Abiejų tautų policijos komisijos lokalinių padalinių steigimas Kaune 1792 m. gegužės mėn.

ISSN 1822-2617 (spausdintas) ISSN 2335-8734 (internetinis) 2015/15 Liudas GLEMŽA Vytauto Didžiojo universitetas Abiejų tautų policijos komisijos lokalinių padalinių steigimas Kaune 1792 m. gegužės mėn. Reikšminiai žodžiai: policija, Kaunas, miestiečiai, bajorai, Ketverių metų seimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu (1764 1795 m.) itin suaktyvėjo valstybės reformos, nuo pat jo valdymo pradžios kūrėsi policinės institucijos valstybėje, tačiau ne taip greitai. Reformų šalininkai susidūrė su stipria magnatų opozicija, kuri policinių struktūrų plėtrą suvokė kaip jų galių varžymą, o taip pat ir jų asmeninių pajamų iš seniūnijų kontrolę. Kuriamos lokalinės policinės institucijos buvo tiesiogiai pavaldžios Seimui, todėl suduotas stiprus smūgis vykdomosios valdžios stiprinimo principui. Nuo 1775 m. Abiejų Tautų Respublikoje darbą pradėjo Policijos departamentas Nuolatinėje taryboje, tačiau, jam taip ir neįgijus valdžios lokalinėms policinėms struktūroms, departamento veikla iš esmės apsiribojo patarimų ir informacijos tiekimu Nuolatinei tarybai bei Seimui. Daugiau nei per dešimt metų policijos departamentas nevykdė pagrindinės savo funkcijos, aiškiai deklaruotos įstatymuose, priežiūros ir kontrolės. Padėtis keitėsi Ketverių metų seimo reformų laikotarpiu iš esmės. Stiprindami vykdomąją valdžią, reformų iniciatoriai skyrė nepalyginamai daugiau dėmesio ir lėšų kuriamam policiniam aparatui. Siekdami efektyvesnio policinių struktūrų darbo, reformų šalininkai leido pačiai Abiejų Tautų Respublikos policijos komisijai parengti savo struktūros projektą ir pateikti jį svarstyti Seimui. Pagal 1792 m. sausio 23 d. projektą komisija turėjo vadovauti visoms lokalinėms policinėms struktūroms, tačiau parengti teisinės bazės nesuspėta. Dėl opozicijos Seime ir magnatų nenoro būti kontroliuojamiems centrinės valdžios bene svarbiausias ir efektyviausias lokalinis vykdomosios valdžios padalinys įsteigtas Ketverių metų seimo laikotarpiu iš bajorų sudarytos Civilinės karinės komisijos išliko pavaldžios tiesiogiai Įstatymų sargybai, o ne Abiejų 311

ŠaltiniŲ publikacijos Tautų Respublikos policijos komisijai. Todėl realiai 1791 m. liepą 1792 m. gegužę komisijos veiklos arealas teaprėpė miestus, nuo kurių priežiūros ir kontrolės savo veiklą pradėdavo visos Europos valstybių policinės struktūros. Abiejų Tautų Respublikos policijos komisija dirbo vienerius metus, per kuriuos turėjo išplėtoti savo padalinius, gavus Seimo pritarimą jiems finansuoti, pilnai perimti valstybinių miestų kontrolę. Ilgai truko policinės administracijos kūrimas tik 1792 m. kovą buvo numatytos policinės intendantūros 1. Gana greitai veiklą pradėjo visos komisijos kanceliarijos, tačiau priežiūros mechanizmo grandies pareigūnai, tiesiogiai pavaldūs Abiejų Tautų Respublikos policijos komisijai, intendantai ir sargybiniai paskirti jau tik į komisijos veiklos pabaigą, t. y. 1792 m. gegužės mėnesį. Vis dėlto, nežiūrint sudėtingų aplinkybių (1792 m. gegužę finansų stygiaus ir karo su Rusija 2 ), Abiejų Tautų Respublikos policijos komisijos lokaliniai padaliniai, turėję suefektyvinti komisijos darbą, kūrėsi 3. Lenkijos istorikas Andrzejus Zahorskis monografijoje, skirtoje centrinių policinių institucijų organizacijai ir veiklai Abiejų Tautų Respublikoje, aprašė 1792 m. administracinį valstybės suskirstymą į intendantūras, lokalinių padalinių kūrimą ir trumpai atpasakojo lokalinių pareigūnų intendantų ir sargybinių funkcijas, apibrėžtas jiems skirtose instrukcijose. Tačiau A. Zahorskis plačiau nekomentavo paties fakto, kad gegužės pabaigoje pareigūnai buvo pradėję savo veiklą, kaip pavyzdį pasitelkė jau vėlesnius 1794 m. sukilimo įvykius Varšuvoje, kuomet dalis pareigūnų sugrįžo į darbą 4. Kauno magistrato protokolų knygoje išliko įrašų, liudijančių policijos pareigūnų darbo pradžią Kauno intendantūroje, į kurią sutelkiame dėmesį šiame įvadiniame straipsnyje. Visa Abiejų Tautų Respublikos teritorija 1792 m. gegužės pradžioje buvo suskirstyta į 24 policijos intendantūras, o didžiausias miestas Varšuva į dvi intendantūras (iš viso įkurtos 26 intendantūros). Lietuvos Didžiosios 1 Pradžioje ketinta policinę administraciją sulyginti su miestų 1791 m. įvesta administracija miestų apygardų pagrindu, bet vėliau šios nuostatos priklausomai nuo reformų autorių tikslų kito. 2 Karas prasidėjo 1792 m. gegužės 22 d., kai Rusijos kariuomenė (iš viso 33 700 karių), pasidalijusi į keturis korpusus, keturiose vietose ties Polocku, Toločinu, Daugpiliu ir Rogačiovu kirto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną. Pralaimėtas karas su Rusija dėl nesugebėjimo pasipriešinti Rusijos kariuomenei ir Stanislovo Augusto priesaikos Targovicos konfederacijai nutraukė Ketverių metų seimo reformas valstybėje. Plačiau žr. L. Glemža, Kaunas 1792 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos imperijos karo akivaizdoje, Kauno istorijos metraštis, t. 13 (spaudoje); R. Šmigelskytė-Stukienė, Kauno pavieto bajorija valstybės permainų laikotarpiu, Praeities pėdsakais, Vilnius, 2007, p. 293 312; A. Wolański, Wojna polsko-rosyjska 1792 roku, Warszawa, 1996. 