2Teatro metai 4 Baleto metai

Transkrypt

1 Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos m. gruodþio 23 d., penktadienis 7md Nr. 46 (968) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s K i n a s F o t o g r a f i j a Sveiki sulaukæ ðventø Kalëdø! 2Teatro metai 4 Baleto metai Vidmantas Ilèiukas. Uþupio m. 5Vilnius atsikeliantis miestas Snigs 7 Kas ásiminë 2011-aisiais 12 Naujas Kinas Agnë Naruðytë Vienà rytà lengvai ir neatsakingai snigo. Neatsakingai, nes ðitaip kruopðèiai surinktos snaigiø figûros nusileidusios á miestà iðnykdavo në kiek nepridengdamos vakarykðtës dienos nuovargiu pasruvusiø ðaligatviø, nuo lapkrièio lietaus vis dar neiðsipagiriojusios þolës, ant suolo mieganèio valkatos, ðunø iðmatø nieko. Danguje ið lëto krentanti begalybë, þemëje viskas kaip visada. Ruda. Dabar, kai raðau, yra likæs tik to vaizdo prisiminimas oras po truputá ðàla, jau galima èiûþtelëti per balas, bet sniego kaip nër, taip nër. O, kad Kalëdoms pasnigtø! vakar iðgirdau, kaip Vilniaus dailës akademijoje prie tualetø viena kitai atsiduso valytojos. Paþvelgiau pro langà á Botanikos sodà nieko. Èia mano galvoje pradëjo suktis vienas uþmirðtas filmas. Tiksliau jo pabaiga. Nuo darbø ir nemeilës nusikalusi moteris, nebesugalvodama, kaip nuo despoto vyro iðgelbëti save ir vaikus, jiems sumigus, Kalëdø proga atsuka dujas. Bet staiga ji mato uþ lango sninga. Puola vi- sus þadinti, atidaro langà, uþsuka dujas ir sako visa ðvytëdama: Þiûrëkit! Kokia laimë. Baltos Kalëdos. Sniegas iðgelbëja kokias deðimt gyvybiø. Suteikia vilties. Dabar gyvenimas bus kitoks. Kodël tie balti ðalèio kàsneliai tokie galingi? Argi ne keista? Visose þieminëse svajonëse ir pasakose sniegas ne tiek paslepia, kiek panaikina kasdienybæ, apibendrina pasaulá, spindinèiu dangèiu prislegia jo iðtiþimà, iðbalina aikðtes ir pievas lyg kà tik iðskalbtas drobes. Sniegas bekvapis. Ir begarsis, tik moka girgþdëti po kojomis. Sniegas viskà pataisys: nebebus nei duobiø, nei ðiukðliø, nei vasaros mirties árodymø. Stogai nebeskylëti. Medþiai nebesurûdijæ. Batai nebeðliurpsi. Visur graþu, viskas tobula, ypaè kol tø paklodþiø nepripëdavo diena. Ir niekas dar nenori galvoti apie bûsimà pajuodusá kiautà, kuriuo visà þiemà uþdengtos gatvës atrodys lyg Marso laukai. Ið pradþiø bus tiesiog balta. Pauzës tuðtuma. Tokiame pasaulyje rimtai dirbti neámanoma tai tiesiausias kelias á ðventæ. Ðtai apie kà svajoja valytojos. Ir visi kiti. Apie maþytæ laisvës iliuzijà, plonesná ar storesná svajonës sluoksná tik paslëpkite nuo mûsø tikrovæ! Bet kodël taip reikia, kad snigtø bûtent per Kalëdas? Juk ir ðiaip ðventë. Ar nevertëtø pataupyti naujo, kà tik iðkritusio sniego toms pustamsëms dienoms, kai nebus nei mirganèiø lempuèiø, nei angelais aplipusiø egliø, nei pasakø apie dovanas neðantá sená, nei prie vieno stalo susirinkusiø kûnø ðilumos? Ne, taip nieko neiðeis. Reikia efekto. Nëra lengva pajusti, kad Kalëdos kai kas daugiau nei leidimas prisivalgyti ir svaigti nuo pat ryto. Ir gauti krûvà nereikalingø, bet mielø daiktø. Per daugybæ metø ritualas nusidëvi. Pasimeta jo prasmë. Kaþin dël ko èia mes... O ðtai ant þemës nusileidæs sniegas gali kilstelëti sielos likuèius aukðtëliau. Vël nekalta balta Lietuva. Kaip nuotakos suknelë. Dar nesutepta ið ðaukðto iðkritusiais burokais. Be to, Kalëdos stebuklø metas. Taip skelbia reklama ir kitos manipuliavimo masine sàmone priemonës. Todël reikia, kad sniegas retuðuotø stebuklà N UKELTA Á 6 PSL. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968) 1 psl.

2 T e a t r a s Kalëdiniai parodymai Bendradarbiaujant su redakcinëmis struktûromis Valdas Gedgaudas Pasiûlymas, paraginimas pagalvoti apie besibaigianèius metus, prisiminti kà nors reikðminga þmogui, pastaràjá penkmetá á teatrà einanèiam ne tiek, kiek galëtø, jeigu norëtø, arba atvirkðèiai, ne tiek, kiek norëtø, jeigu galëtø, taip sakant, ilgas kojas jei turëtø, nëra nemalonus ar trikdantis, bet ðiek tiek keistas. Kalëdinis anketininkas privalo bûti daug matæs, daug regëjæs, toks nepavargstantis, daug þadantis ir neprilygstamas triûsëjas, o að viso labo tik specialus liudytojas (toká statusà vienà apytamsá rudens rytà prieð keletà metø iðkilmingai su(si)teikiau), romiai tûnantis savøjø uþribiø kontekstuose arba savø kontekstø uþribiuose. Specialus liudytojas, remdamasis kartais laisva valia ir nedaþnai sveiku protu, bendradarbiauja su redakcinëmis struktûromis duodamas parodymus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas (daþnai ir jo paties), taèiau átariamuoju netampa ir nëra traukiamas kolektyvinën baudþiamojon atsakomybën (t.y. sodinamas á teatro kritikø gildijos galerà ekshibicionistiðkai þásti maþojo drûtos lietuviðkos Melpomenës kojos pirðtelio). Tad bendradarbiauju, liudiju, prisimenu. O kà!?. Pirmiausia iðëjusius Valentinà Klimà, Eugenijà Bajorytæ, Antaninà Mackevièiûtæ, Irenà Leonavièiûtæ- Bratkauskienæ, Rûtà Staliliûnaitæ, Jûratæ Paulëkaitæ, Vidà Savièiûnaitæ, Algæ Savickaitæ... Prisimenu kapitalinæ Rasos Vasinauskaitës monografijà Laikinumo teatras. Lietuviø reþisûros pokyèiai metais (Lietuvos kultûros tyrimø institutas) mûsø teatrologinës minties kontekste daugeliu poþiûriø unikalià knygà, aistringai ir nuodugniai reflektuojanèià praëjusio amþiaus paskutinio deðimtmeèio lietuviø teatro kaitos ir lûþio taðkus. Aktualiàjà vieno autoriaus naujosios lietuviø teatro istorijos versijà. Beveik viskas, apie kà ten raðoma, autorës matyta, regëta (ir ne po vienà, ir ne po du kartus), girdëta, jausta, pergyventa, iðgyventa. Tiesiogiai. Be tarpininkø. Bet objektyvumo ir subjektyvumo balansas knygoje puikiai sustyguotas, pusiausvyra iðlaikoma. Ir padaryta tai su aukðto lygio filologine kultûra, kuri paradoksaliai sukuria, vaizdþiai tariant, pridëtinæ vertæ: moksliniam-akademiniam-teatrologiniam Laikinumo teatro monografijos stiliui suteikia gyvo meninio teksto statusà. Prisimenu puikià Ramunës Marcinkevièiûtës knygà Patirèiø realizmas. Dalios Tamulevièiûtës kûrybinës biografijos studija (Kultûros barai), kurioje per iðkalbingas aktoriø iðpaþintis glaustai atskleidþiama Jaunimo teatro gimimo, brendimo, suklestëjimo, suþvaigþdëjimo, ðlovës, iðsigimimo ir þlugimo istorija. Prisimenu Rûtos Oginskaitës Jausmø repeticijas. Metus su aktoriumi Vladu Bagdonu (Tyto alba), gimusius ið nostalgijos, ið ilgesio Aktoriui. Puikus opusas: gerai struktûruotas, áraidintas, temperuotas Bagdonas. Prisimenu Faustà Latënà, ðiais metais labai norëjusá gauti Nacionalinæ kultûros ir meno premijà. Bet negavusá. Gal ir gerai, kad ne. Kandidatas ið pirmo þvilgsnio lyg ir labai tinkamas, prakilnus, solidus, blizgantis, ne be gabumø, o muzika kur?.. Stambios kur formos?.. Uþsiþaidë, uþsiposëdþiavo, uþsichaltûrino ciniðkai, ið spektaklio á spektaklá transliuodamas vis tà patá Miserere. Galbût átikëjo, kad mechaniðkas kartojimas ir kartojimasis atvers didájá kûrybos slëpiná. Seniai spjovë á moralinæ ir techninæ disciplinà. Tegul stanislavskiai ir baltos meðkos dirba!.. Prisimenu Rimà Tuminà, iðkeliavusá maskoliø karalystën laimës ieðkoti, su staèiatikiais neva Vardan Tos darbuotis, sutrypusá Teatro-Namø idëjà. O viskas juk prasidëjo taip nekaltai Suomija, Reikjavikas ir jausmingos poetiðkos kalbelës apie Ariadnës siûlà, visada parvesiantá namo. Suvedþiotà Ariadnæ kontroliniu ðûviu á galvà pribaigë laisvasis Voroðilovo ðaulys Michailas Uljanovas, o stebuklingà siûlà, kaip legendiná trofëjø, áteikë vyriausiajam Kremliaus dantistui, idant VIP pacientams pramasaþuotø pavargusius tarpudanèius. Prisimenu tris Stanislovo Kuzmos Mûzas ant Nacionalinio stogo, jau net ne Mûzas, o Erinijas, sopulingai klykianèias Að emigruosiu!, Að þudysiu!, Að tapsiu þvaigþde!. Nors misija beveik neámanoma, aukø dar, tikëtina, bus. Budraièio Liugos ðmëklø protokolas. Prisimenu Jonà Vaitkø, palikusá Rusdramá savieigai ir sëkmingai aptarnaujantá kitus teatrus. Nors kaþkada kandidatuodamas á vadovo postà ðvelniai, minkðtai tikino: Tiktai pradëtà Svajoniø piligrimà Maþajame uþbaigsiu, o tada jau tikrai daugiau niekur, në ðast.... Prisimenu, kad tuomet pagalvojau mëto pëdas, kalba netiesà gal net pats nesuprasdamas, jog paprasèiausiai meluoja. Águdæs permanentinio sunkmeèio rezistentas. Prisimenu naujàjá Panevëþio Juozo Miltinio dramos teatro vadovà Romualdà Vikðraitá, kuris, vos apðilæs kojas teatre, vadovaudamasis atseit estetiniais motyvais oficialiai kreipësi á Keliø policijà, siûlydamas pro teatrà vaþiuojantá automobiliø srautà nukreipti prieðinga kryptimi. Taip esà bûtø ne tik graþiau, bet ir garbingiau, nes ðiuo metu automobiliø vairuotojai ir keleiviai priversti atsukti nugarà ne tik paèiam teatrui, bet ir jo ákûrëjui J. Miltiniui. Prisimenu, kad perskaitæs ðià keistà þinià pagalvojau, jog R. Vikðraitis yra labai labai seniai specifine prasme savaip iðprotëjæs þmogus ir Panevëþio teatrui nelabai pasisekë. Prisimenu agrarinio mûsø tautos razbaininko Tado Blindos jaunesnájá brolá, taurøjá Motiejø Algá Matulioná, kuris ðeðiolika metø Teatro sàjungoje vieðpatavo ir tvarkësi taip, kad ið jos liko tik kraujas ir pelenai. Prisimenu Gintaro Varno aimanà, kad jis daugiau niekada niekada nebebalsuos uþ konservatorius. Prisimenu Oskarà Korðunovà, ðá rudená pareiðkusá, kad OKT, vienuolika metø vykdæs Nacionalinio dramos teatro misijà, dabar, praradæs savo bûtàjà svarbà visuomenëje, pagaliau traukiasi á maþesnes erdves, paribius. Gal ið tiesø mûsø teatras kartais tarytumei ta neágali, stebuklinë autistinë dukra, ákalinta liguistoje, tëtuðiðkoje (po)sovietinio Prospero pasàmonëje?.. Prisimenu virð paribio naktiraðèiø stabiliai levituojantá Konstantinà Borkovská kad ir á koká teatriná renginá uþklystum, visada orø, pasitempusá, su tamsiais akiniais, plaèiakraðte fetrine skrybële ar sidabru siuvinëta juoda tiubeteika, raudona roþe rankoje, visu kûnu masyviai græþiantá, koðiantá, rûðiuojantá, klasifikuojantá auditorijos-publikos þanrinius porûðius, emocinæ konsteliacijà ir galvoje rikiuojantá bûsimø raðiniø antraðtes, pastraipas, iðnaðas, paantraðtes, savøjø teatrologiniø áþvalgø kolontitulus. Prisimenu, kad kada nors viso to nepaprastai trûks. Kai blausëjanèios sàmonës ekrane, anot Rolando Rastausko, palengva ásiþiebs nesvariai siûbuojantis uþraðas Villa Alzheimer. Ir tada kiekvienà mielà dienà brëkð sutemusios, apatiðkos Kalëdos. Ir personalo skyrius ðvæsti leis tik be kûèiukø, aviþø kisieliaus, vyno ar aguonø pieno. Ne tik ðventës, bet nuolat su mumis Kas iðliko atminty po prabëgusiø teatriniø metø Konstantinas Borkovskis Sielon ásmigo Dalios Tamulevièiûtës þilagalvës mokytojos Marijos Bakanavièienës þodþiai per reþisierës vardo teatrinio festivalio uþdarymà Varënoje. Ji kalbëjo, kad teatro menas suteikia ðventiðkumo, sielos pakylëjimo akimirkø, galimybæ atitrûkti nuo pilkos kasdienybës ir pasinerti á prasmingø, kilniø minèiø ir jausmø pasaulá. Tos paèios giluminës prasmës persunktas man pasirodë svarbiausias, mano galva, metø teatrinis ávykis Ramunës Marcinkevièiûtës knyga Patirèiø realizmas apie reþisieræ Dalià Tamulevièiûtæ. Á pirmà planà ðiemet vël iðkilo teatro vadybininkai Audronis Liuga, Martynas Budraitis, Audra Þukaitytë, Audronis Imbrasas, Sigitas Klibavièius ir kt. Jie padovanojo mums labai ávairaus formato, masto, turinio ir svorio festivalius. Naujosios dramos akcija, plastinio ir lëliø teatro Skrajojantis festivalis, Naujojo cirko savaitgalis, Sirenos, Versmë bûtent ðie teatriniai renginiai neðë pagrindiná ðventiðkumo, gyvybingo teatriðkumo krûvá. Kaip iðplëstinis, savo prasmëmis toli besidriekiantis festivalis, buvo sumanytas ir naujas Nacionalinio dramos teatro sezonas. Taip jis ir vyksta, ir jo premjerø serija Fundamentalistai, Chaosas, Tautos prieðas, Iðvarymas tæsiasi, nors ir praradome ðio proceso spiritus movens, scenografæ Jûratæ Paulëkaitæ. Teatro meno metraðtininkø gildijoje sumaiðtis. Ðiemet vyko dvi ádomios jaunø teatrologø konferencijos, viena surengta Kauno Vytauto Didþiojo universitete, kita Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino akademijoje, bet jø praktiniø rezultatø gausos kol kas nematyti. Teatrinëje periodikoje tebetrûksta raðiniø apie premjeras ir kitas mûsø profesionaliojo teatro realijas, trûksta raðanèiøjø, galop katastrofiðkai trûksta paèiø teatriniø leidiniø. Teatro kritika iðvirsta á savotiðkà klubinæ veiklà. Ðiokio tokio palengvëjimo suteikë þinia, kad du deðimtmeèius trukæs gëdingas mûsø profesionaliojo teatro reiðkinys Teatro sàjungos veikla vis dëlto iðseko. Ðiemet kaip niekada tapo aiðku, Eugenija Bendoriûtë ir Aleksandras Rubinovas Kauno kamerinio teatro spektaklyje Penki vakarai (reþ. Algimantas Pociûnas) G. ÈESONIO NUOTR. kad mûsø periferijos teatrai gyvena visai kità gyvenimà nei sostinës. Kauno, Klaipëdos teatrai gyvuoja ekstremaliomis sàlygomis, t.y. statybos aikðtelëse, Panevëþio teatras kuria patirdamas organizaciniø ðokø terapijà, Ðiauliø teatras iðnyko ið bendro horizonto, pasinëræs á savo jubiliejiniø nuotaikø sûkûrá. Bet ryðkiai suþiba festivaliai Rokiðkyje, Kaune, jau minëtas Varënoje. Laikui bëgant, atminty iðlieka áspûdþiai ir nuotrupos, kuriø reikðmë iðkyla vëliau. Iðvardinsiu keletà jø ið prabëgusiø metø: Rûtos Staliliûnaitës atsisveikinimo monologas ið áraðo, nuskambëjæs per Tarptautinës teatro dienos iðkilmes; Mortos monologo ið Just. Marcinkevièiaus Mindaugo dvigubas Eglës Gabrënaitës ir Aldonos Januðauskaitës skaitymas per Poeto atminimo minëjimà; trykðtantis Aldonos Bendoriûtës teatraliðkumas atgaivintame Kristiano Smedso spektaklyje Liûdnos dainos ið Europos ðirdies ; ðvelnia nostalgija imantis uþ gerklës Eugenijos Bendoriûtës ir Aleksandro Rubinovo duetas Kauno kamerinio teatro spektaklyje Penki vakarai ; neiðnaudotu artistiðkumu sujaudinæs Jûratës Onaitytës epizodinis vaidmuo Kauno dramos spektaklyje Antigonë Sibire ; aktoriaus ir vienuolio Kæstuèio Marèiulyno ne ðio kraðto veidas monospektaklyje Yukio Mishimos Aukso ðventykla ; cezario grupës aktorës Vilmos Raubaitës iðorinis ir vidinis þanro perteikimo tobulumas spektaklyje Nutolæ toliai ; aktorës Severijos Januðauskaitës kerintis nieko neveikimas spektaklyje Persona ; aktoriaus Vytauto Anuþio galingas temperamentas, iðtisine raudona gija brëþiamas per visus jo ðio sezono vaidmenis skirtinguose teatruose; aktoriaus Valentino Kirejevo spindinèios akys Rusø dramos teatro spektaklyje Tas, kuris gauna antausius ; tobula plastinë, sceniðka ir turinio suvokimo harmonija trupës La Scabreuse ið Prancûzijos spektaklyje Taitlas ( Nau- N UKELTA Á 3 PSL. 2 psl. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968)

3 T e a t r a s Iðtremtieji, iðsilaisvinusieji Kalendoriniams teatro metams baigiantis Rasa Vasinauskaitë Nekyla ranka raðyti apie praeinanèius teatro metus be dar vienos premjeros. Ðávakar LNDT rodo Mariaus Ivaðkevièiaus ir Oskaro Korðunovo Iðvarymà, suintrigavusá ne tik tema, bet ir netikëtu pristatymu, surinkusiu þurnalistus ir smalsuolius Vilniaus oro uoste. Stengiuosi nepasiduoti reklaminiams triukams, bet jauèiuosi lygiai tokia pati jø ákaitë kaip ir tie, kuriø dëmesá dar rudens pradþioje apðaudë trys grësmingi naujàjá LNDT sezonà þadantys stendai. Vienas jø, be abejonës, buvo skirtas Iðvarymui, apie kurá dabar, prieð premjerà, skelbiama: Ten didesnës galimybës nebûti. Graþus Londono atvirukas, kurá laiko nuo darbo sudirþusios rankos pajuodusiom panagëm... Laukiant dar vieno mito nuvainikavimo, atrodo, neámanoma sudëlioti visø taðkø ant i. Juolab kad, þvelgiant á 2012-øjø pradþios LNDT repertuarà, matyti po intensyvaus starto gráþtantis normalus, jei nesakyti silpnokas, kvëpavimas vaidinami ankstesniø sezonø spektakliai. Man ðie kalendoriniai teatro metai siejosi su naujai atrastomis senomis temomis. Jø ne taip jau ir daug krizë, atskirtis, desperacija, ásisukusios á gyvenimo kasdienybæ ir paveikusios þmoniø santykius, tapatybæ, bûtá. Tik ðákart ir kasdienybë, ir santykiai turi labai aiðkià laikinæ ir geografinæ apibrëþtá viskas vyksta ne ðiaip sau, bet su mumis, kurie ðtai jau du deðimtmeèius tempiam paskui save praeities naðtà. Ivaðkevièius sako savo pjesëje panaudojæs lietuviø emigrantø Londone kalbà tokià, kokia yra tos kartos, kuri maþdaug prieð dvylika metø buvo jaunimas. Ði kalba atkeliavo ið tos praeities... Korðunovas statë Shakespeare o Audrà, o pastatë Mirandà A TKELTA IÐ 2 PSL. jojo cirko savaitgalis ); dailininko Jono Arèikausko prasmiø, kultûriniø asociacijø ir didþiuliø uþmojø svaiginantis derinys spektaklyje Þuvëdra (teatras Baltijskij dom, reþ. J. Vaitkus); Beno Ðarkos kertinis teatraliðkumas dulkiø kamuoliuose ir liepsnose; aktoriaus Povilo Budrio saviþudiðkai uþsikrautas ant peèiø sezono pradþios startas spektakliuose Fundamentalistai, Miranda, Nusiaubta ðalis ; dailininkës Martos Vosyliûtës sielos klyksmas kompozicija pagal jos paèios pjesæ ðiø metø Versmës skaitymuose; aktoriaus Imanto Preco harmoniðkas susiliejimas su vaidinimo tema ir valdomu objektu Lëlës teatro spektaklyje Jûratë ir Kastautas ; þilagalvio Jono Vaitkaus beatodairiðkas ðuolis á audringus socialinio teatro vandenis, jo virtuoziðkas masuotës valdymas spektaklyje Tautos prieðas ; provokuojanti J. Miltinio teatro spektaklio Hanana, kelkis ir eik scenografija, uþburianèios aktoriø intonacijos ir nepamirðtami veidai; aktoriø ir publikos azartiðkas bendravimas OKT spektaklyje Dugne per gastroles Klaipëdos Menø doke ; epiðka spektaklio Nusiaubta ðalis laiko tëkmë, vyriðkas klaipëdieèiø Igorio Reklaièio ir Gintaro Èajausko ryþtas spektaklyje Emigrantai ; laime ðvytinti Rûta Oginskaitë Rusø dramos teatro scenoje per jos knygos apie Vladà Bagdonà pristatymà; neregëtos tragedijos gelmës Eglës Gabrënaitës Vasos Þeleznovos þvilgsnyje... Tikriausia buvo dar daug visko, kas bëgant laikui iðkils atminty. Ir metai dar nesibaigë dar laukia dvi premjeros: Iðvarymas Nacionaliniame dramos ir Eglutë pas Ivanovus Rusø dramos teatruose... Nepamirðtamø áspûdþiø sàraðas neiðvengiamai keisis, ir tai suteikia optimizmo. O svarbiausia vertybë kad buvome kartu. Prosit! Miranda þiaurià pasakà apie neágalià mergaitæ, uþaugintà tëvo, kuris jà auklëjo ir paþindino su pasauliu, skaitydamas ðià pjesæ. Visad mëgstantis ávesti þiûrovus á savo spektaklio kontekstà, reþisierius prieð premjerà paaiðkino tai disidentinë sala Sovietø Sàjungoje, á ðià salà iðtremtas kûrëjas, intelektualas. Pirmosios aliuzijos akivaizdþios reþisierius ir dailininkas Dainius Liðkevièius restauruoja ankðtà sovietiná kambará, pilnà knygø ir daiktø, ðeimininkas gaudo antena radijo bangas, nespalvotas televizorius transliuoja Vremia ir Gulbiø eþerà, o prikaustyta prie fotelio nebyli jo duktë bando atkartoti balerinos plastikà. Mergaitë taps Miranda, pavirs Arijeliu, paðoks, iðsilaisvinusi ið savo kokono-kûno, bet iki to turës patirti visus ámanomus iðbandymus prievartà, iðdavystæ, kanèià, kuriuos jai vis ruoð tëvas, apsiðarvuodamas kantrybe, uþgerdamas degtinës ir pats suvaidindamas svarbiausius Audros personaþus. Þiûrëti Mirandà nëra lengva, turbût ne kà lengviau jà vaidinti, aktoriams Airidai Gintautaitei ir Povilui Budriui kuriant nebe vaidmenis, o tarsi vaikðèiojant pasàmonës aðmenimis. Korðunovas savo spektakliuose daþnai naudoja uþdraustà technikà atgrasius, brutalius vaizdinius ar ausá rëþianèius garsus, pritvinkusius kaþin kokios infernalinës jëgos. Èia ði technika iðkalbinga ji áneða átûþio, pasiprieðinimo ir savæs áveikimo gaidà, kuri áprasmina ne tik ðio vieniðiaus, bet apskritai kûrybos-audros aktà, kai svarbi tampa kiekviena aplinkos ar po ranka pakliuvusi detalë, ákaitinta sàmonë nevarþomai nuklysta á tolimiausius vaizduotës pasaulius, o ðiam aktui pasibaigus neiðvengiamai ateina mirtis. Lietuvoje, kitaip nei uþsienyje, Miranda nesulaukë ávairesniø interpretacijø, nors bûtent ðiuo spektakliu reþisierius priartëjo prie menininkui itin jautrios temos kokias mirandas ir kaip sukuria iðtremtieji. Ir tas sovietinis kambarys neatsitiktinis per já Korðunovas nuklysta á savo vaikystës, jaunystës laikus, Prosperui suteikdamas anuometinio keistuolio pavidalà. Iðvyto, iðduoto, paþeminto þmogaus, kurio galvoje dûzgia to laiko herojø frazës ir kurá kankina ðekspyriðkiems nusikaltimams prilygstanti patirtis. Miranda apglëbia tikrovæ ir svajoniø, sapnø pasaulius, kur sapnai vis tiek yra stipresni realizmà iðkreipia teatrinis siurrealizmas, ir supranti, kad ði iðtrëmimo sala, ðis tirðtas atpaþástamø (ar supaþindinanèiø) daiktø kambarys nëra vien istorinë nuoroda. Tai mitinë atminties teritorija, persmelkta trauminio patyrimo. Traumas galima sublimuoti, atmintis atðiauri, bet vis tiek yra vienintelë priebëga tam, kas jà turi. Prosperas kuria Mirandà ið savo traumø ir atminties, per jà iðlaisvina savo sielà. *** Apsivalymo motyvai, Jono Juraðo þodþiais tariant, bûdingi tiems ðiømeèiams spektakliams, kuriuos statë vyresni reþisieriai. Ir turbût nieko keista kai kas svarbaus liko neiðsakyta, neatverta, kas susijæ bûtent su ta traumine atmintim. Ne todël, kad spektaklá bûtø norima paversti istorijos pamoka, o greièiau tam, kad jis suþadintø kitoká atpaþinimo jausmà. Aristotelis tai vadino anagnorisis perëjimu nuo neiðmanymo prie paþinimo, kuris suteikia naujà þinojimà. Juraðas Kauno dramos teatre stato jaunos suomiø autorës Sofi Oksanen Apsivalymà apie moterá, kuri pasiraðo sesers iðtrëmimo nuosprendá; Kauno kamerinis teatras vaidina Daivos Èepauskaitës Dienà ir naktá pjesæ apie susipynusius þydø ir lietuviø likimus ir neuþgyjanèià holokausto þaizdà; Aidas Giniotis su Atviro rato komanda (auto)biografinius pasakojimus paverèia biografinëmis realiø þmoniø, susidûrusiø su karo tikrove, istorijomis. Galbût toks atsisukimas atgal kai kam gali sukelti ironiðkà ðypsná, bet kiekvienas ðiø menininkø á klausimà kodël, manau, atsakytø kaip Èepauskaitë: Todël, kad esu lietuvë, todël, kad tai mûsø visø istorija, ir todël, kad man ne tas pats, kas vyko, vyksta ar vyks Lietuvoje. Prie ðiø spektakliø priskirèiau ir Rolando Atkoèiûno Hanana, kelkis ir eik, ir Jono Vaitkaus Visuomenës prieðà dël tos paèios man ne tas pats prieþasties. Atkoèiûnas ir scenografas Martinas Vilkaris rusø dramaturgo Germano Grekovo pjesës veikëjus apgyvendina skurdþioje ir pabrëþtinai natûralistinëje aplinkoje kaimo troboje, kur miegama, valgoma, geriama, sergama, mirðtama ir karðtligiðkai skaitomos knygos. Reþisierius pakeitë veikëjø vardus ir vietovardþius lietuviðkais, tuo papiktindamas Panevëþio þiûrovus, áþvelgusius spektaklyje tik nesiliaujanèios girtuoklystës ir nepakeliamos buities atvaizdavimà. Nors nei girtuoklystë, nei dvasinis ar moralinis nuosmukis èia neeskaluojami. Vienà svarbiausiø vaidmenø kuria reþisieriaus specialiai ið Kauno dramos teatro pakviesta aktorë Inesa Paliulytë jos smulkutë, tûkstanèius maþyèiø þingsneliø per dienà savo troboje nueinanti Liuda tik ðtai taip atsiribodama nuo visko, kas galëtø sukelti kokius nors jausmus, áveikia bergþdþiai bëganèio laiko tuðtumà. Kaip ir Algirdo Paulavièiaus vaidinamas Liudos vyras Juozas ëmæs ir nutilæs vienà dienà, nes nëra kà ir dël ko kalbëti; arba Rimanto Tereso Vaclovas, inteligentiðkas ir ramus þmogus, atsibastæs ið kito kaimo pas Liudà, tapæs ánamiu, nes pajautæs visiðko apakimo ir mirties vienatvëje grësmæ; arba Vidmanto Fijalkausko peraugæs, bet proteliu ástrigæs jauniausias Liudos sûnus Stasiukas, pildantis savo vyriðkus troðkimus kumðèiu, o dvasiná alká knygomis... Ðie þmonës irgi ið praeities, likusieji ir savaip iðtremtieji. Nesakau, kad ðie spektakliai atveria naujus teatro kelius, sukreèia neiðbandyta forma. Naujumo troðkimas ðiandien, kai garsiausi pasaulio eksperimentatoriai atrodo besisukà tarp savo eksploatuojamø priemoniø ir þiûrovai jø spektakliuose vis daþniau nuobodþiauja, darosi nepasiekiamu uþdaviniu. Net ðiømetës Sirenos nebeástengë pramuðti ðios nuobodþio sienos, siûlydamos paribinius, suprask, netradicinius teatro pavyzdþius. O Naujosios dramos akcijoje vienintelis Maþas pasakojimas privertë suklusti ir iðgyventi dokumentiðkà, nes asmeniðkà, kûrëjo patyrimà. Tad ir minëti lietuviø spektakliai svarbûs ðiuo asmeniðkumu, individualia praeities ir dabarties pajauta, kuri priverèia ásiþiûrëti á savo istorijà ir savo antiherojus tuos, kurie iðdavë ir slëpë, mylëjo ir þudë, atsidûrë skirtingose barikadø pusëse kaip vieno kaimo ar kiemo vaikai. Jûratë Paulëkaitë norëjo, kad Visuomenës prieðas perþengtø teatro ribas, Ibseno tekstas veiktø tiesiogiai, be metaforizuoto tarpininkavimo kad bûtø aiðku, jog viskas vyksta èia, dabar, su mumis ir ið tikrøjø. Vaitkaus spektaklis pa- D. MATVEJEVO NUOTR. siekë savo tikslà, bent prieð ir po premjeros sukëlë audringas reakcijas. Ið tikrøjø senokai teatras taip buvo ásirëþæs á saugios ir tingios, prasisiekusios visuomenës krantà, kad bûtø apkaltintas atpaþintais tarybiniais lietuviðko teatro dþiaugsmais. Koks graþus ðis atminties / praeities blykstelëjimas, uþdegæs nuoðirdø atpaþinimo ánirðá. Pasirodo, kad ir kaip bûtume iðoriðkai pasikeitæ, vartotume naujus þodþius ir gyventume kitoká gyvenimà, vis tiek esame ið tos paèios praeities. *** Naujausioje savo knygoje Jausmø repeticijos. Metai su Vladu Bagdonu teatro ir kino kritikë Rûta Oginskaitë susigràþina aktoriø. Vladas Bagdonas atsiveria kaip gyvas, kasdieniðkas þmogus su savo trûkumais, nuotaikomis, net ligomis. Knyga gimë ið autorës noro matyti aktoriø scenoje ir puslapiuose uþfiksuoti tà nepakartojamà jausmà, koká jai sukëlë vienas ar kitas Bagdono suvaidintas vaidmuo. O iðsiliejo visa tai á servantesiðkas novelesdienoraðtá, kur aktoriaus klajonës ir kelionës po prisiminimø ir teatro lankas primena donkichotiðkus nuotykius. Na kad ir toks: 13 skirsnis, kuriame Bagdonas pradeda nebesuprasti, ið kur jis ir á kur keliauja, o gráþæs namo gauna stulbinamà gimtadienio dovanà. Dovana ið gyvenimo realybës ir visai nedþiaugsminga (ástatymas panaikinti pensijas uþ nuopelnus), taèiau knygoje ir ji uþima savo vietà. Bagdonas pernelyg tiesus, skaidrus kaip þmogus, èionykðtis, ið ðios rampos pusës, kad kurtø apie save legendas. Taèiau su autorës pagalba leidþiasi á jos avantiûrà pasakoja, dalijasi, raðo, palikdamas jai laisvæ sudëti viskà á ðelmiðkà ir subjektyvø aktoriaus romanà. Oginskaitës knyga turi uþtaiso sukelti toká pat aþiotaþà kaip Prezidento dienoraðèiai iðties matai skirtumà tarp spektaklinio ir realaus Bagdono, tarp vaidmenø ir to, kaip juos iðlukðtena pats aktorius. Autorë skrupulingai fiksuoja Bagdono metus, vis sugráþdama prie svarbiausio Otelo vaidmens, bet tikrasis knygos motyvas dar kitas sustabdyti tirpstanèià atmintá, uþraðyti autentiðkà patirtá. O iðsilaisvinusieji ðviesios atminties Jûratë Paulëkaitë, Vida Savièiûnaitë, Algë Savickaitë... 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968) 3 psl.

