LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr.

LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 17. VILNIUS, 2000 ARVYDAS GELŽINIS Vytauto Didžiojo universitetas LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr. ĮVADAS Lietuvai 50 metų (1940 1990) buvus aneksuotai, buvo neįmanomi objektyvūs Katalikų Bažnyčios istorijos tyrimai. Daugelis Bažnyčios istorijos sričių išvis netyrinėtos. Dabar susidarė palankios sąlygos imtis šių tyrimų, ypač darbų apie Katalikų Bažnyčios Lietuvoje religinį ir kultūrinį gyvenimą. Laukia tyrinėtojų ir XVIII XIX a. Lietuvoje veikusių vienuolijų, tarp jų bernardinų (pranciškonų observantų), nuo 1731 m. priklausiusių Lietuvos bernardinų provincijai, istorija. Rašyta tik apie to meto bernardinų pradines ir vidurines mokyklas, apie įžymesnius to meto Lietuvos bernardinų provincijos vienuolius (Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, Kiprijoną Lukauską, Simoną Grosą). Tačiau neišnagrinėta to meto Lietuvos bernardinų provincijos studijų sistema. O iš esmės studijų lygis lėmė visas to meto vienuolijų religinės ir kultūrinės veiklos formas, taip pat mokyklų išlaikymą. Vienuolijų studijų lygis taip pat veikė vienuolių dvasinę bei kultūrinę raidą. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti Lietuvos bernardinų provincijos studijų organizavimą, studijų centrų tinklo plėtotę ir studijų programų kaitą. Siekiama atsakyti į klausimą, kaip bernardinų studijas paveikė Lietuvos Lenkijos valstybės užgrobimas ir po to susidariusios politinės sąlygos. Taip pat naginėjama šviečiamojo amžiaus įtaka Lietuvos bernardinų provincijos studijoms. ISTORIOGRAFIJA Lietuvių istoriografijoje nemažai rašyta apie dar iki skilimo į pranciškonus observantus ir pranciškonus konventualus Lietuvoje XIII

76 ARVYDAS GELŽINIS *2 XIV a. veikusius pranciškonus, apie jų ypač svarbų vaidmenį krikštijant Lietuvą. Lietuvos religiniame ir kultūriniame gyvenime nuo 1468 m. veikusių bernardinų (pranciškonų observantų) veiklą savo monografijoje nagrinėja kun. Viktoras Gidžiūnas, OFM 1. Čia išsamiau atskleidžiamas unikalus to meto politinėmis sąlygomis reiškinys nepriklausomos Lietuvos bernardinų provincijos susikūrimas 1530 m. ir tolesnis gyvavimas iki 1576 m. Apie vėlesnio laikotarpio XVIII XIX a. šios bernardinų provincijos religinį ir kultūrinį gyvenimą, studijų sistemą Bažnyčios istorijos tyrimuose aptinkama labai nedaug duomenų. Apie Lietuvos bernardinų provinciją, ypač jos vienuolynus Žemaitijoje, rašė Arvydas Pacevičius. Savo straipsnyje 2 jis apžvelgia Dotnuvos, Kretingos, Telšių ir Tytuvėnų vienuolynus, išsamiau rašo apie vienuolynų bibliotekas. Autorius mini, kad provincija išlaikiusi gana platų savo studijų centrų tinklą, nors bernardinų studijų centrų veikla bei mokymo turinys tebėra netyrinėti. Apie to meto bernardinų studijas užsimenama Romano Plečkaičio monografijoje 3. Pažymima, kad keli išlikę kursai rodo, jog XVIII a. antrojoje pusėje Kauno bernardinų mokykloje dėstyta filosofija. Šioje mokykloje XVIII a. pab. (1788 1790 m.) filosofiją dėstė Eduardas Juškevičius (Eduardus Juszkiewicz) 4. Išsamesnių publikacijų apie Lietuvos bernardinų provincijos studijas nėra ir lenkų istoriografijoje. XIX a. pabaigoje Krokuvos bernardinų vienuolyno gvardijonas Norbertas Golichovskis (Norbert Golichowski) sudarė Lietuvos Lenkijos valstybėje esančių bernardinų provincijų, taip pat ir Lietuvos bernardinų provincijos lektorių nuo 1731 m. sąrašą 5. Žymiausias XX a. pirmosios pusės bernardinų tyrinėtojas Kamilis Kantakas (Kamil Kantak) savo veikale Bernardyni Polscy išsamiai bernardinų istoriją nagrinėja tik iki XVIII a. pabaigos: pirmas tomas skirtas 1453 1572 m. laikotarpiui, antras tomas 1573 1772 m. laikotarpiui, o laikotarpis iki 1918 m. aptariamas schematiškai. Čia pateikiama duomenų apie Lietuvos bernardinų provincijos studijas ir visas kitas bernardinų veiklos sritis 6. Išsamiau Lietuvos Lenkijos valstybėje veikusių bernardinų veikla aprašyta 1992 m. išleistame trečiame bernardinų istorijos tome (autorius Hieronim 1 V. Gidžiūnas. Pranciškonų observantų bernardinų gyvenimas ir veikla Lietuvoje XV XVI a. Roma, 1982. 2 A. Pacevičius. Lietuvos bernardinų provincija ir vienuolynai Žemaitijoje XIX a. pirmoje pusėje // Žemaičių praeitis. Vilnius, 1998. T. 8. 3 R. Plečkaitis. Feodalizmo laikotarpio filosofija Lietuvoje. Vilnius, 1975, p. 37. 4 Ten pat, p. 432. 5 N. Golichowski. Przed nową epoką // Materyały do historyi oo. Bernardynów w Polsce. Kraków, 1899. 6 K. Kantak. Bernardyni Polscy. Lwow, 1933. T. 1 2.

*3 LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr. 77 Eug. Wyczawski). Čia nagrinėjamas 1772 1946 m. laikotarpis. Veikale apžvelgiama keturių bernardinų provincijų ilgo laikotarpio istorija, todėl nėra nuodugnesnių nagrinėjimų. Nebuvo galimybių plačiau atskleisti ir Lietuvos bernardinų provincijos studijų sistemos. Čia labai trumpai užsimenama apie pagrindinius XVIII a. pab. studijų centrus, 1790 ir 1810 m. kapitulų nutarimus dėl studijų 7. Naujausiuose darbuose duomenų apie vienuolių, taip pat ir bernardinų, studijas yra P.P.Gacho monografijoje 8. Šiame veikale aptariama Lietuvos Lenkijos valstybėje veikusių vienuolynų įvairios dvasinio ir intelektinio ugdymo programos, gausūs studijų centrai. ŠALTINIAI Įvairaus pobūdžio rankraščių apie Lietuvos bernardinų provincijos vienuoliją yra Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tai bernardinų vienuolynų vizitacijų aktai, duomenys apie bernardinų išlaikomas mokyklas. Tačiau tokių rankraščių, kur būtų duomenų apie Lietuvos bernardinų provincijos studijas, Lietuvos archyvuose ir rankraštynuose negausu. Dažniausiai tai vienuolynų vizitacijų aktuose minimi epizodiniai duomenys apie klierikų skaičių. Apie Lietuvos bernardinų provincijos studijų centrus ir visą studijų sistemą daug informacijos yra Bernardinų provincijos archyve Krokuvoje. Fonde Lietuvos provincijos archyvai yra šios provincijos kapitulų, kurios vykdavo kas treji metai, aktai. Čia yra duomenų apie vienuolynuose vykusias studijas, jų dėstytojus, klierikus, apie konkursus lektoriaus vardui įgyti. Duomenų apie bernardinų studijas yra ir Jogailos bibliotekos Krokuvoje Rankraščių skyriuje saugomose bylose. LIETUVOS BERNARDINŲ PROVINCIJOS PADĖTIS XVIII a. pab. XIX a. pr. Lietuvos bernardinų šv. Kazimiero provincija susikūrė 1731 metais. Šiai provincijai priklausė 31 vienuolynas: Berezina (įkurtas 1682), Bienica (1703), Būdslavas (1504), Dotnuva (1701), Dambrava (1624), Gardinas (1595), Gluskas (1662), Vija (1631), Kaunas (1468), Kretinga (1602), 7 H. E. Wyczawski. Bernardyni Polscy. Kalwaria Zebrzydowska, 1992. T. 3. 8 P. P. Gach. Struktury i działalność duszpasterska zakonów męskich na ziemiach dawnej Rzeczypospolitej i Śląska w latach 1773 1914. Lublin, 1999.

