VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Monika Elwira Kutylo

Transkrypt

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Monika Elwira Kutylo LENKIJOS ŽINIASKLAIDOS PRANEŠIMAI IR INTERNAUTŲ KOMENTARAI APIE 2010 M. KATASTROFĄ SMOLENSKE: KLAUSIMAI IR POŽIŪRIAI Magistro baigiamasis darbas Žurnalistikos ir medijų analiz s studijų programa, valstybinis kodas 621P50002 Žurnalistikos studijų kryptis Vadovas (- ) Dr. Mykolas Jurgis Drunga (Moksl. laipsnis, vardas, pavard ) (Parašas) (Data) Apginta Prof. dr. Šarūnas Liekis (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2013

2 TURINYS SANTRAUKA... 3 SUMMARY ĮVADAS PSICHOLOGINIAI KATASTROFOS ASPEKTAI NELAIMöS NUOJAUTOS ŽINIASKLAIDOS PRANEŠIMUOSE PRIEŠ SKRYDĮ Skrydžio organizavimo problemos Išsiskyrę prezidento ir premjero keliai Rusijos ne(pagalba) TIESIOGIAI IŠ ĮVYKIO VIETOS: PASIKLYDUSĮ KARŠTA INFORMACIJA Pirmoji visuomen s reakcija Skub jimas ir klaidos Pasiruošimas atsisveikinti su žuvusiais Daug ir skirtingų katastrofos priežasčių versijų PRANEŠIMAI PIRMAJAI REAKCIJAI NURIMUS: NAUJŲ VERSIJŲ GIMIMAS Blogos oro sąlygos Pasik sinimas LENKIJOS PILIEČIŲ POŽIŪRIS Į KATASTROFOS TYRIMUS IR NUOLATINĮ PRANEŠIMŲ EGZISTAVIMĄ LENKIJOS MEDIJUOSE IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

3 SANTRAUKA Darbe siekiama apžvelgti Lenkijos žiniasklaidos pranešimus ir internautų komentarus apie 2010 metų katastrofą Smolenske. Stengtasi atskleisti kokius požiūrius ir klausimus jie suformavo. Darbų apie Smolensko katastrofą sukurta keliolika, tačiau yra atliktas tik vienas darbas, kurio tyrimo pagrindu buvo pranešimai ir visuomen s reakcijos. Darbo objektas: Lenkijos žiniasklaidos pranešimai apie 2010 m. katastrofą Smolenske. Darbo tikslas - peržiūr jus Lenkijos žiniasklaidos pranešimus, susijusius su 2010 metų balandžio 10 d. įvykusią prezidentinio l ktuvo katastrofą Smolenske, išsiaiškinti, kaip žiniasklaida informavo apie įvykusią katastrofą. V liau išnagrin ti kokį poveikį visuomenei tur jo minimi pranešimai, t.y., kokius klausimus ir požiūrius apie katastrofą jie suformavo. Darbo aktualumo garantuoja vis neišaiškintos katastrofos priežastys ir klausimai. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame analizuojami psichologiniai katastrofų aspektai, antrame apžvelgiamos nelaim s nuojautos prieš įvykstant katastrofai, trečiame skyriuje analizuojami straipsniai ką tik katastrofai įvykus, ketvirtame skyriuje apžvelgiami straipsniai kiek aprimus situacijai, o penktame nagrin jamas visuomen s požiūris į nuolatinį pranešimų apie katastrofą egzistavimą žiniasklaidoje. Darbas analitinis, aprašomasis, lyginamasis. Atlikti duomenys pad jo atskleisti iškelta tikslą. Atlikus tyrimą paaišk jo, kad pranešimai apie Smolenską suk l daugelį emocijų tiek neigiamų, tiek teigiamų. Pirmieji pranešimai, dar prieš katastrofai įvykus atskleid trūkumus kurie tur jo įtakos šiam nelaimingam atsitikimui. Jie suformavo požiūrį, kad d l atsitikusios nelaim s kalti rusai ir Lenkijos valdžia. Pranešimai tik katastrofai įvykus suk l ašaras, skausmą, supratimo, vieningumo jausmą. Pasteb ta, kad nors labai trumpam buvo pamiršta apie pykčius. Skyrius apie pranešimus, kiek aprimus katastrofai atskleid, kaip labai visuomen pasidalijo ieškodama katastrofos priežasčių. Pranešimai suformavo daugelį katastrofos priežasčių ir suk l nemažai klausimų. Paskutinis skyrius atskleid visuomen s pasipiktinimą medijų atžvilgiu. Paaišk jo, kad visuomene nebenori nieko gird ti apie Smolenską. 3

4 SUMMARY This work will review Polish new source announcements and internet commentaries about the catastrophe in Smolensk in It will reveal the opinions and questions that resulted after the event. There are several works regarding the catastrophe in Smolensk, however only one of them focuses on the public s reaction as well as the announcements that were made Work's objective: Polish new source announcements about the catastrophe in Smolensk in Work s purpose: a review of the Polish new source announcements relating to the presidential plane catastrophe on April 10th, 2010 in Smolensk and how the news informed the public about this event. Then, to analyze the impact on the public that these announcements had, that is what questions and opinions arose. related to it. The work s topicality guarantees a still unclear cause of the catastrophe and questions There are five parts to this work. The first analyzes the psychological aspects of the catastrophe, the second a review of the tragedies presentment before the catastrophe, the third an analysis of articles just after the catastrophe, the fourth an examination of the articles post the catastrophe, and the fifth an investigation of the public s reaction to the announcements in news sources. The work is analytic, descriptive, and comparative. The material helped to reveal the intended objective. After completion of the investigation, it became clear that the announcements made regarding the catastrophe in Smolensk provoked many emotions, both positive and negative. The first announcements just prior to the catastrophe revealed shortfalls which had an impact on this unfortunate event. They formed an angle, that the Russians and Polish government were to be blamed. The announcements just after the catastrophe took place generated tears, hurt, understanding, and loneliness. It was noted, that the anger was temporarily forgotten. The work s parts regarding the announcements after the catastrophe revealed how the public shared in the search to discover the cause of this event. The announcements created several opinions as to who was at fault as well as several questions. The last part exposes the public s resentmen. It then became evident, that the public no longer wanted to hear about Smolensk. 4