4 Ð o k i s Tikintis atsinaujinimo Baleto metai Helmutas Ðabasevièius 2011-ieji Lietuvos baleto istorijoje iðliks kaip permainø metai jiems baigiantis su nerimu þvelgiama á prieká, viltingai tikintis kokybinio artistiniø pajëgumø atsinaujinimo. Vadovai Rudená LNOBT baleto trupës meno vadovës postà paliko Tatjana Sedunova, ðias pareigas ëjusi nuo 1993-øjø. Baleto gyvenime tai ypaè ilgas laikotarpis, kurio reikðmæ ðokio meno raidai dar reikës ávertinti. Per aðtuoniolika metø atnaujinti arba pastatyti beveik visi klasikinio baleto repertuaro spektakliai, Lietuvos þiûrovai supaþindinti su daugelio XX a. pabaigos XXI a. pradþios Rusijos choreografø darbais, Lietuvoje dirbo ir kelis originalius pastatymus sukûrë vienas kitas Vakarø Europos choreografas. Vis dëlto psichologinis klimatas baleto trupëje nebuvo tinkamas iðryðkëjusios ir pavieðintos problemos paskatino ieðkoti naujo baleto trupës vado, juo tapti pakviestas choreografas Krzysztofas Pastoras Varðuvos nacionalinio baleto vadovas ir reziduojantis Nyderlandø nacionalinio baleto choreografas. Baleto direktorës pareigas pradëjo eiti Rûta Railaitë-Butvilienë M.K. Èiurlionio menø mokyklos auklëtinë, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistë, nuo 1993-øjø dirbusi pedagoginá baleto darbà Venesueloje. Naujøjø baleto vadovø planai, pristatyti gruodþio 6 d., greitø permainø neþadëjo ir skambiais pavadinimais nesiðvaistë, taèiau pirmasis þingsnis baleto artistø choreografiniø bandymø dirbtuvës Kûrybinis impulsas ir vieðas naujø choreografiniø epizodø koncertas gali ið letargo paþadinti Lietuvos choreografijà ir tapti rimta paskata ðiai vegetuojanèiai Lietuvos teatrinës kûrybos srièiai atsinaujinti. Spektakliai Kiek vienpusiðka, á klasikiná paveldà ir Rusijos ðiuolaikinæ choreografijà orientuota T. Sedunovos baleto vizija dar 2010 metais, minint Lietuvos baleto 85-metá, inspiravo naujà, specialiai Lietuvos baleto trupei sukurtà Leo Delibes o Kopelijos versijà, kurià pastatë choreografas Kirilas Simonovas ir dailininkas Michailas Ðemiakinas. Tai ryðkus, choreografiðkai ir vizualiai savitas spektaklis, iðliekantis dabartinio repertuaro lyderiu ir galintis bûti ádomus ne tik mums, bet ir plaèiau ðiuolaikinës choreografijos tendencijomis besidomintiems baleto mëgëjams. Taèiau ilgà laikà vyravusias Lietuvos baleto repertuaro kryptis aiðkiai apibûdino ir istoriniu vadinamas rugsëjo d. vykæs LNOBT bei Estijos teatro Estonia apsikeitimas spektakliais suprantama, sàlygotas ir nevienodø nacionaliniø scenø masteliø. Vienaip ar kitaip, estus supaþindinome su Rusijos choreografø Vladimiro Vasiljevo Romeo ir Dþuljeta (1993) ir Boriso Eifmano Raudonaja Þizel (2001), mainais gavome D. Britanijos ðokio kûrëjø Davido Nixono Tris muðkietininkus (Ðiaurës baleto teatro spektaklis, sukurtas 2006, á Estijà perkeltas 2009-aisiais) ir Kennetho McMillano Manon (spektaklis, sukurtas dar 1974 m., Taline pastatytas ðiø metø balandá). Per keliolika metø visiðkai nuskurdusi lietuviðkos choreografijos afiða ðiais metais mëgino atsinaujinti, taèiau paskutinë lietuviðko baleto Barbora Radvilaitë premjera repertuare atsirado vien todël, kad nutrûko derybos su Rolando Petit baleto Pikø dama statytojais. Ðis ambicingas choreografës Anþelikos Cholinos darbas pastatytas su geriausiais ketinimais ir didele atsakomybe ir sau, ir Lietuvos baletui, taèiau kokybiðkai naujo impulso nei ðokëjams, nei þiûrovams nepateikë. Tiesa, pirmà kartà per pastaruosius deðimtmeèius pagrindiná vaidmená ðiame spektaklyje atlieka kviestinë solistë Klaipëdos muzikinio teatro artistë Beata Molytë, jà choreografë pamëgo po jos sukurto vaidmens ACH teatro ðokio spektaklyje Ana Karenina. Spektaklio bendraautoriø scenografo Marijaus Jacovskio ir kostiumø dailininko Juozo Statkevièiaus pastangos taip pat vertos pagarbos bet vis dëlto nesukuria tos meninës kokybës, kuria besàlygiðkai galëtum dþiaugtis ir didþiuotis. Melodramatiðka istorija, tikrø asmenybiø vardais pavadinti personaþai tampa panèiais, trukdanèiais spektakliui pakilti á abstraktesnës choreografinës fantazijos erdvæ. Kurá laikà vienintelë didesnës apimties ðokio spektaklius staèiusi Anþelika Cholina sulaukë konkurento nuo 2010 m. veikianèios nedidelës baleto trupës ambicingu pavadinimu Baltic Ballet Group. Jos vadovë, choreografë ir reþisierë Marija Simona Ðimulynaitë ðiais metais sukûrë du naujus vienaveiksmius spektaklius: Arachnë ir Diagnozë: vyras, jie rodomi Ðokio teatre. Gruodþio pabaigoje vienø metø sukaktá ðvæsianti trupë dar turës pakovoti dël savo vietos Lietuvos baleto þemëlapyje. Ðokëjai 2011-aisiais scenoje jau nebematëme Eglës Ðpokaitës, su atlikëjos karjera atsisveikinusios 2010 m. gruodþio 4 d. jubiliejiniame Kopelijos spektaklyje. Visà savo energijà ji skiria Eglës ir Kristinos baleto mokyklai, kuri, pradëjusi savo veiklà dar uþpernai, atrodo, ásibëgëja ir nebeketina apsiriboti vien sostinës vaikø mokymu ðiemet atidarytas mokyklos filialas Kaune. Gruodþio 18 d. Rusø dramos teatre vyko jau tradicinëmis tampanèios Kopelija N UOTRAUKA IÐ LNOBT ARCHYVO parodomosios mokyklos pamokos. Nemaþai maloniø áspûdþiø ðiais metais galima sieti su Olga Konoðenko, dabartine Lietuvos baleto trupës primabalerina. Pastebimai subrendo jos Olimpija Kopelijoje þavi ðokëjos judesiø organiðkumas, muzikalumas, raiðkiai jungiamos choreografinës frazës, taip pat hofmaniðki ðio personaþo artistinio pavidalo ðtrichai. Neseniai (11 25) Konoðenko pirmà kartà atliko Marinos vaidmená Mikio Theodorakio balete Graikas Zorba ir átaigiai perteikë uþ savo teisæ jausti ir mylëti kovojanèios moters paveikslà. Naujausias balerinos darbas pagrindinis Barboros Radvilaitës vaidmuo (12 15). Taèiau ðokëjà buvo galima matyti ne tik pirmosiose programø eilutëse atkreipia dëmesá ir smulkesnës jos partijos, kurias artistë atlieka nuotaikingai ir grakðèiai pavyzdþiui, Pas de trois Piotro Èaikovskio Gulbiø eþere (11 03). Vis dar gyvi pavasariniai Don Kichoto áspûdþiai èia Konoðenko pirmà kartà atliko Mersedes vaidmená, o prie ðio pasirodymo sëkmës prisidëjo ir vienu ryðkiausiø 2011 m. debiutu vadintinas Kipro Chlebinsko Espados vaidmuo. Sava Lietuvos baleto trupëje jau tapo Anastasija Èumakova, atliekanti visas klasikinio repertuaro partijas ásiminë jausmingas, raiðkus jos sukurtas Nikijos paveikslas Bajaderëje (10 22), trapus Odetos ávaizdis Gulbiø eþere (11 03). Ðá sezonà á scenà gráþo Miki Hamanaka, jos virtuoziðko ðokio Vilniaus publika buvo pasiilgusi. Taèiau ne tik ðokio technika þvilgsná kreipia ði balerina paskutinis Adolphe o Adamo Þizel spektaklis (11 02) sudomino naujais artistiniais ir choreografiniais niuansais ir pirmajame, ir ypaè antrajame veiksme, kurio adagio buvo suðoktas lengvai, poetiðkai, su subtiliais minoriniais romantizmo atspalviais kuriant vëlës ir jos þemiðkojo mylimojo jausmø dramà. Muzikoje tirpstanèios tikslios pozos, netikëtos pakëlimø kryptys, ore sustingstantys balerinos siluetai vienas kità puikiai jauèianèiø gyvenimo ir scenos partneriø Miki Hamanakos ir Aurimo Paulausko bendros kûrybos rezultatas. Ðá sezonà naujausiø spektakliø Kopelijos ir Barboros Radvilaitës vaidmenis be pamainos, su vis stiprëjanèia artistine átaiga ðoko Martynas Rimeikis, atliekantis ir nemaþai charakteriniø vaidmenø. Bet atidesná þiûrovà domino ir smulkesni debiutai: artistinæ karjerà ápusëjæs Igoris Zaripovas puikiai parengë Juokdario vaidmená Gulbiø eþere (11 03), teko matyti ir temperamentingà jo, kaip Indø ðokio solisto, debiutà Bajaderëje (10 22). Jauni ðokëjai Kristina Gudþiûnaitë ir Voicechas Þuromskas pirmà kartà ðoko áterptiná pirmojo Þizel veiksmo Pas de deux (11 02), be to, Gudþiûnaitë Bjankà Dezdemonoje (11 16), Þuromskas Princà Snieguolëje (10 02). Ðokëjø vyrø gretas papildë keli Baltarusijos valstybinio choreografijos koledþo auklëtiniai Genadijus Þukovskis ir Stanislavas Semianiura jau parengë Princo vaidmenis ðventiniuose Spragtuko spektakliuose (12 06 ir 12 18) ir kitas maþesnes partijas Gulbiø eþere, Snieguolëje, Mieganèiojoje graþuolëje. Tolimesniuose darbuose tikriausiai iðryðkës ir artistinës ðiø atletiðkø artistø ðokio savybës. Istorija Ðiais metais buvo parodyta dëmesio ir Lietuvos baleto istorijai: pasirodë knyga Deimantø ieðkotoja: apie baleto artistæ, pedagogæ, ðokio istorikæ ir kritikæ Lidijà Motiejûnaitæ ( Krantø redakcija ), iðleistas DVD albumas apie baleto solistà ir pedagogà Jonà Katakinà, já sudaro pavasará Rusø dramos teatre vykusio vakaro Mano baletas, skirto Jonui Katakinui atminti (reþisierë Laima Adomaitienë), áraðas bei dokumentinis filmas Baleto aristokratas (reþisierius Linas Augutis). Ðokio mëgëjus pasiekë ir Mariaus Kraptavièiaus pokalbiø su ðokio menininkais knyga Ðokio alëjomis ( Versus aureus ). Mokykla Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos Baleto skyriuje ðiais metais taip pat nestigo ávykiø. Prieð metus parengtà Leo Delibes o Kopelijà Ðokio teatre papildë dar vienas spektaklis Baltaragio malûnas pagal Viaèeslavo Ganelino muzikà (premjera 03 20), kur sceninës ir artistinës patirties ágyja visø Baleto skyriaus klasiø moksleiviai. Skyriui nuo rudens vadovauja ðiuolaikinio ðokio kûrëja Lina Puodþiukaitë, jos pastangomis mokykloje pristatyta knyga Deimantø ieðkotoja. Per pristatymà apie Lidijà Motiejûnaitæ kalbëjo buvæ jos mokiniai ir kolegos, taip pat buvo surengtas nedidelis koncertas jame parodytos Loretos Bartusevièiûtës ir Jekaterinos Deineko sukurtos kompozicijos, ðoko skyriaus moksleivis Laurynas Vëjelis Dþun (pedagogas Danielius Kirðys). Lapkrièio 17 d. ávyko Ðokio teatro paðventinimo iðkilmës, ðventino kunigas dr. Hansas Friedrichas Fischeris, mokyklos globëjas ir rëmëjas. Ðia proga buvo surengtas ir koncertas giedojo Romualdo Graþinio vadovaujamas mokyklos choras, M.K. Èiurlionio ir kitus kûrinius grieþë Styginiø kvartetas (mokytoja Audronë Vainiûnaitë) ir Smuikininkø ansamblis (vadovas Artûras Ðilalë). Baleto skyriaus moksleiviai Grytë Dirmaitë (mokytoja Graþina Dautartienë), Samanta Lachinaitë (mokytoja Beatrièë Tomaðevièienë), Karolis Ðemetas, Jeronimas Krivickas, Arnas Kunavièius (mokytojas Petras Skirmantas), Jonas Laucius (mokytojas Aleksandras Semionovas), Ernestas Barèaitis (mokytojas Danielius Kirðys) parengë sudëtingø klasikinio repertuaro variacijø programà, taip pat parodyta kompozicija Jûra vandenynas ir iðtrauka ið spektaklio Baltaragio malûnas. Premjera Paskutinë ðiø metø baleto premjera, suplanuota dar prieð pusmetá, garantuoja þiûrovø dëmesá tai baletas Þydrasis Dunojus pagal Johanno Strausso muzikà. Spektaklá stato Lietuvoje þinomi kûrëjai: choreografas Andrejus Melanjinas (jo Spragtukas nuo 1996-øjø rodomas iki ðiol) ir jau ðeðis spektaklius sukûræs scenografas ir kostiumø dailininkas Viaèeslavas Okunevas. Romantine parodija paties choreografo pavadintas spektaklis þiûrovus nukels á XIX XX a. sandûrà, kurios fone rutuliosis pagrindiniø herojø meilës trikampis. Kaip klostysis Lietuvos baleto trupës, naujøjø jos vadovø ir publikos romanas, paaiðkës naujøjø 2012 metø kalendoriuje. 4 psl. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968)

5 M i e s t o v e i d a s Vilnius toks keistas miestas, kuris atsikelia Pokalbis su Vitu Karèiausku Iðgyvenæs karus, marus ir okupacijas, iðsigydæs daugelio gaisrø padarytas þaizdas, statytas ir perstatytas, Vilnius ðiandien þengia nauju gyvenimo etapu. Ðiuolaikiniai tempai keièia miesto veidà, taèiau Vilnius pernelyg nesiprieðina ðalia pasauliniu mastu pripaþintø mûrø vietà randa ir stiklas, ir blizguèiai. Apie praeities sàsajas su dabartimi, miesto aktualijas ir problemas kalbamës su Kultûros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovu Vitu Karèiausku. Prieð áraðant á UNESCO Pasaulio paveldo sàraðà Vilnius iðlaikë vadinamàjá autentiðkumo testà. Taèiau Vilniaus architektûra plëtojosi nenuosekliai, miesto kûnà nuolat niokojo gaisrai. Tad kiek ið tikrøjø autentikos yra iðlikæ Vilniuje? Autentikos sàvoka labai plati, kà reiðkia autentiðkas Vilnius? Ar tas Vilnius, kuris buvo pradëtas statyti, ar tas, kurá turime ðiandien? Suvokiant, kad miestas nuolat kito, manau, gana daug Vilniaus yra autentiðko. Kai kas bando teigti, kad Vilnius yra saugomas kaip Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës (LDK) paveldo objektas, neva saugomi XV XVIII a. statiniai. Netiesa. Galima diskutuoti dël pirmosios datos realûs radiniai rodo, kad Vilnius buvo stiprus miestas jau XIII amþiuje. LDK pabaigos data XVIII a., bet miestas nuosekliai vystësi ir XIX, ir XX amþiuje. Nominacinëje byloje minimi ir klasicizmas, modernizmas, architektûriniø stiliø kaita. Ðiø dienø paveldas Ðiuolaikinio meno centro (ÐMC) rûmai áraðyti á Kultûros vertybiø registrà. Taigi Vilnius yra pakankamai autentiðkas. Kaip miestas, o ne kaip muziejus. Kas konkreèiai Vilniuje yra laikoma paveldu? Miestas kaip visuma, besivystantis miestas. Ne sustingæs laike, ne kuris nors istorinis laikotarpis, o miestas, turëjæs didelæ átakà Rytø ir Vidurio Europai. Ir ne tik senamiestis, nors jis yra labai svarbi Vilniaus dalis. Kà reikëtø vadinti neautentiðkais pastatais? Galbût tuos, kurie atsirado po karo, nors irgi galima diskutuoti. Vokieèiø gatvës pastatai, esantys deðinëje pusëje nuo Rotuðës, buvo pastatyti metais, bet jie irgi jau ágauna savasties autentiðkoje senamiesèio aplinkoje. Vilniuje esama nebûdingø senamiesèiui erdviø. Vokieèiø gatvë yra viena ið jø, ji atsirado tik po karo ir ne be reikalo romantikai kalbëjo apie jos atkûrimà. Taèiau atkurti nëra kaip, nes apaèioje yra rûsiai. Kita irgi nebûdinga erdvë Ðvarco skersgatvis. Já netgi buvo numatyta atstatyti þydø paveldo kontekste ten buvo áëjimas á seniausià þydø gyvenamàjà teritorijà. Dar ið autentikos rëmø iðeina ÐMC kiemas, Rûdninkø aikðtë. Pastaroji susiformavo po karo, bet ðiandien miestui naudinga kaip þalioji erdvë. Á UNESCO Pasaulio paveldo sàraðà Vilniaus senamiestis pateko dël savo iðskirtinumo ir kadaise turëtos átakos regiono kultûrai. Kitaip tariant, Vilnius sugebëjo apie save susikurti tam tikrà mità. Koká mità kuria ðiandieninis Vilnius? Jis nekûrë mito, jis darë tikrà átakà dideliam regionui, ne be reikalo buvo vienos ið didþiausiø Europos valstybiø sostinë. Ðiandieninis Vilnius norëjo bûti regiono centru, bëda ta, kad nedaug þmoniø tai suvokë. Reikia, kad patys vilnieèiai norëtø bûti regiono centru. Jan Buùhak. Miesto vizija m. Didelë bëda ta, kad ðiandien Vilnius, vadinkime, laikinai praradæs ryðá su tuo daugelio metø klodu, kurá formavo tikrieji vilnieèiai. Kaip þinome, XX a. miestui buvo baisus. Po karø liko vos keli tûkstanèiai þydø, iðvaryti lenkø inteligentai svarbi miesto dalis. Be to, visuomet svarbi miesto jungtis su praeitimi yra kapinës. Norint dar labiau nutraukti ryðá su istoriniu Vilniumi, kapinës buvo naikinamos. Ypaè kentëjo tiek Ðnipiðkiø, tiek Olandø gatvëse buvusios þydø kapinës, taip pat liuteronø ir reformatø kapinës. Visa tai buvo nuolat daroma, kad nutrûktø ryðys tarp senojo Vilniaus kartø, kurios kûrë miestà, ir naujojo Vilniaus þmoniø, kurie èia atvaþiavo ir nieko apie já neþinojo. Bet Vilnius toks keistas miestas, kuris atsikelia. Aèiû Dievui, atsiranda þmoniø, kurie já vis pakelia. Pastaruoju metu iðleidþiama nepaprastai daug knygø, kurias verta skaityti, kad suprastum miestà. Jano Buùhako Vilniaus peizaþas smulkutë knygutë, o kiek informacijos, ne tiek istoriniu aspektu, kiek þvilgsniu þmogaus, kuriam Vilnius buvo neeilinis miestas. Laimonas Briedis, gimæs Vilniuje, bet kaip mokslininkas subrendæs Kanadoje, á miestà þvelgia kitø vilnieèiø ar laikinai pabuvojusiø Vilniuje akimis. Pagaliau Kristinos Sabaliauskaitës abu romanai, skirti Vilniui. O ir legendos dar gyvos. Að sau leidþiu kartais pajuokauti, kad niekas taip ir neþino, kur gyvena Baziliskas (mitinë bûtybë, pabaisa, pusiau gyvatë, pusiau rupûþë, vaizduojama su gaidþio ar rupûþës galva, galëjusi þudyti kvapu ar þvilgsniu, red. past.). K. Sabaliauskaitë romane raðë, kad Barbakane, o pulkininkas Fridrichas Getkantas jam net kambariukà árengæs. O að ir dabar sakau, kad jis gyvena Rotuðës rûsiuose, kurie neatidaryti (juokiasi). Tad kokios bûklës Vilnius yra dabar? Bando jungtis su senuoju Vilniumi ar gyvena savarankiðkai, atsiskyræs? Jis nëra atsiskyræs. Nori nenori, N UOTRAUKA IÐ LIETUVOS DAILËS MUZIEJAUS ARCHYVO Vilnius atgyja, ir daro tai þmoniø dëka, miestas be þmoniø yra niekas. Já gaivina senø þmoniø prisiminimai, gaivina ir dabartiniai þmonës, atvaþiavæ èia po karo ir gan greitai supratæ, kad tai ne visai tas miestas, apie kurá jiems pasakojo tëvai ir apie kurá sakë: Mes be Vilniaus nenurimsim. Jie susidûrë su visai kitokiu, nepaþástamu miestu. Að irgi nesu vilnietis, man kainavo penkerius metus studijø ir kokius aðtuoniolika metø gyvenimo, kad pasakyèiau viskas, niekur kitur nenorëèiau gyventi. Vilnius lengvai nepasiduoda. Turi gerai pavargti, kad jis tave pripaþintø. Vilniuje po nepriklausomybës atgavimo keletà kartø lankësi uþsienio ekspertai, jie teikë rekomendacijas dël senamiesèio saugojimo, gaivinimo ir plëtojimo. Taèiau pripaþástama, kad teigiamø pokyèiø nëra daug, greièiau atvirkðèiai. Kokios tos rekomendacijos ir kodël jos neágyvendinamos? Tik kai kurios rekomendacijos neágyvendintos. Kai kas padaryta, pavyzdþiui, ákurta Senamiesèio atnaujinimo agentûra. Bet vëlgi pasireiðkia lietuviðki klystkeliai Savivaldybë ákûrë ástaigà, o Kultûros ministerija neprisijungë. Ðiandien vienas ið kaltinimø miestui kad jis neturi tokios institucijos, kuri sukoordinuotø kitø suinteresuotø institucijø darbà Vilniuje. Èia toks neromantiðkas dalykas, bet bûtent vienintelis kaltinimas ðiandien. Taip pat yra per maþai dirbama su bendruomene. Á Vilniø ateina dar viena karta: ir tie, kurie uþsidirbo uþsienyje, ir tie, kurie uþsidirbo Lietuvoje, laiko tiesiog pareiga investuoti á turtà Vilniuje, taèiau nesupranta, á kà investuoja. Todël jiems reikia daug stoglangiø, keièianèiø vaizdà, jø nedomina viduje esanti tapyba, jie dràsiai puèia, lipdo kà tik nori ir kaip ásivaizduoja. O Vilnius buvo kitokio skonio miestas. Kokias didþiausias miesto paveldo problemas matote Jûs, kaip Vilniaus padalinio vadovas? Þmoniø mentalitetà. Að jau kaip klasikiná pavyzdá pasakoju apie du objektus, esanèius greta vienas kito, statytus Martyno Knakfuso, vieno ið klasicizmo pradininkø Didþioji g. 36 ir 38. Pirmajame objekte vis dar yra Vilniaus konservatorija, ji þada iðsikelti vien dël to, kad pastatas gràþintas pirmiesiems savininkams Jëzuitø ordinui. Ðalia Vilniaus kolegijos Menø fakultetas. Ir pasiþiûrëkite. Konservatorija sugebëjo pasikeisti pirmo aukðto langus labai paprastais, bet panaðiais á anksèiau buvusius. Nepavadinsi to restauracija, bet ten jau nebuvo ámanoma restauruoti. O Kolegija prieð kokius trejus metus dþiaugsmingai puolë viskà keisti plastiku. Spëjo iki antro aukðto tai padaryti, ir ne tik langus, pagrindines duris pakeitë, bet ir dekanës kabinete dideles duris pakeitë maþesnëmis, su plastikine lenta virðuje. Ðtai iðsilavinæ þmonës ir visiðkai nesupranta miesto, architektûros. Vargu ar savo namuose jie taip elgtøsi. Ðvietimo ministerija kam jiems reikëjo plastikiniø langø, kai senamiestyje jø tikrai negali bûti? Taigi mentalitetas, miesto nesuvokimas yra didþiausia bëda. Að nekalbu apie finansinius dalykus jie, nors ir svarbûs, nëra pagrindiniai. Daug kalbama apie senamiestá neva þalojanèius aukðtus stiklinius pastatus, poþemines automobiliø stovëjimo aikðteles. Taèiau miesto veidas neiðvengiamai kinta ir modernëja. Ar ið tiesø neámanoma suderinti paveldo iðsaugojimo ir modernizacijos ar komerciniø interesø? Ámanoma. Ir kol kas nesakyèiau, kad Vilniui padaryta rimtesnë þala. Poþeminiø automobiliø stovëjimo aikðteliø bûtinai reikia. Jeigu norime miestà matyti kaip istoriná objektà, automobiliø statymo sistema turi bûti sureguliuota. Gal 6 Lt uþ valandà yra daug, bet að manau, kad net tranzitinis vaþiavimas per miestà turëtø bûti reguliuojamas pinigais. Be to, visuomeniniame transporte turëtø galioti stovëjimo aikðtelës bilietas. Jeigu mokesèio uþ automobilio statymà aikðtelëje kaina iðliktø tokia pat ir iðplistø á dar didesnæ senamiesèio teritorijà, tada mes pamatytume miestà, kuriame automobilis tik priemonë, o ne pasididþiavimo objektas. Dël aukðtø pastatø prieigose galima ávairiai diskutuoti. Ið esmës jie nieko baisaus, jei yra pastatyti tinkamose vietose. Ðita kalva, kuri formuojasi deðinëje upës pusëje, suprojektuota prieð daugelá metø. Galima diskutuoti dël vieno kito pastato aukðèio, taèiau nemanau, kad tai ðokiruojantis dalykas. Vilnius ásikûræs dviejø upiø slënyje, þemoje vietoje, ir tik dalis jo yra ðlaituose. Mano nuomone, ðita daugiaaukðèiø pastatø vieta pasirinkta visai neblogai ji daro maþai átakos miestui, bet ið tam tikrø taðkø aiðkiai matoma. Negalima uþðaldyti net ir istoriniø miestø. Vilnius á Pasaulio paveldo sàraðà pirmiausia áraðytas kaip besivystantis miestas nuo seniausiø laikø iki dabar. Paveldas daþnai pralaimi verslui vien dël to, kad þmonëms asmeniniai interesai svarbesni uþ istorines vertybes. Galbût verslininkai ir miestieèiai per maþai informuojami apie paveldo objektø svarbà? Ðvietimas yra svarbu. Viena pagrindiniø Senamiesèio atnaujinimo agentûros funkcijø ir yra ðviesti. Taèiau tai nereiðkia iðleisti keletà leidinukø, kurie yra patys savaime teisingi, kaip elgtis senamiestyje. Kita bëda agentûra tapo leidëjais, bet ne platintojais. Toks leidinukas turi pasiekti kiekvienà paðto dëþutæ, kiekvienà þmogø. Reikia keisti màstymà pozityviais veiksmais; aiðku, reikia duoti ir per nagus. Ðia prasme pajëgø yra per maþai. Kokià matote Vilniaus perspektyvà, jei bus judama panaðia linkme? Koks jis bus po deðimties, dvideðimties metø? Að manau, kad miestas duok Dieve, nebus karø ir marø, o tai Vilniui bûdinga (ironizuoju) iðmoks gyventi ir susitaikyti su ta senàja materija, kuri jai gyvybiðkai reikalinga, iðmoks jà tvarkyti ir priþiûrëti. Aiðku, daug ko mes nebeturim, bet tai gali vël atgyti per kûrybà. Nemanau, kad Vilnius plësis, atvirkðèiai gal kai kurie rajonai bus praktiðkiau apgyvendinti, gal kai kurios brangios gyvenvietës prie Vilniaus nunyks ir taps pigios. Nes vëlgi svarbus mentalitetas vilnieèiai daþnai nesijauèia miestieèiais, juos traukia iðvaþiuoti ið miesto. O iðvaþiavus þmonëms miestas merdi. Aèiû uþ pokalbá. KALBINO EGLË ÐEPETYTË 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968) 5 psl.