78 ARVYDAS GELŽINIS *4 Mikulinas (1602), Minskas (1624), Mogiliovas (1687), Mozyrius (1645), Mstislavlis (1729), Nesvyžius (1598), Orša (1631), Pinskas (Karolinas) (1704), Polockas (1499 ir 1696), Druja (1646), Sieliščias (1729), Slonimas (1630), Sluckas (1661), Telšiai (1624), Tytuvėnai (1614), Trakai (1617), Troškūnai (1700), Vieliuona (Latgaloje, 1722), Vilnius (1468), Vitebskas (1676) ir Valažynas (1683). Esminiai pokyčiai Lietuvos bernardinų provincijoje įvyko XVIII a. pabaigoje. Tai pirmiausia susiję su Lietuvos Lenkijos padalijimais. 1772 m. Lietuvos Lenkijos valstybėje gyvavo keturios bernardinų provincijos. Lietuvos bernardinų provincija turėjo 31 vienuolyną, Didžiosios Lenkijos bernardinų provincija 37 vienuolynus, Mažosios Lenkijos bernardinų provincija 20 vienuolynų, Rusijos bernardinų provincija 30 vienuolynų. 1772 m. Lietuvos provincijai priklausė 511 vienuolių (274 kunigai, 96 klierikai ir 141 brolis), Didžiosios Lenkijos provincijai 829 vienuoliai (517 kunigai, 79 klierikai ir 223 broliai), Mažosios Lenkijos provincijai 444 vienuoliai (368 kunigai, 65 klierikai ir 115 brolių), Rusijos provincijai 575 vienuoliai (274 kunigai, 65 klierikai ir 141 brolis) 9. Lietuvos bernardinų provincija pagal šiuos duomenis skiriasi iš kitų provincijų gana dideliu klierikų skaičiumi: Lietuvos provincijoje klierikų buvo net 18,8% visų vienuolių, Didžiosios Lenkijos provincijoje 9,5%, Mažosios Lenkijos provincijoje 14,6%, Rusijos provincijoje 11,3% visų vienuolių. Lietuvos bernardinų provincijai 1772 m. priklausė tie patys vienuolynai, kaip ir 1731 m. 1772 m. Rusijai okupavus dalį Lietuvos Lenkijos, Rusijos sudėtyje atsidūrė septyni Lietuvos bernardinų provincijos vienuolynai: Dambravos, Drujos, Mikulino, Mstislavlio, Oršos, Vielonos ir Vitebsko. Per antrąją okupaciją 1793 m. Rusijos imperijos sudėtyje atsidūrė dar 13 bernardinų vienuolynų, o Lietuvos Lenkijos teritorijoje liko 11 Lietuvos bernardinų provincijos vienuolynų: Tytuvėnuose, Dotnuvoje, Gardine, Vijoje, Kaune, Kretingoje, Slonime, Telšiuose, Troškūnuose, Trakuose ir Vilniuje 10. 1795 m. okupavus likusią Lietuvos Lenkijos dalį, į Rusijos imperijos sudėtį pateko visi Lietuvos bernardinų provincijos vienuolynai. XIX a. pradžioje Lietuvos bernardinų provincijos vienuolynų pagausėjo. Rusijos bernardinų provincijoje vienuolių labai sumažėjus, 1814 m. vienuolijos provincijolas Urbonas Makovskis ir Lucko Žitomiro vyskupas Kasparas Ciecišovskis, kurio vyskupijoje buvo didžioji dalis bernardinų vienuolynų, dėjo pastangas, kad Rusijos bernardinų provincija būtų pri- 9 L. Bienkowski. Ankieta zakonna Garampiego z 1773 roku // Zakony męskie w Polsce w 1772 roku. Lublin, 1972, p. 52. 10 K. Grudziński. Bernardyni w latach 1772 1970 // Zakony św. Franciszka w Polsce w latach 1772 1970. Warszawa, 1978. T. 3, p. 15 17.

*5 LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr. 79 jungta prie Lietuvos bernardinų provincijos. Lietuvos ir Rusijos bernardinų provincijų susijungimas, pritarus Rusijos religijų reikalų ministrui Aleksandrui Golicynui ir Peterburgo Romos Katalikų dvasinei kolegijai, įvyko 1816 m. Prie Lietuvos bernardinų provincijos prisijungė Zaslavlio, Bresto prie Bugo, Dubno, Januvkos, Lucko, Varkovičo, Kustyno, Janovo, Cudnovo, Žitomiro ir Jarmolinco vienuolynai. Šiuose vienuolynuose buvo likę tik 33 kunigai, 14 klierikų ir 10 brolių 11 STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS IR REFORMOS Ir diecezijų, ir vienuolijų dvasininkams ugdyti ir mokyti Katalikų Bažnyčia visada skyrė daug dėmesio. Vienuolių išsilavinimą lėmė vienuolijose veikiančios mokyklos, noviciatai ir vidinės studijos 12. Lietuvos bernardinų provincijoje buvo gerai organizuotos teologijos ir filosofijos studijos, taip pat vidurinės mokyklos kurso mokslai gramatika ir retorika. Tridento Susirinkimo paskatinta Mažesniųjų brolių generalinė kapitula 1590 m. Neapolyje nustatė, kad kiekvienoje provincijoje turi būti viena ar kelios seminarijos, nelygu sąlygos ir poreikis. Visi pranciškonų ordinai stengėsi savo teologijos ir filosofijos studijų institucijas kurdinti miestuose, kur jau veikė akademijos, dvasinės seminarijos arba kitų vienuolijų studijos. Taip pranciškonų ordinų lektoriai ir studentai galėjo patobulinti savo išprusimą kontaktuodami ir diskutuodami su kitų mokyklų alumnais. 1732 m. net tokį įsakymą išleido Mažesniųjų brolių ordino kapitula Romoje 13. Tačiau bernardinai neskubėjo siųsti savo klierikų ir kunigų studijuoti į ne savo ordino akademijas ar seminarijas. Bernardinai siųsdavo klierikus tik į savo ordino mokyklas. Ši tradicija pasikeitė XIX a. pradžioje: tada bernardinų klierikai jau buvo siunčiami studijuoti ir į Vilniaus universitetą 14. Visuose pranciškonų ordinuose Lietuvoje Lenkijoje nuo XVII a. buvo dvi klierikų lavinimo sistemos. Visas studijų kursas apėmė filosofiją ir moralinę bei dogminę teologiją. O sutrumpintas kursas, skirtas mažiau tinkamiems kandidatams kunigystei, prasidėdavo vos tik baigus dialektiką; jis apėmė tik moralinę teologiją 15. 11 K. Grudziński. Bernardyni.., p. 30 31. 12 J. Flaga. Formacja kandydatów do zakonów w XVII i XVIII wieku // Roczniki humanistyczne. 1900. T. 38, zeszyt 2, p. 79. 13 H. Błażkiewicz. Szkoła franciszkańska // Dzieje teologii katolickiej w Polsce. Lublin, 1975. T. 2. Cz. 2, p. 309. 14 H. E. Wyczawski. Bernardyni.., p. 126. 15 H. Błażkiewicz. Szkoła franciszkańska.., p. 309.