5 1. ĮVADAS Darbo aktualumas: Dar prieš keletą metų, Katinę, daugelis Lenkijos piliečių, bet turbūt ir kitų valstyb s narių, siejo su aukščiausios Tarybų Socialistinių Respublikos Sąjungos valdžios organų įsakymu įvykdytomis žudynes, kuriose gyvybę prarado 22 tūkstančiai Lenkijos piliečių tarptautin s teis s saugomų karo belaisvių, paimtų į nelaisvę po sovietų įvykdytos agresijos į Lenkiją 1939 m. rugs jo 17 d., o taip pat civilių žmonių, suimtų NKVD. Tarp aukų daugiausiai buvo Lenkijos inteligentų profesorių, teisininkų, gydytojų, mokytojų. Nusikaltimo pavadinimas siejamas su Katyn s, esančios netoli Smolensko, pavadinimu. Tai ten buvo atrasti pirmieji nužudytų žmonių kapai. Tokios tragedijos neįmanoma pamiršti. Iki šiol, priart jus atmenamai datai, Lenkijos prezidentas ir daug kitų valstyb s veik jų bei karinių paj gų atstovų, vyksta į Smolenską atminti skaudžiu Lenkijos piliečiams momentus. Taip buvo ir 2010 metų balandžio 10 dieną, tačiau niekas nesitik jo, kad Smolenskas dar kartą paliks žymų p dsaką Lenkijos istorijoje ir amžiams įstrigs kaip dviejų tragedijų vietą. Į Katyn s žudynių 70 metį, Lenkijos prezidentiniu l ktuvu Tupolev Tu-154, keliavęs prezidentas Lechas Kačinskis, kartu su žmona ir kitais šalies pareigūnais žuvo aviakatastrofoje. Min tasis l ktuvas nukrito ir sudužo nes kmingai leisdamasis šalia Rusijos aerodromo Severnyj. Kliudęs beržų viršūnes pasviro ant šono ir nukrito už vos kelis šimtus metrų nuo pakilimo tako. L ktuvas sudužo į dalis ir užsideg. Žuvo visi, 96 Tu-154 keliavę žmon s. Šį žinia sukr t visą pasaulį ir iki šiandienos nesileidžia būti pamirštama. D l įvairių netikslumų ir vis dar, iki galo, neišaiškintų priežasčių, daug jančių faktų, lieka aktuali visuomenei ir nepaliaujamai yra perdiskutuojama Lenkijos medijuose. Darbo objektas: Lenkijos žiniasklaidos pranešimai apie 2010 m. katastrofą Smolenske. Darbo tikslas: Peržiūr jus Lenkijos žiniasklaidos pranešimus, susijusius su 2010 metų balandžio 10 d. įvykusią prezidentinio l ktuvo katastrofą Smolenske, išsiaiškinti, kaip žiniasklaida informavo apie įvykusią katastrofą. V liau išnagrin ti kokį poveikį visuomenei tur jo minimi pranešimai, t.y., kokius klausimus ir požiūrius apie katastrofą jie suformavo. Uždaviniai: 1. Surasti ir atrinkti pranešimus, kurie daugiausiai atskleistų tyrimui reikalingų informacijų. 2. Naudojantis aprašomuoju tyrimo metodu aprašyti kaip buvo pristatoma katastrofą. 3. Naudojantis analitiniu tyrimo metodu atskleisti, kokius požiūrius ir klausimus išk l pranešimai apie Smolensko katastrofą, o taip pat išnagrin ti, kokius pokyčius medijuose ir visuomen s tarpe įved minimos informacijos. 4. Naudojantis lyginamuoju tyrimo metodu apsvarstyti, palyginti įvairių informacijų tiek jų žinių apie katastrofą turinį ir galimus skirtumus ir netikslumus. 5. Remiantis tyrimo duomenimis, pateikti išvadas. 5

6 Metodai: 1. Aprašomasis naudojamas siekiant aprašyti pranešimų apie Smolenską turinį, suformuotus jų ir medijuose pateikiamus požiūrius ir klausimus apie katastrofą. 2. Analitinis parinktas norint išanalizuoti, kokius požiūrius ir klausimus apie katastrofą suformavo Lenkijos žiniasklaidą. 3. Lyginamasis buvo reikalingas norint atskleisti kaip skirtingai buvo pristatomos informacijos apie aviakatastrofą ir kaip skyr si žmonių požiūriai šia tema. Pranešimai ir komentarai analizei apie 2010 metų katastrofą Smolenske buvo parinkti iš kelių šaltinių televizijos, laikraščių, internetinių portalų. Kai kurie pranešimai, ypač tie iš televizijos ir laikraščių buvo prieinami tik internete, tod l galima sakyti, kad pagrindiniai informacijos šaltiniai buvo paimti iš interneto. Analizei buvo paimti šių televizijos kanalų pranešimai ir internautų pasisakymai: TVN, TVN24, TVP INFO. Nagrin ti temą pad jo šių laikraščių, internete skelbiami pranešimai ir komentarai: Viva, Wprost, Wyborcza, Dziennik, Gazeta, Niezalezna, Polska times. Internetiniai portalai, kurie buvo naudingi ruošiant darbą: Pasirinkimą l m portalų populiarumas ir žinių bei komentarų apie katastrofą gausumas jose. Tai pad jo darbe atskleisti kuo daugiau iškilusių požiūrių ir klausimų. Pranešimai buvo ieškomi naudojant raktinius žodžius, pvz.: pasik sinimas, pirmos reakcijos po katastrofai. Hipotez : 2010 metų Lenkijos žiniasklaidos pranešimai apie prezidentinio l ktuvo katastrofa Smolenske suformavo daugelį skirtingų požiūrių ir klausimų, kurių net ir prab gus laikui nepad jo jų išaiškinti. Literatūra: Naudotasi Zdzislavos Pilarz (lenk. Zdzisława Pilarz) ir Zigmunto Podbielskio (lenk. Zygmunt Podbielski) psichologine knyga Klinikin s psichologijos problematika (lenk. Wybrane zagadnienia psychologii klinicznej ). Jos pagalba buvo siekiama ištirti žmogaus reakcijas kilus katastrofai. Norint sužinoti kaip reaguoja žmogaus psichika katastrofos akivaizdoje pasinaudota taip pat Amandos Ripley knyga Išgyvenimo instinktas. Kaip išgyventi katastrofą (lenk. Instynkt przetrwania. Jak przeŝyć katastrofę). Psichologinių katastrofos aspektų buvo taip pat ieškoma Atsakymų į klausimus buvo ieškoma taip pat Jano Osieckio, Tomašo Bialoševskio ir Roberto Latkovskio knygoje Paskutinis skrydis (lenk. Jan Osiecki, Tomasz Biaoszewski, Robert Latkowski Ostatni lot ), Piotro Ništoro ir Krzyštofo Galimskio knygoje Kas iš tikrųjų juos užmuš? (lenk. Kto ich naprawdę zabił? Piotr Nisztor, Krzysztof Galimski). Mokslinių tyrimų apžvalga: Apie katastrofą Smolenske parašyta jau keliolika knygų. Iki šiol publikuotose, bandoma išaiškinti, kod l įvyko katastrofa arba įamžinama šeimų, praradusių joje 6

7 artimuosius, prisiminimai. Išleistos taip pat netipiškos knygos, o konkrečiau sakant - romanas Smolensko katastrofos kontekste. Publikuotų iki šiol darbų pagrindinis tikslas yra atsakyti, kod l atsitiko šį nelaim. Rinkoje atsirado Jano Osieckio, Tomašo Bialoševskio ir Roberto Latkovskio Paskutinis skrydis (Jan Osiecki, Tomasz Bia;oszewski, Robert Latkowski, Ostatni lot ). Išleista taip pat knyga gan kontroversišku pavadinimu Kas iš tikrųjų juos užmuš Piotro Ništoro ir Krzyštofo Galimskio (lenk. Kto naprawdę ich zabił?, Piotr Nisztor, Krzysztof Galimski) metų pradžioje išspausdinta Tadeušo Sviechovičio autoryst s knyga Smolensko griūtis (lenk. Smoleński upadek" Tadeusz Święchowicz). Kiek v liau pasirod Smolenskas. Mirties užrašas Michalo Krzymovskio ir Marcino Dzierzanovskio (lenk. Smoleńsk. Zapis śmierci, Michał Krzymowski, Marcin DzierŜanowski). Katastrofos priežasčių, ir ne tik, ieškoma Arturo Dmochovskio ir Mariušo Piliso knygoje Laiškas iš Lenkijos (lenk. List z Polski, Artur Dmochowski, Mariusz Pilis). Prieš tai buvo sukurtas dokumentinis filmas tuo pačiu pavadinimu. Būtent jis paskatino Maria Dluževska ir Joanna Lichocke (;enk. Maria DłuŜewska i Joanna Lichocka) sukurti kitą dokumentinį filmą ir knygą pavadinimu Migla (lenk. Mgła ). Knygoje - žmonių, buvusių tą dieną Smolenske, prisiminimai. Prisiminimų pobūdžio yra taip pat Ježio Andžejčiko publikacija 96 pasaulio pabaigos. Kai sugriuvo jų pasaulis po Smolensku ( 96 końców świata. Gdy runął ich świat pod Smoleńskiem, Jerzy Andrzejczak). 12 pokalbių apie meilę. Metai po katastrofos (lenk. 12 rozmów o miłości. Rok po katastrofie ) tai dar vienas leidinys, kurio autor Joanna Racevič ( lenk. Joanna Racewicz), kurios vyras karininkas Pavelas Janečekas (lenk. Paweł Janeczek) žuvo Smolenske. Racevič kalb jo su moterimis, kurių artimieji skrido lektuvu Tu-154. Smolensko katastrofos tema užsi m ir Rzeczpospolita publicistas, Rafalas Ziemkievičius (lenk. Rafał Ziemkiewicz). Jis paraš romaną "Zgred", kurio aprašomas Smolenskas prieš ir po katastrofos. Iki šiol daugiausiai emocijų suk l leidyklos Sfinks publikacja Smolensko katastrofa. Diena po dienos, valanda po valandos (lenk. Katastrofa smoleńska. Dzień po dniu, godzina po godzinie ) ir ne d l turinio, bet rinkodaros ir anonimin s autoryst s. Autoriaus tikrasis vardas ir pavard nežinomi. Knygos autorius pasisl pęs po Henriko Petraševičiaus (lenk. Henryk Pietraszewicz) slapyvardžiu ir tikinantis esą vienuoliu. Yra bandymų rašyti ir magistro darbus. Vienas jų - Lodzes universiteto, teis s ir administracijos fakulteto student s Barbaros Šimanskos (Barbara Szymańska) darbas. Student esą teigianti, kad darbą rašyti paraginta buvo nuo tada, kai peržvelg Čikagos konvencija. Nuo tada nusprendusi išsamiai išanalizuoti katastrofos priežasčių tyrimą iš teisiškos pus s. Darbo struktūra: Darbą sudaro titulinis lapas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, turinys, įvadas, 5 skyriai, išvados, literatūros sąrašas. 7

