3 FILMAI 24 KALBOS 28 ŠALYS IDA Paweł Pawlikowski Lenkija, Danija EUROPOS PARLAMENTAS REMIA KULTŪRĄ
IDA PAWEŁ PAWLIKOWSKI Filme Ida kalbama apie tapatybę, šeimą, tikėjimą, kaltę, socializmą ir muziką. Norėjau sukurti filmą apie istorijos tarpsnį, bet ne istorinį filmą. Filmą, kuriame aiški moralė, bet kuris nėra pamokantis. Mano istorijoje visi turi savų priežasčių, kodėl pasielgė vienaip ar kitaip. Tai filmas, kuris artimesnis poezijai, o ne pasakojimui. Ypač norėjau atsiriboti nuo lenkų kinui būdingo pasakojimo stiliaus. Turėjo būti aišku, kad ši istorija persmelkta prisiminimų ir asmeninių emocijų, mano jaunystės garsų ir vaizdų. Nors filme Ida perteikiamas dramatiškas ir skausmingas Europos istorijos etapas, tai visų pirma filmas, įtraukiantis žiūrovą į ramų ir poetišką pasakojimą. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į asmeninę veikėjos istoriją, neatsiejamą nuo Europos ir Antrojo pasaulinio karo istorijos konteksto. DIEVAS YRA VISUR, AŠ TAI ŽINAU Filmo veiksmas vyksta 1962 m. komunistinėje Lenkijoje. Ana užaugo vienuolyne. Ji praktiškai nežino nieko apie savo kilmę ir išorinį pasaulį. Prieš pat jai duodant įžadus jos paprašoma susisiekti su teta, apie kurios buvimą ji net nežinojo. Ana siekia suartėti su savo teta Vanda. Ši pasirodo esanti stipraus charakterio išdidi moteris, be niekieno pagalbos gyvenanti savo gyvenimą. Kadaise artima komunistinei vyriausybei, ji buvo gerbiama teisėja. Tačiau netekus valdžios palankumo, jai beliko narplioti vietines intrigas ir kaimynų ginčus. Vanda nusprendžia su Ana aplankyti vietas, kurios atskleis jaunos merginos istoriją, artimai susijusią su Lenkijos, Europos ir Antrojo pasaulinio karo istorija. Pirmoji šių vietų pasirodo esanti itin svarbi: tai vieta, kurioje Anos šeima slėpėsi karo metu ir kurioje jos likimas pasisuko tragiška linkme. Kartu jos atranda savo bendrą praeitį ir sužino savo šeimos likimą. Pasirodo, kad Anos vardas iš tikrųjų nėra Ana, bet Ida. Ji nėra Romos katalikė, bet žydė. Taip pat randamos jos tėvų nuotraukos. TU VISIŠKAI NESUVOKI, KOKĮ POVEIKĮ DARAI KITIEMS, AR NE? Tai bus labai sudėtingi ieškojimai ir žiūrovui kils klausimas, ar ne geriau praeitį palikti praeičiai.
Pamažu dvi moterys tampa artimesnės. Vienintelės išgyvenusios prieš septyniolika metų šeimą ištikusią tragediją, jos laikosi viena kitos. Šis ryšys labai svarbus abiems, kad ir kokios skirtingos jos būtų: Vanda kalba, atvirai reiškia emocijas ir neslepia išgyvenimų, o Idai sudėtinga reaguoti į skausmingų atradimų srautą ji yra įžvalgi stebėtoja, drovi ir kukli, kaip ir dera vienuolei naujokei. Ar Ida pasikeis? Apie tai, regis, liudija tai, kad ji kelis kartus nusivelka savo abitą. Keletas žodžių, kuriais ji persimeta su muzikantu, taip pat daug pasako. Suintriguotas jis nori ją geriau pažinti. Ida jam atskleidžia savo mintis ir išgirsta, jog visiškai nesuvokia savo poveikio kitiems. Jis palytėja ją, sudrebindamas jos senojo saugaus pasaulio pamatus. PAWEŁ PAWLIKOWSKI GRĮŽTA PRIE SAVO ŠAKNŲ Ida yra pirmasis filmas, kurį Paweł Pawlikowski sukūrė savo gimtojoje Lenkijoje. Iš tiesų jis jau kurį laiką gyvena Didžiojoje Britanijoje ir Paryžiuje. Anksčiau jis sukūrė du filmus Paskutinė išeitis (Last Resort) ir Mano meilės vasara (My Summer