80 ARVYDAS GELŽINIS *6 Provincijose po noviciato ir retorikos studijų vyko filosofijos ir teologijos studijos. Jos apėmė tris disciplinas: filosofiją, moralinę teologiją ir dogminę teologiją. Įvairiose vienuolijose šios studijos būdavo organizuojamos skirtingai. Studijų organizavimą vienuolynuose galima sugrupuoti į 7 tipus: 1) tik dogminė teologija; 2) dogminė ir moralinė teologija; 3) tik moralinė teologija; 4) dogminė ir moralinė teologija bei filosofija; 5) dogminė teologija ir filosofija; 6) moralinė teologija ir filosofija; Dažnas septintas studijų tipas kai studijuojama tik filosofija 16. Mažesnieji broliai pranciškonai (bernardinai ir pranciškonai reformatai) bei senosios regulos karmelitai įkurdavo kiekvienai disciplinai nedideliam studentų skaičiui atskirus studijų namus. Tai lėmė šių provincijų ir vienuolynų neturtas sunku buvo išlaikyti daugiau klierikų ir profesorių. Dominikonų ir pranciškonų konventualų studijos buvo labiau centralizuotos, ir studijų centruose buvo dėstoma teologija, sujungta su filosofija 17. (Pažymėtina, kad visos čia lygintos vienuolijos priklauso elgetaujančių ordinų grupei, tačiau studijų sąlygos šiose vienuolijose buvo nevienodos.) Po noviciato mokymosi laikotarpis rengiantis kunigystei trukdavo 9 10 metų. Trejus metus trukdavo vadinamosios laisvųjų menų studijos, po jų taip pat trejus metus buvo studijuojama filosofija. Po to, dažniausiai taip pat trejus metus, buvo studijuojama teologija. Reta išimtis padaryta 1790 m. Lietuvos bernardinų provincijoje: čia nustatytas ketverių metų teologijos studijų kursas 18. Iki XVII a. vidurio lektoriai būdavo baigę universitetą ir turėdavo akademinį laipsnį arba būdavo baigę ordino generalines studijas. Nuo XVII a. vidurio bernardinų lektoriai dažniausiai būdavo išrenkami konkurso būdu, t. y. geriausiai išlaikę egzaminus. Nauji lektoriai būdavo renkami per pranciškonų ordinų provincijos kongregacijas arba kas treji metai vykstančiose kapitulose. Kandidatas į lektorius turėjo būti baigęs trejų metų filosofijos studijas ir ketverių metų teologijos studijas, būti inteligentiškas ir pamaldus. Išdirbusiems 10 12 metų bernardinų ir pranciškonų konventualų vienuolijų dėstytojams būdavo suteikiamas lektoriaus jubiliato vardas ir daug su tuo susijusių privilegijų. Šiuos titulus suteikdavo ordino provincijų valdžia 19. 16 P.P. Gach. Min veik., p. 158. 17 Ten pat, p. 158. 18 H. Błażkiewicz. Szkoła franciszkańska.., p. 312 313. 19 Ten pat, p. 313.

*7 LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr. 81 Mažesniųjų brolių ordino generalinė kapitula, įvykusi 1593 m. Valadolide, nurodė, kad kiekvienoje provincijoje pirmiausia turi vykti humanistinės, o po jų logikos, fizikos ir metafizikos studijos. Pabaigoje teologijos ir Šventojo Rašto studijos. Galiausiai jei yra galimybė taip pat šventųjų kanonų studijos ir moralinių kazusų sprendimų pratybos. Prie Lietuvos bernardinų provincijos studijų sistemos reformos ženkliai prisidėjo lietuvių tautybės bernardinas Juvenalis Charkevičius (Juwenalis Charkiewicz) (1720 1788). Jis yra parašęs knygų apie šventųjų gyvenimą, taip pat atsiminimų. 1758 m. gindamas teologijos darbą jis gavo didžiausią balų skaičių 60 20. Tais pačiais metais skiriamas teologijos lektoriumi Vilniuje. Turėjęs neeilinių gabumų, J.Charkevičius vėliau tapo Lietuvos bernardinų provincijos provincijolu (1766 1769). Būdamas provincijolu reorganizavo vienuolines studijas ir pakėlė vienuolijos intelektinį lygį 21. Studijų programų pasikeitimui didelę įtaką padarė šviečiamoji epocha. Lietuvos bernardinų provincijoje jau 1762 m. pradėtos skaityti matematikos paskaitos, apimančios aritmetiką ir geometriją. O nuo 1794 m. pradėta mokyti ir naujųjų kalbų prancūzų ir vokiečių 22. Bernardinų ir kitų pranciškonų ordinų filosofijos ir teologijos mokymo pagrindą visą XVII a. ir didesnę dalį XVIII a. sudarė skotizmas 23. Ilgainiui dėl įvairių priežasčių nuo šios mokymo sistemos nutolta. Viena iš tų priežasčių buvo vis didėjanti šviečiamojo amžiaus idėjų įtaka. Be to, turėjo įtakos ir politinės priežastys, kai po 1772 m. Lietuvos Lenkijos I padalijimo dalis pranciškonų (tarp jų ir bernardinų) vienuolynų pateko į Austrijos imperijos sudėtį, kur viešpatavo jozefinizmo dvasia 24. Kokią tai turėjo reikšmę filosofijos ir teologijos mokymo kitimui Lietuvos bernardinų provincijoje, tiksliai nustatyti negalima, tačiau neabejotinai naujos šviečiamojo amžiaus idėjos gavo galimybę greičiau sklisti. Pranciškonų vienuolynuose Austrijos imperijoje skotizmo idėjos turėjo galutinai sunykti, kai 1783 m. lapkričio 29 d. Juozapas II panaikino diecezijų ir vienuolynų 20 N. Golichowski. Materyały.., p. 259. 21 Słownik polskich pisarzy franciszkańskich / red. H. E. Wyczawski, Warszawa, 1981, p. 82. 22 Ten pat, p. 314. 23 Skotizmas pranciškonų vienuolio, filosofo ir teologo J. Dunso Škoto (J. Duns Skotus, apie 1266 1308), filosofinė-teologinė kryptis, pagrįsta pranciškonų ordino įkūrėjo šv. Pranciškaus mokymo dvasia. 24 H. Błażkiewicz. Szkoła franciszkańska.., p. 299. Jozefinizmas XVIII a. pabaigos kai kurių katalikiškų šalių valdžios politika Katalikų Bažnyčios atžvilgiu, kai buvo keliami reikalavimai supasaulietinti švietimą, iš dalies sekuliarizuoti Bažnyčios turtus, uždaryti vienuolynus.