6 Naujos istorijos Kaip apraðyti fotografijos dabartá Tomas Pabedinskas Metø virsmas yra tas riboþenklis, kurá perþengus, dar vienas mûsø gyvenimo tarpsnis tampa praeitimi. Net ir visai nesena patirtis staiga virsta istorija, panaðiai kaip dabarties momentas, kà tik uþfiksuotas nuotraukoje, tà pat akimirkà nugarma á bûtàjá laikà. Ko gero, lëèiau, bet ið esmës taip pat, mûsø santyká su kintanèia tikrove veikia ir raðymas tai, apie kà pasakoja tekstas, taip pat tampa vienu ið istorijos naratyvø. Galbût kaip tik dël ðios galimybës kurti savus pasakojimus ir publikuojant áteisinti juos kaip kolektyvinës istorijos dalá, ðiais metais ne vienas autorius vienaip ar kitaip papasakojo savàsias Lietuvos fotografijos istorijos versijas. Vieni jas bandë sudëti á tekstà (pvz., metø pradþioje pasirodë mano paties knyga Þmogus Lietuvos fotografijoje, o jiems baigiantis sulaukëm Agnës Naruðytës Arturas Valiauga. Ið serijos Kupiðkio angaras m. knygos Lietuvos fotografija ), kiti nuþymëti atvaizdø rinkiniais (pvz., XX a. Lietuvos fotografijos antologijos I tomas, ðiø metø metraðtis Lietuvos fotografija: vakar ir ðiandien ). Skirtingi buvo ir poþiûriai: nuo gerai paþástamo didþiojo pasakojimo apie garsius autorius ir ikoninius jø kûrinius pakartotinio átvirtinimo solidþiuose leidiniuose iki bandymø ieðkoti XXI a. Lietuvos fotografijos poslinkiø ir vëliausiø tendencijø. Vis dëlto po iðkilmingo minëtø leidiniø pristatymo Lietuvos fotomenininkø sàjungos (LFS) metø pabaigos ðventëje Vilniaus rotuðëje klausimas, kaip apraðyti fotografijos dabartá, liko neatsakytas. Ðá keblø ir turbût labiau retoriná klausimà savo naujausioje knygoje uþdavë A. Naruðytë. Juk uþraðyta dabartis visada jau bus tik tekste iðsaugotas praeities prisiminimas. Taèiau ðie prisiminimai gyviausi ir labiausiai atspindintys fotografijos procesø ávairovæ, ko gero, iðlieka periodikoje, nes ji, kitaip nei solidesniø þanrø leidiniai, nereikalauja plaèiø apibendrinimø ar vieno autoriaus nubrëþtos nuoseklaus pasakojimo gijos. Kaip tik periodiniuose leidiniuose ávairûs autoriai ið skirtingø perspektyvø raðo apie fotografijos ávykius, kol jie dar ið tiesø yra nauji, ar atranda aktualø poþiûrá á jau þinomus fotografijos reiðkinius. Vienintelis toks periodinis leidinys, nuosekliai ir ið ávairiø perspektyvø pristatantis Lietuvos fotografijos prak- tikos tendencijas ir kritikos raidà tai LFS leidþiamas þurnalas Fotografija, kurio keletas paskutiniø numeriø virto teminiais. Þinoma, progos ir asmenybës, kurioms buvo dedikuoti vëliausi þurnalo numeriai, verti netgi daugiau nei teminio periodinio leidinio. Taèiau kaip apraðysime fotografijos dabartá po keleriø metø, kai ji jau bus virtusi praeitimi, o blëstanèius atsiminimus apie jà kiekvienas saugosime tik savo asmeninëje atmintyje, subjektyviuose praeities, nors ir netolimos, vaizdiniuose? Tuomet beliks tæsti Lietuvos fotografijos Istorijà ar raðyti naujas istorijas, bet gyvà fotografijos vyksmà reflektuojantys tekstai turi bûti raðomi ðiandien arba jie apskritai liks neuþraðyti, o tie, kurie vis dëlto bus publikuoti, iðsibarstys ávairiuose ne vien fotografijai skirtuose leidiniuose, kuriuos ateinanèiais metais atsivers nebent fotografijos tyrinëtojai. Snigs A TKELTA IÐ 1 PSL. kuriantá mechanizmà. Ðventës paveikslëlyje neturi matytis, kaip virð galvø iðkelti darbininkai suðalusiais pirðtais kabina lemputes ir raudonas þvaigþdes ant stulpø. Kaip privalomai nuo popieriø atitraukti biurokratai slankioja po parduotuves tikëdamiesi, kad bent ten pavyks ásivaizduoti kitø þmoniø norus. Kaip naktimis paskubomis baigiami epochiniai darbai, uþ kuriuos reikës atsiskaityti fondams ir ministerijoms. Kaip virtuviø tropikuose mamos iðdarinëja silkes, smulkiai pjausto virtas morkas ir bulves, kepina svogûnus, vos spëdamos viskà dëlioti á dvylika indø. Kaip ðaligatvius brauko namo tempiamø egliø virðûnës. Kaip rinkodaros vadybininkai posëdþiuose tariasi, kokiomis nuolaidomis dar labiau mus visus suvilioti. Kaip greitai kasininkës ima prekes nuo konvejerio ir skenuoja brûkðninius kodus pypt, pypt, pypt... Kaip Centriniame paðte ðaiþiai þvygèioja kartonines siuntiniø dëþes viena po kitos klijuojanti juosta. Kaip lëktuvai urmu gabena vienas kito nepaþástanèius, bet labai glaudþiai supakuotus emigrantus namo... Iðkrenta sniegas ir nieko nebuvo. Miestà uþdengia balta staltiesë. Galima patikëti, kad Kalëdos yra tikros. Sniego mitas stiprina Kalëdø mità. Juk negimë Jëzus gruodþio 25 dienà. Ir visos kitos detalës toje istorijoje buvo sugalvotos vëliau, kad vaizde atsirastø átampà kuriantis prieðtaravimas kad kruopðèiai nutapytame visuotinio nejautrumo peizaþe suspindëtø beribës meilës þenklas. Kasmet kartojamas pasakojimas reikalingas, kad paaiðkintø, kodël reikia vël susitikti visiems susipykusiems ir nesikalbantiems. Reikia, kad kaþkas sugráþtø á tà vietà, kuri lieka tuðèia kasdienybëje. Kokià vietà? Neþinau. Tik jauèiu, kad ji yra, ypaè tomis dienomis, kai visa erdvë ir laikas susiprojektuoja á þemës plokðtumà ir nekintantá atstumà tarp darbo ir namø. Kai laikas þymimas televizijos serialais, o pokalbiai apie jø herojø kanèias nustelbia mintis apie savus nepriteklius ir nesutarimus su artimaisiais. Nufilmuotos istorijos tampa aktualesnës uþ patá gyvenimà, kurá geriau gyventi vaizduotëje. Ar kartais nëra taip, kad Kalëdos yra metas, kai galima legaliai gráþti á tà vaikystës bûsenà, kai ásivaizduojamas gyvenimas buvo toks pats realus, o gal net tikresnis uþ tikràjá? Vaizduotës pieðinius lengviau kurti ant baltos sniego drobës nei ant kasdienybës grindinio, kur per daug paþástamø detaliø. Kaip tyèia, ðiais, jau beveik pasibaigusiais metais ne kartà patyriau, kad skirtumas tarp vaizduotës ir tikrovës gali bûti visai nedidelis. Kartais net nepastebimas. Arba jo visai nëra, nes kai kurie nutikimai pasidaro itin panaðûs á perskaitytas knygas. Pavyzdþiui, vienà sekmadiená atëjo pas mane santechnikas taisyti uþsikimðusiø kanalizacijos vamzdynø. Toks apvalainas vyrukas garbanotais plaukais. Á nelemtàjá vamzdá jis kiðo penkiø metrø ilgio virbà, o að sukau rankenà. Santechnikas pradëjo kaþkà sakyti apie mano vamzdynø paslaptis ir að, pasukusi galvà, paþvelgiau jam á akis ið labai arti. Viena jo akis buvo ruda, kita mëlyna. Tada supratau, kad jis þino kur kas daugiau nei apie cheminæ maisto atliekø kamðèio sudëtá ir mano virtuvëje vyksta kaþkoks simbolinis aktas, nes tik taip ir gali bûti, kai gyvenime pasirodo literatûriniai personaþai. Nesvarbu, kad ðákart ne su katinu, kuris gali savarankiðkai vaþinëti tramvajumi, o su geltonu buteliuku Kurmio milteliø. Tuomet gali bûti, kad ir prieðingoje metø pusëje trumpiausià vasaros naktá Nidoje patirtas laiko reliatyvumo iðgyvenimas buvo ne ðiaip ávykis, o kaþkoks þenklas. Mat kaip visi normalûs þmonës nuëjau prie jûros palydëti saulës. Nuo gelbëtojø platformos jà jau filmavo japonas. Man uþ nugaros plepëjosi bûrelis dvideðimtmeèiø, nustumdami saulæ á antrà planà. Net nepamaèiau, kaip ji ið tikrøjø nusileido. Bet staiga prie manæs priëjo toks ilgaplaukis plaèia skrybële (slepianèia akis) ir sako: Einam prie mariø paþiûrëti, kaip ji iðlás. Taip ir padarëm. Kol perëjom skersai Kurðiø nerijà, kuri juk yra gana siaura, saulë apskriejo visà didþiulæ þemæ (þinau, kad buvo atvirkðèiai, bet nesvarbu) ir tikrai jau laukë kitoje pusëje. Supratau, kad ðitas personaþas irgi buvo ne vietinis. Tokiø ðiemet buvo ir daugiau labai keisti metai. Todël ir pradëjau raðyti apie tokià banalybæ kaip krentantis sniegas noriu suprasti, kaip realizuojasi vaizduotë. Kaip netikra tampa tikra. Internetiniame Skeptiko þodyne perskaièiau apie konfabuliacijà toká reiðkiná, kai fantazija atmintyje áraðoma kaip faktas ir paskui niekaip þmogaus neátikinsi, kad taip nebuvo. Jam viskas buvo. Ir tebëra. Tai atrodo kaip nesàmonë, nesveikø smegenø darbas, nukrypimas, kuris normaliam þmogui neatsitinka. Bet minëtame þodyne teigiama, jog yra prieðingai. Niekada negalime bûti tikri, ar tai, kas mums atrodo realu, yra ið tikrøjø realu. Budistai mano, kad viskas nerealu. Australijos aborigenai mano, kad net tai, kas yra susvajota ir susapnuota, yra realu. Tai yra ið esmës tas pats abi pozicijos neigia tikrovës ir vaizduotës opozicijà. Todël nëra prasmës aiðkintis, kas tikra, o kas ne. Mes turime konfabuliuoti visà laikà, tai yra fantazijas maiðyti su faktais, patikëti, kad kaþkas yra tikra be jokio pagrindo, nes tik taip galime suvokti aplink mus esantá pasaulá ir save. Sniego fikcija pakeièia vaizdà tam, kad suprastume, kas yra po sniegu. Ádomiausia tai, kad ásitikinimas ko nors tikrumu (ar netikrumu) pakeièia ir tai, kà vadiname tikrove. Skaièiau, kad kaþkas panaðaus atsitiko Kolumbui. Jis juk klaidingai ásivaizdavo, kad plaukiant á Vakarus atstumas iki Indijos yra gerokai trumpesnis nei ið tikrøjø. Jei bûtø ásisàmoninæs tiesà, nebûtø leidæsis á kelionæ, nes jà uþbaigti buvo nerealu nebûtø uþtekæ maisto ir viso kito. Bet jis pakluso vaizduotei, átikino jai paklusti kitus, plaukë ir priplaukë Amerikà. Europos tikrovë pasikeitë. Galbût visi neátikëtinai dideli dalykai pasiekiami ar padaromi tik dël to, kad kas nors buvo supainiojæs vaizduotæ su tikrove. Arba maþi jø vertë irgi gali bûti neiðmatuojama. Èia prisiminiau vienà nutikimà ið studijø laikø dabar visa tai atrodo taip keista, kad pati nebeþinau, buvo taip ar ne m. per Rusijos energetinæ blokadà vieðasis transportas Kaune beveik nevaþinëjo, tad mes stabdydavome pakeleivingus automobilius, kad nuveþtø á paskaitas. Vienà rytà sulipome á Audi uþtamsintais langais. Draugës susëdo á galà, o að ðalia vairuotojo. Kiek pavaþiavæs, jis iðsitraukë pistoletà ir nutaikë man á galvà: Dabar vaþiuosim, kur að noriu, pasakë. Na ir kvailas, kaiðioja èia þaislinius ðautuvus, pagalvojau ir nusijuokiau. Kaip niekur nieko, tas tipas susikiðo pistoletà atgal ir nuveþë mus prie universiteto. Taip ir nesuþinojau, tikras tas pistoletas buvo ar ne. Man jis buvo netikras, tai taip ir liko. Kaþkaip panaðiai veikia ir sniegas iðbalina nuo darbo papilkëjusá miesto veidà ir praeiviø veidai nuðvinta. Visi tà dienà bûna linksmesni be jokio realaus pagrindo. Bet gráþkim prie ano sniego. Tà rytà labai lengvai ir neatsakingai snigo pagalvojau apie angelus. Mat snaigës nusileidþia ið dangaus, kad trumpam paslëptø ne tik nuobodulá, bet ir pragarà. Tà, kuris yra ðalia. Gyvenu stoties rajone ir jo pëdsakus matau kasdien, jo garsus girdþiu kasnakt. Lipdama laiptais atsargiai praeinu tarp snaudþianèiø benamiø ir uþlipu ant adatos gerai, kad tiesiogine, o ne perkeltine prasme. Jos trekðtelëjimas tikras. Ruoðdamasi Kalëdoms, kaimynë nuplovë sienas ir uþraðo Íàðêîòèêè ýòî ñìåðòü. Ýòî íàïèñàíî êðîâüþ nebeliko. Bet jis tebëra mano atmintyje ir fotoaparato atminties luste kaip pragaro egzistavimo árodymas. Èia pat prie mano durø. Jis toks kasdieniðkas, kad nebepastebiu. Kaip ir skrybëlëtosios Roþytës, kuri senamiestyje praðinëja pinigø pasipuoðusi spalvotais kailiais. Kalëdos reikalingos todël, kad pragaras visada taip arti, tiesà sakant, paèioje ðirdyje. Jos permuð nykø koðmarø grumenimà taisyklingu ritualo ritmu, trumpam leis patikëti, kad pragaro nebebus. Tada, apsimetæ sniegu, angelai nusileis. 6 psl. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968)

7 D a i l ë Kas ásiminë 2011-aisiais Tai jokiu bûdu nëra ilgo tiriamojo darbo rezultatai (objektyvûs topai), o greièiau atminties improvizacijos (savotiðkas jam session). Menotyrininkai buvo papraðyti rimtai arba vardan smagumo patyrinëti atmintá, pamëgint iðskirti ðiø metø atradimus, parodas, menininkus(-es), knygas, tekstus, ávykius, meno kritikus(-es), mintis, diskursus, jei norëtøsi nesàmones, lûkesèius, prieðtaravimus, stebuklus, anotacijas, TV laidas, komentarus tiesiog metø áspûdþius. Punktai buvo suraðyti daugiau tam, kad suþadintø atmintá. Taèiau buvo galima jø ir visai nepaisyti. Dëkojame visiems ásitraukusiems! Tautvydas Bajarkevièius Metø atradimai: patirties atradimas kolektyvinë improvizacija akustiniais instrumentais kartu su Milda Lauþikaite, Marija Kalvelyte ir Lina Lapelyte Nidos meno mokykloje ir festivalyje Enter Ðiauliuose. Taip pat audiopasivaikðèiojimo þanras. Metø paroda: Pierre Leguillon. Diane Arbus: retrospektyva spaudoje, Ðiuolaikinio meno centre. Metø menininkas: Lawrence as Weineris, mano 2011-uosius pasiekæs ið savøjø ankstesniøjø. Metø knygos: Nors ir labai su iðlygom tai ðiø metø knygos, jomis vis dëlto pavadinèiau ðiemet skaitytus Alfonso Andriuðkevièiaus Vëlyvuosius tekstus ir Raðymà dûmais (ypaè ásiminë ir jo esë bei vertimai ðiø metø Ðiaurës Atënuose ). Danutë Gambickaitë 2011-aisiais, kaip ir visais kitais metais, ásiminë daugybë puikiø dalykø. Juos iðskirti nelengva, tiksliau, beveik neámanoma, tad þemiau pateiktieji neatspindi visø 2011-øjø áspûdþiø ir tikrai nëra iðskirtiniai, o tiesiog tie, kuriuos þiûrëdama á pateiktà anketà atsiminiau 2011-øjø gruodþio 20 d. 01 valandà nakties: Henri Lefebvre knyga Writings on Cities, nes kadaise atsirado tinkamoje vietoje ir tinkamu metu. Paroda Paminklai, kuriø nëra Nacionalinëje dailës galerijoje. Algirdo Patacko ir Aleksandro Þarskaus tekstas Apie lietuviø kalbos paparèio þiedà, nes nebuvau skaièiusi. Atsitiktinai iðgirsta eilutë:...aha, (pauzë) að irgi pagalvoju apie laikinumà, (pauzë) kai uþspringstu,.. nes uþspringimà bet kokiu atveju lydi palaima ir nuðvitimas. Paskutinës 5 japonø mokslinës fantastikos veiksmo filmo Þmogus, kuris pavogë saulæ minutës, nes nuostabi pabaiga. Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas uþ istorijas. Kaunas, nes ten gera pasivaikðèioti. Ir, þinoma, 2011-aisiais sutikti geri, atviri ir skaidrûs þmonës. Eglë Juocevièiûtë Metø parodos: Paminklai, kuriø nëra. Pasivaikðèiojimas po Vilniø bei Modernizacija. XX a. 7 8 deðimtmeèiø Baltijos ðaliø menas, dizainas ir architektûra ir Mûsø metamorfiðkoji ateitis. Dizainas, techninë estetika ir eksperimentinë architektûra Sovietø Sàjungoje m. Metø atrakcija: Jansas TV. Metø atsinaujinimas: Nidos meno kolonija. Metø gimtadienis: Vartams 20: Þilvino Kempino, Ugniaus Gelgudos ir Þilvino Landzbergo personalinës parodos. Metø viltis: Zlipl (Zinø leidyba ir platinimas Lietuvoje) ir Kitokia grafika. Metø idëja: Artbooks.lt. Metø katalizatorius: Dariaus Mikðio projektas Uþ baltos uþuolaidos. Metø konkursas: Modernaus meno centro architektûriniø projektø konkursas. Laima Kreivytë Ðiemet ádomiausi meno projektai vyko paraðtëse decentralizacija ir tradiciniø instituciniø galios struktûrø silpnëjimas teikia vilèiø, kad ðiuolaikinio meno scenoje atsiras daugiau ávairovës. Alytaus meno streikas, Nidos menininkø kolonijos atviros dirbtuvës ir fotografø seminaras, Kauno tekstilës bienalë, Bedlamas ir Edvardo Lucie- Smitho kuruotos parodos Klaipëdos kultûrø komunikacijø centro parodø rûmuose nebejotini metø ávykiai. Vilniuje taip pat patraukë nepriklausomos meninës ir kuratorinës iniciatyvos Lietuvos literatûros ir tautosakos institute vykæs Geguþës 7 jaunø kuratoriø ir menininkø projektas bei Tarpdisciplininio meno sàjungos paroda Bendrabûtis buvusioje spaustuvëje. Ðiame kontekste gerai atrodo Nacionalinë dailës galerija puikus galios decentralizacijos pavyzdys. Jos auditorija ið tiesø tapo skirtingø disciplinø ir poþiûriø tribûna. Atsidavæs meno vartotojas á NDG eina kaip á darbà kiekvienà dienà vyksta ádomûs renginiai: architektûros pokalbiai, jaunøjø kritikø dirbtuvës, konferencijos, filmø perþiûros, audiovizualinës poezijos festivalio Tarp performansas. Parodø kokybës ir intelektualinio krûvio prasme NDG taip pat yra lyderë, ypaè metø pabaigoje uþdëjusi skambø modernizmui skirtø parodø akcentà. Ið parodø labiausiai ásiminë Paminklai, kuriø nëra. Visada ádomu stebëti ávairiapuses asmenybes. Stiprø áspûdá paliko Violetos Bubelytës, Algimanto Kunèiaus, Remigijaus Treigio, Eglës Karpavièiûtës, jaunos menininkës Gabrielës Gervickaitës parodos. Jø bûta ir daugiau, bet geriausiai atsimenu tas, apie kurias raðiau arba kuriose praleidau daugiausiai laiko. Tarp asmenybiø bûtina paminëti rimèiausius ðiuolaikinës lietuviø dailës procesø metraðtininkus Evaldà Jansà ir Kæstutá Ðapokà, pelnytai gavusá Savukyno premijà. Dþiugu, kad ðiemet nereikia sukti galvos, uþ kà Lietuvoje duodamos premijos. Kæstuèio Grigaliûno pastarøjø metø kûryba vienas konceptualiausiø ir menine prasme átaigiausiø atminties politikos tyrimø, neabejotinai vertas Nacionalinës premijos. Kaip ir Andriaus Zakarausko tapyba Debiuto. Labiausiai intelektualia prasme nuvylæs nacionalinis projektas Uþ baltos uþuolaidos. Pasirodþius kritinëms publikacijoms neatsirado në vieno á iðsakytas pastabas reaguojanèio ar sumanymà konceptualizuojanèio teksto. Toks straipsnis nepasirodë ir gráþus ið bienalës tik reklaminis spaudos praneðimas apie Lietuvos paviljono paminëjimà. Tai parodë mûsø ðiuolaikinio meno lauko konceptualø neágalumà. Uþuot rimtai, ið skirtingø perspektyvø iðanalizavus diskusiná projektà, tylos siena atsitverta nuo prieðø tarsi gautas paminëjimas yra atsakymas á visus klausimus. Vis dar tikiuosi, kad projekto rengëjai ir gerbëjai susikaups ir apmàstys jo santyká su deklaruotomis idëjomis. Ir nepasididþiuos savo mintimis pasidalyti su kitais. Neabejotinai svarbus ávykis Modernaus meno centro architektûros projektø konkursas ir kolekcijos formavimas. Privaèioms iniciatyvoms Lietuvoje sunku skintis kelià, todël linkiu stiprybës ir sëkmës. Monika Krikðtopaitytë Mano pozicijos ganëtinai akivaizdþios per metus raðytieji straipsniai gana gerai atspindi, kam nebuvo gaila jëgø. Bet jei atsisakau minties dëti publikacijø sàraðà, iðskirsiu du savo metø menininkus: Kæstutis Grigaliûnas (ypaè jo paroda 1941 galerijoje Kairë deðinë ) ir Laima Orþekauskienë. Jø Viena ið kuratoriø Eglë Mikalajûnë pristato parodà Paminklai, kuriø nëra. Pasivaikðèiojimas po Vilniø lø ðalies urvø telkinys stiprios áþvalgos (paminklø trumpalaikiðkumas, kilmës ir dingimo istorijø makabriðkumas), svaiginanèios vaizduotæ þiûrëjimo patirtys. Kaip alternatyva, árodanti periodikos svarbà meno procesuose ir paneigianti ásivaizdavimà, kad geros parodos bûna tik brangios, Pierre Leguillon. Diane Arbus: retrospektyva spaudoje, (ÐMC). Ið kuratoriø iðskirèiau Kæstutá Ðapokà ir jo organizuotà parodà Postmodernizmo aukoms atminti: Gintaras Znamierowski \ Donatas Srogis m. konceptualizmas (JMVMC). Ásiminë Algimanto Kunèiaus Kino uþraðai (ÐMC), pirmiausiai todël, kad iki valiai galëjau þiûrëti á Liudà Truiká ir Halinà Kairiûkðtytæ-Jacinienæ jie irgi iðskirtiniai dël santykio á kûrybà. Tiesa, dar lyg uþhipnotizuota kelis kartus þiûrëjau operos dainininko Vaclovo Daunoro transformacijas grimo kambaryje. Turbût priminë raðymo procedûrà, kai raðydama turi tapti menotyrininke. Rimtas, romantiðkas ir labai kûrybingas Algimantas Kunèius. Kadras ið filmo Operos dainininkas Vaclovas Daunoras grimo kambaryje (Karaliaus Pilypo II vaidmuo Giuseppes Verdi operoje Don Karlas ). Valstybinis operos ir baleto teatras, Vilnius m. darbuose man patinka viskas: sunki tema, preciziðkas darbas, bet labiausiai santykis su kûryba ir vidinë etika. Metø renginys: Kauno bienalë Tekstilë galioja tas pats santykio su darbu kriterijus, kuris lemia, jog tai ne vienadienis reginys, o keièiantis màstymà procesas. Metø paroda: Paminklai, kuriø nëra. Pasivaikðèiojimas po Vilniø (NDG), nes konceptuali tai ne istorijos pratybos, o Alisos ið stebukbuvo vienos dienos projektas Geguþës 7 Lietuviø literatûros ir tautosakos institute. Ðio projekto nepriklausomø kuratoriø Danutës Gambickaitës, Eglës Juocevièiûtës ir Jolantos Marciðauskytës-Juraðienës veiklà dþiugu sekti, nes ji dar pagrásta noru kurti, o ne kam nors kà nors árodyti. Tokia dvasinë ekologija retai pasitaiko. Klaipëdos kultûrø komunikacijø centras tapo rimta alternatyva, pristatanèia ádo- mias parodas. Visø nesuminësiu, bet kol kas jø importas man pasirodë vertingiausias. Èia tinka áterpti ir metø iðvadà ko gero, labiausiai laukiami yra projektai, dirbantys su vietine medþiaga, tai patvirtina daugelio ðiømetiniø parodø sëkmë, nes atveþti paèiø geriausiø kol kas pavyksta tikrai retai, o be to, kam tuomet kelionës. Kas, jei ne mes, dirbs su mûsø turtais. Jø tikrai daug. Pagrindiniai diskursai (kalbos ir tekstai, bet nepalyginti daugiau kalbø): Modernaus meno centro veikla ir vizijos bei, þinoma, baltoji uþuolaida. MMC atveju kaip sparèiai besivystanèiam, bet dar negimusiam kûdikiui neskubama ir vardo rinkti. O dël atstovavimo Venecijoje akivaizdþiai dvejopa pozicija. Ádomiausia tai, kad kritikuojantys aiðkiai iðdëstë argumentus, kodël, þvelgiant ið á ateitá projektuojamos pusës, tai kritikuotinas projektas (diskriminuojami taikomieji menai, neágyvendinti paþadai, neátikinanèios sàsajos (nebent uþsienieèiams) ir kt.), o ið palaikanèiøjø pusës (turiu galvoje tik specialistus) tekstø (gal beveik?) nepasirodë. Todël mano kriterijus matuoti darbus savo darbu èia rodo neigiamà rezultatà, nors jei vertintume reiðkinius pagal paminëjimus, reikëtø konstatuoti sëkmæ. Juokingiausia ðio projekto dalis ta, kad po visko atsirado labai daug menininkø, dalyvavusiø Venecijos bienalëje. Sunkiausia ið atminties atkasti tekstus ir knygas, nes jie greièiau nei regimi áspûdþiai susipina á visumà, taèiau kaip neobjektyvi gerbëja bûtinai paminëèiau Alfonso Andriuðkevièiaus Vëlyvuosius tekstus. Geroji krizës pasekmë padaugëjo susitikimø ir paskaitø ciklø. Architektûros fondas ir toliau iðlieka svarbiu reiðkiniu. O atskiro paminëjimo uþ preciziðkai atliktà darbà tikrai nusipelno Silvijos Aurylaitës kuruotos perþiûros Ðokis kine. Ji ne tik puikiai sudëliojo programà, bet ir surado átaigius temos pristatytojus. Neramu tik, kad daugybës kameriniø renginiø èia nebeiðvardinsiu ir kad vis tiek kà nors svarbaus praleidau. Noriu padëkoti visiems menotyrininkams ir meno kritikëms uþ jø darbà, kuris daþniausiai lieka tarp kitko, taèiau yra labai svarbi bendro proceso dalis. N UKELTA Á 8 PSL. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968) 7 psl.