3 Plačiau žr. apie policinių institucijų raidą Lietuvoje: L. Glemža, Policinių institucijų raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1775 1794 m., Lietuvos istorijos metraštis 2011, nr. 2, Vilnius, 2012, p. 31 43. 4 A. Zahorski, Centralne instytucje policyjne w Polsce w dobie rozbiorów, Warszawa, 1959, s. 129 134. 312

Parengė Liudas GLEMŽA Kunigaikštytės teritorija (taip kaip ir Didžioji bei Mažoji Lenkija) buvo padalinta į 8 intendantūras: Vilniaus, Gardino, Kauno, Žemaitijos, Polocko, Naugarduko, Bresto ir Minsko. Kauno intendantūrą pagal komisijos dokumentus sudarė Kauno, Upytės ir (1792 m. sudarytų) Prienų bei Raseinių pavietų teritorijos. Intendantūrų ribos pagal dokumentus pilnai nesutapo nei su miestų administracijos teritoriniu padalijimu (apygardos), nei su valstybiniu suskirstymu (vaivadijų ar Žemaitijos kunigaikštystės 5 teritorija). Taip ir lieka iki galo neaišku, ar šis sumanymas buvo įgyvendinamas tikrai tokiu principu 6. Per Ketverių metų seimo reformas daliai miestelių šioje teritorijoje pavyko išsikovoti savivaldos teises ir įgyti 1791 m. balandžio 18 d. garantuotą laisvųjų miestų statusą valstybėje. Šie miestai gegužės 8 d. dokumente buvo suskirstyti į intendantūras ir išvardinti 7. Kauno apygardoje šalia Kauno laisvaisiais miestais buvo pripažinti dar 26 miestai 8. Tą pačią gegužės 8 d. Abiejų Tautų Respublikos policijos komisija paskyrė policijos intendantūroms po vieną intendantą bei jam į pagalbą po du sargybinius 9 ir sudarė instrukcijas, apibrėžiančias jų pareigas 10. Tik po savaitės jos pasirašytos ir kartu su dokumentais, patvirtinančiais paskyrimą į pareigas, 5 Pvz., Žemaitijos intendantūrą pagal 1792 0508 dokumentą sudarė Šiaulių, Telšių (Žemaitijoje) ir Piltenės (Livonijoje) pavietų teritorijos: 1792 05 08 Intendantų ir sargybinių policinėse intendantūrose sąrašai, Archiwum Główne Akt Dawnych (toliau AGAD), f. Archiwum Królestwa Polskiego (toliau AKP), b. 152, l. 55a 59. 6 Žr. 7 išnašą. 7 Dalis iš jų nebuvo įsitraukę į miestiečių judėjimą ir jiems laisvojo miesto statusas nepriklausė (pvz., Kudrėnai). Matyt, skubant Abiejų Tautų Respublikos policijos komisijos pareigūnai į dalį išvardintų laisvųjų miestų žiūrėjo kaip į galinčius tokias teises išsikovoti ateityje. Vis dėlto neatmestina versija, jog sudarant dokumentą kanceliarijoje galėjo būti ir pridaryta klaidų (pilnas sąrašas skelbtas: L. Glemža, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789 1792 metais, Kaunas, 2010). Į akis krinta faktas, kad pagal dokumentą, apibrėžusį intendantūrų ribas, Raseinių pavietas buvo priskirtas Kauno intendantūrai, o miestų sąraše intendantams pats Raseinių miestas atsidūrė Žemaitijos intendanto akiratyje. Tai verčia suabejoti ir visos Raseinių pavieto teritorijos priskyrimu Kauno intendantūrai, nors dalis pavieto miestų ir priskirta Kauno intendanto priežiūros laukui (Kėdainiai, Veliuona, Skirsnemunė, Jurbarkas). Į neatitikimus tarp intendantūrų ribų ir valstybinio administracinio suskirstymo (netgi Mažosios bei Didžiosios Lenkijos teritorijos) dėmesį atkreipė ir A. Zahorskis (A. Zahorski, Centralne instytucje, s. 131). Žemaitijos intendantūra taip pat peržengė LDK sienas. 8 Kaunas, Babtai, Kėdainiai, Josvainiai, Kudrėnai, Naujasis Panevėžys, Baisogala, Ariogala, Veliuona, Skirsnemunė, Jurbarkas, Sudargas, Liudvinavas, Vladislavovas (dab. Naumiestis), Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis, Žasliai, Pilviškiai, Marijampolė, Prienai, Alytus, Punia, Stakliškės, Darsūniškis, Rumšiškės, Karmėlava: 1792 05 08 LDK laisvųjų miestų sąrašas policijos intendantūrose, AGAD, f. AKP, b. 152, l. 70a. 9 1792 05 08 Intendantų ir sargybinių policinėse intendantūrose sąrašai, AGAD, f. AKP, b. 152, l. 55a 59. 10 Instrukcijos policijos intendantams ir sargybiniams (dokumentų nuorašai Abiejų Tautų Respublikos Policijos komisijos protokolų knygoje), ten pat, l. 65 67, 121 122. 313