of Love), kuriuose vyrauja ypatinga atmosfera. Pawlikowski juto poreikį sukurti filmą savo gimtojoje šalyje, siekdamas joje naujai atrasti savo jaunystės peizažus ir nuotaiką. Pirmoji scenarijaus versija gimė prieš dešimt metų. Tuomet jame buvo daugiau veiksmo. Pamažu scenarijus keitėsi, ilgai buvo neužbaigtas. Tik filmavimo pradžioje, pradėjus ieškoti vietų ir rinktis vaidmenų atlikėjus, viskas įgijo formą. Aktorių įnašas buvo esminis. PIRMOJI AKTORYSTĖS PATIRTIS Aktorių atrankos metu, kurioje dalyvavo beveik keturi šimtai jaunų merginų, režisierius nerado aktorės, kuri jam tiktų. Kelios dienos prieš filmavimą jis buvo bepuoląs į neviltį, kai jam paskambino draugė, sėdinti kavinėje Varšuvoje. Ši draugė paslapčiomis nufotografavo priešais ją sėdinčią jauną švytinčią merginą ir nusiuntė nuotrauką režisieriui. Galima nuspėti, kas įvyko vėliau. Agatai Trzebuchowskai tai buvo pirmoji filmavimosi patirtis. Ji niekada neketino tapti aktore. Likimas lėmė kitaip ir rezultatas daro didelį įspūdį. ŠVENTĖ AKIMS Kai režisierius prodiuseriui atskleidė, kad norėtų filmuoti juodai baltą filmą, šis nusijuokė ir pasakė, kad jis jau nebėra kinematografijos studentas. Vis dėlto P. Pawlikowski buvo įsitikinęs, kad istorijos, kurią jis nori papasakoti, atveju tai geras pasirinkimas. Jis neabejojo, kad tai bus juodai baltas filmas su lėtai rodomais didelio plano vaizdais. Jis norėjo, kad vaizdai būtų statiški, o herojai patalpinti kadro krašte, lyg jie būtų sąmoningai rodomi per didelėje erdvėje. Žiūrovas mato besiskleidžiančią pilkų atspalvių gamą. Jei filmas būtų kuriamas spalvotas, ar jis vis tiek nebūtų vienspalvis? Kai kurie filmo Ida vaizdai herojės Idos švytėjimu ir kai kurių scenų apšvietimu šiek tiek primena J. Vermeerio paveikslus (Mergina su perlo auskaru).
Juodai balti filmai neišnyko iš mūsų šiuolaikinės kinematografijos kultūros. Prisiminkite Nebraską, Artistą arba Miguel Gomes filmą Tabu, kuris dalyvavo konkurse 2012 m. LUX kino premijai gauti. Tokie filmai sukuria tam tikrą nuotaiką, tačiau taip pat šių dienų publikai suteikia amžinybės pojūtį. P. Pawlikowski stilius yra įsimintinas ir unikalus. VIENO ASMENS ISTORIJA, GIMUSI IŠ BENDRŲ PATIRČIŲ IR ATMINTIES Idą gali žiūrėti plati auditorija, nes filme pasakojama universali istorija ir su jo temomis gali tapatintis įvairaus amžiaus žiūrovai. Antrojo pasaulinio karo istorija ir toliau įkvepia režisierius, norinčius papasakoti asmenines žmonių istorijas, kurios yra istorijos plačiąja prasme dalis. Prisiminkite Pianistą (The Pianist), Trečiojo Reicho žlugimą (Der Untergang), Valkiriją (Valkyrie), Berniuką dryžuota pižama (The Boy With The Striped Pyjamas)... Šios istorijos, papasakotos iš vieno individo perspektyvos, yra didžiosios istorijos fragmentai. Istorijų galia slypi empatijoje, kurią jie sukelia žiūrovui. Šeštojo dešimtmečio pradžioje lenkų tauta dar gerai prisiminė Antrojo pasaulinio karo baisumus. Jokioje kitoje šalyje į nacių koncentracijos stovyklas nebuvo deportuota tiek daug žydų tautybės piliečių. Idos veiksmas vyksta Lenkijos Liaudies Respublikoje, kurioje anuomet vyravo komunistinė ideologija. Vaizdų visuma atspindi nuosaikumą, kurį tik šiek tiek praskaidrina linksma ir galbūt netgi optimistiška naktinių klubų atmosfera.