8 D a i l ë A TKELTA IÐ 7 PSL. Vis dëlto deðimtmeèio ávykiu man yra meno bendruomenës gerbiamas kultûros ministras Arûnas Gelûnas. Iðsilavinæs ir darbðtus, jis laukiamas kiekviename renginyje ir ne tik dël uþimamo posto, bet ir dël savo asmenybës. Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë Ið praëjusiø metø parodinio gyvenimo ásiminë keli ávykiai. Tai Nacionalinëje dailës galerijoje vykusi Paminklai, kuriø nëra. Pasivaikðèiojimas po Vilniø, pavedþiojusi po ávairiausius Vilniaus kontekstus ir istorijas. Taip pat ásiminë P. Leguillono parengta Diane Arbus kûrybos retrospektyva spaudoje (ÐMC). Bet daugiausiai neápareigojanèio dþiaugsmo suteikë Algimanto Kunèiaus Kino uþraðai (ÐMC). Nepaisant suvokimo, kad filmuose uþfiksuoti reikðmingumà uþsitarnavæ þmonës, þiûrinëti ðià parodà buvo kaip skaityti poezijà ir pasiduoti subjektyviems ásivaizdavimams, potyriams ir asociacijø ðokèiojimui. Lygiai kaip nuo detalës prie detalës ðokinëjusi Kunèiaus kameros akis. Kadangi esu provokuojama iðsakyti nuomonæ apie metø atradimus, paminësiu jaunø, per ðiuos metus suþibëjusiø menininkø pavardes, kurias ir ateityje tikiuosi pamatyti blykèiojant. Arno Anskaièio, Jurgitos Þvinklytës, Juliaus Balèikonio, Marijos Ðnipaitës ir Lino Jusionio diplominiai darbai, kurie dël brandumo ir meninës átaigos mano atmintyje egzistuoja ne kaip studijø ataskaitos, o kaip savarankiðki kûriniai, iðpildë praëjusio pavasario akies ir proto nuotykio troðkimà. Apie tekstus ðákart neturiu kà pasakyti, nes joks tekstas nesukoncentravo tiek sprogstamosios energijos, kad bûtø galima visus metus tik juo ir dþiaugtis. Neseniai man á rankas pateko dar spaustuvës daþais kvepianti Agnës Naruðytës Lietuvos fotografija Nujauèiu, kad ði knyga, kaip mëgstamos autorës gerà deðimtmetá kurtø tekstø koncentratas, galës toká dþiaugsmà suteikti, kà jau kalbëti apie leidinio naudà fotografijos procesø artikuliacijai ir tyrimams. Giedrë Mickûnaitë Manajame pasaulio paþinime 2011-ieji buvo modernizmo ir Balkanø metai. Modernizmo todël, kad atsidûrusi Balkanuose supratau XX a. I pusës kultûros pasitikëjimà savimi ir pamaèiau, kaip tojo amþiaus antroji pusë sugebëjo já suluoðinti. Kaip Vilniuje gyvenanti kaunietë dþiaugiausi funkcionalia, þmogiðko mastelio, nepriekaiðtingo amato, psichologiná komfortà teikianèia tarpukario Sofijos architektûra. Trigubo dydþio Þaliakalnis su faneruotomis laiptø aikðtelëmis, 3 m aukðèio lubomis, slankiojanèiomis durimis tarp kambariø, variniais elektros ir telefono ávadø vamzdeliais ir ðiandienos grotomis, ðarvuotomis durimis, plastiko langais ir individualiai pagal iðgales ir skoná ðiltinamomis fasadinëmis butø sienomis. Kaunietiðko þmogiðko tarpukario funkcionalizmo þûtá apraudojau rudená Taline, suvokusi, kad Jagodinos (Serbija) vieðbuèio Jagodina interjero fragmentas G. MICKÛNAITËS NUOTR. (post?)sovietija tebedirba savo darbà nuo Suomijos álankos iki Bosforo sàsiaurio. Sovietinës modernizacijos matmuo manajame paþinime árëmintas pavasarinës parodos Varðuvoje Norime bûti modernûs (Chcemy byã nowoczeúni. Polski design z kolekcji Muzeum Narodowego w Warszawie) ir rudeniniø Modernizacijos ir Metaforiðkos ateities ekspozicijø Vilniuje. Warszawianka nepalyginti maþesnë plotu, bet gausesnë daiktø, akcentuojanti projektus ir projektuotojus, orientuota á dabartá, tad joje ðalia ano meto dokumentikos ir naujo gyvenimo bûdo nemaþai ðiandieniniø interviu su andainykðèiais autoriais, transliuojamø atkurtuose to laiko interjeruose. Tàkart dauguma parodos lankytojø á eksponatus þiûrëjo kaip á savo gyvenimo suvenyrus, vardijo, bandë prisiminti, kas dar ið paþástamø ðiuos daiktus tebevartoja, ir prisiekinëjo pas perpardavinëtojus paieðkoti muziejiniø vertybiø ir ne tik parsigabenti jas namo, bet galbût pelningai parduoti antikvariatuose ar sendaikèiø turguose. Ðias kalbas prisiminiau vilniðkëje NDG. Konceptuali ekspozicija (vien ko vertos silikatiniø plytø ir dailylenèiø sienelës) niekaip neuþglaisto eksponatø skurdo ir stokos. Neátaigi pasirodë ir kuratoriø prieiga rodyti Pabaltijá be refleksijos ar á plaèiàjà SSSR, ar á supuvusius Vakarus, ar á ðiandienà. Juk kitaip matai ðviesø muzikà, kai þinai uþ jos slypinèias inspiracijas, tada ir studentø abejonës, ar sugebës realizuoti savo projektus, ar gaus medþiagø ir árangos atidirbdami paskyrimo vietoj, atrodo suprantamos. Beje, þiûrëdama ekspozicijà prisiminiau kadaise klausytas Aleksandros Aleksandravièiûtës Taikomosios dailës paskaitas ir jos iðvadà, jog Rytø Europa niekuomet nestokojo idëjø, sunkumø kildavo jas ágyvendinant. Visgi ne man kuratorius mokyti... Kita vertus, Vilniuje eksponuojamas sovietinio atðilimo (pirma paraðiau polaidþio) dizainas ðaukiasi daiktø, tad gal dar nevëlu muziejams kreiptis á sovietinius inteligentus raginant juos dovanoti, tuo paèiu ir vietos sandëliukuose beigi garaþiukuose daugiau atsirastø... Iðsiplëèiau, tad gráþtu prie anketos. Metø atradimas: Serbijos miesto Jagodinos vieðbuèio Jagodina interjeras, ðlovinantis kalakutus. Regis, aðtuonaukðèio pastato vidiniame kieme puikuojasi kalakuto skulptûra, kiekviename aukðte skirtingomis meninës raiðkos priemonëmis skleidþiasi kalakutizmas: èia ir keramikos, ir tekstilës, ir dailiosios odos, ir papjë maðë kalakutø gyvenimo pano, o kulminacija þërinti kalakutø mozaika ant restorano sienos. Laisvi kalakutai, þavesio katarsyje belaigantys po laisvàsias prerijas. Ir apskritai, Serbija tai praëjusio amþiaus 9-asis deðimtmetis, tik pora tûkstanèiø kilometrø á pietus. Metø paroda: Algimanto Kunèiaus Kino uþraðai ÐMC, nes privati (vadinasi alternatyvi) dokumentika su visomis sovietinio modernizmo, menininko reprezentacijos, lyèiø vaidmenø kliðëmis ir nuoðirdþiu laisvës ilgesiu. Metø menininkai: Algimantas Kunèius, dël aukðèiau iðdëstytø prieþasèiø. Serbijos Ravanicos vienuolyno ðventikas dël þemiau suraðytø. Domino mane Paskutinio teismo kompozicija Ravanicos baþnyèios prieangyje, norëjau freskas nufotografuoti, vienuolës patarë kreiptis á ðventikà. Tà ir padariau, paklausiau garbaus amþiaus vyro, ar galiu fotografuoti Paskutiná teismà. Ir man atsakë, kad pastarasis jau nebetoli, Dievas jam taip sakæs per internetà, o pamatæs vaikø ekskursijà suðuko: Eime, vaikuèiai, parodysiu, kas Jûsø laukia, kai angelai trimituoja ir pragaro liepsnos viskà ryja. Metø knygos: > duomenø bazës > prenumeruojamos duomenø bazës > uþsienio duomenø bazës visokie JSTOR, Oxford, Cambridge, SAGE journals, Grove Art online ir kitas gëris. Metø tekstas: Tarka banditak uþraðas po skelbimu, siûlanèiu brisiø veislës ðuniukus ant kaþkurio Vengrijos miestelio stulpo. Metø áspûdþiai: 1. Gruzija, iðvaþiuojam ið kalnø, serpentinas duobëtas, niva sena, vietos maþai, kelias ilgas, reikia bendrauti. Klausiu vairuotojo: Kaip gyvenimas Gruzijoje? Daug ko nutinka pasaulyje, bet kad ðitaip Gruzijoj atsitiks, niekad negalëjau pagalvoti. Pritariamai linksiu (buvom Osetijos pasienyje, matëm karo sugriautus kaimus, karines bazes slëniuose). Na va, paþiûrëk, sako vairuotojas, ir að dabar dirþà prisisegæs... Kas galëjo pagalvoti, kad policija kyðiø nebeims? Jau antri metai taip, þmonës nebeþino, kaip gyventi, jokios tvarkos nebëra, õàîñ è áåçîáðàçèå. 2. Sa- Vitrina G. MICKÛNAITËS NUOTR. mokovo (Bulgarija) gërimø parduotuvës vitrina, Eglë Mikalajûnë Paroda: Postmodernizmo aukoms atminti: Gintaras Znamierowski \ Donatas Srogis m. konceptualizmas (JMVMC) Knyga: Shrinking Cities (Ed. Philipp Oswald), 2006 m. parekomenduota Timo Rientso, rudens Architektûros fondo pokalbiø lektoriaus. Atradimas: A.K. Jonyno sukurtas 1942 m. parodos katalogo virðelis. Vizualus áspûdis: projekcijos ant miðko per Yagos festivalá. A.K. Jonyno sukurtas 1942 m. parodos katalogo virðelis dos meno kolonijoje, uþ konceptualiai nagingas rankas, jautrumà medþiagai ir kûrinio aplinkai. Metø parodos. Uþsienyje: Post-it City. Occasional urbanities (Madrido Palacio de Cibeles ) apie Kairo kapinëse ásikûrusius gyvuo- Lina Michelkevièë Metø menininkas: Justinas Tyleris Tate as, pavasará rezidavæs Nimis, planais bei objektais papildytas Vilnius Naujosios architektûros gidas (Architektûros fondas, Baltos lankos, 2011) mano metø knyga; paroda Paminklai, kuriø nëra. Pasivaikðèiojimas po Vilniø (NDG, kuratorës Eglë Mikalajûnaitë, Rasa Antanavièiûtë, Þivilë Etevièiûtë) ir t. t. Vytautas Michelkevièius Metø atradimas: tai, kad Lietuvoje gyvenant ir dirbant periferijoje (mano atveju Vilniaus dailës akademijos Nidos meno kolonijoje) galima patirti intensyvesná kultûriná gyvenimà nei bûnant Vilniuje. Dël tos paèios prieþasties Vilniuje esanèius renginius lankiau fragmentiðkai (tikiuosi, kad pamaèiau daugiau kaip 2/3 parodø) ir apie juos skaièiau þiniasklaidoje. Metø parodos: 1. Reivo muziejus festivalyje Satta Outside 11 Ðventojoje, nes, pasak jo kuratorës Neringos Èerniauskaitës percituojamos tezës ið Skaidros Trilupaitytës paskaitos NDG, Lietuvoje muziejø atidaryti gali kiekvienas ir kam nori (cituoju ið atminties). 2. NDG vykusios parodos Modernizacija, Mûsø metamorfiðkoji atmintis ir Paminklai, kuriø nëra. Pasivaikðèiojimas po Vilniø. Metø menininkai: keista, bet ðie- Pieðinys Rojaus Slogos spektakliui Mëtø slënis po marmuriniu dangumi, arba Neliustruotos ðalies dainos. Dailininkë Marta Vosyliûtë sius, ávairiaformius namelius Èekijos kolektyviniuose soduose, sporto mokyklas visuomenës marginalams po San Paulo viadukais, Niujorko þydus, kurie minëdami egzodà visam mënesiui iðsikrausto á balkonuose, kiemuose, sandëliukuose sukaltas paðiûres, ir t.t. Ávairialypis projektas apie nenormuotus vieðøjø erdviø panaudojimus, laikinas miesto architektûras ir mikrobendruomenes. Lietuvoje: Kæstuèio Ðapokos kuruota Postmodernizmo aukoms atminti: Gintaras Znamierowski \ Donatas Srogis m. konceptualizmas (JMVMC) uþ naujumà ir ypaè uþ humoro jausmà, kurio trûksta rimtam lietuviðkam konceptualizmui. Metø tekstas: nes dar ne knyga ir ne spektaklis Rojaus Slogos Mëtø slënis po marmuriniu dangumi, arba Neliustruotos ðalies dainos. Apie lietuviðkos kultûros viraþus gerokai persûdytas, bet druska èia tinka. Pastarøjø keleriø metø tendencija dëmesys architektûrai, miestui ir ypaè Vilniui. Architektûros fondo pokalbiø ciklai (NDG) ir archyvas internete; perleistas ir nuotraukomet nesusipaþinau në su vienu nauju ádomiu lietuviø menininku. Diagnozë: ilgai sukantis toje paèioje meno scenoje vardai vis kartojasi. Gal tai ir nëra taip blogai, nes giliau paþásti tuos paèius. Metø knyga: netikëtai knygø mugëje aptikta Pirmosios knygos konkurso autorë Ieva Toleikytë ir jos noveliø rinkinys Garstyèiø namas. Metø tekstai: vienareikðmiðkai, Dariaus Mikðio projektas ir ið jo bene daugiausiai (apie vienà ávyká) gimusiø tekstø tekstai diskursas. Venecija buvo verta vien dël to, kad buvo galima paskaityti ádomiø diskusijø ir rietenø. Metø TV: Jansas TV ir Alchemija. Jei atvirai, tai kaip ir kiekvienam lietuviui labiausiai ásiminë savo ir geriausiø bièiuliø daromi projektai. Bandant kalbëti objektyviau, ástrigo jaunøjø dailëtyrininkø aktyvumas: Eglës Juocevièiûtës, Danutës Gambickaitës ir Jolantos Marciðauskytës- Juraðienës tekstai ir kuruoti projektai. Uþstrigo parodos pavadinimas N UKELTA Á 9 PSL. 8 psl. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968)

9 D a i l ë A TKELTA IÐ 8 PSL. If it s Part Broke, Half Fix it ( Jei pusiau sugedo, ið dalies sutaisyk ), vykusios ÐMC, kuratorë ið Estijos Margit Säde Lehni. Aleksandra Piktytë Metø atradimai: Mantas Kvedaravièius ir Marius Markevièius. Metø parodos: absoliuèiai geriausia Carsten Nicolai (ÐMC), antra geriausia Modernizacija (NDG), treèia geriausia Algimantas Kunèius (ÐMC) ir Miks Mitrçvic ( Vartai ). Ketvirtà vietà dalinasi: Paminklai, kuriø nëra (NDG) ir Algimantas Ðvëgþda (NDG). Metø menininkas: Darius Mikðys. Metø knyga: Rûtos Ðepetys Tarp pilkø debesø. Metø ávykis: Lietuvos apdovanojimas (specialiu diplomu) Venecijos bienalëje. Kristina Stanèienë 2011-ieji jubiliejiniai Justino Vienoþinskio metai. Nors parodø, renginiø, skirtø ðiai progai, buvo nemaþai, labiausiai ásiminë vieðnagë Daèiûnuose ir dailininko gimtojoje sodyboje pagaliau atidaryta memorialinë J. Vienoþinskio ekspozicija. VDA Titanike tebevykstanti paroda, kurioje eksponuojami J. Vienoþinskio ir jo mokiniø darbai, ádomus mëginimas atskleisti matomus ir vidinius jø kûriniø ryðius, pedagoginio metodo specifikà. Uþtat vasarà LDM Vilniaus paveikslø galerijoje surengta dailininko retrospektyvinë paroda pasirodë kiek muziejiðkai inertiðka. Vienoþinskio biografijà, jo epochà, ryðius, aplinkà bent jau teoriðkai buvo galima parodyti kur kas ádomiau ir patraukliau. Kitas, man rodos, ryðkus ðiømetis tokios pat inercijos pavyzdys Arbit Blato paroda NDG. Tiksliau, ne tiek pati paroda, kiek reakcija á jà. Paraðiusi apie ðià parodà, ið skaitytojø komentarø, tiesiog pokalbiø tarp paþástamø supratau, kad gal neuþèiuopiau pagrindinës ðio reiðkinio potekstës, ávertinau jà pernelyg nuosaikiai, pasidavusi dar VDA studijø metø pozityviai, kartais gal pernelyg adoruojanèiai mitologijai, kuri gaubë XX a. pirmosios pusës Lietuvos dailæ, ypaè þydø kilmës menininkø kûrybà. Taèiau, regis, tik kino ir teatro kritikë Jûratë Visockaitë vieðai pareiðkë, kad ðis menininkas ir jo paroda ne aukðèiausios prabos... Apmaudu, kad dailëtyrininkai, menininkai ðiuo atveju susilaikë ir atvira lygiavertë diskusija neávyko. Ði situacija kiek priminë kadaise Edmundo Armoðkos Maldþio galerijoje surengtà, pasak kolekcininko, naujai atrastø, iki ðiol neþinomø Samuolio kûriniø parodà. Taèiau tàkart, po 7 meno dienose pasirodþiusios nuosaikios recenzijos, buvo publikuotas ir kolektyvinis menininkø laiðkas, kuriame vieðai suabejota kûriniø autentiðkumu. Tad kas pasidarë ðiandien? Kodël kritinës áþvalgos nebeiðsilieja á argumentuotus, o svarbiausia, vieðus pasisakymus? Dar puiki buvo Vytauto Ðerio retrospektyva NDG, kurioje pavyko atskleisti kompleksiná meni- ninko màstymà, sàsajas tarp skulptûros, eskizo, tapybos... Pagaliau tiesiog buvo proga dar kartà pasigërëti subtiliø formø V. Ðerio abstrakcijomis. Gerà lietuviðkà skulptûriná matymà ir màstymà patvirtino ir visai kitos kartos menininko Þilvino Landzbergo ekspozicija Vartuose. Kadaise raðiau apie Gintaro Makarevièius ir ispano Ignaco Aballi duetà Vartuose ir palyginau jø pasirodymà su sporto varþybomis. Tàkart pajëgos buvo apylygës, o Landzbergo ir kito ispano (Jaime o Pitarcho) sugretinimas bylojo lietuvio naudai. Þinoma, pranaðumas, svorio kategorija ðiuo atveju ne taip svarbu svarbiau, kad Landzbergis, atrodo, yra geras instaliatorius, o dar geba pateikti subtiliø, intelektualiø parafraziø. Tiesiog stiprus, perspektyvus menininkas. Tarp ðiemet iðleistø knygø su bene didþiausiu ádomumu surijau storokà monografijà, skirtà vienam þinomam architektui. Ant knygos virðelio puikuojasi ÐMC pastato vaizdas. Vytautas Edmundas Èekanauskas iðties ádomus kûrëjas. Nors jis yra nemaþai projektavæs ne tik sovietmeèiu, bet ir po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo, daugelis jo kûriniø mena anuos laikus. Juk pastato, ypaè iðtiso kvartalo nenukiði saugyklon kaip nebeaktualaus molbertinio kûrinio. Daugelis Èekanausko darbø tiesiog turëjo prisitaikyti prie kintanèiø socialiniø, politiniø sàlygø. Gerai, kad knygos autorius architektas Algimantas Maèiulis revizavo kolegos darbus, ieðkodamas paraleliø su nûdiena tarkime, Lazdynams skirtà knygos dalá uþbaigia pastaba, kad ðiandien kvartalo pastatai atrodo gerokai nutriuðæ, reikalaujantys atnaujinimo. Ádomios autoriaus mintys apie sostinës centre, senamiestyje architekto suprojektuotus pastatus, ir ðiandien provokuojanèius diskusijas apie seno ir naujo dermes, apie poþiûrá á istorinæ miesto dalá, apie tai, kaip jis kito, kaip á ðià problemà þvelgta sovietmeèiu ir kà turime ðiandien... Auðra Trakðelytë Atmintis kinta, bet 2011 metais (ir ðiais) verti bûti paminëti: Artnews.lt ir Jansas TV (kaip lietuviðko Vernissage TV versija) uþ be priekaiðtø atliekamà misijà; Architektûros [pokalbiø] fondo ir Three Uses of Knife toliau tæsiamas paskaitø ir seminarø ciklas nûdienai aktualiomis temomis. Nauji: BEEpart kûrybinës dirbtuvës Pilaitëje (uþ iniciatyvà) ir Nidos meno kolonija (uþ pirmà (rimtà) menininkø rezidencijà Lietuvoje); Mother Eleganza studija ir nauji vëjai muzikos, mados, spausdinto þodþio ir vaizdo srityse. Netektis: ÐMC vitrina, ypaè dël dabartinës jos bûklës. Nesusipratimu laikyèiau kultûros veikëjø poþiûrá á Dariaus Mikðio projektà Uþ baltos uþuolaidos, pristatytà 54-ojoje Venecijos bienalëje. Panaðu, kad kilæs sàmyðis ( uþ/prieð ) baigësi sulig ta diena, kai projektas buvo ávertintas specialiu paminëjimu. Tai dar kartà iðryðkino lietuviðkàjá nusiteikimà ir eksperimentiniø (ÐMC) projektø fobijà. Nusivylimu laikyèiau vis dar gajus ir naujai inicijuojamus Parodos Justinas Vienoþinskis ir jo mokiniai VDA Titaniko ekspozicijø I a. salëje fragmentas Carsten Nicolai. Parodos Pionierius Ðiuolaikinio meno centre fragmentas Mother Eleganza. Post Punk Cookies m. bandymus rinkti paèius paèiausius tapytojus, dizainerius, t.t. Parodos: tos, kurios rengtos pagrindiniø institucijø nepagrindinëse (neparodinëse) erdvëse. Tai bûtø Elenos Narbutaitës ir Dalios Dûdënaitës Miegalius bei Paminklai, kuriø nëra. Pasivaikðèiojimas po Vilniø (kuratorës: E. Mikalajûnë, R. Antanavièiûtë ir Þ. Etevièiûtë). Pirmo- ji uþ reiðkinio, kuris jau egzistuoja, bet dar nëra pastebëtas, iðryðkinimà (manau, tai taip pat galëtø tapti terminu, apibûdinanèiu jaunàjá menininkà), antroji istorinio pasakojimo, formuojanèio patá pasakojimà (vis dar aktualumo neprarandanèia tema) prasme. Ávykis: magistro studijø programa Kuratorystë. Ðiuolaikinio meno praktika ir sklaida. R. JUÐKEVIÈIÛTËS NUOTR. Nors dar sunku vertinti ðiø studijø indëlá, vien jø atsiradimas nuims átampà, susijusià su þodþiais kuratorius ir kuravimas. Lûkestis: (daþniausiai) kartu raðanèios, projektus/parodas rengianèios, vis dar studijuojanèios jaunosios dailëtyrininkës ir kuratorës. Sveikinimai 20-metá ðvenèianèiai galerijai Vartai. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968) 9 psl.