ŠaltiniŲ publikacijos išsiųstos iš Varšuvos 11. Kauno intendantu buvo paskirtas bajoras Antanas Slavinskis (Antoni Sławiński), o sargybiniais bajorai Nikodemas Bialuskis (Nikodem Białuski) ir Antanas Koženievskis (Antoni Korzeniewski). Prieš skirdama šiuos pareigūnus, centrinė policijos institucija atsiklausė vietinių bajorų rekomendacijų, nes norėta, kad paskirti asmenys deramai atliktų jiems pavestas užduotis. A. Slavinskis tiko policijos intendanto pareigoms, nes jau buvo dirbęs panašų darbą. 1789 m. po Jono Mejerio (Jan Mejer) mirties jis buvo paskirtas Kauno miesto bajoriškos Geros tvarkos komisijos komisaru 12. Šios komisijos, dirbusios 1786 1790 m., paskirtis buvo patikrinti magistrato veiklą, nustatyti pažeidimus bei įvesti tvarką miesto valdyme, užtikrinti savivaldos skaidrią finansinę veiklą ir skatinti miesto ūkinę plėtrą. Abiejų Tautų Respublikos policijos komisija, plėsdama struktūrą, įkūrė savo padalinius, turėjusius prižiūrėti kiekvienos provincijos (LDK, Didžiosios Lenkijos ir Mažosios Lenkijos) reikalus, o 1791 m. lapkričio 7 d. surengė pareigūnų rinkimus numatytiems etatams užimti. Jau tuomet A. Slavinskis buvo išrinktas Kauno apygardos policijos intendantu 13, tačiau dirbti pradėjo tik 1792 m. gegužės pabaigoje. Gegužės 29 d. Kauno policinis magistratas iš Abiejų Tautų Respublikos policijos komisijos gavo instrukciją Kauno policijos intendantui 14 ir sargybiniams, o kitą dieną (gegužės 30 d.) magistrato posėdyje du iš jų prisiekė prieš magistratą 15, kaip buvo nurodyta instrukcijoje. Pirmas prisiekė intendanto padėjėjas sargybinis N. Bialuskis, o po jo prisiekė ir A. Slavinskis. Kaip svarbius dokumentus, miestiečiai instrukcijas policijos pareigūnams perrašė į policinio magistrato protokolų knygą 16, po vieną instrukcijos originalą pasiliko sau, o po vieną išdavė priesaiką atlikusiems pareigūnams kartu su pridėtais dokumentais (į intendantūros ribas įtrauktas Civilinių karinių komisijų ir miestų savivaldų sąrašas). Antrasis Kauno intendantūros sargybinis A. Koženievskis prieš magistratą prisiekė po 8 dienų 17. Prasidėjus karui, veikiausiai sutriko pašto tarnybos, nes kaip ir instrukcijos policijos pareigūnų, taip ir slapti komisijos nurodymai intendantui 11 1792 05 15 Abiejų Tautų Respublikos policijos komisijos protokolas, liudijantis apie išsiųstas instrukcijas ir dokumentus sargybiniams, ten pat, l. 152 152a. 12 1789 08 24 Stanislovo Augusto raštas A. Slavinskiui (nuorašas aktų knygoje), Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA), f. SA, b. 13875, l. 57 57a. 13 1791 11 07 Abiejų Tautų Respublikos policijos komisijos pareigūnų į LDK padalinį rinkimų rezultatai, AGAD, f. AKP, b. 232, l. 57 a. 14 1792 05 29, Kauno policinio magistrato posėdžio protokolas, Kauno apskrities archyvas (toliau KAA), f. I-1600, a. 1, b. 617, l. 16. 15 Posėdžio pradžioje buvo svarstomas miestiečio Jono Špringerio (Jan Szpringier) memorialas dėl žemės valdų ir tik magistratui paskelbus nutarimą dėl šių ginčų buvo pereita prie policijos pareigūnų priesaikos. 16 1792 05 30 Kauno policinio magistrato posėdis, KAA, f. I-1600, a. 1, b. 617, l. 16a. 17 1792 06 06 Kauno policinio magistrato posėdis, ten pat, l. 22a. 314

Parengė Liudas GLEMŽA vėlavo (taikos sąlygomis laiškas iš Varšuvos Kauną pasiekdavo per savaitę). Gegužės 21 d. komisija siuntė intendantui slaptą instrukciją, kurioje nurodė kartu su Civilinėmis karinėmis komisijomis ir magistratais rengtis archyvų ir kasų evakuacijai į valstybės gilumą. Tačiau šie įsakymai pasiekė Kauną tik birželio 6 d. 18 A. Slavinskis dar tik pradėjęs darbą siuntė pranešimą Abiejų Tautų Respublikos policijos komisijai, kuriame informavo apie atliktą priesaiką prieš Kauno magistratą ir klausė, ką jam daryti, jeigu į intendantūros teritoriją įžengs Rusijos kariuomenė. Komisija atsakė, kad intendantas turi likti savo vietoje, vykdyti pareigas ir pagal galimybes toliau apie padėtį informuoti komisiją 19. Žinios, kad komisijos atsakymas pasiekė Kauno intendantą, surasti nepavyko. Birželio 20 d. į Kauną įžengė Rusijos kariuomenė, o tai reiškė Ketverių metų seimo reformų pabaigą. Karo sumaištyje A. Slavinskio buvimo vieta neaiški, jis pasirodo vėliau. Jau įsigalėjus Rusijos kariuomenės remiamai LDK generalinei konfederacijai, A. Slavinskis dar įsijungė į Geros tvarkos komisijos, įsteigtos (konfederatų atgaivintos) Kauno ekonominės komisijos, veiklą. Jos užduotis buvo kontroliuoti Kauno magistratą ir tęsti miesto finansinių dokumentų tikrinimą 20. Vis dėlto nuo 1792 m. įsteigtų policinių intendantūrų darbas nesibaigė. Po 1793 m. Gardino seimo įstatymų miestams ir Lenkijos karalystės bei LDK atskiroms policijos komisijoms buvo sugrąžinta dalis Ketverių metų seimo pasiekimų. 