo vartai ir panasiai). Taigi atrodo, kad mums truksta vi enos grandies - plano, kuris buvo Vilniuje XVIII a. antrojoje puseje ir galbut XIX a. pirmajame trecdalyje, tokio, kuri zinojo Vilniaus istorik~i romantikai, apie 1840-1870 m. darytose iliustracijose tmp pat vaizdav(( sventykl<t ant kalno ir paslapting'l_ bokst'l_ pakalneje. Toji grandis yra tarp vadinamojo Fi.irstenhoffo plano (su S<tlyga,jeigu jis nera buv((s XIX a. pirrnojoje pus_eje Vilniuje arba kaip nors kitaip zinomas) ir siandten Cartoriskiq bibliotekoje saugomo vadinamojo prancilziskojo Vilniaus plano, turincio lygiai toki pat juod<t rem~ kaip ir berlyniskis Fi.irstenhoffo. Jei biitq galimybe palyginti siq dviejq planq popieriq ir ireminim(b ko gero, paaisketq, kad abu jie is vi enos kolekcijos....... Siandien, kai yra zinomas labai tikslus Vtlmaus pthq teritorijos planas, sudarytas apie 1787 m. (vadinamas prancuziskuoju, Cartoriskiq biblioteka Krokuvoje, T 122/ 62/III), ir Zemutines pilies rumq is pietq puses be Katedros piesinys su irasu prancuzq kalba,fassade du Chateau de cote de la Ville" (Cartoriskiq muziejaus rinkiniai, Rr 491 ) 49 - abu persiqsti i Pulavus apie 1820 m., mes aiskiai matome, kad po treciojo Abiejq Tautq Respublikos padalijimo, o ypac po 1831-1832 -~ sukilimo beveik visi autentiski Vi1niaus piliq planm 1r vaizdai zuvo arba iskeliavo is Lietuvos. Juos laipsniskai XIX a. ketvirtajame-sestajame desimtrnetyje pakeite kiti - kompiliaciniai ir romantiski, jais buvo tikima, nes kitokiq paprasciausiai nebuvo. Aptarti XIX a. Vilniaus piliq p1anai ir Zemutines pilie~ riimq vaizdai is pietq puses - tai pastangos rekonstruoti XIX a. pirmojoje puseje dingusiq pastatq ansambli. Ne tiek svarbu buvo, ar atvaizdas tikras ir tiks1us, svarbesnis buvo jo romantinis turinys. Tai tipinis poziuris i savo miesto istorij<t, susiformav~s svetimos valstybes okupuotame kraste, tautines it religines priespaudos laikais. Jis g1audziai siejasi su savosios istorines tapatybes ieskojimais, prisirninimais apie diding'l_ miest'l_. Vis delto jau XIX a. pirmojoje puseje prasidejo Vilniaus miesto istoriniq saltiniq tyrinejimas. 1839 m. Ignacas Juzefas Krasevskis paskelbe savo dar nepublikuotos knygos apie Vilniaus miesto istorij<t dali, pavadin((s j'l_, Vilniaus murai ir vartai". 50 Is sio gana tik:sliai Vilniaus murines sienos istorij<t nusvieciancio straipsnio matyti, kad I. J. Krasevskis zinojo Brauno miestovaizdi arba jo variant'l_. II. XIX a. romantikq pastangos atkurti viduramziq Vilniq, Tad kart~ pasidabint<s graziu, tik k~ pasiutu surdut_eli_u ir apsimovf<s dar cia neregetomis kelnemis, isejau pasiva~c!otl po nepaprastai grazius ir anuomet Zillonill pilnus bulvarus, JUOSUSIUS Pilies kaln~ bei dati Neries ir Vilneles." Stanislovas Moravskis, Keleri mano jaunystes metai Vilniuje. Atsiskyrelio atsiminimai (1818-1825), Vilnius, 1994, p. 358. Romantizmo epochos inteligentija buvo linkusi sureiksminti ir priskirti senesnems epochoms tai, k<t pati mate ir prisimine. XVIII-XIX a. sanduroje Vilniaus miestas ir pi1ys labai greitai keitesi. Tai vyko del politiniq ir socialiniq permainlb kurias pergyveno visa va1stybe ir jos visuomene. Carines Rusijos administracijos potvar~a~ ir veiksmai paliko negriztamus pokycius, kurie smarkim pakeite miesto isvaizd'l_. Buvo nugriauti simtmecius isstovej(( pastatai: murine miest'l_juosusi siena S,? diding~is vartais, Radvilq rumai Puskarnioje prie Sv. Jurgw baznycios, pilyje - Zemutines pilies rilmai ir kiti pilies pastatai. Daug kas su skausmu stebejo siuos pr~cesus. Vi1niaus vyskupas Jonas Nepomukas Kosakovskis savo dienorastyje 1799 m. lapkricio 1 d. uzra8e:,gubematorius leido miestieciams griauti pilies murus ir panaudoti statybines medziagas savo reikmems. Su liudesiu steb~jau kasdien pro savo!angus, kaip t'l_ senovini, iki siol dar stlpfl.l pastat'l_ samdyti iydai griove." 51 Taciau buta ir pozityvi~ dalykq. IS tiknijq miest<t reikejo tvarkyti ir modemizuot1. XIX a. ne vienas augantis Europos rniestas neapsiejo be pertvarkymq. Vilniaus gatves, bulvarai ir. zeldynai b~:'~ tvarkorni pries 1819 m., kai caras Aleksandras I ruoses1 atvykti i Vilniq. A pie 1817 m. architektas J osifas Poussier remontavo Aukstutines pilies bokst4 kartu su Peterburgo architektu Bazilijumi Guesti sukfue nauj<t urbanistin(( Vilniaus miesto koncepcij<t (ji nebuvo igyvendinta). 52 Nugriautus statinius gyventojai romantizavo, apipindavo legendomis. Kelet'l_ tokiq tuomet jau nebeegzistuojanciq pastatq vaizdq ir rekonstrukcijq paskelbe Mykolas Balinskis savo Vilniaus miesto istorijoje. 53 Vos tik pasirode M. Balinskio knyga apie karalien(( Barboq Radvilait((, spaudoje atsirado komentafl.l apie jos rilmus Vilniuje. 54 Redakciniame straipsnyje pateikta daug istorines informacijos apie rilmus, nurodoma, kad 1828 m. Radvilq prokuratorijajuos galutinai nugriove. Po M. JanuseviCiaus 1836 m. albume esanciu Radvilqrilmqpiesiniu yra uzrasas, kad tai Barboros Radvilaites rilmai, nors siame ir kituose zinomuose rezidencijos piesiniuose matome barokines rezidencijos, pastatytos apie XVII a. viduri greiciausiai Boguslovui Radvilai, griuvesius. 55 Panasiai pirmasi_s Vilniaus istorikas nubraize Jogailos laikq miesto plan'l_., 6 Miesto strukturai pavaizduoti jis panaudojo savo meto gatviq strukffir4 isryskindamas Pilies- Didzi'l.i<t gatv((, kelius i Polock<t ir Trakus. Pavaizdavo tris pilies rysio su isoriniu pasauliu punktus: nuo Antakalnio, is Pilies gatves iris Til to gatves. Daugeli klaidq ir neatitikimq siame plane LIETUVOS PIL YS 2007 1 1

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILIQ TYRINi<:JIMQ ISTORIJOS 8. Algirdo laik14_ Vilniaus miesto planas. S. A. Baranieckis, 1845 m. Krokuvos nacionalinis muziejus, MNK N I 86428. The Plan of Vilnius in the Time of Algirdas. Stanislaw Adrian Baraniecki, 1845. Krakow National Museum, MNK N I 86428. pastebejo jau V. DremaY M. Balinskio sukurtas hipotetinis Vilnius buvo 1abai populiarus, nes aiskus ir suprantamas. Jame pasite1ktu romantiniu principu - istorines zinias suprojektuoti pritaikant esamai situacijai - naudojosi kiti XIX a. istorikai megejai. Juo remdamasis Stanislaw as Adrianas Baranieckis 1845 m. nubraize plan<t, pavadint<l:, Algirdo laiktt Vilniaus rniesto planas". 58 (8 pav.) S. A. Baranieckis (1828-1891) buvo gydytojas, visuomenininkas, istorikas ir dailininkas megejas, gyveno Krokuvoje. Jis taip pat laikesi Pilies- Didziosios gatves dorninantes senojo Vilniaus urbanistineje koncepcijoje. Jo fantastiniame plane parodyta Aukstutine tvirtove (nurodoma, kadj<l:pastate Gediminas), visa Zemutine pilis vadinama Kreivuoju miestu (Krywgorod), kuriame yra Krivill Krivaicio riimai ir Perkiino sventykla, Didziojo kunigaikscio rii.mai (Dolny zamek), piliai priklauso sklypai su Skaisciausiosios Dievo Motinos cerkve. Miestas Baranieckio plane suskaidytas atskiromis ryskiai atskirtomis dalimis su priemiesciais, kuriuose issimeciusios cerkves ivardytos pagal XVII a. saltinius. Didziausia ir reiksmingiausia Vilniaus dalis atiduota staciatikiams (Ruski koniec ), cia susikoncentravt( daugiausia cerkviq, didzioji turgaus aikste. Plano autorius Algirdo laiktt Vilnill aptvere siena su vartais, vieneriems - ISganytojo (Spaso) vartams paliko XVI a. pavadinim<l:. Tiesa, uz sios menamos sienos liko Sv. Dvasios ir Svc. Trejybes staciatikiq vienuolynai. Sunku suprasti, kodel XIV a. pirmosios puses Vilniuje pavaizduota rotuse (beje, toje pacioje vietoje, kur ir dabar), jei miestas neturejo Magdeburgo teisill ir sunku isivaizduoti jame buvus Vakarq Europos miestams bii.ding<l: teisint( struktii.r<l:. S. A. Baranieckio planas nebuvo paskelbtas. Betjo idejos sklande ore, kuriuo kvepavo XIX a. vidurio Lietuvos visuomene. Netrukus, apie 1868 m., P. Batiuskovas sudare XIV a. pinnosios puses Vilniaus miesto plan<l:, kuri publikavo jau minetame Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes paminklq albume (ir. 34 isnasv. 59 (9 pav.) Jis nuejo dang toliau uz S. A. Baraniecki. I savo plan<l:jis sudejo labai daug istorines informacijos, parode net sen<l:sias Vilnios upes vagas. Pagrindini ivaiiavim<l: i pili jis pavaizdavo is Antakalnio puses pro apskrit<l: bokst<t, cia pakalneje buv(( isdestyti pagonill kariuomenes daliniai, o ant AukStutines pilies kalno, jo nuomone, buvusi sarvuota gynyba ir patrankininkai. Dabartiniame Gedirnino bokste - pilies baznycia (ar cerkve?). Zemutines pilies gynybint( sien<l: P. Batiuskovas rodo buvus labai arti kalno, nes, anot jo, teritorij<l: tarp dabattines Katedros ir kalno kirto upes vaga. P. Batiuskovas mane, kad ties pietrytiniu kalno slaitu buvo didziojo kunigaikscio menes, vittuve ir kepykla, Cia jis laikt(s krikscionill karill apsaugos bii.ri (XpncTnaHcKa~,npy)Kf[Ha). DidZiojo kunigaikscio tamybas P. Batiuskovas ivardijo Senoves Rusioje vartotais istoriniais terminais, pvz.,, fpn,n H~ BerrHKOKH~)l(eCKa~" - tikriausiai turi reiksti jaunesni<l:j<l: kunigaikscio kariaun<l:. Pagonill sventov(( jis nurodo buvus dabartines Katedros vietoje (Karmme IIepKyHa), o varpine - tai Kriviq Krivaicio pamokslll tribii.na. Vilniqjuosia pylimas, kurio perimetras sutampa su 1503-1522 m. pastatyta mii.rine miesto siena (isskyrus tik atkarp<t ties Vilniaus gatve ), o ir gatvill tinklas panasus i t<t, koks buvo P. Batiuskovo laikais, mazdaug toks ir dabar. Uz miesto pylimo liko dabar Bemardinq baznycios ir vienuolyno uzimami sklypai, kuriuose, 1 2 LIETUVOS PILYS 2007

