Williamas Shakespeare as prie lenkø romantizmo lopðio: Vilnius, m.

MENOTYRA. 2005. T. 41 Nr. 4. P. 1 7 Lietuvos mokslø akademija, 2005 Williamas Shakespeare as prie lenkø romantizmo lopðio: Vilnius, 1786 1846 m. 1 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Williamas Shakespeare as prie lenkø romantizmo lopðio: Vilnius, 1786 1846 m. Lenkijos mokslø akademijos Meno institutas, ul. Dùuga 26/28, 00-950 Warszawa Straipsnyje pristatoma Williamo Shakespeare o kûrybos sklaida XVIII a. pabaigos XIX a. pradþios Vilniaus kultûroje akcentuojant dramaturgo kûrybos reikðmæ romantizmo formavimuisi, analizuojami sceniniø veikalø pagal W. Shakespeare o kûriniø siuþetus pastatymai, pirmieji vertimai ið originalo kalbos bei jø poveikis Vilniaus teatro kultûrai Raktaþodþiai: teatras, romantizmas, dramaturgijos vertimai iš originalo kalbos Didysis Ð e k s p y r a s, teisingai vadinamas jausmo ir vaizduotës kûdikiu, mokæsis tik ið liaudies pavyzdþiø, savo veikaluose paliko aiðkià genijaus þymæ [...]. Gilus þmogaus ðirdies þinovas, þmogaus prigimtá jis tapë dràsià ir tikrà naujai sukurtoje draminëje poezijoje, kurios svarbiausias bruoþas yra aistros ir pareigos kova, viena ið romantiðko pasaulio prielaidø 1, šie þodþiai atsirado programiniame Adomo Mickevièiaus manifeste, pradedanèiame Vilniuje 1822 m. iðleistà pirmàjá jo Poezijos tomà. Taèiau pirmoji Vilniuje pasirodþiusi uþuomina apie W. Shakespeare à nebuvo susijusi su teatru. 1786 m. kunigas Filipas Nereuszas Golañskis, pijoras, Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës Pagrindinës mokyklos, arba Vilniaus akademijos, profesorius, paskelbë samprotavimà Apie iðkalbà ir poezijà. Girdamas nepranokstamà graikø tragedijos didybæ jis tvirtino: sunku [...] suprasti, kad Sofoklis ir Euripidas sau menkais atrodytø, net ir greta didþiøjø Korneliø, Rasinø, Volterø, Ðakspyrø etc. 2 Taigi Ðakspyras (Szakspir vienas ið tuomet dar nenusistovëjusiø lenkiðkos raðybos variantø), Hamleto autorius, pasirodë mieste ant Vilijos (Neries) kranto. Po treèiojo Abiejø tautø respublikos padalijimo 1795 m. Vilnius atiteko Rusijai. Ið pradþiø liberali caro Aleksandro I politika netrukdë lenkø kultûrinio gyvenimo plëtrai. 1803 m. cenzûra buvo patikëta Vilniaus universiteto profesoriams, tarp jø ir F. N. Golañskiui, o ðie vadovavosi ne politiniais, bet estetiniais ir paprotiniais kriterijais. Kaip ir gindami literatûriná klasicizmà: 1806 m. F. N. Golañskis atmetë treèiaeilæ dramà Henrikas II, Prancûzijos karalius argumentuodamas, kad veikalas nusiþengia teatro ir skonio taisyklëms 3. Taèiau jam tikrai nebûtø atëjæ á galvà pasinaudoti cenzoriaus ágaliojimais prieð didájá W. Shakespeare à, netgi jei ir suprato, kad bûtent ðio stratfordieèio veikalai padarë esminæ átakà ankstyvojo romantizmo dramos formavimuisi. Makbeto ar Hamleto cenzûravimas kiek vëliau taps Rusijos valdininkø sritimi. Pirmasis teatrinis Vilniaus publikos susitikimas su W. Shakespeare o kûryba, pagal anuomet áprastà praktikà perdirbta pagal klasicistiná skoná, ávyko 1801 m. Mariannos Morawskos trupë liepos 3(15) d. kaip Teklës ir Józefo Rogowskiø benefisà pristatë dramà Veronos kapai (Les Tombeaux de Vérone), kurià paraðë Louisas Sébastienas Mercier, iðvertë Józefas Kossakowskis 4. Ðis laisvas Romeo ir Dþiuljetos perdirbinys, anksèiau vaidintas Lvove (1796) ir Varðuvoje (1799), buvo gerokai nutolæs nuo originalo. Veiksmas apsiribojo laiko, vietos ir veiksmo vienove, o veikëjø skaièius buvo sumaþintas. Pagal vadinamàjá poetinio teisingumo principà veikalas baigësi laimingai meiluþiai liko gyvi susitaikiusiø tëvø dþiaugsmui. Spektaklis tikriausiai sudomino, nes rugpjûèio 24 (rugsëjo 6 d.) buvo pakartotas. 1808 m. Vilniaus teatro direktorius Maciejus Kaýyñskis pristatë Hamleto, kurá perkûrë Friedrichas Ludwigas Schroderis, premjerà; pjesæ veikiausiai iðvertë W. Bogusùawskis (kitas lenkiðkas vertimas, Jano Nepomuceno Kamiñskio, jam buvo sunkiau pasiekiamas). Danijos princo vaidmená atliko Malinowskis (vardas neþinomas). Ar tai buvo vëliau Podolëje ir Voluinëje iðgarsëjæs Sewerynas ar Adamas, suþinoti nepavyko. Muzikà spektakliui sukûrë universiteto dëstytojas, Akademijos orkestro direktorius Janas Dawidas Hollandas 5. 1810 m. vilnieèiai antrà kartà susidûrë su Romeo ir Dþiuljetos istorija, ðá kartà muzikine jos versija. Labdaringø koncertø organizatorius daktaras Józefas Frankas, praktinës medicinos profesorius ir muzikas mëgëjas, pasiryþo pastatyti (italiðkai) Nicolo Zingarelli operà, 1796 m. paraðytà pagal W. Shakespeare à. Premjera ávyko balandþio 27 d. (geguþës 9 d.) Euzebiuszas Sùowackis, iðkalbos ir poezijos profesorius, dëstæs 1811 1814 m., Hamleto autoriui