1794 m. balandžio 14 d. naujais principais sudarytos Kauno savivaldos posėdyje minimas Kauno apygardos policijos intendantas Juozapas Kozakevičius (Jozef Kozakiewicz), kuriam dalyvaujant buvo perskaitytas LDK policijos komisijos atsakymas į kauniečių prašymus 21. Balandžio pabaigoje prasidėjęs 1794 m. sukilimas atstatė miestuose padėtį, buvusią Ketverių metų seimo laikais, tačiau centrinės institucijos ir jų funkcijos šiek tiek keitėsi 22. Apžvelgus publikuojamų instrukcijų policijos pareigūnams aplinkybes, svarbu aptarti jų turinį bei reikšmę. Policijos pareigūnai instrukcijose vadinami stebėtojais ir vyresnybės informatoriais. Intendantas įvardintas aukščiausios policijos vyresnybės priežiūros akimi, o jo padėjėjai intendanto akimis. Jų pareiga buvo prižiūrėti, kaip vykdomi centrinės institucijos Abiejų Tautų Respublikos policijos komisijos nurodymai. Tik policijos sargybiniai už savo 18 1792 05 21 ATPK slaptojo posėdžio protokolas ir instrukcija intendantams, AGAD, f. AKP, b. 210, l. 25 28. 19 Atsakymas buvo toks pats kaip ir slaptoje instrukcijoje intendantui: 1792 06 09 ATPK posėdžio protokolas, AGAD, f. AKP, b. 152, l. 372 372a. 20 1792 12 13 Kauno pavieto konfederacijos raštas, LVIA, f. SA, b. 13875, l. 627. 21 1794 04 14 Kauno policinio magistrato posėdis, KAA, f. I-1600, a. 1, b. 617, l. 119, 1794 m. intendantai bei sargybiniai minimi ir kituose dokumentuose: L. Glemža, Policinių institucijų..., p. 46 47. 22 E. Brusokas, L. Glemža, Vilniaus savivaldos struktūra ir organizacija po Ketverių metų seimo miestų reformos (1792, 1794 m.), Lietuvos istorijos metraštis 2008, nr. 1, Vilnius, 2009, p. 62 63. 315

ŠaltiniŲ publikacijos pinigus turėjo įsigyti uniformą, lengvo kavaleristo ginkluotę bei žirgą 23. Intendantui policijos uniforma nebuvo numatyta. Instrukcijose išskirtinis dėmesys skirtas pareigūnų darbo etikai. Intendanto instrukcijoje buvo pabrėžta, kad jis negali nieko imti iš gyventojų nei sau, nei savo pavaldiniams sargybiniams, nei savo arkliams. Jau prisiekdami pareigūnai turėjo pabrėžti, kad vykdydami visus komisijos nurodymus nesusivilios nei dovanomis, nei pažintimis, nei neapykanta. Nei sargybiniai be intendanto leidimo, nei intendantas be komisijos leidimo negalėjo išvykti iš savo intendantūros. Apie intendanto nusižengimus komisiją galėjo informuoti ir jo pavaldiniai sargybiniai, ir vietos gyventojai. Intendantas buvo atsakingas ne tik už savo, bet ir už jam pavaldžių sargybinių efektyvų darbą. Bene svarbiausia, kad policijos pareigūnams nurodyta prižiūrėti ne tik miestų savivaldų, tačiau ir Civilinių karinių komisijų, kurios įstatymiškai vis dar buvo tiesiogiai pavaldžios Įstatymų sargybai, darbą. Tai reiškė, kad policijos komisijos vadovai ne tik ruošėsi perimti visų lokalinių policinių institucijų kontrolę, bet ir peržengė miestų teritorijas, kuriose susitelkė jų valdžia. Policijos pareigūnams nurodyta ne tik pranešti Civilinėms karinėms komisijoms apie savo veiklos pradžią bei parodžius dokumentus informuoti apie savo pareigas, tačiau ir teikti vyresnybei informaciją apie lokalinių komisijų veiklą, o ypač policijos komisijos nurodymų vykdymą. Policijos akiratyje atsidūrė skaidrus finansų panaudojimas bei teismų darbas. Intendantas du kartus per metus turėjo apvažiuoti savo intendantūros teritoriją ir aplankyti visus laisvuosius miestus bei Civilinių karinių komisijų būstines ir patikrinti jų darbą 24 taip, kaip nurodyta laisvųjų miestų sąraše, siųsti raportus. Tačiau intendanto instrukcijoje yra rašoma, kad keliaudamas iš miesto į miestą jis dar turi vesti dienoraštį bei fiksuoti informaciją apie kelius, tiltus, keltus, karčemas, derlių, pinigų cirkuliaciją, kainas, dirbtuves, plėšikus, elgetas, gydytojus, špitoles, mokyklas, ligas, epidemijas ir visus neįprastus įvykius. Metų pabaigoje visus sukauptus dokumentus ir savo dienoraščius jis turėjo perduoti policijos kanceliarijai. Publikuojamas dokumentas supažindina su Ketverių metų seimo reformų autorių vizijomis bei XVIII a. policijos pareigūno funkcijomis, taip pat įrodo, kad policijos pradžia Lietuvoje turėtų būti siejama ne su carine tradicija, bet paskutiniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės egzistavimo metais. Daug žadančias reformas valstybėje nutraukė Rusijos imperijos karinė invazija. 23 Pagal 1791 m. potvarkius intendanto metinė alga siekė 6 000 auksinų, o sargybinio 1 200 auksinų (L. Glemža, Policinių institucijų..., p. 45). Išaugus intendantūrų skaičiui, alga intendantams galėjo mažėti iki 5 000 auksinų (A. Zahorski, Centralne instytucje..., s. 132). Mažėjant sargybinių skaičiui (pradžioje numatyti 4 į pagalbą intendantui), galėjo nežymiai padidėti ir jų alga. 24 Intendanto kelionė po intendantūrą turėjo vykti tokia tvarka, kaip sąraše buvo išvardinti laisvieji miestai (žr. 8 nuorodą). 316