10 K i n a s Kas ásiminë 2011-aisiais Rûta Birðtonaitë Metai prasidëjo nuo kelis deðimtmeèius saugoto ir pagaliau atkimðto Napoleono, o jau vëlyvà rudená ûkanotojo Albiono turguje tarp siaubingo ðlamðto teko regëti senoviniø miniatiûriniø buteliukø su spiritiniais gërimais kolekcijà. Nors prekeivë primygtinai patarë geriau jø neragauti, manau, ji klydo visi ðie þenklai aiðkiai liudija, kad ieji buvo iðtikimybës senoms patikrintoms vertybëms metai. Taigi likau labai patenkinta Kino pavasariu, kur pasiþiûrëjau keturiø savo korifëjø (Kiarostamio, Ðvankmajerio, Oliveiros, Ruizo) aukðèiausio lygio filmus. Raritetiniu kino ávykiu laikau ir Algimanto Kunèiaus parodà ÐMC Kino uþraðai: Ðie darbai ne tik puikiai iðsaugojo laiko aromatà, bet ir pademonstravo unikalø filmavimo temperamentà, kai vaizdai jungiasi á staigaus, dþiugaus, nerûpestingo ir kartu sukaupto gyvenimo struktûrà. Aristokratiðkas Vilnius, aplipæs chimeromis ir herojø galvomis, rinktinës draugijos, kaþkà nebyliai aptarianèios, þiûri á visa tai, gëriesi ir liûdi, nes èia tesi pavydus stebëtojas, galintis sekti, kaip kitame laike tæsiasi, matyt, be galo ádomus, bet tau jau nebegirdimas pokalbis. Lukas Braðiðkis I. Filmas ðalia ekrano, arba Sustojæs laikrodis Please, be quiet, please! ( Praðom tylos, labai praðom! ) Kaþkas ið paskutiniø sausakimðos salës eiliø maldaujanèiu tonu suðunka Antologijos kino archyvø didþiojoje salëje mano eilëje bruzdanèiai merginai. Laikas nuo pirmøjø filmo kadrø iðvaduotas ið laikrodþio nelaisvës, bet þinau, kad tai vyksta dar prieð ðëtono ðoká, vadinasi, kaþkur tarp penktos ir septintos filmo perþiûros valandos. Keliomis scenomis vëliau, antros seanso pertraukëlës metu, stovëdami prie apsilupusiø Antologijos durø ir màsliai þiûrëdami á gatvæ traukiame dûmà. Nusileidusios saulës spinduliai pralekianèiø taksi languose atrodo kaip ekrane. Kiek vëliau Kauno prekybos centro kino salëje Béla Tarras jo filmà nuobodumu apkaltinti bandanèiam þiûrovui atsako, kad jei pastarasis po filmo perþiûros jauèiasi blogiau nei prieð jà, vadinasi, reþisierius savo darbà atliko sëkmingai. Þiûrovas tyli. Straubo ir Huillet filmas Per anksti, per vëlai prasideda kelias minutes besitæsianèiu planu, filmuojamu ið 360 laipsniø kampu ratus nuolat sukanèios maðinos. Vëliau Paryþiuje ir Kaire pasikartosiantis politiðkai poetiðkas kameros judesys kiekvienà kartà bus kitoks, taèiau vienas ið mano bièiuliø korëjieèiø to jau nebepamatys. Po pirmojo kameros suktuko jam tenka iðeiti. Kaþkas laða ant rankos. Ðalia sëdinti vidutinio amþiaus moteriðkë mandagiai atsipraðo. Ekrane patetiðko rûko apgaubtoje scenoje Seanno Penno personaþas susitinka su savo mirusiais tëvais. Visiðkai nesujaudintas prisimenu Pedro Costos þodþius: Jei kino vartai atverti per plaèiai, ekrane þiûrovas mato tik save. Antologijos archyvø gimtadienio dienà Jimas Jarmuschas pristatydamas Kontrolës ribas prisimena, kad pirmà kartà sutiktas Andy Warholas jam papriekaiðtavo, jog filmas Keisèiau nei rojuje yra geras, tik jame Andy norëtø maþiau siuþeto. Po ðiø reþisieriaus þodþiø salëje nugriaudi þiûrovø juokas. Juodàjai/baltàjai gulbei tarpduryje betraiðkant savo motinos pirðtus, ðalia sëdinti stambi juodaodë moteriðkë isteriðkai suðunka: What a hell is this! ( Kokia èia velniava ) ir tempdama savo dukrytæ kitø þiûrovø galvomis palieka salæ. Nesuskaièiuojama galybë ðio nesibaigianèio filmo veikëjø jau daugiau negu ðimtà metø sëdi kino teatro salëje nebûdami tikri, kas ten nutiks, kà jie ten pamatys ir iðgirs bei kaip á tai reaguos. Ðalia ekrano vykstanèiø siuþetø vingiai nëra ið anksto uþraðyti scenarijuje, jø pasakojimas nëra linijinis ir neturi aiðkios pradþios bei pabaigos. Man visa tai ir daug daugiau ávyko 2011-aisiais, bet ar þyma ant kalendoriaus kà nors keièia? II. Pabaigos pradþia: tarp matomo ir nematomo Iðkilmingai skambant Wagnerio Tristanui ir Izoldai ið ávairiaspalvio dangaus þemyn krenta paukðèiai, jau visai netrukus kita planeta lëtai, tarytum narciziðkai tuo besimëgaudama susidurs su Þeme ir ekranà uþlies ryðkios skaitmeninës liepsnos. Tuo metu atokiame juodai baltame kambaryje nepaisydamas uþgæsusios ðviesos, tëvas tyliai ragina dukrà valgyti bulvæ kasdienæ, taèiau nebegali jai atsakyti kodël. Ekrane tamsa, bet uþ lango kasdien siauèiantis vëjas dar nenutilo. Laukiant pabaigos siûlau susitarti, kada baigiasi filmas. Ar tuomet, kai jo nebeþiûri, ar tuomet, kai pamirðti, kad já þiûri? Turino arklys Santa Lingevièiûtë Besiblaðkydamas po daugybæ festivaliø visada tikiesi ir þinai, kad pamatysi kaþkà gero, taèiau neiðvengiamai filmø vertinimo kartelë kyla, tad daþnokai tenka nusivilti. Net ir garsiais vardais. Taèiau tarp daugybës garsiø vardø ir ðiaip filmø, á kuriuos buvo dedamos didþiulës viltys, nuëjau á ankstyvà perþiûrà filmo, kurio net neplanavau þiûrëti, taèiau tuo metu daugiau eiti nebuvo kur. Tai jauno Èilës raðytojo ir reþisieriaus Cristiãno Jiménezo filmas Bonsas. Kitaip nei dauguma ðiø metø premjerø, jis pastatytas ne pagal literatûros kûriná, o apie literatûrà, apie kûrinio raðymà, paraleliai skaitant Marcelio Prousto Prarasto laiko beieðkant. Kai filmo pradþioje universiteto profesorius pirmakursiø praðo prisipaþinti, kas skaitë Proustà, o ðie, nenorëdami pasirodyt neiðprusæ, melagingai, taèiau nedràsiai kelia rankas, nenorom, lyg paragavus pyragaièio, pamirkyto arbatoje, uþplûsta prisiminimai apie pirmuosius savo studijø metus. Kai vaikiðkai ir naiviai studentai bandydavo pasididþiuoti prieð savo kolegas ar dëstytojus, tvirtindami, kad skaitë vienà ar kità literatûros kûriná. Pavasarinës kelionës prie Neries su knygomis ir vyno buteliu ruoðtis atsiskaitymams. Aiðku, uþsidegimas ðvieèiant saulei greitai nuvilnydavo Nerim kaþkur uþ Vingio parko. Vienas subtiliausiø Bonso epizodø, kai vaikinas á kuklø kambarëlá parneða merginai visus septynis Prousto romano tomus. Jie apskaièiuoja, kad kasnakt prieð miegà skaitydami po du puslapius neiðsiskirs bent dvideðimt metø. Bet ilgainiui tie puslapiai vis trumpëja iki keliø sakiniø, þodþiø, ir knygos lieka, o mergina iðeina. Nenuoseklø filmo siuþetà diktuoja raðantis romanà pagrindinis personaþas. Tai ðokama aðtuonerius metus á prieká, tai gráþtama atgal. Lyg jaunuolis, raðydamas savo romanà, bandytø atrasti tai, kà prarado nesugràþinamai praeityje, arba prarado dabartyje todël, kad per daug kapstësi praeityje ir liko, kaip sakoma, prie suskilusios geldos. Taèiau liko su bonsu vienintele savo paguoda ir gyvenimo partneriu, kuriuo vieninteliu sugeba rûpintis. Perþiûrëjusi filmà pasiþadëjau, kad perskaitysiu visus Prousto romano tomus, nuo kuriø gëdingai iðsisukau studijø metais. Rasa Paukðtytë Atradimu, malonumu tapo VDFF parodyta bulgaro Andrejaus Paunovo ilgametraþiø dokumentiniø filmø retrospektyva, ypaè jo Bëdos dël uodø ir kitos istorijos. Retenybë reþisierius, negromuliuojantis problematikos taip, kad visiems bûtø suprantama. Ypaè virtuoziðkai posovietiná gyvenimà kaip tragikomedijà ávaizdinantis A. Paunovas priminë vienà pamatiniø geros dokumentikos savybiø neversti herojø metaforomis, o jas uþauginti ið smulkmenø filmuose. Aèiû Audriui Stoniui, pasiûliusiam ðià retrospektyvà festivaliui. Jimo Jarmuscho, atrasto prieð dvideðimtmetá, retrospektyva priminë, kad kino autorius, kurio seni filmai sutraukia savà ir verèia sava tam tikrà publikà, yra aukso vertës. Ji kai kurie atmintinai þinantys filmus Skalvijos dëka turëjo galimybæ pabûti ne visai teisingo, tvarkingo, patogaus, nepolitkorektiðko, sveikatai kenkianèio poþiûrio á gyvenimà bendrininkais. Kelis vakarus Skalvijos salë virto savø, þinanèiø kaþkokià juos apjungianèià paslaptá, þmoniø chebra. Nedaþnai kine iðtinka toks nesnobiðko, neprivalomo bendrumo jausmas. Aki Kaurismäki Havras, Bakuro Bakurazdës Medþiotojas, Pierre o Schoellerio Ministras, Manto Kvedaravièiaus Barzakh filmai, dar galintys pakurstyti blëstanèià pagarbà vis daþniau prisitaikanèiam prie patogiø ideologiniø ir politiniø standartø europietiðkam kinui. Þivilë Pipinytë Gdynës vaidybiniø lenkø filmø festivalis festivalis ðá birþelá pasiûlë savo kino klasikams prisiminti, kaip buvo kuriama viena jø svarbaus filmo scena. Meistriðkumo pamokas pradëjo Andrzejus Wajda. Kartu su rudená Anapilin iðëjusiu Januszu Morgensternu jie pasakoja, kaip sugalvojo Pelenø ir deimanto scenà, kur AK kovotojai prisimena þuvusius draugus, uþdegdami taureles su degtine. Wajda ir Morgensternas (antrasis Pelenø ir deimanto reþisierius) taiso vienas kità, prisimena komiðkas detales, anekdotiðkas situacijas. Smagu, gyva, autoironiðka kaip ta Wajdos frazë: Tada mes buvome gabûs... Bet kai dabar atsiverèiau uþraðus, matau, kaip tiksliai per trumpokà akademinæ valandà aptarta viskas dramaturgija, operatoriaus darbas, apðvietimas, dekoracijos, pagrindiná personaþà suvaidinusio Zbigniewo Cybulskio indëlis... Tiesiog puikiai sureþisuota meistriðkumo pamoka! Gdynës prisiminimai ðiemet nustelbia kitus, net naujesnius festivalius, nes ten kasdien þiûri filmus, liudijanèius, kad kuriamas gyvas kinas neprovincialus, nesilygiuojantis á pasaulines madas. Jauni reþisieriai drásta kurti nekonjunktûriðkus filmus! Suprantu, kad lenkø kinas (kaip ir literatûra ar teatras) duoda tai, ko nesulaukiu ið lietuviðko, jis formuluoja sunkius, neáprastus, sudëtingus klausimus. Tuos, á kuriuos bûtina atsakyti, kad galëtum gyventi toliau. Tokia ir Wojteko Smarzowskio Roþë filmas apie tai, kad totali prievarta ir skausmas negali sunaikinti artumo ir meilës poreikio. Apie pilkoje kasdienybëje slypintá artumo ilgesá ir pats ryðkiausias ðiemet matytas rusø filmas Bakuro Bakuradzës Medþiotojas. Filmo herojai pasiturintis fermeris, jo kiauliø fermoje dirbanti kalinë, devyneriø metø fermerio sûnus, Aleksandro Matrosovo memoriale klausiantis: Kas buvo SSSR? Bakuradzës filmas ið tø, prie kuriø vis gráþti, kad ámintum jo tariamo paprastumo máslæ. Ið pirmo þvilgsnio Aleksandro Sokurovo Faustas visiðka minimalistinio Medþiotojo prieðingybë. Taèiau barokiðka Sokurovo vizija galiausiai prabyla apie tà patá jausmø plynæ, nepakeliamà banalybës slëgá ir norà iðsiverþti ið tikrovës, kur viskas materialu kraujas, prievarta, þmoniø kûnai, jø iðskyros ir net geismai. Taèiau klasikinës rusø literatûros suformuotas reþisierius nori tikëti ðviesa, galinèia sklisti ið þmogaus vidaus. Man tai pats asmeniðkiausias reþisieriaus filmas, jame iðplëtotos idëjos ir motyvai, kuriuos galima áþvelgti pirmuosiuose Sokurovo filmuose. Ðiemet pajutau didelá malonumà þiûrëdama ilgus filmus. Þinoma, tokiø filmø nerodo kino teatrai, juos pamatysi tik festivaliuose. Penkiø valandø Olivier Assayaso Karlosas Ðakalas rodo kelias deðimtis vieno teroristo gyvenimo metø, bet kartu ir visà maiðtingø 7-ojo deðimtmeèio idëjø þlugimà. 297 minutes trunkanèiame nostalgiðkame dokumentiniame filme Dangus ir þemë austras Michaelis Piltzas uþfiksavo maþo kalnø kaimelio gyvenimà 8-ajame deðimtmetyje ir kovà prieð tai, kà dabar vadiname vartotojø civilizacija. Filmas rodo, kaip graþu yra paprasèiausiai bûti. Gyventi savo gyvenimà. 278 minuèiø japono Takahisos Zeze Dangaus istorija padëjo suvokti, kad pasakojanèio istorijas kino forma jau gali prilygti sudëtingos struktûros romanui. Ið beveik dviejø ðimtø ðiemet pamatytø naujø filmø (sutinku, tai ne tiek jau ir daug) galëèiau paminëti dar bene deðimt tikrai palikusiø didelá áspûdá. Þinoma, uþ tai galiu dëkoti pirmiausia festivaliams ir retrospektyvoms, tokioms kaip Jimo Jarmuscho filmø Skalvijoje. Ji iðskirtinë dar ir pagal protingø veidø koncentracijà vienoje erdvëje. Metai nebuvo tokie jau blogi. Taèiau lietuviø kinui tai netinka. Profesionalumo poþiûriu ðiemet jis pavojingai priartëjo prie ribos, ið uþ kurios nebegráþtama. Mano ðiø metø filmø sàraðà pradëjo kiek pavëluotai pamatytas iðskirtinis Davido Fincherio Socialinis tinklalapis. Reþisierius tarsi chirurgas preparavo naujøjø laikø N UKELTA Á 11 PSL. 10 psl. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968)

11 P a s a u l y j e Didþioji iðskirtinë idëja Tapome informaciniais narcizais Nealas Gableris amerikieèiø publicistas, kultûros istorikas, dëstytojas ir televizijos komentatorius, apdovanotas Emmy prizu. Jis iðgarsëjo knyga Nuosava imperija. Kaip þydai iðrado Holivudà ( An Empire of Their Own: How the Jews Invented Hollywood ). Pateikiame ðiø metø rugpjûtá The New York Times pasirodþiusià Gablerio esë. Dëmesio, sulaikykite kvapà. Þurnalas The Atlantic Monthly pateikë 14 didþiausiø metø idëjø. Ir kas atsidûrë tame sàraðe? Þaidëjai valdo þaidimà (12 vieta), Volstritas: niekas nesikeièia (6 vieta), Paslapties neiðsaugosi (2 vieta). Pati didþiausia metø idëja Viduriniosios klasës gimimas ne tik pas mus, siejama su Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos ekonomikos raida. Dabar jau galima ákvëpti. Ko gero, pastebëjote, kad në viena ið tø idëjø negniauþia kvapo. Nes jos nëra tikros idëjos. Greièiau tai pastebëjimai. Taèiau negalima kaltinti þurnalo uþ tai, kad jis painioja banalybes ir intelektualinæ vizijà. Idëjos dabar nebëra tai, kas buvo anksèiau. Anksèiau jos sukeldavo karðtas diskusijas, ákvëpdavo màstyti, pradëdavo revoliucijas ir ið pagrindø keitë mûsø pasaulio suvokimo ir matymo bûdus. Jos patekdavo net á masinæ kultûrà ir paversdavo màstytojus áþymybëmis. Paminësiu tik kelias pavardes Albertas Einsteinas, taip pat Reinholdas Niebuhras, Danielis Bellas, Betty Friedan, Carlas Saganas ir Stephanas Jay us Gouldas. Net idëjos tapdavo áþymios, pavyzdþiui, ideologijø saulëlydis, medijos priemonë yra pati medija, moteriðkumo mistika, Didþiojo sprogimo teorija, istorijos pabaiga. Nuostabi idëja galëjo atsidurti ant savaitraðèio Time virðelio: Ar Dievas mirë?, o tokie intelektualai kaip Normanas Maileris, Williamas F. Buckley ir Gore as Vidalas kartais bûdavo kvieèiami á vakarines televizijos pokalbiø laidas. Bet tai buvo seniai ir netiesa. A TKELTA IÐ 10 PSL. didvyrius ir fetiðus. Fincherio diagnozë tiksli ir neguodþianti. Laukiu sausio 6 d., naujojo Fincherio filmo ir dar vienos mûsø laikø diagnozës. Neal Gabler Jei dabar atrodo, kad mûsø idëjos sumenko, taip vyksta ne todël, kad esame kvailesni uþ savo protëvius, bet todël, kad idëjos nebedomina mûsø taip, kaip anksèiau. Vis labiau gyvename postidëjos pasaulyje. Tame pasaulyje didþios, provokuojanèios màstyti idëjos, kuriø negalima tuoj pat paversti pinigais, turi tokià maþà vidinæ vertæ, kad vis maþiau þmoniø jas sugalvoja ir vis maþiau institucijø jas ágyvendina, nors ir yra internetas. Ið tikrøjø dràsios idëjos tapo nebemadingos. Jokia paslaptis, ypaè Amerikoje, kad gyvename poðvietëjiðkoje visuomenëje, kurioje racionalumas, mokslas, árodymai, logiðki argumentai ir diskusijos ávairiose srityse, o gal ir apskritai visuomenëje pralaimëjo mûðá su prietarais, tikëjimu, átikinëjimais ir ortodoksija. Ir nors vis dar smarkiai progresuojame techniðkai, galbût esame pirmoji karta, kuri keièia istorijos eigà judame atgal intelektualiai nuo paþangiø màstymo bûdø prie senøjø tikëjimo mechanizmø. Taèiau, nors ir susieti tarpusavyje, poðvietëjiðkumas ir postidëja nëra tapatûs. Poðvietëjiðkumas siejasi su mûsø suvokimo stiliumi nebenaudojanèiu racionalaus màstymo technikø. Postidëja tai bet kokio stiliaus màstymo iðnykimas. Postidëjos pasaulis artëjo jau nuo seno ir prie to prisidëjo daug prieþasèiø. Stebime universitetus nuolat nusigræþiant nuo realaus pasaulio, bet jie skatina ir finansuoja siauras specializacijas, o ne dràsà rûpinamës kambariniais augalais, bet nesodiname miðkø. Stebime intelektualiø diskusijø iðnykimà kokybiðkoje þiniasklaidoje bei trûkumà màstytojø, kurie mintá vertintø labiau uþ áþûlumà. Visa tai Sonata Þalneravièiûtë Uþ praëjusiø metø giliausiai ásismelkusià kino patirtá dëkinga Bélai Tarrui. Uþ filmà Turino arklys. Uþ tai, kad visà þiûrëjimo laikà kvëpavau jo ritmu, uþ tai, kad áprasmino beprasmybæ ir kad bûtent ðiuo filmu, naudodamas tylià kino kalbà, jis pasakë viskà ir kaip puikus kino kûrëjas, ir kaip filosofas. Dëkinga Aleksandrui Sokurovui. Po filmo Faustas perþiûros, tikiuosi, visiems laikams atsiþegnojau nuo literatûriniø klasikos ðedevrø vertalø á kino kalbà, kad ir kokie talentingi, iðmoningi autoriai to imtøsi. Goethe negalëjo ásivaizduoti, kad turës teisæ uþdrausti savo kûriniø ekranizacijà. Didþiausias litaratûrinis atradimas, ir ne tik ðiø metø, Virginia Woolf, jos knyga Á ðvyturá. Þemai lenkiuosi ir Laimantui Jonuðiui uþ vertimà. Genialus darbas. Dþiugina, kad pagaliau kai kurios leidyklos suprato, jog svarbu ne tik iðleisti iðpampusià knygà (net nurodant jos svorá), bet svarbi ir jos estetinë forma. Dailininkas Tomas Mrazauskas knygoms suteikia ir iðorinæ meninæ vertæ. Ðiømetiniai jo kûriniai Virginios Woolf Á ðvyturá, Antano A. Jonyno Kambarys, Michailo Ðiðkino Laiðkø knyga, Rûtos Oginskaitës Jausmø repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu. Vis dëlto didþiausias pasiekimas Lietuvos knygø leidybos istorijoje, manau, yra Margaritos Matulytës Nihil obstat. Lietuvos fotografija sovietmeèiu. lydi eseistikos iðnykimas visuomeninëje ir kultûrinëje spaudoje. Taèiau pleèiasi vizualioji kultûra, ypaè tarp jaunøjø, o kartu ir forma, kuria yra daug sunkiau iðreikðti idëjas. Tos jau prieð keliasdeðimt metø atsiradusios prieþastys buvo tik postidëjos pasaulio pranaðai, o ne jo iðtakos. Tikroji kaltininkë greièiausiai yra informacija. Atrodo paradoksas, kad tada, kai þinome daugiau nei kada nors anksèiau, vis maþiau màstome. Gyvename iðgirtame informacijø amþiuje. Internetas iðkart suteikia prieigà prie visko, kà kiekvienas ið mûsø norëtø þinoti. Be abejo, esame geriausiai informuota karta þmonijos istorijoje, bent jau kiekybës poþiûriu. Erdvëje sukaupta milijardai milijardø baitø tiek informacijos galime sukaupti ir apie toká informacijos kieká galime màstyti. Ðtai èia ir ðuo pakastas. Praeityje kaupëme informacijà ne tik tam, kad ágytume þiniø. Tai buvo tik pradþia. Kaupëme informacijà dar ir tam, kad jà perkurtume á kà nors vertingesnio uþ faktus ir naudingesnio á idëjas, kurios vertino ir tvarkë informacijà. Bandëme ne tik paþinti pasaulá, bet ið tikrøjø já suprasti tai svarbiausia idëjos funkcija. Didþiosios idëjos aiðkina pasaulá ir padeda mums suprasti vieni kitus. Marxas nurodë gamybos priemoniø ir visuomeniniø politiniø sistemø priklausomybæ. Freudas iðmokë mus tyrinëti protà, kaip bûdà suprasti savo jausmus ir elgesá. Einsteinas ið naujo sukûrë fizikà. Dar vëliau McLuhanas tyrinëjo ðiuolaikinës komunikacijos prigimtá ir jos poveiká mûsø gyvenimui. Tos idëjos padëjo mums aprëpti protu bûtá ir pabandyti atsakyti á didþius, jaudinanèius egzistencinius klausimus. Taèiau anksèiau informacija buvo idëjos maistas, o paskutiniame deðimtmetyje ji tapo idëjos konkurente. Tapome panaðûs á valstietá, kuris turi per daug javø, kad pasigamintø miltø. Mus prislëgë didþiulis informacijos perteklius, nebeturime laiko jos suvokti, net jei to norëtume, bet juk dauguma mûsø to paprasèiausiai nenori. Uþtenka tiesiog sukaupti informacijà: kà dabar ir kità akimirkà darys mûsø draugai; su kuo dabar susitikinëja Jennifer Aniston; koks siuþetas ðià valandà labiausiai þiûrimas per YouTube ; kà ðiandien vilki princesë Letizia arba Kate Middleton. Gyvename informacinës Greshemo (taip pat ir Kopernikui priskiriamas tvirtinimas, kad blogesni pinigai visada iðstums geresnius, red. past.) taisyklës sàlygomis pati banaliausia informacija visada iðstums idëjà. Norime þinoti, o ne màstyti, nes þiniø vertæ paprasèiau apibrëþti. Taip paprasèiau bûti dëmesio centre, palaikyti ryðá su draugais ir aplinka. Idëjos pernelyg miglotos, nepraktiðkos, jos reikalauja daugiau veiksmø, bet atneða per maþai konkreèios naudos. Maþai þmoniø keièiasi idëjomis, visi keièiasi informacija, daþniausiai asmeninio pobûdþio. Kur eini? Kà darai? Su kuo susitinki? Tai didieji mûsø laikø klausimai. Juk ne atsitiktinumas, kad postidëjos pasaulis gimë kartu su portalø ir socialiniø ryðiø pasauliu. Gal ir egzistuoja tinklalapiø ir tinklaraðèiø, skirtø idëjoms, bet Twitter, Facebook, Myspace, Flicr etc., trumpai tariant, tie patys populiariausi internete, ið esmës yra pasikeitimo informacija vieta. Jø tikslas malðinti amþinà informacijos badà, taèiau tai nëra informacija, ið kurios galëtø gimti idëjos. Ta informacija apskritai nenaudinga, iðskyrus tai, kad jos turëtojas turi pasijusti esàs gerai informuotas. Þinoma, galima árodyti, kad jie atlieka tà paèià funkcijà, kokià ankstesnëms kartoms atliko pokalbis, o pokalbyje taip pat retai gimdavo didþiosios idëjos. Taèiau ðis palyginimas ne visai tikslus. Pirmiausia, socialiniai tinklalapiai yra pagrindinë jaunø þmoniø komunikacijos forma ir bûtent todël pradeda iðstumti spausdintinæ informacijà, o idëjos daþniausiai buvo reiðkiamos pasitelkiant spaudà. Antra, jie átvirtina tokius minties áproèius, kurie neskatina sàmoningos diskusijos, duodanèios pradþià idëjai. Vietoj teorijø, hipoteziø ir esminiø argumentø akies mirksniu gauname 140 þenklø áraðà apie suvalgytà sumuðtiná arba þiûrimà televizijos laidà. Nors socialinis tinklalapis gali pagausinti mûsø paþástamø bûrá, leisti susipaþinti su naujais þmonëmis, tai nëra tapatu intelektualiniø horizontø plëtrai. Socialiniø tinklø plepalai susiaurina intelektualiná pasaulá iki mûsø tiesioginës aplinkos dydþio. Bet juk bûtent þodþiais iðreikðtos mintys kompiuterio ekrane ar popieriaus lape pleèia horizontus. Perfrazuojant garsø posaká (jos autoriumi daþnai nurodomas beisbolo þaidëjas Yogi Berra): Negalima tuo pat metu màstyti ir muðti, negalima tuo pat metu màstyti ir raðyti tviterio þinutæ. Ne todël, kad negalime iðkart atlikti keliø veiksmø, o todël, kad Twitter þinuèiø raðymas daþniausiai yra niekuo nepagrástos pavirðutiniðkos nuomonës arba nuosavø kasdieniø proziðkø veiksmø apraðymo forma. Tai iðsiblaðkymo bûsena, tiksliau, antimàstymas. Visuomenë, praradusi sugebëjimà màstyti apibendrintai, sulauks pasekmiø. Idëjos tai ne tik intelektualiniai þaisliukai. Jos pritaikomos praktiðkai. Vienas mano draugas menininkas neseniai apgailestavo, jog meno pasaulis dreifuoja link seklumos, nes jau nebeliko didþiøjø kritikø, tokiø kaip Haroldas Rosenbergas ir Clementas Greenbergas, kûrusiø idëjas, kurios apvaisindavo ir atgaivindavo menà. Kitas draugas panaudojo panaðius argumentus kalbëdamas apie politikà. Kai partijos diskutavo, ar reikia maþinti biudþeto iðlaidas, jis susimàstë, kur Johnas Rawlsas ir Robertas Nozicksas, kurie galëtø pakelti mûsø politikà á aukðtesná lygá. Be abejo, tà patá bûtø galima pasakyti ir apie ekonomikà Johnas Maynardas Keynesas lieka diskusijos centre praëjus beveik 80 metø po to, kai suformulavo valstybës vartojimo poreikiø konjunktûros teorijà. Tai nereiðkia, kad nëra Rosenbergo, Rawlso ir Keyneso paveldëtojø, bet jei jie ir yra, tai neranda atgarsio kultûroje, kuri nesugeba pritaikyti idëjø, ypaè tø didþiøjø, jaudinanèiø ir pavojingø. Tokia tiesa, ir visai nesvarbu, ar idëjos kyla ið akademiniø sluoksniø, ar ið þmoniø, kurie nëra elitiniø institucijø dalis ir meta iððûká áprastai iðminèiai. Visi màstytojai informacijos pertekliaus aukos, to pertekliaus aukos yra ir ðiuolaikiniø màstytojø idëjos. Tai tinka didiesiems màstytojams, ypaè socialiniø mokslø atstovams, tokiems kaip psichologas Stevenas Pinkeris, kuriantis teorijas apie viskà nuo kalbos iðtakø iki genetikos vaidmens þmogaus prigimtyje, kaip biologas Richardas Dawkinsas, kuris turi didþiø kontroversiðkø idëjø apie viskà pradedant Dievo savimeile, kaip psichologas Jonathanas Haidtas, analizuojantis skirtingas etines sistemas ir darantis nuostabias iðvadas moralumo ir politiniø ásitikinimø ryðiø tema. Taèiau kadangi ðie þmonës yra labiau technikai ir praktikai nei humanitariniø mokslø, kurie buvo iðeities taðkas populiarinant idëjas, eruditai, ant jø gula dvigubas prakeiksmas. Jie grumiasi ne tik su visuotiniu nepalankiu poþiûriu á idëjas, bet ir su nepalankumu mokslui, þiniasklaidoje geriausiu atveju pateikiamam kaip paslaptinga sritis, blogiausiu kaip nesuprantama. Jei ðie þmonës bûtø gyvenæ karta anksèiau, jie reikðtø savo nuomonæ populiariuose leidiniuose ir televizijoje. Dabar juos uþgoþia informacinis triukðmas. Be abejo, atsiras ir tokiø, kurie tvirtins, kad didþiosios idëjos persikëlë á rinkos sferà, bet yra didelis skirtumas tarp pelningø inovacijø ir intelektualinio iððûkio. Verslininkai turi daug sumanymø, o kai kurie ið jø, kaip Stevenas Jobsas, sukuria ypatingø iðradimø. Tie jø sumanymai gali pakeisti mûsø gyvenimà, bet retai keièia màstymo bûdà. Jie materialaus, o ne idëjinio pobûdþio. Bûtent màstytojai dabar yra deficitinë prekë, ir greièiausiai taip bus ir toliau. Tapome informaciniais narcizais, taip menkai suinteresuotais bet kuo, kas uþ mûsø ir mûsø aplinkos ribø, mûsø nedomina niekas, kuo negalëtume pasidalyti su draugais. Jei staiga skelbdami savo idëjas atsirastø Marxas ar Nietzsche, niekas á juos neatkreiptø në menkiausio dëmesio, bent jau þiniasklaida tai tikrai, nes ji moka tik maitinti mûsø narciziðkumà. Ateitis ryðkëja kaip vis didesnës informacijos virðûniø epocha. Þinosime viskà. Bet niekas nebemàstys. Pagalvokime apie tai. PARENGË KORA ROÈKIENË 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968) 11 psl.

