Baltų vardyno tyrimo principai Huberto Gurnovičiaus tekstuose

Transkrypt

1 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS LITUANISTIKOS FAKULTETAS Lietuvių kalbos katedra Irena Rogoža Baltų vardyno tyrimo principai Huberto Gurnovičiaus tekstuose Magistro darbas Darbo vadovė prof. dr. G. Blažienė Vilnius 2008

2 Turinys 1. Pratarmė Įvadas Oikonimai Oikinimų struktūros bruožai...12 Priesaginiai...12 Priešdėliniai...13 Sudurtiniai...13 Kitos darybos Oikonimų kilmė...18 Oikonimai, kilę iš apeliatyvų...18 Oikonimai, kilę iš asmenvardžių...22 Oikonimai, kilę iš kitų vietovardžių...33 Keleriopai interpretuotini oikonimai Žemėvardžiai Žemėvardžių struktūros bruožai...41 Priesaginiai...41 Priešdėliniai...41 Sudurtiniai...41 Kitos darybos Žemėvardžių kilmė...43 Žemėvardžiai, kilę iš apeliatyvų...43 Žemėvardžiai, kilę iš asmenvardžių...44 Žemėvardžiai, kilę iš kitų vietovardžių Hidronimai Hidronimų struktūros bruožai...46 Priesaginiai...46 Priešdėliniai...46 Sudurtiniai

3 Sudėtiniai...47 Kitos darybos Hidronimų kilmė...53 Hidronimai, kilę iš apeliatyvų...53 Hidronimai, kilę iš asmenvardžių...58 Hidronimai, kilę iš kitų vietovardžių...58 Keleriopai interpretuotini hidronimai H. Gurnovičiaus tyrimo metodai bei mokslinės veiklos principai Išvados Summary Literatūra ir papildomi šaltiniai Sutrumpinimai

4 Pratarmė Hubert Górnowicz Gdansko onomastinės mokyklos įkūrėjas. Jo susidomėjimų ir darbo sritis plati. Tai ir dialektologija, ir toponimija, ir antroponimija. Kalbininko nuopelnai mokslui nemaži. Jis daug nusipelnė ir baltų vardyno tyrimui, ypač prūsų vardyno tyrimui. Darbo objektas. H. Gurnovičiaus mokslinė veikla. Darbo tikslai ir uždaviniai. Šio magistro darbo tikslai: 1) aptarti Gurnovičiaus mokslinę veiklą; 2) pateikti principus bei metodus, kuriais jis vadovavosi; 3) nurodyti jo tyrimų, metodų skirtumus nuo kitų kalbininkų; 4) išanalizuoti jo veikalus bei straipsnius (išrinkti iš Gurnovičiaus veikalų prūsų tikrinius vardus, surasti jų darybos pagrindą, identifikuoti šaknines morfemas, susiejant jas su rytų baltų kalbų lietuvių, latvių, ir kai kuriais atvejais su lenkų apeliatyvais, antroponimais, nustatyti darybines morfemas; 5) panagrinėti, kaip Gurnovičius atstato autentiškas prūsiškų vardų lytis, palyginti jo interpretaciją su kitų prūsų vardyno tyrėjų interpretacijomis. Darbo struktūra. Darbą sudaro pratarmė, įvadas, analizės skyriai (oikonimai, žemėvardžiai, hidronimai), išvados, priedai. Pratarmėje pristatoma darbo tema, tikslai, uždaviniai, apibūdinama tyriamoji medžiaga. Įvade pateikiama H. Gurnovičiaus biografija bei veikla, trumpai pristatomos serijos: Hydronymia Europaea bei Pamario toponiminės monografijos, tyrimo metodų klasifikacijos. Trečiajame skyriuje analizuojama oikonimų miestų, miestelių, kaimų, vienkiemių, buvusių dvarų, jų dalių vardų etimologija ir daryba, struktūros bruožai bei kilmė, pateikiamos Gurnovičiaus ir kitų prūsų vardyno tyrėjų interpretacijos. Ketvirtajame skyriuje aptariami žemėvardžiai tikriniai negyvenamųjų vietų vardai. Tai kalnų, kalvų, viršukalnių, piliakalnių, daubų, laukų, pievų, miškų, kelių ir kt. žemės objektų vardai 1. Nurodoma jų etimologija ir daryba, struktūros bruožai bei kilmė. Penktajame skyriuje nagrinėjami hidronimai (upių, upelių, ežerų, pelkių, šaltinių, tvenkinių ir kt. vardai), pateikiama jų etimologija ir daryba, struktūros bruožai bei kilmė. Šeštas skyrius tai H. Gurnovičiaus tyrimų metodai bei mokslinės veiklos principai. Septintame skyriuje pateikiamos išvados. 1 Gaivenis 1990:

5 Pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas ir šaltinių sąrašas, tekste vartoti sutrumpinimai. Darbe vartojamos sąvokos bei terminai. Lietuvių kalbotyroje onomastikos specialistų vartojami tiek tarptautiniai terminai, tiek lietuviški jų atitikmenys. Dažniausiai darbe vartojamas terminas yra toponimas arba vietovardis. Juo įvardijamas bet kurios gamtinės ar dirbtinės žemės paviršiaus vietos ar kitokio geografinio objekto tikrinis vardas. Vietovardžių rūšys yra įvairūs gyvenamųjų ir negyvenamųjų vietų vardai, pavyzdžiui, šalių, miestų, kaimų, kalnų, lygumų, laukų, jūrų, upių ir kt. vardai 2. Toponimija kurios nors vietos ar rašytinio šaltinio toponimų visuma, pavyzdžiui, Akmenės rajono toponimija, Žemaičių toponimija, Lietuvos toponimija, Afrikos toponimija; Lietuvos metraščių toponimija 3. Toponimika onomastikos šaka, kurios objektą sudaro vietovardžių kilmės, raidos ir funkcionavimo tyrinėjimas 4. Onomastika kalbotyros šaka, kurios objektą sudaro tikriniai vardai (asmenvardžiai, gyvulių ir paukščių vardai, vietovardžiai, dangaus kūnų ir jų dalių vardai ir kt.) 5. Šiam darbui dar bus svarbūs tokie terminai: oikonimas, žemėvardis, vandenvardis, asmenvardis, apeliatyvas. Oikonimas gyvenamosios vietos tikrinis vardas. Oikonimais laikomi bet kurio tipo gyvenviečių, pavyzdžiui, miestų, miestelių, kaimų, vienkiemių, vardai 6. Žemėvardis tikrinis negyvenamosios vietos vardas. Tai kalnų, kalvų, skardžių, daubų, slėnių, pievų, lankų, ganyklų, laukų, dirvonų, žvyrduobių, molduobių, miškų, skynimų, šilų, krūmų, trakų, kelių, takų ir kt. vardai. Žemėvardžio terminui priskiriamos kelios vietovardžių klasės agronimas (dirvų, pievų vardai), drimonimas (miško vardas), oronimas (kalnų vardai), tilto vardas 7. Hidronimas arba vandenvardis tikrinis vandens telkinių (jūrų, vandenynų, ežerų, upių, tvenkinių, griovių, brastų, įlankų, pelkių, liūnų ir kt.) vardas; siaurąja prasme tik upių ir ežerų vardas 8. Limnonimas (gr. λιγνη,,ežeras + öνομα,,vardas ) hidronimų klasė, 2 Gaivenis 1990: Gaivenis 1990: Gaivenis 1990: Gaivenis 1990: Gaivenis 1990: Endzelytė R. 2005: LKE 1999:

6 tikrinis bet kokio ežero vardas 9. Potamonimas (gr. ποταμòς,,upė + öνομα,,vardas ) hidronimų klasė, tikrinis bet kokios upės vardas 10. Asmenvardis arba antroponimas tikrinis asmens vardas: Vytautas, Žymantienė, Vaižgantas 11. Apeliatyvas bendrinis daiktavardis apskritai ir kaip tikrinio daiktavardžio pamatas (pvz. lašmuo,,vieta ežere, kur įteka ar išteka upelis ir upv. Lašmuo) 12. Medžiagos pateikimas. Darbe pradžioje pajuodintu šriftu pateikiamos originalios lytys, šalia Gurnovičiaus veikalo puslapis, kursyvu kiti užrašymai bei data istoriniuose šaltiniuse, kilmės hipotezės, palyginimai, pvz. *Alsautai (28) buvusi prūsų gyvenvietė prie Ankamatų ir Waplewo: Alsauten bona 1323, gut Alsautten 1343 pr. vv. iš avd. *Alsautis. Plg. pr. avd. Alsaute. Taip pat šį oikonimą interpretuoja Blažienė (2005: 347). Kur įmanoma (rasta žinyne), buvo lietuvinami lenkiškų miestų ir kaimų pavadinimai, kur ne, tuomet jie palikti originalo kalba. Galūnes Gurnovičius pats rekonstravo, kiti onomastai jų neužfiksavo atstatant autentiškas lytis. Išskiriamos tokios vietovardžių grupės: priesaginiai, priešdėliniai, priešdėliniaipriesaginiai, sudurtiniai, sudėtiniai ir kitokios darybos. Atsisakoma skirtymo į pirminius ir antrinius. Vietovardžiai pateikiami alfabetiškai. Yra atvejų, kada tas pats vietovardis priskirtas dviems grupėms. Etimologija užrašoma tik kartą, todėl antrąkart pateikiama tik nuoroda į puslapį, kur vietovardis yra aptartas. Hidronimus aptariu tokius, kurie turi nors mažiausią ryšį su prūsų kalba. Kartu pateikiami hidronimai iš dviejų Gurnovičiaus veikalų: Toponimia Powiśla Gdańskiego ir Gewässernamen im Flußgebiet der unteren Weichsel.. Prie pastarojo veikalo hidronimų rašomos raidės HE Hydronymia Europaea serijos knyga, kad lengviau būtų atskirti vandenvardžius. 9 Podolskaja 1978: Podolskaja 1978: Gaivenis 1990: Gaivenis, Keinys 1990: 21. 6