Parengė Liudas GLEMŽA Publikacija 1792 05 30 Kauno policinio magistrato posėdžio protokolas Kauno apskrities archyvas, f. I 1600, a. 1, b. 617, l. 16a 19a. [16a] Przed nami Janem Rejsem wójtem, Chrystianem Strauszem, Janem Wilhelmiem, Zachariaszem Hendzelem, Maciejem Rymaszewskim radcami urzędnikami policji miasta wolnego Rz[eczy]p[ospoli]tej wydziałowego Kowna w przytomności WJPana Antoniego Sławińskiego intendenta wydziału kowieńskiego, stanowszy obecnie JPan Nikodem Białuski strażnik policji wydziału tegoż po wykonanym na też funkcję rotą w niniejszym instrumencie, tenże instrument do akt magistratowych podał - w te słowa pisany: Komisja Policji Obojga Narodów, wiadomo, czym komu o tym wiedzieć należy, iż postanowiwszy przez ordynacją swoją z mocy prawa ułożoną po dwóch strażników konnych do każdej intendencji policyjnej i do intendencji kowieńskiej wybrawszy za strażnika konnego urodzonego Nikodema Białuskiego dobrze sobie zalewnego i zaświadczonego przepisuje temuż strażnikowi obowiązki i powinności następujące. Primo. Odebrawszy ten instrument strażnik policji powinien stawić się najpóźniej w cztery tygodnie przed intendentem, dla którego jest przeznaczony i złożyć mu tenże instrument, a to dla zapisania go w protokół intendenta i zaoblatowania w aktach komisjów Cywilno Wojskowych i miast wolnych w obrębie tejże intendencji będących. Secundo. Do służby strażnikowskiej powinien stawać w mundurze, jaki mu będzie przepisany przez osobną dyspozycję Komisji Policji, oraz na koniu z moderunkiem lekkiej kawalerii, a takowe mundur, konia i moderunek obowiązany jest sprawić z pensji sobie wyznaczonej. Tertio. Powinien także mieć przy sobie [17] niniejszy instrument i dyspozycją intendenta, a to dla usprawiedliwienia się w potrzebie, na jakim czyni fundamencie. Quatro. Jako urząd intendenta policji jest urzędem, czyli okiem dozorczyń Komisji Policji, tak funkcja strażnika policji jest okiem dozorczym intendenta policji, dla pomocy wykonania przepisanych mu obowiązków a przeto strażnik wyjąwszy gorące przypadki, w których każdy urzędnik winien jest zabieżeć złemu i podać rękę uciśnionemu, nie może sam przez się nic czynić, bez wyraźnej na piśmie dyspozycji swego intendenta, albo przynajmniej dopóki słownej, w jakiej nagłej potrzebie dyspozycji nie zanotują tak intendent, jako i strażnik, w swoich dziennikach, które zawsze przy sobie mieć powinni. Quinto. Z każdego czynu, który z obowiązku służby swojej dopełniać będzie, powinien sprawić się przed intendentem jasnym, krótkim i prędkim 317

ŠaltiniŲ publikacijos raportem, do Komisji zaś Policji wtenczas tylko prosto raportować może, kiedy będzie miał przyczynę skarżyć się na intendenta. Sexto. Nie będzie mógł strażnik ani [s]przedać ani zamienić swojej funkcji, ani razem drugą mieć funkcją czynną, ani używać na swoje miejsce zastępców. Mając tez dla swojej funkcji pensją przyzwoitą z skarbu Rz[eczy]p[ospoli]tej, nic nad to od nikogo, ani dla siebie, ani dla ludzi lub koni swoich nie będzie mógł wyciągać. Oddalać się także z wydziału sobie wyznaczonego nie będzie mógł inaczej tylko za pozwoleniem intendenta, a to po odsądzeniem od funkcji za każde dowiedzione przestępstwo lub zaniedbanie tej funkcji. Septimo. Na które to powinności i obowiązki strażnika policji wydziału kowień[skiego] urodzony Nikodem Białuski najpóźniej w dni osm po odebraniu tego instrumentu wykona przysięgę przed urzędem i aktami publicznemi, którego kol wiek sądu ziemiańskiego, cywilno wojskowego lub miejskiego swego wydziału a to na rotę następującą: Ja, Nikodem [Białuski], przysięgam Panu Bogu Wszechmogącemu w Troicy Ś[więtej] Jedynemu, iż będąc wybranym od Komisji Policji na strażnika policji, tejże komisji wiernym i posłusznym będę, instrukcją, jaka mi od tejże przepisana będzie wiernie i pilnie dopełnię. Zgoła wszelkie obowiązki, które dla funkcji mojej będą przepisane dopełnię, nie uwodząc się ani darem, ani przyjaźnią, ani nienawiścią. Tak mi Boże dopomóż i niewinna męka Syna Jego. Dan w Warszawie na sesji ekonomicznej Komisji Policji Obojga Narodów, d[nia] 15 m[iesią]ca maja r[ok]u pańskiego 1792. U tego instrumentu i instrukcji, przy pieczęci najwyższej Komisji Policji Obojga Narodów, podpisy i adnotacja w te znajdują się słowa: Michał Mniszek m[arszalek] w[ielki] k[oronny], Jakub