12 K i n a s Aktorystë yra ðnipinëjimo prieðingybë Gary Oldmanas apie Bastûnà, siuvëjà, kareivá, ðnipà Agentas Dþordþas Smailis Lietuvoje neturi daug gerbëjø, bet Anglijoje ðis Johno Le Carré romanø apie ðnipus personaþas yra masinës kultûros ikona. Já bûtø galima lyginti su rusø Septyniolikos pavasario akimirkø Ðtirlicu ar lenkø Hansu Klosu ið serialo Brangiau uþ gyvybæ. Ðá penktadiená mûsø ekranuose pasirodys Tomaso Alfredsono filmas Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas ( Tinker, Tailor, Soldier, Spy, D. Britanija, Prancûzija, Vokietija, 2011), sukurtas pagal Johno Le Carré to paties pavadinimo romanà. Ðákart prieð savo valià pensijoje atsidûrusio Smailio uþduotis surasti rusø kurmá britø þvalgybos struktûrose. Átariamieji keturi aukðtas pareigas uþimantys karininkai. Filmo, kuriame pagrindinius vaidmenis sukûrë Markas Strongas, Johnas Hurtas, Gary Oldmanas, Toby Jonesas, Colinas Firthas, premjera ávyko ðiemet Venecijos festivalyje. Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas iðkart sulaukë teigiamø vertinimø, o Smailá suvaidinæs Gary Oldmanas laikomas vienu ið kandidatø á ðiuometinius Oskarus. Niujorke su aktoriumi kalbëjosi Joanna Ozdobiñska. Interviu pateikiame sutrumpintà. Pirmà akimirkà net sunku atpaþinti, kad bûtent Jûs vadinate Dþordþà Smailá. Tik nusidaþiau plaukus. Na, gal dar prisidëjo ir tai, kad nusprendþiau uþsiauginti kelis kilogramus, jei jau vienoje filmo scenø tenka plaukti tvenkinyje ir matyti ðiek tiek mano kûno. Juk vaidinu gerokai vidutinio amþiaus vyriðká. Kurá laikà galëjau pasiteisinti, kad valgau nesveikai ir daug. Pavadinau tà laikà Valgant uþ Dþordþà. Taèiau svarbiausi vis dëlto buvo akiniai. Man atrodo, kad Smailiui jie tas pats, kas Aston Martin Dþeimsui Bondui. Reþisierius pasiuto, nes matavausi tris ðimtus porø. Þinojau, kad jie turi bûti pagaminti ne anksèiau nei 1969 ir ne vëliau kaip 1974 metais. Galiausiai radau tobulus Pasadenos parduotuvëje Old Focals, kurios savininkas turi apie 30 tûkstanèiø senø akiniø. Ta parduotuvë tai atsitiktinumø sutapimas. Prieð kurá laikà vaþiuodamas Los Andþelo Saulëlydþio gatve (Sunset Boulevard) pamaèiau filmo Vieniðas vyras plakatà. Ið pradþiø pagalvojau, kad jame pavaizduotas Marcello Mastroianni, bet tai buvo Colinas Firthas, su kuriuo vaidinu filme Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas. Viename laikraðtyje perskaièiau informacijà apie vintage akiniø parduotuvæ. Raðë, kad bûtent joje Firthas iðsirinko akinius. Ar aptarinëjote Smailá su Le Carré? Le Carré buvo filmavimo aikðtelëje. Norëjau ið jo kuo daugiau suþinoti, kaip elgësi Dþordþas vykdydamas uþduotá, kuo buvo prieð tai, kai já pamatome filme. Johnas, kuris pats kadaise buvo ðnipas, pasakojo man apie to darbo baimes ir paranojà. Nes ðnipas pirmiausia laukia ir nuolat tarsi apsëstas ieðko þenklø, kad yra demaskuotas. Jis man sakë, kad jog kartais streso lygis bûna toks aukðtas, kad pradedi abejoti, ar tik pats nesi tas kurmis, kurio ieðkai. Le Carré neseniai suëjo 80 metø, bet bendraudamas su juo jauèiausi taip, tarsi að bûèiau vyresnis. Jis sakydavo: Bûsiu prie telefono, bet, ko gero, jums manæs nereikia. Kai su juo susitikdavau, pasijusdavau taip, lyg ájungèiau muzikos automatà ámetu monetà, pasirenku istorijà ir Johnas pradeda pasakoti. Ar Jûs tiktumët ðnipo darbui? Bûèiau beviltiðkas. Þinoma, jie taip pat vaidina vaidmenis ir prisiima kitas tapatybes, bet aktorystë yra ðnipinëjimo prieðingybë. Að ieðkau tiesos apie vaidinamà personaþà. Nekenèiu melo ir apsimetinëjimo, tai nëra mano dalis. Jau vaikystëje mëgau átikinamai vaidinti kitus. Mëgstu stebëti þmones, kurie tvirtina, kad nesugeba vaidinti. Kalbu ne apie blogus aktorius, tokiø yra pusë Holivudo, bet apie þmones, kurie paprasèiausiai nesugeba apsimesti kuo nors kitu. BBC seriale 8-ajame deðimtmetyje Smailá suvaidino Alecas Guinessas. Jis ir Peteris Sellersas turëjo man milþiniðkos átakos. Ið iki ðiol vaidintø vaidmenø labiausiai á mane nepanaðus buvo Sidas Vicousas ið filmo Sidas ir Nensë. Rengdamasis jam, ilgai stebëjau Sex Pistols koncertø áraðus. Nors ir nepabandþiau heroino, norëjau þinoti, koks tai jausmas. Paþinojau kai kà, kas man smulkiai papasakojo, kaip vyksta procesas. Jis liepë ásivaizduoti, kad mano stuburà dengia minkðtutë vata. Padëjo. Le Carré romane yra fragmentas, kuriame jis lygina Smailá su ropliu, sugebanèiu reguliuoti kûno temperatûrà. Tai þmogus chameleonas, galintis iðnykti minioje. Smailá iðdavë jo draugai, metë þmona. Kas verèia já veikti toliau? Jis ðiek tiek sadistas. Jis bûna þiaurus ir niekðas, jei to reikia informacijai gauti. Kartais jis taip pat privalo bûti mazochistu þmona já paliko kelis kartus, buvo neiðtikima, taèiau jie niekad nesipyksta ðia tema, apie tai nesikalba. Smailis netrokðta atsirevanðuoti jos meiluþiams. Jis myli þmonà. Að tai puikiai suprantu. Man patiko, kad Smailis niekad neabejoja savo ásitikinimais. Jis lojalus þmonëms, kuriais pasitiki. Buvæ pavaldiniai gerbia Smailá, todël jø padedamas Smailis gali vykdyti savo tyrimus ir nebûdamas M16. Jis puikiai þino, koks siaubingas yra pasaulis, nemëgsta jo, bet priima, nes kito nëra. Bastûno, siuvëjo, kareivio, ðnipo kûrëjams daugiausia laiko atëmë bûtent aktoriaus Smailio vaidmeniui paieðkos. Pusæ metø jie negalëjo apsispræsti ir tada paaiðkëjo, kad jie laukë bûtent manæs. Bûdamas aktorius esu pasmerktas aktoriø atrankos vadovo vaizduotës malonei, nes jo galvoje esi toks, koks tavo paskutinis vaidmuo. Todël niekad nesuvaidinsiu Dþeimso Bondo. Beje, darausi pernelyg subrendæs arba pernelyg patyræs fizinio aktyvumo reikalaujantiems vaidmenims. Todël man patinka, kad Smailis atrodo toks pasyvus. Tokiame vaidmenyje maþais gestais galima pasakyti daugiau. PAGAL GAZETA WYBORCA PARENGË KORA ROÈKIENË Nauji leidiniai Kalëdinio Kino skaitymo malonumai Teko skaityti vienà Kinui atsiøstà laiðkà. Jo autoriai raðë, kad pasigenda straipsniø apie kinà meno ir kultûros kontekste, jo átakà visuomenei. Man regis, kalëdinis Kino numeris kaip tik apie tai. Kitas klausimas, ar tai átikins laiðko autorius, nes þurnalo tekstuose, regis, neskamba lietuvio ausiai tokios mielos Andrejaus Tarkovskio, Gilles io Deleuze o pavardës ir þodis postmodernizmas. Uþtat daug vietos skirta kitam mûsø intelektualø numylëtiniui Larsui von Trierui. Gruodþio pradþioje Europos kino akademija pripaþino jo Melancholijà geriausiu 2011-øjø filmu. Melancholija operatyviai rodoma ðalies kino teatruose, tad progø apie já pakalbëti ne viena. Ieva Toleikytë Ið arèiau ir pristato danø maiðtautojà: aptaria jo vaikystës ir jaunystës problemas, garsiausius filmus ir jø moteris ( jo idealà ávaizdina moters gebëjimas pasiaukoti ). Taèiau svarbiausia autorei, kad von Trieras gina tikëjimà Dievu. Þivilë Pipinytë feljetone Europos þmoniø kinas taip pat neapëjo Melancholijos : jai toks aukðtas ðio filmo ávertinimas dar vienas þenklas, kad ðiuolaikinis Europos kinas vis daþniau paklûsta rinkodaros reikalavimams, kad apdovanojami visiems suprantami ir snobiðki filmai. Mëgstu, kai leidiniuose, tegu ir netiesiogiai, vyksta diskusijos. Tai árodymas, kad nesame tik pasyvûs to kino vartotojai, apie kuriuos áþangos þodyje uþsimena Kino redaktorius Linas Vildþiûnas. Ðákart þurnalas spausdina ir diskusijà apie kino edukacijos padëtá Lietuvoje. Apie jà kalbëjosi prie apskrito stalo susëdæ edukacijà vykdanèiø projektø dalyviai ir dvi edukologës. Pastarosios, beje, nesutaria, kada pradëti aptarinëti filmus, pradinëse klasëse ar daug vëliau. Kaip geriau, be abejo, atsakys gyvenimas, bet skaitydamas apie Skalvijos, Meno avilio ir kitø entuziastø projektus prisiminiau Michailo Gorbaèiovo frazæ: Procesas prasidëjo. Nes keliø pakopø edukacija, kai iðmokstama filmus þiûrëti, juos analizuoti, skaityti tekstus apie kinà ir taip geriau suprasti save bei visuomenæ, kurios dalis esi, ir yra kinas meno ir kultûros kontekste. Galite papriekaiðtauti, kad lietuviø kinui tai nelabai tinka. Ðie metai jam nebuvo patys geriausi. Bet jaunø reþisieriø filmuose jau galima áþvelgti pastangas vertinti nesenà praeitá ir nelabai graþià dabartá. Apie tai skaitykite Linos Kaminskaitës- Janèorienës ir Gedimino Kuktos recenzijose, skirtose lietuviðkoms ðiø metø Scanoramos premjeroms. Kino mokomasi ir ið filmø, ið tekstø, ir ið istorijos. Perskaitæs subtilø ir originaliø áþvalgø kupinà Rûtos Birðtonaitës straipsná apie seniausià kino reþisieriø portugalà Manoelá de Oliveirà supratau, kà veiksiu per ðias atostogas. Juolab kad Birðtonaitë sako: Vis dëlto Oliveirà veikiau reikëtø lyginti ne su kilniai pasenusiais klasikais, o su senovës Rytø poetais, kai garbus amþius (Oliveiros atveju ðimtas treji metai) veda á màstymo iðskaidrëjimà ir stiliaus dràsà. Izolda Keidoðiûtë ið arèiau pristato britø aktoriø Danielá Craigà. Gal daugumai kino þiûrovø jis naujasis Dþeimsas Bondas, bet autorë átikina, kad Craigas ádomus aktorius. Kontekstà kuria ir Neringos Kaþukauskaitës kino teritorija ðákart tapæs Berlynas. Tai 3-iojo deðimtmeèio Europos kino sostinë ir vieno svarbiausiø ðiø dienø kino festivaliø bûstinë, vieta, kur buvo sukurtas ir parodytas ne vienas ðedevras. Apie tai, kaip svarbu þiûrëti senuosius filmus, uþsimena ir vokieèiø kino kritikas Klausas Ederis, ðiemet pirmininkavæs Scanoramos þiuri. Interviu Auksei Kancerevièiûtei jis gilinasi á kino kritiko amatà ir sako: Viskas, kà reikia þinoti apie kinà, glûdi tuose 3-iojo deðimtmeèio filmuose. Jie daug labiau susijæ su kino menu nei mûsø laikø ðedevrai. Jeigu pavyksta nuolat þiûrëti filmus, sudaranèius kino istorijà, automatiðkai gilinate kino kalbos þinias. Jei apsiribojate tik televizijos programomis ar filmais, kurie patenka á pagrindiná televizijos tinklelá, tiesiog veltui gaiðtate laikà. Svarbius kino istorijos puslapius ateinantá sausá atvers prancûzø kino festivalis Þiemos ekranai. Dvi jo retrospektyvas komikø Jacques o Tati ir Pierre o Etaixo þurnale pristato Jurga Vilë. Siûlau atkreipti dëmesá ir á Þiemos ekranø naujienas þadami filmai vienas uþ kità ádomesni, nors að labiausiai laukiu broliø Dardenne ø Berniuko su dviraèiu ir Bertrand o Bonello Prisiminimø ið vieðnamio, mat vienas paþástamas kritikas sumaiðë juos su þemëmis, o kita (nepaþástama) kritikë pavadino ðedevru. Narius Kairys recenzuoja tarsi meteoritas mûsø ekranuose praskriejusá naujausià Aki Kaurismäki filmà Havras ir vis dar rodomà Xavier Beauvois Apie dievus ir þmones, Jurga Vilë sausá pasirodysiantá dokumentiná Pierre o Thoretono filmà Yves as Saint Laurent as. Beprotiðka meilë, Santa Lingevièiûtë ádomaus amerikieèio Bennetto Millerio filmà Þmogus, pakeitæs viskà. Namø kine rasite Nijolës Andrijauskienës pristatomus naujus DVD Miros Nair Amelijà, Steve o Antino Burleskà, Carloso Saldanhos animaciná Rio ir tradiciðkai nostalgiðkà Eldaro Raizanovo Garaþà. Kodël vieni filmai suþadina nostalgijà ar priverèia nuolat prie jø gráþti (tegu tik mintyse), o kiti ne, straipsnyje Patikëti kinu (ir literatûra) svarsto Kristina Karvelytë: Filmø þiûrëjimo patirtis prieðtaringa vaizdo suvokimas pirmiausia remiasi þiûrovo atskyrimu nuo to, kà jis mato, taèiau kartu kinematografo prigimtis leidþia tapatintis su jo kuriamais vaizdiniais. Ðis prieðtaravimas yra vaizdø pasakojimo unikalumo ðaltinis. (...) Patikëti filmu reiðkia bûti átrauktam ðio judëjimo ir mëgautis juo, neþinant, kur bûsime nuneðti. Jûsø JONAS ÛBIS 12 psl. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968)

13 Rodo TV Bibliografinës þinios Paraðyti laiðkà sau GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS Artëja didþiosios metø ðventës ir galiu Jus, mieli skaitytojai, nuraminti, kad televizijos mûsø tikrai nenuvargins originaliø ir ádomiø programø ar filmø gausa. Nebent negalësite pakilti nuo vaiðiø stalo. Tokiu atveju pasirenkite per BTV þiûrëti ukrainietiðkus miuziklus ir filmus, kuriuose kartu su Verka Serdiuèka vaidina populiarios rusø þvaigþdës. Kai TV3 pradeda rodyti vienà namuose, kalendoriaus nereikia viskas ir taip aiðku. LNK specializacija ðvenèiø dienomis Haris Poteris ir ðuniukas Bethovenas. LTV pakvies Neli Paltinienës, Giulijos ir Algimanto Èekuolio gerbëjus pasiþiûrëti ir paklausyti savo numylëtiniø jubiliejiniø vakarø. Skeptiðkai vertinantiems jubiliejø pompastikà, bus miðios ir kardinolas Juozas Baèkis, be jø ðventës per LTV taip pat ne ðventës. Tiesa, Pirmasis Baltijos kanalas þada, kad jo þiûrovus sveikins Prezidentë. Supraskite mane teisingai: nemanau, kad Kalëdø ar Naujametiná vakarà neturi skambëti gera muzika, lietis sàmojis ar bûti prisiminti mëgstami filmai, jau tapæ ðventinio ritualo dalimi. Pats neþinau, kelintà kartà, bet greièiausiai þiûrësiu Richardo Curtiso filmà Tegyvuoja meilë (TV3, 24 d ), Edwardo Nortono Mylëk ir tikëk (BTV, 26 d ) ir, þinoma, Eldaro Riazanovo 1975 m. Likimo ironijà, arba Po pirties (LNK, sausio 1 d ). Ne todël, kad tai ðedevrai. Tiesiog kaip tam akademiko Pavlovo ðuniui jau susiformavo refleksas. Taèiau sutikite, kad tie filmai tai ne Moterys meluoja geriau ar Giminës ir kitoks kièas, kurá nuolat siûlo mûsø televizijos. Bet kurdamos televizijà tik pensininkams ar neturtingiems, televizijos paèios pjauna ðakà, ant kurios sëdi. Panaðià grësmæ jau pajuto rusø televizininkai, suvokæ, kad jø nebeþiûri tie visuomenës sluoksniai, kurie gali ápirkti reklamuojamas prekes. Jie perbëgo á internetà. Ðventëms tiks keli miuziklai. Joelio Scumacherio 2004 m. Operos fantomas (BTV, 24 d ) perkels á XIX a. Paryþiaus operà. Jos þvaigþdë sopranas Kristina gali bûti dëkinga uþ ðlovæ ne tik savo balsui, bet ir paslaptingo vaiduoklio patarimams. Ðià istorijà 1910 m. sugalvojo Gastonas Leroux garsus teismo ir karo þurnalistas, pabuvojæs visuose tuometiniuose karðtuose taðkuose rusø ir japonø kare, Maroko kolonijiniame kare ir 1905-øjø revoliucijos apimtame Kaukaze. Bet tai jam netrukdë raðyti masinei kultûrai jau tada priskiriamus romanus, kuriuos, beje, kolekcionavo garsûs intelektualai. Operos fantomas ekranizuotas maþiausiai deðimt kartø, bet ðis filmas tai á ekranà perkeltas populiarus Brodvëjaus miuziklas, kurá paraðë Andrew Lloydas Weberis. Schumacheris yra prisipaþinæs, kad dekoracijas ir kostiumus ákvëpë Luchino Visconti ðedevras Leopardas. Dar vieno garsaus Brodvëjaus miuziklo ekranizacija 2002 m. Robo Marshallo Èikaga (BTV, 31 d ). Jis nukels á legendinius Roaring Twenties dramatiðkø socialiniø Muzikos garsai ir politiniø permainø deðimtmetá, kai pirmàkart JAV istorijoje miestuose buvo daugiau gyventojø nei kaimuose, kai galiojo alkoholio draudimo ástatymas, o tauta klausësi tos paèios muzikos dþiazo, ðoko tuos paèius ðokius, þavëjosi tais paèiais filmais ir net kalbëjo tuo paèiu þargonu. Tada ji ir þengë milþiniðkà þingsná á tai, kas dabar vadinama vartotojø visuomene. 3-iojo deðimtmeèio Èikagoje visa tai buvo ryðkiausia. Þinoma, miuziklas ne retro filmas, bet epochos dvasià perteikia ir muzika, ir Renée Zellweger, Catherinos Zeta-Jones bei Richardo Gere o personaþai, ir veiksmo vieta kalëjimas. Èikaga gavo daugybæ apdovanojimø, bet kaip tai daþnai atsitinka pervertintiems filmams, palyginti greitai pasimirðo ir prisimenama tik per ðventes. Lietuvoje pats populiariausias ið Brodvëjaus á Holivudà perkeltas miuziklas vis dëlto tebëra Roberto Wise o Muzikos garsai (TV3, 25 d ). Sukurtà 1965-aisiais ir apdovanotà penkiais svarbiausiais Oskarais, netrukus filmà parodë net Sovietø Sàjungoje, já prisimena kelios dëkingø þiûrovø kartos. Nors Muzikos garsus ákvëpë Marijos Von Trapp (ði taip pat trumpai pasirodo filme) autobiografija, manau, kad þiûrovus traukia ne ji, o Pelenës istorija. Bet ir pasakojimas apie vienuolyno auklëtinæ, kuri tampa aristokratø guvernante, o vëliau ir mylima pamote, kartu su vaikais bëganèia ið naciø okupuotos ðalies, bûtø gal ne toks patrauklus, jei ne Marijà suvaidinusi ir suðokusi Julie Andrews. Tiems, kurie mëgsta kitokià muzikà ir Islandijà, LTV2 (28 d ) parodys Ari Alexanderio Ergiso Magnussono 2005 m. dokumentiná filmà Klykiantis ðedevras. Filmo herojai garsûs islandø muzikantai ir dainininkai, tarp jø Björk, Siguras Rósas ir visokios grupës, kuriø pavadinimai, manau, daug kam þinomi, bet, deja, ne man. Reþisierius bando atsakyti á klausimà, kodël Islandija turi tiek daug talentingø muzikø. Tà patá treèiadiená LTV2 (28 d ) parodys gruzinø aktoriaus ir reþisieriaus Gelos Kandelaki filmà Nelaimë (1979). Ði tragikomedija gruzinø literatûros klasiko Davido Kldiaðvili pjesës ekranizacija. Veiksmas nukelia á ikirevoliucinës Gruzijos kaimà, kuriame gyvena darbðtuolis Antonas su savo mama. Vienà dienà Antonas staiga krinta kaip pakirstas. Pareikðti uþuojautos mamai renkasi paþástami ir kaimynai. Atomazga bus gana netikëta. Nelaimës reþisierius Gela Kandelaki suvaidino pagrindiná Otaro Joselianio filmo Gyveno strazdas giesmininkas herojø. Já prisiminiau, kai pirmàkart pasiþiûrëjau 2005 m. sukurtas ir Didþiuoju Kanø prizu apdovanotas Jimo Jarmuscho Sulauþytas gëles (BTV, 25 d ). Gal muzikantas bûtø galëjæs tapti tokiu kaip vieniðius Donas Dþonstonas, kurá kà tik paliko dar viena mergina? Susitaikæs su vienatve Donas gauna paslaptingà laiðkà, ið kurio suþino, kad turi devyniolikmetá sûnø. Gali bûti, kad sûnus ieðko tëvo. Donas nusprendþia iðsiaiðkinti tiesà ir leidþiasi kelionën. Jis susitinka su keturiomis buvusiomis savo gyvenimo moterimis. Taip jis priverstas susitikti ne tik su savo praeitimi, bet ir su dabartimi, nuo kurios bëga. Suprasti save, pasirodo, niekad ne per vëlu. Sulauþytose gëlëse Jarmuschas liko iðtikimas vienai savo mëgstamø temø, kad viskà lemia atsitiktinumai ir sutapimai. Gyvenimà keièia susitikimai ir jausmai. Tai ir yra didþiausia jo intriga. Nors ði tema ir neiðsemia Sulauþytø gëliø : kiekvienas gali surasti filme kaþkà apie amþinà vyrø ir moterø nesusikalbëjimà ir, þinoma, apie save, bent jau að radau daug bendra su Bilo Murray aus suvaidintu personaþu. Kiekvienos ið keturiø aktoriø Frances Conroy, Jessicos Lange, Sharon Stone ir Tildos Swinton Jarmuschas prieð filmuojant papraðë paraðyti laiðkà, ið kurio bûtø aiðku, kad tai ji yra Dono sûnaus motina. Pasak jo, tai buvo pirmas bendras jø þingsnis link herojø, kurias teks vaidinti. Kaþkodël man atrodo, kad pirmasis Murray aus þingsnis buvo 1934 m. Alexandro Kordos filmas Asmeninis Don Þuano gyvenimas, kurá jo herojus þiûri per televizoriø. Jei kiekvienø Naujøjø iðvakarëse nusprendþiate keisti gyvenimo bûdà, numesti deðimt kilogramø, paraðyti knygà ar pagaliau suremontuoti butà, pasiþiûrëkite Nicole Holofcener 2006 m. filmà Pasitikëk draugais (LNK, sausio 1 d ). Jo herojës keturios draugës (Jennifer Aniston, Catherine Keener, Frances McDormand ir Joan Cusack), paþástamos nuo neatmenamø laikø. Trys ið jø susitvarkë asmeniná gyvenimà ir karjerà, tik Olivija vis dar ieðko savæs. Depresija priverèia moterá mesti mëgstamà darbà, ásidarbinti valytoja ir ieðkoti moralinës bei finansinës paramos. Pasitikëk draugais filmas apie draugystæ, þmogiðkus ryðius, pasitikëjimà savimi bei kitais. Viso to mums, be abejo, prireiks ir ateinanèiais metais. Jûsø JONAS ÛBIS Antausis sienai : eilëraðèiai / Valdemaras Kukulas. Vilnius : Homo liber, [2011] (Vilnius : Standartø sp.). 122, [6] p. : portr. Tiraþas [300] egz. ISBN (ár.) Àþuolø gilës : rubajatø rinktinë / Èeslova Jakðtytë ; [dailininkas-dizaineris Artûras Kaminskas]. Marijampolë : Piko valanda, , [1] p. : iliustr. Tiraþas 300 egz. ISBN (ár.) Demeniðkiø obscenas : eilëraðèiai / Romas Demeniðkis. [Vilnius] : Þuvëdra, [2011] (Vilnius : Petro ofsetas). 85, [1] p. Tiraþas [500] egz. ISBN Devintoji voro koja : [aforizmai] / Aleksandras Jakubonis. Marijampolë : Piko valanda, , [1] p. : iliustr. Tiraþas 300 egz. ISBN Emigrantës dienoraðtis : esë / Zita Èepaitë. Vilnius : Alma littera, 2011 (Vilnius : Standartø sp.). 301, [1] p. Tiraþas 1000 egz. (papild.). ISBN Gimtoji þemë mano : eilëraðèiai / Aldona Rubinskytë-Kalm ; [tekste Algio Jakðto nuotraukos]. [Vilnius] : Karminas, [2011] ([Vilnius] : Karminas). 86, [1] p. : iliustr. Tiraþas 200 egz. ISBN Ilgesio sopulys : eilëraðèiai / Jonas Drazdauskas ; [sudarymas: Falmiros Sinicienës ; nuotraukos Adolfo Sinkevièiaus]. Utena : Utenos spaustuvë, 2011 (Utena : Utenos sp.). 85, [4] p. : iliustr. Tiraþas 400 egz. ISBN Kalbëjimas á tylà : eilëraðèiai / Teresë Rimulaitytë. Jonava : Dobilo leidykla, 2011 (Kaiðiadorys : Printëja). 119, [1] p. Tiraþas 100 egz. ISBN Kambarys : eilëraðèiai / Antanas A. Jonynas ; [panaudotos Gintauto Trimako fotografijos ið ciklø Namie ( ) ir Plokðtumos ( )]. Vilnius : Tyto alba, 2011 (Vilnius : BALTO print). 57, [3] p. : iliustr. Virð. antr. ir aut. nenurodyti. Tiraþas 1000 egz. ISBN Kartybiø taurë iki dugno : romanas / Petras Venclovas. Vilnius : Naujoji Romuva [i.e. Naujosios Romuvos fondas], 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). 357, [3] p. Tiraþas [500] egz. ISBN (ár.) Kasdienybës soduos : [eilëraðèiai] / Nijolë Rimkienë. Utena : Utenos spaustuvë, 2011 (Utena : Utenos sp.). 73, [3] p. Tiraþas 300 egz. ISBN Kruopø balsai : epigramos ir eilëraðèiai / Benediktas Medvedevas. Utena : Utenos spaustuvë, 2011 (Utena : Utenos sp.). 149, [1] p. : iliustr., portr. Tiraþas [400] egz. ISBN Lalagë : apsakymø vainikas / Andrius Jakuèiûnas. Vilnius : Tyto alba, 2011 (Vilnius : BALTO print) , 1-119, [4] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN Literatûra 11 klasei : chrestomatija / [sudarytoja Auðra Martiðiûtë-Linartienë ; redakcinë kolegija: Darius Kuolys [et al.]. Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, D. 1: Renesansas, Barokas, Apðvieta / [apþvalginiø] tekstø autoriai Darius Kuolys, Dainora Pociûtë-Abukevièienë, Auðra Martiðiûtë] (Vilnius : Petro ofsetas). 598, [1] p. : iliustr., faks., portr. Tiraþas [6000] egz. ISBN Magnus Ducatus Poesis : ribø áveika : [almanachas]. Vilnius : Vilnius, ISSN /11 / sudarë ir parengë Vladas Braziûnas ir Vytas Dekðnys (Vilnius : Petro ofsetas). 301, [8] p. Dalis gretut. teksto liet., baltar., latv, lenk., ukr. Mylëti tà, kuris ðalia? : [romanas] / Emily Griffin [i.e. Giffin] ; ið anglø kalbos vertë Milda Baronaitë. Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). 359, [1] p. Tiraþas [1500] egz. ISBN (ár.) Paþvelk dar kartà : [romanas] / Lisa Scottoline ; ið anglø kalbos vertë Irma Milevièiûtë. Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). 343, [1] p. Tiraþas [1500] egz. ISBN (ár.) Sukurti prieðà ir kiti proginiai raðiniai : [esë] / Umberto Eco ; ið italø kalbos vertë Inga Tuliðevskaitë. Vilnius : Tyto alba, 2011 (Vilnius : BALTO print). 317, [2] p. : iliustr. Tiraþas 1500 egz. ISBN P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B- KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS Kronika Lietuvos kinematografininkø sàjungos laureatai 2011 m. gruodþio 16 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje jau tryliktà kartà buvo áteikti Lietuvos kinematografininkø sàjungos apdovanojimai. Pagrindinis prizas ðiemet atiteko Sàjungos narei, kino kritikei Rûtai Oginskaitei uþ knygà Nuo pradþios pasaulio, atskleidþianèià ásimintinà lietuviø poetinës dokumentikos pradininko Roberto Verbos ir jo epochos portretà. Specialiu paþymëjimu buvo apdovanotas filmo Raminas reþisierius Audrius Stonys uþ kûrybinius ieðkojimus ir profesiná meistriðkumà. Filmas Raminas pasakoja apie praeityje garsø gruzinø imtynininkà Raminà Lomsadzæ. Apdovanojimus laureatams áteikë Apdovanojimø komisijos pirmininkas, kino reþisierius Kornelijus Matuzevièius. Komisijoje taip pat dalyvavo reþisierius Ðarûnas Bartas, reþisierë Giedrë Beinoriûtë, animacinio kino reþisierius Ilja Bereznickas ir kino kritikë Þivilë Pipinytë. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorë Regina Lopienë jau tradicija tapusá apdovanojimà Pëdà, paliktà Lietuvos kino istorijoje áteikë kino operatoriui Jonui Tomaðevièiui m. ðá muziejaus apdovanojimà gavo kino operatorius Jonas Gricius, 2010 m. kino reþisierius Arûnas Þebriûnas. LKS INF. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968) 13 psl.

