metų sukilimą menančios Panevėţio rajono vietos

Transkrypt

1

2 PANEVĖŢIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA metų sukilimą menančios Panevėţio rajono vietos Petras Juknevičius, Aida Ţaldokaitė Panevėţys

3 UDK Ju56 Petras Juknevičius Aida Ţaldokaitė Panevėţio rajono savivaldybės administracija ISBN

4 Po Naujų metų. Jau trys karaliai. Braška ir braška per naktį lubos, Byra ir byra ant stalo spaliai, Meldţia vandens sukepusios lupos... Šlama ir ţvanga miškai ir dalgiai... Ţengia kariuomenė... kruvinas rūkas... Ką šiandien gėrei? Ką šiandien valgei? Ką dar slepi po peršautais rūbais?.. Kartuvės Vilniuj... Liepsnoja sodţiai... Degina dangų tėvynės aukštą. Krinta ir krinta ant veido suodţiai, Baigias naktis, o rytas neaušta. J. Strielkūnas. Suţeistas sukilėlis

5 4

6 Tėvynė tai šventas ţodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią jie ţiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu, rašė F. Šileris aisiais metais sukanka 150 metų nuo vieno ţymiausių ir didţiausių ųjų metų Abiejų Tautų Respublikos gyventojų sukilimo prieš Rusijos imperijos valdţią. Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotoje Lenkijoje ir Lietuvos Didţiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvoje su okupacine Rusijos kariuomene įvyko 321 mūšis, kovų metu ţuvo apie 6000 sukilėlių. Svarbiausi sukilėlių tikslai: išsivaduoti iš rusų valdţios, panaikinti valstiečių prievoles dvarui, likviduoti luomines privilegijas, sulyginti piliečių teises. Išliko daug atminimo vietų, susijusių su sukilimu. Dauguma jų aplink Panevėţį. Tai suprantama, nes būtent Panevėţio apylinkės buvo aktyviausia sukilėlių veikimo zona. Pietiniu ir rytiniu dabartinio Panevėţio rajono pakraščiu ţygiavo ir kovėsi Zigmanto Sierakausko vadovaujama sukilėlių rinktinė. Paskelbęs sukilimo pradţią Paberţės 5

7 baţnyčioje, Krekenavos apylinkių miškuose sukilėlių būrį formavo kunigas Antanas Mackevičius. Ţaliosios girioje buvo įsikūręs ir kovojo Eliziejaus Liutkevičiaus sukilėlių būrys, o kitose vietose veikė smulkesni sukilėlių būriai: Ramygalos apylinkėse Mykolo Šiukštos, Smilgių Tomo Moravskio ir kt. Panevėţio rajone yra daugiau nei 70 vietovių, vienaip ar kitaip susijusių su sukilimu, 15 valstybės saugomų ir lankytinų vietų. Prie pastarųjų pateikiame atskirą šaltinių ir literatūros sąrašą, prie kitų vietovių yra bendras sąrašas, o valstybės saugomus objektus galima atskirti pagal nurodytus kodus Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Pralaimėjus sukilimą, 1864 m. buvo uţdrausta lietuviška spauda, lotyniškoji abėcėlė pakeista kirilica... Neţiūrint to, sukilimas šiandien reikšmingas, nes laikomas beatodairiško, daţnai nelabai racionalaus pasiaukojimo dėl politinės, religinės ir socialinės laisvės pavyzdţiu. Tikimės, kad leidinėlis bus naudingas besidomintiesiems krašto istorija. 6

8 Saugomos ir lankytinos sukilimą menančios vietos 7

9 8

10 Kapinės, palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai, Skaistakalnės k., Velţio sen. (Unikalus kodas (toliau U. k.) Kultūros vertybių registre 11059) Skaistakalnės (Jasnogurkos) apylinkėse m. įvyko keletas mūšių tarp sukilėlių ir caro kariuomenės. Z. Sierakausko rinktinę, ţygiuojančią nuo Truskavos apylinkių į Raguvos miškus, persekiojo carinės kariuomenės būrys, vad. kapitono Kavero m. balandţio 21 (9) d. ties Genėtinių kaimu sukilėliai surengė pasalą ir sumušė persekiotojus. Mūšyje ţuvo apie 40 kareivių, apie 60 buvo suţeista. 2 sukilėliai ţuvo, o 4 buvo suţeisti. Tų pačių metų geguţės 17 d. ties Skaistakalne trys kuopos pėstininkų ir šimtinė kazokų, vadovaujama majoro Afanasjevo, uţpuolė sukilėlius. Netikėtai uţklupti sukilėliai iš pradţių sumišo, bet greitai sugebėjo persitvarkyti ir duoti tinkamą atkirtį. Susidūrimo metu ţuvo 83 kareiviai ir 17 sukilėlių m. ţiemą Raguvos miške praleido apie 40 sukilėlių, vadovaujamų B. 9

11 Olšausko. Pavasarį jie susijungė su J. Savrimavičiaus būriu. Vasarą, po nesėkmingo bandymo pereiti Nemuną ir patekti į uţsienį, būrys vėl laikėsi Raguvos miške, prie Skaistakalnės m. liepos 19 d. sukilėliai buvo netikėtai uţpulti kariuomenės, kai jų slėptuvę išdavė smuklėje sugautas būrio narys A. Bobrikas. Susirėmimo metu ţuvo 4, į nelaisvę pateko 8 sukilėliai. B. Olšauskui su 4 sukilėliais pavyko pasitraukti m. sausio 18 bei geguţės 25 dienomis Raguvos miške irgi vyko sukilėlių susirėmimai su carine kariuomene. Bet trūksta duomenų, kokie būriai dalyvavo tuose susirėmimuose, neaiškus ir ţuvusiųjų skaičius. Visuose anksčiau suminėtuose mūšiuose ţuvę sukilėliai palaidoti netoli Skaistakalnės vienkiemio (Velţio sen.). Kapai 6x6 m dydţio, aptverti ţiogrių tvorele m. šalia pastatytas trijų stulpų stogastulpis (archit. V. Gabriūnas) m. geguţės mėnesį kapinės sutvarkytos: aptvertos nauja tvora, pastatytas kryţius. Metų pabaigoje Maţenių kaime įrengtas kelio ţenklas-rodyklė į sukilėlių kapines. 10

12 Šaltiniai ir literatūra 1. Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai / O. Maksimaitienė, R. Strazdūnaitė. Vilnius P. 85, 94, Bičkauskas-Gentvila L metų sukilimas Lietuvoje. Vilnius P Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas Elisonas J. Archeologinių ir šiaip įdomių, tiek Panevėţio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėţio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas. Kaunas Nr. 4. P Girininkienė V., Juknevičius P m. sukilėlių kovos Raguvos miškuose // Raguva. Vilnius P Ilgūnas G. Antanas Mackevičius: sukilimo ţygiai ir kovos. Vilnius P. 94, Janulaitis A m. sukilimas Lietuvoje. Kaunas P Juknevičius P., Galinaitytė E. Ką rašė lenkų istorikas apie sukilėlių kovas Panevėţio krašte // Panevėţio rytas Juknevičius P., Sakalauskaitė V. Ką mena sukilėlių kapai Skaistakalnėje // Krašto paveldas 4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. Panevėţys P Juknevičius P., Sakalauskaitė V. Ką mena 11

13 suskilėlių kapai Skaistakalnėje // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P., Sakalauskaitė V. Ką mena sukilėlių kapai Skaistakalnėje // Tėvynė Juknevičius P. Sukilėlių kapai // Tėvynė Juknevičius P m. sukilėliai Raguvos apylinkėse // Raguvos praeitis. T. 1. Panevėţys P Kauno gubernijos ir Marijampolės apskrities I grupės kariuomenės viršininko raportas Vilniaus karinės apygardos kariuomenės vadui apie mūšį su sukilėliais Raguvos miške // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai (toliau LIŠ). T. 2. Vilnius P Lietuvos TSR istorija. T. 2. Vilnius P Lietuvos TSR istorija. Nuo seniausių laikų iki 1957 metų. Vilnius P Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius P Lietuvos TSR Panevėţio rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogas 2-as leidimas. Vilnius P Maksimaitienė O. Kapas Raguvos girioje // Mūsų girios P Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos Vilnius P ,

14 21. Merkys V. Dalevskių šeima. Vilnius P , Nezabitauskas A m. balandţio 9 d. mūšis Raguvos miške // Raguvos praeitis. T. 3. Vilnius P Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. 24. Staliūnas D. Savas ar svetimas paveldas? m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius P Sukilėlių būrio vado B. Kolyškos parodymai tardymo komisijai // LIŠ..., p Zieliński S. Bitwy i potyczki r. Rapperswil P. 296, 297, Ţiugţda J. Valstiečių sukilimas Lietuvoje 1863 metais // Lietuvos valstiečiai XIX amţiuje. Vilnius P Kapinės, palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai, Stačiūnų miškas, Panevėţio sen. (U. k ) 1864 m. Panevėţio apskrityje dar laikėsi A. Mackevičiaus ir E. Liutkevičiaus būrių likučiai, vadovaujami poručiko Rutkausko. Perţiemojęs Ţaliosios girioje 50 ţmonių būrys, vykdydamas A. Mackevičiaus įsakymą laikytis kartu, kėlėsi iš vieno miško į 13