7 Įvadas Hubertas Gurnovičius Hubertas Gurnovičius gimė 1922 m. lapkričio 7 dieną Gdanske. Pagrindinę mokyklą lankė Čerske, vėliau mokėsi humanitariniame licėjuje. Buvo areštuotas ir nuo 1939 iki 1944 m. buvo karo belaisviu. Nuo 1944 m. tarnavo Prancūzijoje metais grįžo į Lenkiją, baigė vidurinę mokyklą. Mokėsi Koperniko universitete. Nuo 1955 m. kovo mėnesio pradėjo dirbti asistentu Gdansko aukštojoje pedagoginėje mokykloje. Jau studijuodamas pasirodė geru, imliu studentu, susidomėjusiu kalbotyra. Vadovavo studentų kalbotyros būreliui ir organizavo stovyklas bei dialektologines išvykas m. baigė magistrantūrą. Parašė pirmąjį kalbotyros magistrinį darbą, skirtą Malborko tarmės fonetikai. Po studijų baigimo dalyvavo dialektologinėse ekspedicijose. Jau tada surinko daug medžiagos savo monografijai apie Malborko tarmę ir surinko daugybę toponimų. Debiutavo žurnale Język polski, kur buvo išspausdintas jo straipsnis Malborko tarmės Pavyslio šnekta (Gwara nadwiślańska dialektu malborskiego), kurį vėliau pats sukritikavo. Rašė daug straipsnių apie Šiaurės Lenkijos tarmes. Intensyviai rašė ir daktaro darbą Malborko šnekta (Dialekt malborski), kurį apgynė 1960 m. gruodį Liubline; daktaro disertacijos vadovas buvo docentas Povilas Smočinskis. Darbas buvo išspausdintas tik 1967 m., I tomas: fonetika, fleksija, sintaksė. Į darbą įėjo ir žodžių daryba, bet ji buvo išspausdinta atskirai kaip straipsnių rinkinys. II tomas, kuris apėmė žodžių darybą, buvo išspausdintas tik m. Gdanske. Už pastarąjį veikalą 1974 m. Gurnovičiui suteiktas profesoriaus vardas. Kalbininkas domėjosi dialektologija, toponimija, antroponimija. Po doktorantūros labiau gilinosi į onomastiką. Tyrinėjo visas jos sritis, tačiau labiau domėjosi toponimija bei hidronimija. Pradėjo tyrinėti iki tol dar menkai tyrinėtas sritis, t.y. domėjosi laivų, karinių vienetų bei istorinių įvykių vardynu. Tyrinėdamas toponimiją sukūrė savo metodiką, kuri remiasi visų metodų integracija: filologinių šaltinių interpretaciją sujungus su V. Šmilauerio mažųjų tipų metodu, onomastine stratigrafija ir S. Rospondo substitucijos metodu. Tokiu principu siūlė tyrinėti vardyną savo doktorantams bei Gdansko universiteto onomastikos būreliui. 7

8 Kalbininkas parašė daugybę straipsnių, taip pat veikalų, kaip Lenkų kalbos gimininiai vietovardžiai (Studia nad rodowymi nazwami miejscowymi w języku polskim), Didžiosios bei Mažosios Lenkijos vaivadijų ir Mazovijos gimininiai vietovardžiai (Rodowe nazwy miejscowe Wielkopolski, Małopolski i Mazowsza), Gdansko Pamario vardai (Nazwy Pomorza Gdańskiego), Gdansko Pavyslio toponimija (Toponimia Powiśla Gdańskiego), Buvusio Starogrado pavieto toponimija (Toponimia byłego powiatu starogradzkiego). Gurnovičius buvo serijos Pamario toponiminės monografijos įkvėpėju. Joje pasirodė E. Brezos darbas Koscierskio apskrities toponimija (Toponimia powiatu kościerskiego). Tai buvo pirma serijos knyga. Veikalo pratarmėje bei įvade Gurnovičius pristatė savo onomastikos būrelį ir darbo metodiką. Šioje serijoje pasirodė ir du paskutinieji minėti jo veikalai: Gdansko Pavyslio toponimija ir Buvusio Starogrado pavieto toponimija. Stuttgarte buvo išleista kalbininko monografija Gewässernamen im Flußgebiet der unteren Weichsel. Tai buvo pirma Hydronymia Europaea serijos knyga. Iš antroponimijos galima paminėti porą jo straipsnių: Pavyslio vietinių gyventojų pavardės (Nazwiska ludności autochtonicznej Powiśla), Suvokietintos lenkiškos pavardės Bretovo kapinėse (Zniemczone nazwiska polskie na cmentarzu w [Gdańsku] Brętowie). Onomastas naudojosi rašytiniais bei rankraštiniais šaltiniais. Profesorius skaitė pranešimus įvairiose šalies bei užsienio konferencijose, slavistų ir onomastų kongresuose m. Gdanske suorganizavo tarptautinę onomastų konferenciją, skirtą mišriosios kalbinės teritorijos vardynui. Jis buvo Gdansko mokslo draugijos pirmininku. Dvi kadencijas buvo Lenkų filologijos instituto vicedirektoriumi, vieną kadenciją Lenkų kalbos katedros vedėju. Vadovavo 12 daktaro disertacijų ir per 200 lenkų filologijos magistrų darbų. Už savo mokslinę, didaktinę, organizacinę bei visuomeninę veiklą buvo apdovanotas Sidabriniu nuopelnų kryžiumi, Edukacinės komisijos medaliu, Gdansko universiteto medaliu, medaliais, už nuopelnus Gdansko žemei, Gdanskui. Profesorius dar turėjo ir karinių apdovanojimų, keturis kartus buvo Mokslo ministerijos laureatu. Kalbininkas tiek daug pasiekė dėl savo aiškių planų, įgyvendinamų su dideliu darbštumu. Jis mirė 1986 metais. 8

9 Hydronymia Europaea Nuo 1962 m. pradėta leisti serija Hydronymia Germaniae, kurios iniciatoriumi buvo garsusis indoeuropeistas Hansas Krahe. Iki 1987 m. pasirodė 14 sąsiuvinių. Po XIII onomastikos Kongreso, kuris vyko Krokuvoje, atsirado naujas projektas Hydronymia Europaea, praplečiantis tyrimus už vokiečių kalbos ribų. Abi serijas vienija metodai ir tikslai. Naujovė yra istorinės medžiagos pateikimas ir jos mokslinis apdorojimas m. pasirodė pirmoji monografija. Tai buvo H. Gurnovičiaus darbas die Gewässernamen im Flußgebiet der unteren Weichsel. Pagrindinis serijos tikslas Europos hidronimų rinkimas ir apdorojimas. Hidronimai pateikiami su oniminiu kontekstu. Vandenų, ypač upių ir ežerų, vardai yra pastoviausia, lėčiausiai kintanti vardyno dalis. Jų tyrinėjimas gali duoti svarbių duomenų apie seniausius tautų gyvenimo periodus, apie jų protėvynę ir migraciją. Vandenų vardai dažnai yra išlaikę tokių leksikos, fonetikos ar morfologijos ypatybių, kurių jau nebeturi apeliatyvai 13. Šioje serijoje aptariami visi hidronimai: upė, ežeras, pelkė ir t.t. Nagrinėjamųjų bei lyginimui ar iliustracjai pateikiamų hidronimų ar kitų vietų vardų lokalizacija nurodoma taip: prie nagrinėjamųjų ežerų vardų nurodoma artimiausia didesnė gyvenamoji vieta ir, kai yra reikalas, kaimas ar kita vieta, kurioje yra ežeras (pavyzdžiui, miškas); prie nagrinėjamųjų upių vardų nurodoma artimiausia didesnė gyvenamoji vieta, kur įteka ir, jei yra reikalas, kaimas, kur išteka ar pan. Lyginimui ir iliustracijai panaudotų hidronimų bei kitų vietovardžių paprastai nurodoma tik artimiausia gyvenamoji vieta. Nagrinėjamieji hidronimai kiekviename skyrelyje pateikiami alfabeto tvarka. Pamario toponiminės monografijos Pamario toponiminės monografijos tai serija, leidžiama Gdansko onomastinio būrelio, vadovaujamo H. Gurnovičiaus. Ši serija apima Gdansko ir Ščecino pamarius, Varmiją ir Mozūrus. Gurnovičius leisdamas šias monografijas norėjo, kad lenkų bei slavų toponomastika būtų aptarta giliau ir išleista, kaip išleista Leipcigo K. Markso universiteto 13 Vanagas 1970: 3. 9