Pilchowski sekretarz Komisji Policji Obojga Narodów. Instrument z instrukcją dla urodzonego Nikodema Białuskiego strażnika policji wydziału kowień[skiego]. Który to instrument z instrukcją jest w akta magistratu kow[ieńskiego] przyjęty i wpisany. E. W. wydan JPu Białuskiemu [17a] Przed nami Janem Rejsem wójtem, Chrystianem Strauszem, Janem Wilhelmem, Zachariaszem Hendzelem, Maciejem Rymaszewskim radcami urzędnikami policji miasta wolnego Rz[eczy]p[ospoli]tej wydziałowego Kowna stanowszy obecnie WJPan Antoni Sławiński intendent wydziału kowień[skiego] instrument wespół z instrukcją od najwyższej Komisji Policji Obojga Narodów sobie wydane do akt magistratowych podał w tych słowach: Komisja Policji Obojga Narodów wiadomo, komu o tym wiedzieć należy, iż postanowiwszy przez ordynacją swoją z mocy prawa ułożoną, dwadzieście cztery intendencie w krajach Obojga Narodów, a dwie w Warszawie i do intendencji kowieńskiej wybrawszy urodzonego Antoniego Sławińskiego dobrze sobie zaleconego i zaświadczonego przepisuje temuż intendentowi obowiązki i powinności następujące: Primo. Intendencja kowieńska rozciągać się będzie do tej części kraju, która zostaje pod jurysdykcję tych komisjów porządkowych Cywilno Wojskowych 318

Parengė Liudas GLEMŽA oraz miast wolnych Rz[eczy]p[ospoli]tej, które w przyłączonym do tego instrumentu osobnym układzie intendencji będą wyraźnie wymienione. Secundo. Po odebraniu tego instrumentu, intendent najpóźniej w cztery tygodnie powinien stanąć z przydanemi sobie strażnikami w mieście stołecznym swojej intendencji i o tym natychmiast donieść przez pocztę Komisji Policji; komisjom zaś Cywilno Wojskowym i magistratom miast wolnych w obrębie tejże intendencji będącym oznajmi urzędownie przez oblatę tegoż instrumentu i ekstraktu wykonanej przysięgi w aktach tychże jurysdykcji. Tertio. Ponieważ urząd intendenta policji jest tylko urzędem, czyli okiem dozorczym najwyższej zwierzchności policji; przeto intendent nie przywłaszczając sobie żadnej władzy ani rządniczej, ani sądowniczej pod utratą swej funkcji, obowiązanym jest szczególnie czuwać i dostrzegać, aby w całym jego wydziale względem bezpieczeństwa, spokojności, obyczajności, wygody, porządków i funduszów policyjnych dopełnianym było, to wszystko, cokolwiek w tej mierze, aby dopełnianym było, Komisja Policji z mocy prawa nakaże. Quarto. Ile razy, więc w tym celu rozrządzenia Komisji Policji do komisjów Cywilno Wojskowych i do magistratów miast wolnych przez uniwersały lub obwieszczenia wychodzić będą, Komisja Policji zawsze onych kopią komunikować będzie intendentowi, który za odebraniem tychże, nie przywłaszczając sobie żadnej powagi rozkazów i urządzeń, pilne tylko i baczne na wszystko dając oko, czyli takowe dyspozycje dopełniane zostają? Wiernym, jasnym i prędkim uwiadomi raportem; o szczególnych zaś dyspozycjach i rezolucjach, które tak od Komisji Policji do komisijów Cywilno Wojskowych i do magistratów miast wolnych, jako tez od komisijów Cywilno Wojskowych i od magistratów do swoich respective wydziałów będą wychodzić, informować się będzie przy każdym objeździe swego wydziału. Quinto. Dla czego intendent obowiązany będzie objechać koniecznie, najmniej dwa razy co rok wszystkie miejsca, gdzie się odbywają komisje Cywilno Wojskowe, tudzież miasta wolne swego wydziału, raz w przeciągu od Ś[wienteg]o Wojciecha do Ś[wienteg]o Jana Chrzciciela, drugi raz od Ś[wienteg]o Michała do Ś[wienteg]o Marcina, lub póki całego wydziału [18] nie objedzie. Sexto. W pierwszym objeździe dopilnuję tych funduszów policyjnych, które podług zwyczaju miejscowego od Ś[wienteg]o Jana Chrzciciela arendować się zwykły i zainformowawszy się na miejscu tak od komisji Cywilno Wojskowej, jako i od magistratu o wszelkich dyspozycjach i rezolucjach do swego przybycia zaszłych, czyli się onym za dosyć stało? Wejrzy i w dzienniku swoim zapisze. Septimo. W drugim objeździe dopilnuje licytacji tych funduszów policyjnych, którym zwyczaj miejscowy do liczenia trzech Królski, a do posesji Szrodopostny termin oznaczył; zainformuje się podobnież jak w pierwszym o dyspozycjach i onych egzekucji, i nad to potrzebę nowych porządków lub reparacji pomiarkuje i zanotuje. 319