15 kitą. Pavasarį sukilėlius aplankė Puslovskis ir Moravskis. Rinkdami maistą pastarieji būrio vyrai ėjo per kaimus ir įsakydavo valstiečiams sunešti maistą į nurodytą vietą. Po dislokacijos Raguvos miške sukilėliai persikėlė į Pušaloto miškus. Rugpjūčio mėnesį Rutkauskas pasitraukė į uţsienį, o būriui vadovauti paskyrė Igną Grochovskį, buvusį E. Liutkevičiaus būryje plutono viršininku. Būrys laikėsi Stačiūnų miške, netoli Ţaliapurvių kaimo. Sukilėlius išdavė Ţaliapurvių valstietis K. Purauskas ir 1864 m. rugsėjo 30 (18) d. stovyklą apsupo pulkininko Boţerianovo vadovaujamas karinis dalinys: 100 kazokų ir 48 pėstininkai. Buvo 40 sukilėlių. Kautynių metu 5 sukilėliai ţuvo. Trijų asmenybės nustatytos, tai - V. Kareckas, K. Orlauskas, P. Marciuška, o dviejų ne. Visi jie palaidoti miške, prie Ţaliapurvių kaimo, kaip neţinomi didvyriai. 33 sukilėliai pateko į nelaisvę, dviem pavyko pabėgti. Iš pakliuvusių į nelaisvę sukilėlių - būrio vadas S. Grochovskis ir buvę caro kariuomenės kareiviai: I. Brazys, J. Kasperavičius, V. Golombeckas, spalio 11 (rugsėjo 29) d. sušaudyti Panevėţyje, Smėlynės aikštėje. Likusieji išsiųsti į katorgą. 14

16 Stačiūnų kaimo gyventojai 1935 m. kapinėse pastatė cementinį kryţių su uţrašu Ilsėkitės uţmirštieji seneliai. Tarybiniais metais ţygeiviai pastatė stogastulpį m. rugsėjo 29 d. rajono kraštotyrininkai atidengė koplytstulpį (aut. V. Kaminskas) m. pabaigoje prie kelio Panevėţys Pušalotas įrengtas kelio ţenklas-rodyklė, nukreipiantis į sukilėlių kapines. Šaltiniai ir literatūra 1. Bičkauskas-Gentvila L metų sukilimas Lietuvoje. Vilnius P Bielskytė V. Kelionė... į paskutinę sukilimo dieną // Tiesa Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas Bočiulytė A metų sukilimo įamţinimas Panevėţio rajone // Panevėţio balsas Daugirdaitė-Sruogienė V. Lietuvos istorija. Vilnius P Ilgūnas G. Antanas Mackevičius: sukilimo ţygiai ir kovos. Vilnius P Jankauskaitė A. Saugom atminimą // Tėvynė Juknevičius P., Galinaitytė E. Ką rašė lenkų istorikas apie sukilėlių kovas Panevėţio krašte // Panevėţio rytas

17 9. Juknevičius P. Paskutiniųjų apskrities sukilėlių kapai // Tėvynė Juknevičius P. Sutvarkyti metų sukilėlių kapai prie Skaistgirių // Panevėţio rytas Jurgėla K. Lietuvos sukilimas metais. Chicago P Kauno karo teismo komisijos nuosprendis 33 sukilėliams, paimtiems į nelaisvę po 1864 m. rugsėjo 18 d. kautynių Panevėţio apskrities Pušaloto miške // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. 2. Vilnius P Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. Vilnius P Lietuvos TSR Panevėţio rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogas II leidimas. Vilnius P Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos m. Vilnius P Martinkutė N. Sukilėlių kapai maldauja dalgio // Panevėţio balsas Mezginaitė E. Priartėję prie mūsų (Paskutinio sukilėlių mūšio atminimui) // Jaunimo gretos Nr. 1. P Nezabitauskas A metų rugsėjo 18 d. mūšis Pušalato miške // Darbas Ochmański J. Historia Litwy. Wrocław Warszawa Kraków P Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. 21. Ruţanovas A. Kautynės prieš 75 m. // Trimitas Nr

18 22. Sabalys J. Paskutinės sukilėlių kautynės // Valstiečių laikraštis Sabalys J. Rajono ţmonės prisimena ţuvusius sukilėlius // Tėvynė Smalskienė I. Turistinis maršrutas pro sąvartyną // Sekundė Vasiliauskaitė L. Paskutiniųjų sukilėlių kapai // Krašto paveldas-4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. Panevėţys P Vasiliauskaitė L. Paskutiniųjų sukilėlių kapai // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Vasiliauskaitė L. Paskutiniųjų sukilėlių kapai // Tėvynė Vyšniausks V. Paįstrio apylinkės istorija. Paįstrys P Vyšniauskas V. Paskutinės sukilėlių kautynės // Panevėţio balsas Zieliński S. Bitwy i potyczki r. Rapperswil P Донесение Н. М. Муравьѐва М. Н. Муравьѐву о поражении повстанческого отряда Рутковского в Поневежском у., и помощи крестьян отряду // Восстание в Литве и Белоруссии г. г. Москва С

19 Kapas, palaidoti neţinomi 1863 m. sukilėliai, Ţaliosios giria, Karsakiškio sen m. Ţaliosios girioje laikėsi sukilėliai. Pasakojama, kad kartą vieną sukilėlių stovyklą uţklupus kareiviams, du sukilėliai buvo pagauti ir čia pat ant berţo pakarti. Šioje vietoje jie buvo ir palaidoti. Kaţkieno rūpestinga ranka pastatė kryţelį. Jam supuvus, eigulys Jonas Rudys pastatė kitą m. Lėvens girininkijos miškininkai, vadovaujami girininko Povilo Juškevičiaus, sutvarkė kapus. Parėmė tuometinio Paeţerio kolūkio valdţia. Sukilėlių palaidojimo vietą ţymi du cementiniai antkapiai su uţrašu marmurinėje lentelėje Kapų 3,0x2,5 m. teritorija aptverta medine tvorele. Prie stulpo su grandine ir dalgiu pritvirtintas uţrašas byloja, kad čia palaidoti neţinomi sukilėliai. Šaltiniai ir literatūra 1. Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas Ilgūnas G. Antanas Mackevičius: sukilimo ţygiai ir kovos. Vilnius P

20 3. Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Krašto paveldas 4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Tėvynė Vidugiris A m sukilimo atspindţiai Karsakiškio apylinkėje // Kraštotyra. Vilnius P Juknevičius P. Panevėţio rajono nekilnojamos kultūros vertybės. Vietinis registras / Lankstukas. Panevėţys Juknevičius P. Sukilėlių kapai Ţaliojoje girioje // Tėvynė Juškevičius P. Sukilėliai vyrai iš Ţaliosios girios kaimų // Tėvynė Karsakiškio krašto ţmonės karo sūkuriuose / P. Tamošiūnas. D. 2. Panevėţys P Kur ginklai ir aimanos aidėjo m. sukilimo 130-osioms metinėms atminti / Lankstukas. R. Mikučionytė. Panevėţys. Data nenurodyta. 12. Lietuvos TSR Panevėţio rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogas. 2-as 19

21 leidimas / RŢPI. Mašinraštis. Vilnius L Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. 14. Staliūnas D. Savas ar svetimas paveldas? m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius P Kapas, palaidotas 1863 m. sukilimo dalyvis Saturninas Jakubovskis ( ), Naujamiesčio k., Naujamiesčio sen. Saturninas Jakubovskis gimė 1863 m. Krekenavos dvare. Manoma, kad studijavo Maskvoje. Prasidėjus sukilimui, 1863 m. balandţio mėnesį įstojo į E. Liutkevičiaus būrį, veikusį Ţaliosios girioje. Patekęs į Z. Sierakausko rinktinę, kovėsi E. Vţesnievskio vadovaujamame 5-ajame sukilėlių batalione. Geguţės 8 d. mūšyje prie Medeikių buvo suţeistas ir pateko į nelaisvę. Buvo nuteistas penkeriems metams katorgos. Grįţęs apsistojo gimtinėje. Mirė 1917 m. Palaidotas bendrame kape su ţmona Ana, buvusia Panevėţio lenkų gimnazijos mokytoja. Ilgainiui kapas apnyko m. rajono kultūros vertybių apsaugos tarnybai uţsakius, 20

22 Naujamiesčio seniūnija sutvarkė kapą: buvo pakeista torelė, teritorija (3,34 m²) aplink antkapį išgrįsta trinkelėmis m. tvorelė perdaţyta. Šaltiniai ir literatūra 1. Aleksandravičius E. Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai. Vilnius P Astramskas A., Juknevičius P metų sukilimo dalyvis Saturninas Jakubovskis // Tėvynė Juknevičius P. S. Jakubovskio kapas // Panevėţio balsas Juknevičius P. Panevėţio rajono nekilnojamos kultūros vertybės. Vietinis registras / Lankstukas Panevėţys Juknevičius P. Sukilimo dalyvio Saturnino Jakubovskio kapas Naujamiestyje // Gimtinė Nr Juknevičius P. Sukilimo dalyvio Saturnino Jakubovskio kapas Naujamiestyje // Krašto paveldas-4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P. Sukilimo dalyvio Saturnino Jakubovskio kapas Naujamiestyje // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas 21

23 ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Limanovski B. Pamiętniki ( ). Warszawa P Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos Vilnius P. 118, 120, Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. Kapas, palaidotas m. sukilimo dalyvis Kristofas Gruţevskis, Birţelių k., Paįstrio sen. Prasidėjus sukilimui, Panevėţio apygardos viršininku buvo paskirtas Kristofas Gruţevskis iš Birţelių dvaro m. balandţio mėnesį jis ţuvo vienose iš kautynių prie Birţų. Kad caro valdţia dvaro nenusavintų, gydytojas Jonas Leonas Petkevičius išdavė liudijimą, kad K. Gruţevskis mirė nuo plaučių uţdegimo. Birţelių kapinėse yra Gruţevskių šeimos kapas. Šaltiniai ir literatūra 1. Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas

24 2. Iš sukilėlių būrio vado E. Liutkevičiaus pranešimo Kauno vaivadijos viršininkui apie Panevėţio apskrities dvarininkų priešiškumą ir baltųjų kenkimą sukilimui // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. 2. Vilnius P Kur ginklai ir aimanos aidėjo m. sukilimo 130-osioms metinėms atminti / Lankstukas. R. Mikučionytė. Panevėţys. Data nenurodyta. 4. Lukšytė S m sukilimą menančios vietos Paįstrio apylinkėse // Krašto paveldas 4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Lukšytė S m sukilimą menančios vietos Paįstrio apylinkėse // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Lukšytė S m sukilimą menančios vietos Paįstrio apylinkėse // Tėvynė Maţylis B. Birţeliai mena 1863 m. įvykius // Tėvynė Maţylis B metų sukilimo atgarsiai Paįstrio apylinkėse. Panevėţys P. 8, Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. 10. Petkevičaitė-Bitė. Raštai. T. 1. Vilnius. 23

25 1966. P Vyšniauskas V. Paįstrio apylinkės istorija. Paįstrys P. 15. Vieta Paliokų kalnelis m. sukilėlių stovyklavietė, Staroliškio miškas, Smilgių sen. Smilgių apylinkėse sukilėliams vadovavo T. Moravskis. Pradţioje jis kovojo Z. Sierakausko rinktinėje, po sukilėlių pralaimėjimo Birţų krašte buvo A. Mackevičiaus būryje. Atsiskyręs nuo jo, T. Moravskio būrys veikė dar 1864 m. ir daugiausia laikėsi Smilgių krašte. Viena iš būrio stovyklų buvo Staroliškio miške. Vieta tebevadinama Paliokų kalneliu m. Smilgių kraštotyrininkai kalnelyje pastatė paminklinį akcentą (aut. V. Balturaišis). Šaltiniai ir literatūra 1. Bičkauskas Gentvila L metų sukilimas Lietuvoje. Vilnius P Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas Elisonas J. Archeologinių ir šiaip įdomių, tiek 24

26 Panevėţio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėţio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas. Kaunas Nr. 4. P Jasaitis J. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Vilnius P Juknevičius P. Dokumentas apie 1864 m. įvykius Panevėţio krašte // Panevėţio rytas Juknevičius P. Panevėţio rajono nekilnojamos kultūros vertybės. Vietinis registras / Lankstukas. Panevėţys Juknevičius P. Puziniškis 1863 metų sukilime // Panevėţio tiesa Juknevičius P. Socialdemokratijos pradininkas Alfonsas Moravskis. Panevėţys P Juknevičius P. Sukilėliams atminti // Tėvynė Juknevičius P metų sukilimo vietos Smilgių apylinkėse // Gimtinė Nr Juknevičius P metų sukilimas Smilgių apylinkėse // Tėvynė Juknevičius P metų sukilimo vietos Smilgių apylinkėse // Krašto paveldas-4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P metų sukilimo vietos Smilgių apylinkėse // Krašto paveldas. 25

27 Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P metų sukilimo vietos Smilgių apylinkėse // Tėvynė Jurgėla K. Lietuvos sukilimas metais. Chicago P Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos Vilnius P. 217, 236, 243, Paminklinė lenta Sujetų miške // Smilgiai / G. Guokienė. Panevėţys P Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. 19. Petkevičaitė-Bitė G. Raštai. T. 1. Vilnius P metai nuo sukilimo pradţios. Dokumentai apie metų sukilimą Panevėţio apylinkėse / P. Juknevičius // Tėvynė Priedas Atsigręţkime į praeitį. Nr Striškienė O. Ţygis po Puziniškio apylinkes // Tėvynė Из донесения командующего войсками в Вилкомиском и Поневежском уездах ген.- майора Пахомова М. Н. Муравьѐву о появлении повстанческих отрядов Муравского и Пусловского в Поневежском у. и других происшествиях за истекшую неделю // Восстание в Литве и Белоруссии г. г. Москва С ; Tas pat // Lietuvos valstybinis istorijos archyvas. F Ap. 1. B L ). 26

28 Paminklas Klėtelės, m. sukilėlių stovyklavietė, Ţaliosios giria, Karsakiškio sen. Tarp Ropidų k. ir Juodvadţio, netoli Briopšeliu vadinamos vietos, yra vienas balų apsuptas kalnelis, vadinamas Klėtelėmis. Pasakojama, jog ten sukilimo metu stovėjusios kelios klėtelės su aruodais ir girnomis, kur sukilėliai laikydavo maisto, drabuţių ir ginklų atsargas. Mokytojo P. Tamošiūno rūpesčiu 1974 m. pastatytas simbolinis klėtelių akcentas, įrašytos ţuvusiųjų sukilėlių pavardės. Šaltiniai ir literatūra 1. Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas Ilgūnas G. Antanas Mackevičius: sukilimo ţygiai ir kovos. Vilnius P Janulaitis A m. sukilimas Lietuvoje. Kaunas P Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Krašto paveldas 4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. 27

29 Panevėţys P Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Tėvynė Karsakiškio krašto ţmonės karo sūkuriuose / P. Tamošiūnas. D. 2. Panevėţys P Staliūnas D. Savas ar svetimas paveldas? m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius P Vidugiris A m. sukilimo atspindţiai Karsakiškio apylinkėje // Kraštotyra. Vilnius P Paminklinis akmuo Z. Sierakausko vadovaujamoms sukilėlių kautynėms, įvykusioms , atminti, Genėtinių k., Vadoklių sen. Zigmas Sierakauskas gimė 1826 m. geguţės 30 d. Lisavojoje (Voluinės sr., Ukraina). Mokėsi Ţitomiro gimnazijoje, studijavo Peterburgo universitete. Pakliuvęs į kariuomenę, uţsitarnavo karininko laipsnį. 28

30 m. studijavo Peterburgo generalinio štabo akademijoje, o m. tarnavo Generaliniame štabe. Prasidėjus sukilimui, jis pasitraukė iš Rusijos kariuomenės ir sukilėlių vadovybės buvo paskirtas kariniu viršininku bei Kauno vaivada. Z. Sierakauskas apjungė į rinktinę kelis sukilėlių būrius. Balandţio 27 d. mūšyje ties Gudiškių k. jis buvo sunkiai suţeistas ir pateko į nelaisvę. Teismo nuosprendţiu Z. Sierakauskas 1863 m. birţelio 15 (27) d. buvo pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Apjungęs kelis sukilėlių būrius, iš Truskavos miškų Z. Sierakauskas traukė link Raguvos. Sukilėlius persekiojo carinės kariuomenės dalinys m. balandţio 21 (9) d. ties Genėtinių kaimu sukilėliai surengė pasalą ir sumušė persekiotojus. Šioms kautynėms atmininti rajono kraštotyrininkai 1989 m. rugsėjo 29 d. prie Genėtinių k. kapinių, šalia automagistralės Vilnius Panevėţys, atidengė paminklinį akmenį. 29

31 Šaltiniai ir literatūra 1. Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas Gieysztor J. Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat T. 2. Wilno P. 28, 269, Ilgūnas G. Antanas Mackevičius: sukilimo ţygiai ir kovos. Vilnius P. 90, 92 93, 96, 246, Juknevičius P., Galinaitytė E. Ką rašė lenkų istorikas apie sukilėlių kovas Panevėţio krašte // Panevėţio rytas Juknevičius P. Panevėţio rajono nekilnojamos kultūros vertybės. Vietinis registras / Lankstukas/. Panevėţys Jurgėla K. Lietuvos sukilimas metais. Chicago P Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos Vilnius P Merkys V. Dalevskių šeima. Vilnius P , Mezginaitė E. Priartėję prie mūsų (Paskutinio sukilėlių mūšio atminimui) // Jaunimo gretos Nr. 1. P Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. 11. Sabalys J. Tau amţių vainikas, tautos mūsų burte... // Tėvynė Staliūnas D. Savas ar svetimas paveldas? m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius P

32 13. Staniewicz J. Wspomnienia o Zygmuncie Sierakowskim, naczelnym wodzu powstania styczniowego na Litwie i Żmudzi. Kowno Valentonytė J. Zigmanto Sierakausko įamţinimas Panevėţio rajone // Krašto paveldas 4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Valentonytė J. Zigmanto Sierakausko įamţinimas Panevėţio rajone // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Valentonytė J. Zigmanto Sierakausko įamţinimas // Tėvynė Vyšniauskas V. Generalinio štabo kapitonas sukilėlių vadas // Tėvynė Zieliński S. Bitwy i potyczki r. Rapperswil P Paminklinis akmuo m. sukilimo vadovui kunigui A. Mackevičiui atminti, Švenčiuliškių k., Krekenavos sen. Antanas Mackevičius gimė 1828 m. birţelio 14 d. Morkių k. (Kelmės r.). Mokėsi 31