8 1. PSICHOLOGINIAI KATASTROFOS ASPEKTAI Žodis katastrofa kilęs iš graikų kalbos ir reiškia perversmą, sunaikinimą. Tarptautinių žodžių žodynas aiškina jį kaip didelę, staigią ir netik tą nelaimę, įvykį su tragiškais padariniais. Katastrofos yra neišvengiama šio pasaulio dalis. Nuo seniai jos lydi individo ar grup s žmonių gyvenimą. Su besivystančiomis technologijomis, skub jimu padaryti pasaulį ir viską jame kuo tobuliau, pamirštama kartais apie saugumą ir taip rizika patirti nelaimę ištinka didesnę grupę žmonių. Kai girdime žodį katastrofa, galvojame apie minios isteriją, brutalų žmonių elgesį, siekiančių išgyventi kriz s metu. Galvojame apie chaosą ir gelb tojų profesionalų elgesį. Daugelis žmonių bando išsivaizduoti kaip pasielgtų katastrofos, gaisro ar uragano metu. Kiekvienam atrodo, kad žino, ką padarytų tokiam drastiškam momente, kas gal tų nepavykti, kam paskambintų paskutiniame gyvenimo momente. Ne vienam galvoje kilo klausimas, ar pad tum me kitiems, ar užsidarytum m savyje?. Be jokių abejonių, teroro išpuoliai, mašinų, l ktuvų katastrofos ar nelaimes iškylančios d l uraganu, potvynių ar gaisrų, palieka ženklius pokyčius individo psichikoje. Kuo didesn katastrofa, kuo daugiau žmonių ją patiria, tuo stipresnis jos išgyvenimas, traumos patyrimas. Svarbu pasidom ti kas keičiasi mūsų protuose, kad darome tokius nenumatytus daiktus, veiksmus. Anot Ripley, patekus į katastrofą pereiname per tris etapus. Pirmame etape atsiranda paneigimo mechanizmas. Atid jimo ilgumas priklauso nuo to, kaip nustatome rizikos lygį. Rizikos analiz atsiremia į atjaučiamos baim s lygį. Kai praeina pirmas šoko patyrimas, žmogus pereina į antrąjį etapą išgyvenimo, kai atbunda situacijos įvertinimas. Žmogus patiriantis katastrofą suvokia, kad vyksta kažkas blogo, tačiau vis dar nežino, ką daryti, kokį nuosprendį priimti. Jis turi suprasti, jog situacija pasikeit, n ra normali. Pasikeičia mąstymo ir matymo būdas. V liau ateina trečiasis etapas, vadinamas nuosprendžio pri mimo momentu. Asmuo rizikos situacijoje, supratęs kokiame pavojuje yra, pergalvojęs esančias galimybes, pradeda veikti. Ripley dar pamini, kad yra ir tokių atvejų, kai žmogus papuola į apatiją, visišką situacijos ignoravimą. Toks paralyžius tai tam tikra strategija. Ripley be to pabr žia dar, kad žmogaus baim turi savo gerąsias puses, ji sustiprina žmoguje atsargumo jausmą. Kaip rašo knygoje Ripley, mes reaguojame į katastrofą kitaip, nei mums gali atrodyti, bet tai nereiškia, kad atrasime savo naują asmenybę, tik tai, kad atskleisime tai, ko anksčiau atskleisti nesugeb jome. Amanda Ripley teigia, kad jeigu pažinsime save ant tiek, kad 8

9 gal sime numatyti savo reakcijas katastrofos metu, dar prieš jos įvykimą, turim didesnę šansą išgyventi arba nors suverifikuoti mūsų vaizduotę. Tuomet įgausime informaciją apie mus iki šiol dar mums nežinoma. 1 Dažnai, kai atsitinka katastrofos, įprastai kaltinami politikai, ar nepakankamas saugumas. Tačiau čia reiktų užsiimti visais klausimais ir požiūriais, tam, kad suprasti, o ne teisti. Šiuo atveju reikia apmąstyti, kaip elg si pilotai? Kod l pasielg vienaip ar kitaip? Ką gal jo padaryti kitaip? Ar tikrai l ktuvas kuriuos skrido Lenkijos valdininkai buvo saugus? Ar tikrai tai buvo katastrofa? Ar skrydis iš vis tur jo įvykti. Turime patys išsivaizduoti ir suprasti, kaip dirba mūsų protas pavojaus metu. Ripley teisingai pasteb jo, kad šiais laikais visi įpratę traktuoti nes kmes kaip Dievo nusiųstą bausmę d l politikų nepakankamo d mesio įvairiems dalykams. Į paprastus žmones žiūrima aukos kategorijoje. Tačiau paprasti žmon s atlieka didžiausią vaidmenį katastrofos vietoje. 1 Jeśli poznamy siebie na tyle, by moc przewidzieć własne reakcje podczas katastrofy jeszcze zanim on nastąpi, mamy nieco większą szanse, by ocaleć. A przynajmniej zweryfikujemy nasza wyobraźnię i zyskamy nieznana nam dotąd wiedze o nas samych. Ripley, Instynkt przetrwania. Jak przeŝyć katastrofę, 14psl. 9