14 G r u o d þ i o 2 3 s a u s i o 1 Parodos VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 Paroda Modernizacija (XX a. 7 8 deðimtmeèiø Baltijos ðaliø menas, dizainas ir architektûra) Paroda Mûsø metamorfiðkoji ateitis (dizainas, techninë estetika ir eksperimentinë architektûra Sovietø Sàjungoje m.) Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Juozo Bagdono paroda Juozas Bagdonas moderniosios dailës puoselëtojas Nuo kalvystës iki auksakalystës m. metalo plastika Lietuvos dailës muziejaus rinkiniuose Radvilø rûmai Vilniaus g. 22 Juozo Gecevièiaus paroda Þemiðko groþio daina Aniceto Jonuèio tekstilës, akvarelës ir pieðiniø paroda Saulëtos vizijos Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3 A Paroda Gotika. Renesansas. Barokas Valdovø rûmø interjero vertybës Paroda Tarp kasdienybës ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rûmø archeologiniai radiniai Paroda Nuo mini iki maksi. Septintojo deðimtmeèio mada (ið Aleksandro Vasiljevo Paryþiaus kolekcijos) Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija Lietuva carø valdþioje Lietuvos valstieèiø buities kultûra Kryþdirbystë Kazio ir Gabrielës Varneliø dovana Lietuvos laisvës diplomatø archyvai Gedimino Petraièio rinkinys Tradicinë lietuviø skulptûra Viktorijos Daniliauskaitës paroda Kazio Varnelio namai-muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená ðeðtadiená ið anksto susitarus tel VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA Galerija Akademija Pilies g. 44/2 Vytauto Kauðinio fotografijos Tatjanos Kazimierënienës grafika VDA parodø salës Titanikas Maironio g. 3 Paroda Justinas Vienoþinskis ir jo mokiniai Lino L. Katino tapybos paroda Mëlynas grabas in C Sharp Petro Mazûro paroda Ðviesos barjeras VDA Senieji rûmai Maironio g. 6 VDA Tapybos katedros II kurso studentø paroda Jaunieji tapytojai Justinui Vienoþinskiui Tekstilës galerija Artifex Gaono g. 1 Renatos Tamoðiûnaitës paroda/projektas B.U.T.A.S ARgenTum galerija Latako g. 2 Paroda,,Pëdsakai A. ir A. Tamoðaièiø galerija Þidinys Dominikonø g. 15 Galerijoje eksponuojami lietuviø liaudies drabuþiai ir audiniai, Tamoðaièiø kûriniai Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Paroda Vilniaus sakralinë auksakalystë Ksenijos Jaroðevaitës Betliejus Ðiuolaikinio meno centras Vokieèiø g. 2 Paroda Pokyèiø karta. Ðiuolaikinis Indijos menas Tonio Saadojos ir Flo Kasearu paroda / Karl Larsson paroda Of or before the forum Dalios Dûdënaitës ir Elenos Narbutaitës paroda Miegalius Projektas Fotofiniðas Lietuvos aido galerija Trakø g. 13 Ksenijos Jaroðevaitës skulptûros paroda 104 psalmë Kazimieros Zimblytës pieðiniai, monotipijos Galerija Vartai Vilniaus g. 39 Þilvino Landzbergo ir Jaime o Pitarcho paroda Arkos galerija Auðros Vartø g. 7 Paroda Remix 2011 Ðv. Jono gatvës galerija Ðv. Jono g. 11 iki 30 d. XVII tarptautinë Vilniaus ekslibrisø bienalë Tarptautinio medaliø meno simpoziumo paroda Maþosios Lietuvos raðtijos veikëjai IV popieriaus meno liejiniø simpoziumo paroda Ko laukia elfai ir Kalëdø nykðtukai? Laimos Bronislavos Puèkoriûtës paroda Laikmeèio fragmentas LDS Pamënkalnio galerija Pamënkalnio g. 1/13 iki 31 d. Algio Griðkevièiaus paroda Nuojautos Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus Pilies g. 40 iki 31 d. Alfredo Pliadþio fotografijø paroda Greièio abstrakcijos Teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniaus g. 41 Vytauto Palaimos scenografijos paroda, skirta 100 metø jubiliejui Paroda Spalvos ir ðokio paviliota, skirta baletmeisterës, ðokio pedagogës ir teatro dailininkës Olgos Dubeneckienës-Kalpokienës 120-osioms gimimo metinëms Jono Surkevièiaus scenografijos paroda Galerija AV17 Auðros Vartø g. 17 Juvelyrikos paroda Dreamscape Savicko paveikslø galerija Trakø g. 7 iki 30 d. Kalëdinë paroda Galerija Actus magnus Pilies g Fotografës Izabelos Nowak (Varðuva) projektas Kairæ, deðinæ Uþupio galerija Uþupio g. 3 iki 31 d. juvelyrikos paroda Nustebink mane 011 Uþupio meno inkubatorius Uþupio g. 2A Paroda Metgalis 2011 Vilniaus vaikø ir jaunimo meno galerija Vilniaus g. 39/6 iki 30 d. paroda Laimës receptai Seimo parodø galerija Gedimino pr. 53 Roko Berþiûno darbø paroda Snieguotos abstrakcijos 23 d val. Henriko Cipario kûrybos paroda Gyvenimo iðgyvenimai Raðytojø klubas K. Sirvydo g. 6 Alio Balbieriaus fotografijø paroda Jono Meko þemë / The land of Jonas Mekas Stasio Vainiûno namai A. Goðtauto g Valento Leimonto paroda Improvizacijos KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Nepriklausomybës a. 12 Paroda Mirãbile Visu / Nuostabu matyti Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus Putvinskio g. 64 Antano Þmuidzinavièiaus 135-osioms gimimo metinëms skirta paroda Galerija Meno parkas Rotuðës a. 27 Zinaidos Dargienës jubiliejinë paroda Sapnø pagimdyti aborigenai Maironio lietuviø literatûros muziejus Rotuðës a. 13 Sugráþimai (skirta iðeiviø raðytojø kultûriniam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje metais) Gabrielë Petkevièaitë-Bitë: raðytoja, pedagogë, politikë ( ) Man patiko tik vandenys gilûs (Vytautui Maèerniui 90) Poezija man pasaulis (Julijai Ðvabaitei 90) Pasaulis tarsi ástabi pasaka (paroda skirta Juliui Viktorui Kaupui) Muziejaus istorijos fragmentai (paroda skirta muziejaus 75-meèio jubiliejui) Keramikos muziejus Rotuðës a. 15 Jurio Berginio (Latvija) paroda Porcelianas Adelës ir Pauliaus Galauniø namai Vydûno al. 2 Tekstilininkës Ramintos Baltruðytës kûriniø paroda Iðbalinti Ryðiø istorijos muziejus Rotuðës a. 19 Arvydo Kaðausko tapyba Kauno fotografijos galerija Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2 iki 28 d. Algirdo Musneckio fotografijos Menininkø namai V. Putvinskio g. 56 Paroda Juozas Gruðas menininkø akimis Galerija Aukso pjûvis K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 Artûro Rimkevièiaus kûrybos paroda iki 31 d. Mikalojaus Ðalkausko ir Alfonso Vilpiðausko tapybos paroda (ið ciklo Duetai ) KLAIPËDA Lietuvos dailës muziejaus Prano Domðaièio galerija Liepø g. 33 Èeslovo Januðo ( ) paroda Prie Baltijos ir prie Atlanto Paroda Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ Dano Andriulionio tapybos paroda Kelias KKKC parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 Tarptautinë stiklo meno paroda Vitrum Balticum V. Image Memory Tekstilës meno paroda En Face Baroti galerija Aukðtoji g. 3/3a Klaipëdos kraðto auksakaliø Pradþia Klaipëdos galerija Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 Grafikos darbø paroda Stiprus vanduo 1 Herkaus galerija Herkaus Manto g. 22 Latviø tapytojø paroda Baltijos spalvos 7md rekomenduoja Dailë Dël grandioziniø uþmojø, ádomiø eksponatø ir galbût dar ádomesniø jø istorijø, o labiausiai dël refleksyvaus poþiûrio á vertybiø rinkinius ir noro atsinaujinti, paþinti savo þiûrovà, apsilankykite parodoje Mirãbile Visu / Nuostabu matyti. Ji rengiama ðvenèiant Nacionalinio M.K. Èiurlionio dailës muziejaus ákûrimo 90-àsias metines, pristatoma M. Þilinsko dailës galerijoje (Nepriklausomybës a. 12, Kaune). Kuratoriai: Osvaldas Daugelis ir Daina Kamarauskienë. Paroda veikia iki 2012 m. geguþës 27 d. Galerija dirba antradiená sekmadiená val. Ið trumpiau veikianèiø ir labiau kameriniø á ðventiniø aplankymø sàraðà siûlome átraukti dvi ekspozicijas VDA Titanike : Lino L. Katino tapybos Mëlynas grabas in C Sharp ir Petro Mazûro skulptûrinës instaliacijos Ðviesos barjeras. Abi veikia iki sausio 7 d. VDA Titanikas (Maironio g. 3, Vilnius) dirba antradiená ðeðtadiená val. Kalëdø ðventëms, ko gero, labiausiai tiks dviejø galingø kûrëjø paroda Lietuvos aido galerijoje (Trakø g. 13, Vilnius). Ksenija Jaroðevaitë þiûrovus pasitinka susikaupusi ir lakoniðka skulptûra 104 psalmë, o Kazës Zimblytës monotipijos ir pieðiniai kaip visuomet emocingesni, bilsnojantys á pasàmonæ. Kûrëjos veikia kaip pozityvas su negatyvu, todël susimàsèiusiems apie praëjusius metus suteikiamas vos ne 3D pojûtis: apèiuopiamos erdvës nuo gelmës iki virðûniø. Paroda veikia iki 2012 m. sausio 4 d. Galerija dirba antradiená penktadiená val., ðeðtadiená val. Klaipëdos fotografijos galerija Tomo g. 7 Fotografijø paroda Tyla ÐIAULIAI Galerija Laiptai Þemaitës g. 83 Kalëdinë miniatiûrø paroda Dailës galerija Vilniaus g. 245 Algimanto Ðvëgþdos tapybos ir pieðiniø paroda Ðiaurës Lietuvos kolegija Tilþës g. 22 Eugenijos Buitvydienës siuvinëtø paveikslø paroda Negaliu iðtverti në dienos... PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 Kauno tekstilës bienalës paroda Dar kartà istorija Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 26 d Kamerinëje salëje kalëdø muzikos koncertas. Dalyvauja arfø duetas J. Baliunienë ir D. Ðlyþienë, operos solistai J. Stupnianek, R. Ðilinskaitë, V. Bakula 31 d. 19 val. PREMJERA! ÞYDRASIS DUNOJUS (pagal J. Strausso muz.) Choreogr. ir libreto aut. A. Melanjinas (Rusija). Muzikos vad. ir dir. M. Staðkus, dail. V. Okunevas (Rusija) Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 23, 31 d PREMJERA! M. Ivaðkevièiaus IÐVARYMAS. Reþ. O. Korðunovas 27 d M. Bulgakovo MEISTRAS IR MARGARITA. Reþ. O. Korðunovas 28 d A. Èechovo DËDË VANIA. Reþ. E. Lacascade as (Prancûzija); 29 d A. Schnitzlerio 10 DIALOGØ APIE MEILÆ. Reþ. Y. Ross 30 d R.W. Fassbinderio JUODOJI NAÐLË (LAISVËS KAINA). Reþ. Y. Ross Maþoji salë 23 d. 12 val. PREMJERA! Just. Marcinkevièiaus GRYBØ KARAS. Reþ. V. Masalskis 27 d. 19 val. B. Mar UNË (aktorës Unës Babickaitës dienoraðèiø motyvais) Reþ. B. Mar 28 d. 19 val. J. Griðkoveco PLANETA. Reþ. A. Dainavièius 29 d. 19 val. I. Villqisto HELVERIO NAKTIS. Reþ. J. Vaitkus 30 d. 19 val. M. Duras MEILUÞIS (B. Mar monospektaklis) Studija 28, 29 d. 19 val. LIÛDNOS DAINOS IÐ EUROPOS ÐIRDIES (pagal F. Dostojevskio romanà Nusikaltimas ir bausmë ). Reþ. K. Smedsas (Suomija) Vilniaus maþasis teatras 23, 30 d T. Lettso VESTONAI. Reþ. V. Malinauskas 27 d PREMJERA! M. Gorkio MO- TINA (VASA ÞELEZNOVA). Reþ. K. Gluðajevas, scenogr., kost. dail. M. Jacovskis, komp. F. Latënas. Vaidina E. Gabrënaitë, L. Pobedonoscevas, M. Vaitiekûnas, G. Latvënaitë, A. Ðataitë, M. Capas, R. Bagdzevièius, D. Gumauskas ir kt. 29 d M. Ivaðkevièiaus MADAGAS- KARAS. Reþ. statytojas R. Tuminas, reþ. A. Dapðys 31 d ÐEDEVRAS. Idëjos aut. V. Rumðas jaun. Valstybinis jaunimo teatras 23 d. 18 val. A. Èechovo DËDË VANIA. Reþ. A. Latënas 27 d. 18 val. P.E. Landi STRIP MAN SHOW VISKAS APIE VYRUS. Reþ. P.E. Landi 28 d. 18 val. E. Scarpettos VARGÐAI. ARISTOKRATAI. Reþ. P.E. Landi 29 d. 18 val. LEDI MAKBET (pagal W. Shakespeare o pjesæ Makbetas ). Reþ. A. Latënas 30 d. 18 val. M. Frayn TRIUKÐMAS UÞ KULISØ. Reþ. P.E. Landi 31 d. 18 val. D. Wassermano SKRYDIS VIRÐ GEGUTËS LIZDO. Reþ. V. Griðko OKT/Vilniaus miesto teatras 29 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje W. Shakespeare o ÁSTABIOJI IR GRAUDÞIOJI ROMEO IR DÞULJETOS ISTORIJA. Reþ. O. Korðunovas 30 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje W. Shakespeare o VASARVIDÞIO NAKTIES SAPNAS. Reþ. O. Korðunovas Rusø dramos teatras 23, 28, 29 d. 10, 11.30, 13 val. RUSIÐKA EGLUTË. Reþ. J. Ðèiuckis 30 d. 18 val. PREMJERA! A. Vvedenskio EGLUTË PAS IVANOVUS. Reþ. J. Vaitkus 31 d. 19 val. naujametis koncertas. Trimitas ir þvaigþdþiø ketvertukas Menø spaustuvë 27 d. 12 val. Kiðeninëje salëje SENELËS PASAKA. Reþ. A. Giniotis (teatras Atviras ratas ) 27 d. 19 val. Juodojoje salëje BÛN TEP. A. Kulikausko ir grupës Kuli Family koncer- 14 psl. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968)