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILHJ TYRINEJIMQ ISTORIJOS RJIAH'L mpuaiu.. I. ' n 1: P B o li II' DAD IIIIW liy Cl'I.IIIITIA. I - -- 9. XIV a. pirmosios puses Vilniaus planas. n. H. EamTOUlKOB, IlaMl!THI1KI1 pycckoh CTapHHbl B 3arra)l;HbiX ry6eph11hx HMrrepHH, (Cfl6), Bblll. 6, ]874, /. J. The Plan of Vilnius in the First Half of the Fourteenth Century. ll. H. EamTOUlKOB, IlaMHTH11KH pycckoh. ctaphhbl B 3arra)l;Hbrx ry6ephhl!x HMIIepHH, (Cfl6), Bbll1. 6, ]874, /. ]. autoriaus manymu,,turejo buti didziojo kunigaikscio arklides, o uz Vilnios pazymetos trys kalvos - TrijttKryziq, Plikasis ir Gedimino kapo kalnai (pastarasis ar tik ne pirm'l kart'! cia atsiranda Vilniaus kartografijos istorijoje?). Pilies-DidZioji gatve skiria miest'l i dvi dalis ir ji yra pagrindine arterija, jungianti miest'l su pilimis. Desinioji miesto puse ivardyta kaip,pycckah rrojiob!1ha", Cia parodytos keturios cerkves ir Medininktt (Ausros) vartai. P. Batiuskovo planas aiskiai turi tendencij::t didesne;_ miesto dali atiduoti rusenams miestieciams. ISilgai DidZiosios gatves is kaires puses pavaizduoti kilmingtijq, pasiuntinitt ir tijuno namai. Likusioji miesto dalis apgyvendinta margai: prie Vokiecitt gatves - vokiecitt kvartalas, Gostauto rumai m~zdaug ten pat, kaip ir Balinskio knygoje, o greta dabartinitt Traktt ir Rudninktt varttt liko,lietuvitt ir zemaicitt" sklypai. Rotuses aikste ivardyta kaip turgaus aikste, kurioje stovi budelio pakyla. Dabartines Tilto gatves rajone vaizduojama sventoji pagonitt giria ir Krivitt Krivaicio bei VaidevuCio namai. XIX a. pirmojoje puseje ir viduryje susiformavusios mokslines ir pseudomokslines paziuros apie viduraillzitt Vilniaus urbanistine;_ sandar'l issilaike labai ilgai. Kaip taikliai pa2yrrrejo Liudas Glemza, koncepcijos apie Pilies Didziosios gatves dominante;_ ir tris kelius, jungusius pili su aplinka, pagrindu tapo vadinamasis Brauno miestovaizdis, sukurtas, kaip mane daugurna tyrinetojq, apie 1525-1550 m., o pirm::t kart::t paskelbtas 1581 m. 60 XVI- XVII a. susiformavusi miesto asis- Medininktt ir Rudninktt traktai ir arterija rotuse-pilis buvo savaime suprantama ir visuotinai kartojama ne tik placiajai visuomenei, bet ir specialistams skirtuose leidiniuose. 61 Brauno miestovaizdi pirmasis rado ir paskelbe ZemaiCitt karrauninkas jezuitas Stanislovas Cerskis. Jis apie 1821 m. Venecijoje uztiko Vilniaus vaizd'l, taciau ne is Brauno atlaso, o is Augsburgo kartografo Gabrieliaus Bodenehro isleisto Europos miesttt vaizdtt rinkinio Theatrum Curioser Staats= und Kriegs= Begebenheiten in Polen durch Unterschiedliche, Geographische, Hydrographische, Topographische [... ] Carten Abrisse und Tabellen Vorgestellet 1707-1716. 62 GreiCiausiai biitent siuo Vilniaus vaizdu, one Brauno originalu naudojosi M. Balinskis ir J. I. Krasevskis, kuriems litografijas padare J. Oziemblovskis, nurode;_s ir jtt datavirn::t- apie 1550 m. 63 LIETUVOS PILYS 2007 1 3

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILHJ TYRINEJIMV ISTORIJOS III. Zigmunto Mecislovo Caikovskio vizijos,cudze chwalicie Swego nie znacie Sami nie wiecie Co posiadacie!" (, Svetimu zavites, Savo neziiirite, Patys nezinote, K~ turite") Z. Czaykowski, Silva rerum Szczuczynensis, rankrastis, skirtas jotvingi1.1. zeroes istorijai, Varsuvos politechnikos institutas, Lenkijos architektiiros katedros archyvas. Kalbant apie XX a. pirmosios puses Vilniaus miesto ir jo piliq tyrimus ir vizijas, reiketq, zinoma, nagrineti M. Morelowskio, M. Limanowskio ir W. Kieszkowskio darbus. Kaip parode pastaflliq metq publikacijos, nors archeologiniq tyrinejimq prieskaryje buvo vykdoma labai nedaug, jq koncepcijos, sukaupta medziaga ir jos apibendrinimai, paremti Vilniaus piliq ir miesto planines struktiiros bei rasytiniq saltiniq tyrinejimais, po Antrojo pasaulinio karo kiek primirsti, tebera aktualus iki siol. 64 Netgi esama tendencijq gri.zti prie siq tyrinetojq neskelbtq izvalgq arba, gal tiksliau sakant, jas is naujo atrasti. 65 TaCiau atrodo, kad visiskai pamirstas yra kitas, po 1938 m. Vilniuje dirbtts tyrinetojas. Tai architektas Zigmuntas Mecislovas Caikovskis (Zygmunt Mieczyslaw Czaykowski, 1887-1950). Biografmiq duomenq apie ji kol kas turime labai nedaug. Z. M. Caikovskis gime Paryziuje, ten mokesi, apie 1926-1936 m. buvo SCiuCino pavieto (Lenkija, Mozfuija) architektas. Tais metais gilinosi i vadinamosios Did.Zittiq ezerq zeroes (Kraina Wielkich jezior Mazurskich)- Mozilrijos istorij~t, tyrinejo architektiiros paminklus. Varsuvos politechnikos instituto Lenkijos architektilros katedros archyve yra saugomas jo rankrastinis veikalas Silva rerum Szczuczynensis (is viso 139 psl.), iliustruotas autoriaus padarytais zeme!apiais ir rekonstrukcij om is, architekturos paminklq eskizais. 66 Jotvingiq zemes pr~eitis taip suzavejo Z. M. Caikovski, kad likusi gyvenim&. jis paskyre ne tiek architekto projektuotojo darbui, kiek architektliros istorijos studijoms. 1938 m. jis jau dirbo architektu Vilniuje. 67 Taciau didesntt savo laisvalaikio dali Z. M. Caikovskis skyre Vilniaus miesto istorijai. Jis taip ir pasiliko Vilniuje - prasidejt(s Antrasis pasaulinis karas sutrukde kur nors isvykti, veliau tikriausiai nebeleido sveikata (Z. M. Caikovskis mire Vilniuje, Pylimo g. 27 palepeje, nuo plauciq vezio ). Vladislovas Mikucianis prisiminimuose raso, kad,jis buvo tiesiog isimylejt(s Vilniq-jo istorij&. ir architektiir&." Dirbo savivaldybes Statybos ir architektiiros reikalq skyriuje moksliniu sekretoriumi. Daugyb(( laiko Z. M. Caikovskis atidave Vi1niaus pozemiq tyrinejimams:,...islandziojo vi sus senamiescio rusius, surinko verting&. med.ziag&. apie iilzinerinius tinklus, apie sudegusiq pastatq. buvimo vi etas, tikslino jas, nepraleisdavo ne vienos transejos kasimo. Surinktus duomenis suzymedavo stambaus mastelio planuose ar atskiruose plansetuose paprastai ant papiruso. Jo breziniai buvo labai tvarkingai sudeti, prie jq prirasyti komentarai. Galima sakyti, sis Caikovskio darbas buvo daktarines lygio... ",- raso V MikuCianis. Z. M. Caikovskiui teko dirbti su M. Morelowskiu, taciau jiedu nesutare. Todeljis savarankiskai gilinosi i tarpukaryje tyrinejant Vilniaus pilis padarytq atradimq prasmt(, domejosi naujai iskilusiomis hipotezemis apie Kreiv'iii miest&., Vilniaus piliq ir miesto sandar&.. Jis pagamino Vilniaus piliq plastikinius modelius - rekonstrukcijas, kurie buvo saugojami prieskariniame Vilniaus miesto muziejuje Rotuseje. Z. M. Caikovskio darbai siandien isblaskyti po valstybines saugyklas, gali jq tureti ir privatus asmenys. Pluostas eskizq ir rankrasciq isliko Kultitros paveldo centro ir Lietuvos dailes muziejaus archyvuose. Dali savo tyrimo, labai apibendrindamas, jis paskelbe trumpame straipsnyje,krzywy gr6d" (Prawda wilenska, 1941 m. sausio 28 d.). GreiCiausiai tai vienintele Z. M. Caikovskio publikacija. Antrasis pasaulinis karas jo tyrimus nutrauke. Skaitant Z. M. Caikovskio rankrascius persasi mintis, kad jo izvalgos nebuvo vien tikjo fantazijos vaisius, veliaujos nuolat vel iskildavo i dienos svies&. p1etojantis jau kitos kartos istorikq ir archeologq tyrimams ir diskusijoms. Siandien Z. M. Caikovskio izvalgq pedsakq galima rasti velesniq autoriq- S. Lasavicko, K. Katalyno, J. MarkeviCienes ir kitq darbuose. 68 Daugiausia s&.sajq su Z. M. Caikovskio darbais turi neseniai paskelbtas Oksanos Valionienes tyrimas. 69 Jos bus nurodytos toliau. Siame straipsnyje nera galimybes aptarti visq Z. M. Caikovskio darbq. Patogumo delei, kadangi jo rankrasciuose galima uzciuopti kelias tyrimq kryptis - Vilniaus pilys, miestas, rasytiniq saltiniq tyrimai ir kt., si&. apzvalg&. pravartu suskirstyti i kelias dalis. 1 dalis. Ghillebert'o de Lannoy Vilniaus aprasymas ir kiti rasytiniai saltiniai Vienu is vertingiausiq Z. M. Caikovskio tyrimq laikytini kai kuriq rasytiniq saltiniq apie XIV-XV a. pradzios Vilniq komentarai. Jis ypac gilinosi i prancuzq keliautojo ir diplomato Ghillebert'o de Lannoy dienorastyje islikusi Vilniaus aprasym&.. G. de Lannoy aplanke Vilniq 1414 m. sausio menesi (tikslesne data paaiskeja, kai perskaitai vis&. jo veikal&. Voyages et ambassades. 1399-1450). 70 Siandien tyrejai daznai mini si verting&. saltini (nauj ausias paminejimas: K. Katalynas, Vilniaus pletra. XIV-XVII a., Vilnius, 2006, p. 15, remiantis P. Klimo straipsniu). Dazniausiai naudojamasi Joachimo Lelevelio ir Petro Klimo vertimais. 71 Taciau niekas iki siol taip atidziai neisnagrinejo sio trumpo teksto, kaip tai padare Z. M. Caikovskis. Priesingai, autoriai, naudodamiesi vieni kitq interpretacijomis, patekdavo i priestaravimq ir klaidingq komentarq zabangas. PavyzdZiu gali buti N. Kitkausko du kartus pateiktas komentaras, neva G. de Lannoy,yra nurodtts, jog Vilniaus gotikinei katedrai turejo itakos Lenkijos Liaudies Respublikoje esancios Fromborko (Frauenburgo) katedros, pastatytos 1329-1388 m., architektura". 72 0 is tikrttiq G. de Lannoy niekur neparninejo nei Vilniaus katedros, nei tokiq panasumlb ir apskritai aprasydamas kitas kryziuociq ba2:nycias nelygino jq su Vilniaus katedra. Apmaudu, kad neatsargiai pateikta 14 LIETUVOS PILYS 2007