2 savo paskaitose vietos paskyrë nedaug. Juliuszo Sùowackio tëvas buvo prisiekæs klasicizmo estetikos ðalininkas. Negalima, mokë jis, kelti scenos ið vieno miesto á kità ir ið vienos ðalies á kità, taigi nieko nuostabaus, kad W. Shakespeare o kûryba neatitiko jo paþiûrø. Tiesa, jis pripaþino, kad Schakspearas ir Miltonas ið senøjø [...] yra anglø poezijos istorijoje garsiausi vardai, taèiau kartu teigë: Jo tragedijos gali bûti pavyzdys, kà gali pasiekti didis genijus be mokslo. Tai ávairiausiø didingø minèiø ir lëkðtø idëjø, pakilumo ir niekðybës, kilnumo ir grubumo miðiniai 6. 1815 m. studijas Vilniaus universitete pradëjo Adomas Mickevièius, o drauge su juo, ar metais vëliau, Tomaszas Zanas, Onufry Pietraszkiewiczius, Józefas Jeýowskis, Franciszekas Malewskis, Janas Czeczotas. Tai buvo nauja, á gyvenimà þengianti lenkø jaunimo karta, intelektualiai imli, susirûpinusi pavergto kraðto tikrove. Savo paþiûras formavo kaip sàmoningà opozicijà seniesiems tiek tautos istorijos, dabarties ir ateities samprata, tiek ir estetika bei literatûra. Ðiø permainø globëjas buvo W. Shakespeare as ir jo ápëdinis lordas G. N. G. Byronas. Teatras, be abejonës, vaidino svarbø vaidmená auklëjant Vilniaus studentus, o 1815 1816 m. sezono metu buvo galima paþiûrëti ir palyginti du skirtingus W. Shakespeare o Karaliaus Lyro pastatymus. Þiemà, 1815 m. pabaigoje ar 1816 m. pradþioje, M. Kaýyñskio aktoriai suvaidino tragedijà, J. N. Kamiñskio iðverstà F. L. Schroderio perdirbiná, kuris, kaip pastebëta leidime, veiksmui ásibëgëjus artëjo prie Ðekspyro veikalø sandaros 7. Tuo tarpu 1816 m. geguþës 17(29) d. per W. Bogusùawskio gastroles pristatytas Karalius Lyras nuo originalo gerokai nutolæs Jeano François Duciso perdirbinys, kurá Nacionaliniam teatrui iðvertë Ludwikas Osiñskis 8. Ir Vilniaus, ir Varðuvos lenkø teatro tëvo apsilankymas sukëlë entuziazmà ir tautinës ðventës atmosferà, studentai gausiai lankë spektaklius 9. 1817 m. ásikûrusios Filomatø draugijos susirinkimuose W. Shakespeare o pribrendusiø estetiniø permainø globëjo pavardë turëjo netrukus pasirodyti. Á filomatø diskusijø ratà já átraukë A. Mickevièius, kai 1818 m. kovo 10(22) d. pristatë kolegoms T. Zano studijos Graikø ir romënø draminës poezijos pradþia ir raida recenzijà. Ávertindamas raðytojø paþiûrø, iðsilavinimo ir gyvenimo aplinkybiø átakà jø kûrybai tvirtino: Vienas þvilgsnis á Kornelio ir Szekspiro gyvenimà, á to meto ðvietimo bûklæ, á anglø ir prancûzø þiûrovø charakterá gali atsakyti á svarbø klausimà: kodël dviejø tautø draminis skonis tapo toks skirtingas? 10 Ðitaip buvo suformuluota, nors kol kas labai apibendrintai, dviejø skoniø, dviejø viena kitai prieðingø estetiniø sistemø problema pirminis tuo metu beprasidedanèio klasikø ir romantikø ginèo klausimas. Studentø filomatø palankumas meistro ið Stratfordo kûriniams iðreikðtas Jano Czeczoto monogramos Safo ávertinime, kurá 1819 m. vasario 16(28) d. perskaitë Józefas Jeýowskis. Norëdamas pagirti kolegos kûriná, palygino já su garbingiausiu pavyzdþiu: mûsø lyrinëje scenoje mintys ir posakiai labai panaðûs á Szekspiro 11. Perdëtas, bet intelektualiai atmosferai bûdingas komplimentas garbingajam J. Czeczotui turëjo suteikti daug dþiaugsmo. 1818 m. kovo 27 d. (balandþio 8 d.) Vilniuje ávyko Makbeto premjera, Friedricho Schillerio paraðytà adaptacijà iðvertë Stanisùawas Regulskis. Tuometinis trupës reþisierius Kazimierzas Skibiñskis 1816 m. vasarà nuvykæs á Varðuvos Nacionalinio teatro bibliotekà papraðë nukopijuoti 50 ávairiø dramø, tarp jø ir ðkotiðkà tragedijà 12. S. Regulskio versija buvo labiau nutolusi nuo originalo nei vokiðkas vertimas. Vertëjas poezijà pakeitë proza, nemaþai scenø sutrumpino, ledi Makbet pavadino Alfryda, o burtininkes Gunna, Rotta ir Skulda, vardus pasiskolindamas ið Poetinës Eddos (beje, Lelevelio iðleistos Vilniuje 1807 m.) 13. Vietinë spauda ðiam tragedijos pastatymui neskyrë në þodþio. Kito pastatymo nepastebëti buvo neámanoma á gastroles, trukusias beveik metus, ið Varðuvos atvyko didi tragikë Józefa Ledóchowska. Pirmajam savo pasirodymui 1818 m. liepos 14(26) d. ji pasirinko