10 3. NELAIMöS NUOJAUTOS ŽINIASKLAIDOS PRANEŠIMUOSE PRIEŠ SKRYDĮ Vizitas Smolenske dar prieš jam įvykus k l įvairias kontroversijas. Lenkijos žiniasklaidoje nemažai pasipiktinimo k l prezidento ir premjero atskiri vizitai. Daugelis Lenkijos piliečių buvo pasipiktinę premjero ir prezidento nesutarimu. Išsiskyrusius prezidento ir premjero kelius įvardijo kaip valstyb s pinigų švaistymu. Nepasitenkinimas buvo keliamas ir d l valdžios bei Rusijos vizito organizavo. Kaip visada buvo skundžiamasi neatitinkamu ir ne laiku ruošimusi. Iškilm ms art jant buvo grįžtama į praeitį, kurioje lenkai atkasdavo žiauriausiu prisiminimus ir iš jų kūr blogiausius scenarijus. Tačiau labiausiai išreiškianti ir numatantį katastrofą požiūri išreišk premjeras Lešekas Milleris (lenk. Leszek Miller), kuris po išgyventos, 2003 metų, gruodžio 4 įvykusios sraigtasparnio katastrofos, pasak : Visi kažkada susitiksime aukštos rangos valdininko laidotuv se, jeigu valdžios mašinos ne bus iškeistos 2. Ne kartą žiniasklaida skelb apie valdžios l ktuvo avarijas, ar bent nuomones, kad Tupolevas tai paprasčiausiai skrendantis karstas. Žemiau pateiktuose poskyriuose bus išanalizuoti keli pranešimai, kuriuose bus bandoma atskleisti netikslumus, kurių išsprendimas atliktas prieš katastrofą būtų išgelb jęs beveik šimtą žmonių Skrydžio organizavimo problemos Kaip praneš radijo stotis Polskie radio, pranešime 10 balandžio skrydis netur tų būti įvykęs 3, prezidentinis skrydis tur tų būti sustabdytas ir visiškai nevykdomas. Pagrindinę priežastį, kurią padav radijui Aukščiausias Kontrol s Auditas (lenk. NajwyŜsza Izba Kontroli), buvo ta, kad l ktuvas statusas - HEAD, ką reiškia - svarbus skrydis. Tur damas tokį statusą, l ktuvas gali nutūpti tik oro uoste, kuris įregistruotas kaip veikiantis. Deja, Sieviernyj oro uostas buvo žinomas, kaip jau keletą metų įrašytas į neveikiančių sąrašą ir nefigūruojantis TAWS sistemoje, kurį apsaugojo daugelį pilotų nuo rizikingų, gyvenimui gresiančių situacijų. Kas iš tikrųjų juos užmuš knygos autoriai pateikia Valdžios Saugos Biuro (lenk. Biuro Ochrony Rządu) pareigūno pareiškimą, kuriame jis teig, žinantis apie neveikiantį oro uostą. Straipsnis Pagal Milerį VSB be kalt s. Ar tikrai? 4 išreiškia skirtingus požiūrius susijusius su vizito organizavimu. Jame 2 Miller: Wszyscy kiedyś się spotkamy na pogrzebie wysokiego państwowego urzędnika, jeśli maszyny rządowe nie zostaną wymienione. Kto naprawdę ich zabił? Cała prawda o katastrofie smoleńskiej Penelopa, Lot z 10 kwietnia w ogole nie powinien się. Polskie Radio. Prieiga per internetą: 4 Dla Millera - BOR bez winy. Na pewno?. NiezaleŜna. Prieiga per internetą: 10

11 galima perskaityti, kad premjeras Mileris nemato netikslumų, kiuriuos tur tų būti nepasteb jęs VSB. Kaip straipsnyje rašoma, Macieravičiaus (lenk. Macierewicz), parlamentin grup tirianti Smolensko katastrofą turi kitokią nuomonę - VSB neatitinkamai apsaugojo prezidento vizitą. NiezaleŜna pateikia artikulą, kuriame rašoma apie skrydžiu su statusu HEAD įstatymus, tuomet paaišk ja, kad VSB padar did lę klaidą nesiųsdamas pareigūnų patikrinti, ar su prezidentiniu l ktuvu buvo viskas gerai. Pasak Aukščiausios Kontrol s Audito Jezerskio, kalb jusio su Polskie radio, 36- asis Specialusis Oro Transporto Pulkas (lenk. 36 Specjalny Pułk Lotnictwa Transportowego) tur jo žinoti apie neatitinkamai paruošta skrydį. Kaip praneša portalas RP, nutūpimo vieta buvo pažym ta kaip ZZZZ 5. Pokalbyje su knygos Kas juos iš tikrųjų užmuš? autoriais, daugelį metų dirbęs karinis lakūnas (autoriaus komentaras: pavard ir vardas nepaduodami) aiškino, kad taip įvardijamas skrydis yra atsitiktinis, nuotykinis, ant lauko. Toks skrydžio nustatymas gal jo nulemti, kad Tupolevas nusileido ne ant oro uosto diržo, bet ant lauko. Nors galima būtų kibti prie skrydžio nustatymų, vis vien yra tokių, kurie kaltina ne kitų žmonių neatitinkamai atliktas pareigas, bet pavyzdžiui, patį oro uostą. Pulkaunykas Pavelas Macieščukas (lenk. Pawel Macieszczuk) kalb jęs sy knygos kas juos iš tikrųjų užmuš? autoriais prid jo, kad jau prieš keturis metus, skrisdamas su Kačinskiu tur jo rimtas priežastis manyti, kad Smolensko oro uostas kelia nepasitik jimą ir jo požiūriu tur tų būti uždarytas. Tačiau čia verta priminti, kad skrydis tur tų būti neįvykdytas ne tik d l blogo jo paruošimo, bet ir d l blogų oro sąlygų. Žiniasklaidoje apie oro sąlygas, nešiančias pavojų nelaimingai baigti skrydį nebuvo. Mano manymu, to net nereik jo skelbti, tai turbūt suprato kiekvienas. Daugelis žmonių, žino iš patirties, kad vienu iš skrydžių atšaukimo priežasčių yra nepalankios oro sąlygos. Skrydį organizuojantys žmones tur tų buvę suprasti, kad nepriklausomai nuo to, kuo dirba žmogus, krizin se situacijose, kaip šį, pirmenyb tur tų būti teikiama saugumui, o ne aukštesniųjų norams, ar paliepimams. Galima teigti, keletas žmonių, kuris būtų išdrįsęs uždrausti organizuoti skrydžius į Smolenską, katastrofos nebūtų buvę. Paprastam žmogui sunku suprasti, kad aukšto rango žmon s, ne kartą patyrę riziką ir matę, koks yra Smolensko aerodromas, nusprend visgi skristi. Žmogus s kmingai baigęs rizikingą, gyvybei gresiančią situacija įgauna ne kartą pasitik jimo. Žmogaus atmintyje, krizin s situacijos įstringa kaip pamoka ateičiai iš kurios ištraukiamos išvados, o v liau atsiranda atsargumas, arba duoda pasitik jimo ir priverčia mąstyti, kad pavykus nugal ti sunkumus vieną kartą, kitkart bus juos išgyventi geriau, arba nelaim nebus patiriama. Galbūt ir šiame atvejyje atsitiko taip, kad daugelis aukštos rangos žmonių, skridę ir laimingai grįžę iš iškilmių Smolenske ir