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILilJ TYRINEJIMl) ISTORIJOS informacija jau tapo populiari, nes cituojama placiajam skaitytojui skirtuose leidiniuose apie Vilniq. 73 G. de Lannoy tekstas faktiskai liko neistirtas ir naujausioje literatiiroje, skirtoje saltiniq tyrimams. 74 Z. M. Caikovskis savo uzrasuose 75 ir minetoje vieninteleje publikacijoje nuolat grizta prie G. de Lannoy u2rasq. Si jo darbo dalis yra labai svarbi, todel pateikiame G. de Lannoy tekstt prancuzq kalba, toki, koks jis buvo isspausdintas knygoje Oeuvres de Ghillebert de Lannoy voyageur, diplomate et moraliste, red. Ch. Potvin, Louvain, 1878 (p. 39): Item, de Ia Court-le-roy, passay parmy pluisieurs villaiges, grand lacz et forests, puis vins q Ia souveraine ville de Letau, nommee le Wilne, en laquelle a ung chaste/ situe moult hault [1] sur une savelonneuse montaigne, fermee [2] de pierres et de terre, et le masonnaige [3] de dedens est tout edifie de bois. Et s 'envient Ia fermete dudit chasteau du hault [4] de Ia montaige q deux fez [5]fermee demurs [6] jusques en bas [7], en laquelle fermete sont encloses pluiseurs maisons. Et audit chaste/ et fermete se tient coustumicrement /edit due Witholt, prince de Letau, et y tient sa court et sa demeure. Et court d'emprcs [8] /edit chaste! une rivicre qui tire et maine son cours et ses eaues parmy [9] la ville d'embas [10], laquelle rivicre se nomme le Wilne. Et n 'est point!a villefermee [ 11 ], mais est longue et estroitte de hault en bas [12], trcs mal amaisonnee de maisons de bois. Et y a aucunes [13] esglises de brique. Et n 'est!edit chaste! [14] sur la montaigne ferme [15] que de bois par bolvercques fais q manicre demurs. 76 Z. M. Caikovskio interpretacijos lenkq kalba vertimas (verte B. R. Vitkauskiene):,Paskui atvykau ilietuvos sostintt vadinam~ Vilniumi, kurioje yra pilis, pastatyta labai aukstai ant smelingo kalno [1], apjuosta (uzdaryta) [2] akmenq, zemes ir muro [aptvaru], [3] viduje visa pastatyta is medzio. Ir leidziasi tos pilies itvirtinimai nuo kalno virsunes [ 4] dviem pylimais [ aptvarais, dwoma szrankami], [5] sutvirtintais muru [6], iki pat apacios [7], ir tame aptvare yra daug namll.. 0 minetoje pilyje ir uz jos pylimo [aptvaro] paprastai buna minetas kunigaikstis Vytautas, Lietuvos kunigaikstis, ir turi ten savo dvar~ ir savo bustin((. Ir teka netoli tos pilies upe [8], kurios srove ir vandenys bega [9] per kreiv~ (netvarkingv [1 0] miest'l:, ir ta upe vadinasi Vilnia. Ir nera tas miestas savo forma glaustai (tankiai) uzstatytas [ 11], o yra j is ilgas ir siauras, [ nusidriek((s] nuo kalno zemyn [12], uzstatytas labai negraziai mediniais namais. Ir yra jame kai kurios [13] baznycios is plytq. Ir nera mineta pilis (miestas) [14] ant kalno uzdara(s) [15], aptverta(s) pylimais (valais, bulvarais) is zemes ir medzio, pastatytais muro pavidalo." Z. M. Caikovskis pastebejo kelet~ sio Vilniaus piliq ir miesto istorijai nepaprastai svarbaus dokumento teksto ypatumq ir J. Lelevelio vertimo, kuriuo dauguma naudojosi, netikslumq. Pateikiame Z. M. Caikovskio komentaitt vertim~.,[1] Pilis, pastatyta labai aukstai ant smelingo kalno, buvo apjuosta aptvaru is sumurytq akmenq ir zemiq- t. y. mur cyklopowy 77 [lauko akmenq muras -vert. pastaba], tokie mllrai paprastai budavo apie 2 m storio ir nuo 2,5 iki 3 m aukscio. [2] Zodis fermee, su dviem,e" gale, turetq buti moteriskos gimines, todel siame tekste jis apibudina kaln<!:, o ne pili [ nes chaste! yra vyriskos gimines zodis - vert. pastaba], paprastai tariant, sakinio prasme issikreipia, vadinasi, jei butq parasyta Jenne, tai reikstq,tvirtas, stiprus", o ne,uzdaras" ar,uzdara". Prancuzq kalbos rasyboje sie keliq,e" zodzio pabaigoje reikalai buvo sureguliuoti tik modemioje rasyboje ivedus diakritinius zenklus [ e su apostrofu- e]' ir dabar rasoma ferme [ vyriskai giminei] ir fermee [moteriskai giminei], bet de Lannoy dar rasydavo be apostrofq, ir moteriskajai giminei rasydavo fermeee, 0 vyriskajai fermee; todel sio sakinio prasme gali buti dvejopa:,pilis ant auksto kalno, apjuosta akmenimis" arba,pilis ant auksto kalno, apjuosto akmenimis". Todel siuo atveju fermee apibudina pili ant kalno, o ne kaln~ ar pakaln((, nes [3] toliau yra is karto sakoma, kad pilis de dedans (viduje) yra visa pastatyta is medzio, vadinasi, akmeninis aptvaras reiskia tik pilies isorinius mums kalno virsllneje. [ 4] Siek tiek toliau kalbama a pie du mllrus [ dvi linijas - vert. pastaba] dieux lez, o tai reiskia deux!ices: dveji sancai nuo pat virsaus iki pat apacios, ir ant kalno, ir kalno sonuose. Jei butq buvusios trobos ant kalno [,izbice" na g6rze], tai de Lannoye butq paras((s pallissade (palisada, ostrok6l), jam buvo zinomas lotyniskas zodis pallum-pal, ir tai butq buvusi svarbi strategine informacija, o jis buvo jautrus tokioms zinioms, nes astriakuo4 galima sudeginti. [ 5] Aukstutine pilis buvo sujungta su Zemutine dviem dvigubais muriniais aptvarais (pranc. les!ices, de Lannoy deux lez, arba dvi aptvarq (apkaslb pylimlb sancll.) linijos [Caikovskio - szrank6w, lot. latius, vok. Schrank, lenk. skrzynia, rz~dy - vert. pastaba]), t. y. [6] murais, besit((sianciais nuo pacios kalno virsllnes iki pat apacios, is abiejq kalno pusilb ir tie murai buvo is plytl.b muryti su kalkiq skiediniu, 0 pagal budvardzius sis apibudinimas taikomas kalnui, jo sonams, ir galbut pakalnei, Zemutinei piliai, kurioje buvo gyvenamieji ir ukiniai pastatai. [Toliau Caikovskis, atkreipdamas demesi i de Lannoy aprasymq pobudi, kad juose visuomet isryskinamos strategines savybes, samprotauja, jog prancuzas tikslingai nurode itvirtinimq medziagas, parodydamas, kad jq negalima sudeginti.] Muriniq aptvarq (szrank6w), pastatytq is apacios i virslb nebutq buv(( galima sujungti su mediniais itvirtinimais ant kalno, tai butq buv((s labai silpnas kariniu gynybiniu poziuriu itvirtinimq punktas, ir tais laikais zmones tikrai negalejo tokiq aptvarq statyti. Jeigu zodis fermee butq skirtas apibudinti kalnui, one piliai, tai de Lannoy butq paras((s:,kalnas is vienos puses aptvertas mfm1" [ G6ra zamkni~ta w polowie murem ], ir tai taip pat butq buvusi strategiskai svarbi detale, nes tada kita kalno puse butq buvusi lengvai pasiekiama. Taigi pilis ant kalno buvo apjuosta kiklopq mllru ir butent siq mllrq didesni akmenys (nuo 0,4 iki 0,5 m) veliau buvo panaudoti statant kvazigyvenam~ji pastat~, kuriame Zygimantas Augustas ikfue savo garsi~~ bibliotek~. Tad si murine pilis [matyt, autorius turi galvoje dabartin(( LIETUVOS PIL YS 2007 1 5

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILil) TYRINEJIMl) ISTORIJOS AukStutin(( pili- vert. pastaba] buvo pastatyta tarp 1450 ir 1540 m., t. y. valdant Kazimierui J ogailaiciui arb a Aleksandrui. Lik(( nepanaudoti akmenys ir siandien matomi visur ant kalno, o j11 vietoje [turimi galvoje tie senieji itvirtinirnai, kuriuos mate de Lannoy - vert. pastaba] stovi [Gedirnino] bokstas ir miirines plytlt sienos, tas ir dabar gerai matyti. 0 mazesni ill sancll akmenys, kaip atrado ponas More1owskis, mfuus isardzius buvo panaudoti gatvems gristi. [7] [Sios teksto vietos komentar~ Zr. toliau, prie 12 punkto] [8, 9, 10] De Lannoy tekste yra dar 3 zodziai, kurie budavo arba b1ogai isverciami, arba isvis nepastebeti. Sie zodziai - apie Kreiv<Ui miest~. Arti pilies (kaip vientiso vieneto) teka upe, kurios srove bega netvarkingai, prastai uzstatytu (Kreivu) miestu, nes zodis d'embas kildintinas is embas, embaras, embarassee - netvarkingas, kreivas [niezr12czny, skosny, krzywy]; ir tai visai netureta galvoje,apacioje" [kaip buvo iki siol verciama, pvz., Lelevelio ]; juk ir lenkiskai nesakome,na dolu",,na dolowi",,na dolego", vadinasi, irprancuziskai d su apostrofu (d'embas) reiskia visai k~ kita. Kadangi de Lannoy atvyko is Daugpilio, taigi jis ivaziavo per Ufupi ir vyko Maliinll gatve per brasllt:, tuomet buvusi~ prie Bemardin11 baznycios, ir Bemardin11 skersgatviu i pili, vadinasi, jis apraso Vilni~, kuri tekejo prie Skaisciausios Dievo Motinos cerkves, nes mato miest~ istrizai, netvarking~ [ niezr12czne ], issidriekusi nuokalneje is abiej11 pusi11. [11] Cia turehl buti ne zodisfernu?e, o serree, tai blogai perskaitytas [ originalo] tekstas, nes nera rysio frazeje,nera uzdaras, 0 yra ilgas" - taigi tureill buti,miestas visai nera sug1austas [zwarte]", t. y. tankiai uzstatytas, kaip budavo gotikiniuose miestuose, kuri11 namai stovedavo prisispaud(( vienas prie kito [gotyckie miasta zbite], taigi ir ne kvadratinis arba apskritas (kaip Varsuva ar Krokuva), o [Vilnius] buvo ilgas ir siauras, besileidziantis nuo kalno... [Cia autorius palieka daugtaski.] Senieji planai [neiskaitomas zodis] liudija, kad Kreivasis miestas buvo apjuostas muru, astriakuoliais [palisadq - parkanem] ir pylimu [ walem]. Muras t((sesi nuo Didziosios [gatves] iki Boksto [gatves], nuo Cia- iki Kannelit11 (Vis11 Sventqj11 baznycios) - stovejo astriakuolill tvora, 0 nuo Pylimo g. puses isilgai Sv. Mikalojaus baznycios iki Traklt g. buvo medzio ir zemes pylimas. Prie pylirno glaudesi Gostauto posesija isilgai Pohuliankos [dabar- Basanaviciaus g.]