Makbeto Alfredos vaidmená, su kuriuo triumfavo jau ðeðerius metus 14. Savo benefise 1819 m. geguþës 30 d. (birþelio 11 d.) aktorë Veronos kapuose suvaidino Julijà. Kaip gastroliuojanti aktorë èia pasirodë ir jos motina Agnieszka Truskolaska 15. Vilniaus studentai nepraleisdavo tokiø svarbiø ðekspyriðkø spektakliø. Teatro mëgëjas filomatas Teodoras Ùoziñskis 1818 ar 1819 m. matytø spektakliø turiná perpasakojo jaunesniajam kolegai Antoniui Edwardui Odyñiecui, Borunø valsèiaus mokyklos mokiniui. Vëliau tapæs A. Mickevièiaus bièiuliu ir kelioniø draugu A. E. Odyñiecas po daugelio metø prisiminë: Ðie pasakojimai man padarë didelæ átakà. Bûtent ið jø pirmà kartà suþinojau apie Hamletà, Makbetà, Karaliø Lyrà 16. O. Pietraszkiewiczius susijaudinæs raðë T. Zanui: Þinai Ledóchowskà; garbinti jos talentà ir vaidybà bûtø tuðti plepalai 17. Apie A. Mickevièiø þinome, kad tuo metu visada vaikðèiojo á teatrà, á didesnius spektaklius 18, taigi ir Makbeto veikiausiai nepraleido. 1819 m. sausá Janas Úniadeckis, astronomijos ir matematikos profesorius, filosofijos ir literatûros þinovas, Dzienniki Wileñski puslapiuose paskelbë straipsná Apie klasikinius ir romantiðkus raðinius. Tai buvo polemika su programiniu veikalu Apie klasiðkumà ir romantiðkumà bei lenkø poezijos dvasià, paskelbtu Varðuvoje beveik prieð metus. J. Úniadeckis atmetë romantiðkas koncepcijas kaip prieðiðkas protui, þinojimui, geram skoniui ir meno taisyklëms, todël þalingas ir nusipelniusias pasmerkimo. Teisingai pastebëdamas W. Shakespeare o reikðmæ naujajai estetikai, paskyrë jam didþiausià pastraipà.

Williamas Shakespeare as prie lenkø romantizmo lopðio: Vilnius, 1786 1846 m. 3 Argumentø sëmësi ið esmës giriamojoje, taèiau ne maþai kritiðkø akcentø turinèioje Samuelio Johnsono áþangoje, skirtoje W. Shakespeare o veikalø 1765 m. 19 leidimui, ðaliðkai iðrinkdamas ið jø visokius priekaiðtus. Prikiðo anglø dramaturgijos kûrëjui (Brodziñskis já pavadino dramatiðkojo romantiðkumo tëvu ) iðsilavinimo stygiø ir pjesiø raðymà paskubomis dël uþdarbio. Tvirtino, kad Szekspiro veikaluose nëra jokios tikros tragedijos, [...] nes beveik visuose linksmumas, o daþnai ir grubus bei nederamas juokingumas susimaiðo su jautriais ir baisiais dalykais. Be to, anglø raðytojas skleidþia burtus ir scenoje prikelia ið karstø numirëlius. Taigi uþsipuolë tai, kas lëmë W. Shakespeare o ðedevrø romantiðkà þavesá. Neneigdamas tam tikrø dramø pranaðumø, J. Úniadeckis atmetë juos kaip visumà: Szekspiro veikalai dël daugelio scenø ir paveikslø atskirai paëmus yra puikûs, pavykæ ir stebinantys, taèiau reto veikalo visuma yra tvarkinga ir priimtina. Tai patrauklumo ir pasibjaurëjimo statiniai, sulipdyti ið puikiø bei graþiø kûriniø ir ið netaðytø, grubiø, netgi bjauriø nuolauþø. Pastraipà baigë ið esmës volteriðka iðvada, kad jei neiðprusëlis W. Shakespeare as bûtø þinojæs Aristotelio ir Horacijaus taisykles, bûtø raðæs kitaip, bûtø iðvengæs daug nemalonumø graikø ir romënø draugijoje 20. Prieð tokio tipo paþiûras ryþtingai pasisakë Wincentas Kiszka Zgierskis, silpnas poetas, filomatø ne be pagrindo vertintas kaip grafomanas, taèiau prisiekæs W. Shakespeare o gerbëjas. 1819 m. viduryje Vincento Arnault iðleistos tragedijos Germanikas vertëjo Pastabose entuziastingai ir egzaltuotai atidavë pagarbà dievinamam raðytojui, pripaþindamas já aukðèiausiu pavyzdþiu: Szekspiras savo veikaluose [...] atvërë brangiausius didingojo màstymo lobius. Kiekvienas tragikas privalo atsiklaupti prieð nemirtingojo k û r ë j o ðeðëlá ir ðauktis ðito tragikø dievo pagalbos, kad veikalas, kurio imtasi, ágautø tikro iðkilumo bruoþø! [...] Tragikai privalo ið ðiø ðaltiniø semtis iðkilumo, kad pakiltø iki sielos susiþavëjimo o ið dramø privalo semtis taisykliø, [...] deimantiniø sijø t o b u l o s i o s t r a g e d i j o s b a þ n y è i a i. Taigi kûrëjas, labiausiai nutolæs nuo visokiø taisykliø, turëjo tapti jø ðaltiniu... W. K. Zgierskis taip pat atkreipë dëmesá á dramaturgines ir teatrines vertes: Niekas scenoje nevyksta be tikslo taigi menkiausias daiktas, veiksmo pradþioje atrodæs tuðèiu papuoðalu, tampa didþiulio tolimesnio ávykio simboliu, ir galiausiai kategoriðkai pareiðkë: Tas nëra tragikas, kas savæs neiðbandë Szekspiro kûriniais 21. 