12 šį kartą tik josi grįžti laimingai. Delegacijos ruošimąsi į Smolenską nepalankiomis sąlygomis galima paaiškinti ir tuo, kad Lenkijos valdžia, pirmoje vietoje pastat patriotiškumą, pareigą atminti žuvusiuosius ir garbę, nei gyvybę ir saugumą Išsiskyrę prezidento ir premjero keliai Pirmi nesusipratimai ir neaiškumai susiję su vizitu Smolenske kilo jau organizuojant vizitus. Viskas prasid jo nuo skirtingų, Lenkijos premjero Donaldo Tusko ir Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio, vizitų datų. Aplinkyb s, kuriomis jos buvo nustatomos privert dalį žmonių mąstyti, kad būtent nuo tada prasid jo slapti Rusijos ir Lenkijos premjerų pasik sinimo planavimai. Puslapyje NiezaleŜna, straipsnyje Tuskas meluoja, kas pdalijo vizitus? 6, galime perskaityti prezidento kanceliarijos laišką adresuojama valstyb s sekretoriui Andžejui Kremeriui. Užsienio Reikalų Ministerija jį gavo 2010 metų, sausio 27 dieną ir buvo jame informuojama jog su art jančiomis Lenkijos belaisvių žudyn mis Katin s miške metin ms, Lenkijos Prezidentas planuoja pagerbti aukas ųjų metų balandžio m nesį. Laiškas nusiųstas Rytų kaimynyst s politikos departamento direktoriui Jaroslavui Bratkevičiui, LR ambasadroui Maskvoje Jerzy Bahr, ir Adamui Danieliui Rotfeldui. Vasario 3-ąją, Ministro Tarnybos pirmininko puslapyje, straipsnyje Rusijos premjeras pakviet Donalda Tuską į iškimęs Katyn j 7, premjeras Donaldas Tuskas pareiškia, kad kviečiamas Rusijos Federacijos premjero Vladimiro Putino, sutiko bendrai dalyvauti 70 metin se Katyn je. Tuomet dar nežinoma konkreti vykimo data. V liau galime paskaityti kitą laišką, kurio adresantu yra Užsienio Reikalų Ministerija, o konkrečiau, Andžejis Kremeris (lenk. Andrzej Kremer), valstyb s sekretorius. Savo laiške kreipiasi į Lenkijos Respublikos Prezidento Kanceliarijos šefą, Vladislava Stasiaka (lenk. Władysław Stasiak). Jame rašoma, kad po ankstesnių susitarimų, vykusių 12 ir 22 vasario dalyvaujant ministrui, po susitarimų su Kovos ir Kankinyst s Atminimo Apsaugo Tarybos Generaliniu sekretoriumi Andžeju Przewozniku (lenk. Andrzej Przewoźnik) ir po Handzliko laiško peržiūr jimo, informuojančio apie Prezidento norą dalyvauti iškilmingose metin se Smolenske, A. Kremeris dar kartą patvirtina, kad kaip ir kasmet, t.y. balandžio 10 dieną, delegacija vyks tą datą, kurią nustat Kovos ir Kankininkyst s Atminimo Apsaugos Taryba. Į iškilmes žada vykti Katyn je žuvusiųjų artimieji, dvasininkai, karininkai ir kitų institucijų atstovai, tod l laiške prašoma galutinai 6 Tusk klamie czyli kto rozdzielil wizyty. NiezaleŜna. Prieiga per internetą: 7 Premier Rosji zaprosił Donalda Tuska na uroczystości w Katyniu. KPRM. Prieiga per Internetą: 12

13 patvirtinti Lenkijos Respublikos Prezidento pasiruošimą vykti į iškilmes. Prašoma taip pat kuo greičiau atsakyti į laišką d l atitinkamo ir neprobleminio vizito paruošimo. Apie laišką žinojo T. Arabskis, A. Przewoznikas ir T. Merta. Kvietimas ir laiškai gul jo dar keletą savaičių, mat medijos informavo, kad Lenkijos Prezidentas laukia, kol Donaldas Tuskas priims galutinį sprendimą d l vizito. Priversti apsispręsti Prezidentą gal jo tuometinio Seimo maršalkos laiškas, kurį galime peržiūr ti Państwo puslapyje 8 Laiške pareiškiama Seimo narių susidom jimas iškilm mis Katin je ir kreipiasi su prašymu duoti galimybę išnaudoti Seimo nariams laisvas vietas l ktuve, kuriuo žada skristi prezidentas. Sunku pasakyti, ar tai tur jo įtaką greičiau apsispręsti, tačiau tris dienas po Komorovskio prašymo, Lechas Kačinskis nusiunčia raštą, kuriame prašoma rezervuoti specialųjį l ktuvą Tu-154 balandžio 10 dienai, reisas Varšuva Smolenskas, Smolenskas Varšuva. Tuoj pat po jo, Donaldas Tuskas praneša, jog į iškilmes žada vykti tris dienas prieš Prezidentą, t.y. 7-ą balandžio. Medijuose pasklinda šios informacijos, o su jomis ir karšta diskusija. Komentarų d l skirtingų datų netrūko. Žmon ms kliud, kad premjeras ir prezidentas nebegali skristi kartu, mat tai buvo tik valstyb s pinigų švaistymas. Buvo manančiųjų, kad taip įvyko nes Donaldas Tuskas ir Lechas Kačinskis nesutar ir d l to reikalingos buvo du atskiri vizitai. Gazeta straipsnyje Kod l buvo organizuojami du vizitai 9, galima paskaityti kaip žiniasklaidoje pasiskirst šiuo klausimu internautai. Kaip jie reagavo į dviejų vizitų suorganizavimą? Internautai pareišk savo skirtingas nuomones galima sakyti, priklausomai nuo to, politinę partiją palaiko, o verta pabr žti, kad Lenkijoje vyrauja gan stiprus pasidalijimas į palaikančius Teis s ir Teisingumo partiją ir palaikančios Piliečių Platformą, tad ir nuomon s buvo skirtingos. Internauto Volim teigimu, viskas yra pasipūtimo reikalas. Jo manymu, Prezidentui pripildydamas l ktuvą aukštos rangos politikais, nor jo tik pasirodyti, pabr žia, kad geroji šio pus yra tame, kad d ka to išsigelb jo žurnalistai, skridę kitu l ktuvu. Volim aiškina taip pat, kad premjeras pakviet tik premjerą, nes per 70 ąsias II pasaulio karo metines, premjeras Putinas tur jo išklausyti ne itin malonaus Lenkijos Prezidento pasisakymo. Oghana7 yra panašios nuomon s kaip Volim. Jos manymu, Kačinskį ap m pavydas, kad į 70 ąsias metines Rusijos premjeras pakviet ne jį, o Donaldą Tuską, tod l jis nusprend padaryti šou su svarbiausiais žmon mis šalyje. Sako taip pat, kad tai jis privert Užsienio Reikalų Ministeriją surengti iškilmes. Teigia, kad jeigu ne Kačinskis, tragedijos nebūtų buvę, o nekalti žmon s būtų 8 Od Arabskiego do Turowskiego. Państwo. Prieiga per Internetą: 9 Dlaczego organizowano dwie wizyty w Katyniu. Gazeta. Prieiga per internetą: html 13