. Maskvos pirkliu namai [Goscinny dw6:r Moskiewski] prie pilies [pabraukta Z. M. Caikovskio] buvo uz miesto pylimo. Muras ir astriakuoliai yra velesni, 0 pylimas - ankstesnis. [12] Atkreipiu demesi dar i zodi d'embas, nes de Lannoy rasydamas du kartus en bas nesuklysta ir treci~ kart~ raso neklaidingai, 0 kita prasme - [cia noreta pasakyti] kad per netvarking<l kreiv~ miest~ [srodkiem miasta niezr12cznego, skosnego, krzywego]. Tai ir yra Kreivojo miesto apibudinirnas [ Krzywy Gr6d], toks ir buvo Vilnius, o ne Zemutines pilies dalis. Tikrai. Pilis, apjuosta akmen11 siena ant kalno, neturejo tuo pat metu buti apjuosta pylimais [ valais ], viena vertus, tam jau nebera vietos, kita vertus - nebelikt11 vietos igulai; prasau ivertinti [kalno virsunes] plot% nes pylimas buill turej((s a pie 10 m storio kartu su nuolydziu, o jei dar atimsime pastatll uzimam~ plot~ ir palyginsime su nurodomais igulos skaiciais? Vadinasi, pastaill aprasymas priskirtinas kitai piliai, kurioje buvo keli tiikstanciai karil.l kaip pranesama skunde ( apie 2000 kari11 ir 4000 gyventojl.l ir 4000 pabegelil.l kurie cia pasislepe, vadinasi, 10 000 zmoni11 su daiktais). SkaiCiuodami kukliai 10 kv. metrl! zmogui, gauname, kad Kreivasis miestas turejo maziausiai 10 ha ploto. Tiek yra ploto sklype, kuri apibreziau kaip,kreiv<ui miest~". [13] Zodis aucunes yra gerai isverstas -,kai kurios",,keletas". [14, 15] Tuo tarpu paskutinis sakinys verciamas visai neteisingai, nes de Lannoy aiskiai kalba ne apie pili ant Pilies kalno, o apie pili-miestll:, ir stebiuosi, kad de Lannoy nekalba apie treci'ti~pili., kuri buvo dar toliau negu miestas, ir stai sios trys pilys sudare tvirtov(( - VilnitL 0 ne tos kitos trys - nuo Mickeviciaus gatves [dabar Gedimino prospektas] iki kalno - tai, k~ dabar vadina Zemutine, Vidurine ir Aukstutine. Pilis (Katedros aikste ir kalnas) vadinosi Superior todel, kad joje buvo aukstesnillill klasi11 - kunigaikscio bustine, o miestas vadinosi inferior, nors taip pat buvo ant kalno, nes Cia gyveno zemesniosios klases, bet miestas taip pat buvo gynybine tvirtove. Pilis [Zamek Wyiszy ], kaip visuma net iki Kacergos, atsizvelgiant i apsupim~ vandeniu, negalejo buti apgulta, kaip apraso Morelowskis, is abiej11 pusi11. Aukstutine pilis [Zamek Gorny ], kaip citadele, atsizvelgiant i vandens stygil.l vargu ar but11 galejusi islaikyti ilg~ apgulti kaip aukstutine tvirtove. Bulvarai, pastatyti is zemi11 a la manieres de mures, reiskia, kad vertikaliai buvo sustatyti mediniai suristi pastoliai, uzpilti zememis, - taip statomi bulvarai, apie kuriuos kalba [de Lannoy]. Svarbu, kad astriakuolius galima sudeginti, o bulvmll- ne. Ir si pilis atvykeliui is Ufupio taip pat atrode,ant kalno" (apie 124 alt. virs jiiros lygio ), tad sako [de Lannoy] apie miestll:, kad yra uzdaras ( apjuostas) pylimais arba valais (bulvarais) is medzio ir zemil.l sujungill panasiai kaip muras [sioje vietoje autorius pazymi, kad pateikia piesini, kuris buvo prie rankrascio, dabar sio piesinio originalo nepavyko rasti, yra pagaljipadarytas spaudinys, apie kuri veliau]. Juos darydavo apie 3 m storio ir 2,0 m aukscio, vienu sonu su nuolydziu fosos link. Atkreipiu demesi., kad apie aptvar~ ant Pilies kalno de Lannoy jau rase, kadjis buvo is akmenl.l zemes ir muro, ir nebereikejo jam kartotis, vadinasi, sioje teksto dalyje jis kalba apie miest~ (kit~ pili), apjuost~ bulvarais is medzio arba valais, sutvirtintais balkiais, zememis, moliu ir apraizgytais [ apipintais] sakomis [faszyny ] arb a su uzstatytais astriakuoliais [palisada]. Kartu,jei de Lannoy sako, kad miestas yra ilgas ir siauras, vadinasi, jis turejo ribas, o ne buvo isdrik((s, vadinasi, paskutinis sakinys apibudina gotikini Vilniaus miest~. Is Dlugoso zinome, kad Vilnius buvo laisvai uzstatytas, kad namai stovejo atskirai ir kiekvienas namas buvo apjuostas sodu, skirtingai nuo gotikini11 miesill - anksttl tankiai uzstaty11t arba serree." Tuo Z. M. Caikovskio samprotavimai apie 1414 m. Vilniaus aprasym~ baigiasi. 1 6 LIETUVOS PIL YS 2007

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILITJ TYRINEJIMTJ ISTORIJOS /". I -/ = --,.. '......., I I I - ' 10. Vilnius Vytauto laikais. 1385-1400. Z. M Caikovskis, 1940. Lietuvos dailes muziejus, G 554. Vilnius in the Time of Vytautas. 1385-1400. Zygmunt Mieczyslaw Czaykowski, 1940. Lithuanian Art Museum, G 554. 2 dalis. Vilniaus piliq apie 1400 m. vizija Tame paciame Z. M. Caikovskio rankra~cill pluoste Lietuvos dailes muziejuje yra keli puslapiai teksto, kuriame autorius aiskina, kaip atrode Vilniaus Aukstutine ir Zemutine pilys ir jll aplinka apie 1400 m. 78 Muziejaus piesinill skyriuje isliko Z. M. Caikovskio piesinys, kuriame matome Vilniaus pilill apie 1385-1400 m. rekonstrukcijl't. 79 (10 pav.) Kitoje piesinio puseje autorius uzrase siq_ rekonstrukcijq_ pagrindziancil't trumpl't savo koncepcijos santraukl't:, Widok Zamku Wilenskiego z roku c-a 1400. Rekonstrukcja podlug wlasnych spostrzezen. Bardzo stary charakter mur6w odkopanych na placu Katedralnym, przylegajl'tcych bokiem do wiezy ( dzwonnicy), ich skosnie polozenie, a mimo to zgodne z planem Fiirstenhoffa z r. 1750 naprowadzily mnie na mysl rekonstrukcji pierwotnego zalozenia zamku w epoce przeniesienia stolicy z Trok, zatem prawzoru tam tez szuka6 nale:ly. WnOSZllC z konfiguracji terenu i idl'lcc sladem najmniejszego spadku dwa byly mozliwe dojazdy do wybranego miejsca na p6lwyspie a tow celach landowych i strategicznych. Pierwszy i najstarszy, to trakt Troki Polock, kt6ry biegl od Wl'twozu na Wilczej Lapie dzisiejszymi ulicami: Ponarskq, Kwaszelnym, Jatkowq, Klaczki, Gaona i Uniwersyteckl't na most i bastjon wjazdowy wprost przez dzisiejszll Kurj(( biskupil't. Gdy bastjon ten utracil swoje znaczenie za Kazimierza i Aleksandra (1450 - do 1506) na miejscu Kurji w poprzek drogi wystawil w p6zniejszym czasie kniaz Zagiel swojll posesjl't i dojazd zostal zatarty. Drugi p6zniejszy dojazd od ul. Mostowej od przewozu i mostu na Wilii przetrwal dluzej szczeg6lniej po przebiciu obok wiezy bramy wjazdowej (drugiej). Wzorujllc sit( na systemach obronnych Trok przy projektowaniu zamku Wilenskiego budowniczy i w6dz zwr6cili specialnq_ uwag(( na obron(( bramy wjazdowej, a szczeg61nie zamaskowanie wlasciwej bramy od strony obydwuch mozliwych dojazd6w. Zaprojektowano wi((c bram(( we wn((ce ukrytq, a bronionll przez 4 baszty o wielkich rozmiarach, zaslaniajllc wszystko murem powodziowym, tworzq_cym rodzaj barbakanu, a wlasciwie szranki (les lices ), zamykajq_ce przedpole bramy wjazdowej. W systemie tym wieza Katedralna grala rol(( dojon'u przylegajllc do duzego budynku ewentualnego mieszkania Xil'tz((cego (pierwotnego ). U podg6rza zostalo omurowane dawne lozysko Wilenki tworzq_c foss(( i zamykajq_c, w ten spos6b, czworobok dolnego pierwotnego zamku. Baszta na g6rze grala w6wczas rol(( straznicy rzecznej i zgodnie z opisem de Lannoye z r. 1413 g6my zamek opasany murami kamiennymi byl wewnl'ttrz calkowicie zbudowany z dzrewa. Tymczasowe wojenne mieszkania w przedniej cz((sci dolnego zamku Xiq_z((ta LIETUVOS PIL YS 2007 1 7

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILilJ TYRINEJIM{J ISTORIJOS zapragnf(li zamienic na Palac. Jak w Trokach pod g6r~ stan~l wif(c Zamek-palac, zwr6cony czolem do fossy (cz({sc najstarsza b. zamku, wzdluz stoku gory przed murem oporowym, kt6rf(dy wiodlo wejscie do straznicy). Wtedy otoczono t({ czf(sc podg6rza podw6jnym murem ( szranki), l~cz~c j e z cytadel~ drewnian~ na g6rze, gdzie opr66 straznicy byla swi~tynia Perkunasa (Fiirstenhoff i inni) [sic!]. W roku 1386 pierwotny dom Xi~z({cy przedstawiony na przodzie rysunku zostal przez Jagiell({ ofiarowany biskupom na Kmj((." [Parasas. 23.IX.l941] Sudejus draugen sill abiejll rasinill mintis iseitl.b kad Z. M. Caikovskis galvojo, jog u.z dabartines Katedros buvo fosa arba kanalas (plg. P. Batiuskovo 1868 m. Vilniaus plan'l, il. 9). Iskasus dabartin({ Vilnios vag~ir sukiirus maliinll sistem'l, vandens pradejo triikti ir si upes vaga pamafu nebeteko reiksmes. Taip abu Zemutines pilies kiemai susijunge. ISoriniame kieme buvo pastatyta Katedra, o skersai kanalo atsirado pietinis murinill rumll korpusas, kuris prisijunge prie ankstesnio rytinio korpuso, stovincio prie kalno. Augant miestui ir atsiradus kitoms pilirns (ypac Medininkl!) pasikeite sen~ll gynybinill bastionll reiksme: buvo padarytas iva.ziavirnas (vartai) priesais Katedr~Keturkampiame bokste ( dabar varpine ), dar veliau atsirado vartai i pili priesais Pilies gatv({. Z. M. Caikovskis aiskina, kad senuose piesiniuose (matyt, Brauno) vartai nuo Pilies g. atrodo labai kukliai, o senieji bastionai - tarsi nereikalingi, bet tuo pat metu labai galingi.,tai pasakytina ir apie boks~- dabartin({ varpin({, don.zon'l, kuris pastatytas prie velesnill Tilto Vartl.b atsiradusill tuomet, kai barbakanas nustojo savo gynybines reiksmes kaip don.zonas, nes didziojo kunigaikscio rumai buvo perkelti u.z kanalo, prie kalno, ir buvo pastatytas kitas dollzonas, sode, kuri matome 1750 m. plane netoli bajofll kalejirno (turejusio 50 pedll gyli)." 