15 tas (teatras Atviras ratas ) 28 d. 19 val. Juodojoje salëje teatralizuotas koncertas MetroNomes. Reþ. Z. Antonyan (teatro judëjimas No Theatre ) KALËDØ SAULË. Reþ. A. Þiurauskas, dail. A. Jankauskienë, komp. R. Martinkënas 26 d. 13 val. D. Èepauskaitës KAI KRENTA valstybinis simfoninis orkestras. Dir. G. Rinkevièius 31 d. 19 val. koncertas La bella voce / Graþusis balsas. Solistai M. Vitulskis, Lietuvos nacionalinë filharmonija Kalëdø muzikos savaitë 26 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- 28 d. 19 val. Kiðeninëje salëje C. Grauþi- ÞVAIGÞDË (H.K. Anderseno kûriniø moty- S. Iziumovas, L. Bendþiûnaitë, I. Prudniko- joje salëje, Visai ðeimai. Dþiazo ðerkðnu nio VISKAS ARBA NIEKO. Reþ. C. Grauþi- vais). Reþ. A. Þiurauskas vaitë. Lietuvos valstybinis simfoninis orkest- tviskanèios Kalëdos. Berniukø ir jaunuoliø nis (teatras cezario grupë ) 29 d koncertø ciklas Palëpës ras. Dir. G. Rinkevièius. Programoje choras Àþuoliukas (meno vad. ir dir. 29 d Juodojoje salëje TELEFONØ muzika. E. Saðenko, P. Zdanavièius (fortepi- G. Verdi, P. Èaikovskio, G. Puccini, G. Doni- V. Miðkinis) ir S. Ðiauèiulio dþiazo trio KNYGA. Reþ. V. Bareikis ( No Theatre ) jonas), N. Bakula (akordeonas) zetti, W.A. Mozarto, G. Rossini operø arijos 26 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- 29 d Juodojoje salëje koncertas 31 d. 19 val. Naujametës medinës þvaigþdës 31 d ir 20 val. Kamerinëje salëje joje salëje, 27 d. 18 val. Kauno valstybinëje STIPRIAI KITAIP (teatro judëjimas No Theatre ) 29 d. 18, 20 val. Kiðeninëje salëje NUTOLÆ TOLIAI. Reþ. C. Grauþinis ( cezario grupë ) KLAIPËDA Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras 29 d PREMJERA! Teatralizuotas ðventinë programa Naujøjø belaukiant. Kompozitorius L. Vilkonèius, perkusininkas S. Auglys, pianistas D. Jozënas, solistai L. Èeslauskaitë (sopranas), A. Apinis (tenoras), V. Bagdonas (bosas) ir valstybinis filharmonijoje Muzikinë kelionë á Austrijà ir Italijà. Lietuvos kamerinis orkestras. Meno vadovas, solistas ir dirigentas S. Krylovas (smuikas, Italija). Solistas D. Bagurskas (kontrabosas). Programoje 30 d. 12 val. Juodojoje salëje LAI LAI koncertas Operetë mano meilë. Dalyvau- choras Vilnius (dir. P. Gylys ir A. Damb- W.A. Mozarto, L. Boccherini, A. Vivaldi, LAI. Reþ. C. Grauþinis ( cezario grupë ) ja D. Norvilas, R. Voitechovskaja. rauskas). Programoje kalëdinës giesmës, G. Bottesini kûriniai 30 d. 19 val. Juodojoje salëje C. Grauþinio Dir. V. Konstantinovas dþiazo klasikos kûriniai bei L. Vilkonèiaus 27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA). 30 d PREMJERA! Teatralizuotas dainos. Renginio vedëjai L. Vilkonèius ir joje salëje, Kalëdø barokas. Musica M. RAÐKOVSKIO NUOTR. Reþ. C. Grauþinis ( cezario grupë ) koncertas Didysis kankanas. K. Nekroðiûtë humana (meno vad. ir dir. A. Vizgirda), Vilniaus miesto savivaldybës choras Jauna muzi- 31 d. 19 val. Juodojoje salëje FEEL LINK. Kûrëjai ir atlikëjai L. Þakevièius ir A. Gudaitë (jaunøjø scenos menininkø programa Atvira erdvë ) Vilniaus kamerinis teatras Konstitucijos pr. 23B 26 d. 13 val. KALËDINËS ATOSTOGOS HAVAJUOSE, ARBA GELBËKIME KALËDAS KARTU (pagal B. Majeski pjesæ). Reþ. M. Maèiulis, A. Gian (JAV) 27 d PREMJERA! Miuziklas MIR- TINAS BUÈINYS. Reþ. J. Staniunas (JAV) 29 d PREMJERA! Gyvo garso miuziklas KUPRELIS (pagal I. Ðeiniaus romanà). Reþ. R. Banionis 30, 31 d PREMJERA! Muzikinë lyrinë komedija MEILË BE AKCENTO (pagal Adam R. Burnett). Reþ. A. Gian (JAV) KAUNAS Kauno dramos teatras 23 d. 18 val. Rûtos salëje S. Aksanen APSIVALYMAS. Reþ. J. Juraðas 27, 28 d. 18 val. Ilgojoje salëje A. Èechovo PALATA. Insc. aut. ir reþ. R. Kazlas 28 d. 18 val. Maþojoje scenoje I. Pukelytës MEILË PARYÞIUJE. Reþ. I. Pukelytë 30 d. 12 val. Penktojoje salëje L. Carrollio ALISA STEBUKLØ ÐALYJE. Adaptacijos aut. ir reþ. E. Piotrowska Dir. D. Pavilionis 31 d. 17 val. J. Strausso ÐIKÐNOSPARNIS. Dir. S. Domarkas, M.L. Nizynski ÐIAULIAI Ðiauliø dramos teatras 26 d. 12 val. kalëdinis vaidinimas vaikams 27 d. 18 val. M. Levickis (akordeonas) 30 d. 18 val. R. Lamoureux SRIUBINË. Reþ. N. Mironèikaitë 31 d autoriniø dainø vakaras Tokia naktis.... Savo kûrybos dainas atlieka aktoriai S. Bareikis ir J. Bareikis PANEVËÞYS J. Miltinio dramos teatras 27 d. 18 val. E. Kauzaitës ÐVYTINÈIØ BURBULØ PARTIJA. Reþ. K. Smoriginas 29 d. 18 val. VILNIUS-DAKARAS. Reþ. K. Smoriginas ( Domino teatras) 30 d. 18 val. R. Cooney, J. Chapmano MISIS MARKHEM MIEGAMASIS. Reþ. V. Kupðys 31 d. 17 val. N. Gogolio VEDYBOS. Reþ. R. Augustinas Alytaus dramos teatras 26 d. 13 val. PREMJERA! MEDINUKO, VARDU PINOKIS, PAMOKANÈIOS ISTORIJOS (pagal K. Kolodá). Reþ. L. Liausaitë 30 d. 18 val. PREMJERA! Moliere o Lietuvos muzikø rëmimo fondas S. Vainiûno namuose 28 d. 17 val. kamerinës muzikos ansamblis AmberTrio : V. Makrickienë (smuikas), M. Makrickas (altas) ir E. Kiþytë-Ramonienë (fortepijonas). Programoje J.S. Bacho, L. van Beethoveno ir R. Schumanno kûriniai 29 d. 17 val. LMTA profesorës B. Vainiûnaitës fortepijono klasës studentës R.M. Palðauskaitë ir L. Petkutë. Programoje J.S. Bacho, F. Schuberto, F. Liszto ir S. Vainiûno kûriniai I. 4 d. 17 val. LMTA profesorës B. Vainiûnaitës fortepijono klasës studentës ir magistrantës R. Bladikytë, A. Garsonaitë, L. Klimauskaitë ir L. Petkutë. Programoje J.S. Bacho, G.B. Platti, F. Schuberto, F. Chopino, A. Sartorio, J. Suko, C. Debussy ir S. Vainiûno kûriniai Taikomosios dailës muziejus 31 d. 17, kamerinis ansamblis Vilniaus arsenalas. Solistai N. Katilienë (sopranas), S. Skjervoldas (baritonas, Norvegija). Programoje J.S. Bacho, G.Ph. Telemanno, G.F. Händelio, W.A. Mozarto, G. Rossini, J. Offenbacho, A. Messagero ir kt. kûriniai Festivalis Kalëdø muzikos aidai Vilniaus baþnyèiose 26 d Ðv.Teresës baþnyèioje sakrali- ka (meno vad. ir dir. V. Augustinas), senojo ðokio trupë Festa cortese (meno vad. A. Þutautaitë). Solistai K. Beinarytë, P. Biveinis (smuikai), S. Vaitkevièiûtë (fleita). Programoje A. Vivaldi, J.S. Bacho kûriniai 27 d. 18 val. Zarasø kultûros centre Èiurlionio kvartetas. Solistai E. Seilius (tenoras) ir K. Zmailaitë (sopranas) 28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Reti susitikimai. G. Vainberg-Tatz (fortepijonas, JAV), Valstybinis Vilniaus kvartetas, A. Januševièius (trimitas), V. Giedraitis (klarnetas), A. Gurinavièius (kontrabosas). Programoje S. Prokofjevo, C. Saint-Saenso, A. Dvorþako kûriniai 29 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Populiariosios klasikos aranþuotës pano fleitai ir styginiams. Èiurlionio kvartetas. Solistas ª. Negurã (pano fleita, Moldova). Dalyvauja D. Bagurskas (kontrabosas). Programoje G. Pugnani, G. Dinicu, Ch.W. Glucko, C. Dimitrescu, C. Arvinte, A. Piazzollos, M. Ravelio, S. Rachmaninovo kûriniai 30 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Kalëdø nakties sapnas (pagal V.V. Landsbergio apsakymus). Kamerinis orkestras Kremerata Baltica (meno vad. G. Kremeris). Dalyvauja B. Mogensenas (akordeonas, Danija), V.V. Landsbergis. Naujameèiai koncertai 31 d. 18, 20 val. Ðv. Jonø baþnyèioje Lietuvos kamerinis orkestras. Meno vadovas, solistas ir dirigentas S. Krylovas (smuikas, Italija). Solistai smuikininkai Dþ. Bidva, A. Paukðtë, Þ. Malikënas. Programoje A. Vivaldi, J.S. Bacho, W.A. Mozarto, J. Haydno kûriniai 30 d. 19 val. Druskininkø mokymo centre Dainava, 31 d. 19 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didþiojoje salëje Valstybinis Vilniaus kvartetas, G. Vainberg-Tatz (fortepijonas, JAV), A. Gurinavièius (kontrabosas). Programoje W.A. Mozarto, F. Schuberto kûriniai 29 d. 18 val. Alytaus kultûros ir komunikacijos centre, 30 d. 18 val. Kauno valstybinëje filharmonijoje, 31 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dir. J. Domarkas. Solistai J. Gedmintaitë (sopranas), L. Mikalauskas (bosas), U.L. Þuklytë (smuikas). Programoje J. Strausso, W.A. Mozarto, Ch. Gounod, F. Lehãro, G. Donizetti ir kt. kûriniai 28 d. 18 val. Plungës kultûros centre, 29 d. 18 val. Klaipëdos koncertø salëje, 30 d. 18 val. Marijampolës kultûros centre Lietuvos kamerinis orkestras (meno vad., solistas ir dir. 30 d. 18 val., 31 d. 20 val. Rûtos salëje TARTIUFAS. Reþ. D. Kimantaitë nës muzikos valanda. Kalëdinis koncertas S. Krylovas). Dir. R. Ðervenikas. Solistë A. Grigorian (sopranas). Programoje operø arijos, J. Dello ir G. Sibleyro TEGYVUOJA BUÐONAS! Reþ. R. Vitkaitis 31 d. 17 val. Rûtos salëje Y. Mishimos MARKIZË DE SAD. Reþ. A. Areima Kauno muzikinis teatras 26 d. 12 val. SNIEGO KARALIENË. Dir. J. Janulevièius 26 d. 18 val. E. Johno, T. Rice o AIDA. Dir. J. Janulevièius 30 d. 18 val. G. Verdi. TRAVIATA. Dir. J. Geniuðas 31 d. 20 val. Naujametinis reviu. Dir. J. Geniuðas, J. Janulevièius, V. Visockis Kauno maþasis teatras 27 d. 19 val. KATYTË P (pagal E. Ensler pjesæ Vaginos monologai ). Reþ. V. Balsys 28 d. 19 val., 29 d. 20 val. B. Srbljanoviè BELGRADO TRILOGIJA. Reþ. D. Rabaðauskas 30 d. 12, 16 val. ÐUNYTË ROJA. Pjesës aut. ir reþ. A. Kavaliauskaitë Kauno kamerinis teatras 23, 27 d. 10, 12 val., 26 d. 12, 14 val. D. Èepauskaitës Ch. Perrault o NEPAPRASTI BATUOTO KATINO NUOTYKIAI. Reþ. A. Rubinovas 23, 26, 27, 28, 30 d. 18 val. D. Èepauskaitës KAVINË PAS BLEZÀ. Reþ. A. Rubinovas 29 d. 18 val. D. Èepauskaitës BE GALO ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË (pagal R. Bredberá). Reþ. S. Rubinovas 31 d. 18 val. A. Volodino PENKI VAKARAI. Reþ. A. Pociûnas Kauno valstybinis lëliø teatras 26 d. 12 val. PREMJERA! E. Drungytës Marijampolës dramos teatras 27 d. 11, 13 val. LAI LAI LAI (teatras cezario grupë ) Koncertai VILNIUS Kongresø rûmai 26 d. 19 val. koncertas The Queen Symphony. S. Rinkevièiûtë (smuikas), R. Rinkevièiûtë (fortepijonas), V. Ðiugþdinienë (violonèelë), Kauno valstybinis choras (vad. P. Bingelis), choras Àþuoliukas (vad. V. Miðkinis), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dir. G. Rinkevièius 27 d. 19 val. koncertas Oh Happy Day / Laiminga diena. R. Èivilytë, J. Milius, Ðiauliø valstybinis kamerinis choras Polifonija (vad. T. Ambrozaitis), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dir. M. Staðkus 28 d. 19 val. koncertas Simply the best / Tiesiog geriausi. Solistai S. Song, D. Montvydas, R. Èivilytë, Mia, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dir. R. Ðumila 29 d. 19 val. koncertas Roko baladës. Solistai J. Milius, È. Gabalis, P. Meðkëla, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dir. G. Rinkevièius 30 d. 19 val. koncertas Iðtarki man myliu.... Solistai I. Prudnikovaitë, J. Milius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dir. G. Rinkevièius 31 d. 17 val. simfoninis koncertas Graþiausios operø arijos. L. Gubaidulina (sopranas), V. Vyðniauskas (tenoras), Lietuvos 26 d. 11 val. Ðv. Mikalojaus baþnyèioje I. Zelenkauskaitë (sopranas), J. Dvarionas (vargonai) ir kt. 26 d. 11 val. Ðvè. Mergelës Marijos nekaltojo prasidëjimo baþnyèioje (Sëliø g. 17) A. Bagdonavièius (tenoras), J. Brûzga (vargonai) ir kt. 26 d Ðv. Kryþiaus Atradimo baþnyèioje (Kalvarijø g. 329) V. Kurpytë (sopranas), I. Andriûnas (birbynë), A. Staðkus (vargonai) ir kt. 26 d. 14 val. Ðv. Rapolo baþnyèioje (Ðnipiðkiø g. 1) I. Misiûra (bosas-baritonas), J. Barkauskaitë (vargonai) ir kt. 31 d. 19 val. Vilniaus dailës akademijos Gotikos salëje S. Trimakaitë (sopranas), J. Brûzga (fortepijonas) I. 1 d. 14 val. Arkikatedroje bazilikoje sakralinës muzikos valanda Naujametinis- Kalëdinis koncertas 8 d. 13 val. Ðv. Kryþiaus (Bonifratrø) baþnyèioje (S. Daukanto a.1) sakralinë muzikos valanda Trijø Karaliø ðventë Ðv. Kotrynos baþnyèia 26 d. 18 val. koncertas Ecce Cor Meum. Atlikëjai G. Davidèuka (sopranas, Latvija), Vilniaus miesto savivaldybës choras Jauna muzika (meno vad. ir dir. V. Augustinas), D. Sverdiolas (vargonai), aktorë V. Kochanskytë. Dir. E. Kaveckas. Programoje P. McCartney siuita Ecce Cor Meum ir kt. kûriniai Ðv. Kazimiero baþnyèia 25 d. 13 val. valstybinis puèiamøjø orkestras Trimitas (vad. ir dir. U. Vaigi- J. Haydno Atsisveikinimo simfonija nis). Solistai A. Budrys (klarnetas), R. Marcinkutë Lesieur (vargonai). Programoje G.F. Händelio, W.A. Mozarto ir kt. kûriniai 26 d. 13 val. Vilniaus savivaldybës choras Jauna muzika (vad. ir dir. V. Augustinas). Vargonuoja L. Digrys. Programoje J.S. Bacho kûriniai ir pasaulio tautø Kalëdø giesmës Vilniaus rotuðë 31 d. 17, 20 val. operos dainininkë O. Kolobovaitë ir gitaristas A. Globys. Programa Una palabra Piano.lt koncertø salë 30 d. 19 val. Gaiviam garsø sûkury. S. Stonytë (sopranas), V. Gerasimovas (sopranistas), J. Karnavièius (fortepijonas) 31 d. 17, 20 val. Naujametinis Petro Geniušo ir Jazzu koncertas. P. Geniuðas (fortepijonas), J. Arlauskaitë-Jazzu (vokalas) Baþnytinio paveldo muziejus 31 d. 16 val. kamerinio choro Aidija koncertas Metø sàskambiai. Programoje G. Allegri, H. Schuetzo, A. Brucknerio, M.K. Èiurlionio, O. Messiaeno ir kt. kûriniai Vakarai VILNIUS Raðytojø klubas 28 d ðventinis vakaras. Renginyje dalyvauja raðytojai H.A. Èigriejus, V. Martinkus, poetai A.A. Jonynas, K. Platelis, aktoriai F. Jakðys, V. Kochanskytë. Koncertuoja J. Karnavièius (fortepijonas). Programoje M.K. Èiurlionio, F. Liszto kûriniai Vilniaus mokytojø namai 27 d. 18 val. Didþiojoje salëje muzikos vakaras Naujuosius pasitinkant.... Dalyvauja Vilniaus mokytojø namø tautiðkos muzikos ansamblis Vilnija (vad. V. Zaikinas), Trakø Vokës bendruomenës kultûros centro liaudiðkos muzikos kapela Vacio armonikëlë (vad. S. Didenka), Naujosios Vilnios kultûros centro senjorø ansamblis Chrizantema (vad. M. Alionkina) 29 d. 18 val. Svetainëje Þemaièiø vakaras. Vilniaus mokytojø namø þemaièiø folkloro ansamblio Tyklë (vad. V. Brazaitienë) programa Aukðti kalnà, margi dvarà. Vakare dalyvauja etnologas L. Klimka. Vakarà veda D. Juodkaitë-Dirgëlienë 29 d val. Didþiojoje salëje Vilniaus mokytojø namø akordeonø orkestro Consona ðventinis koncertas Jau skamba Naujøjø akordai.... (vad. R. Sviackevièius, vad. ir dir. R. Auksoriûtë ir V. Voskanas) Nacionalinë dailës galerija 29 d. 19 val. dokumentinio filmo apie Cz. Miùoszà Esmës pëdsekys premjera (reþ. J. Javaitis) PALANGA Kultûros centras Ramybë 25 d. 19 val. V. Èepinskis (smuikas) ir S. Krinicinas (gitara) 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968) 15 psl.

16 G r u o d þ i o Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas Savaitës filmai Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas **** Pasakojimas apie sovietø kurmio, veikianèio paèioje britø þvalgybos ðirdyje, gaudynes. Tarp átariamøjø keturi aukðti M16 pareigûnai. Jie visi seni bylà neoficialiai tirianèio Dþordþo Smailio paþástami ir net draugai. Smailis atsidûrë pensijoje prieð savo valià, jis suvokia savo padëties dviprasmiðkumà, bet eis iki galo. Nepaisant átampos, filmà þiûrëti malonu, nes dailininkai ir kostiumø kûrëjai pateikë átaigø retro, tiksliai atkurdami 8-ojo deðimtmeèio pradþià. Filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis kuria Gary Oldmanas, Johnas Hurtas ir Colinas Firthas, Johno Le Carre romano ekranizacija. Buvæs þvalgybininkas Le Carre romane apraðë sovietø ðnipo Kimo Philby demaskavimo operacijà (Prancûzija, D. Britanija, Vokietija, 2011). (Vilnius, Kaunas) Èiko ir Rita *** Tai pasakojimas apie didelæ talentingo pianisto Èiko ir graþios, nuostabiu balsu apdovanotos Ritos meilæ. Jø istorija prasideda 1948-aisiais Kuboje, bet likimas nublokð meiluþius á Niujorkà, Paryþiø ir net Holivudà. Tikra istorija besiremianèio filmo herojus sujungë geismas ir muzika: skamba dþiazas, samba, mamba... Bûtent muzika kuria emocijø tirðtà retro stiliaus reginá ir suteikia ritmà gana neáprastam, gruodþio pradþioje geriausiu Europos animaciniu filmu paskelbtam Fernando Truebos ( Oskaras uþ Belle epoque ), Javiero Mariscalio ir Tono Errandos kûriniui. Èiko ir Rita primena atgaivintà story board pieðtà filmo kadruotæ. Bet paprasta naracija, kurià pabrëþia ir storos pieðiniø linijos, puikiai atitinka sumanytà formà (Ispanija, D.Britanija, 2011). (Vilnius) Nesveikai laiminga *** Bravûriðkà smulkiaburþuazinæ Anne Sewitsky komedijà Nesveikai laiminga norvegai ðiemet pristatë Oskarui. Kai dvi ðeimos gyvenimo krizæ iðgyvenanèios poros atsiduria kaimynystëje ir dar norvegiðkos þiemos apsuptyje, kitaip ir negali bûti: tarp jø kas nors ávyks. To ko nors laukti ilgai nereikia. Sekso ir artumo pasiilgusi Kaja (Agnes Kittelsen) bematant pradës romanà su þmonos neiðtikimybës áskaudintu Signe. Homoseksualumà slepiantis Kajos vyras pasijus áþeistas dvigubai. Racionaliausia ið keturiø personaþø Signës þmona pabandys viskà sustatyti á savo vietas. Ir jai, þinoma, pavyks. Finale herojai nebebus tokie, kokie buvo pradþioje. Nepasikeis tik porø vaikai. Ádomiai prasidëjusi jø linija Kajos sûnus su juodaodþiu kaimynø ávaikiu þaidþia vergo ir ðeimininko þaidimà taip ir liks nebaigta. Filmo privalumas skeptiðkai save vertinantys nevykëliai personaþai, humoro dozë ir vykæ dialogai, bet nuvilia beveik sterilus komedijos fonas balti sniegynai ir choro repeticijos, lyg personaþø gyvenime nevyktø nieko daugiau (Norvegija, 2010). (Vilnius) Turime popieþiø! **** Italø reþisierius Nanni Moretti mëgsta provokuoti. Ir ðákart jis pasirinko provokuojantá iðeities taðkà: iðrinktas popieþiumi kardinolas Melvilis (nuostabus Michelis Piccoli) pabûgsta atsakomybës ir pabëga ið Vatikano. Nepadeda nei spaudos atstovo (Jerzy Stuhr), nei psichoanalitiko (Nanni Moretti) átikinëjimai. Melvilis klaidþioja po Romà, gal pirmàkart norëdamas suprasti, kas jis yra ir ko norëtø pats. Taèiau nepaisant gausiø komiðkø situacijø psichoanalitikas elgiasi su konklavon susirinkusiais kardinolais tarsi su vaikais filmas persmelktas keistos melancholijos ir ilgesio. Pamaþu atsiveria vis sudëtingesnës temos, todël ðá Moretti pokðtà galima traktuoti ir kaip ðiuolaikinës Baþnyèios alegorijà: net ir norëdama tik gero, ji nebegali pakelti vis didesnës atsakomybës ir lûkesèiø, atsiliepti á naujøjø laikø problemas. Pabëgæs popieþius nori bûti tiesiog þmogumi. Gal atëjo laikas tai jam leisti? (Italija, 2011). (Vilnius) ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas Redaktorë Monika Krikðtopaitytë Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Kinas Þivilë Pipinytë Publicistika Laima Kreivytë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë Julijus Lozoraitis Kino repertuaras VILNIUS Forum Cinemas Vingis 23, d. Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) 11.45, 14.30, 17.10, 20 val.; 24 d , 14.30; 25 d , 17.10, 20 val. 23, d. Batuotas katinas Pûkis (JAV) 11, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45; 24 d. 11, 13.30, 15.45; 25 d , 15.45, 18.15, (lietuviø k.); 23, 24, d , 14.50; 25 d , d. Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas (D. Britanija, Vokietija) 13.15, 16, 18.45, 21.45; 24 d , 16 val , 29 d. Nesveikai laiminga (Norvegija) 16.55, 19.05, 21.10; 28 d , d. Ðerlokas Holmsas 2: ðeðëliø þaidimas (JAV) 19.15, 22 val. 28 d. Artistas (Prancûzija) , d. Eglutës 2 (Rusija) 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30; 24 d , 14, 16.30; 25 d. 14, 16.30, 19, d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) 12.30, 15, 17.20, 17.45, 19.40, 20.30, 22 val.; 24 d , 15 val.; 25 d. 15, 17.20, 17.45, 19.40, 20.30, 22 val.; d , 15, 17.45, , 25 d. Neámanoma misija. Ðmëklos protokolas (JAV) 13, 15.45, 18.30, 20, 21.30; 24 d. 13, 15.45; d. 13, 15.45, 18.30, , d. Alvinas ir burundukai 3 (JAV) 11.15, 13.45, 16.15, 18.45; 24 d , 13.45, 16.15; 25 d , 16.15, (lietuviø k.); 23, 24, d. 11 val. (originalo k.) 23, d. Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba (3D, D. Britanija, JAV) 12, 17; 24 d. 12 val.; 25 d. 17 val d. Linksmosios pëdutës 2 (Australija) , d. Vaþiuok (JAV) 21 val. 23, 24, d. Mikë Pûkuotukas (JAV) , 26, 27, 29 d. Melancholija (Danija, Prancûzija, Ðvedija, Vokietija) 12, 17.45; 24 d. 12 val.; 25, 28 d , 25 27, 29 d. Romo dienoraðtis (JAV) 15.15, 20.45; 24 d ; 28 d Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba (JAV) 14, 16 val. 23, d. Naujieji metai Niujorke (JAV) 18, , 24, d. Linksmosios pëdutës 2 (Australija) Forum Cinemas Akropolis 25 d. kino teatras nedirbs 23, d. Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) 10.30, 13.30, 16.15, 19.10, 21.40; 24 d , 13.30, 16.15; 23, 24, d. Batuotas katinas Pûkis (JAV) 12, 14.15, 17 val d. Ðerlokas Holmsas 2: ðeðëliø þaidimas (JAV, D. Britanija) 18.15, 21 val. 23, d. Eglutës 2 (Rusija) 11.45, 14.30, 16.45, 19, 21.15; 24 d , 14.30, , d. Alvinas ir burundukai 3 (JAV) 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45; 24 d , 13.45, 16 val.; Neámanoma misija. Ðmëklos protokolas (JAV) 12.30, 15.45, 18.45, 20.15, 21.30; 24 d , , 24, d. Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba (D. Britanija, JAV) 11.15, 13.15, 15.30; Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba (3D, D. Britanija, JAV) 13, d. Romo dienoraðtis (JAV) 15, 18.15, 20.30, 21 val.; d , d. Naujieji metai Niujorke (JAV) 19.25, 21.50; 23, 24, d. 7md Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) 15.15; 23 d. Neámanoma misija. Ðmëklos protokolas (JAV) 12, 14.45, 18.15, 20.15, 21.15, 23, 24 d. Linksmosios pëdutës 2 (Australija) 12.15; d , 15 val.; 23, 23.15; 24 d. 12, 14.45; d. 12, 24, d. Linksmosios pëdutës 2 (3D, 14.45, 18.15, 21.15; 23 d. Eglutës 2 (Rusija) Australija) 10.15; Brëkðtanti auðra. 1 dalis 13.30, 16, 18.30, 21, 23.30; 24 d , (JAV) val., d , 16, 18.30, 21 val.; 23, 24, 26, 28, 29 d. Alvinas ir burundukai 3 Skalvija (JAV) 10.45, 12.45, 15, 17.15; 27 d , 23 d. Stebuklø laukas (reþ. M. Survila) 12.45, 15 val.; 23, 24 d. Kalëdø Senelio 17 val.; 22 d. Anapus (Ðvedija) 17 val.; slaptoji tarnyba (3D, D. Britanija, JAV) 12.30, 23 d ; 26 d. 17 val.; 27 d ; 18 val.; d ; 23, 24, d. 28 d ; 29 d. 17 val.; 22 d. Apie Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba (D. Britanija, dievus ir þmones (Prancûzija) 21 val.; JAV) 11.30, 14 val.; 23 d. Romo dienoraðtis (JAV) 20, 22.45; d. 20 val.; 23 d ; 26 d (seansas senjorams); 27 d ; 29 d , d. Naujieji metai Niujorke (JAV) 26 d. Pragaro marimbos (Gvatemala, 19.30, 22 val.; 23, 24, d. Linksmosios pëdutës 2 (3D, Australija) 10.15; Meksika, Prancûzija) 18.50; 28 d. 17 val.; 29 d ; 26 d. Gyvenimo medis Linksmosios pëdutës 2 (Australija) 11 val.; (JAV) 20.10; 27 d. 17 val.; 28 d Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) Pasaka Cinamonas 23 d. Kaip suomiai Kalëdø senelá... (Suomija, Norvegija, Prancûzija, Ðvedija) 17, 19.45, d. Ðerlokas Holmsas 2: ðeðëliø þaidimas (JAV) 18.30; 23, d. Batuotas 21.30; 25 d. 15, 16.45, 20.45; 26 d. 17, katinas Pûkis (3D, JAV) 10.45, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45; 27 d. 18 val.; 28 d ; 24 d , 14.45, 16.45; 25 d , 23 d. Èiko ir Rita (Ispanija, D. Britanija) 16.45, 18.45; 23, 26, 27, 29 d. Batuotas 17.30, 19.30, 21.15; 25 d. 20, 21.45, 17, 19 val.; katinas Pûkis (JAV) 11.30, 13.30, 15.30, 26 d , 19, 21.30; 27 d. 19, 21 val.; 17.30, 19.30; 24 d , 13.30, 15.30; 28 d , 19, 21.30; 29 d. 17, d , 15.30, 17.30, 19.30; 28 d , 23 d. Gabalëlis dangaus (JAV) 17.45; 13.30, 15.30, 17.30; 23, 24, d. 29 d. 18 val. Alvinas ir burundukai 3 (JAV) 10.30, 12.25, 23 d. Viena diena (JAV, D. Britanija) 18.45, 14.20, 16.30; 25 d , 16.30; 23, 24, 20.45; 27 d. 15, 16, 17 val.; 28 d , d. Eglutës 2 (Rusija) 15.45, 20, 21.30; 29 d ; 25 d ; 23, d. Neámanoma misija. Ðmëklos protokolas (JAV) 13, 25 d. Paslaptingas sodas (JAV) 16 val. 25 d. Turime popieþiø! (Italija) 18 val.; 15.45, 18.30, 21.30; 24 d. 13, d ; 29 d. 19 val. 23, 24, d. Kalëdø Senelio slaptoji 25 d. Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) tarnyba (3D, D. Britanija, JAV) 12.45; Kalëdø 18.45; 26 d Senelio slaptoji tarnyba (D. Britanija, JAV) 25 d. Bilis Eliotas (D. Britanija) 21 val , 13.45, 18 val.; 24, 28 d , 13.45; 26 d. Kalëdinis Teatriuko koncertas visai 25 d , 18 val.; 23 d. Naujieji metai ðeimai 15 val.; 27 d. Beþdþionautojos Niujorke (JAV) 18.30, 21 val.; 23, 24, d , 20.30; 28 d Linksmosios pëdutës 2 (Australija) d. Morèius, arba Katytë juoda, o 23, d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. katinas baltas (Jugoslavija, Prancûzija, D. Ulvydas) 20.45, 23 val.; 24 d. 23 val.; Austrija, Vokietija) 19 val. 25 d. 23 val.; 23, 25 27, 29 d. Dangoraiþio apiplëðimas (JAV) 21.15, 22.15; 24, 29 d. Maradona pagal Kusturicà (dok. f., Prancûzija, Ispanija) 20 val. 28 d Ozo kino salë 23, 24 d. Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) KLAIPËDA 14 val.; 23, 24 d. Að taip pat (Ispanija, Forum Cinemas drama) 16 val.; 23, 24 d. Virtuvë sielai 23, d. Batuotas katinas Pûkis (3D, (Vokietija) 18 val.; 31 d. 14, 18 val.; D. Britanija, JAV) 10.30, 13.15, 16, 18.45, 26 d. Að aptarnavau Anglijos karaliø 21.30; 24 d , 13.15, 16 val.; 23 (Èekija) 14 val.; 27, 30 d. 16 val.; 28 d. 29 d. Batuotas katinas Pûkis (D. Britanija, 18 val.; 26, 27, 30 d. Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) JAV) 11.45, 14, 16.30; 23, d. Melancholija (Danija, Prancûzija, Ðvedija, Vokietija) 18 val.; 27, 28 d. Sapnas (P. Korëja) 14 val.; 28 d. Pragaro marimbos (Gvatemala, Meksika, Prancûzija) 16 val.; 29 d. Viskas, kà þaidimas (JAV) 19 val.; 23, d ; d. Ðerlokas Holmsas 2: ðeðëliø myliu (Lenkija) 16, 18 val.; 30 d. Prie Neámanoma misija. Ðmëklos protokolas jûros (Meksika) 14 val.; 31 d. 16 val. (JAV) 12.30, 15.30, 18.15, 20.15; 24 d , 15.30; 23, 24, d. Alvinas ir KAUNAS burundukai 3 (JAV) 11.15, 13.30, 15.45, 18 val. Forum Cinemas 23, d. Eglutës 2 (Rusija) 16.15, 23 d. Batuotas katinas Pûkis (3D, D. Britanija, JAV) 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.30, 29 d. Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba (3D, 18.30, 21 val.; 24 d ; 23, 24, ; 24 d , 13, 15.45; d. D. Britanija, JAV) 13, 17.45; Kalëdø Senelio 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.30; 23, 24, 26 slaptoji tarnyba (D. Britanija, JAV) 11.30; 29 d. Batuotas katinas Pûkis (D. Britanija, 23 d. Naujieji metai Niujorke (JAV) 19, JAV) 11.15, 13.15, 15.30, ; d ; 23, d. 23, d. Bastûnas, siuvëjas, kareivis, Romo dienoraðtis (JAV) 20.30; 23, 24, 26 ðnipas (Prancûzija, D. Britanija, Vokietija) 29 d. Linksmosios pëdutës 2 (3D, Australija) 10.15; Linksmosios pëdutës 2 (Australija) 16.15, 19, 21.45; 24 d ; d. Ðerlokas Holmsas 2: ðeðëliø þaidimas (JAV) 18, 13.45; Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) 20.45; 27 d. Ðventë (Danija, Ðvedija) ; Mikë Pûkuotukas (JAV) Laimingø Naujøjø Metø! Iki pasimatymo sausio 6 d. 7 meno dienos. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ Meno dienos, Maironio g. 6, Vilnius. Tel.: , El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN sp. l. Tiraþas 1000 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia LR Kultûros rëmimo fondas, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 16 psl. 7 meno dienos 2011 m. gruodþio 23 d. Nr. 46 (968)