33 Vilniaus gimnzijoje, Kijevo universitete, Varnių dvasinėje seminarijoje. Tapęs kunigu buvo paskirtas vikaru į Krekenavą, vėliau perkeltas filialistu į Paberţę. Kunigas A. Mackevičius 1863 m. kovo 20 (8) d. iš baţnyčios sakyklos perskaitė manifestą ir po pamokslo, prisaikdinęs sukilėlius, su būriu pasitraukė į Krekenavos apylinkių miškus m. gruodţio 27 d. A. Mackevičius pateko į nelaisvę ir kitą dieną karo lauko teismo nuosprendţiu pakartas Kaune m. rugsėjo 29 d. rajono kraštotyrininkų rūpesčiu Švenčiuliškių kaime, ties kelių kryţkele, jam atminimui atidengtas paminklinis akmuo. Šaltiniai ir literatūra 1. Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas Butėnas D. Pirmas pakėlė sukilimo vėliavą // Gimtasis kraštas Nr Češkevičiūtė N. Sukilėlių būrio vadas // Komjaunimo tiesa Juknevičius P. Panevėţio rajono nekilnojamos kultūros vertybės. Vietinis registras / Lankstukas. Panevėţys Karaliūtė A. Antanui Mackevičiui atminti // 32

34 Krašto paveldas 4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Karaliūtė A. Antanui Mackevičiui atminti // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Karaliūtė A. Antanui Mackevičiui atminti // Tėvynė Lauraitis V metų sukilimo aidai Panevėţio miškuose // Panevėţio tiesa ; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos Vilnius P. 65, 117, 118, 125, , 152, 209, 212, , Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. 11. Sabalys J. Tau amţių vainikas, tautos mūsų burte... // Tėvynė Vyšniauskas V. Jis pirmasis iškėlė sukilėlių vėliavą Lietuvoje // Tėvynė Vyšniauskas V. Kur buvo iškelta laisvės vėliava // Panevėţio rytas Ţiugţda J. Antanas Mackevičius metų sukilimo reikšmė lietuvių tautos istorijoje. Vilnius P

35 Koplytstulpis E. Liutkevičiaus sukilėliams, kovojusiems m., atminti, Stumbriškio k., Karsakiškio sen. Eliziejus Liutkevičius gimė 1825 m. balandţio 10 d. Lapiškių k. (Pasvalio r.). Mokėsi Troškūnų bajorų mokykloje ir Peterburgo meno akademijoje. Baigęs mokslus, apsigyveno Panevėţyje ir vertėsi fotografo amatu. Priklausė slaptai anticarinei organizacijai. Prasidėjus sukilimui, Z. Sierakauskas paskyrė jį Panevėţio apskrities sukilėlių karinių jėgų organizatoriumi. E. Liutkevičius suorganizavo nemaţą sukilėlių būrį. Dalį sukilėlių jis perdavė Z. Sierakausko rinktinei. E. Liutkevičiaus-Liudobronco būrys laikėsi ir kovojo Ţaliosios girioje m. lapkričio 11 d. jam ţuvus mūšyje prie Darsiškių, būrys dar kovojo 1864 metais m. rajono kraštotyrininkų iniciatyva aukščiausioje Ţaliosios girios kalvoje ties Stumbriškių k., šalia kelio Paliūniškis Vabalninkas, sukilėliams atminti pastatytas koplytstulpis (aut. J. Matulis). 34

36 Šaltiniai ir literatūra 1. Bičkauskas-Gentvila L metų sukilimas Lietuvoje. Vilnius P. 252, Butėnas D. Eliziejus Liutkevičius // Panevėţio tiesa Butkevičius A. Dailininkas, fotografas, sukilėlių būrio vadas // Birţiečių ţodis Butkevičius A. Ką primena Lebeniškių cerkvė //Birţiečių ţodis Grincevičiūtė R. Eliziejaus Liutkevičiaus atminimui // Karašto paveldas-4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Grincevičiūtė R. Eliziejaus Liutkevičiaus atminimui // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Grincevičiūtė R. Eliziejaus Liutkevičiaus atminimui // Tėvynė Iš sukilėlių būrio vado E. Liutkevičiaus pranešimo Kauno vaivadijos viršininkui apie Panevėţio apskrities dvarininkų priešiškumą ir baltųjų kenkimą sukilimui // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai (toliau LIŠ). T. 2. Vilnius P Juknevičius P. Panevėţio rajono nekilnojamos kultūros vertybės. Vietinis registras / Lankstukas Panevėţys Jurgėla K. Lietuvos sukilimas

37 metais. Chicago P Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. Vilnius P Lauraitis V metų sukilimo aidai Panevėţio miškuose // Panevėţio tiesa ; paveldas? m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius P Vyšniauskas V. Gausiai susirinko Lietuvos TSR istorija. T. 2. Vilnius P Kavalerijos 1-osios divizijos štabo viršininko raportas tos divizijos vadui apie nesėkmingus mėginimus sunaikinti A. Mackevičiaus ir E. Liutkevičiaus sukilėlių būrius // LIŠ..., p Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos Vilnius P. 65, 117, 118, 125, , 152, 209, 212, , Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. 18. Preidţiuvienė B. Stumbriškis vandalų nelaukia // Tėvynė Staliūnas D. Savas ar svetimas kraštotyrininkai... // Tėvynė Vyšniauskas V. Pagerbsime E. Liutkevičiaus sukilėlius // Panevėţio balsas Vyšniauskas V. Pagerbtas sukilėlių atminimas // Panevėţio balsas Vyšniauskas V. Paįstrio apylinkės istorija. 36

38 Paįstrys P Vyšniauskas V. Ţalioji giria priglaudė sukilėlius // Panevėţio rytas Ţiugţda J. Antanas Mackevičius metų sukilimo reikšmė lietuvių tautos istorijoje. Vilnius P , 145. Bistrampolio dvaro sodyba, Kučių k., Ramygalos sen. ( U. k. 385) Buvusioje dvaro elektrinėje įrengtoje koplyčioje (U. k ) yra Antano Mackevičiaus freska (aut. A. Kmieliauskas). Prie dvaro vartų yra 2 stogastulpiai sukilimui atminti: vienas skirtas kunigui Antanui Mackevičiui (aut A. Teresius), kitas Bistrampolio kautynėms (aut. K. Krasauskas). Bistrampolio dvaras tiesiogiai susijęs su 1863 m. sukilimu. Dvaro savininkas Karolis Bistramas palaikė sukilėlius. Tuo metu, kai Vilniaus gubernijos bajorijos vadas A. Domeika Lietuvos dvarininkų vardu pasirašė carui adresą, K. Bistramas tam nepritarė (viename Vilniaus butų Voinickis ir maršalka Bistramas su ašaromis akyse balsu šaukė: Gelbėkite 37

39 kraštą nuo gėdos ). Vienintelis Karolio ir Zofijos Bistramų sūnus Vladislovas ( ) dalyvavo 1863 m. sukilime. Pralaimint sukilimą, V. Bistramas bėgo į Prūsiją. Pasakojama, kad jį perrengtą rabinu per sieną perveţė ţydai. Uţ sūnų teko atsakyti tėvui: jis buvo uţdarytas į kalėjimą, o visi jo dvarai sekvestruoti. Tik uţtarus įtakingiems rusų aristokratams, Karolis Bistramas atgavo savo nuosavybę m. liepos 31 d. uţ dviejų km nuo Bistrampolio dvaro, miške, A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai laimėjo mūšį prieš carinę kariuomenę. Šaltiniai ir literatūra 1. Aftanazy R. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej. Wrocław, Warszawa, Kraków T. 3. P Gieysztor J. Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat T. 1. Wilno P Ilgūnas G. Antanas Mackevičius: sukilimo ţygiai ir kovos. Vilnius P. 175, 257, Juknevičius P. Apie Bistramus ir Bistrampolio dvarą. Panevėţys P Juknevičius P., Galinaitytė E. Ką rašė lenkų istorikas apie sukilėlių kovas Panevėţio krašte // 38

40 Panevėţio rytas Jurgėla K. Lietuvos sukilimas metais. Čikaga P Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos m. Vilnius P Meysztowicz W. Gawęndy o czasach i ludziach. Londyn P Meysztowicz W. Pašnekesiai apie laikus ir ţmones. Vilnius P Zieliński S. Bitwy i potyczki r. Rapperswil P Paminklinis akmuo 1863 m. sukilėlių kautynėms atminti, Kakūnų k., Karsakiškio sen. Atvykusi į Ţaliosios girią Z. Sierakausko rinktinė balandţio 26 d. susidūrė su priešu. Mūšis vyko netoli Karsakiškio. Rusų kariuomenė neteko 9 karių, sukilėliai aukų išvengė. Rajono kraštotyrininkų iniciatyva 1989 m. rugsėjo 29 d. Pagiegalos k., šalia kelio Panevėţys Kupiškis, atidengtas paminklas. Šaltiniai ir literatūra 1. Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas

41 2. Ilgūnas G. Antanas Mackevičius: sukilimo ţygiai ir kovos. Vilnius P. 97, Juknevičius P., Galinaitytė E. Ką rašė lenkų istorikas apie sukilėlių kovas Panevėţio krašte // Panevėţio rytas Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Krašto paveldas 4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Tėvynė Karsakiškio krašto ţmonės karo sūkuriuose / P. Tamošiūnas. D. 2. Panevėţys P Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. Vilnius P Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos Vilnius P Maţylis B metų sukilimo atgarsiai Paįstrio apylinkėse. Panevėţys P Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. Vilnius P Staliūnas D. Savas ar svetimas paveldas? m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. 40

42 Vilnius P Vidugiris A m. sukilimo atspindţiai Karsakiškio apylinkėje // Kraštotyra. Vilnius P Zieliński S. Bitwy i potyczki r. Rapperswil P Ţiugţda J. Valstiečių sukilimas Lietuvoje 1863 metais // Lietuvos valstiečiai XIX amţiuje. Vilnius P Stogastulpis ir kryţius m. sukilėliams atminti, Raguvėlės k., Mieţiškių sen. Vietos gyventojų duomenimis, į pietus nuo Raguvėlės, dvaro prie tarpkaiminio kelio Raguvėlė Limeikiai, miškelyje buvo pakarti ir palaidoti metų sukilimo dalyviai. Esperantininkų Palmyros ir Telesforo Lukoševičių iniciatyva 1989 m. rugsėjo 24 d. buvo atidengtas stogastulpis (aut. P. Rumčikas), o šalia jo eglės kelme įmontuotas metalinis kryţelis su uţrašu Jie čia buvo pakarti. Šaltiniai ir literatūra 1. Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas

43 2. Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Krašto paveldas 4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P., Juodagalvytė J. Kitos sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone // Tėvynė Juknevičius P. Raguvėlėje pagerbti sukilėliai // Tėvynė Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. Paminklinis akmuo 1863 m. sukilėlių kautynėms atminti, Geguţinės k., Paįstrio sen. Besitraukiantis po rugsėjo 27 d. mūšio prie Butnelaukio A. Mackevičiaus būrys rugsėjo 30 d. prie Geguţinių k. buvo uţpultas papulkininkio Davydovo kuopos pėstininkų ir 42

44 20 ulonų dalinio. Kautynėse ţuvo 19 sukilėlių, į nelaisvę pakliuvo vienas. Kariuomenė nuostolių nepatyrė. Istorikai mano, kad mūšis vyko prie Geguţinių k., Šimonių valsčiuje, o ne prie Geguţinės dvaro. Mūšiui atminti 1989 m. liepos 28 d. rajono kraštotyrininkų rūpesčiu atidengtas paminklinis akmuo. Šaltiniai ir literatūra 1. Bičkauskas-Gentvila L metų sukilimas Lietuvoje. Vilnius P Bočiulytė A. Ten, kur jie kovėsi, ţuvo, kur ilsisi... // Panevėţio rytas Juknevičius P. Ar kovėsi sukilėliai prie Geguţinės? // Tėvynė Jurgėla K. Lietuvos sukilimas metais. Chicago P Lukšytė S m sukilimą menančios vietos Paįstrio apylinkėse // Krašto paveldas 4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Lukšytė S m sukilimą menančios vietos Paįstrio apylinkėse // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys. 43

45 2011. P Lukšytė S m sukilimą menančios vietos Paįstrio apylinkėse // Tėvynė Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos Vilnius P Maţylis B metų sukilimo atgarsiai Paįstrio apylinkėse. Panevėţys Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija. 11. Staliūnas D. Savas ar svetimas paveldas? m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius P Puziniškio dvaro sodyba, Puziniškio k., Smilgių sen. ( U. k. 404) Senojoje memorialinėje rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ekspozicijoje buvo skirta vietos ir metams atminti. Netoli dvaro buvo sukilėlių stovykla. Dvaro savininkas J. Petkevičius gydė suţeistus sukilėlius. Sukilėliai buvo slepiami darţinėje ir klojime. Bitės teta buvo sukilėlių ryšininkė. Iš jos pasakojimų rašytoja suţinojo, kad Puziniškyje lankėsi sukilėlių būrys, vadovaujamas B. Dluskio-Jablonovskio. Šalia esantis Lelijų kalnelis garsėja 44

46 legendomis apie uţkeiktas 3 mergaites. Viena iš padavimo versijų atskleidţia, jog čia palaidotos kazokų nuţudytos mergaitės, nešę maistą sukilėliams. Šaltiniai ir literatūra 1. Elisonas J. Archeologinių ir šiaip įdomių, tiek Panevėţio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėţio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas. Kaunas Nr. 4. P Juknevičius P. Puziniškio Naurašilių apylinkių vietovardţiai // Gimtinė Nr Juknevičius P metų sukilimas Smilgių apylinkėse // Tėvynė Juknevičius P metų sukilimo vietos Smilgių apylinkėse // Gimtinė Nr Juknevičius P metų sukilimo vietos Smilgių apylinkėse // Krašto paveldas-4. Konferencijos, skirtos Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti, pranešimų tezės. Panevėţys, 2003 m. balandţio 15 d. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P metų sukilimo vietos Smilgių apylinkėse // Krašto paveldas. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P Juknevičius P metų sukilimo vietos 45

47 Smilgių apylinkėse // Tėvynė Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. Vilnius P Petkevičaitė-Bitė. Raštai. T. 1. Vilnius P Petkevičaitė-Bitė. Raštai. T. 4. Vilnius P

48 Kitos vienaip ar kitaip sukilimą menančios vietos Panevėţio rajone 47

49 48

50 ANTANAVA, palivarkas, buvo Raguvos sen. B. Olšausko vad. sukilėliai prie Antanavos palivarko kovėsi su 2,5 kuopos pėstininkų ir 35 kazokų daliniu, vadovaujamų kapitono Djakovo. Ţuvo apie 40 sukilėlių. Suţeistas pats B. Olšauskas. Iš kariuomenės suţeisti 5. (Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos Vilnius P. 222, toliau Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos.). AŢAGAI, kaimas Panevėţio sen. Būrio vado Vilimo nurodymu 1863 m. valstietis T. Ligeika kaime sukilėlių reikmėms surinko 9 dalgius ir 2 rb 50 kp. (Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p ; Juknevičius P. Dokumentas apie 1864 m. įvykius Panevėţio krašte // Panevėţio rytas ; Показание крестьянина Пневского сельского общества Т. Легейки приставу 2-го стана Поневежского уезда Конокотину о пребывании в повстанческом отряде под командой крестьянина Вилимаса // Восстание в Литве и Белоруссии г. г. Москва С ). BARKLAINIAI, kaimas Ramygalos sen. Netoli kaimo buvusiame Šunmarkės miške, Pliūrų balų apsuptame Virbaukščio kalnelyje, buvo sukilėlių stovykla. (Peleckienė G., Vyšniauskas V metų sukilimo atgarsiai Uliūnų apylinkėje // Uliūnai. Vilnius P ) 49

51 BARONIŠKIAI, kaimas Paįstrio sen. Ant Baroniškių kalno 1863 m. sukilėliai pakorė du jiems prasikaltusius asmenis. (Maţylis B metų sukilimo atgarsiai Paįstrio apylinkėse. Panevėţys P. 10, toliau Maţylis B metų sukilimo atgarsiai.). BARTAŠIŪNAI, kaimas Krekenavos sen. Uţ sukilėlių rėmimą kaimo gyventojai buvo ištremti į Rusiją, į jų vietą atkelti kolonistai sentikiai. (Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. Vilnius P. 597 (toliau Kviklys B. Mūsų Lietuva). BERČIŪNAI, kaimas Panevėţio ir Naujamiesčio sen m. Berčiūnų ir Daukniūnų kaimuose apsistojusius kazokus puolė T. Moravskio sukilėlių būrys. (Juknevičius P metų sukilimo vietos Smilgių apylinkėse // Gimtinė Nr. 2.). BREIVIŠKIAI, kaimas Karsakiškio sen m. lapkričio 10 (spalio 29) d. Kognovickio būrys kovėsi su rusų kariais prie Breiviškių k. (Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 213 (autorė nurodo, kad kaimas netoli Šeduvos). BURKNĖNAI, netoli Panevėţio, nelokalizuota m. rugsėjo viduryje 21 rusų valstietis pasiųstas sekti ties kaimu sukilėlius. Šiems 50

52 pradėjus šaudyti, suţeistas Jevdokijus Korolkovas. (Jurgėla K. Lietuvos sukilimas metais. Chicago P , toliau Jurgėla K. Lietuvos sukilimas.). BUTĖNAI, kaimas Karsakiškio sen. Sukilime dalyvavo kaimo vyrai. (Vidugiris A m sukilimo atspindţiai Karsakiškio apylinkėje // Kraštotyra. Vilnius P , toliau Vidugiris A., Kraštotyra.). BUTKŪNAI, kaimas Velţio sen. Kaimo laukuose buvo vieta Skerdimai. Ţmonės pasakodavę, kad sukilimo metu buvęs mūšis, ten pakarta daug ţmonių. (Elisonas J. Archeologinių ir šiaip įdomių, tiek Panevėţio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėţio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas. Kaunas Nr. 5. P , toliau Elisonas J. Švietimo darbas.). DANILIŠKIS, buvęs dvaras, dabar kaimas Krekenavos sen m. spalio 20 (8) d. rusų karių kolona, vad. kapitono Rudanovskio, ties Daniliškio dvaru puolė A. Mackevičiaus sukilėlių būrį. Mūšyje ţuvo 25, buvo suţeisti 11, į nelaisvę pakliuvo 8 sukilėliai. Ţuvę sukilėliai palaidoti Šventybrastyje (Kėdainių r.). (Ilgūnas G. Antanas Mackevičius: sukilimo ţygiai ir kovos (toliau Ilgūnas G. Antanas Mackevičius). Vilnius. 51

53 2007. P. 185; Kviklys B. Mūsų Lietuva..., p. 442; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p , 223.). DAUKNIŪNAI, kaimas Panevėţio sen. (Ţr. BERČIŪNAI.). DAUMĖNAI, buvęs kaimas Velţio sen apie 40 ţmonių Adomo Dinsmano būrys kovėsi su kariniu daliniu. Ţuvo 19 sukilėlių, iš jų ir vadas, į nelaisvę paimti 7 sukilėliai, du pabalnoti arkliai, šoviniai ir kt. (Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p ). DRĄSEIKIAI, kaimas Naujamiesčio sen. Iš studento Florijono d'artuzi parodymų matyti, kad kaimo (akalicos) gyventojai rėmė sukilėlius. Maistą tiekė Dovnorovičius. (Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai / O. Maksimaitienė, R. Strazdūnaitė. Vilnius P. 103, 104, 110, 111, toliau Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai; Ilgūnas G. Antanas Mackevičius..., p. 168). GEGUŢINĖ, kaimas Paįstrio sen m. balandţio mėn. pradţioje sukilėliai uţpuolė Puzino Geguţinės dvarą ir paėmė maisto, pašaro. Tų pačių metų vasarą ties dvaru sukilėliai pakorė Geguţinės k. gyventoją Nevulį. (Maţylis B metų sukilimo atgarsiai..., p. 8, 10.). GELEŢIAI, miestelis Karsakiškio sen. 52

54 1863 m. spalio 20 d. ties Geleţiais kariuomenė susidūrė su E. Liutkevičiaus sukilėliais. Vienas sukilėlis paimtas į nelaisvę. Sukilėlius rėmė Geleţių klebonas. (Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 442; Vidugiris A., Kraštotyra..., p ). GENĖTINIAI, kaimas Vadoklių sen. (Ţr. Kapinės Skaistakalnės k.). GLITĖNAI, kaimas Krekenavos sen. Sukilime dalyvavo garsaus dievdirbio Vinco Svirskio ( ) broliai. (Ilgūnas G. Antanas Mackevičius..., p. 66; Kostkevičiūtė I. Vincas Svirskis. Vilnius P ). GRIKIENAI, buvęs kaimas, dabar viensėdis Karsakiškio sen. Vietovė Paliokų kalnas. Buvo sukilėlių stovykla. (Elisonas J. Švietimo darbas..., p. 330; Ilgūnas G. Antanas Mackevičius..., p ; Lenkų sukilimo 1863 m. atsiminimai. Paliokų kalnelis Kibasaly / Uzinas // Panevėţio garsas , Staliūnas D. Savas ar svetimas paveldas? m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius P. 107, 117. Военная карта 1: С В-а-4.). GUDELIAI, buvęs dvaras, dabar kaimas Ramygalos sen. Gudelių dvaro savininkas Mykolas Šiukšta 53

55 suorganizavo sukilėlių būrį ir veikė gimtosiose apylinkėse. (Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai..., p. 108, 176; Bočiulytė A., Juknevičius P. Ţymesni Panevėţio krašto sukilėliai // Panevėţio rytas , toliau Bočiulytė A., Juknevičius P. Ţymesni Panevėţio krašto sukilėliai; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 147; Maksimaitienė O. Šiukšta Mykolas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4. Vilnius P. 209; Šiukšta Mykolas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Papildymas. Vilnius P. 600.). IBUTONIAI, kaimas Krekenavos sen. Kaime yra koplytstulpis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 4882), sukurtas 1863 m. (aut. V. Svirskis). Manoma, kas jis pastatytas sukilimui atminti. (Panevėţio rajono savivaldybės paveldosaugos dokumentacija.). ĮSTRICA, buvęs dvaras, dabar kaimas Paįstrio sen m. vasario mėn. iš 25 į 26 d. naktį buvo dvare buvo apsistojęs 15 sukilėlių būrys. (Ukmergės ir Panevėţio apskrityse dislokuotos kariuomenės vado pranešimas Vilniaus generalgubernatoriui apie daţną sukilėlių būrių pasirodymą įvairiose Panevėţio apskrities vietose ir apie priemones, kurių imtasi prieš sukilėlius // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai (toliau LIŠ). T. 2. Vilnius P ). JASNOGURKA, buvęs dvaras, dabar 54

56 Skaistakalnės kaimas Velţio sen. (Ţr. Kapinės Skaistakalnės k.). JUTIŠKIAI, kaimas Paįstrio sen m. rugsėjo 10 d. podporučikas Gorčiakovas paėmė į nelaisvę 1 sukilėlį. Sukilėlius rėmė ir aktyvius ryšius su jais palaikė Jutiškių dvarelio savininkas Bukvosa. (Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 440; Maţylis B metų sukilimo atgarsiai..., p. 12.). KAREIVIŠKIAI, kaimas Paįstrio sen. Netoli kaimo buvo sukilėlių stovykla. (Elisonas J. Švietimo darbas..., p. 330.). KARSAKIŠKIS, kaimas Karsakiškio sen. Netoli Karsakiškio 1863 m. balandţio mėn. telkėsi pagrindinės sukilėlių pajėgos. Balandţio pradţioje sukilėliai uţpuolė Ordinco Karsakiškio dvarą, 1863 m. po rugsėjo 18 d. papulkininkio Karpovo dalinys netoli Karsakiškio susirėmė su E. Liutkevičiaus būrio sukilėliais. 3 sukilėliai paimti į nelaisvę. 55

57 (Bičkauskas-Gentvila L m. sukilimas Lietuvoje. Vilnius P. 218 (toliau Bičkauskas-Gentvila L m. sukilimas; Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 441; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 117; Sukilėlių būrio vado B. Kolyškos parodymai tardymo komisijai // LIŠ..., p. 62.). KREKENAVA, miestelis Krekenavos sen m. geguţės 5 ir 6 d. per Krekenavą ţygiavo didelės sukilėlių pajėgos (apie 1000 vyrų), vaţiavo gurguolė. Rugsėjo 18 d. A. Mackevičiaus būrys kovėsi prie Krekenavos. Spalio 26 d. netoli miestelio persekiojant sukilėlius, ţuvo 1 kazokas. Uţ sukilėlių rėmimą į Sibirą ištremtas Krekenavos klebonas Juozapas Markevičius, persekiotas vikaras Lankauskis. Šalia miestelio viename name buvo gaminami ginklai sukilėliams ir liejami pinigai. (Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai..., p. 89; Einančiojo Panevėţio apskrities zemskinio ispravninko pareigas raportas Vilniaus generalgubernatoriui apie sukilėlių kovą prieš caro valdţią Panevėţio apskrityje // LIŠ..., p ; Elisonas J. Švietimo darbas..., p. 330, 56

58 Ilgūnas G. Antanas Mackevičius..., p. 11, 31 32, 178, 185, 234, 257, 270, 274; Kviklys B. Mūsų Lietuva..., p. 594, 596; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 209; Juknevičius P., Galinaitytė E. Ką rašė lenkų istorikas...; Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 438, 442; Valančius G. Ţemaičių didysis. D. 2. Los Angeles, California P (toliau Valančius G. Ţemaičių didysis); Zieliński S. Bitwy i potyczki..., p. 306.). LIAUDŢIAI, bajorkaimis, nelokalizuotas. Minima, kad nuo caro baudėjų nukentėjo Pempių ir Liaudţių kaimai. (Bičkauskas-Gentvila L m. sukilimas..., p. 268.). LIBERIŠKIS, buvęs dvaras, dabar kaimas Naujamiesčio sen. Sukilėliai gavo arklius iš dvaro naktinio sargo. (Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai..., p ; Ilgūnas G. Antanas Mackevičius..., p. 154.). LINAGIRIS, buvęs dvaras, dabar Ramygalos miesto teritorija. Dvaro savininkas Onufrijus Gombrovičius 1863 m. buvo įkalintas uţ sukilimo rengimą. Dvaras sekvestruotas. (Miłosz Cz. Tėvynės ieškojimas. Vilnius P ). MACKONYS, kaimas Krekenavos sen. Kaimo gyventojai nukentėjo nuo baudėjų dėl ryšių su sukilėliais. (Bičkauskas-Gentvila L m. sukilimas..., p. 268.). 57

59 MEDIKONIAI, kaimas Paįstrio sen m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Pušaloto miške slapstęsis sukilėlių būrys uţpuolė Medikonių dvarą. Dvaro savininko barono Kėlės- Krauzės vaikai, Panevėţio gimnazistai, ţaisdami korė sesutę. Į auklės klausimą, ką darą, atsakę: Muravjovku igrajiem. (Bičkauskas-Gentvila L m. sukilimas..., p. 287; Petkevičaitė-Bitė. Raštai. T. 1. Vilnius P. 341, 345, toliau Bitė. Raštai.). MIEŢIŠKIAI, miestelis Mieţiškių sen. Ties Mieţiškiais buvo kariuomenės uţpultas Ambroţevičiaus sukilėlių būrys. Vadas su trimis sukilėliais pateko į nelaisvę. (Zieliński S. Bitwy i potyczki..., p. 309.). MIKĖNAI, kaimas Vadoklių sen. Kapinėse palaidoti 1863 m. pakarti sukilėliai. Kitais duomenimis, palaidoti sukilėlių pakarti ţmonės. (Lietuvos TSR Panevėţio rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogas 2-as leidimas. Vilnius L. 237.). 58

60 MITABYNĖ, kaimas Paįstrio sen. Prie Mitabynės ir Jutiškių kaimų ribos augusi didelė pušis buvo sukilėlių susitikimų orientyras. (Maţylis B metų sukilimo atgarsiai..., p. 11.). MITKAI, kaimas Paįstrio sen. Palaukėje augusioje liepoje buvo pakarti sukilėliai. Kalnelyje buvo laidojami sukilėliai. Kaimo gyventojo Kriščiliūno sodyboje sukilėliams buvo kepama duona. (Maţylis B metų sukilimo atgarsiai..., p. 11, 12.). MITRIŪNAI, buvęs dvaras, dabar kaimas Krekenavos sen m. kalintas dvaro savininkas Ferdinandas Savickis. (Aftanazy R. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej. Wrocław, Warszawa, Kraków T. 3. P. 92.) NAUJAMIESTIS, miestelis Naujamiesčio sen m. balandţio mėn. pabaigoje sukilėliai uţpuolė valsčiaus valdybą. Sunaikino bylas, iš dvarininko Karpio laisvų ţmonių surinko 1200 rublių. Sumušė Gerdzejevskį, grasino evangelikų reformatų lektoriui Cesarskiui. 59

61 Naujamiesčio dvaro agronomas Kazimieras Dombrovskis-Sova 1863 m. vadovavo sukilėlių būriui. (Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai..., p. 53; Bočiulytė A., Juknevičius P. Ţymesni Panevėţio krašto sukilėliai...; Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 438; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 147, ). NAUJIKAI, kaimas Karsakiškio sen. Kaimo vyrai dalyvavo sukilime. (Karsakiškio krašto šviesuoliai. D. 1. Panevėţys P. 24, toliau Karsakiškio krašto šviesuoliai.). NEVĖŢNINKAI, buvę keli dvarai, dabar Nevėţninkų, Lakštingalų kaimai, Paalkupio viensėdis Naujamiesčio sen. Nevėţninkų I dvaro savininkas Mykolas Vladislovas Eidrigevičius dalyvavo sukilime. Nevėţninkų II dvaro savininkas Donatas Jasenskis dalyvavo sukilime. Nevėţninkų IV dvare gimė Teresė Ciškevičiūtė-Ciškevičienė (Ciszkiewiczowa ( )), 1863 metų sukilimo dalyvė. A. Mackevičiaus būriui pristatinėjo maistą, ginklus ir korespondenciją. Ištremta į Permę. Vėliau Lenkijoje ţinoma medikė, 60

62 pirmoji moteris ginekologė. Sukilime dalyvavo, Panevėţio apskrities sukilėlių apygardos viršininku buvo Jaroslavas Ciškevičius- Kilinskis. (Bitė. Raštai..., p. 341, 345; Bočiulytė A., Juknevičius P. Ţymesni Panevėţio krašto sukilėliai; Ciszkiewiczowa Teresa // Lietuvių enciklopedija. T. 4. Boston P ; Juknevičius P. Gydytoja iš Nevėţninkų dvaro // Panevėţio rytas ; Juknevičius P. Gydytoja iš Nevėţninkų // Tėvynė ; Ragaţinakaitė D. Gydytoja Teresė Ciškevičienė // Jie išgarsino Panevėţio kraštą. Konferencijos, įvykusios 2004 m. gruodţio 17 d., pranešimų tezės / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P. 6 7; Ragaţinakaitė D. Gydytoja Teresė Ciškevičienė // Jie išgarsino Panevėţio kraštą. Konferencijų medţiaga. / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P ; Ragaţinakaitė D. Gydytoja Teresė Ciškevičienė // Tėvynė ; Rimantas J. Petras Rimšas pasakoja. Vilnius P ; Zembżuski L. Ciszkiewiczowa Teresa // Polski sƚownik biograficzny. T. 4. Kraków P ). PAJUOSTĖ, buvęs dvaras, dabar Pajuosčio kaimas Mieţiškių sen m. geguţės 20 d. Puslovskio sukilėlių būrys apiplėšė Boufalo Pajuostės dvarą. (Juknevičius P. Dokumentas apie 1864 m. įvykus Panevėţio krašte // Panevėţio rytas ; Juknevičius P. 135 metai nuo sukilimo pradţios // Tėvynė. 61

63 Priedas Atsigręţkime į praeitį. Nr. 1; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos, p. 243; Из донесения командующего войсками в Вилкомирском и Поневежском уездах ген.-майора Пахомова М. Н. Муравьѐву о появлении повстанческих отрядов Муравского и Пусловского в Поневежском у. и других происшествиях за истекшую неделю // Восстание в Литве и Белоруссии г. г. Москва С ; Tas pat // Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (toliau LVIA). F Ap. 1. B L ). PALAUKIAI, kaimas Karsakiškio sen. Kaimo vyrai dalyvavo sukilime, kapinėse palaidoti sukilimo dalyviai. (Ilgūnas G. Antanas Mackevičius..., p. 168, 248; Panevėţio rajono savivaldybės dokumentacija; Vidugiris A. Kraštotyra..., p ). PALIESĖ, buvęs dvaras, dabar Pamiškės kaimas Paįstrio sen. Dvarininkas Vaitiekus Jasenskis dalyvavo sukilime. (Gieysztor J. Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat T. 2. Wilno P. 265, Bitė. Raštai..., p. 341, 346.). PALIŪNIŠKIS, buvęs dvaras, dabar kaimas Kasrakiškio sen m. geguţės 23 d. E. Liutkevičiaus būrio sukilėlių grupė (25 ţmonės) uţpuolė dvarininko Kerbedţio dvarą bei paėmė 4 arklius ir maisto 62

64 produktų. Šaltinyje pavadininmas neminimas, bet minėto būrio veikimo rajone Kerbedţiams priklausė Paliūniškio dvaras. (Bičkauskas-Gentvila L m. sukilimas..., p. 252.) PAŢVĖRINIAI, kaimas Smilgių sen. O. Maksimaitienė nurodo, kad iš kaimo kilęs sukilėlių būrio vadas T. Moravskis. (Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 217.). PEMPĖS, kaimas Krekenavos sen. Uţ sukilėlių rėmimą 1863 m. rugsėjo mėn. buvo sudegintas Pempių kaimas. Atkelta kolonistų iš Rusijos. Kaimas pavadintas Komisarovka. (Bičkauskas-Gentvila L m. sukilimas..., p. 268.); Juknevičius P. Iš Pempės kaimo istorijos // Tėvynė ; Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 468; Ţiugţda J. Antanas Mackevičius metų sukilimo reikšmė lietuvių tautos istorijoje. Vilnius P. 129; Дело по жалобе жителей околицы Помпе на отрядного начальника штабс-капитана Кочетова, истребившаго пожарами их селение // LVIA. F Ap. P/S. B ). PINIAVA, kaimas Panevėţio sen m. liepos 10 d. sukilėliai išplėšė valsčiaus valdybą. Vilimo sukilėlių būryje buvo Piniavos bendrijos valstiestis Tomas Legeika. (Einančiojo Panevėţio apskrities zemskinio ispravninko 63

65 pareigas raportas Vilniaus generalgubernatoriui apie sukilėlių kovą prieš caro valdţią Panevėţio apskrityje // LIŠ..., p ; Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 439; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 147.). PREIBIAI, kaimas Paįstrio sen m. sausio 24 (vasario 6) d. sukilėlių būrys nusiaubė Preibių dvarą. Vasario 10 d. kaime pasirodęs būrys, kurio vadu galėjo būti A. Bitė. Vasario pabaigoje kaime pastebėtas sukilėlių būrys su veţimais. (Bičkauskas-Gentvila L m. sukilimas..., p. 281; Juknevičius P. Sukilėlių vadas Adomas Bitė // Daugyvenės krašto šviesuoliai. Konferencijų pranešimai / Sudarytojas ir redaktorius P. Juknevičius. Panevėţys P ; Maţylis B metų sukilimo atgarsiai..., p. 14.); Panevėţio apskrities ketvirtosios nuovados pristavo pranešimas Panevėţio miesto ir apskrities kariniam viršininkui apie A. Bitės sukilėlių būrio pasirodymą Preibių kaime // LIŠ..., p. 90; Ukmergės ir Panevėţio apskrityse dislokuotos kariuomenės vado pranešimas Vilniaus generalgubernatoriui apie daţną sukilėlių būrių pasirodymą įvairiose Panevėţio apskrities vietose ir apie priemones, kurių imtasi prieš sukilėlius // LIŠ..., p. 105). PRŪSELIAI, kaimas Karsakiškio sen m. liepos mėn. pradţioje sukilėliai iš valstiečio Pakaušio atėmė 12 rublių. 64

66 Vieta Paliokpievis, apie pusantro km į v. nuo kaimo m. susirinkę sukilėliai čia ganė arklius. Rusai juos suėmė. (Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 439; Valstybės archeologijos komisijos archyvas. B. 73.). RAGUVA, miestelis Raguvos sen. Aplink miestelį miškuose laikėsi ir kovojo sukilėliai. Uţ ryšius su sukilėliais kazokai uţplakė kunigą Pėţą. (Kviklys B. Mūsų Lietuva..., p. 652; Valančius G. Ţemaičių didysis..., p ). RAMYGALA, miestas Ramygalos sen. Netoli Ramygalos ir Upytės veikė M. Šiukštos raitelių būrys. Prie Ramygalos jis buvo surengęs pasalą prieš karinį dalinį m. balandţio mėn. maţdaug 100 sukilėlių grupė sunaikino Ramygalos valsčiaus valstybinių valstiečių raštvedybą. Uţ ryšius su sukilėliais Ramygalos klebonas Juozas Šarkauskis ir jo brolis vikaras Placidas Šarkauskis ištremti į Tomsko guberniją (Bičkauskas-Gentvila L m. sukilimas..., p. 217; 65