10 onomastikos būrelio serija Deutsch-Slavische Forschungen zur Namenkunde und Siedlungsgeschichte bei Berlyno Mokslų akademijos Brandenburgisches Namenbuch. Gdansko onomastinis būrelis taiko visų metodų integraciją. Šiuolaikinė toponomastika turi įvairius tikslus: istoriškai ištyrinėti mikroregionų vardyną, ištyrinėti semantinius tipus ir žodžių darybos struktūras, pateikti etimologiją. Tyrinėjami oikonimai, žemėvardžiai ir hidronimai. Geografinių vardų etimologijos tyrinėjimuose taikoma semantinė-etimologinė V. Tašickio klasifikacija. Tyrinėjant vardų etimologiją, remiamasi struktūrine-gramatine S. Rospondo geografinių vardų klasifikacija. Vanagas savo knygoje Lietuvos TSR hidronimų daryba nurodo, kad pirmosios slavų vietovardžių klasifikacijos sudarytos apie XIX a. 14. Šalia daugelio privalumų šios klasifikacijos turėjo ir trūkumų, kurių bene svarbiausias buvo tas, kad jų tikslai visų pirma buvo ne grynai lingvistiniai, o,,utilitariniai, t. y. jos ne tiek stengėsi lingvistiškai analizuoti toponimų sistemas, kiek sužinoti, kokią informaciją vietų vardai gali teikti šių dienų žmogui apie tautų praeitį, kultūrą, gamtą, augmeniją, papročius, socialinius santykius ir pan. Vietovardžiai buvo laikomi ne ypatingu kalbos reiškiniu, kurio tyrimas turi būti lingvistinis, o,,fossiles de la géographie humaine,,,geschichtsquelle,,,siedlungsgeschichte ir pan. 15. Būdamos susijusios su savo meto viso kalbos mokslo raida, jos padėjo suprasti vietovardžių semantikos ir iš dalies darybos svarbiausius bruožus, davė daugybę žinių apie tautų, kalbų, gamtos, augalijos ir kt. praeitį, tuo atkreipdamos daugelio mokslininkų akis į vardyną. Kaip matyti, pavyzdžiui, iš S. Rospondo duotos ankstesnių klasifikacijų apžvalgos 16, klasifikacijų tobulėjimas buvo susijęs su vietovardžių rinkimo intensyvumu, su toponomastikos formavimusi į atskirą kalbotyros šaką. Tolesnė toponomastikos raida be ankstesnių klasifikacijų būtų sunkiai įsivaizduojama Jų visų kritišką apžvalgą žr. W. Taszycki, Słowiańskie nazwy miejscowe (Ustalenie podziału),,,prace Komisji Językowej PAU, Nr. 29, Kraków, 1946; W. Taszycki, Onomastyka, Wrocław-Kraków, 1958, psl; йукенгшщзхъ фывапролджэ ячсмитьбю В. Никонов, Послевоенные работы по топонимике в славянских странах,,,краткие сообщения Института славяноведения Академии Наук СССР. Славянское языкознание, Nr 28, M., 1960, psl. Rodosi, teisingiausiai ankstesnes klasifikacijas yra įvertinęs S. Rospondas knygoje,,klasifikacja strukturalno-gramatyczna słowiańskich nazw geograficznych, Wrocław, 1957, psl. 15 Žr. S. Rospond Žr. S. Rospond Vanagas 1970: psl. 10

11 Naujai vietovardžių klasifikacijos problemą sprendžia du veikalai. Tai P. Lebelio,,Prancūzų hidronimijos principai ir metodai ir S. Rospondo,,Slavų vietovardžių struktūrinė-gramatinė klasifikacija. Jų darbus novatoriškais galima laikyti todėl, kad jie į vietovardžius, į šią specifišką žodyno dalį, pažiūrėjo ne kaip istorinės informacijos ieškotojai, o kaip kalbininkai į kalbos faktus. S. Rospondo schema yra trinarė: 1) pirminiai hidronimai, t.y. tokie, kurie yra kilę iš kitų žodžių, bet jokios toponiminės darybos žymės neturi. Jie gali būti kilę iš apeliatyvų arba iš asmenvardžių; 2) antriniai; jų iš viso yra penkios grupės: priesaginiai, priešdėliniai, priešdėliniai-priesaginiai, akcentuaciniai, galūnių vediniai; 3) composita, t. y. sudurtiniai ir sudėtiniai vardai 18. Tyrinėjant mažus tipų vardus remiamasi čekų onomastinės mokyklos V. Šmilauerio metodu. Kadangi pamario teritorijoje nuo senų laikų šalia lenkų gyveno ir vokiečiai bei prūsai, šiuose tyrinėjimuose taikomas substitucijos metodas, kurį sukūrė S. Rospondas, T. Fringsas, R. Fišeris ir E. Eichleris. 18 Vanagas 1970:

12 3. Oikonimai 3.1. Oikonimų struktūros bruožai A. Vanagas, klasifikuodamas lietuvių hidronimus struktūriniu-darybiniu aspektu, pabrėžė, kad šita klasifikacijos schema lengvai gali būti pritaikyta ir kai kuriems kitiems vardyno sluoksniams, tarp jų ir gyvenamųjų vietų vardams 19. Galūnes Gurnovičius pats rekonstravo, kiti onomastai jų neužfiksavo atstatant autentiškas lytis. Išskiriamos tokios oikonimų grupės: priesaginiai, priešdėliniai, priešdėliniai-priesaginiai, sudurtiniai, sudėtiniai ir kitokios darybos. Atsisakoma skirtymo į pirminius ir antrinius. Oikonimai pateikiami alfabetiškai. Yra atvejų, kada tas pats oikonimas priskirtas dviems grupėms. Etimologija užrašoma tik kartą, todėl antrąkart pateikiama tik nuoroda į puslapį, kur oikonimas yra aptartas. Priesaginiai oikonimai. Iš aptartų prūsų vardų 121 yra oikonimai. Priesaginių yra 23. Priesagos su kuriomis sudaryti vietovardžiai yra tokios: *-īn-, *-īt-, *-av-/*-ōv-, *-ēl-, *-ūn-, *-ōn-, -enīk-, -už-. Oikonimai su priesaga *-īn- gali būti išvedami iš apeliatyvų, pvz.: *Akōtins, Azinῑtai (31); Oikonimai su priesaga *-īt- sudaromi iš apeliatyvų, pvz.: *Rūdītai (138), *Wusīts (177); iš hidrinimo: *Parsawītai ( ); su priesaga *-av-/*-ōv- iš apeliatyvų: *Mątowy Wielkie (101), *Rūdawō ( ), *Sparawō (150), Dachowo (46 47), Sunowo (156), Warnowo ( ), Wilkowo (174); iš hidronimų: *Balawo (32), Nidowo (113), *Wandawō ( ), su priesaga *-ēl- iš apeliatyvų: Daubels (47), Dūmels (50). Iš kito vietovardžio: *Rezijā ( ). Su priesaga *-ūn- iš apeliatyvų: Labūns (86), iš hidronimo: Zirgūns (180); Su priesaga *-ōn- iš apeliatyvo: *Saulōns (141); 19 žr. Vanagas A., Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius 1970, p