1820 m. sausá Tygodnik Wileñski paskelbë garsøjá Hamleto monologà To be or not to be, dar prieð 1788 m. iðverstà Stanisùawo Trembeckio, pirmàjà publikacijà, lydimà informacijos apie tragedijos veiksmà su bûdingu prieraðu. Anoniminis þurnalo redaktorius manë esant bûtina ðalia pasenusio teksto paskelbti naujoviðkas paþiûras ir skaitytojus informavo: Kai ðá vertimà palyginau su Szekspiro originalu, pastebëjau, kad Trembeckis vertë ne ið anglø kalbos, bet laisvai sekdamas Wolteru. Taèiau þinoma, kad Wolteras, slëpdamas savo skolinius [...] ið Szekspiro, keisèiausiu bûdu já pristatinëjo prancûzams, kurie tuo metu maþai dar angliðkai skaitë. Todël pateikiu èia [pa]þodiná tos paèios vietos vertimà 22. Skaitytojams pateiktas nuoseklus filologinis garsiojo monologo vertimas proza (prasidedantis þodþiais Bût ar nebût? Ðtai máslë! ) pirmasis publikuotas lenkiðkas W. Shakespeare o originalo vertimas. Vertimo ir komentaro autoriumi veikiausiai galëjo bûti tik vyriausiasis Tygodnik Wileñski redaktorius Michaùas Baliñskis, istorikas, filologas, puikiai mokantis anglø kalbà bei iðmanantis anglø literatûrà ir kultûrà 23. Tai, kad egzistuoja dvi stovyklos ir estetinës srovës, buvo matyti netgi kasdieninëje spaudoje. 1821 m. sausá Kurier Litewski tarp uþsienio diplomatiniø naujienø ið Prancûzijos praneðë: Paryþiuje yra dvi skirtingos grupës, klasikø ir romantikø. Pirmieji ðliejasi prie Kornelio, Raseno ir Moljero darbø; kiti [...] Goethes, Szyllerio ir Shakespeare o. Romantizmo ðalininkai [...] paskelbë naujà Shakespeare o vertimà, dël ko ápykæ prieðininkai pranaðauja, kad Prancûzijoje pradës smukti geras skonis. Tvirtina, kad Shakespeare as siekia tik paniekinti visas dramos taisykles 24. Pateikiant ðià informacijà, be abejonës, þinota, kad tokios ðalininkø grupës formuojasi ir Lenkijoje, ir paèiame Vilniuje. 1821 m. liepà kartu su vël atvykusia J. Ledóchowska, kuriai talkino Ignacy Werowskis, W. Shakespeare as gráþo á Vilniaus scenà. Liepos 17(29) d. vaidintas Otelas, Venecijos negras, iðverstas L. Osiñskio pagal J. F. Duciso perdirbiná; I. Werowskis atliko pagrindiná vaidmená, J. Ledóchowska Hedelmonà (taip prancûzas pavadino Dezdemonà). Liepos 24 d. (rugpjûèio 5 d.) prisimintas Makbetas. J. Ledóchowskos partneriu buvo Vilniaus aktorius Antonis Fiszeris, I. Werowskis vaidino Makdufà. Scena ið Makbeto buvo átraukta á sudëtinæ programà Kas kam patinka, kuri buvo parodyta rugpjûèio 12(24) arba 14(26) d. Eilinëje sudëtinëje programoje, vaidintoje lapkrièio 27 d. (gruodþio 9 d.), atsirado J. Ledóchowskos suvaidinta Ofelijos pamiðimo scena ið W. Bogusùawskio Hamleto versijos. Vieðnagës pabaigoje, 1822 m. vasario 9(21) d., sveèiai antrà kartà pasirodë Otele, kuris buvo vaidinamas neágaliesiems paremti 25. Tuo metu filomatai iðtikimai sekë artistus. Jauniems romantikams teatras tapo svarbia, ðventiðka galimybe susipaþinti su W. Shakespeare o darbais. Lenkiðkø leidiniø stygius vertë naudotis vertimais á kitas kalbas. F. Malewskis 1821 m. ieðkojo W. Shakespeare o vertimø vokiðkuose almanachuose 26. A. Mickevièius dar 1823 m. balandá praðë J. Czeczoto pas knygininkà Moritzà paskolinti ir á Kaunà atsiøsti

4 prancûziðkà Juliette et Romeo vertimà, taèiau veltui knygelæ buvo paëmæs kitas W. Shakespeare o mylëtojas 27. Skaitymà originalo kalba ribojo kalbos barjeras, su kuriuo kovojo ir A. Mickevièius 28. 1822 m. geguþës ir birþelio sandûroje Józefo Zawadzkio leidykloje pasirodë pirmasis A. Mickevièiaus Poezijos tomas. Poeto susiþavëjimà W. Shakespeare u atspindi ne tik jau pradþioje cituotas straipsnis Apie romantinæ poezijà. Ðios citatos tolimesnëje dalyje yra tam tikra iðlyga, bûdinga klasikiniam universiteto auklëtiniui: Maþiau laimës teko Szekspirui traktuojant dalykus ið graikø ir romënø istorijos, nes dël maþai paplitusio tuomet istorijos ir literatûros þinojimo neáprasta buvo tobulai rasti kelià á dviejø senovës tautø charakterá ir sielà. Szekspiras, paþindamas þmogø, nepaþino nei graiko, nei romëno, nei anglo 29. Taèiau po ðio Apðvietos paþiûrø aido iðkart seka teiginys: Byronas apsakymuose ir apraðymuose yra tuo, kuo Szekspiras dramose 30. Nemaþiau svarbus faktas, kad esminá, programiná Baladþiø ir romansø romantiðkumà A. Mickevièius palydëjo ðekspyriðku moto, pridëtu jau paraðius eilëraðtá, veikiausiai britanomanijos metu. Tai Hamleto ir Horacijaus pokalbio fragmentas ið I veiksmo antrosios scenos, pateikiamas originalo kalba ir paties poeto išverstas: Methinks, I see... where? In my mind s eyes. W. Shakespeare Man atrodo, matau... kur? Prieš