8 Cia Z. M. Caikovskis interpretuoja Fiirstenhoffo plan4 kartu jis aiskiai zino ir vadinamuosius 1779 ir 1794 m. P. Rossi planus, kuriuose matome keist~ statininetoli pietines Zemutines pilies rumllpuses, neva sode. Toliau jis samprotauja, kad t({siant Zemutines pilies statyb~ u.z Katedros, pastacius Sv. Barboros bafuyci~ ir apsupus j~ kapinemis (jo nuomone, tai buvusi rumll arklidininkll parapija), priekines linijos pastatai buvo perduoti ivairioms tamyboms, apsaugininkams, tribunolui, taip pat ir kunigams (mansionarijams, vikarams), o rumai prie senojo dollzonovyskupui. Jis pripaiino, kad didziulipostumijo tyrinejirnams padare 1940 m. atrasti semull vyskupll rumll pamatai.,,jll ikypa konfiguracija [skosne poloienie] paskatino mane rekonstruoti pirmin<t pilies struktur~ sostines perkelirno is Trak\l epochoje. Jos provaizdzio ten pat [Trakuose] reike!l! ieskoti." Kitoje vietoje jis priduria, kad pirmine Vilniaus Zemutines pilies strukrura su jos gyvenamaisiais ir gynybiniais pastatais,jo nuomone, yra kombinacija, padaryta pagal abi Trakll pilis. V eli au ji pakito, nes atsirado privaiiavirnas is Pilies gatves (kelias is pie!l! puses i siaur<(), todel senieji pities vartai (turimi galvoje vartai prie Sv. Marijos Magdalenos bafuycios) ir bastionai neteko reiksmes.,jie tapo tyrinetojams neiminta paslaptimi." Atsiivelgiant i teritorijos konfigliracij'l, pusiasali, apjuost~ Vilnios vaga, galima buvo pasiekti dviem keliais: senuoju traktu Polockas (Pskovas) - Trakai, kuris vede Pohulianka, Trakll, Dominikonlb Litera!l! gatvemis i Ufupi, o privaiiavirnas prie pilies nuo Trakl! puses buvo galirnas Universiteto ir Vyskupll gatvemis, Cia kelio nuolydis buvo nedidelis, ir per Lukiskes i Tilto gatv({. Trak\l pilys buvo gerai apgalvotos flanginei gynybai, prasciau - tiesioginiam puolimui, ypac zeme [obrony czolowej szczeg6lniej lqdowej]. Laikydamiesi Trakll pavyzdzio, Zemutines pilies statytojai stengesi specialiai u.zmaskuoti abejus ivaiiavimo vartus (is Tilto gatves ir prie Sv. Marijos Magdalenos bafuycios ).,Tad suprojektavo ivaziavirno vartus pasleptus nisoje, saugomus 4 didziulill bokstl!, visk~ maskuodami mfuu, pastatytu taip, kad atlaikyil! potvyni [ mur powodziowy ], sukurdami barbakano tipo gynybinius itvirtinimus; [prierasas] o faktiskai muru sutvirtintus pylimus [ aptvarus, szranki], u.zdarancius aikstf( priesais ivaiiavimo vartus. Katedros bokstas [ varpine] turejo dollzono reiksm({, priglud({s prie didelio pastato, kuris tuomet buvo kunigaikscio rumai. 0 pakalneje buvo iskasta fosa, taigi pirmines Zemutines pilies itvirtinimll keturkampis tapo atskirtas. BokStas ant Tauro kalno [AukStutines pilies] tuo metu atliko sargybos boksto vaidmeni [... ]." 81 Z. M. Caikovskis pateike tik labai lakoniskas isvadas:, 1) Muras is siaures - tai pirminiai kunigaikscio rumai [ veliau - vyskupll rumai]. 2) Muras nuo kurijos puses, 1750 m. plane paslaptingai pazymetas kvadratais ir irasytais apskritimais, - tai dvigubas bastionas, is pie!l! saugantis vartus, arba taip pat vartai, vedantys i mazytt( aikstel({ tarp Vilnios vagos ir mfuo [prierasas] ten galejo buti vykdomos egzekucijos (skeletai?). 3) lkypas mfuas (is siaures i pietus), jungiantis tuos du ankstesnius, - tai tie patys ivaziavimo vartai, apsaugoti ir uzffiaskuoti 4 bokstais, su atvira aikstele." 3 dalis. Vilnius apie 1400 m. Dingusio vytautinio Vilniaus rekonstrukcija Pasekime Z. M. Caikovskio mintis, kurias jis isdeste kelill desirncill puslapill rankrastyje, masinrastyje ir trumpame straipsnelyje,krzywy gr6d" (Prawda wilenska, 1941 m. sausio 28 d.), iliustruotame vieninteliu mums kol kas Zinomu sio autoriaus rekonstrukciniu breziniu. (11 pav.) Kaip jau mineta, Z. M. Caikovski inspiravo XX a. ketvirtajame desimtmetyje padaryti reiksmingi atradimai-surasti vyskupll rlimll prie Katedros varpines pamatai ir kasinejant Trijll kryzill kalno rajon~ rasta vadinamoji Kreivoji pilis, arba Kreivasis miestas. Jis turejo savo originalll pozifui i Vilniaus pilill ir miesto raid~t. Savo tyrimll meto~jis apibreze taip (si Z. M. Caikovskio tekst~ atpasakojame):,uzsibreziau rekonstruoti ir aprasyti tik Vilniaus pili, pagrindziant ivaziavimo vaftll viet~ is Trak\l puses ir nuo upes [Neries]. TaCiau pamafu aprepiau vis~ miest~. De Lannoy aprasyme pasakyta, kad miestas yra ilgas ir siauras, issidest({s nuo kalno zemyn, prastai uzstatytas mediniais namais, su keliomis baznyciomis, ir apjuostas pylimais [ valais]. Pirmoj i min tis, kilusi perskaicius de Lannoy aprasym4 - kad naturaliai miestas buvo issidest({s isilgai Pities ir Didziosios gatvilb bet tai yra klaida, kartota ilgai, atkakliai ir daug kafill. 82 Taip galvodarni neissprendziame ne vienos problemas. Perkelf(S semull illufll konturus is Kanalizacijos biure (Biuro Kanalizacji) saugomll planll ant dabartinio miesto plano meginau atsekti seniausill gotikinill 1 8 LIETUVOS PIL YS 2007

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILI!J TYRINEJIMlJ ISTORIJOS gatvill tinklll:, taciau tai pasirode neimanoma, nes niekur nebuvo pazym.eta mlirll kryptis, tad sios hipotezes buvo pernelyg savavaliskos. Bandziau siekti analogijos su K.rokuva - reljefas, miesto dydis, turgaus aikstes vieta ir pilies vieta; bet stinga gotikinill gatvill tinklo. Tad griebiausi toliau destomo metodo. Pinniausia - miesto uzstatymo atkurimas, eliminuojant velesnius pastatus. Viskll:, kas buvo pastatytapo 1400 m., atmesdavau. Antra - architekturos [statinil!.] lyginamasis metodas (metoda por6wnawcza architektury). Trecia - retrospektyvinio pozifuio metodas: kaip kas galejo atrodyti, t. y. reljefas, statiniai, perstatymai, uzpylimai, keliai, privaiiavimai, tikslingumas- panauda, gall! gale svarbi yra ir intuicija, kurios siek tiek turiu, 0 be to- truputis sekmes. Pirmasis metodas - pastail! iki 1400 m. eliminavimas - dave rezultatijc: Vilniuje buvo du gotikiniai centrai, o treciasis buill buv((s rusinll miestas (miasto ruskie). Lyginamasis metodas parode, kad sie gotikinio miesto centrai skiriasi savo esme. Dvi baznycios - Sv. Jono ir cerkve ties Didziosios ir Stiklill gatvill sankirta - yra pastatytos taip, kaip tais laikais bafuycill nestatydavo - presbiterija i gatv((. Vadinasi, sios gatves pakeite savo vaidmeni arba jll isvis nebuvo. 83 Paieskos Kanalizacijos biuro breziniuose leido patvirtinti siijc hipotez((. Ivaziavimas i Pilies gatv(( nuo pilies XV a. buvo uzstatytas, o seniau ten tekejo upelis, maitinamas saltinill is Belinos g. (ul. Beliny- dabar Liepkalnio) ir Ausros varill telkinill. Vadinasi, gotikinio miesto reikia ieskoti kitur. IS islikusill pastatl!, matoidll siandien prie gatvil!, atkreiptinas demesys i Sv. Mikalojaus bafuycill:, Piatnickos cerkvt( ( sunaikinta 1650 ir atstatyta po 1863 m.) ir BokSto g.; tarp jl! reikia ieskoti to senovinio miesto, nors senieji centrai, kartoju, yra visiskai skirtingi. 0 dar buvo upelis, tekej((s Didziqja gatve! Atsitraukti nuo sill punktll negalima, kol neatlikta galimll privaziavimll studija. Reikia atsisveikinti visiems laikams su mintimi, kad Didzioji- Pilies g. - tai pagrindine miesto arterija ir kad traktas Pohulianka [dabar Savanoril!- Basanaviciaus g.] - Dominikonll g.- tai seniausias ivaziavimas i miestijc. Ne, yra senesnis, ir tada reikalas igauna kitilc atspalvi. Yra ir kiti du pastatai, nors siandien apie juos zinome tik is raizinill. Vienas is jll ir yra to seniausio Vilniaus pradzia, nuo jo prasideda seniausias kelias per miestijc [Cia autorius turi galvoje Pranciskonll baznycios varpines bokstit]. Nuo jo pradejau savo tyrimll:, ir butent sis metodas dave netikeil! rezultatll: tarsi lapsniskai nuimant popiereli nuo sudrekinto kalkomanijos paveikslelio atsidenge vytautinis Vilnius, visai toks, kaip minetame aprasyme, -,ilgas, siauras, besileidziantis nuo kalno zemyn", taip pat kelios murines bainycios mediniame mieste. Tuo pat metu tos keistai ir neteisingai pastatytos baznycios pasirode orientuotos visai teisingai; atitinkamai pagal tradicijas." 84 Toliau Z. M. Caikovskis pasakoja, kaip ieskojo Vilniuje seniausill gotikinill mlirll. Sill tyrimll eigos nuotrupos pateiktos jo rankrastyje ir siek tiek glausciau isspausdintame straipsnyje,k.rzywy gr6d". Pateikiame sill pastabll vertimijc:,visa tai [turimos galvoje klaidinancios miesto aprasymll interpretacijos pagal de Lannoy ir Dlugosit] verte ieskoti to K.reivojo miesto visur, tik ne ten, kur ir dabar jis visas g!udi. 1940 m. rudeni vykdydamas senll gotikinill mlifll paieskas, pastebejau kai kurias architekturos ypatybes, labai pamokomas. Kadangi visi senieji murai, vadinasi, ir senasis miestas, siandien yra apie 2-2,5 m po zeme, pradejau tyrineti rusius, kuriuose radau senll mlirll pedsakus, ankstesnill nei visuotinai zinomi 1503-1522 m. pastatai, kurie dar prisimenami, 0 zeroes pavirsiuje yra lik(( tik Ausros Vartai ir vienintele liekana Bonifra1fll gatves kampe. Likusieji yra jau po zeme arba uzstatyti, pavyzdziui, isilgai Pylimo gatves. Neseniai dar stuksojo paminklas, isardytas 1870 m., t. y. Pranciskonll bafuycios bokstas ir sienos dalis, kuri t((sesi isilgai Dysnos gatves net iki pat Rudninkl! gatves; tai ir yra senojo Vilniaus pietvakarill sonas. 85 Toliau Rudninkl! gatve iki Rotuses, tuometinill ivaziavimo vartll i Vokiecill gatv((, kurie labai grazus iki siol tebera Rotuses pozemiuose. Nuo Rotuses muras t((sesi per aikstes viduri iki Svarco g. kampo, 0 veliau zemyn Gailestingumo gatve, kur jungesi su itvirtintu Skaisciausiosios Dievo Motinos soboru, ir nuo Literail! g. kampo Literail! gatve, kirsdamas namijcnr. 26 prie Pilies g., isejo i Sv. Jono gatv(( iki Gaono g., nuo cia posesijos viduriu vel ejo iki Pranciskonll boksto. Siit teritorijijc kirto seniausias Trakl! traktas: griova Vilkpedeje (Wilcza Lapa), Panerilb Raugyklos, Mesinilb Kliackos, Gaono, Universiteto gatvemis pro dabartin(( kurijll:, tiesiai i didzillill kunigaikscill rlimll ivaiiavimo bastionijc. 86 Kitas traktas, daug senesnis, - tai traktas is Ukmerges per perkelijc prie Gulbil! salos (priesais elektrin((), Boguslovo Radvilos gatve iki Vllniaus gatves ir Vokiecilb Ausros varill gatvemis iki Sv. Nikodemo skersgatvio, toliau- i pietus - tai kelias Baltija- Juodoji jiira, kuriuo keliavo pirmieji norvegai. Traktas is Trak\l Pohulianka [dabar- Basanaviciaus g.], --- ~ -...,. ' "";-. : ::rt/~:1: ;. ~4.. ;~{ ~.>: t~ /J,.. 0:;-!. II., Kreivasis miestas "dabartiniame Vilniaus senamiestyje. Apie 1400. Z. M Caikovskio rekonstrukcija. Is Prawda wilenska, I941, sausio 28. The 'Crooked City ' in present-day Vilnius Old Town. c. 1400. Czaykowski 's reconstruction. From 'Prawda wilenska ', 28 Janumy 1941. LIETUVOS PIL YS 2007 1 9