13 Su priesaga -enīk- iš apeliatyvo: *Garbenīks (53), Su priesaga -už- iš hidronimo: *Urkuž (167). Priešdėliniai, priešdėliniai-priesaginiai oikonimai Priešdėlinių vedinių yra 3. Iš jų 1 priešdėlio *pa- vedinys, 1 prieš. *per-. Jie išvedami iš apeliatyvo: *Pasulōwō (123), *Perwalks (124),; Priešdėlinis-priesaginis iš asmenvardžio: *Pakarītiai (120). Sudurtiniai oikonimai Sudurtiniais vadinami oikonimai, sudaryti iš dviejų žodžių sandūros. Rasta 9 dūrinių. Dauguma dūrinių yra kilę iš asmenvardžio arba apeliatyvo. Asmenvardis būna tik pirmajame sande (Wenelauks, Matkutkaimis), apeliatyvai gali būti ir pirmajame, ir antrajame sande (Blundelauks). Daugiausia pasikartoja tokie antrieji sandai pr. lauks ir caymis. Pirmasis sandas apeliatyvas: *Katpanjan (71), dabar Cierpięta: Katpanye 1399, Catpanyan 1403, Cierpięta 1664, Cierpenta 1682, Czerpięta 1764, Czerpienta arba Leidenthal 1775, Czerpienten, Leidenthal 1790, Cierpięta 1880, 1936, Carpangen 1941, Cierpięta 1951 Gurnovičius remiasi Geruliu, kuris vv. laiko dūriniu iš pr. apeliatyvo catto,,katė ir pr. apeliatyvo pannean,,raistas. Toporovas (1980: ) vv. laiko dvikamieniu iš pr. apeliatyvo catto,,katė ir pr. apeliatyvo pannean,,raistas. Krauslauks (83), buvęs Proppendorf kaimo vardas, dabar Kraszewo: Krauslaken 1321, Crauslaken 1349, Krauslauken , Krawsslawken 1400 kalbininkas cituoja Gerulį (72), kuris pr. vv. laiko dūriniu iš pr. apeliatyvo crausy,,kriaušė ir pr. apeliatyvo laucks,,laukas. Plg. liet. kriáušė, lat. kraûsis. Toporovas (1984: ) sieja su pr. crausy,,kriaušė ir pr. laucks,,laukas. Blažienė (2005: ) irgi sieja vv. su pr. crausy,,kriaušė ir pr. laucks,,laukas. *Lingwars (91), vėliau *Tumerins ir Reichandre(a)s, dabar Andrzejewo km.: Lingues 1294, Lynguar 1250, Lingwar 1323, Lingwar 1343 anot Gurnovičiaus, gal tai pr. vv. iš 13

14 dvikamienio avd. Ling-wars; pirmasis kamienas siejamas su liet. lingúoti, o antrasis kamienas su liet. vãras,,sklanda, pervaras, varytojas (LKŽ XVII: ), lat. vara, plg. Lingwarowen, liet. vv. Lingaviškės, Lingiškės, Lingiai. Gerulis (1922: 89) vv. laiko prūsišku, bet etimologijos nepaaiškina. Toporovui (1990: ) forma Lingves neaiški. Tai galėtų būti dūrinys, dėl *ves- plg. pr. avd. Wessemans. Toporovas nagrinėja užrašymą Lingwar, dėl pirmojo sando *ling- plg. liet. Lìngės, Lingiaĩ, Lingėnai, Lingavà, Lìnga, Liñgė, lat. Liñga ež., Liñgas, Linge, liet. lingúoti, lat, lĩguõt, pr. lingo, liet. lìngė; dėl *var- plg. pr. warein,,galią, liet. vãras, lat. vara. Blažienė (2005: ) pateikia įvairių tyrėjų nuomones, bet pati neinterpretuoja. *Seitkaimis (147), Notzendorf km. vardas, dabar Krzyżanowo: Seytkaym , Seytkaym Gurnovičius remiasi Geruliu (1922: 154), kuris vv. laiko dūriniu, kurio pirmasis sandas siejamas su lat. siets,,giluma ir liet. sietuvà ir antrasis su pr. apeliatyvu caymis,,kaimas. Blažienė (2005: ) pr. vv. *Seit-kaim sieja su pr. avd. *Seite, plg. Seitvne ir pr. apeliatyvu caymis. Pirmąjį sandą dar galima būtų sieti su balt. vandenvardžiais, turinčiais šaknį *seit-, plg. pr. upv. Seyte, liet. upv. Sietuvà, Sieta, liet. sietuvà, lat. siets, sietus, sītava,,gili vieta upėje. *Wasarzabai (171), buvusi 3 laisvųjų prūsų gyvenvietė: Wasserzabe 1399 pr. vv. Dūrinys, kurio pirmąjį sandą plg. liet. vãsara, lat. vasara ir antrąjį sandą plg. su liet. žãbas,,šakelė, stagaras, rykštė, krūmas. Blažienė (2005: 390) pateikia tik kitų tyrėjų interpretacijas, pati neaiškina kilmės. Nurodo, kad čia gyveno trys laisvieji prūsai. Pirmasis sandas asmenvardis: *Cieszymkaimis (44) šiandien Nowa Wieś Malborska: Thessim 1303, Tessim 1308, Czesmekaym 1399, Czessmisdorff 1399, Czesmekayn 1400, Czessmekaymen 1402, Czesmesdorff 1410, Tesmesdorf 1510, Tesemsdorpf alias Nowa Wieś 1565, 1570, Tesniesdorf 1582, Tessensdorf 1790, Tessensdorf 1941 pr. vv., dūrinys iš avd. Cieszym + pr. apeliatyvas caymis,,kaimas. Gerulio nuomone (1922: 189), Czessime yra lenkiškas prūsiško avd. Tessim variantas. Blažienė (2005: ) vv. sieja su pr. avd. Thessim, Tessym ir pr. caymis,,kaimas. *Koitelauks (78), ankstesnis kaimo *Woisetai vardas ir *Paleks, dok. Koytelaucks: Koitelauken 1308, 1389, Kothelauken, Woysethen vel Polex 1398, Kothelauken vel Polex, 14

15 Woysethen 1400 pr. vv., dūrinys iš pr. avd. *Koitis ir pr. laucks. Toporovas (1990: 112) lauką ir kaimą sieja su avd. *Kait-, su liet. kaĩsti,,šilti, karštam darytis (LKŽ V: 68), kaitulỹs,,karštis, kaitimas, prakaitas (LKŽ V: 84) + pr. laucks,,laukas. Blažienė (2005: ) pr. vv. *Kait-lauk- laiko dūriniu. Pirmąjį sandą sieja su pr. avd. Koite, plg. pr. avd. Kaitithe, Koytite, Kaitow, pr. enkaitītai,,įkurstyti, įjaudinti, antrąjį sandą su pr. laucks,,laukas. *Matkutkaimis (100) ankstesnis *Perwalks km. vardas: Matkutkaym , pr. vv., dūrinys; pirmasis kamienas pr. avd. *Matkutis ir antrasis kamienas caymis,,kaimas. Plg. pr. avd. Matto, Mattyl, Mattule, liet. vv. Matkuškių km., Matkūnų km. Blažienė (2005: ) pateikia daugiau šio vv. užrašymo variantų. Rekonstuoja pr. vv. *Makut-kaim- ir sieja jį su pr. avd. *Makute ir pr. caymis,,kaimas, plg. pr. avd. Mackes = Macke, Mackynne, Makie, Makike, liet. avd. Makeĩnys, Makẽlis, Makis, Makỹs, liet. vv. Makiaĩ. Seimolauks (147), vėliau *Witki, buvusi prūsų gyvenvietė: Seymolaux 1280, Somelonke, Somelanke 1303, Zaymelow 1312, Semnolaux 1321, Samlawken 1396, Samalauken 1400 pr. vv., Gurnovičius cituoja Gerulį (154), kuris vv. laiko dūriniu, pirmasis kamienas siejamas su pr. avd. Seimē ir antrasis kamienas iš pr. laucks,,laukas, vėliau pirmasis kamienas siejamas su pr. samē,,žemė. Plg. liet. Žeĩmiai, Žeimys. Blažienė (2005: 393) pr. vv. *Zeimā-laukīs sieja su pr. avd. Seime ir pr. apeliatyvu laucks. Kitokios darybos oikonimai Šiai grupei priskirtini oikonimai, kurių dauguma sudaryti iš bendrinių ar tikrinių žodžių be jokių afiksų arba su galūnėmis. Jų rasta 43. Dalis jų susidarė transonimizacijos būdu, asmenvardžiui tapus oikonimu, pvz.: *Alsautai (28), *Būtai (43), Gintro (55), Grenai (58), Guntai (60 61), *Koitai (78), *Linkai (91), *Lutens (94), *Malins (96), *Mantīks (97 98), Margis (98), *Meinōtai ( ), Mikors ( ), *Milec (103), *Minītai (104), *Paganstai ( ), *Paleks (120), *Paleskai ( ), *Runsinai ( ), *Strōpis (154), Stumis ( ), *Trankoitai (163), *Tristis (165), *Trumpis (165), *Tumerins (166), Wapils (169), Wargelis (170). 15