ŠaltiniŲ publikacijos Octavo. Z każdego objazdu i z każdego miejsca, gdzie znajdzie potrzebę, osobny raport uformuje i do Komisji Policji przeszłe. Nono. W każdym raporcie wyszczególni: 1. Jakim sposobem odbyte są licytację? 2. Czyli i jak dopełnione znalazł dyspozycje Komisji Policji? 3. Jakie przyczyny dostrzegł niebezpieczeństwa, niewygody, nieporządku, lub złego gospodarstwa? I jakim sposobem temu zaradzić? 4. Czy osiadają w miastach cudzoziemcy? Czy przybywają rzemieślnicy? Co ich od osiadania i bawienia odraża? 5. Co przeszkadza zaludnieniu, handlowi, konsumpcji, zakładowi fabryk i rożnych kunsztów? I co za środek upatruje do zabieżenia tej stracie kraju? 6. Czy dotąd, jakie monopolium nie ukrywa się? Czyli targi, jarmarki i wolnice, od kogo przeszkody nie mają? 7. W którym mieście, jaki stoi regiment? Pułk? Chorągiew? Czyli żołnierz obywatelów nie pokrzywdza? Jak jest rozkwaterowany? Kto składki kwaterowe i wiele wybiera? 8. Czyli miasta dochody swoje publiczne i inne fundusze policyjne obracają na potrzeby publiczne, dla których są przeznaczone? 9. Czyli znajdują się w porządku bruki, mosty, groble, kanały, rowy, drogi, przewozy? Kto mostowe, brukowe, promowe etc wybiera? 10. Jaka ostrożność od ognia? W jakiej liczbie porządki ogniowe? Czyli są i w jakiej liczbie dozorcy i stróże nocni? 11. Czyli znajdują się wśród miasta cmentarze, stodoły, kuźnie, browary, rzeźnice, jatki, mydlarnie, garbarnie, piece Gancarskie? 12. Wiele placów pustych? Wiele domów zrujnowanych? Wiele starych murów? Czyli do miasta, czyli do partykularnych osób nalezą? I w jakim są stanie? 13. Jakich jest najwięcej domów? Czym pokryte, czy mają kominy murowane i nad dach wyprowadzone? 14. Czy miasto ma lub może mieć cegielnie? Bory? Lasy? Czy drzewo dostaje lądem, czy wodą? 15. Czy ma, jakich architektów? Konduktorów, mularzów, cieślów i innych do budowy potrzebnych rzemieślników? 16. Czy ma doktorów, cerulików, aptekarzów, kobiety do odbierania dzieci? Czy chrześcijan, czyli Żydów? 17. Wiele ma targów, jarmarków, zjazdów publicznych? I jaką cenę produktów? Decimo. W podroży swej od miasta do miasta jadąc dobrze uważny i jasny utrzymywać będzie dziennik wyszczególniający: 1. W jakim są stanie wszelkie drogi, trakty, karczmy? Kto [jest] karczmarzem? Jakie w nich wygody dla podróżnych? 320

Parengė Liudas GLEMŽA 2. W jakim stanie wszelkie mosty, groble? Jakie od nich opłaty? 3. W jakim stanie domy po wsiach? Co do bezpieczeństwa od ognia? 4. Jakie urodzaje? 5. Co za cena zboża? 6. Jakich pieniędzy powszechna cyrkulacja? 7. Na czym [s]przedaży tej okolicy zawisł handel? 8. Wiele i jakich gdzie znalazł fabryk? 9. Po czemu i jaki trunek, funt chleba, funt mięsa? 10. Czy nie słychać o jakich złodziejstwach, rozbojach, rozruchach? 11. Wiele gdzie znalazł i spotkał żebraków, kaleków, sierot, włóczęgów? 12. Wiele widział po wsiach szpitalów, szkółek parafialnych i innych domów publicznych, i w jakim [one] stanie? 13. Czy nie powstali gdzie zaraźliwe choroby? 14. Gdzie znalazł doktorów? Cerulików? Kobiety znające sztukę babienia? Czyli oni mają pozwolenie od zwierzchności? Czy tez samowolnie za lekarzów się udają? 15. Czy nie szerzy się, jakie zarazy na bydło? I jakiego gatunku? 16. Czyli te okolice mają, jakie kruszce, kopalnie, bory, lasy, zarosłe, bagniska, rzeki? Czy spławne? Czy mają, jakie przeszkody lub zawały? Decimo primo. Oprócz tych raportów regularnych powinnością będzie intendenta donosić Komisji Policji o wszelkich wypadkach nadzwyczajnych, które w okręgu jego wydziału zdarzyć się mogą. Decimo secundo. Cokolwiek zaś z urzędu swego czynić, raportować i dostrzegać będzie, to wszystko w jednym protokóle, w drugim zaś wszelkie dyspozycje Komisji Policji zapisywać powinien, do czego aplikantów z kancelarii miejskich używać mu wolno. Decimo tertio. Nadto intendent objeżdżając swój wydział uważać będzie pozycją i rozległość jego, tak względem innych wydziałów policyjnych, które wszystkie komunikowane mu będą, jako tez względem liczby znajdujących się w nim komisjów Cywilno Wojskowych, tudzież miast i wsi wolnych, duchownych, ziemiańskich wszelkiej natury posesji, na koniec względem ludności ogólnej i rozległości geograficznej całego wydziału, dochodzić będzie także pewnej liczby i właściwych nazwisk miast wolnych tak dawnych, jako i świeżo przywilejami lub dekretami za miast uznanych, oraz rozgatunkuje, które z nich formują wydział policyjny? Które apelacyjny? Które Cywilno Wojskowy? Które Sejmikowy? Które sądowy ziemiański? Które edukacyjny? Które wojskowy? Które skarbowy? I z takowych uwag poda Komisji Policji opinią. Jakim sposobem wydziały policyjne mogłyby być porównane? Decimo quarto. Tym czasem zaś intendent objeżdżać będzie swój wydział tym porządkiem jak są wyrażone miasta wolne w przyłączonym do tego instrumentu rozkładzie, zaczynając od najpierwszego i od tegoż wracając się od ostatniego. 321