savo sielos akis 31. Tai nëra paþodinë citata, taèiau labai tinkantis programiniu poþiûriu autorinis W. Shakespeare o dialogo sutrumpinimas. Karusia, Romantiðkumo herojë, iðëjusi ið proto, nes prarado mylimàjá, sukurta aiðkiai remiantis Ofelijos paveikslu, pradedanèiu nemaþà ðio personaþo ásikûnijimø lenkø literatûroje sàraðà 32. Jà nesunku susieti su ðekspyriðka dailia panele, juo labiau kad hamletiðkas moto siûlo tokià interpretacijà: Tai lyg mirusi sustingsta Nesiþvalgo á ðalis, Tai aplink šaudo akimis, Tai apsipila ašaromis; Lyg kaþkà griebia, lyg kaþkà laiko; Apsiverkia ir nusijuokia 43. Po metø kitame Poezijos tome (Vilnius, 1823) taip pat atsirado W. Shakespeare o citata, ðá kartà kaip antrosios Vëliniø dalies moto. Poetas dvejojo, kà pasirinkti, ir 1823 m. sausá baigdamas redagavimà pirmiausiai áraðë vadinamojoje J. Czeczoto kopijoje paskutinio Horacijaus klausimo ið Hamleto I veiksmo pirmosios scenos fragmentà:... upon my life, / This spirit, dumbe to us, will / speak to him... Shakespaer 34. Taèiau vëliau já uþbraukë ir uþraðë naujà moto, vël pats já iðvertæs, analogiðkà tam, kuriuo prieð penkerius metus lordas Byronas palydëjo Manfredà : There are more things in Heaven and Earth, Than are dreamt of in your philosophy. W. Shakespeare Yra danguje ir þemëje stebuklø, apie kuriuos Jûsø filosofams nesisapnavo 35. Romantiðka nuostata versti W. Shakespeare o dramas tik ið originalø Lenkijoje visø pirma pasireiðkë gana gausiomis maþesniø ir didesniø fragmentø publikacijomis. 1826 m. Dziennik Wileñski puslapiuose pasirodë anoniminis Karaliaus Lyro IV veiksmo ðeðtosios scenos Edgaro monologo vertinimas. ( Ið Szekspiro. Pakrantës uolos aukðtybës Daueryje ; ðá fragmentà vëliau J. Slowackis panaudojo Kordiane 36.) Gerokai vëliau, jau 1838 m., Hamleto III veiksmo antrosios scenos fragmento vertimà paskelbë Józefas Mikoùajus Szczygielskis 37. 1827 m. kovà Vilniaus teatras du kartus publikai priminë S. Regulskio perdirbtà Makbetà. Pirmiausia kovo 25 d. (balandþio 6 d.) sudëtiniame spektaklyje parodyta garsioji scena Lady Mahbet sapnuoja ið W. Schakespeare o tragedijos pavadinimu Mahbet, kurià suvaidino Domicela Skarýyñska, I. Werowskio sesuo. Po dviejø dienø, kovo 27 d (balandþio 8 d.), vietos lenkø aktoriø trupë parodë visà spektaklá, puikiai pastatytà. Apie abu spektaklius þinome tik ið afiðø, likusiø Vilniaus rinkiniuose 38. Su W. Shakespeare o kalba, kuri ribojo galimybes susipaþinti su jo veikalais, keliolika metø po A. Mickevièiaus grûmësi ir kita romantiðko Vilniaus jaunimo karta. 1828 m. spalio 8 d. trys Vilniaus universiteto Pagrindinës seminarijos mokiniai kreipësi á Seminarijos tarybà: Ásitikinæ, kad kalbø þinojimas palengvina kelià á mokslus, atverdamas jø lobynus, ir þinodami, kad anglø literatûra turi iðkiliausiø autoriø visose mokslo srityse, nusprendëme porà valandø per savaitæ paskirti atidþiam prisëdimui prie anglø kalbos. Taigi nuolankiausiai praðome Ðvenèiausios tarybos, kad maloniai teiktøsi mûsø ketinimus patvirtinti 39. Kurá anglø raðytojà visø pirma turëjo galvoje seminaristai, nesunku atspëti praðymà pasiraðë Ignacy Hoùowiñskis, Placydas Jankowskis ir Gasparas Borowskis. Du pirmieji vëliau tapo W. Shakespeare o vertëjais, ðios srities pionieriais. G. Borowskis, kuris tikrai su kolegomis skaitë Hamletà, nors vëliau vertë tik ið graikø kalbos, kaip Lucko ir Þitomiro vyskupas trylikamete tremtimi sumokëjo uþ nepalauþiamà pasiprieðinimà pamaldø rusifikacijai. Lygiuojantis á originalias, neiðkreiptas W. Shakespeare o dramas, 1829 metø Otelas, arba mauras Venecijoje, iðverstas Antonio Chomiñskio pagal J. F. Duciso perdirbiná, buvo gerokai pavëluotas sumanymas. Tuo labiau kad áþangoje A. Chomiñskis su epigono uolumu J. F. Ducisà pavadino retu genijumi, taisanèiu W. Shakespeare o klaidas, kuris

Williamas Shakespeare as prie lenkø romantizmo lopðio: Vilnius, 1786 1846 m. 5 beveik visiðkai neturëdamas iðsilavinimo, raðæs dar barbariðkø þmoniø kalba, visiðkai neiðlavinta, scenai nepritaikyta, neþinojo, o gal ir maþai dëmesio kreipë á tas taisykles ir tà dramatiná padorumà, kurio labai paisë mûsø teatras 40. Ar A. Chomiñskio tekstas kada nors pateko á scenà, vienareikðmiðkai sunku atsakyti. Kurier Litewski 1832 m. vasario 28 d. (kovo 12 d.), sekmadiená, kvietë á atnaujintà penkiø veiksmø tragedijà Otelas, Negras Venecijoje 41. Vis dëlto pavadinime vietoj Mauro minimas Negras leidþia galvoti, kad buvo pasinaudota L. Osiñskio vertimu. Tarp 1830 ir 1835 m. J. F. Duciso Otelo perdirbiná vieno namo palëpëje suvaidino Vilniaus amatininkai 42. Tai buvo pirmasis kol kas þinomas lenkø mëgëjø suvaidintas W. Shakespeare o pastatymas.. Mëgiamas aktorius Józefas Surewiczius, sëkmingai pirmà kartà suvaidinæs Hamletà 1835 m., vëliau já vaidino dvideðimt metø. Vaidinta W. Bogusùawskio tragedijos versija. 1838 m. pabaigoje scenà pasiekë pirmoji W. Shakespeare o komedija Uþsispyrëlës sutramdymas, tiksliau vokiðkas Franzo von Holbaino perdirbinys Meilë viskà gali ( Liebe kann alles, 1822) 43. Netrukus Vilniaus publika turëjo galimybæ ið arèiau susipaþinti su garsiausiu Europoje ðekspyriðkuoju aktoriumi romantiku. 1839 m. kovo 10(22) d. ávyko Alexandre o Dumas dramos Keanas, arba Betvarkë ir genijus, kurià iðvertë Florentynas Gwozdeckis, lenkø premjera. Edmundo Keano biografija paremtame kûrinyje yra gausu uþuominø apie W. Shakespeare à ir jo dramas, o IV veiksme, teatro teatre scenoje, yra vaidinama atsisveikinimo scena ið Romeo ir Dþiuljetos (III veiksmo 5 scena). Pagrindinis vaidmuo tapo B. Dawisono triumfu. Mane priëmë nepaprastai, raðë jis, ir dar ðiandien, nors spektaklis buvo kartojamas, publika kalba apie mane ir mane giria 44. Seniai lauktas, toks romantikø trokðtas lûþis W. Shakespeare o vertimø srityje ávyko kunigo Ignaco Hoùowiñskio dëka. 1837 m. Kijeve dirbdamas teologijos profesoriumi susitarë su Józefu Korzeniowskiu, kad kartu iðvers visus W. Shakespeare o veikalus, kasmet iðleisdami vienà tomà. J. Korzeniowskis nutraukë bendradarbiavimà, pabaigæs tik Karaliø Jonà. Gi J. Hoùowiñskis tæsë darbà: 1839 ir 1841 m. Teofilo Glücksbergo leidykloje Vilniuje iðleistus du Williamo Shakspeare o raðtø tomus pasiraðë aiðkiu ir ið karto iððifruotu Kefaliñskio pseudonimu. Ðio leidimo detalës atskiro tyrinëjimo tema 45, èia priminsime tik, kad kunigas profesorius iðvertë ðeðis rûpestingai atrinktus ðedevrus: Hamletà, Romeo ir Dþiuljetà, Vasarvidþio nakties sapnà, Makbetà, Karaliø Lyrà ir Audrà. Vertimai, be abejonës, toli graþu netobuli, taèiau pirmieji Lenkijoje, kritikos buvo sutikti labai skirtingai nuo susiþavëjimo iki pajuokos. Akcentuodamas nuopelnus J. I. Kraszewskis raðë: Juo sunkesnis Shakespeare as, juo maþiau tikëtasi ið ðio vertimo, tuo daugiau padëkos nusipelnë 46. J. Sùowackis antrojoje Beniowskio giesmëje pionieriðkà darbà ávertino kaip pavirðutiniðkà 47. I. Hoùowiñskio pëdomis sekë kiti vertëjai. 1840 m. Romeo ir Dþiuljetos vertimà, sutartinai ávertintà kaip netikusá, paskelbë Julianas Korsakas 48. Nedidelës vertës buvo ir Placydo Jankowskio vertimai, kuriuos Johno ið Dycalpo pseudonimu jis paskelbë Vilniuje: Vindzoro kûmutës (1842), Dvyliktoji naktis (arba Trijø karaliø vakaras, 1845) ir abi Henriko IV dalys (1847). Jau minëtas Karalius Jonas, iðverstas J. Korzeniowskio, pasirodë 1845 m. su pataikaujanèia dedikacija I. Hoùowiñskiui. Susidomëjimas W. Shakespeare o dramø lenkiðkais leidimais teatre atsispindëjo pavëluotai, nes akivaizdþiausiai remtasi turimais ir þinomais senesniais egzemplioriais. 1840 m. pirmosiomis gruodþio dienomis J. Surewicziaus benefisui suvaidintas Hamletas vël W. Bogusùawskio variantas. Panaðiai buvo ir 1843 m. vasario 11(23) d., kai keliaujanèioji Vilniaus aktoriø trupë tragedijà vaidino Gardine; Danijos princo vaidmenyje Emilis Deryngas 49. 1842 m. geguþës pradþioje Vilniaus afiðoje vël atsirado J. F. Duciso ir L. Osiñskio Otelas pirmà kartà pagrindiná vaidmená atliko J. Surewiczius. Naujas kûrinys atneðë aktoriams eilinæ ðlovæ: Persiëmæs ugningu, verdanèiu Mauro bûdu [...] savo vaidyba Otelà perteikë labai tiksliai ir águdusiai 50. Pirmasis Lenkijoje W. Shakespeare o veikalo, versto ið originalo kalbos, pastatymas Vilniaus publikai buvo parodytas 1844 m. spalio 8(20) d. Tai buvo dviejø daliø Scheakspeareo tragedijos, iðverstos Kefaliñskio: HAMLETAS 51, fragmentai: vakarà pradedantis monologas Bûti ar nebûti, princo nurodymai aktoriams ir Ofelijos pamiðimo scena. Iðtraukos darë didelá áspûdá publikai, kuri buvo nustebinta kaþko jai visiðkai naujo, taèiau sugebëjo ávertinti ir Shakspearo, ir jo vertëjo didingumà. Recenzijos autorius Adamas Honory Kirkoras pageidavo, kad J. Surewiczius, teatro meno vadovas, dëtø pastangas mûsø scenoje pristatyti visus Shakspeare o veikalus, Kefaliñskio iðverstus, ir tai leistø supaþindinti publikà su didþiojo þmogaus kûriniais 52. Visas I. Hoùowiñskio iðverstas Hamletas Vilniuje suvaidintas 1846 m. gruodþio 14(26) d. Fragmentiðki ðaltiniai neleidþia tvirtinti, ar tai buvo premjera, ar pakartojimas, stinga ir atsiliepimø apie spektaklá. Þinoma tik, kad vaidino, kaip ir anksèiau, J. Surewiczius ir E. Markowska, taip pat Paulina Lewicka Gertrûdà ir E. Deryngas Laertà 64. Viena tikra nors A. H. Kirkoro pageidavimas visiðkai ir nebuvo ágyvendintas, bûtent prie Vilijos (Neries) prasidëjo naujas W. Shakespeare o veikalø recepcijos etapas. Lvovas ir Krokuva spektaklio pagal vertimà ið originalo kalbos laukë dar maþdaug penkiolika metø,