16 Žemiau yra pateiktas oikonimų iš avd. sąrašas, kur vv. įvairiai interpretuojami. Gurnovičius laiko lenkišku, Gerulis prūsišku ir pan. *Budzisz (42) km. Budisch ir Wapil gauna lauką Pirdamus 1336, bis czur grencz Budisch 1354, Budzisch 1402, Budisch 1437, Budzisch 1476, Budisch 1582, Budzisz 1647, 1664, 1682, 1717, Budisch 1790, Budzisz 1880, 1936, 1951 pagal Gurnovičių tai lenk. vv. iš avd. Budzisz. Gerulis (1922: 23) laiko šį vv. prūsišku iš pr. avd. Budisch. Blažienė (2005: ) vv. *Budīs irgi sieja su pr. avd. Budisch. Šaknį *bud- sieja su pr. avd. Bude, Budike, pr. vv. Buditien, Budeyn. Plg. liet. avd. Bùdas, Būdà, liet. vv. Bùdiškės, Būdos, lat. vv. Budas, Bũda, Bùdāni, Bũdas. *Jeromirz (65), dabar Jaromierz km.: in Germo 1343, Germer 1420, Germen arba Jaromirz 1529, Jeremaw 1568, Jeromau 1597, Germen al. Jaromierz 1606, Germen 1667, Jaromierz 1927, 1936, 1951 lenk. vv. su pries. jь iš lenk. avd. Jeromir. Gerulis (1922: 40) sieja vv. Germ su pr. avd. Germe. Vanago nuomone (1981: 113), liet. vandenvardis Germantas siejamas su liet. avd. Germantas, pr. avd. Germe arba liet. apeliatyvu germė,,senas miškas, giria. Lenkiška forma Jaromierz siejama su avd. Jaromir. Przybytek (1993: 88) pr. vv. *Germ-ai lygina su pr. vv. Germynyn, Germayn, lat. Ģẽrmanis, Ģērmaņa-çzçrs, liet. Germantas ež., Germantupis, pr. avd. Germe. Klec (75) 1.dabar Klecewo, ankstesnis *Dumels: vyskupas Henrikas duoda prūsui Clecz bona Dumele 1289, Cleczin 1334, Engelhard Clecz von Cletz 1427, Cletz 1454, Kletzen 1568, Klötzen 1569, 1675, Kloetzen 1790, Klecewo 1883, 1927, 1951; 2. dabar Klecewo: das gut zum Clecz 1402, Christophori de Clecz 1472, do Klieczewa 1565, Kleczew 1582, Kleczewo 1647, Klecewo 1682, Kleczewo 1717, Klecewo 1790, 1883, 1927; 3.dabar Klecewko, Glocz 1406, Clocze 1504, Klecewko 1682, Klieczewka 1711, Kleczewko 1790, Klecewko 1883, 1927, 1951 pr. vv. iš pr. avd. Klec, Clecz, kuris lenkiškos kilmės. Gerulis (1922: 66) vv sieja su pr. avd. Klecz. Przecław ( ), dabar Przęsławek km.: Prozile 1249, Prezla, Prezle 1250, Presel 1254, Preczlaw 1414, Pretzlaw 1539, Breczlaw 1568, Pretzlau 1586, 1597, Prentzlau 1642, Prenzlau 1672, 1717, 1790, Pręsławek 1888, 1951 vv. iš lenk. avd. Przecław. Gerulis (1922: 136) tik nurodo buvus tokį vv. Pamedėje, vadinasi, laiko prūsišku. *Witki (175), ankstesnis Seimolauks, buvęs prūsų kaimas: Witko 1321, Witchen 1407, 1437 lenk. vv. iš pr. avd. Witko. Gurnovičius įžiūri mažybinę priesagą -k- ir vardą, kuris gal 16

17 iš dvikamienio pr. avd. *Wiltaute ar liet. Vytautas. Plg. liet. vv. Vitkų km. Blažienė (2005: 393) sieja su lenk. avd. Witko, plg. pr. avd. Witecke, Witko ir liet. avd. Vitkus. Iš apeliatyvų: *Braidai (38), *Kalwā (68), *Sādelē (139), *Stabis (150), *Wingrai ( ). Žemiau yra pateiktas oikonimų iš apeliatyvų sąrašas, kur vv. įvairiai interpretuojami. Gurnovičius laiko lenkišku, Gerulis prūsišku ir pan. *Kątki (72) km.: Kantken 1399, Kantk 1400, Canctiken 1404, Kantk 1405, Kantken 1411, 1446, Kanhken 1515, Kantken 1523, do Kąnthkow 1565, Kathk 1570, Kontken 1577, Cantke 1582, Kątki 1647, 1682, 1717, Kantken 1790, Kątki 1925, 1951 lenk. vv. iš lenk. apeliatyvo kątek. Gerulis (1922: 56) sieja šį vv. su pr. avd. Kanthe ir palygina su liet. avd. Kantẽnis. Przybytek (1993: 103) pr. vardą *Kant-ai sieja su avd., plg. pr. avd. Kanthe, liet. avd. Kantẽnis, Kán-tautas, Kanteĩkis, Kontẽnis, liet. kantùs. Lenkiškas variantas atsirado su pries. ki. *Rudno (138) 1. *Mantīks km. vardas, dabar Mątki: Ruden 1399, 1402, 1403, 1404, Rudyn 1409; 2. ankstesnis Mühlbach ir Altmühlbach, dabar Ruda km.: Ruden 1586, Ruhden 1790, Ruda 1888, 1951 lenk. vv., pries. -no vedinys iš apeliatyvo ruda. Gerulis (1922: 145) laiko vv. prūsišku ir sieja su liet. rùdas, rūdà. Blažienė (2005: 379) atsargiai laiko šį pr. vv. ir sieja su pr. avd. Rudde. Iš hidronimų: *Purdens (131), dabar Pordenowo km.: Pordenaw 1399, Purdenau 1510, Purdenav 1565, 1570, Pordenaw 1582, Purdenau 1590, Burdenaw 1649, Burdenau 1675, Pordenowy 1682, Pornowy 1696, Pornowo 1707, 1711, Pordenau 1790, Pordenowo 1887, 1951 pr. vv., plg. pr. km. ir ež. Porden, plg. lat. purduli,,snargliai. Gerulis (1922: 131) neturi šio vv. Turi Porden ež., lygina irgi su lat. purduli. Blažienė (2005: ) pr. vv. *Purd-īn-av- sieja su kamienu *purd- ir pries. *-īn- ir *-av-, plg. pr. ež. Porden, lat. purduli. Mary (100), ankstesnis Reichenberg km.: Mahren 1673, 1717, Maahren 1790, Mary 1885, 1951 lenk. vv. iš pr. ežero vardo *Mari. Gerulis tokio vv. nėra aptaręs. 17

18 Iš kitų vietovardžių: Yra pateikti du oikonimai, kur vv. įvairiai interpretuojami. Gurnovičius laiko lenkišku, Gerulis prūsišku ir pan. Łopienno (95) ankstesnis *Koitai kaimo vardas: Luppin 1280, Lopino 1312, Loppino, Luppin 1321, Loupunn 1336, Leupin, Leupyn, Loypin, Lowpin, Lowpyn 1400, Koyten adir Leupyn 1400, Luppin 1406, 1407 galbūt lenk. vv. iš lauko *Łopienno vardo. Gerulis (1922: 92) turi tokį pr. vv., bet etimologijos nepaaiškina. Blažienė (2005: ) pr. vv. *Lup-īn- (?) sieja su avd., plg. liet. avd. Lupéika, Lupeĩkis, lat. Luppe, liet. vv. Lupìkai. Kita galima kilmės hipotezė yra sieti su tokiais vardais, kaip liet. upėvardis Lupõnė, plg. liet. lupà, lùpti. Wi(e)rzb(ie)c ( ) km.: Ygel et Werczio 1280 lenk. vv. su pries. -(e)c iš apeliatyvo wi(e)rzbi, gal net nuo *Wi(e)rzb(ie)c miško pavadinimo. Gerulis (1922: 200) abejoja prūsiška kilme ir neaiškina. Blažienė (2005: ) taip pat neinterpretuoja šio vv. Oikonimų kilmė Oikonimai, kilę iš apeliatyvų Azinῑtai (31) ankstesnis *Tūlekoitai kaimo pavadinimas. Gurnovičius remiasi Geruliu aiškindamas šį vv. ir sieja su pr. asy,,ežia + pries. *-īn- ir *-ῑt- Priesaga *-īnreiškia priklausomybę, -ῑt- tai deminutyvinė priesaga, taigi *azinῑts, *azinῑtai galėjo reikšti,,kažką mažo prie ežios. Toporovas (1975: ) taip pat sieja su pr. asy,,ežia. Taip šį vv. aiškina ir Blažienė (2005: 385). Ji išskiria priesagas *-īn- ir *-ῑt- ir sieja su pr. asy,,ežia. Dar siūlo palyginti su liet. upv. Ažýtė, Ažýnas. *Braidai (38) buvusio *Linkai kaimo vardas: Broidin//Broiden 1258, Broiden 1330, Broydin, Broyden, Broidin , Proyden 1396, Broyden , Broydin adir Linken 1408, Broyden 1409 Gurnovičius cituoja Gerulį (23), kuris vv. sieja su pr. apeliatyvu braydis,,briedis, plg. liet. brίedis ir lat. briêdis. Plg. upių pavadinimus lat. Briede ir liet. Briedžiùpis ir liet. vv. Bríediškės km., Bríedlaukio km., Briedýnės. Toporovas (1975: 244) taip pat sieja su pr. braydis,,briedis ir lygina su liet. bríedis ir lat. briêdis. Blažienė (2005: 365) taip pat interpretuoja šį vv. 18

19 Daubels (47) dabar Dubiel: Dawbel, Daubel 1396, Dubal 1397, Dubielewo 1526, Dubiel 1582, 1647, Dubellen 1727, Dubiel 1776, Dubiell 1790, Dubiel 1881, 1941, 1951 pr. vv. su pries. -ēl- iš apeliatyvo, plg. liet. daubà ir pr. padaubis,,slėnis. Gerulis abejoja vv. prūsiškumu. Toporovas (1975: ) pateikia įvairių kalbininkų nuomonių. Plg. pr. Dauben ež., liet. upv. Daubà, Daũbas, Daubẽlė, lat. upv. Daũba, Daũbe, Daubars, liet. daubà, dauburỹs, daũbti, lat. daũba, daube; liet. dùbti, dúobti, lat. dubt. Mažiulis (1988: ) turi dambo, kurį taiso į *daubo,,dauba, įdauba. Dar turi (1996: 204) pr. padaubis,,slėnis su priešd. *pa-,,pa ; galūnės vedinys iš pr. *daubā,,dauba. Plg. liet. daubà: padaubỹs,,vieta palei daubą (DLKŽ: 469). Przybytek (1993: 50) turi vv. *Dubelis arba *Daubēls, kurio galutinis interpretavimas yra keblus, kadangi vietovėje gyveno tiek prūsai, tiek ir lenkai. Ji siūlo palyginti su pr. padaubis,,dauba, tarpeklis, liet. daubis,,t. p.. Daubel ir Dubel variantai kalba apie sąsajas su pr. *dubelīs,,šapalas. Dūmels (50) ankstesnis Klec kaimo pavadinimas: bona Dumele 1289 pr. vv. iš pr. apeliatyvo dumis,,dūmai, plg. liet. dūmai + pries. -ēl-. Plg. liet. Dūmelių vk., upės Dūmė, Dūmė. Toporovas (1975: ) vv. sieja su liet. dūmas, dùme, dumsùs,,tamsus, miglotas (LKŽ II: 846), lat. duma-aka. Przybytek (1993: 115) pateikia tik kitų kalbininkų interpretacijų, pvz., Gerulis (1922: 32) pr. vv. *Dumēls sieja su pr. dumis,,dūmai + pries. *- ēl-. Przybytek (1993: 115) pateikia Vanago paraleles, plg. liet. vv. Dumaičiai; liet. dūmas,,dūmai, kiemas, duba, dūmas,,dūminis (LKŽ II: 835), dūmaka,,rūkas, migla, ūkana (LKŽ II: 834). *Garbenīks (53) buvęs prūsų kaimas, vėliau įėjo į Polaszki sudėtį: Garbenyken kaime gyveno 3 laisvieji prūsai Koytyte, Czessune ir Medyte 1399, Garbeniken 1399, Garbenyken 1403, Garbenig 1408, Garbenik 1515, Garbenick 1553 pr. vv. su pries. -enīkiš pr. apeliatyvo garbis,,kalnas. Gerulis (1922: 36) Garbenyken sieja su pr. garbis,,kalnas + pries. -enik-. Toporovas (1979: ) sieja su pr. garbis,,kalnas ir pateikia paraleles su lat. vv. Garbas, Garbji, Garbēni, Gãrbini, Garbenauka, lenk. garb,,kupra, raukšlė. Blažienė (356) atstato pr. vv. *Garb-enīk-, įžiūri priesagą *-enīk-, vv. sieja su pr. garbis,,kalnas. *Kalwā (68) dabar Kalwa km.: Kalba, Kalbe, Kalben, Kalbam 1280, de Calva 1286, komandoras Henrikas von Wilnowe duoda privilegiją Kalwe kaimui 1297, Kalbe 1316, 19

20 Kalba 1343, Kalbe 1399, Calba 1440, Calbe alias Calwa 1565, 1570, u Kalwy 1590, Kalwa 1615, 1624, 1647, 1664, Kalwe 1790, Kalwa 1882, 1936, 1951 pr. vv. iš rekonstruoto pr. apeliatyvo *kalwa, plg. liet. kalvà. Toporovas (1980: ) sieja su liet. kalvà, lat. kalva arba su liet. kálvė, kálvis, lat. kalvis, kalva ir pateikia paraleles liet. hidr. Kalvà, Kalvaĩ, Kalvos, Kálviai, liet. vv. Kálvaičiai, Kalvãliai, Kalvẽliai, Kalvẽliškės, Kálvėnai, liet. avd. Kálvis, Kalvẽnis, Kálvinis, Kálviškis, Kalvẽlis, lat. vv. Kalva, Lielā-kalva, Kalvas-kalns, Kalvas, Kalvrags. Blažienė (2005: ) pr. *Kalvā sieja su pr. *kalvā,,kalva, plg. liet. kalvà ir lat. kalva. Liet. ir lat. vv. su *kalv- šaknimi galima sieti arba su liet. kalvà, lat. kalva arba su liet. kálvė, kálvis, lat. kalvis, kalva. *Pasulōwō (123), vėliau Pozolia, dabar Żuławka Sztumska: Pozoloue 1249, Posolua, Posoluam 1250, Pusilie 1280, Posilia 1286, Poselew 1289, Pusilia 1298, Posiliam 1312, Pusilie 1336, Pusilien 1354, Pusilge, de Pusillia 1373, Posilge 1374, Posilia 1399, Pusilia 1408, Posilia 1471, Pozilia 1518, z Pozeliią 1565, Posilia 1582, Pozylia 1624, Pozolia 1664, 1675, Posilgen 1790, Żuławka arba Pozylia 1895, Posilge 1941 pr. vv. iš pr. priešd. pa- ir kamieno zolue, plg liet. salava. Baltų kalbose šalia salà, salava galėjo būti ir sulava, tai būdinga prūsų kalbai. Gerulis (1922: 132) taip pat interpretuoja šį vv. Blažienė (2005: ) turi pr. vv. *Pa-sulav-/*Pa-sulōv, įžiūri priešd. pa- ir kamieną sulava/*sulōva ir lygina su liet. salavà, salà, lat. sala. *Perwalks (124), dabar Parwark, buvęs *Matkutkaimis: Perwalk 1399, Perwalken 1400, Perwalk 1405, Perwelk 1476, Parwerck 1510, Parwerk 1565, 1570, Parwergk 1582, Parwark 1590, 1636, 1649, 1682, 1711, 1790, 1886, 1951 pr. vv. iš priešd. per- ir kamieno, liet. vilkti, lat. vìlkt. Gerulis (1922: 121) lygiai taip pat aiškina. Blažienė (2005: ) atstato vv. *Per-valk-. Išskiria pr. priešd. *per- ir sieja su kamienu *valk-, kuris yra lat. valks, valka ir lygina su liet. valkà, vilkti, lat. vìlkt. Plg. pr. vv. Parwolke, liet.vv. Pervalkaĩ, vv. Pérvalka, liet. pérvilkti. *Prābūtis (129), dabar Prabuty m., anksčiau *Rezijā: Prabuth 1454, Prabuth alias Resenburg 1466, Prabuty 1466, Pranbuthy 1519, Prabuti alias Rizemberg 1521, z Prabuthami 1565, 1615, pod Prabutami 1649, do Prabut 1711, Prabuty 1888, 1936, 1951 pr. vv. iš pr. apeliatyvo prābutskas iš *prabutiskas,,amžinas, o šis iš dkt. *prā-būtis, plg. liet. prabūti. Gerulis neturi šio vv. Przybytek (1993: 228) pr. vv. *Prābūtis sieja su pr. *prābutiskas,,amžinas : prabutskas<*pra-butis, plg. avd. Preyboth. Mažiulis (1996:

21 341) turi pr. prābutskas,,amžinas. Rekonstruotinas adj. pr. *prabutiska-,,amžinas, kuris yra pries. *-isk- vedinys turbūt iš pr. *prābuti-,,amžius (tai, kas pragyventa), o šis galūnės vedinys su priešd. *prā-, performuotu iš *pră- iš adj. pr. *prabūta-,,prabūtas, iš veiksm. pr. *prabū-,,prabūti ; pr. priešd. *pra- + *bū-,,būti. *Purdens (131), žr. 17 psl. *Sādelē (139), dabar Sadlinki km.: Czedil 1346, Zaltil 1380, Zedeln 1558, Czedeln 1559, Sedlin 1663, Sedlinen 1790, Sadlinki 1889, 1936, 1951 pr. vv. gal susijęs su liet. sodà, sodẽlė. Plg. liet. Sodelių km., Sadeliškių km. Gerulis (1922: 148) neturi tokio vv. Przybytek (1993: 252) atstato *Sadel- ir pateikia W. P. Schmido nuomonę, kuris linkęs sieti su vok. avd. Sattel, vva. satel, vvž. sadel, arba dar sieja su lenk. siodło,,balnas, pr. saddinna,,stato. *Saulōns (141), dabar Szlagnowo km.: Slaulon , Saulon 1400, Slawloff 1476, Schlanglau 1510, Slagellau 1565, Slagelav 1570, Schlabelau 1582, Szlaglau 1590, Szlagnowo 1636, Schlagenhau 1647, Slągnowo 1649, Slagnowo 1675, 1696, Szablowo, Slablowo, Szlagnowo 1707, Schlablau 1790, 1889, Szlagnowo 1951 pr. vv. iš pr. apeliatyvo saule su pries. -ōn-, plg. liet. sáulė. Gerulis (1922: 153) įžiūri pries. -ōn- ir pateikia nuorodą į vv. Saulisken, kurį sieja su pr. saule ir lygina su liet. avd. Saũlius, lat. Saules pagasts. Blažienės (2005: 383) nuomone, atstatyti autentišką lytį nėra paprasta. *Sparawō (150), dabar Sporowo: Sparrow 1392, 1399, Sparraw 1437, Sparowo 1526, Sparrau 1582, 1790, Sporowo 1890, 1951 pr. vv., pries. -aw- vedinys iš pr. apeliatyvo sparyus,,pieva, ganykla. Gerulis (1922: 170) sieja su pr. sparis, sparyus. Blažienė (2005: 382) pr. vv. *Spar-av- irgi sieja su pr. sparyus ir pries. *-av-. Plg. su pr. ežerų vardais Spargint, Sparogen. Blažienės nuomone, įmanoma ir vokiška šio vv. kilmė. *Stabis (150), prūsų gyvenvietė: Stobis 1260 pr. vv. iš pr. apeliatyvo stabis,,akmuo. Plg. liet. stãbas, lat. stabs. Blažienė (2005: 381) perskaitė šį vv. Sobin ir sieja jį su pr. *sōvis,,ežeras. *Wingrai ( ), dabar Węgry, buvęs Polski Bruszwałd: Wenger 1551, Wengern 1554, do Wągra 1565, z Wągra 1570, Wengern 1591, Wengier 1593, Wengri alias Polski Braunswaldek 1595, Węgry 1615, 1682, Wengry 1772, Wengern 1790, Węgry 1893, 1951 pr. vv., dėl *wingr- plg. liet. vingrùs. Blažienė ( 2005: 392) atstato pr. vv. *Vingr- ir pateikia paraleles su liet. upv. Vìngra, Vìngrė, Viñgrė, Vingrẽlis, Vingrỹs, Viñgrupis ir liet. vingrùs. 21

22 *Wusīts (177), dabar Uśnice km.: Wuschycz 1391, Wossicz 1399, Wusitcz 1422, Wusenitcz 1498, Wusznitz 1508, Wüszenytz 1514, Wznicz 1565, Wznic 1570, Wüsnitz 1582, Uzniewice 1615, w Uznicach, Uznice 1624, Vznice 1664, Gross und Klein Usznitz 1761, 1790, Uśnice 1892, 1951 pr. vv., dėl kamieno plg. liet. ušìs, ir pries. -īt-. Gerulis (1922: 211) sieja su upv. Wusen, liet. ušis. Blažienė (2005: ) pr. vv. *(V)ūs(n)īt- lygina su pr. vv. Wosen, Wusen, ež. Wosen, Wusen, liet. ùsnė, usnìs, lat. usna, usne, ušna,,usnis. Oikonimai, kilę iš asmenvardžių *Algaudas (28) buvusi prūsų gyvenvietė prie Gorowychy: Algaudas 1260 pagal Gurnovičių pr. vv. iš pr. avd. *Algaudis. Gurnovičius avd. laiko dvikamieniu pirmasis kamienas iš pr. ālgas,,algos, plg. liet. algà ir antrasis kamienas siejamas su liet. gáudyti. To vv. neužfiksavo Gerulis. Trautmannas (1925: 12) užfiksavęs pr. avd. Algaude. Oikonimas asmenvardinės kilmės, jį reikėtų sieti su dvikamieniu pr. avd. Algaude, kur yra *al- ir *gaud-. *Al- siejamas su liet. alai, aliai,,vienas (LVKŽ 64). Gurnovičius remiasi Toporovo nuomone (1975: 72), kuris įžiūri pirmajame kamiene pr. algas. Taip pat šį vv. ir avd. traktuoja Przybytek (1993: 11) *Algaudis, apibūdindama kaip Algo-gaudis kontrakciją. Abu kamienai paplitę baltų vardyne. *Alsautai (28) buvusi prūsų gyvenvietė prie Ankamatų ir Waplewo: Alsauten bona 1323, gut Alsautten 1343 pr. vv. iš avd. *Alsautis. Plg. pr. avd. Alsaute. Avd. gal susijęs su liet. alsà,,nuovargis. Avd. *Alsautis turi -aut- priesagą. Taip pat šį oikonimą interpretuoja Blažienė (2005: 347). Ji turi pr. *Alsaut-, kurį sieja pr. avd. Alsaute, išskiria priesagą *-aut-. *Būtai (43) buvusi prūsų gyvenvietė prie Tropų, Iglų: Buten 1303, 1354, 1303 pr. vv. kilęs iš avd. *Būtis, Bute. Plg. liet. avd. Bùtas bei lat. avd. ir vv. Būta, Būte. Avd. kildinamas iš pr. apeliatyvo buttan,,namas, plg. liet. bùtas, pr. avd. Buti-gede, Buti-labs, Darge-buti. Toporovas (1975: ) sieja su pr. apeliatyvais būton,,būti, buttan,,namas ir pateikia rytų baltų paraleles liet. vv. Butenių km., Buteniškių km., Butėnų km., Butėniškio vk., Butingės km., lat. vv. Butani, Butenieki, liet. avd. Bùtas. Blažienė (2005: 353) taip pat sieja vv. *But- su pr. avd. Bute. *Gausijeinai (54) dabar Kuksy km.: Gausigeyn 1376, Gawsszyen 1393, Gausieyn 1400, Gawsyein 1407, Gausen 1437, pod Kuxami 1624, Kuzy 1647, Kuxen 1790, Kuksy 22

23 1883, 1936, 1951 pr. vv. su rekonstruota galūne -ai nom. pl. masc. -o- kamienas. Tai priesagų *-ij- ir *-ein- vedinys iš avd. Gause. Plg. liet. vv. Gaušiaĩ. Taip šį vv. interpretuoja ir Gerulis (37). Toporovas (1979: 176) sieja su liet. gausùs, lat. gaũss,,gausus ir pateikia paraleles liet. vv. Gausañtė, Gausùtė, Gaušiaĩ, pr. Gausas, lat. vv. Gaũsi, Gauseklis, Gaũsene pļ. Blažienė (2005: 364) turi pr. vv. *Gaus-ij-ein- ir pateikia Gerulio nuomonę, kuris sieja su pr. avd. Gause + pries. *-ij- ir *-ein- Plg. lat. avd. Gausiņš, lat. vv. Gausi, Gaũsiņi, Gaũsiķi. Gintro (55) Szpory km.: Gunther 1399, Guntther 1401, Gunter 1402, Gyntra 1520, Gintro 1610, 1790, 1881, 1936, 1951 pr. vv. kildinamas iš pr. avd. Gunther, paskolinto iš vok. Gunther. Vokiečių istoriko A. Semrau nuomone, vv. sietinas su pr. avd. Gunte. Toporovas (1979: 337) yra užfiksavęs per. tikrinį vardą Guntar, kurį atsargiai atstato kaip Gun-tar. Blažienės nuomone, tai vok. vv. Grenai (58) vėliau vok. Grünenfelde, šiandien Zielonki: Grenen 1316, Grunefelt 1400, Grunenfelde 1404, Grunenfelde 1439, Grunffelt 1520, z Grumweldem 1565, 1570, do Grynfeldu 1688, Grunfelde 1790 Gruenfelde 1881, 1936, Zielonki 1951 pr. vv. kildinamas iš avd. *Grenis, plg. Greyne ir liet. Greinus. Blažienė (2005: 394) vv. sieja su pr. avd. *Grene arba Greyne, Grayne, bet mano, kad avd. gali būti vokiškos kilmės. Guntai (60 61) dabar Gonty km.: a bonis Gunthen 1300, vyskupas Rudolfas duoda žemes prūsams Gunthoni ir Trey 1323, Iohanne de Gunthin 1326, ad granicias Gunthonis 1330, de Gunthin 1363, her Gonth von dem Gunthen des gutis von dem Gunthin 1408, Gunthen 1527, 1790, Gonty 1881, 1936, 1951 pr. vv. iš pr. avd. *Guntis, gal susijęs su pr. apeliatyvu guntwei,,varyti, plg. liet. giñti. Gerulis (1922: 47 48) vv. irgi sieja su avd. Gunto ir lygina su liet. avd. Guntùlis. Toporovas (1979: 341) lygina su liet. vv. Gùntakalnis, Guntiškių km., Guñtinas. Anot Mažiulio (1988: 424), pr. *gun- atitinka balt. *gun-,,skubėti, lėkti, dumti. Przybytek (1993: 74) pr. vv. *Gunt-ai sieja su pr. avd. Gunto, pr. guntwei,,skubėti, lėkti, dumti, plg. liet. giñti, liet. avd. Guntùlis, vv. Gùnta-kalnis, Guntiškių km. *Hankemetai (62) dabar Ankamaty km., buvęs Koseler: Hankenmeten 1526, Enkmyty 1647, Anckemitt 1790, Ankematy arba Ankamaty 1880, 1936, 1951 pr. vv. kilęs iš avd. Hankemetten, kuris iš Hanke (Johannes) ir -met-, gal pr. Mete, Metym ar liet. metas ir lat. mçts. 23