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILIV TYRINEJIMV ISTORIJOS 12., Kreivasis miestas ". 1941 m. spaudinys pagal Z. M Caikovskio pie ini- Kul!:Uros pave/do centro archyvas, F6-3862. The 'Crooked City' (Curvum Castrum). A 1941 print based on Czaykowski 's drawing. The Archive of the Centre for the Lithuanian Cultural Heritage, F6-3862. Dominikonq, Literati! gatvernis ir pro Skaisciausiosios Dievo Motinos cerkvtt i Ufupi (Rytai- Vakarai) yra velesnis. Kreivojo rniesto kampuose stovejo stai sios tvirtoves: Pranciskonq ba.znycia,smelynuose" (na piaskach ), vartai,jung(( Vokieciq gatv(( su VIlniaus gatve, bastionas Gaono g. pabaigoje, Chodkeviciq riimai priesais Svarco skersgatvi, Rotuse - vartai i rniesf:l ir velesnieji Oginskiq riirnai bei vartai Mesiniq gatveje. Jei turesirne omeny, kad Visq Sventl.!jq ba.znycia pastatyta 124 altitudeje virs jliros lygio, Piatnicos cerkve - 108, o SkaisCiausiosios Dievo Motinos soboras - 98, tai gausirne 26 m skirtumll_ 825 m ilgio atkarpoje, arba vidutiniskai 6 proc. nuolyc!zio (tai tiek pat, koks dabar yra Pohuliankos nuolydis), vadinasi,,driekesi nuo kalno zemyn" [citata is Lannoy], kreivas rniestas trakto atzvilgiu, kreivai besileic!ziantis, kreivos formos, is Cia atsirado tas apibudinimas. Tai buvo miestas-tvirtove, tuomet apjuostas pylimais, pastatytais is medzio ir zemiq irnituojant murus (1413), viduje tos tvirtoves uzstatytas netvarkingai ir retai mediniais namais, kuriuos 1390 m. sudegino kryziuociai. [... ] Siandieninis miestas statesi is abiejq Kreivojo rniesto pusiq, t. y. viduramzill linija - Skaisciausiosios Dievo Motinos soboras - Piatnicos cerkve - Sv. Mikalojaus baznycia - tarsi maz'l_ja e1ipses asirni, pusmenuliu abiejq piliq link i pietus, o ve1iau - i siaur((, isilgai asies Ausros Vartai- Katedros aikste, susiurbdamas Kreiv'l.ii miesfll ir abi pilis i 1503-1522 m. pastatytos gynybines sienos aptvarq_." 87 Siuos savo tyrimus Z. M. Caikovskis pailiustravo, nupiesdamas Vilniaus apie 1300 m. vizijll_. Sio piesinio originalo kol kas nepavyko rasti. KultUros paveldo centro archyve saugomas inzinieriaus Biszewskio Vilniuje atspausdintas plakatas, kuriame matome tiksliai perteiktll_ Z. M. Caikovskio piesinio vaizdll_. 88 (12 pav.) Birute Rii.ta Vitkauskiene Forgotten Vilnius. From the History ofthe Investigation of Vilnius' Castles Summary The article discusses three stages in the history of the investigation of Vilnius and its castles: the first occurred in the first third of the nineteenth century, the second in the mid and second half of the nineteenth century, and the third in the 1930s. The article examines the iconography of Vilnius and its castles that appeared in these three periods. 2 0 LIETUVOS PIL YS 2007

PAMIR~TAS VILNIUS. I~ VILNIAUS PILilJ TYRINEJIMl) ISTORIJOS The basis of this iconography is the visions of the lost or vanished and forgotten city and its buildings. These were efforts to restore what no longer existed. In the first third of the nineteenth century, i.e. after 1800 and the demolition of the palace of the Lower Castle, the city's defensive wall, and many other historical buildings and on the basis of the memories of the great city and its history, a trend of cherishing the native historical memory formed during periods of national and religious oppression in the land, which was occupied by the Russian Empire. The restoration of this vanished greatness was hindered by the lack of iconographic sources, which had been destroyed or sent out of Vilnius (especially after the 1832 uprising). After studying the iconography of this period it is seen that in around 1840 no authentic linage of the Lower Castle or city from the second half of eighteenth century still existed in Vilnius. Thus the historians Michal Balinski, Michal Homolicki, and J6zef Ignacy Kraszewski were content with compilations or hearsay. We are no longer able to determine what sources were used to create these compilations, such as Karol Raczynski's famous linage of the south side of the palace of the Lower Castle or the variants of the same image, which are ascribed to Piotr Rossi and are called the Rossi plans of the castles in Vilnius, and their imitations. So-called compilation iconography developed deep roots in the first half of the nineteenth century, a period when the romantic content of an image was more linportant than its accuracy. The second stage is the work of the romantics in the second half of the nineteenth century. This was based on the publications and romantic iconography of Balinski, Kraszewski, and other historians. The Bali6.ski' s reconstruction of the Vilnius in the tline of Algirdas had the greatest influence. On the basis of it, Baraniecki (The Plan ofvilnius in the Time of Algirdas, 1845, the original is in the Krakow National Museum) and Batiushkov (The Plan of Vilnius in the First Half of Fourteenth Century, published in 1874) proposed their own visions. The reconstructions from this period imitated the city image created by Georg Braun (published for the first time in 1581), supplementing it with historical information. In this way pseudo-scientific notions of the urbanistic structure of medieval Vilnius were created and remained established for a long time.. The third attempt to discover the vanished city and its castles began during the interwar period when Vilnius belonged to Poland. The article discusses the work of the completely forgotten architect and investigator of the old brick walls of Vilnius, Zygmunt Mieczyslaw Czaykowski (1887-1950). After acquiring an education in France, he worked during 1926-1936 in Poland as an architect in Szczuczyn District and in 1938 he moved to Vilnius. There he, working zealously with a great love for antiquity, studied the city's old basements, looked for old brick walls, and attempted to determine how the castles and city could have appeared in the time ofvytautas. He reread anew the description ofvilnius published during 1399-1450 in Voyages et Ambassades, a book by French traveller and diplomat Ghillebert de Lannoy, and pointed out the mistakes made by Joachim Lelewel. On the basis of this description, he used the Fiirstenhoff plan to create an linage of the castles of Vilnius in about 1400. (The drawing is preserved in the Lithuanian Art Museum.) Czaykowski had his own view of where it was necessary to look for the so-called 'Crooked City' (Curvum Castrum). He published only one article on this question ('Prawda wilenska', 28 January 1941) while his other thoughts remained in manuscript form and are preserved in the archive of the Lithuanian Art Museum. Czaykowski thought that it was linpossible to use Braun's linage of the city in talking about early fifteenthcentury Vilnius since it did not reflect the situation of the introduction of Christianity and the appearance of the first churches in 1387. His searches correspond to the research published by archaeologists in recent years. This research also doubts whetl1er the medieval city and castles had the same structure that we see in the mid-sixteenth-century image and which was repeated by Balillski. Czaykowski was convinced that all of VIlnius from the time of Vytautas lies under the ground, invisible but still there. The problem is how to find and show that forgotten and vanished city. This problem is especially relevant today when the old basements are being destroyed in the territory of the Old Town and castles and new buildings are rising in their place. ',Wiadomosc historyczna o zamku wilenskim", Melitele (Warszawa), 1829, p. 226-230. Leidini redagavo A. Mickeviciaus bendrazygis poetas Antonis Edwardas Odyniecas;, Wiadomosc historyczna o zamku wilenskim", Przyjaciel Ludu, 1835, t. 1, Nr. 10, p. 77-78 (pav. varia raizinys pagal litografij1t is Melitele). 2 Varsuvos nacionalinis muziejus, MNW G. Pol. 20435/331. Litografija, 9,6 x 15,3 em. IS Potockill KZesovicuose rinkinill. 3 V. Drema, Ding~s Vilnius, Vilnius, 1991, p. 62, il. 57: J. Peska. Vilniaus panorama nuo Tilto gatves aukstumos, 1808. Akvarele, VUB, G-0014720. 4 Ten pat, p. 88, il. 81: Nezinomas piesejas. Vilniaus pilys is siaures puses, 1805. Akvarele, LDM, 1-567. 5 Placiau apie Vilniaus universiteto profesori4. veikl1t diegiant litografijos men1t zr. V. Gasiiinas, XIX amziaus Lietuvos grafika, Vilnus, 2007, p. 91-113. 6 Publikuotas daug kartll, zr. V. Drema, Ding~s Vilnius, p. I 09, il. 128 (k.laidingai nurodyta, kad litografavo K. Racinskis); naujausia informacija V. Gasiiinas, XIX amziaus Lietuvos grafika, p. I 02, il. 52: Vilniaus Zemutines pilies vaizdas, 1832. Litograflja, 21,4 x 34,4 em, LDM, G 9833. 7, Z Kowna do Wilna. Wyj1ttek z podr6zy WJ-adysiawa Malczewskiego (dokonczenie)", Tygodnik 1/ustrowany, 1861, t. 3, Nr. 74, p. 67-70; W. Przybylski,, Listy z Wilna", Tygodnik 1/ustrowany, 1861, t. 4, Nr. 113, p. 196-198. 8 V. Drema, Ding~s Vilnius, p. 67, 69, il. 66: V. Dmachauskas. Vilniaus panorama nuo Verkill kalno, 1842. Litografija, LDM G- 418. ~i piesini panaudojo Adomas Honoris Kirkoras savo 1857 m. isleistame pirmajame vadove po Vilnill. 9 A. Korzono nuotraukas zr. Vilniaus fotografija (1858-1915), sud. M. Matulyte, Vilnius, 2001, il. 15.3-15.5. ' 0 M. Plater-Zyberk,, Abdon Korzon - pie1wszy fotograf Wilna", Vilniaus fotografai. Tarp tautine Lietuvos fotografijos istorijos konferencija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius, 2005, p. 30. " Varsuvos nacionalinis muziejus: Widok byl'ego Jagiellonskiego zamku w Wilnie, litografavo Maciejus Przybylskis, pagal K. Racinski, 1832, Gr. Pol. 4937. 12, Zamek ksi1t:l1tt litewskich w Wilnie", Tygodnik 1/ustrowany, 1872, t. 10, Nr. 251, p. 192-193. 13,Dolny Zamek", lit. M. Fajansa w Warszawie, rys. N. Orda wg arch. Rossa, Album widok6w Gubernii Grodzienskiej, Wi/enskiej, Minskiej, Kowie1iskiej, Wolynskiej, Polskiej i Kijowskiej w 3 seriach, zawierajqcy 120 widok6w (...) N. Ordy, Warszawa, Litografia Maksymiljana Fajansa, 1875. 14 Vilniaus miesto istorija nuo seniausil{ /aikt( iki Spatia revoliucijos, LIETUVOS PILYS 2007 2 1