67 Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 147; Valančius G. Ţemaičių didysis..., p ). RODAI I, buvęs dvaras, dabar kaimas Krekenavos sen. Dvaro savinininkas Kordzikovskis dalyvavo sukilime. Rodų I dvaro savininko dukra Elena Kordzikovska Romanska ( ) surinko ir uţrašė sukilimo dalyvių atsiminimus. (Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai..., p. 103, 104; Gaidelienė J. Elena Kordzikovska Romanska // Kraštiečiai-8. Konferencijos pranešimų santraukos m. gruodţio 19 d. Panevėţys P. 5 6.). RODAI II, buvęs dvaras, dabar kaimas Krekenavos sen. Gimė ir gyveno Romanas Švoinickis-Alekna ( ), sukilimo dalyvis. Jis nutapė sukilimo vadų portretus. Palaidotas dvaro koplyčioje-mauzoliejuje. (Juknevičius P. Romanas Švoinickis // Panevėţio savaitė ; Klimavičius R. Dailininkas 1863 metų sukilimo dalyvis // Tėvynė ; Klimavičius R. Dailininko Romano Švoinickio biografijos matmenys // Dailininkas Romanas Švoinickis ir Rodų dvarai. Kaunas P. 6 10; Romanas Švoinickis-Alekna Panevėţys. 1995; 1863 m. sukilimo medţiaga Šiaulių Aušros muziejuje. Katalogas. Šiauliai P. 66

68 20 21.). SIDZIŪNAI, kaimas Naujamiesčio sen. Kaimo gyventojo sodyboje buvo laikomi sukilėlių ginklai. (Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai..., p. 140.). SKAISTGIRIAI, kaimas Paįstrio sen. Miškelyje, netoli kaimo, palaidoti ţuvę, sukilėliai. (Elisonas J. Švietimo darbas.., p. 330.). SMILGIAI, miestelis Smilgių sen m. rugsėjo 4 d. sukilėliai paėmė 4 arklius iš pašto ir 23 rublius. Metų pabaigoje netoli Smilgių laikėsi T. Moravskio būrys. (Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 440; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 243, 244.). SODELIAI, kaimas Karsakiškio sen m. liepos pradţioje sukilėliai iš valstiečio Petrulio atėmė 6 rublius. (Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 439; Zieliński S. Bitwy i potyczki..., p. 306.). SOKELIAI, kaimas Ramygalos sen m. lapkričio mėn. Leopoldo Sopočkos Sokelių dvare įvyko Lietuvos provincijos komiteto atstovų suvaţiavimas. (Gieysztor J. Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat T. 1. Wilno P. 180, 359 (toliau Gieysztor J. Pamiętniki); Maksimaitienė O. Lietuvos 67

69 sukilėlių kovos..., p. 14.). SPIRAKIAI, buvęs dvaras, dabar kaimas Panevėţio sen. Dvaro savininkai Feliksas ir Romualdas Rimkevičiai dalyvavo sukilime, buvo ištremti, o dvaras konfiskuotas. (Gieysztor J. Pamiętniki..., p ; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 223; Panevėţio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla. Vilnius P ). STAČIŪNAI, kaimas Panevėţio sen. Kaimo gyventojai kaltinami, kad nepranešę apie miške esančius sukilėlius ir duodavę jiems maisto. (Kauno karo teismo komisijos nuosprendis 33 sukilėliams, paimtiems į nelaisvę po 1864 m. rugsėjo 18 d. kautynių Panevėţio apskrities Pušaloto miške // LIŠ..., p. 118.). STUMBRIŠKIS, kaimas Karsakiškio sen m. liepos 1 d. apie 60 sukilėlių būrys išplėšė valsčiaus valdybą, išsivedė seniūną. Rugsėjo pradţioje netoli kaimo rotmistro Laptevo būrys puolė sukilėlius. Ţuvo 8 sukilėliai (iš jų vienas karininkas). Antro susirėmimo metu ţuvo dar 4 sukilėliai. (Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 439, 440; Kviklys B. Mūsų Lietuva..., p. 575; Petrulienė V. Ţiupsnelis 68

70 atsiminimų apie 1863 m. sukilimą // Gimtasai kraštas Nr P. 289.). ŠEŠKAI, kaimas Paįstrio sen. Trys kaimo gyventojos kaltinamos, kad ţinojusios apie Pušaloto miške esančius sukilėlius ir nepranešusios valdţiai. (Kauno karo teismo komisijos nuosprendis 33 sukilėliams, paimtiems į nelaisvę po 1864 m. rugsėjo 18 d. kautynių Panevėţio apskrities Pušaloto miške // LIŠ..., p. 117.). ŠILAGALYS, kaimas Velţio sen m. rugsėjo 26 d. netoli kaimo buvusioje Bistramo karčemoje sukilėliai puolė rusų kareivius. Mūšis vyko apie 3 val. (Ilgūnas G. Antanas Mackevičius..., p. 83, 257, 274; Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 441.). ŠVAININKAI, kaimas Smilgių sen. Ties kaimu buvo sukilėlių būrių susitikimo vieta. (Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai..., p. 141.). TARNAGALA, kaimas Upytės sen. Netoli kaimo palaidota maišto metu ţuvusių sukilėlių. (Elisonas J. Švietimo darbas..., p. 331.). TARUŠKOS, kaimas Mieţiškių sen. Netoli kaimo, miške, yra kalnas. Gyvenę maištininkai. (Elisonas J. Švietimo darbas..., p. 331.). TELVIŠKIAI, kaimas Krekenavos sen. 69

71 Liepos 19 d. prie Telviškių smuklės Toločkos vad. sukilėliai uţpuolė karišką transportą, bet buvo atremti ir, netekę 4 ţuvusių, atsitraukė. Kareiviams šukuojant mišką, sukilėliai išsibėgiojo į vienkiemius. Iš vieno klojimo kareiviai buvo sutikti šūviais. Čia į nelaisvę paimtas Toločka ir 4 ţuvę sukilėliai. (Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 144.). TILTAGALIAI, kaimas Karsakiškio sen. Sukilime dalyvavo kaimo vyrai. (Vidugiris A., Kraštotyra..., p ). (Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos, p. 144.). UPYTĖ, kaimas Upytėse sen. (Ţr. RAMYGALA.). VADOKLIAI, miestelis Vadoklių sen. Iš Vadoklių sukilime dalyvavo Juozapas Chrypcevičius, Maskvos universiteto studentas, suţeistas mūšyje prie Genėtinių kaimo. (Gieysztor J. Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat T. 2. Wilno P. 30, 269). VALMONIŠKIAI, buvęs dvaras, dabar kaimas Krekenavos sen. Dvaro savininkas Aleksandras Domaševičius (1842 apie 1900) dalyvavo sukilime, kovėsi A. Mackevičiaus būryje. (Bočiulytė A., Juknevičius P. Ţymesni Panevėţio krašto sukilėliai; Domaševičius Aleksandras // Lietuvių enciklopedija. T. 5. Boston P. 104; 70

72 Domaševičius Aleksandras // Lietuviškoji enciklopedija. T. 6. Kaunas P. 1206; Jurgėla K. Lietuvos sukilimas, p. 502; Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 201, 203, 211.). VELNIAKIAI, kaimas Karsakiškio sen. Sukilime dalyvavo daug kaimo vyrų. (Ilgūnas G. Antanas Mackevičius..., p , 180, 247, ; Maţylis B metų sukilimo atgarsiai..., p. 11, 12; Vidugiris A., Kraštotyra..., p ). VENSLAVIŠKIAI, kaimas Mieţiškių sen m. birţelio 11 d. prie kaimo buvo uţpultas Puslovskio sukilėlių būrys. 4 sukilėliai pateko į nelaisvę, 13 ţuvo. Puslovskis buvo suţeistas. Sukilėlius puolė esaulo Grekovo kazokai. (Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos..., p. 243; Maţylis B metų sukilimo atgarsiai..., p. 15.). VEPAI, kaimas Karsakiškio sen. Sukilime dalyvavo kaimo vyrai. (Vidugiris A., Kraštotyra..., p ). VIDUGIRIAI, buvęs kaimas Karsakiškio sen. Kaimo gyventojo Vidugirio sodyboje buvo apsistojęs kunigas A. Mackevičius. (Karsakiškio krašto šviesuoliai..., p. 23; Vidugiris A., Kraštotyra..., p ). VIKTORIŠKIAI, buvęs dvaras Naujamiesčio sen. Dvaro savininkas Petras Puzyna sukilimo metu buvo A. Mackevičiaus būryje, vėliau I. Laskovskio būryje vadovavo kavalerijos 71

73 plutonui. (Gieysztor J. Pamiętniki..., p. 324.). ŢALIAPURVIAI, buvęs kaimas Paįstrio sen. Kaimo gyventojai kaltinami, kad nepranešę apie miške esančius sukilėlius ir davę jiems maisto. (Kauno karo teismo komisijos nuosprendis 33 sukilėliams, paimtiems į nelaisvę po 1864 m. rugsėjo 18 d. kautynių Panevėţio apskrities Pušaloto miške //LIŠ..., p ). ŢALIOSIOS GIRIA, miškų masyvas Panevėţio ir Pasvalio rajonuose. Iškirstos plačios kvartalinės linijos, per kurias bėgančius sukilėlius ţandarai šaudydavę, pvz., viena linija buvo nuo Puodţiūnų link Karsakiškio m. rudenį karo viršininkas pranešė gubernatoriui, kad Ţaliosios girioje dar yra iki 400 sukilėlių būrys. (Ilgūnas G. Antanas Mackevičius..., p , , ; Jurgėla K. Lietuvos sukilimas..., p. 441; Maţylis B metų sukilimo atgarsiai..., p. 10, 11; (Ukmergės ir Panevėţio apskrityse dislokuotos kariuomenės vado pranešimas Vilniaus generalgubernatoriui apie daţną sukilėlių būrių pasirodymą įvairiose Panevėţio apskrities vietose ir apie priemones, kurių imtasi prieš sukilėlius // LIŠ..., p ). 72

74

75

76

77

78

79

80

81