KLAUSIMAI Kai kurie žurnalistai Idą apibūdino kaip menišką filmą. Ar Jūs su tuo sutiktumėte? Kokį įspūdį Jums padarytų šis filmas, jei būtų spalvotas? Ida yra švelnus filmas apie žiaurius įvykius. Ar šis filmas Jums suteikė naujų žinių apie Lenkijos ir Europos istoriją? Ar galite šį filmą palyginti su kitais filmais, kuriuos matėte ir kuriuose kalbama apie Antrąjį pasaulinį karą? Kuo filmai panašūs ir kuo skiriasi? Kodėl šis filmas yra toks įtaigus? Tine Van Dycke 2014 IDA Vis dėlto Idai karas lieka abstrakcija. Ji nežino nei apie savo šaknis, nei apie jos šeimos patirtus baisumus. Ji netgi nežino, kas jos tėvai. Ji buvo palikta vienuolyne kaip našlaitė ( Kodėl aš dar nemirusi? Nes tu buvai dar tik kūdikis pablyškusia oda. Nebuvo matyti, jog esi žydė. ). Tikėjimas yra jos praeitis, dabartis ir ateitis. Kai kurios scenos vienuolyne rodo jos pamaldumą prisiminkite tą momentą, kai vienuolės naujokės yra sukniubusios ant žemės ir klusniai nusižeminusios. Vis dėlto jos subtilus pašaipumas valgio metu ir jos žvilgsnis atliekant abliuciją rodo, kad grįžusi savo aplinką ji vertina kritiškiau. Filme pagrindinis dėmesys skiriamas vidinėms Idos, norinčios rasti savo vietą pasaulyje, paieškoms. Karas čia atlieka antraeilį, bet itin svarbų vaidmenį. Tuometinėje Lenkijoje vyravo tendencija neigti praeitį. Vanda ir Ida susiduria su uždarytomis durimis ir šiurkščiais atsakymais: Čia nebuvo žydų, tvirtina vietos gyventojai. Šis neigimas apsunkina Idos naujos tapatybės paieškas. Mes negalime išvengti savo praeities ir to, kuo tapome. (Ši dalis perimta iš Elise van Dam recenzijos (Filmpjekijken.nl / 2014 03 26).)
Europos Parlamentas džiaugiasi galėdamas pristatyti tris dėl 2014 metų LUX KINO APDOVANOJIMO besivaržančius filmus, kurie bus parodyti per trečiąjį kartą organizuojamas LUX KINO DIENAS. Trijuose konkursiniuose filmuose vaizduojami pasauliai skirtingi, bet juos jungia pagrindinė jaunystės tema. Céline Sciamma savo trečiajame filme BANDE DE FILLES (MERGINŲ GAUJA) nagrinėja paauglių santykius, išryškina kitokį moteriškumą pateikdama šešiolikmečių merginų iš Paryžiaus priemiesčio gaujos portretą. Savo filme IDA Paweł Pawlikowski nukreipia žvilgsnį į Europos praeitį jis vaizduoja jauną našlaitę lenkę 7-ojo dešimtmečio pradžioje, susidūrusią su savo tapatybės problema. Debiutiniame Rok Biček filme RAZREDNI SOVRAŽNIK (KLASĖS PRIEŠAS) pasineriama į vienos vidurinės mokyklos klasės, kovojančios su itin griežtu nauju mokytoju, mikrokosmą. 3 FILMAI 24 KALBOS 28 ŠALYS BELGIQUE / BELGIË Bruxelles / Brussel, Liège, Namur БЪЛГАРИЯ София ČESKÁ REPUBLIKA Brno DANMARK København DEUTSCHLAND Berlin, Köln, München EESTI Tallinn ÉIRE / IRELAND Corcaigh / Cork ΕΛΛΆΔΑ Θεσσαλονικη ESPAÑA Barcelona, Cartagena, Gijón, Lanzarote, Madrid, Santiago de Compostela, Segovia, Sevilla FRANCE Arras, La Ciotat, Strasbourg, Troyes HRVATSKA Zagreb ITALIA Roma, Bologna, Torino ΚΎΠΡΟΣ Λευκωσια, Λεμεσός LATVIJA Rīga LIETUVA Kaunas, Klaipėda, Vilnius LUXEMBOURG / LUXEMBURG Luxembourg / Luxemburg MAGYARORSZÁG Budapest MALTA Gozo, Valletta NEDERLAND Leiden ÖSTERREICH Wien POLSKA Warszawa, Wrocław PORTUGAL Lisboa, Leiria ROMÂNIA Bucureşti SLOVENIJA Celje, Izola, Ljubljana SLOVENSKO Bratislava SUOMI / FINLAND Helsinki / Helsingfors SVERIGE Stockholm UNITED KINGDOM Aberdeen, Inverness, London, Perth