24 *Kariōtai (70), prūsų gyvenvietė, galbūt vėliau priklausė Poliksy kaimui: Cariothen 1308 pr. vv. iš pr. avd. *Kariōtis, sudaryto su pries. -iōt- iš pr. apeliatyvo *kariā,,kariuomenė, plg. liet. kãras ir lat. karš,,karas. Toporovas (1980: 216) avd. sieja su *kariā,,kariuomenė ir pateikia paraleles su pr. kargis, caryawoytis, liet. kãrias, kãras, lat. karš,,karas. *Kikoitai (73), dabar Kikojty km.: Kykoiten , Kykoth , Kykoythen 1476, Kykoythe 1510, Kikuti 1565, 1570, Kikuthy, Kikuty 1590, 1636, Kikoyty 1682, Kikuty 1711, Kykoit 1790, Kikoity 1883, 1951 Gurnovičius cituoja Gerulį (62), kuris pr. vv. kildina iš pr. avd. *Kikaitis, plg. pr. Kycke, Kike + pries. -ait-, kuri pakito į -oit-. Gal vardas susijęs su liet. kỹkas, kýka,,tokia kepuraitė. Toporovas (1980: 360) pateikia tik paraleles su liet. vv. Kikìškės, Kikóniai, Kikónys, Kìkižeris, Kika-kalnis, Kìkežeris, lat. vv. Kika, Kikas-kalns, Ķikas-sils, liet. avd. Kìkas, Kìkis, lat. Kikul. Blažienė (2005: 360) pr. vv. *Kik-ait-/*Kik-ut- sieja su pr. avd. Kycke + pries. *-ait- arba *-ut-. *Kirsītai (73 74), buvęs prūsų kaimas: Kersiten 1303, Kirsitten 1509, Kyrsyten 1526 pr. vv. iš avd. *Kirsītis arba *Kersītis. Gerulis (61) užfiksavo šį vv. ir sieja jį su pr. avd. Kerse + pries. -īt-. Blažienė (2005: 360) vv. *Kers-īt- sieja su pr. avd. Kerse + pries. *-īt-. *Kirwekals (74) km., kuris buvo prie Lisowo: Kirwekol, Kuwekol 1316 pr. vv. iš pr. avd. *Kirwekals, siejamo su liet. kirvis ir liet. kálti. Blažienė (2005: 361) vv. *Kirvēkalīs sieja su pr. avd. *Kirvekals, liet. *Kirvakalys, kuris siejamas su liet. kirvis, plg. lat. cirvis,,kirvis ir liet. kálti. *Klapatītai (74), buvusi prūsų gyvenvietė prie Trumiejų: bona Clapathyten 1289 pr. vv. iš pr. avd. *Klapatītis, plg. liet. klapãs iš lenk. chłop,,valstietis, bernas. Pr. -ai vokiečiai pakeitė -en. Gerulis (1922: 65) vv. Clapatythe sieja su liet. Klapáčiai, Klapaičiai, su liet. avd. Klapas (lenk. chłop). Toporovas (1984: 47) siūlo palyginti su liet. klàptelėti, klàpterėti,,staiga su balsu nukristi, belstelėti, suklabenti (LKŽ: 965), klapénti, klapyti, klapsnóti, klapsėti,,pliaukšėti, bėgti klapsint (LKŽ: 964), klapsénti, lat. klapstêt, vok. klappen, liet. klapúoti,,klapą vožti (LKŽ: 965), lat. klapêt. Przybytek (1993: 40) vv. *Klapatītai sieja su pr. avd. *Klapatitis, kuris siejamas su liet. klãpas<lenk. chłop,,valstietis, bernas. Plg. liet. vv. Klapáčiai<*Klap-áičiai. 24

25 *Koitai (78), dabar Chojty, ankstesnis *Łopienno: Feld Koite , campum Koite 1308, Koyten adir Leupyn 1400, Coyten 1437, Choity, Coitki 1647, Choyty 1682, Choyten 1790, Choity 1880, 1936, 1951 Gurnovičius cituoja Gerulį (68), kuris pr. vv. kildina iš pr. avd. Koyte. Gal siejasi su liet. kaĩsti, kaĩtinti, kaitrà. Diftongų -ai-:-oi- kaita reguliari. Plg. liet. Kaitulių km. Toporovas (1990: 112) lauką ir kaimą sieja su avd. *Kait-, liet. kaĩsti,,šilti, karštam darytis (LKŽ V: 68), kaitulỹs,,karštis, kaitimas, prakaitas (LKŽ V: 84). Blažienė (2005: ) vv. *Koit- sieja su pr. avd. Koyte. *Kwedīns (85 86), dabar Kwidzynas: in Quedin 1233, de Quedina 1235, paruum Quedin 1236, Quidino 1243, Quidin 1251, Quidinesis 1264, Quedzyn alias Marienwerder 1454, Quidzyn alias Marienwerder, Quidzin 1513, do Kwidzyna 1565, ku Kwidzyniu, Kwidzyn 1687, 1735, 1884, 1936, 1951 pagal Gurnovičių, tai pr. vv. iš pr. avd. *Kwedīns. Gurnovičius pateikia ir Gerulio nuomonę. Gerulis (1922: 78) vv. sieja su pr. avd. *Kwedē (*Quede) ir lygina su pr. avd. Qued-un. Toporovas (1984: ) sieja su pr. avd. *Kvedē arba *Kwedīns, plg. liet. kvėdúoti,,vėdinti, kvėpti. Przybytek (1993: 140) pr. vv. *Kwēdīns sieja su pr. avd. *Kwede arba *Kwedīns. Plg. pr. avd. Quedun, pateikia sąsajas ir su liet. kvėdúoti; plg dar liet. vv. Kvedaraĩ, Kvẽdariškė. Labūns (86), dabar Łabuń km.: Labune 1399, Labun 1400, 1401, Labe 1476, Labań, Labau 1565, Łabav 1570, Labe 1582, Labau 1615, Labaw 1624, Laba 1647, Labaw 1664, Laabe 1790, Łabuń 1884, 1936, 1951 pr. vv. iš pr. avd. *Labūns, o šis pr. pries. ūnvedinys iš pr. apeliatyvo labs,,geras. Plg. liet. lãbas ir lat. labs. Gerulis (1922: 80) irgi taip pat interpretuoja šį vv. Toporovas (1984: ) sieja su pr. labs,,geras, plg. liet. lãbas ir lat. labs. Blažienė (2005: 366) pr. vv. *Lab-ūn- sieja su pr. labs + pries. *-ūn-. *Leklūns (88), dabar Leklowy, buvęs kaimas: Leclun , Leclon , Leclon 1399, Lecklun 1405, Leklaw 1476, Leklau 1510, 1565, 1590, Leklaw 1647, Leklowo 1696, Leklowy 1707, Lecklau 1790, Leklowy 1884, 1951 kalbininkas remiasi Geruliu (87), kuris pr. vv. sieja su pr. avd. *Leklūns, plg. pr. avd. Leex, liet. Lekys. Galbūt siejamas su liet. lėkti. Blažienė (2005: ) atsargiai sieja su pr. avd. *Leklūns, bet jos nuomone šio vv. etimologija neaiški. *Lingwars (91), vėliau *Tumerins ir Reichandre(a)s, dabar Andrzejewo km.: Lingues 1294, Lynguar 1250, Lingwar 1323, Lingwar 1343 pagal Gurnovičių gal tai pr. vv. iš dvikamienio avd. Ling-wars; pirmasis kamienas siejamas su liet. lingúoti, o antrasis 25