82 ARVYDAS GELŽINIS *8 seminarijas, o vietoj jų buvo steigiamos vyriausiosios seminarijos (seminaria generalne) 25. Tuo laiku iš visų bernardinų, pranciškonų reformatų ir kapucinų provincijų, kurios buvo likusioje Lietuvos Lenkijos valstybės dalyje, taip pat Rusijoje ir Prūsijoje, pirmoji skotizmo mokymo atsisakė Lietuvos bernardinų provincija. 1790 m. Nesvyžiaus kapituloje, kuriai vadovavo Stanislavas Butkevičius, įsakyta teologijos lektoriams vartoti XVIII a. prancūzų teologo kapucino Tomo de Charmes veikalą Theologia universa ad usum sacrae theologiae candidatorum (Nancy, 1750) 26. Taip pat ši kapitula nurodė lektoriams raštu rengti paskaitas, kad jas būtų galima išspausdinti. Čia sakoma, kad studijų kursas turėtų trukti septynerius metus, filosofijos kursas trejus metus ir teologijos ketverius 27. 1780 m. Didžiojoje Lenkijos provincijoje (Varšuvoje) įsteigtos graikų ir hebrajų kalbų bei Šventojo Rašto studijos. 1790 m. Nesvyžiaus kapitula nurodė ir Lietuvos bernardinų provincijoje studijuoti Šventąjį Raštą bei Bažnyčios istoriją 28, nors jau 1590 m. pranciškonų vienuolijos generalinė kapitula Romoje buvo nurodžiusi skaityti paskaitas Šventojo Rašto temomis. GRAMATIKOS STUDIJOS Be pagrindinių dogminės ir moralinės teologijos, filosofijos bei retorikos studijų, Lietuvos bernardinų provincijoje XVIII a. pab. XIX a. pr. vyko ir gramatikos studijos. Šios studijos buvo skirtos tiems vienuoliams, kurie neturėjo pakankamo vidurinio išsimokslinimo ir dėl to negalėjo pradėti pagrindinių studijų. Gramatikos studijas baigęs alumnas įgydavo išsamų vidurinį mokslą. Lietuvos bernardinų provincijoje tokių studijų pagrindinis centras buvo Dotnuvoje. Archyvinių šaltinių duomenimis, gramatikos studijos čia vyko nuo 1785/86 m. m. Studentų įvairiais metais buvo nuo dviejų iki aštuonių, o 1796/97 m. m. jų buvo dešimt 29. 1807/08 m. m. studentų čia mokėsi šeši; gramatikos profesorius čia tuomet buvo žymus kalbininkas vienuolis bernardinas Simonas Grosas (Simon Gros) 30. Trakų bernardinų vienuolyne taip pat vyko vadinamosios gramatikos studijos. Čia iš pradžių vyko retorikos, o nuo 1790 m. gramatikos studijos. 25 Ten pat, p. 300. 26 Ten pat. 27 H. E. Wyczawski. Bernardyni.., p. 126. 28 H. Błażkiewicz. Szkoła franciszkańska.., p. 320. 29 APBK Rkps. L 3. Acta definitorii Provinciae Lituanae S.Casimiri ordinis Minor S.P. Francisci Observantium ab anno Domini 1760 exclusive. 1761 1802, l. 386, 684. 30 APBK Rkps. L 4. Acta definitorii Provinciae Lituanae S.Casimiri ordinis Minor S.P.Francisci Observantium ab anno 1804 mense Augusto 1 die. 1804 1842, l. 64.

*9 LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr. 83 Studentų skaičius nekito: nuolat studijavo trys vienuoliai. Gramatikos studijos Trakuose užfiksuotos 1807/08 m. m. 31 Rašoma, kad 1818 m. vienuolyne yra vienmetės vienuolių studijos, kur mokomasi lotynų kalbos. Klierikų mokytojas Florentinas Vasilkevičius (Florentyn Wasilkiewicz), kilęs iš Raseinių pavieto, penkerius metus mokęsis Kražių gimnazijoje ir septynerius metus vienuolynuose retorikos, filosofijos ir dogminės teologijos 32. RETORIKOS STUDIJOS Siekiantiems kunigystės šventimų vienuoliams buvo privalomos retorikos studijos. 1770/71 m. m. Lietuvos bernardinų provincijoje retorika buvo studijuojama keturiuose vienuolynuose: Būdoje, dvejų metų studijos 10 studentų; Vitebske, dvejų metų studijos 6 studentai; Trakuose, vienerių metų studijos 8 studentai ir Bienicoje, taip pat vienerių metų studijos 8 studentai 33. Per 1772 m. Lietuvos Lenkijos valstybės padalijimą į Rusijos sudėtį pateko Vitebskas. Tikriausiai dėl tos priežasties 1773/74 m. m. retorikos studijų Vitebsko bernardinų vienuolyne nebebuvo. Kituose minėtuose vienuolynuose retorikos studijos išliko (Trakuose 9 studentai, Bienicoje 9, Būdoje 9), be to, šios studijos įvedamos Vladislavo (Troškūnų) bernardinų vienuolyne (7 studentai) 34. 1782/83 m. m. retorikos studijos vyksta tuose pačiuose vienuolynuose, tik sumažėjęs studentų skaičius. Būdos bernardinų vienuolyne retoriką studijuoja 6 studentai, Trakų 6, Bienicos 5, Vladislavo (Troškūnų) 5; iš viso 22 studentai 35. 1787/88 m. m. Bienicos, Būdos, Trakų ir Troškūnų vienuolynuose retoriką studijavo po 7 studentus. Tų metų studijų įrašuose vietoj Vladislavo jau rašoma Troškūnai. 1794/95 m. m. retorikos studijų centrai vėl pasikeitė. Retorika nebestudijuojama Bienicoje ir Trakuose, o atsiranda naujas retorikos centras Dotnuvos bernardinų vienuolyne (5 studentai).troškūnuose tais mokslo metais retoriką studijavo 8, o Būdoje 6 alumnai. O 1797/98 m. m. retorika studijuojama tik dviejuose vienuolynuose: Troškūnuose 7 ir Dotnuvoje 11 studentų 36. 1816 m. prie Lietuvos bernardinų provincijos prijungtame Varkovičo (Dybno pavietas) vienuolyne buvo 5 gramatiką ir retoriką studijuojantys 31 Ten pat, l. 64. 32 BJ Rkps. 6326 IV, 1818 m. Trakų bernardinų vienuolyno vizitacija, l. 29. 33 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l.178, 179. 34 Ten pat, l. 203, 204. 35 Ten pat, l. 309. 36 Ten pat, l. 416, 417, 650, 687.