PAMIR~TAS VILNIUS. I~ VILNIAUS PILHJ TYRINEJIMl,J ISTORIJOS parenge J. Jurginis, V. Merkys, A. Tautavicius, Vi lnius, 1968, p. 191 : Vilniaus Aukstutines ir Zemutines pi!itt planas, neva sudarytas architekto Rossi 1779 m. " V. Drema, Ding~s Vilnius, p. 109. Drema raso, kad tais metais Rossi nupiese didzil.l.itt kunigaikscitt rezidencijl!. Data,1793" nurodyta nepateikiant saltinio. 16 V. Drema, Vilniaus Sv. Onos baznycia. Vilniaus Katedros rekonstrukcija 1782-1801 metais, Vilnius, 1991, p. 221. 17 M. Homolicki,, Wilno od poczl!tk6w jego do roku 1750", Wizerunki i roztrzqsania naukowe, Wilno, 1841, t. 22, p. 89; M. Homolicki,,0 planach Wilna, jakiem bylo w XVI wieku", Wizerunki i roztrzqsania naukowe, Wilno, 1843, t. 24, p. 8. 18 M. Homolicki,,Wilno od poczl!tk6w jego do roku 1750", p. 89. 19 M. Homolicki,, 0 planach Wilna", p. 29. M. Balinski, Historia miasta Wilna, t. 2, Wilno, 1839, p. 79 paskelbtas A. Klukovskio litografuotas vaizdas, o J. I. Kraszewski, Wilno od poczqtk6w jego do roku 1750, t. III, Wilno, 1841, p. 307 - J. Oziemblovskio litografuotas tas pats vaizdas, perpiestas knygos autoriaus J. Krasevskio. Beje, si litografija yra Varsuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose:,ruiny Zamku", piese J. I. Krasevskis, litografavo J. Oziemblovskis, Gr. Pol. 20435/331. 20 Poczet pamiqtek zachowanych w Domu Gotyckim w Pulawach (pod red. Izabeli Czartoryskiej), Warszawa, 1828, Nr. 238:, Kawal grzymsu z galerii Zamku Wilenskiego - na scianie Litewskiej Domku Gotyckiego". 21,6. Galerya kt6rl! Sty Kazimierz Jagielloilczyk do ko ciola chodzil, ulamek grzemsu marmurowego iaki sit( posyta iest z tej galeryi wewnl!trz wzit(ty", Krokuva, Cartoriskitt rinkiniai, Rr. 489:,Widok Zamku Jagielloilskiego rozwalonego do szczt(tu przez Gubernatora Fryzla, i czt(sci katedry wileilskiej w Roku 1802". Piesinys tusu, monochromine akvarele, 33 x 52,1 em. 22 To paties vaizdo variantas - Rr. 490 (37,2 x 55,8 em), paspalvintas akvarele, meniniu poziiiriu prastesnis, bet kitoje lapo puseje labai profesionaliai ranka padarytas riim4_ ir katedros pastatq brezinys. Abu atvaizdai publikuoti R. Janoniene,,XVI-XIX a. Vilniaus Zemutines pilies ikonografiniai saltiniai", Vilniaus iemutine pi/is XIV a. -XIX a. pradzioje. 2002-2004 m. istorini1{ saltini1{ paie kos, Vilnus, 2006, p. 37-39, pav. 15, 16, antrasis pateikiamas su klaidinga signatiira. Informacija apie siuos piesinius publikuota Katalog Jystmk6w architektonicznych ze zbior6w Czartoryskich w Muzeum Narodowym w Krakowie, Warszawa, 1973, Nr. 997, 998. 23 R. Janoniene,,XVI-XIX a. Vilniaus Zemutines pities ikonografiniai saltiniai", p. 39--40, pav. 17. 24 Vilnius - Lvovas: kultilriniai ir moksliniai rysiai. XIX a. I puse. Ret! spaudinil, rankra Cit, graviilrt, piesinh, akvarelit, tapybos parodos katalogas, sud. S. Kulakauskiene, S. Malec, Vilnius, 1989, p. 35, Nr. 19. Irasas:,Rysowano w Ubieniu (w domu WW. Januszewskich) w czerwcu 1855 rys. i sztych. Rosee (kopja przechowal i zostawil August Becu). Widok Zamku Jagielloilskiego rozwalonego do szczt(tu przez gubernatora Fry... i czt(sci katedry wileilskiej". Pop., akv., 41,3 x 55 em. Autoryste priskirta Johanui Stanislovui Rosee (g. Volmare, m. 1878 Romoje, mokesi Peterburge). ~i piesini mini R. Janoniene, :lr. min. veik., p. 39, isn. 109. 25,Zamek ksil!zl!t litewskich w Wilnie", Tygodnik Ilustrowany, 1872, t. X, Nr. 251, p. 193:,Przed ostatniem atoli zniszczeniem budowniczy Ross zdjl!l jego plan w r. 1793, znany w kopiach po zbiorach przechowujl!cych sit(... " ~iandien zinome, kad XVIII a. pabaigoje Rusijos karines administracijos reikmems 1793-1799 m. buvo padaryta daug Vilniaus miesto plantt, tiesa, daugelio ill sudarytojai nezinomi, zr. J. G1emza,,Zemutine pilis 1793-1799 m. Vilniaus miesto planuose is Rusijos karo istorijos archyvo", Vilniaus iemutine pi/is XIV a. - XIX a. pradzioje. 2005-2006 m. tyrimai, sud. L. Glemia, Vilnius, 2007, p. 383-391. 26 Zr. PSB, t. 37/ 1, Sl!S. 132, Wro~law, Warszawa, Krakow, Gdansk, L6dz, 1989, p. 136 (Robert M. Kunkel). Tiks1esni, nors ir fragmentiskl! sio architekto veiklos portretl! pateike V. Drema, zr.,vilniaus katedros rekonstrukcija 1782-1801 metais", Vilniaus Sv. Onos baznycia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782-180I metais, Vilnius, 1991, p. 218-221. 27 St. Loza, Architekci i budowniczowie w Polsce, Warszawa, 1954, p. 262. Neatmestina, kad si zinia yra M. Homolickio. 28 T. Dambrauskaite, Vilniaus Aukstutines pilies kunigaikscit( riimai. Istoriniai tyrimai. Ikonografija, II dalis, Paminkht konservavimo institutas, Vilnius, 1986, f. 5-3892 b, byla dabar saugoma Kultiiros paveldo apsaugos departamento archyve (f. 5, ap. I, b. 2790), il. 18:,Vilniaus pilitt planas. Nubraizytas karaliskojo architekto Rosse. 1760 m." (rusll kalba). ~io plano originalo buvimo vieta darbe nenurodoma. ~io savo darbo I dalyje T. Dambrauskaite reprodukuoja ir kill! to paties plano variantl!,plan Dolnego Zamka i dolnego Palaca W. W. XiQZl!t Litew. i innych budowli nale:i:l!cych do okrt(gu zamkowego zrysowany przez Architektora Kr61. Rosse 1779 r.", jo nekomentuoja ir nenurodo originalo saugojimo vietos. Zr. T. Dambrauskaite, Vilniaus Aukstutines pities kunigaiksci1{ rilmai, I dalis, f. 5-3892 a (KVAD archyvas, f. 5, ap. I, b. 2789, 1. 30). 29 Varsuvos nacionalinis muziejus:, PLAN Palacu Xt. JagieU6w z przyleglymi budowlami w roku 1794". Piesinys, paspalvintas akvarele, iristas i dideli XIX a. piesinil[ album!!, sign. 18700/592/76 arba 145073 MN. Pub1ikuotas R. Janoniene,,XVI-XIX a. Vilniaus.Zemutines pities ikonografiniai sa!tiniai", p. 29, il 10. 30 W. Zahorski, Katedra Wilenska, Wilno, 1904, reprodukcija tarp p. 16 ir 17. Datuojamas 1779, priskiriamas,kosse". 31 W. Kieszkowski,,Do1ny Zamek Wilenski", Arkady, 1937, t. 3, Nr. 10, p. 506; N. Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektiira, Vilnius, 1989, il. 21, p. 42 (plano variantas su uzrasais mstt kalba, greiciausiai las pats, kaip ir T. Dambrauskaites). 32 Placiau apie si planl! rase R. Janoniene,,XVI- XIX a. Vilniaus Z:emutines pities ikonografiniai saltiniai", p. 29-30. 33 Ten pat, p. 30. 34 II. H. EaTIOWKOB, IlaMRmliuKu pycckoii cmapulibl 11 3ana01tblX zy6epituj!x UMnepuu, (CJI6), BI.Jn. 1-6, 1868-1874. 3 5 V. Drema, Ding~s Vilnius, p. 48. 36 II. H. EaTIOWKOB, IlaAmmmtKU pycckoii cmapuhbl 11 3anaOiiblX zy6epuurx umnepuu, t. 6, 1874, I. 2. 37 Tai pastebejo Riita Janoniene, zr. R. Janoniene,, XVI-XIX a. Vilniaus Zemutines pilies ikonografiniai saltiniai", isn. 74. Autore ne visiskai tiksliai vadina Batiuskovo publikuojaml! planeli 1794 m. plano kopija. 38 Zr. V. Drema, Ding~s Vilnius, il. 115, 11 7. 39 Dokumen!l! pnmasis publikavo Euzebijus LopaciiJ.skis, E. Lopaciiiski,, Opis teren6w wokolo katedry i zamku wileitskiego z r. 1719", Prace i materjaly sprawozdawcze Sekcji historii sztuki Towarzystwa Przyjaci6/ Nauk w Wilnie, t. III, 1938/1939, p. 94-100. Dokumente minima, kad prie rytinio senl.l.itt vyskup4_ riimtt kampo primiirytas kunigo pakustodo butas (,... od wschodu slonca przy rogu alias Koncu murek, wystawiony do Mieszkania Jmsc Xit(dza pod Kustoszemu...", p. 94). 40 LVIA SA 3380: Taryfa Dym6w Miasta Wilna wed/e Lustracyi I790 1:..., 1. 19. 4 1 V. Drema, Vilniaus namai archyv1{ fonduose. V knyga, Vilnius, 2002, p. 119-174, il. 18. 42 Ten pat, p. 149, 173, 174. 43, IlnaHb ropo.r~a BHJJbHo", sudare Kaminskis ir S. Smolikovskis, 1837 m. Varsuvos nacionalinis muziejus, Kartografijos rinkiniai, C IV-769. 44 V. Drema, Ding~s Vilnius, p. 52, pav. 44. 45 I. llariene,, Ttys zemelapiai, reprezentuojantys Lietuvos Didzil!,jl! Kunigaikstystt(: is kartografines ir ikonografines medziagos paieilk4_ Drezdene ir Berlyne", Vilniaus Zemutine pili XIV a. -XIX a. pradzioje. 2005-2006 m. tyrimai, sud. L. Glemza, Vilnius, 2007, p. 377. 46 M. More1owski, Objasnienia planu Wilna Fiirstenhoffa, rankrastis, Wroclaw, Ossolineum, rps 14840/III, 1. 3. 47 V. Drema, Ding~s Vilnius, p. 40. 4 ' M. Morelowski, Objasnienia planu Wilna Fiirstenhoffa, I. 3. I. Ilariene minetame straipsnyje zodi,wieza" plano legendoje perskaite,wilza". S. B. Linde, Slownikj~zyka polskiego, Warszawa, 1995, t. 6, p. 318 nurodo, kad lenk4_ kalboje zodis wieia reiskia ir turma, wi~zienie, t. y.,kalejimas", o kalindavo senoveje ir bokstuose, ir giliose duobese (,dno, siedziec na dnie"). 49 Abu publikavo R. Janoniene,,XVI-XIX a. Vilniaus Zemutines pilies ikonografiniai saltiniai", pav. 9 ir 14. Autore susiejo pilitt planl! ir riimtt fasado piesini su Vilniaus architektu Martynu Knakfusu. 50 I. J. Kraszewski,,Bramy i mury w Wi lnie (Wyjl!tki z historii Wilna. Z niedrukowanyh jeszcze tom6w udzielone redakcyi Tygodnika przez autora)", Tygodnik literacki, Poznan, 1839, Nr. 17, p. 133-134. Pazymetina, kad straipsnis isspausdintas laikrastyje, leidziamame ne carines Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje (1815 m. 2 2 LIETUVOS PILYS 2007