BANDE DE FILLES (MERGINŲ GAUJA) Slegiama savo šeimos, perspektyvų mokykloje nebuvimo ir jos rajoną valdančių vaikinų, susipažinusi su trijų laisvos dvasios merginų grupe, Marieme pradeda naują gyvenimą. Norėdama būti priimta į gaują ji pakeičia savo vardą, stilių ir meta mokyklą tikėdamasi, kad tai padės jai išsilaisvinti. Režisierius: Céline Sciamma Šalis: Prancūzija Trukmė: 112 min Metai: 2014 Scenarijaus autorius: Céline Sciamma Vaidina: Idrissa Diabaté, Karidja Touré, Tatiana Rojo, Rabah Naït Oufella, Yannick Ruiz Operatorius: Crystel Fournier Prodiuseris: Bénédicte Couvreur Gamybos įmonės: Hold Up Films, Lilies Films, Arte France Cinéma IDA 1962 m. Lenkija. Ana graži aštuoniolikos metų moteris; ji rengiasi tapti vienuolyno, kuriame ji gyveno nuo to laiko, kai būdama maža mergaitė tapo našlaite, vienuole. Ji sužino, kad turi gyvą giminaitę, kurią turi aplankyti prieš duodama įžadus, mamos seserį Vandą. Šios dvi moterys kartu leidžiasi į kelionę, kurioje atranda viena kitą ir savo praeitį. Režisierius: Paweł Pawlikowski Šalis: Lenkija, Danija Trukmė: 80 min Metai: 2013 Scenarijaus autorius: Rebecca Lenkiewicz, Paweł Pawlikowski Vaidina: Agata Kulesza, Joanna Kulig, Dawid Ogrodnik, Adam Szyszkowski, Agata Trzebuchowska Operatorius: Lukasz Zal Prodiuseriai: Eric Abraham, Piotr Dzięcioł, Ewa Puszczyńska Gamybos įmonės: Opus Film, Phoenix Film RAZREDNI SOVRAŽNIK (KLASĖS PRIEŠAS) Dėl visiškai kitokios gyvenimo sampratos mokinių santykiai su savo naujuoju vokiečių kalbos mokytoju tampa pavojingai įtempti. Emocijos verda ir suvokimas, kad viskas nėra taip juoda ir balta, ateina per vėlai. Režisierius: Rok Biček Šalis: Slovėnija Trukmė: 112 min Metai: 2013 Scenarijaus autorius: Nejc Gazvoda, Rok Biček, Janez Lapajne Vaidina: Igor Samobor, Nataša Barbara Gračner, Tjaša Železnik, Maša Derganc, Robert Prebil, Voranc Boh, Jan Zupančič, Daša Cupevski Operatorius: Fabio Stoll Prodiuseriai: Janez Lapajne,Aiken Veronika Prosenc Gamybos įmonė: Triglav Film
FILMŲ EMOCIJŲ NUŠVIESTOS MŪSŲ ISTORIJOS Kultūra formuoja mūsų visuomenes. Ji mums sudaro sąlygas geriau suprasti vieniems kitus ir susiedama mus padeda mums gerbti įvairovę. Kinas yra šiandienos, o dažnai ir rytdienos visuomenių atspindys, jis pasakoja istorijas, kartais mūsų pačių istorijas. Filmai primena mums žmones, vietas, įvykius ir mūsų gyvenimo akimirkas. Jie mus jaudina, įkvepia ir plečia mūsų akiratį. Jie praturtina diskusijas. Taip pat jie gali jas paskatinti. Todėl Europos Parlamentas 2007 m. įsteigė LUX FILM PRIZE (LUX KINO APDOVANOJIMĄ). LUX KINO APDOVANOJIMAS LUX KINO APDOVANOJIMU siekiama, kad filmai lengviau pasiektų Europos žiūrovus ir skatintų diskusijas Europos mastu. Trys filmai, besivaržantys dėl 2014 metų LUX KINO APDOVANOJIMO, kuriuos galite pamatyti LUX KINO DIENŲ metu, buvo atrinkti atrankos komisijos, sudarytos iš kino profesionalų. Laureatą išrinks Europos Parlamento nariai. Šiemet apdovanojimo ceremonija vyks gruodžio 17 d. LUX KINO DIENOS LUX KINO DIENOS tai unikali kultūrinė patirtis, peržengianti valstybių ribas ir spalio gruodžio mėnesiais sukurianti viešąją Europos erdvę, kurioje Europos kino mėgėjai 28 valstybėse narėse gali pamatyti tris puikius filmus oficialiosiomis ES kalbomis ir juos aptarti. ŽIŪRĖK, DISKUTUOK IR BALSUOK LUX KINO DIENOS atveria galimybę didžiausiam įmanomam europiečių skaičiui dalytis Europos kino įvairove bei turtingumu ir asmeniškai (vietoje rengiamose diskusijose) ar internetu (socialiniuose tinkluose) aptarti dėl LUX KINO APDOVANOJIMO besirungiančiuose filmuose keliamas temas bei problemas. PUBLIKOS APDOVANOJIMAS Kam bus skirtas publikos apdovanojimas nusprendžia žiūrovai. Turite galimybę balsuoti už savo mėgstamą LUX filmą ar temą ir būti išrinktas asmeniškai paskelbti laimėjusį filmą per 2015 m. liepos mėn. vyksiantį Karlovi Varų tarptautinį kino festivalį. @luxprize #luxprize Apsilankykite mūsų interneto svetainėje luxprize.eu arba socialinio tinklo Facebook puslapyje ir balsuokite už savo mėgstamą filmą! LUXPRIZE.EU QA-02-14-421-LT-P