84 ARVYDAS GELŽINIS *10 klierikai. Ar vėliau vyko studijos Varkovičo vienuolyne, duomenų aptikti nepavyko. Iš Lietuvos bernardinų provincijos retorikos studijų vietų kitimo galima daryti išvadą, kad retorikos studijų sistema buvo labai susijusi su to meto politinėmis permainomis Lietuvos Lenkijos valstybėje: svarbiausi pasikeitimai retorikos studijų sistemoje įvyko po pirmojo (1772), taip pat po antrojo (1793) ir trečiojo (1795) Lietuvos Lenkijos valstybės padalijimų. FILOSOFIJOS STUDIJOS Visose pranciškonų provincijose Lietuvos Lenkijos valstybėje filosofijos studijų programose pirmas dalykas buvo dialektika, vadinta ir mažesniąja logika (logika minor). Antras filosofijos mokymo dalykas buvo fizika. Filosofijos studijas užbaigdavo paskaitos iš metafizikos. Tokią filosofijos studijų programą turėjo bernardinų lektorių kursai XVII XVIII a. Vėliau į šią programą kai kur įtrauktos ir etikos paskaitos. Lietuvos bernardinų provincijoje oficialiai apie etikos kursą kalbama 1790 m. Nesvyžiaus kapituloje 37. Prieš studijuojant dogminę teologiją buvo būtina baigti filosofijos studijas. 1773 m. Kauno bernardinų vienuolyne filosofijos studijos trukdavo ketverius metus; mokėsi 9 klierikai, dėstė prof. Antanas Sikorskis (Antonius Sikorski), studijų magistras buvo Rudolfas Šimkevičius (Rudolphus Szymkiewicz) 38. Polocko bernardinų vienuolyne filosofijos studijos trukdavo taip pat ketverius metus (1773 m. 9 studentai). 1773 m. Minske filosofijos studijos trukdavo trejus metus (10 studentų), Slonime dvejus metus (1773 m. 9 studentai). Pinske tokios studijos taip pat trukdavo dvejus metus (1773 m. 7 studentai). Gardine filosofijos studijos buvo vienerių metų (1773 m. 12 studentų) 39. Iš viso Lietuvos bernardinų provincijoje 1773 m. filosofiją studijavo 56 studentai. Apie Kauno bernardinų vienuolyne vykusias studijas dalykinėje literatūroje žinių negausu. Pagrindiniame veikale apie bernardinų vienuolynus nurodoma, kad 1772 m. ir 1788 m. Kaune vyko filosofijos studijos. Kiek šios studijos truko, kas dėstė ir kiek buvo studentų nežinoma. 1772 m. Kauno bernardinų vienuolyne gyveno 24 vienuoliai iš jų 11 kunigų, 6 klierikai ir 7 broliai 40. Iš archyvinių šaltinių žinome, kad Kaunas 37 H. Błażkiewicz. Szkoła franciszkańska.., p. 316. 38 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l.201. 39 Ten pat, l. 201 203. 40 Klasztory bernardynskie, p. 150 151.

*11 LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr. 85 buvo vienas pagrindinių Lietuvos bernardinų provincijos filosofijos studijų centrų. Čia filosofijos studijos vyko nuo pat 1731 m., kai tik susikūrė savarankiška Lietuvos bernardinų provincija. Be Kauno, 1731 m. filosofijos studijos vyko Gardine ir Būdoje, o 1733 m. tik Kaune ir Gardine; 1745 m. Kaune, Gardine ir Drujoje 41. 1757 m. filosofijos studijos Lietuvos bernardinų provincijoje vyko Kaune, Gardine ir Minske 42. Tuose pačiuose vienuolynuose filosofija studijuojama ir 1760 m. 43 Tačiau po dešimties metų įvyksta staigus šuolis: 1770 m. Lietuvos bernardinų provincijoje filosofija studijuojama jau net šešiuose vienuolynuose Minske, Slonime, Pinske, Gardine, Kaune ir Polocke. Jos mokėsi 60 studentų 44. Kauno bernardinų vienuolyne 1770/71 m.m. filsofiją studijavo 11 studentų; lektorius buvo Antanas Sikorskis (Sikorski), o studijų magistras Godfridas Giedraitis (Giedroyc). 1773/74 m.m. studijavo 9 studentai. Atėjo ir naujas studijų magistras Rudolfas Šimkevičius (Szymkiewicz). Po dešmties metų 1783/84 m.m. mokėsi 7 studentai, dėstė Domininkas Eidimtas (Eydimtt). Tuo metu studijų magistru buvo Eduardas Juškevičius (Juszkiewicz), kuris vėliau, tapęs lektoriumi, čia dėstė (1786 1790 m.). Daugiausia studentų dvylika mokėsi 1787/88 m.m., o 1794/95 ir 1796/97 m.m. po 11. Paskutiniai duomenys, kuiuos pavyko aptikti apie filosofijos studijas Kauno bernardinų vienuolyne, yra 1798/99 m.m.; tuomet čia mokėsi 8 studentai, dėstė Heradijus Šimanovskis (Szymanowski); studijų magistras tada čia buvo Feliksas Savickis (Sawicki) 45. Dalykinėje literatūroje minima, kad 1753 1799 m. Minsko konvente irgi vyko filosofijos studijos. Šį dalyką čia dėstė 2 lektoriai. Studentų skaičius svyravo nuo aštuonių iki dešimties 46. 1770/71 m. m. Minske buvo vienas svarbiausių Lietuvos bernardinų provincijos studijų centrų, ir studijos čia trukdavo ketverius metus. Tais mokslo metais čia studijavo 12 studentų 47. 1773/74 m. m. Minske filosofijos studijos trukdavo jau tik trejus metus; studentų buvo 10 48. Tačiau netrukus, 1779/80 m. m. filosofijos čia buvo mokoma tik vienerius metus, studentų buvo 12 49. 1794/95 m. m. Minsko bernardinų vienuolyne filosofijos studijos buvo visai panaikintos 41 APBK Rkps. L 1. Acta capitulorum et convocationum a capitulo Tarnoviensi anno 1731 die mensis Octobris celebrato praeside capituli. 1731 1740, l.17, 48, 201. 42 APBK Rkps. L 2. Akta Provincji Litewskiej św. Kazimierza zakonu bernardynów. 1751 1760, l. 490. 43 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l.12. 44 Ten pat, l.175 178. 45 Ten pat, l. 178, 201, 356, 442, 679, 714. 46 Klasztory bernardyńskie.., p. 222. 47 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l. 176. 48 Ten pat, l. 202. 49 Ten pat, l. 248.

86 ARVYDAS GELŽINIS *12 (vacat) 50. Mat 1793 m. per antrąjį Lietuvos Lenkijos padalijimą Minsko bernardinų vienuolynas pateko į Rusijos imperijos sudėtį ir provincijos vyresnybė nutarė atsisakyti studijų šiame vienuolyne. Tiesa, netrukus studijos čia vėl buvo atnaujintos: 1797/98 m. m. čia mokėsi 10 studentų 51. Apie Slonimo bernardinų vienuolyno studijas iš literatūros žinoma, kad XVIII a. pab. XIX a. pr. čia buvo mokoma filosofijos 52. Šiuos duomenis papildo archyviniai šaltiniai. 1770 m. Slonimo bernardinų vienuolyne filosofijos lektorius buvo Teofilis Jurevičius (Theophilus Jurewicz); studijavo 8 studentai 53. 1772 m. Slonimo vienuolyne filosofijos lektorius ir matematikos profesorius buvo Antanas Montkevičius (Antoni Montkiewicz), kuris mokė devynis studentus 54. 1770 m. filosofijos studijos čia truko trejus metus, 1773 m. dvejus metus 55. 1787/88 m. m. Slonime filosofiją studijavo 9 studentai, 1794/95 m. m. 10, 1797/98 m. m. 8 studentai 56. 1818 m. šiame vienuolyne trimetį filosofijos kursą studijavo 8 studentai 5 kunigai ir 3 klierikai. Studentams dėstė filosofijos profesorius Fortunatas Černevskis (Fortunatus Czerniewski) 57. Vienuolis F.Černevskis vėliau 1821 ir 1822 m. tampa bernardinų įkurtos ir išlaikomos Troškūnų vidurinės mokyklos prefektu. Čia jis mokė geografijos, moralės, teisės ir istorijos, išleido mokyklos programas ir botanikos sodo augalų katalogą 58. Iš archyvų šaltinių sužinome, kad Pinsko bernardinų vienuolyne 1770 m. vyko trimetės studijos; čia studijavo 8 studentai. 1773 m. šios studijos jau buvo dvimetės 59. 1788 m. čia buvo studijuojama filosofija 60. 1794/95 m. m. filosofijos studijų Pinske nebelieka, tikriausiai dėl to, kad 1793 m. Pinskas patenka į Rusijos imperijos sudėtį ir Lietuvos bernardinų provincijos vadovybė nusprendžia pakeisti studijų centrų vietą. Tačiau po trečiojo Lietuvos Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m., kai visi Lietuvos bernardinų provincijos vienuolynai atsiduria Rusijos imperijos teritorijoje, toks pakeitimas netenka prasmės ir 1797/98 m. m. Pinske vėl vyksta filosofijos studijos 61. 50 Ten pat, l. 649. 51 Ten pat, l. 686. 52 Klasztory bernardyńskie.., p. 336. 53 BN BOZ. Rkps. 1799. Slonimo konvento istorija 1763 1838 m., l. 62. 54 Ten pat, l. 67. 55 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l.176, 202. 56 Ten pat, l.414, 649, 686. 57 BJ Rkps. 6326 IV, 1818 m. Slonimo bernardinų vienuolyno vizitacija, l. 19. 58 Słownik polskich pisarzy franciszkańskich, p. 95. 59 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l. 177, 202. 60 Klasztory bernardyńskie.., p. 255. 61 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l. 686.

*13 LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr. 87 Gardino bernardinų vienuolyne filosofijos studijos vyko jau nuo 1677 m., kai jos buvo atkeltos iš Nesvyžiaus 62. Dalykinės literatūros duomenis papildo archyviniai šaltiniai. 1765/66 m. m. Gardino bernardinų vienuolyne filosofiją studijavo 5 studentai, o moralinę teologiją 2 studentai. 1766/67 m. m. pažymima, kad matematiką ir filosofiją čia studijuoja 10 studentų, moralinę teologiją 5 studentai 63. 1773 m. filosofiją studijavo 12 studentų, taip pat buvo studijuojama ir moralinė teologija (studentų skaičius nenurodytas) 64. Tokia padėtis iš esmės nepasikeitė iki antrojo Lietuvos Lenkijos valstybės padalijimo. 1794/95 m. m. duomenimis, Gardine likusios tik filosofijos studijos (9 studentai), 1797/98 m. m. duomenimis, taip pat tik filosofijos studijos (11 studentų) 65. Filosofija čia dar studijuojama ir 1818 m.: trimetį filosofijos kursą lanko dešimt studentų 4 kunigai ir 6 klierikai 66. XVIII a. pabaigoje Polocko bernardinų vienuolynas tiek sustiprėjo, kad įsteigė filosofijos studijas 67. 1770/71 m. m. čia studijavo 9, 1782/83 m. m. 6, 1787/88 m. m. 8, 1794/95 m. m. 7 studentai. 1797/98 m. m. Polocke filosofijos studijos jau nebeminimos 68. Tačiau netrukus Polocke filosofijos studijos vėl atgaivinamos, nes 1804 m. vienuolyne filosofijos profesorius Benediktas Beniaševičius (Benedykt Bieniasziewicz) mokė trylika studentų. Iš šių studentų dešimt jau buvo įšventinti kunigais 69. Be šių studijų Polocko bernardinų vienuolyne, studentai dar mokėsi ir Polocko jėzuitų akademijoje. 1816 m. prie Lietuvos bernardinų provincijos prijungtame Zaslavlio vienuolyne filosofiją studijavo 7 klierikai 70. Filosofijos studijos čia vyko dar apie tris dešimtmečius. Nutraukus filosofijos dėstymą mažesniuose Lietuvos bernardinų provincijos vienuolynuose, šios studijos išlieka didesniuose centruose. 62 Klasztory bernardyńskie.., p. 82. 63 Gardino vienuolyno istorija 1763 1775 m. Rps BN BOZ 1798, l. 23. 64 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l. 203. 65 Ten pat, l. 648, 685. 66 BJ Rkps 6326 IV, 1818 m. Gardino bernardinų vienuolyno vizitacija, l. 8. 67 Klasztory bernardyńskie.., p. 266. 68 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l.178, 307, 414, 649, 684 686. 69 Klasztory bernardyńskie.., p. 266. 70 H. E. Wyczawski. Bernardyni.., p. 122.

88 ARVYDAS GELŽINIS *14 MORALINĖS TEOLOGIJOS STUDIJOS Iš Pranciškonų ordino šakų, gyvavusių Lietuvos Lenkijos valstybėje, kapucinai ir pranciškonai konventualai didžiausią dėmesį skyrė būtent šioms studijoms. Bernardinai ir pranciškonai reformatai, kurie pirmenybę teikė dogminės teologijos studijoms, moralinę teologiją dėstė pilno ir sutrumpinto kurso 71. Vienuoliams, siekiantiems kunigo šventimų, buvo būtinos moralinės teologijos studijos. Šios studijos tam tikrais laikotarpiais vyko ir svarbiausiuose Lietuvos bernardinų studijų centruose Vilniuje ir Nesvyžiuje. Pagal 1770 m. Lietuvos bernardinų provincijos studijų aprašymą (despositio studiorum) Vilniuje tuomet buvo I klasės teologijos studijos, vadinasi, buvo dėstoma ir moralinė teologija. Profesorius Petras Bukontas (Petrus Bukontt) mokė aštuonis studentus 72. Iš archyvinės medžiagos matyti, kad 1773/74 m. m., be Vilniuje esančių moralinės teologijos studijų, įkuriami dar trys nauji tokio pobūdžio studijų centrai: Nesvyžiuje (4 studentai), Gardine (studentų skaičius neminimas), Kretingoje (4 studentai) ir Oršoje (2 studentai) 73. 1782/83 m. m. Nesvyžius ir Orša neminimi, bet prisideda Kaunas ir Telšiai. Taigi Gardine moralinės teologijos mokosi 4, Kaune 3, Kretingoje 6, Telšiuose 6 vienuoliai 74. 1787/88 m. m. moralinė teologija studijuojama Kretingoje (3 studentai), Gardine (6 studentai) ir Telšiuose (3 studentai) 75. 1794/95 m. m. moralinės teologijos studijos minimos Kretingoje (3 studentai) ir Bienicoje (6 studentai) 76. Nepavyko aptikti duomenų apie tų metų moralinės teologijos studijas Vilniaus bernardinų vienuolyne, tačiau žinoma, kad 1795/96 m. m. čia moralinę teologiją studijavo 5 studentai 77. 1797/98 m. m. kapitulų aktuose moralinės teologijos studijos atskirai nėra išskirtos. Matyt, sumažėjus studijų centrų skaičiui, moralinė teologija buvo studijuojama tik pagrindiniuose bernardinų teologijos studijų centruose Vilniuje ir Nesvyžiuje. Moralinės teologijos studijoms Lietuvos bernardinų provincijoje būdinga tai, kad jos buvo organizuojamos vienuolynuose. Pavyzdžiui, Kretingoje šios studijos minimos nuo 1773 m., kai Lietuvos bernardinų provincijoje moralinės teologijos studijos, prieš tai buvosios tik Vilniuje ir Nesvy- 71 H. Błażkiewicz. Szkoła franciszkańska.., p. 317. 72 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l. 178. 73 Ten pat, l. 201, 203. 74 Ten pat, l. 308, 309. 75 Ten pat, l. 415, 416. 76 Ten pat, l. 650. 77 Ten pat, l. 652.

*15 LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr. 89 žiuje, buvo išskirstytos į keletą mažesnių centrų. Kretingos bernardinų vienuolyne moralinė teologija buvo studijuojama ir 1794/95 m. m., taigi truko du dešimtmečius. Pirmaisiais studijų metais mokėsi 4 studentai, vėlesniais metais studentų pagausėjo: 1790/91 m. m. buvo 6, 1791/92 m. m. 7 studentai. Vėliau studentų skaičius mažėjo ir 1794/95 m. m., t.y. paskutiniais jų gyvavimo metais čia mokėsi tik 3 klierikai 78. Telšių bernardinų vienuolyne moralinės teologijos studijos minimos nuo 1780 m. ir truko iki 1793/94 m. m. Studentų skaičius svyravo nuo trijų iki šešių: 1780 1788 m. dažniausiai studijavo tik trys klierikai, o 1789 1792 m. visus mokslo metus studijavo 5 klierikai. 1793/94 m. m. vėl studijavo tik trys klierikai; tais metais moralinės teologijos studijos Telšių bernardinų vienuolyne nutrūksta 79. DOGMINĖS TEOLOGIJOS STUDIJOS Pagal 1593 m. Valadolido kapitulos nuostatas teologijos mokymo pagrindą sudarė J.Dunso Škoto keturių Sentencijų knygų komentaras, atliktas P.Lombardo. Visi pranciškonų teologijos lektoriai Lietuvos Lenkijos valstybėje laikėsi šio kurso 80. Svarbiausias Lietuvos bernardinų provincijos studijų centras buvo Vilniuje. Teologijos studijos Vilniuje vyko jau nuo 1591 m. 81 Vilniuje veikė teologijos generalinės studijos, čia lektoriams buvo suteikiama jubiliacija (vienuolinis daktaratas), taip pat čia vyko lektorių konkursai 82. XVIII a. pab. XIX a. pr. Vilniaus bernardinų vienuolyne dogminė teologija buvo dėstoma trejus arba ketverius metus. Pagal to meto taisykles teologiją čia dėstė 3 lektoriai. Pavyzdžiui, 1770 m. čia dėstė Petras Surgutovičius (Surgutowicz), Mykolas Vidzka (Widzko) ir Vladislavas Dulevičius (Dulewicz). Klierikų tais metais čia studijavo dešimt 83. Yra išlikę gana išsamūs 1773/74 m. m. duomenys apie Lietuvos bernardinų provincijos studijas. Vilniuje tuo metu vyko I klasės generalinės ketverių metų teologijos studijos. Čia dėstė trys profesoriai Bonaventūra Chelchovskis (Chelchowski), Vladislavas Dulevičius ir Hiacintas Savickis 78 Ten pat, l. 203, 557, 605, 650. 79 Ten pat, l.646. 80 H. Błażkiewicz. Szkoła franciszkańska.., p. 316. 81 W. Murawiec, S. Piech. Studia I zasady formacji w zakonie braci mniejszych w Polsce po soborze Trydeńckim // Z dziejów formacji i kształcenia duchowieństwa katolickiego w Polsce. Kraków, 1990, p. 15. 82 H. E. Wyczawski. Bernardyni.., p. 125. 83 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l.175.

90 ARVYDAS GELŽINIS *16 (Sawicki). Visuose keturiuose kursuose tais metais studijavo 18 klierikų 84. 1783/84 m. m. generalinių teologijos studijų dėstytojai čia buvo Bonus Buinovskis (Bonus Boynovski), Leonardas Somerfeldas (Leonardus Somerfeld) ir Jonas Lutnickis (Joannes Lutnicki). Tais mokslo metais čia studijavo 17 klierikų 85. 1793/94 m. m. dogminę teologiją studijavo 22 studentai, dėstė taip pat trys lektoriai Optatas Godebskis (Optatus Godebski), Herkulanas Janovskis (Herkulanus Janowski) ir Jonas Kačanovskis (Joannes Kaczanowski).1798/99 m. m. 25 studentai 86. 1807 m. studentų skaičius sumažėja iki 17-os 87. 1818 m. Vilniaus bernardinų vienuolyne studijavo 20 studentų, jau turinčių kunigystės šventimus. Jiems dėstė trys dogminės teologijos profesoriai Teodoras Ambrozevičius (Teodor Ambrozewicz), Antanas Januševskis (Antoni Januszewski) ir Antanas Butkevičius (Antoni Butkiewicz). Iš jų trečius metus studijavo 2 vienuoliai, antrus 11 ir pirmus metus 7 klierikai 88. 1831 m., t.y. sukilimo ir paskutiniais laisvesnės raiškos metais, Vilniaus bernardinų vienuolyne gyveno 26 kunigai. Iš jų 15 buvo baigę visus vienuolinius mokslus, o 11 dar studijavo dogminę teologiją 89. Be vienuolikos kunigų, dogminę teologiją Vilniaus bernardinų vienuolyne 1831 m. studijavo du vienuoliai, dar neturintys kunigo šventimų. Vienas iš jų Hugolinas Samuila (Hugolin Samuylo) į Vilniaus bernardinų vienuolyną įstojo 1824 m., būdamas devyniolikmetis. Tikriausiai kunigystės šventimų suteikimas jam atidėtas po filosofijos studijų dėl jauno amžiaus. Kitas studentas Janas Gartzas, kilęs iš Rygos gubernijos, į Tytuvėnų bernardinų vienuolyną įstojęs 1822 m. 90 1831 m. Vilniaus bernardinų vienuolyne vienas iš dogminės teologijos lektorių buvo Rufinas Kimberis (Rufin Kimber). Šio lektoriaus vienuolinį kelią galima pavadinti klasikiniu. Baigęs Troškūnų bernardinų vidurinę mokyklą, 1805 m. įstojo į Vilniaus bernardinų vienuolyną. Po noviciato ir vienuolinių studijų vėl grįžo į Troškūnų mokyklą dėstyti matematikos. Mokytoju Troškūnuose išdirbęs septynerius metus, R.Kimberis pakviečiamas į Vilniaus bernardinų vienuolyną dėstyti filosofijos. Ją dėstė penkerius metus. Vėliau šešerius metus dėstė dogminę teologiją 91. 84 Ten pat, l.200. 85 Ten pat, l. 356. 86 Ten pat. 87 APBK Rkps. L 4. Acta.., 1804 1842, l. 61. 88 BJ Rkps 6326 IV. 1818 m. Vilniaus bernardinų vienuolyno vizitacija, l. 4. 89 VUB RS. F. 5. B. 32441, l. 2 5. 90 Ten pat, l. 4. 91 Ten pat, l. 2.

*17 LIETUVOS BERNARDINŲ (PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ) PROVINCIJOS STUDIJŲ SISTEMA XVIII a. pab. XIX a. pr. 91 XVIII pab. politiniai pasikeitimai iš esmės nepaveikė studijų Vilniaus bernardinų vienuolyne. Teologijos studijos Nesvyžiuje vyko nuo 1628 m. Paskui (ne vėliau kaip 1654 m.) šios studijos pakeistos filosofijos studijomis. Pastarosios studijos, turėjusios du lektorius, dar vyko apie 1680 m. 1731 m., įsikūrus Lietuvos bernardinų provincijai, Nesvyžiaus bernardinų vienuolyne, turinčiame daugiametes studijų tradicijas, buvo įsteigtos I klasės teologijos studijos su teise apsiginti jubiliaciją. 1750 m. Nesvyžiaus studijoms buvo suteiktas aukštesnis II klasės generalinių studijų laipsnis 92. 1773/74 m. m. Nesvyžiuje vykusiose II klasės generalinėse ketverių metų teologijos studijose mokėsi 16 klierikų. Dėstytojai profesoriai Mykolas Vidzka (Widzko), Petras Regalatas Revkovskis (Rewkowski) ir Antanas Monkevičius (Monkiewicz) 93. Kai vyko dideli politiniai pasikeitimai Lietuvos Lenkijos valstybėje, Lietuvos bernardinų provincijos dogminės teologijos studijos ženkliau nepasikeitė. 1794/95 m. m. Nesvyžiuje 16-ai klierikų dėstė trys lektoriai Pranciškus Eidimtas (Eydimtt), Ananijas Bernatovičius (Bernatowicz) ir Eduardas Juškevičius (Juszkiewicz) 94. Svarbiausias pasikeitimas buvo tas, kad tiek Vilniaus, tiek Nesvyžiaus vienuolynuose dogminės teologijos studijos po 1783 m. jau trukdavo tik trejus metus. IŠVADOS Lietuvos bernardinų provincijos studijos priklausė nuo esamų politinių ir visuomeninių sąlygų. Iki 1772 m. Lietuvos bernardinų provincijoje jau buvo susiformavusios brandžios, aukšto lygio studijos. Tam svarbią reikšmę turėjo Lietuvos bernardinų provincijos studijų reforma 1766 1769 m., kai provincijolas buvo Juvenalis Charkevičius. Tačiau netrukus po to Lietuvos bernardinų provincija patyrė sunkių išbandymų. Lietuvos Lenkijos valstybės žlugimas paveikė Lietuvos bernardinų provincijos studijų sistemą. Laipsniškas valstybės užgrobimas XVIII a. pabaigoje vertė provincijos vyresnybę laikinai arba visai atsisakyti studijų centrų, atsidūrusių aneksuotose teritorijose. Nestabili padėtis vertė panaikinti mažesnius studijų centrus ir studijas sutelkti didžiuosiuose vienuolynuose. XVIII a. pabaigoje Lietuvos bernardinų provincijos padėtį sunkino ir nepalankūs valdžios įstatymai vienuolijų atžvilgiu. Kiek palankesni jie tapo tik nuo 92 Klasztory bernardyńskie w Polsce w jej granicach historycznych // Dzieło zbiorowe pod redakcją H. E. Wyczawskiego. Kalwaria Zebzydowska, 1985, p. 232. 93 APBK Rkps. L 3. Acta.., 1761 1802, l. 200 201. 94 Ten pat, l. 648.

92 ARVYDAS GELŽINIS *18 XIX a. pradžios. Nepaisant valstybės aneksijos, studijų reformos buvo pakėlusios bernardinų studijų sistemos lygį ir provincijai tai pavyko išlaikyti iki 1831 m. prasidėjusių represijų. Tai nulėmė naujų dvasinių ir kultūrinių vienuolijos galių išsiskleidimą. Pavyzdžiui, be įprastinės parapinės sielovados Lietuvos bernardinų provincijos vienuolija gebėjo dirbti sielovadinį darbą vadinamosiose provincijos rezidencijose. Tokios rezidencijos buvo Klaipėdoje (1784 1828), tuomet priklausiusioje Prūsijos monarchijai, Rygoje (1803 1806), Maskvoje (apie 1820 apie 1860), Tomske (po 1820 prieš 1835) ir Irkutske (1820 apie 1860). Aukštas studijų lygis buvo viena iš sąlygų, leidusių steigti mokyklas. XVIII a. pab. XIX a. pr. Lietuvos bernardinų provincija išlaikė 23 mokyklas, iš kurių penkios (Troškūnuose, Dotnuvoje, Telšiuose, Mstislavlyje ir Bienicoje) buvo vidurinės. Įteikta 2000 m. rugpjūčio mėn. SYSTEM OF STUDIES OF LITHUANIAN BERNARDINE PROVINCE (FRANCISCAN OBSERVANCE) AT THE END OF 18 th CENTURY THE BEGINNING OF 19 th CENTURY Summary Studies of Lithuanian Bernardine province depended on existing political and social conditions. Mature high-level studies had been developed in the Lithuanian Bernardine province already before 1772 and were significantly influenced by the study reform of the Lithuanian Bernardine Province, which took place in 1766 1769 when Juvenal Charkevicius was the provincial. But subsequently the Lithuanian Bernardine province experienced serious challenges. The downfall of the Lithuanian Polish Republic affected on the study system of the Lithuanian Bernardine province. The gradual occupation of the state at the end of XVIII century made the authorities of the province temporarily or permanently close study centers, which were in the annexed territories. Unstable political conditions also forced the elimination of smaller study centers and the concentration of studies in the major monasteries. At the end of the XVIII century unfavorable government laws concerning monasteries, which became more auspicious only at the begining of the XIX century, caused the Lithuanian Bernardine province many hardships. Despite the occupation of the state, the study reform raised the level of Bernardine study system and the province managed to retain it in the beginning of XIX century, allowing the spread of new spiritual and cultural monastic might. The conditions lasted until repressions in 1831.