6 Varðuva dar deðimtá metø daugiau. Vilniuje I. Hoùowiñskio iðverstas Hamletas tuo metu dar porà kartø buvo atnaujintas ir scenoje iðsilaikë iki XIX a. 6-ojo deðimtmeèio. 1822 m. Vilniuje iðleista A. Mickevièiaus Poezija reiðkë tikràjá lenkø romantizmo gimimà. Nors tolesnë jo raida dël politinës kraðto priklausomybës daugiausia vyko emigracijoje, ðiø pradmenø neámanoma pervertinti. Naujosios srovës globëju, be abejonës, buvo W. Shakespeare as, o Vilnius ðioje srityje ilgai buvo nepralenkiamas. Jaunatviðkas ðekspyriðkas poetø romantikø susiþavëjimas liko gyvas ir drauge kûrë visos epochos veidà. 1843 m. balandþio 4 d. Paryþiuje, paskaitoje College de France, A. Mickevièius kalbëjo: anglø poeto kerai tokie stiprûs, kad netgi vien já skaitant matome ðviesà ir ðeðëlius, dvasias ir riterius, ið þemës kylanèias pilis: galiausiai skaitytojui atrodo, kad jis buvo scenoje tarp aktoriø 53. Tikriausiai taip sakydamas prisiminë Vilniø, kuriame jis bei jo amþininkai ið paskaitø ir teatro spektakliø susipaþino su kerinèiu W. Shakespeare o pasauliu. Nuorodos Gauta 2005 12 05 1 A. Mickiewicz, O poezji romantycznej, Dzieùa, Warszawa, 1996, t. 5, s. 122. 2 F. N. Golañski, O wymowie i poezji, Teatr Narodowy 1765 1794, red. J. Kott, Warszawa, 1967, s. 248. 3 D. Beauvois, Szkolnictwo polskie na ziemiach litewsko- -ruskich 1803 1832, t. 1: Uniwersytet Wileñski, Lublin 1991, s. 165. 4 A. Miller, Teatr polski i muzyka na Litwie jako straýnice kultury Zachodu (1745 1865), Wilno, 1936, s. 120. Nuo 1800 m. Lietuvoje buvo privalomas rusiðkas Julijaus kalendorius, ankstesnis uþ Grigaliaus 12 dienø; datos pateikiamos pagal abu kalendorius. 5 K. Skibiñski, Pamiætnik aktora (1786 1858), Warszawa, 1912, s. 46; A. Miller, ten pat, s. 143. 6 E. Sùowacki, O poezji, Dzieùa z pozostaùych rækopismów ogùoszone, Wilno, 1826, t. 2, s. 71, 122, 149. 7 Tygodnik Wileñski, 1816, Nr 28. 8 W. Bogusùawskis pradëjo vaidinimus 04 30 (05 12) pagrindiniu vaidmeniu Alfieri tragedijoje Saulius. Karaliø Lyrà daug kartø vaidino Varðuvos Nacionaliniame teatre nuo pat premjeros 1805 m. balandþio 5 d. 9 Z. Raszewski, Bogusùawski, Warszawa, 1982, s. 460 462. 10 A. Mickiewicz, Uwagi nad pismem pod tytuùem Poczàtek i postæp poezji dramatycznej u Greków i Rzymian, Dzieùa, Warszawa, 2000, t. 6, s. 133. 11 J. Jeýowski, Recenzja pisma Safo, scena liryczna, M. Witkowski, Úwiat teatralny mùodego Mickiewicza, Warszawa, 1971, s. 141. 12 S. Skibiñski, ten pat, s. 113; A. Miller, ten pat, s. 184. 13 J. Komorowski, Piramida zbrodni. Makbet w kulturze polskiej 1790 1989, Warszawa, 2002. 14 Varðuvoje premjera ávyko 1812 03 17 (þr. J. Komorowski, ten pat, s. 37 41). 15 Kurier Litewski, 1819, Nr 117. 16 A. E. Odyniec, Wspomnienia z przeszùoúci opowiadane Deotymie, Warszawa, 1884, s. 64. 17 Archiwum Filomatów, I dalis: Korespondencja 1815 1823, red. J. Czubek, Kraków, 1913, t. 3, s. 85 (laiškas, 1820 12 14(26)). 18 List pani R. W., W. Korotyñski, Ziarnka, Tygodnik Ilustrowany, 1895, Nr 47. 19 J. Úniadeckis turëjo treèià Preface to Shakespear leidimà (1768 m.). 20 J. Úniadecki, O pismach klasycznych i romantycznych, Dziennik Wileñski, 1819, sausis. 21 W. Kiszka Zgierski, Uwagi, W. Arnault, Germanik, Wilno, 1819, s. 84 86. 22 Tygodnik Wileñski, 1820, Nr 154. S. Trembeckio vertimas áëjo á jo Vilniuje iðleistus Poezijos leidimus 1821, 1822 ir 1836 m. 23 Anksèiau, 1816 m., Dziennik Wileñski paskelbë iðsamø straipsná D. Britanijos valstybës atvaizdas (Obraz pañstwa W. Brytanii). 24 Kurier Litewski, 1821, Nr 13. Kalbama apie 1821 m. Paryþiuje iðleistà veikalø leidimà, verstà Le Tourneur ir ið esmës pataisytà Guizot, de Barante o ir Pichot. 25 Kurier Litewski, 1821, Nr 96, 141; 1822, Nr 15, 21. 