14 gyvenę. Kita internaut, Frania551 teigia, kad Tuskas buvo įtrauktas į Putino žaidimą. Rusijos premjeras pa m sekimo sistema iš oro uosto ir vienaip ar kitaip nor jo pakenkti Kačinskiui ir sumažinti vizito svarbumą. Jos manymui su Tusku tai jam pavyko. Koloratura1 požiūriu dviejų atskirų vizitų suorganizavimas buvo Lecho Kačinskio nesavarankiškas mąstymas. Mat jos manymu, kanceliarijoje dirbantys asmenys nesugeb jo suprasti, kad kartais atsitinka taip, kad d l nepalankių oro sąlygų l ktuvas negali nusileisti ten, kur planavo. Teigia, taip pat, kad skrydį reik jo užplanuoti anksčiau, o ne skristi taip, kad laiko pasiruošti iškilm ms jau nebeliktų. Maruda.r požiūris dar kitoks. Jos teigimu, Rusija pakviet tą Lenkijos atstovą, kuris įvertins Rusijos gestą ir nepadarys iš iškilmių, kaip rašo, kiaulid s. Mąsto, kad jeigu Kačinskis būtų pakviestas pirmas, visi po jo pasisakymo iškilm se jaustųsi nesavai, o Rusijos valdžiai tektų dorotis su viešąją nuomonę apie save. Maruda.r primena, kad Lenkija visąlaik steng s pakeisti Kremlio politiką, tad Kačinskio poelgis sutrukdytų tą procesą vykdyti. Stangor v l prideda, kad du vizitai buvo tik rinkimin s kampanijos dalis. Reikia pabr žti, kad yra ir tokių Lenkijos piliečių, kurie į šią situaciją žiūri kiek ramiau. Jų teigimu Lechas Kačinskis, būdamas Lenkijos Prezidentas jaut pareigą būti tokiose iškilm se, nepaisant to, kad nebuvo net kviečiamas. Yra priimta, kad prezidentas vienos šalies yra partneriu kitos, o premjeras kito premjero. Prezidentas būtų gal jęs vykti su premjeru, tačiau liktų nuošalį. Galbūt tokioje svarbioje švent je Lechas Kačinskis nor jo atlikti svarbų vaidmenį ir tokių būdu vizito data buvo kita nei premjero. Šiaip ar taip, Rusai pasižad jo paruošti oro uostą abiem vizitam. Tačiau ir čia atsirado įvairių neatitikimų ir nesklandumų. Ir v l iškilo daugelis klausimų ir požiūrių Rusijos ne(pagalba) Skrydis, kuris tur jo vykti iš Lenkijos į kitakalbę šalį tur jo būti aprūpintas kitos šalies lyderiu. Jo reikalingumas yra svarbus tuomet, kai pilotai ir įgula nekalba svetimšale kalba arba tuomet, kai oro sąlygos yra nepalankios nusileisti. Dabar, kai įvyko katastrofa, galime pasakyti, kad navigatorių pagalba, kurių galiausiai nebuvo, būtų itin reikalinga, arba net išgelb jusi nuo nelaimingo atsitikimo. Sunku pasakyti kaip buvo sprendžiamas lyderiu priskyrimas prieš katastrofą. Žiniasklaidos pranešimai skelb dvi skirtingas versijas. Kaip raš portalas WP, straipsnyje Tai Lenkai atsisak Rusijos navigatorių 10 Milerio komisija tirianti katastrofą teig, kad tai lenkai atsisak pagalbos iš Rusijos pus s. Kaip perpasakoja portalas WP, Rzeczypospolitoje buvo skelbiamas Lenkijos pulko laiškas Užsienio Reikalų 10 To Polacy zrezygnowali z rosyjskich nawigatorów.wprost. Prieiga per internetą: 14

15 Ministerijai, su prašymu gauti skrydžiui lyderius. Rusija, 14 dienų prieš vizitą, kreip si į Lenkiją, atsiųsti prašymą, kuriame būtų prašoma paskirti Rusijos lyderius. Kaip teigia Mileris, Lenkijos ambasada dar kartą, kovo pabaigoje atsiliep su klausymu, d l navigatorių. Tai tur jo pad ti anksčiau nustatyti lyderio apgyvendinimo Varšuvoje reikalus. Straipsnyje pranešama, kad oficialiai, 31 kovo buvo atsisakyta Rusijos navigatorių tod l, kad skrydžiu operuos rusiškai kalbantys žmon s. Tačiau Rusai, nors ir buvo priimtas galutinis sprendimas, dar kartą teiravosi d l navigatorių paskyrimo. Tuomet Rusija jau nesulauk atsakymo išaišk ja perskaičius straipsnį. Kaip dar v liau paaišk ja skaitant straipsnį, ir kaip v liau buvo galima perskaityti iš stenogramų, skridę l ktuvo rusų kalbą ne visada suprato tai, ką sak Smolesnko aerodrome esantys kontrolieriai. Kas įdomiausia Rusija tokiu atveju tur tų buvusi neleisti atvykti delegacijai, tačiau kaip informuojama straipsnyje, tokie skrydžiai buvo jau vykdomi. Priešingai nei anksčiau minimam WP portalo straipsnyje, rašo WPROST Negavome laiku lyderiu, tod l jų atsisak me 11, Bogdaną Klichą (lenk. Bogdan Klich) klaususi Valstyb s Apsaugos Ministerija (lenk. Ministerstwo Ochrony Rzadu), kas nul m, kad buvo atsisakyta Rusijos navigatorių, atsak, kad tokias nuosprendis kilo d l Rusijos pagalbos trūkumo. Wprost yra pasakęs, kad pasikreipus į Rusiją su prašymu paskirti navigatorius, per dvi savaites buvo laukiama atsakymo ir galiausiai jo negauta. Tod l, 31 kovo galutinai jų buvo atsisakyta. Klichas prideda dar, kad pilotas Akadijušis Protasiukas (lenk. Arkadiusz Protasiuk) mok jo rusų kalba, tod l taip lengvai buvo buvo atsisakyta Rusijos pagalbos. Straipsnyje Wprost formuojama ir pristatoma kita, papriešinanti Klicho žodžius, versija. Pasak Vyriausiosios Karin s prokuratūros atstovo pulkaunyko Zbignievo Rzepos (lenk. Zbigniew Rzepa), prokuratūra nustat, kad lyderių trūko vien d l iš jusio iš Lenkijos pus s, rusų ignoravimo. Lenkijos Respublikos ambasadorius Wprost yra pasakęs, kad taip pat gird jo apie Rusijos norą pad ti, tačiau Lenkija atisak pagalbos. Nors komentarų po šiuo straipsniu nebedaug, A/Mac. slapyvardžiu pasirašančio komentaras parodo kokią kraštutinę nuomonę gal jo suformuoti straipsnis. Internautas savo komentare pasisako nei už rusus nei už lenkus. Jis iškelia klausimą: Kam reik jo skristi, jei Rusija nedav navigatorių 12 A/Mac. nesupranta, kod l buvo atsisakyta rusakalbio navigatoriaus, ypač tod l, kad skrydis tur jo būti atliktas tokiam klimate ir ant primityvaus oro uosto. Jo požiūriu navigatorius tur jo būti apsaugą užtikrinančiu žmogumi. Savo komentare A/Mac. klausia Jaroslavo 11 Nie dostaliśmy lidera na czas, więc zrezygnowaliśmy. Wprost. Prieiga per internetą: 12 Rosja nie dała lidera, to po jakiego licha oni polecieli. Nie dostaliśmy lidera na czas więc zrezygnowaliśmy. WP, Prieiga per internetą: 15