ŠaltiniŲ publikacijos Decimo quinto. Tymże porządkiem będą przesyłane ekspedycje Komisji Policji tak do intendenta, jako i do miast wolnych, i od tychże do Komisji Policji. Dla czego intendent przy najpierwszym objeździe swego ułoży się najprzód z magistratem i pocztamtem miasta stołecznego, żeby wszelkie ekspedycje Komisji Policji tak do wszystkich miast całego wydziału, jako i do intendenta dochodzili regularnie pocztą do miasta stołecznego skąd pachołkami konnemi odsyłane być mają nie od włócznie od miasta do miasta. Po wtóre, ułoży się z magistratami wszystkich miast, żeby swoje ekspedycje [19] przesyłali, podobnież nie prosto do Komisji Policji, lecz do miasta stołecznego, skąd odsyłane być mają pocztą do Komisji Policji, i żeby tym końcem konnych pachołków utrzymywali. Potrzecie, żeby magistrat stołecznego miasta wiedział zawsze o miejscu znajdowania się intendenta dla przesyłania mu jak najprędzej i najregularniej wszelkich urzędowych do niego ekspedycji. Po czwarte, aby przy końcu każdego roku wydatek na pocztę miasta stołecznego powrócony mu był przez wszystkie miasta całego wydziału. Decimo sexto. Będzie także intendent urzędnikiem dozorczyń, tak dla doglądania i donoszenia pierwszej i najwyższej instancji sądów policji, oficialistów i dozorców policji pierwszych instancji, jako tez dla ostrzegania sądu policji komisji o przestępstwach i niepilności samych ze sądów i urzędów pierwszych instancji. Nawzajem przestępstwa i niepilność intendenta, nie tylko każdy obywatel posesjonat zaskarżyć może, ale tez urzędy policji pierwszej instancji donosić o nich Komisji Policji z obowiązku będą powinni. Do czego ordynacja sądowa z mocy prawa przez Komisją Policji ułożona ma być prawidłem. Decimo septimo. Do pomocy w wykonaniu swych obowiązków intendent mając sobie przydanych dwóch strażników policji osobnemi instrumentami opatrzonych, obowiązany jest pilnie ich doglądać i za nich Komisji Policji odpowiadać, gdyby swych powinności przez nie dozór intendenta zaniedbywali. Decimo octavo. Dla gotowej zawsze informacji intendent powinien mieć wszelkie prawa i ustawy sejmowe, szczególnie zaś te, które dla Komisji Policji, dla komisijów Cywilno Wojskowych i dla miast wolnych prawidła przepisują, niemniej wszelkie uniwersały, obwieszczenia i ordynacje dotąd od Komisji Policji wyszłe. Decimo nono. Nie będzie mógł intendent ani [s]przedać, ani zamienić swojej funkcji, ani razem drugą mieć funkcją, ani używać na swoje miejsce zastępców, mając tez dla swojej funkcji pensją przyzwoitą z Skarbu Rz[eczy] p[ospoli]tej, nic nadto od nikogo ani dla siebie, ani dla ludzi lub koni swoich nie będzie mógł wyciągać, oddalać się także z wydziału sobie wyznaczonego nie będzie mógł inaczej tylko za pozwoleniem Komisji Policji, a to pod odsądzeniem od funkcji za każde dowiedzione przestępstwo lub zaniedbanie tej funkcji. 322

Parengė Liudas GLEMŽA Vigesimo. Przy końcu każdego roku intendent wszystkie swoje dzienniki odeszli do Komisji Policji. Wychodząc zaś z funkcji wszystkie swoje protokóły i papiery urzędowe tejże komisji oddać powinien. Vigesimo primo. We wszystkich innych przypadkach, które nie mogą być objęte tą instrukcją, intendent referować będzie do Komisji Policji, nic własnym domysłem nie rezolwując. Vigesimo secundo. Na które to powinności i obowiązki intendenta policji wydziału kowieńskiego urodzony Antoni Sławiński wykonał przysięgę przed Komisją Policji, a to na rotę następującą: Ja Antoni [Sławiński] przysięgam Panu Bogu Wszechmogącemu w Troicy Ś[więtej] Jedynemu na to, iż będąc wybranym od Komisji Policji za intendenta policji do wydziału kowieńskiego, tejże komisji we wszystkim wiernym i posłusznym będę, wszelkie dyspozycje i rozrządzenia tejże komisji wiernie, pilnie i dokładnie pełnić będę, instrukcją mnie od tejże komisji przepisaną we wszystkim [19a] zachowam i podług niej postępować będę, zgoła wszelkie powinności i obowiązki mojej funkcji ściśle zachowam nie uwodząc się żadnemi względami ani darem, ani przyjaźnią, ani nienawiścią. Tak mi Panie Boże dopomóż i niewinna Syna jego męka. Dan w Warszawie na sesji ekonomicznej Komisji Policji Obojga Narodów dnia 8 m[iesią]ca maja roku pańskiego 1792. U tego instrumentu i instrukcji przy pieczęci najwyższej Komisji Policji Obojga Narodów podpisy i adnotacje takowa: Michał Wandalin Mniszek m[arszalek] w[ielki] k[oronny], Wincenty Kozłowski pisarz Komisji Policji O[bojga] Narodów. Instrument z instrukcją dla urodzonego Antoniego Sławińskiego intendenta policji wydziału kowieńskiego, który to instrument z instrukcją jest w księgi magistratu policji miasta Rz[eczy]p[ospoli]tej wolnego wydziałowego Kowna przyjęty i wpisany. 323