PAMIRSTAS VILNIUS. IS VILNIAUS PILHJ TYRINEJIMQ ISTORIJOS vokieciq uzimtose Lenkijos Karalystes teritorijose ikurta Didzioji Poznanes Kunigaikstyste). 51 M. Brensztejn, Notatki o Wilnie. Rankrastis Varsuvos nacionalineje bibliotekoje, BN rkps IV.l 0645, 1.54: IStrauka is Vilniaus vyskupo J. N. Kosakovskio dienorascio (prazuvo 1943~1944 m. Varsuvoje, Krasinskiq bibliotekoje). 52 S. Nar~bski,,Rozwoj Wilna i plan z r. 1817", Frace i materjaly sprawozdawcze sekcji historii sztuki, t. II, s~s. 1-4, Wilno, 1935, p. 339~345, il. 53 M. Balinski, Historia miasta Wilna, Wilno, 1836, t. 1,2. 54,Szcz~tki palacu krolowej Barbary w Wilnie", Przyjaciel ludu, 1840, R. 7, Nr. 25, p. 196-198. 55 M. Januszewicz, Ruiny palacu Barbary, rys., akw., 1836/93, Album. Varsuvos nacionalinis muziejus. Zr. V. Drema, Ding~s Vilnius, p. 155 ~157, il. 210-213. 56 Ten pat, p. 52, il. 44. Taip pat zr. M. Balinskis, Vilniaus miesto istorija, Vilnius, 2007, p. 202. 57 Ten pat, p. 53. 58 Krokuvos nacionalinis muziejus, MNK N I 86428:,Plan miasta Wilna z czasow Olgierda. Rysowal Stanislaw Adryan Baraniecki, 2 lutego 1845. Kamieniec-Podolski". Popierius, akvarele. 59,IIrraH'b ropo):(a BHJibHbi rrepsoii rrorrobhhbi XIV ctorrethji", II. EaTIOlliKOB, IlaMRmuuKu pycckozi cmapulibl 6 3anaonblX 2y6epuuRx u;;mepuu, t. 6, I. 1. 60 L. Glemza,,Vilniaus miesto ir pilies rysiai XVI~ XVIII a.", Vilniaus Zemutine pi/is XIV a. ~XIX a. pradi.ioje. 2005-2006 m. tyrimai, sud. L. Glemza, Vilnius, 2007, p. 55-56 ir tolesrri. 61 Nevardydami cia daugelio istoriniq darblb nes juos jau isnagrinejo savo straipsnyje L. Glemza, paminesime tik vien~ - A. Miskinis, Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis, Vilnius, 1991, p. 27, il. 7:,XIV a. pradzios Vilniaus schema", kurioje pagrindines miesto arterijos ~ tai Pilies-Didzioji, Rudninkl1 ir Trakll~Dominikonq Sv. Jono gatves. 62 G. Bodenehro leidinio original as saugomas Varsuvos nacionaliniame muziejuje. Taip pat zr., Du Vilniaus vaizdai XVI XIX a. grafikoje", P. Reklaitis, Prarastosios Lietuvos pedsak1{ beie kant, Vilnius, 1999, p. 200-202, il. 8 ir 9 (Bodenehro ir Cerskio Vilniaus vaizdai autoriaus rinkiniuose Vokietijoje). Komentaq Cerskio isigytame Vilniaus vaizde cituoja V. Gasiiinas, XIX ami.iaus Lietuvos grafika, p. 89, isn. 26 (pgl K. EstreicherD. 63,Vilniaus miesto planas apie 1550 metus", Varsuvos nacionalinis muziejus, Gr. Pol. 3635. Litografija, J. Oziemblovskis, Vilnius. Publikuotas I. J. Krasevskio Vilniaus miesto istorijoje, zr. P. Reklaitis,,Du Vilniaus vaizdai XVI-XIX a. grafikoje", p. 197, il 10. 64 J. Markeviciene,,Pamirsta hipoteze, arba Vilniaus miesto sandara XIV~XV a.", Menotyra, 2002, Nr. 3(28); L, Glemza,,Vilniaus miesto ir pilies rysiai XVI-XVIII a.". 65 0. BaJienene,,CpeJ(HeseKOBbiii BnrrbHIOc. CTaHosrreHne rrrrahoboii CTPYKTYPbi B XIV-XV sekax", Apxeo!l02!lfl u ucmopur IlcKo6a u IlcK06CKoi1 3ektllU. CeMuuap um. AKaoeMuKa B. B. Ceoo11a, IlcKoB, 2007, c. 336-353. 66 Uz sudaryt~ galimybf( susipazinti su siuo rankrasciu dekoju architekturos istorikui prof. Robertui Kunkeliui. 67 Ypac vertingq ziniq apie Z. M. Caikovski pateike savo atsirninirnuose architektas V. Mikucianis, Norejau dirbti Lietuvoje, Vilnius, 2001, p. 50~51. 68 Zr. T. Sakalauskas, Missae Vilnensis, V., 2006, p. 290-291: Sigito Lasavicko mirtis Odminiq skvero lizstatym~ planuojant, 1998 m. 69 0. BaJieneue,,CpeJ(neoeKOBbiii BnJibHIOC. CTaHOBJieHne rrrrahoboii CTPYKTYPhi B XIV-XV BeKax". 70 Oeuvres de Ghillebert de Lannoy voyageur, diplomate et moraliste, red. Ch. Potvin, Louvain, 1878. 71 Pastarasis populiaresnis, zr. P. Klimas, Ghillebert de Lannoy: dvi jo keliones Lietuvon Vytauto Didi.iojo laikais (1 413-1414 ir 1421 m.), Kaunas, 1931. 72 Zr. N. Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektura, Vilnius, 1989, p.l39-140; N. Kitkauskas, Vilniaus katedros poi.emiai, Vilnius, 1994, p. 21. 73 T. Venclova, Vilniaus vardai, Vilnius, 2006, p. 18. 74 Vilniaus i.emutine pi lis XIV a. - XIX a. pradi.ioje. 2002~2004 m. paieskos, Vilnius, 2006, p. 61; K. Katalynas, Vilniaus pletra XIV~ XVII a., Vilnius, 2006, p. 60. 75 Lietuvos dailes muziejaus archyvas, B-5, R 291. 76,Potym przybylem do glownego miasta Litwy, zwanego Wilno, w ktorem jest zamek polozony bardzo wysoko na piasczystej gorze, otoczony /zamkuif(ty/ kamieniem, ziemi~ i murem /mur cyklopowy/, wewn~trz jest calkiem zbudowany z drzewa; i zstf(puje obrf(b rzeczonego zamku ze szczytu gory dwoma szrankami zamkuif(tymi murami na dwie strony, az do dolu, w ktorym to obrf(bie znajduje sif( wiele domow. A w rzeczonym zamku i obrf(bie przebywa zwykle wspomniany kniaz Witold, Ksi~z'< Litwy, i rna swoj dwor i swe mieszkanie. I biezy blisko powyzszego zamku rzeka, ktora ci~ie i prowadzi swoj bieg i swe wody wsrod miasta niezr((cznego /nieporz~dnego/, ktora rzeka nazywa sif( Wi1na. A nie jest miasto zwarte /co do kszta!tu/ w sobie /gf(sto zabudowane/, ale jest dlugie i w~skie z gory na dol id~ce, bardzo zle zabudowane drewnianymi domami; i s~ w niem niektore koscioly z cegly. A nie jest rzeczony zamek /miasto/ na gorze zamknif(ty /otoczony/ jak bulwarami /walami/ z ziemi i drzewa wzniesionymi na sposob muru." Podajf( nalezyte tlumaczenie tekstu de Lannoye, gdyz u Lelewela jest kilka niedopatrzeil, a rzeczy przepuszczone s~ bardzo cenne. 77 Lietuvitl tyrinetojai tokio termino nevartoja. Encyklopedia Gutenberga (b. m., Krakow, t. III, p. 199; t. XI, p. 47) aiskina, kad muras, kai dideli lauko akmenys sudedami be skiedinio, ~ tai kiklopq muras, pasak antikiniq padavimtl, zinomi Peloponeso pusiasalyje ir Mikenuose pastatai buvo pastatyti mitinitl butybiq; tokio muro pastatq liekanq yra Maltoje, datuojami 7-5 tukst. pries Kristq. Lietuviq istoriografijoje nurodoma, kad seniausios LDK piliq sienos (Kauno, Krevos, Medininkq, XIII-XIV a. sandura) murytos is akmenq surisant skiediniu, zr. Lietuvos pilys, Vilnius, 1971, p. 18~ 20; S. Mikulionis,,Vakarq Europos ir Bizantijos architekturos tradicijos XIII~XIV a. Lietuvoje", Europos daile. Lietuviskieji variantai, Vilnius, 1994, p. 40-41. 78 Lietuvos dailes muziejaus archyvas, B-5, R 291, 1. 1 ~2 v~ 3. 79 Lietuvos dailes muziejus, G 554:,Vilnius Vytauto laikais. 1385~ 1400". Z. M. Caikovskis, 1940. Pop., piestukas, paspalv. akvarele, 44,2 x 56,4 em. Signuotas. 80 Lietuvos dailes muziejaus archyvas, B-5, R 291, 1. 3. 8 1 Ten pat, 1. 2. 82 Plg. 0. Valioniene:,Sistema Piliq kompleksas ~ Pilies g.~ Rotuses aikste (il. 4), kuri sudaro dabartines miesto strukturos pagrind~, negatejo buti tokia is pradzitt." Toliau autore pateikia siuolaikiniq tyrimq duomenis, zr. 0. BaJieHeHe,,CpeJ(HeBeKOBhlll BHJihHIOC. CTaHOBrreHne rrrrahosoii CTpyKTYPbi B XIV~XV BeKax", p. 339. 83 Plg. 0. Valioniene:,Ankstyvl!.iq baznycil!. (XIV-XV a. pr.) sankaupa susidare prie antraeiliq gatvil!_ ir net be jokio rysio su jomis. Sios praradusios rysi su miestu baznycios ir yra ne kas kita, o chronologiskai uzfiksuoti dingusios Vilniaus strukturos mazgai. Viena is reiksmingiausil!_- pirmoji parapine- Sv. Jono baznycia [...] is pirmo zvilgsnio issidesciusi prie dviejll svarbiausil!_ gatvil!_, bet... fasadu i kiem~. [...] Vadinasi, egzistavo kitas keliq susikirtimo centras, prie kurio ir stovejo si baznycia." Zr. 0. BaJieneHe,,CpeJ(HeBeKOBbiii BIIJihHIOC. CTaHosrreHne rrrrahosoii ctpyktyphi B XIV- XV BeKax", p. 339-341. 84 Lietuvos dailes muziejaus archyvas, B-5, R 291, l. 31-34. 85 Reikia pazymeti, kad senas muras prie Dysnos gatves neseniai pastacius nauj~ gyvenam'\ii nam~ su pozeminiais garazais is dalies jau sunaikintas ~ B. R. Vitkauskiene. 86 Plg 0. Valioniene:,Taigi ryskeja viena is pagrindinitl XIV a. pab. Vilniaus karkaso linijq (il. 9): kelias, kirtf(s vis~ miest~ is Seliq i Lyd~ ir Rudininkus." II. 8 ir 9 autores nuzymetas dingusio kelio rudimentas, isvedantis pro Sv. J ono baznyci~ i trijtl boksttt sis tern~ prie pilies vartq Sv. Magdalenos baznycios rajone, idealiai atitinka Z. M. Caikovskio izvalg~. 87 Z. M. Czaykowski,,Krzywy gr6d", Prawda wilenska, 1941, sausio 28 (Nr. 22), p. 5. Cia reikia paaiskinti, kad Z. M. Caikovskis buvo isitikinf(s, jog XIV a. pabaigos Vilniuje buvo trys pilys: Aukstutine/ Zemutine, Kreivoji (Kreivasis miestas toje Vilniaus vietoje, kaip matome jo nubraizytame plane) ir Boksto/Subaciaus gatviq rajone, Barbakanas - Subaciaus vartai. 88 Kulturos paveldo centro archyvas, F 6-3862.,Kreivasis miestas". Spaudinys, 68,5 x 45,2 em. Legenda:, Kalnas /g6ra/ Krzywy Gr6d i Zamek Wyzszy WERDER okolo roku 1300 co w 150!at potem zostalo jednolitym miastem i urobila sif( nazwa WILNO. Z oryginalu inz. Czajkowskiego kopie w 1941 r. inz. Biszewski wykonal w Wilnie." LIETUVOS PIL YS 2007 23