26 Archiwum Filomatów..., t. 3, s. 175 (laiðkas Mickevièiui 1821 02 28/03 12). 27 A. Mickiewicz, Dzieùa, Warszawa, 1998, t. XIV, s. 289 (laiškas 1823 04 2 3/14 15); Archiwum Filomatów..., t. 5, s. 174 (J. Czeczoto laiškas 1823 04 4/16). 28 A. Mickiewicz, Dzieùa, Warszawa, 1998, t. XIV, s. 207 (laiðkas 1822 01 23 02 04). 29 A. Mickiewicz, O poezji romantycznej, ten pat, s. 122. 30 Ten pat, s. 123. 31 A. Mickiewicz, Dzieùa, Warszawa, 1993, t. 1, s. 55. Moto nëra abiejuose 1821 m. sausio autografuose. Pirmajame leidime yra: Methings, Mind s Eys, Shakespear. 32 Þr. J. Komorowski, Polska Ofelia, Od Shakespeare a do Szekspira, Gdañsk, 1993, s. 134 152. 33 A. Mickiewicz, Dzieùa, Warszawa, 1993, t. 1, s. 55. 34 S. Pigoñ, Formowanie Dziadów czæúci drugiej. Rekonstrukcja genetyczna, Warszawa, 1967, s. 36, 53, 129 (w przekù. M. Sùomczyñskiego: na me ýycie, ów duch przy nas niemy, / Z nim bædzie mówiù ). 35 A. Mickiewicz, Dzieùa, Warszawa, 1995, t. 3, s. 15. Rankraðtyje ir pirmajame leidime yra our ir naszym, Peterburgo 1829 m. leidime poeto pataisyta á your ir waszym (pirmoji versija atitinka Hamleto tekstà iš Folio, kita ið Quarto, taigi tikriausiai A. Mickevièius tuo metu susipaþino su kitu angliðku leidimu). 36 Dziennik Wileñski. Literatura nadobna, 1826, t. 1, s. 111. 37 Wyjàtek z tragedii Szekspira Hamlet, Rusaùka, Wilno, 1838, cz. 1, s. 52 58. 38 LMAB, sygn. 7, ap. 1826 1850, l. 909, 910; Þr. J. Komorowski, Piramida zbrodni...

Williamas Shakespeare as prie lenkø romantizmo lopðio: Vilnius, 1786 1846 m. 7 39 W. Charkiewicz, Placyd Jankowski (John of Dycalp). Ýycie i twórczoúã, Wilno, 1928, s. 9. 40 A. Chomiñski, Do Michaùa Chlewiñskiego, W. Szekspir, Othello albo Maur w Wenecji, Wilno, 1829. 41 Kurier Litewski, 1832, Nr 25. 42 J. I. Kraszewski, Obrazy z ýycia i podrýy, Wilno, 1842, t. 2, s. 92 93. 43 B. Dawison, Dziennik (1837 1845), Wspomnienia aktorów (1800 1925), Warszawa, 1963, t. 1, s. 227. 44 B. Dawison, ten pat, s. 230; Þr. J. Komorowski, Nierzàd i geniusz w Polsce, Program Geniuszu i szaleñstwa Dumasa, Teatr Powszechny, Warszawa, 1993. 45 J. Komorowski, Polskie szekspiriana. 2. Shakespeare ksiædza Kefaliñskiego, Pamiætnik Teatralny, 1991, z. 1, s. 11 17. 46 Tygodnik Petersburski, 1840, Nr 2. 47 J. Sùowacki, Dzieùa wszystkie, Wrocùaw, 1954, t. 5, s. 76. 48 J. Korsak, Nowe poezje, Wilno, 1840, t. 1, s. 1 187. 49 M. Rulikowski, Teatr polski na Litwie 1784 1905, Wilno, 1907, s. 67; Z. Jædrychowski, Aktorowie wileñscy w podróýy, Pamiætnik Teatralny, 1996, z. 2 3; Z. Jædrychowski, Aktorzy teatru wileñskiego na Grodzieñszczyênie 1841 1843, Pamiætnik Teatralny, 1991, z. 1. 50 Kurier Wileñski, 1842, Nr 35. 51 Kurier Wileñski, 1844, Nr 149, dod. 52 Jacek ze Úliwina [A. H. Kirkor], Shakspeare na wileñskiej scenie, Tygodnik Petersburski, 1844, Nr 84. 53 A. Mickiewicz, Literatura sùowiañska, Dzieùa, Warszawa, 1998, t. 10, s. 198. Jarosùaw Komorowski SHAKESPEARE AT THE CRADLE OF POLISH ROMANTICISM: VILNIUS, 1786 1846 Summary Filip Nereusz Golañski was the first to mention Shakespeare in Vilnius in 1786. The Polish theater performed the first play, an adaptation of Romeo and Juliet, in 1801. Meanwhile the a generation arose, comprising Adam Mickiewicz and his colleagues. Its strong opposition to the elderly followers of classicism turned Shakespeare into a patron of aesthetic changes. Due to the lack of translations from the original text, his dramas were often performed like adaptations of the 18th century. Othello, performed by amateur actors in 1835, proved that these productions were extremely popular. The long-awaited turning point regarding translations, declared by romanticists, took place thanks to the priest Ignacy Hoùowiñski. In 1839 and 1841 he published two volumes of Shakespeare s works under the pseudonym of Kefaliñski. These included six masterpieces: Hamlet, Romeo and Juliet, Midsummer Nights Dream, Macbeth, King Lear, and The Tempest. In October 1844, the first Polish production of a Shakespearean work translated from the original was put on stage for an audience in Vilnius. These were fragments of Hamlet as translated by Hoùowiñski. The full play was performed in December 1846. This marked a new stage in the perception of Shakespeare s works, namely in Vilnius. Lviv and Cracow still had to wait fifteen years for plays based on works that were translations from the original. Warsaw waited yet another decade.