16 Kačinskio, ar kartais ne konspiravo su rusais, mat kažkada tai jis nor jo būti prezidentu. Pitersonas, kitas komentuojantys šį straipsnį, iškelia klausimą tiems, kurie atsisak lyderio. Jo požiūriu jie tur tų atsisakyti ne tik navigatorių, bet ir pensijų. Žmon s supranta, kokį vaidmenį atlieka aukštesnio rango asmenys, ir kod l uždirba didesnius pinigus nei daugelis Lenkijos piliečių. Lenkai nori žinoti, kad žmon s, kurie priima svarbius sprendimus atliktų juos gerai, kad būtų verti pareigų, kurias atlieka. Galima iškelti išvada, kad komentuojančio požiūriu, už negerai atliktas pareigas, tur tų būti atsisakyta posto ir pensijos. Po straipsniu Tai lenkai atsisak Rusijos navigatorių patalpinti komentarai parodo ryškų visuomen s pasidalijimą šia tema. Kaltinimai adresuojami kaip visada - į politikus. Internautai kritikuoja ne tik Politinę Platformą, bet ir Teis s ir Teisingumo partiją. Hat manymu d l aviakatastrofos kaltas Lechas Kačinskis, jo neapykanta, ir kvailumas 13. Iš kitos pus s atsišaukia Politin s platformos priešininkas Mlody, kurio teigimu, premjeras Donaldas Tuskas (lenk. Donald Tusk) d l neatitinkamo valdymo ir klaidų, prie kurių prileido bus kažkada nubaustas teisiniais aktais. 14 Aiškumo pasigesta ir ~Jo, kuris bando išsiaiškinti, kod l Lechas Kačinskis neprotestavo skristi be navigatoriaus pagalbos. Internauto nustebimas kyla iš to, kad anksčiau prezidentas protestavo prieš teisių nustatymus 15. KENN požiūriu lyderiu atsisakymas buvo Sikorskio žingsnis. Kaip teigia internautas, jis specialiai nutyl jo faktą, kad Rusija nori pad ti 16. Kaip ne būtų keista, Lenkijos žiniasklaidoje pasklido ir tokie internautų komentarai, kuriuose, d l aviakatastrofos buvo kaltinama Rusija. Praeitis, kurioje Rusijos ir Lenkijos santykiai nebuvo itin gerai susiklostę, paliko nuospauda, kurį iki šiol primena tai, kas buvo seniau padaryta. Lenkijos mentalitete įaugusi neapykantą rusams žymiai atsiskleidžia ir komentaruose. Nors, kalbama apie Rusijos pagalbos propozicija, komentuojantys nenustoja kritikuoti rusų. Jų manymu ~Hat Nienawiść i głupota doprowadziła do wypadku To Polacy zrezygnowali z rosyjskiego nawigatora. Prieiga per internetą: ~Młody My Polacy czekamy kiedy Donaldowi Tuskowi i jego druŝynie za to co wyprawiąją będą przedstawione akta oskarŝenia za ich błędy w czasie rządzenia Polską? To Polacy zrezygnowali z rosyjskiego nawigatora. WP. Prieiga per internetą: 15 ~Jo Skoro prezydent skutecznie blokowa ustawy, dlaczego nie protestowa z powodu braku nawigatora? To Polacy zrezygnowali z rosyjskiego nawigatora.wp. Prieiga per internetą: 16 ~KENN Sikorski nie przekazal informacji o tym ze rosjanie daja swojego nawigatora, a wrecz przeciwnie odmowil, co bylo przyczyna katastrofy. WP. To Polacy zrezygnowali z rosyjskiego nawigatora. Prieiga per internetą: 16

17 tai gerai suplanuotas pasik sinimas. Piku komentuoja: Nenorite mūsų navigatoriaus, tai mes jums įrodysime, kad laimingai neatskrisite 17. Narajana požiūriu, rusiškai suprantančių pilotų pasirinkimas buvo klaida. Ji mąsto, kad jeigu pilotai būtų nesupratę Rusijos kontrolierių, l ktuvas nebūtų sudužęs. 18 Kresowiak požiūriu Rusijos navigatoriai tikrai nebūtų pad ję 19. Gera Rusijos valia taip pat netiki komentuojantis vardu cccp, kuris iš kart nustat, kad tai buvo pasik sinimas. 20, o komentuojantis, pasirašantis slapyvardžiu ~ekonom teigia, Milerio komisija išsigalvojo tai, kad Lenkija atsisak navigatorių. 21 Tarp visų manančiųjų, kad kalt s jausmą tur tų prisiimti arba Lenkijos politikai, arba Rusiją, yra ir tokių, kurių požiūriu, kalti yra ne žmon s, o sistema, kurį blogai nustat aukštį ir neatitinkamas oro uostas. 17 ~Piku: Nie chcecie naszego nawigatora to my wam udowodnimy, ze bezpiecznie nie wylodujecie. To Polacy zrezygnowali z rosyjskiego nawigatora. WP. Prieiga per internetą: 18 ~Narajana: Skoro rosjanie podawali ze samolot leci zgodnie z kurš m to chyba piloci rozumieli rosyjski, bo w Kongu Lecheli Dal j i mowienie, ze cos sie stalo b oktos czegos nie zroumial jest po prostu absurdalne, bo moze wlasnie gnyby nie rozumieli, to by sie nie rozbili. To Polacy zrezygnowali z rosyjskiego nawigatora. WP. Prieiga per internetą: 19 ~Kresowian: Ruscy nawigatorzy? Co oni by pomigli? Swoim. Tak To Polacy zrezygnowali z rosyjskiego nawigatora. WP Prieiga per internetą: 20 ~cccp: Ludzie przecie to byl zamach... To Polacy zrezygnowali z rosyjskiego nawigatora. WP. Prieiga per internetą: 21 ~ekonom: Komisja Millera rozne bzdury poustalala To Polacy zrezygnowali z rosyjskiego nawigatora.wp. Prieiga per internetą: 17

18 2. TIESIOGIAI IŠ ĮVYKIO VIETOS: PASIKLYDUSĮ KARŠTA INFORMACIJA 2.1. Pirmoji visuomen s reakcija Rytin s valandos...televiziją, radijo stotis bei internetinius portalus pasiekia žinia apie prezidentinio l ktuvo skrydžio problemas. Dar nepatvirtinus duomenų buvo ilgai tikimasi, kad tai ne katastrofa, o technin s problemos, nesukeliančios gyvybei gresiančio pavojaus. Deja, atsitiko kitaip. Likimas nul m, kad skridęs į 70- ąsias Katin s žudynių min jimo iškilmes prezidentas ir delegacija žuvo katastrofoje. Apie tai praneš visos įmanomos žiniasklaidos priemon s, automatiškai pasikeit programų planas, vedančiųjų apranga ir kas svarbiausia pamin ti nuotaika. Onete perskaitę straipsnį titulu Sudužo prezidentinis l ktuvas. Įvairios žinios iš Smolensko 22 apie prezidentinio l ktuvo JAK 40 katastrofą ir nes kminga nusileidimą ant žemes. Nors informacijos buvo dar ne iki galo patvirtintos, Onet portale pasipyl skaitytojų komentarai. Per kelias valandas katastrofa buvo karštai komentuojama. Visi negal jo patik ti tuo kas atsitiko. Lenkijoms piliečiams kilo klausimai, kod l būtent Lenkija užklupo tokia baisi nelaim. Tomekas iš Varšuvos komentavo: Didelis praradimas, liūdesys. Neįtik tina, kad paliko mus vienas geriausių Lenkijos prezidentų, kartu su žmona ir daugelis nuostabių Lenkijos piliečių. 23 Dauguma žmonių reišk gilias užuojautas artimiesiems ir visai šaliai. Halina67 raš : Liūdesys...užjaučiu visiems žuvusių artimiesiems. Amžina atilsį duok mirusiems Viešpatie 24. Dar nenurimus liūdesiui, neišsiaiškinus katastrofos priežasčių, lenkai prad jo svarstyti apie valstyb s ateitį. Straipsnis privert juos ne tik ged ti ir reikšti užuojautą, bet ir išreikšti savo baimes ir požiūrius apie Lenkijos tolimesnę ateitį. Žmones komentaruose neišsivaizdavo kaip atrodys Lenkijos valdžia be prezidento, 22 Katastrofa Smoleńska. Rozbił się prezydencki samolot. Sprzeczne informacje. Onet. Prieiga per Internetą: 23 ~Tomek warszawa : OGROMNA STRATA ogromna strata Ŝal niedowieŝanie Ŝe odszedł jeden z najlepszych prezydentów Polski wraz z małŝonkom i wielu wybitnych polityków. Katastrofa Smoleńska. Rozbił się prezydencki samolot. Sprzeczne informacje. Onet. Prieiga per Internetą: 24 ~halina67 : Ŝal i smutek Serdecznie współczuję wszystkim Rodzinom. Wieczny odpoczynek racz im dać Panie. Katastrofa Smoleńska. Rozbił się prezydencki samolot. Sprzeczne informacje. Onet. Prieiga per Internetą: 18

19 kuris taip gerai ją vald. Bijo, kaip atrodys šalies situacija artimiausių metų b gyje. Man, kad šis įvykis paliks žymų p dsaką Lenkijos istorijoje. 25 Tragedija paliet net ir tuos, kurie politika nesidom jo visai. Beret savo komentare nustat : Šiandien nesiskaito, kas kokius tur jo požiūrius. Prarado svarbų asmenį 26. Tragedijos akivaizdoje kai kurie lenkai prad jo mąstyti kaip pasijaut tuo momentu tie, kurie per ilgą laiką kritikavo ir šaip si iš amžiną atilsį mirusį prezidentą. Komentuojanti Marta mano ir kartu gaili, kad tik mirtis atvers akis, koks vertingas žmogus ir kiek Lenkijai padar prezidentas. Jos požiūriu, gailesčio pilni komentarai yra tik laikini. Jos manymu pra jus porai m nesių, Lenkijos žiniasklaidoje nestigs komentarų ir pranešimų, kuriuose bus kritikuojami žuvę žmon s. Martos teigimu, Lenkija patirs g da. 27 Savo pasteb jimais pasidalija ir internaut zalamanaaa, kuriuos požiūriu, įvykusią tragediją pasinaudos žmones siekiantis aukšto posto. 28 Wprost internetiniame puslapyje, straipsnyje Smolensko našl s galime taip pat perskaityti kokias pirmas reakcijas patyr artimieji, išgirdę, kad sudužo prezidentinis l ktuvas. Halina Kviatkowska (lenk. Halina Kwiatkowska) interviu su Wprost pasakojo, kad net ir at jus karininkams, kurie atvyko užjausti, vis negal jo suprasti to, kas įvyko. Alina Wojtas apie vyro mirti sužinojo per televiziją, jį, panašiai kaip Kviatkovska dar ilgai negal jo susitaikyti ir priimti minties, kad katastrofoje žuvo jos vyras. 25 ~Casper J : Wielka tragedia i nieoceniona strata dla Polski To jest destabilizacja Polski przez dluŝszy czas. Skala tragedii jest bezprecedensowa. Osoby z takim doświadczeniem elita kraju. Strach się bać co sie moŝe stać przez najbliŝszy rok przynajmniej. śal po ludziach wielka tragedia dla Rodzin. Najszczersze kondolencje... Katastrofa Smoleńska. Rozbił się prezydencki samolot. Sprzeczne informacje. Onet. Prieiga per Internetą: 26 ~Beret : TRAGEDIA Tragedia nie waŝne jakie kto miał poglądy ale straciliśmy dzisiaj waŝne osoby dla kraju Katastrofa Smoleńska. Rozbił się prezydencki samolot. Sprzeczne informacje. Onet. Prieiga per Internetą: 27 ~Marta : NajwyŜsza pora, by zrozumieć jak wielka strata nas dotknęła. Ciśnie mi się na usta tylko to, Ŝe teraz, w obliczu takiej tragedii, wszyscy, którzy wielokrotnie sprzeciwiali się decyzji czy poglądom naszego śp. Prezydenta, teraz mogą czuć ból i Ŝal za to, Ŝe dopiero po śmierci człowieka będą dla niego tolerancyjni i dopiero teraz będą w stanie go docenić. To smutne, Ŝe takie nieszczęście otwiera ludziom oczy... Tylko śmierć czlowieka wyciska ludziom łzy i powoduje, Ŝe z ich ust padają głębokie refleksje. Czy któryś z polityków przeciwnych Lechowi Kaczyńskiemu byłby w stanie podziękować za to co zrobił, w czasie jego Ŝycia? Wątpię. Teraz gdy go nie ma, moŝna liczyć na ciepłe słowa o nim, myślę, Ŝe zbyt poźno...w chwili obecnej nie liczą się poglądy polityczne, ale co będzie po jakimś miesiącu od tego zdarzenia? ZaŜenowanie będzie wówczas moim stałym uczuciem! Katastrofa Smoleńska. Rozbił się prezydencki samolot. Sprzeczne informacje. Onet. Prieiga per Internetą: 28 ~zalamanaaa: <...> pewnie inni zacieraja rece <...> Katastrofa Smoleńska. Rozbił się prezydencki samolot. Sprzeczne informacje. Onet. Prieiga per Internetą: 19

20 Apie savo pirmąją reakciją papasakojo ir Jaroslavas Kačinskis. Kaip rašo Faktas, straipsnyje Kačinskis brolio mirties diena. Mano gyvenimas pasibaig. 29 Kačinskis ne iškart pri m žinia, kad žuvo jo brolis. Telefone išgirdęs Sikorskio balsą apie nelaiminga atsitikimą viena, ką sugeb jo atsakyti buvo tai, kad tai įvyko d l žudančios kitos partijos politikos, mat jie nenupirko naujų l ktuvų. Kačinskis teig nebenor jęs priimti net Tuskou užuojautos. Jis taip pat pasakojo, kad tą momentą pagalvojo tik apie mamą. Šis straipsnis, o tiksliau Kačinskio pasisakymas suk l didelį internautų pasipiktinimą. Savo komentaruose jie užsipuol Jaroslavą. Užuojauta reiškiančių žmonių beveik nebuvo, vos vienam komentare buvo reiškiamas supratimas. Kiti, kiek gal jo sukritikavo vos ne kiekviena sakinį. Jų požiūriu Jaroslavas Kačinski blogai padar kritikuodamas politiką. Internautų manymu, tai jis pats gal jo nupirkti saugesnius l ktuvus. Komentuojantys taip pat kaltina jį už atsitikusią katastrofą. Jų manymu, tokiu būdu jis nor jo būti arčiau valdžios. Kiti v l išsijuokia iš jo pasakymo apie tai, kad gyvenimas be brolio pasibaig. Kandžiai komentuoja, teigdami, kad jeigu būtų miręs, viešai nekomentuotų savo nuomones Skub jimas ir klaidos 10 balandžio - visi lauk transliacijos iš 70 ųjų Katyn s žudynių metinių, tačiau medijas pasiek nerami žinia. Tą dieną dirbęs žurnalistas Jaroslavas Kuzniaris (lenk. Jarosław Kuźniar) praneš, kad prezidentinis l ktuvas skridęs į Smolenską tur jo problemas su nusileidimu 30. Kiek v liau pasklinda baisi žinia - TVN24 televizija praneša, kad prezidentinis l ktuvas JAK-40 sudužo netoli oro uosto. Juo skristi tur jo prezidentas Lechas Kačinskis kartu su žmona ir kitais svarbiais delegatais. Televizija tokia informacija gavo nuo TVN24 esančio ten žurnalisto Jano Mrozo (lenk. Jan Mróz). Jis praneš apie chaosą ir dezinformaciją kurį tuomet vyravo Katyn je. Televizijos studijoje esantis žurnalistas, paskelb šią informaciją tik patvirtinus ją per Užsienio Reikalų Ministeriją, o konkrečiau per Piotra Paškovskį (lenk. Piotr Paszkowski). Jis patvirtino anksčiau pasklidusias informacijas, kad sudužo l ktuvas, užsikūr, tačiau gaisras buvo greitai užgesintas. Studijoje pasklido baim ir galima buvo pasteb ti dezorientaciją. Joje esantys Wojciechas Olejničakas (lenk. Wojciech Olejniczak) tur jo dar viltį, kad skridę į iškilm s žmon s išgyveno. Viltis atsirado turbūt tod l, kad buvo informuojama apie pagalbinių signalus, kurių būvimas ten gal jo reikšti išgyvenusių žmonių gelb jimą ir gabenimą į ligonines. Vilties ugnel įžieb taip pat žurnalistas, kuris su savimi studijoje tur jo oficialų valdžios raštą, kuriame buvo tikslus 29 Kaczyński w dniu śmierci brata. Dla mnie Ŝycie się skończyło. Fakt. Prieiga per Internetą: