iš kultūros istorijos palikimo: laiškai, atsiminimai Mailos Talvio ir Elizos Orzeszkowos literatūrinė draugystė Maila Talvio and Eliza Orzeszkowa Friendship in the Field of Literature Regina KASPEROVIC Vilniaus pedagoginis universitetas T. Ševčenkos g. il. LT-Oilll Vilnius regina.kasperovic, gmail.com Santrauka Straipsnyje nagrinėjami ir plačiai cituojami septyni suomių rašytojos Mailos Talvio laiškai lenkų prozininkei Elizai Orzeszkowai, kuriuos autorė aptiko Lenkijos Mokslų Akademijos Literatūros instituto Elizos Orzeszkovvos archyve. Nors tai asmeninė korespondencija, ji teikia daug informacijos apie dviejų kūrėjų literatūrinius ir kultūrinius ryšius, atskleidžia XIX-XX amžių sandūros kultūrinę dvasią, gyvenimo realijas Lenkijoje, Lietuvoje, Suomijoje. Laiškai liudija Mailos Talvio, jos vyro kalbininko Jooseppio Juliaus Mikkolos norą išpopuliarinti lenkų rašytoją Suomijoje, versti ir publikuoti jos veikalus. Straipsnyje panaudojami ir kiti rašytojų bendravimą liudijantys šaltiniai.. Esminiai žodžiai: laiškai, archyvai, biografika, vertimas, kultūni dialogai. Summary The article includes the results of the investigation work and a lot of quotations taken from the seven letters written by the Finnish writer Maila Talvio to the Polish writer Eliza Orzeszkowa. The author of the article has found the letters in Eliza Orzeszkowa's archive of the Institute of Literature, Polish Science Academy. Although it may seem that the letters are personal, the correspondence provides a lot of information about the literary and cultural links between these two writers, reveal the details of spiritual and everyday life of people in Poland, Lithuania and Finland at the turn of the nineteenth and twentieth centuries. The letters also present the evidence of the efforts of Maila Talvio and her husband and linguist Jooseppi Julius Mikkola to make the Polish writer more popular in Finland by translating and publishing her works. The author of the article also uses some other sources of information reflecting the relationship between the two writers. Key words: letters, archive, biography, translation, culture dialogues. Įdomi, Lietuvoje dar mažai žinoma dviejų žymių rašytojų - suomių Mailos Talvio (1871-1951) ir lenkų Elizos Orzeszkowos (1841-1910) - kultūrinė ir literatūrinė draugystė. Ją liudija pačios moterys, kiti to meto kultūros žmonės, galiausiai tai buvo suomių slavisto Sulo Haltsoneno (1903-1973) vienas tyrinėjimo objektų. Pasirėmęs dviejų moterų laiškais, kita medžiaga, jis išanalizavo Orzeszkowos ryšius su Suomija leidinyje Eliza Orzeszko ja Suomija (Eliza Orzeszkowa ir Suomija, 1968). Varšuvoje, Lenkijos MokslųAkademijos Literatūros instituto archyve, rankraščių skyriuje pavyko rasti septynis 1895-1900 metais vokiečių kalba rašytus Mailos Talvio laiškus Orzcszkovvai, kurie Lietuvoje iki šiol nebuvo žinomi 1. Deja, pačios Orzcszkovvos laiškų Mailai Talvio nepavyko rasti. Straipsnyje siekiama atskleisti laiškų tematiką ir pateikti kitus 1 Suomių tyrėjas Halstoncnas cituoja abiejų rašytojų laiškų ištraukas.
Žmogus ir Žodis 2010 II Iš kultūros istorijos palikimo: laiškai, atsiminimai šaltinius, susijusius su Mailos Talvio ir Orzeszkovvos draugyste. Jame remiamasi minėtuoju Haltsoneno darbu, Mailos Talvio vyro kalbininko Jooseppio Juliaus Mikkolos (1866-1946) atsiminimais, kitų žmonių korespondencija. Kaip žinoma, Orzeszkovva nuo 1890 iki 1896 metų vasarodavo Panemunėje, netoli Gardino, kur ne tik tvarkė dalykinius reikalus, bet ir priiminėjo svečius. 1895 metais j ą aplankė Maila Talvio su vyru. Manoma, kad susitikimas buvo iš anksto suplanuotas. Tai liudija pirmasis Mailos Talvio laiškas Orzeszkovvai, rašytas 1895-ųjų liepos 18 dieną, kuriame ji prašė adresatės susitikimo. Iš laiško aiškėja to susitikimo motyvai. Maila Talvio norėjo plačiau sužinoti apie Orzeszkovvos veiklą, nes vieno suomių žurnalo prašymu rengė apie ją straipsnį ir gavo progą išversti jos kūrinių į suomių kalbą. Nors tai dalykinis laiškas, jame ryškėja didelė pagarba lenkų prozininkei ir susižavėjimas ja: Gerbiama Ponia! Jau seniai trokštu susipažinti su Jumis ir dabar, pasitaikius progai, negaliu neatsispirti Jums neparašiusi. Esu iš Suomijos, jau antrą kartą vasarojų Lietuvoje su savo vyru, Helsinkio universiteto docentu, kuris šiuo metu tyrinėja lietuvių kalbą. Liepos 26 arba 27 dieną pagal naują maršrutą važiuosime per Gardiną į pietus. Žinau, kad Jūs, gerbiama Ponia, vasarą leidžiate netoli Gardino, todėl norėčiau pasiteirauti, ar yra galimybė Jus aplankyti Jūsų namuose. Aš labai norėčiau su Jumis susipažinti, nes ketinu Jūsų kūrinius publikuoti suomių kalba. Taip pat vienas suomių žurnalas, skirtas moterims, paragino mane parašyti straipsnį apie Jūsų veiklą. Jeigu Jūs būtumėte tokia maloni ir leistumėte mums Jus aplankyti liepos 26 arba 27 dieną atsakymą prašau atsiųsti adresu Kaune. Labai pagarbiai Ponia Maila Mikkola 2 Būtent šiuo laišku prasidėjo dviejų moterų draugystė, nes, be abejonės, Orzeszkovva sutiko priimti suomius. Susitikimas įvyko vieną iš prašomų dienų. Tikslios jo datos pagal esamus šaltinius nustatyti nepavyko. Iš kito laiško, rašyto 1895 metų rugsėjo 13 dieną aiškėja, kad suomiai Orzeszkovvos namuose praleido vieną vakarą: Kaip dažnai aš pradėdavau Jums, gerbiama, mylima Ponia, rašyti, Budapešte, Venecijoje, Romoje [...]. Nežinau, 2 Mikkola Maila do Elizy Orzeszkovvej, 18.07.1895. VVarszavva, Archivvum Elizy Orzcszkovvcj sygn. 800, lnslytut Badan Literackich, Polska Akadcmia Nauk. Straipsnyje pateikiami vertimai iš vokiečiu lenki(, suomiu kalbų - straipsnio autorės. kodėl visos kelionės metu negalėdavau pabaigti laiškų. Negalėjau išreikšti padėkos. Ir dar apie Jus labai, labai dažnai galvodavau, kiekvieną dieną mes su vyru apie Jus kalbėdavomės. Tas vakaras, kurį praleidome su Jumis, tapo šviesiu prisiminimu [...]. Priimkite, miela Ponia, mano nuoširdžią padėką už Jūsų draugiškumą kurio mes negalime pamiršti. [...]. Vakar gavome Bene nati", ir mano vyras man jau dalį jos išvertė. [...]. Brandeso knygą apie Lenkiją ir apie įvairias istorijas iš lenkų literatūros nuodugniai išstudijavau. Vėliau parašysiu straipsnį apie Jus. Man labai malonu, kad galiu tiek daug padaryti Lenkijai ją populiarindama Suomijoje. Deja, čia apie ją labai mažai žinoma. Beveik niekas nemoka lenkų kalbos. Aš ją išmoksiu. Po Kalėdų pradėsiu mokytis. Aš sugebėsiu būti tokia stipri, koks dabar yra mano nuoširdus džiaugsmas! Ar galiu tikėtis, kad Jūs, mylima Ponia, prisiminsite mane savo rašto darbuose? Užduodu Jums šį klausimą nes Jūs man buvote tokia draugiška. Tai suteiks man įkvėpimo dirbti [...]. 3 Įdomus šio laiško akcentas - Mikkolos lenkiškai parašyta pabaiga, kurioje išreiškiama pagarba Orzeszkovvai bei pažadas kituose laiškuose daugiau parašyti lenkiškai: Szanovvna Pani! Proszę przyjąč takže moje uprzejme uklony i vvyrazy szacunku i serdeczne dzięki za ten niezapomniany vvieczor w Poniemunie u Paiistvva. Jeszcze będę, ježeli Pani pozvvoli, pisač drugi raz vvięcej po polsku. Z uszanovvaniem Joos. J. Mikkola. 4 Laiškas rašytas Helsinkyje, jau grįžus iš kelionės po Europą. Jaunai suomei didelį įspūdį padarė Orzeszkovvos auginamos gėlės, medžiai ir Nemunas, kurie bus minimi ir kituose jos laiškuose. Vėliau Mikkola užrašė prisiminimus apie Panemunėje praleistą vakarą. Jis pabrėžia Orzeszkovvos atsargumą, kuris buvo nulemtas XIX amžiaus pabaigos politinės situacijos Lietuvoje: Kadangi viešėjome tarp pietų lietuvių, nuvykome prie Gardino, norėdami aplankyti ir pasveikinti garsią lenkų rašytoją Elizą Ožeškovą, kuri vasarojo prie Nemuno ir kurios kelias noveles mes, aš ir žmona, buvome išvertę į suomių kalbą. Truputį nepasitikėdama mus draugiškai priėmė elegantiška, kilmingos išvaizdos ponia. Neilgai trukus tas ledas sutirpo, ir rašytoja spėjo mums pašnibždėti, kad aplink ją knibždėte knibžda žandarų, teisingiau sakant, tvarkingos išvaizdos karininkų. Vis dėlto galėjome ' Mikkola Maila do Elizy Orzeszkovvej 13.09.1895. \Varszawa, Archivvum Elizy Orzeszkovvej sygn. 800, Instytut Badan Litera- ckich, Polska Akadcmia Nauk. * Gerbiama Ponia! Prašau priimti mano mandagius sveikinimus g; ir pagarbos žodžius ir nuoširdžią padėką už nepamirštamą vakarą 5 Jūsų namuose Panemunėje. Kitą kartą, jeigu Ponia leis, daugiau 3 parašysiu lenkiškai. Pagarbiai Joos. J. Mikkola". ^2
Mailos Talvio ir Elizos Orzeszkowos literatūrinė draugystė Maila Talvio and Eliza Orzeszkowa Friendship in the Field of Literature su ja valandėlę pabūti dviese ir šiek tiek pasikalbėti. Netoli Elizos Ožeškovos vilos Oranuose, kurių lietuviškas vardas Varėna, buvo artilerijos poligonas. Jei ligi šiol nebuvome žandarų sąrašuose, tai dabar tikrai pakliuvome įjuos. Eliza Ožeškova turėjo didžiulę patirtį aiškinti painiausias situacijas, ir ji įdėmiai klausėsi mūsų naujienų iš šiaurės kraštų, kuriuose niekada nesilankė. Ji papasakojo, kad visados, kai nusileidžia naktis virš tėvynės, ji su žvake rankoje tamsoje eina nuo vyro prie vyro, nuo moters prie moters šnibždėdama, kad viltis neužgesusi. Kiekvienas, kuris dabar jąmatė, tikėjo, kad taip ir bus. (Talvio, 1994, 336) Šiuo susitikimu prasidėjo kultūrinė ir literatūrinė Mailos Talvio ir Elizos Orzeszkowos draugystė, kurios įrodymas buvo ne vien jų korespondencija, bet ir Suomijoje pasirodžiusi medžiaga apie lenkų rašytoją- Apie tai galima spręsti iš dar vieno Mailos Talvio laiško ištraukos: Žurnalo numeris, kuriame aš turėjau garbę apie Jus parašyti, yra visiškai baigtas. Tik aš jo dar neturiu. Antra mano straipsnio dalis pasirodys to paties žurnalo vėlesniame numeryje po Kalėdų. Tuo mes labai norime Jūsų asmenį padaryti žinomą suomių visuomenėje" 5. Laiško turinys, deja, neatskleidžia, ką apie Orzeszkową spaudoje parašė Maila Talvio. Apie suomių apsilankymą pati Orzeszkovva užsiminė 1895 metų rugsėjo 29 dienos laiške Leopoldui Mėyetui 6 : Turėjau taip pat labai ypatingą vizitą: tikrų suomių porą iš Helsingforso - ponus Mikkola. Jis yra Helsingforso universiteto docentas, ji 23 metų, nežemiškai graži, protinga, pilna žavesio. Skaitė mano romanus švedų ir vokiečių kalbomis. Susidomėjo mano asmenybe ir, vykdami į Veneciją, užvažiavo į Panemunę. Lenkiškai nemoka nė žodžio, prancūziškai tik supranta, gerai moka vokiškai, todėl mūsų pokalbis vyko dviem - prancūzų ir vokiečių - kalbomis. Kartu puikiai praleidome laiką ir tas apsilankymas mums visiems liko kaip žavus prisiminimas. (Orzeszkovva, 1955, 78-79) Iš laiško matyti, kad suomiai buvo susipažinę su Orzeszkowos kūryba, skaitę jos kūrinių švedų ir vokiečių kalbomis. Apie Mikkolų susitikimą su Orzeszkovva žinojo ir Zofija Kriaučiūnienė (1846-1912), žymi XIX amžiaus pabaigos lietuvių kultūros veikėja, su kuria suomiai susipažino Plokščiuose, keletą kartų lankėsi jos namuose, vėliau palaikė glaudžius ryšius. Nemuno krašto aiduose pateikiama Kriaučiūnienės ir 5 Mikkola Maila do Elizy Orzeszkovvej, 18.12.1895. \Vaiszawa, Archivvum Elizy Orzeszkowej sygn.800, Instytut Badan Literackich, Polska Akademia Nauk. 6 Leopold Mėyet (1850-1912) - lenkų teisės teoretikas, literatas, žymus romantizmo epochos tyrėjas. Palaikė glaudžius ryšius su inteligentais, reiškusiais pozityvizmo idėjas, tarp jų ir su Orzeszkovva. Mailos Talvio korespondencija, kurioje keletą kartų minima Orzeszkovvos pavardė. 1895 metų rugpjūčio 5 dieną Kriaučiūnienė teiraujasi, kodėl Maila Talvio laiške plačiau nepapasakojo apie apsilankymą lenkų rašytojos namuose (Nemuno krašto aidai, 1996,169). Tų pačių metų rugsėjo 27 dienos laiške vėl prašoma smulkiau papasakoti apie įvykusį susitikimą(re«pat, 173). Dar vėliau pranešama apie Orzeszkovvos vyro mirtį (Ten pat, 202). Pačios Orzeszkovvos laiškų Mailai Talvio, kaip minėta, nepavyko rasti. Keletas ištraukų aptikta Haltsoneno darbe Eliza Orzeszkowa ir Suomija. Viename jų autorė rašo: Iš pradžių aš kovojau dėl moterų. Dabar to nedarau, nes turiu išspręsti svarbesnių klausimų. Be abejo, parašiau daug knygų: jos sudaro keturiasdešimt tomų, bet didelė jų dalis yra nepakenčiama banalybė. Tik penktadaliu savo darbų esu šiek tiek patenkinta. Kai apie mane rašysite, šito neminėkite. Pirmiausia visiems priminkite, kad labai svarbi mano gyvenimo dalis buvo vilties palaikymas gimtajame krašte, raudona gija per visą amžių besidriekianti meilė Lenkijai. (Haltsonen, 1968, 7) Laiškas liudija moterų abipusį pasitikėjimą, nes Orzeszkovva ryžosi Mailai Talvio atskleisti savo kūrybines nesėkmes. Jos kova už tėvynės laisvę ir negęstanti viltis - tai svarbiausi dalykai, kuriais ji didžiavosi ir kuriuos norėjo pabrėžti suomių skaitytojams. 1895 metų gruodžio 18 dienos Mailos Talvio laiške Orzeszkovvai, be asmeninių temų, gvildenami jos kūrinių vertimų į suomių kalbą klausimai, aptariamas straipsnio apie Orzeszkovva publikavimas. Autorė praneša, kad straipsnis visiškai paruoštas, nors ji jo dar neturinti. Kartu su laišku ji siunčia naująsuomių paveikslų albumą, į kurį pateko ir jaunų suomių rašytojų, poetų kūriniai. Rašoma ir apie jauną lenkų pianistą su kuriuo jie turi progą nuostabiai leisti laiką ir pabendrauti lenkiškai. Artėja Kalėdą šventė. Po kelių dienų mes važiuojame į kaimą. Prieš tai turiu Jums, mylima ponia Eliza Orzeszko, nusiųsti savo linkėjimus. Mano nuoširdus ačiū už Jūsų laišką kurį saugau savo mylimiausiuose prisiminimuose. Jūs rašote taip nuoširdžiai, maloniai, kad aš turiu padėkoti. Jūs jaučiate meilę - tai suteikia man begalinį džiaugsmą [...]. Siunčiu Jums knygutę. Tai vieno vietinio laikraščio Paivalchti" kalėdinis albumas. Ten yra daugybė vaizdų iš šiemetinės paveikslų parodos. Tekstai - jaunų Suomijos poetų ir autorių, šitą galima suprasti iš knygos pavadinimo Nuori Suomi" ( Jauna Suomija"). Iš čia pasirodžiusių poetų prozininkų iškiliausias yra Juhani Aho. Mano nuomone, Canth yra didžiausia Suomijos rašytoja. Ypač daug ji nuveikė dramos srityje.
Žmogus ir Žodis 2010 II iš kultūros istorijos palikimo: laiškai, atsiminimai Žurnalo numeris, kuriame turėjau garbę apie Jus parašyti, visiškai baigtas. Tik aš jo čia dar neturiu. Antra mano straipsnio dalis pasirodys to paties žurnalo vėlesniame numeryje po Kalėdų. Tuo mes labai trokštame Jūsų asmenybę padaryti žinomą suomių visuomenėje. Aš ir mano vyras svajojame apie ilgesnę viešnagę Lenkijoje. Čia, Helsingforse, gyvena jaunas lenkas, vardu Melcor, vietinis muzikos mokytojas. Kaip pianistas ir kompozitorius, jis labai greitai tapo žinomas visame Helsingforse. Vedęs taip pat lenkę. Būtent todėl turime kalbėti lenkiškai. Ketiname su jais užmegzti glaudesnę pažintį ir mokytis lenkų kalbos. Mylima Ponia, norėtume retkarčiais su Jumis maloniai pasikalbėti, išgirsti Jūsų balsą, Jus pamatyti... Laiško autorė aprašo šiaurietišką Helsinkio žiemos kraštovaizdį ir jaudinančius koncerto įspūdžius, kuriuos jaučia galinti geriau perteikti suomiškai: Koncertavo choras Ylioppilaskunnan Laulajat" iš 80-100 jaunų suomių studentų. Mes apsilankėme koncertų salėje. Didelėmis snaigėmis krito pirmasis sniegas, joms krintant važiavo rogės, skambėjo varpeliai. Įėjome į apšviestą salę. Dainininkams labai plojo. Susižavėjimas kildavo po kiekvienos dainos. Skambėjo kompozicijos suomių kalba, vengrų liaudies daina, estų liaudies daina. Ir dar pabaigoje nuaidėjo stipri liaudies daina Heraa Suomi" ( Pabusk, Suomija"), tuomet klausytojai atsistojo ir prapliupo plojimų audra. Sekė daina po dainos, o jau pavargę balsingi dainininkai užtraukė liaudies dainą Mūsų šalis, mūsų šalis, mūsų Tėvynė, skambėk aukštai, tu brangus žodi!". Klausytojai prisijungė dainuodami. Mes lėtai ėjome gatve. Jau nebesnigo. Visur, ant stogų ir medžių, gulėjo baltas sniegas, linksmai skambėjo skubančių rogių varpeliai. Tamsiai mėlyname danguje pakilo didelis šviečiantis mėnulis. Buvo vėlu. Netikėtai vėl pasigirdo stiprėjantis garsas. Dainininkai ilga eile traukė iš koncertų salės. Su mėlynai balta vėliava priekyje jie dainuodami žingsniavo į studentų bendrabutį, kad visi kartu praleistų naktį... Šitie balsai nakties tyloje, iškritus pirmajam sniegui, šviečiant mėnuliui! - ant studentų bendrabučio laiptų stovėdami grupėmis aplinkui dainavo studentai ir klausytojai. [...]. Atsiprašau, kad užsimiršau. - Aš ką tik nusifotografavau, kad nusiųsčiau Jums savo nuotrauką. Bet, kaip visada, ji išėjo labai blogai... Likite sveika, mylima, gerbiama Ponia Eliza Orzeszko. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju už Jūsų laišką! Ir aš, ir mano vyras siunčiame Jums ir Jūsų sutuoktiniui tūkstančius sveikinimų, taip pat linkime linksmų Kalėdų. Nepamirškite mūsų MailaMikkola 18/12 1895 7 7 Mikkola Maila do Elizy Orzeszkowcj, 18.12.1895. VVarszavva, Archivvum Elizy Orzcszkovvcj sygn.800, Instytut Badau Litcrackich, I'olska Akadcmia Nauk. Kitas laiškas Orzeszkovvai parašytas 1896 metų sausio 29 dieną. Maila Talvio išreiškia norą versti kokį nors jos kūrinį: Aš su malonumu išversčiau į suomių kalbą keletą Jūsų puslapių - mažą novelę arba ką nors panašaus. Kadangi kitame Uusia lehtia" numeryje rašysiu straipsnio tęsinį apie Jus, mielai norėčiau pridėti ką nors trumpo. Bet kaip tik nežinau, ką geriausio galėčiau išsirinkti, ir šiuo klausimu norėčiau paprašyti jūsų pagalbos". Be to, ji sako ketinanti tęsti straipsnį apie lenkų rašytoją, kuris turi pasirodyti tų pačių metų kovo mėnesį. Laiško pabaigoje išsakomi šilti jausmai adresatei, šmėsteli būdinga suomiško gyvenimo realija: Mes gyvename gerai. Dienos jau ilgesnės ir maloniai šviečia saulė. Stropiai slidinėjame [...]. Tai lengvas, grakštus, nuoširdus dalykas, būtų gražu su Jumis paslidinėti sniego laukais" 8. Praėjus daugiau nei dviems metams Maila Talvio vėl rašo Orzeszkovvai. 1897 metais per vieną mėnesį (kovo 9 ir 22 dienomis) ji išsiuntė du laiškus. Jų turinys literatūriniu požiūriu ne toks aktualus, kaip ankstesnių. Pirmame laiške iš Sankt-Peterburgo ji siunčia savo nuotrauką ir informuoja, kad jau apie devynis mėnesius su vyru gyvena užsienyje. Laiške daug šiltų prisiminimų apie Nemuną, gražiais žodžiais eilinį kartą apgailestaujama, kad jie negali susitikti. Siūloma Orzeszkovvai atvykti į Suomiją. Ypač graudus ir pilnas liūdesio kovo 22 dienos Mailos Talvio laiškas. 1896 metais mirė Orzeszkovvos vyras advokatas Stanislawas Nahorskis (1826-1896), už kurio ji buvo ištekėjusi 1894-aisiais. Tai antroji rašytojos santuoka. Maila Talvio išreiškia užuojautą Orzeszkovvai. Kartu prisimena susitikimą su Nahorskiu Panemunėje. Ji tikina žinanti, kokie artimi gali būti vyras ir moteris, tačiau Eliza negalinti palūžti, nes yra reikalinga savo tautos žmonėms: Mylima, mylima, Ponia Eliza Orzeszkovva-Nahorska! Jau išsigandau, kad gavau laišką su juodais rėmeliais. Jūsų rašyseną atpažinau iš karto ir nekantriai atplėšiau laišką. Ak, jaučiuosi tokia nelaiminga, tokia nelaiminga, kad tą valandą manęs nebuvo šalia. Reiškiu Jums mano gilią užuojautą ir labai didelę meilę. Norėčiau Jus aplankyti, su meile prie Jūsų prisiglausčiau, bučiuočiau Jūsų rankas ir kartu su Jumis verkčiau. Kiek aš čia jaučiuosi vieniša, tiek apie Jus galvoju. Tūkstantį kartų savęs klausiu: ar tai tikra, ar tai įmanoma? Nuolat prieš akis iškyla saulėta diena Jūsų sode, kur gražus, be galo simpatiškas pagyvenęs vyras man padovanojo puokštę Jūsų gėlių [...]. Jūs esate teisi, Madam, kaip arti Jūsų buvo Jūsų vyras. Bet galbūt Jūs nežinote, kad Jusųbiografijąaš perskaičiau ir ją ~ ~ 0 \ Mikkola Maila do Elizy Orzeszkowej, 26.01.1896. Warszawa 5 8 Archivvum Elizy Orzeszkovvcj sygn.800, Instytut Badaii Litera- ^ ckich, Polska Akadcmia Nauk. 2? <N
Mailos Talvio ir Elizos Orzeszkowos literatūrinė draugystė Maila Talvio and Eliza Orzeszkowa Friendship in the Field of Literature supratau iš Piotro Chmielovskio Bene Nati". Ir pati jau iš tam tikros patirties žinau, kokie artimi gali tapti vyras ir žmona. Jūs esate būtina kaip oras ir šviesa žmonėms, Jūs esate reikalinga... Man būtinai reikia su Jumis susitikti, aš negaliu pati sau paaiškinti, kodėl. Dabar dar labiau negu anksčiau. Aš turiu tiek daug Jums papasakoti...! Nuoširdžiai dėkoju Jums, gerbiama Ponia, už jūsų laiškus - kurių, deja, negavau. Tas paskutinis laiškas buvo pirmas po labai ilgo laiko, beveik metų. Būkite tokia gera, atsiųskite savo nuotrauką, užrašiusi joje keletą žodžių savo ranka. Norėsiu ją įsirėminti ir pasidėti ant savo rašomojo stalo. Dėkoju Jums už Jūsų pažadėtą seserišką meilę. Sugebėsiu įvertinti Jūsų dovaną. Ir dar, droga Pani, atsiprašau, kad prašau tausoti savo sveikatą. [...] jūs reikalinga savo draugams - ir dar daugiau: Jūsų Tėvynei reikia Jūsų. Jūs sakote, kad aš nesveikai atrodau, nors nesergu. Turėjau labai daug darbo ir daug keliavau - tai vargina, kad ir kaip būtų įdomu. Vasarą buvome Pomeranijoje ir Rytų Prūsijoje, tarp kašubų - slavų tautos, kurios kalba labai artima lenkų kalbai. Ten gyvenimas buvo labai sunkus - mums iš tikrųjų trūko patogumų. Bet mano vyrui labai pasisekė - jis surinko įdomios medžiagos. Jis siunčia pagarbius linkėjimus ir užuojautą dėl Jūsų didžiulio sielvarto. Džiaugsiuosi kiekvienu Jūsų, szanowna i droga Pani, man parašytu žodžiu. Dėkoju už juos ir juos labai myliu. Labai pagarbiai Jūsų Maila 9 Tarp rašytojų užsimezgęs ryšys laiške įvardijamas kaip seseriška meilė. Be to, jame atsiskleidžia ir Mikkolų gyvenimo faktai, mokslinė Mikkolos veikla: vasarąjie praleido Pameranijoje ir Rytų Prūsijoje, kur Mikkola rinko kašubų tarmės medžiagą. Žinoma, kad Orzeszkovva beveik po dvejų metų pertraukos, 1899 metų spalio 6 dieną, rašė Mailai Talvio į Suomiją ir pranešė, kad negalės atvykti į svečius, nors labai norėtų papasakoti apie savo gyvenimą ir išklausyti suomių rūpesčių jų aplinkoje. Šio laiško tikslas - noras sužinoti apie suomių žurnalą Nykyaika (Dabartis), kuriame ji viliasi paskelbti savo novelės vertimą. Mailos Talvio atsakymas išsiųstas 1900 metų sausio 10 dieną. Ji praneša, kad tas leidinys negalės išspausdinti novelės, ir siūlo kitą žurnalą Valvoja (Prievaizdas). Tai buvo paskutinis žinomas Mailos Talvio laiškas Orzeszkovvai: Kochana pani Orzeszkovva! Negalėjau Jums anksčiau parašyti, kadangi iki paskutinės minutės laukiau, norėdama Jums parašyti, kaip seksis su Nykyaika". Dabar jau žinau: žurnalas visai negali pasirodyti. Redakcijoje turi įvykti įvairių permainų, dabartinis vyriausiasis redaktorius turi išvykti iš Helsingforso, taip pat norima pasinaudoti kita spaustuve. Vis dėlto dabartinė administracija siekia, kad toks gana mažas leidinys, kiek tai įmanoma, būtų leidžiamas. Taigi joks naujas laikraštis ir žurnalas neduos leidimo spausdinti, taip pat jau seniai negirdėti apie jokius pokyčius redakcijoje. Taip čia dabar klostosi reikalai. Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų, gerbiama Ponia Orzeszkovva, mielą laišką. Jūsų užuojauta mums, suomiams, yra brangi ir skleidžia meilę. Norėčiau su Jumis asmeniškai susitikti, su Jumis pasikalbėti ir mokytis iš Jūsų. Tūkstantį kartų žadėjote mus aplankyti! Galbūt būtų geriausia, jei galėtumėte atvykti gegužę arba rugsėjo pradžioje. Vasarą gyvenimas Helsingforse beveik miręs: žmonės gyvena užmiestyje, mokyklose ir universitetuose atostogaujama, o į Helsingforsą vasarą atsigaivinti ir pasimaudyti atvyksta rusai. Helsingforsas yra mūsų kultūrinio gyvenimo centras. Savo darbus švediškai Helsingforse Jūs jau anksčiau paskelbėte. Iki šiol netikiu, kad yra žinomos Jūsų novelės, kurios dar neišverstos į suomių kalbą. Deja, visos tos naujos nelaimingos aplinkybės suteikė man tiek daug darbo, kad aš neradau laiko pasimokyti lenkų kalbos. Bet padedant vyrui galėjau šį tą išversti iš Jūsų novelių žurnalui Valvoja". Dabar maloniai prašau Jūsų leisti parašyti apie tai leidiniui Valvoja". Tai mūsų geriausias ir didžiausias žurnalas, leidžiamas suomių kalba, jis pasirodo Helsingforse ir pakankamai gerai platinamas. Tikriausiai Jūs neprieštarausite, jei duotąpažadą leidiniui Nykyaika" pakeisčiau į Valvoja". Daugiau visiškai nieko naujo neturi atsitikti. Tik prašau, kad Jūs būtumėte tokia draugiška ir praneštumėte, kokias trumpas noveles norėtumėte mums pasiūlyti. Mes esame dideli patriotai ir ilgimės, ypač dabar, iš demokratinės partijos patriotinių veiksmų ir minčių. Kai žinosiu novelės, kurią norėsite maloniai pasiūlyti, pavadinimą galėsiu užsakyti knygą. Daug ką norėčiau Jums papasakoti, daug kas mus slegia ir kamuoja, ir Jūs tai labai gerai suprantate. [...]. Mylima Ponia, nepamirškite, kad mes nekantriai laukiame Jūsų apsilankymo. Dar kartą dėkoju Jums už Jūsų taip lauktą laišką ir perduodu geriausius linkėjimus nuo mano vyro. 10 Kaip žadėta paskutiniame laiške, Maila Talvio pasirūpino, kad novelės vertimas būtų išspausdintas. Lenkijoje rasti šaltiniai rodo, kad 1902 metais leidinyje Valvoja pasirodė Orzeszkovvos novelė Rėtis". Nagrinėjant lenkų rašytojos kūrybos vertimus į suomių kalbą, pastebėtinas faktas, kad Mailos Talvio pasirašytus vertimus užrašė ir gal nemenka dalim atliko jos vyras Mikkola. Straipsnio Przez salon do Finlandii. Jooseppi Julius Mikkola i Maila Talvio a Polska" ( Per saloną į Suomiją. Jooseppi Julius Mikkola ir Maila Talvio bei Lenkija") autorė Kristina Manovska pažymi, kad suomių archyve ' Mikkola Maila do Elizy Orzeszkovvej, 26.03.1896. Vvarszavva, Archivvum Elizy Orzeszkovvej sygn. 800, Instytut Badan Literackich, Polska Akademia Nauk. 10 Mikkola Maila do Elizy Orzeszkovvej, 1900.01.10. Archivvum Elizy Orzeszkovvej sygn. 800, Instytut Badan Litcrackich, Polska Akademia Nauk.
Žmogus ir Žodis 2010 II \š kultūros istorijos palikimo: laiškai, atsiminimai rastas rankraščio fragmentas, patvirtinantis Jooseppio Mikkolos rašyseną (Manovska, 1994). Nors daugiau neaptikta Orzeszkowos ir Mikkolų laiškų, jų santykiai ir toliau liko draugiški. Apie tai galima spręsti iš 1904 metų lenkų rašytojos laiško žymiam kalbininkui profesoriui Janui Niecislawui Ignacy Baudouinui de Courtenay (1845-1929), kuriame prašoma pateikti Mikkolai pasirašyti jai labai svarbų raštą dėl Nobelio premijos skyrimo. Laiške Orzeszkowa visiškai įsitikinusi, kad Helsinkio universiteto profesorius neatsisakys jo pasirašyti (Orzeszkowa, 1976, 68). Tais pačiais metais ji gavo laišką su atsakymu, kad Mikkola jį pasirašė (Orzeszkowa, 1976,70). Tai dar karą įrodo, kad suomių profesorius iš tiesų labai vertino Orzeszkovvą. Svarbus ir tas faktas, kad mirus Orzeszkovvai Maila Talvio parašė nekrologą, kuriame pripažino ją geriausia lenkų rašytoja. Iš šios trumpos laiškų ir kitų šaltinių apžvalgos galima daryti išvadą, kad Mailos Talvio ir Elizos Orzeszkovvos korespondencijoje svarbiausia yra literatūrinė ir kultūrinė tematika, bet juose esama ir asmeniškesnių temų. Susidomėjimas lenkų literatūra Suomijoje kilo iš tautinio atgimimo dvasios, iš panašios abiejų šalių politinės padėties. O į suomių kalbą išversta Orzeszkovvos novelė Rėtis" - tai pirmasis Mikkolų žingsnis populiarinant jos kūrybą suomių kalba. Literatūra Haltsonen S., 1968, Eliza Orzeszkoja Suomi. Eripainos Kirjaillisuudentutkijain Seuran Vuosikirja 23, Forssa. Nemuno krašto aidai: laiškai Mailai ir Josepiui Mikoloms, sud. S. Skrodenis. Vilnius: Džiugas, 1996. Manowska K., 1994, Przez salon do Finlandii: Jooseppi Julius Mikkola i Maila Talvio a Polska. - Tytul. Pismo literacko-artystyczne 4 (12), 191-195. Mikkola Maila, 1895, Listy. Warszawa, Archiwum Elizy Mikkola Maila, 1896, List. Warszawa, Archiwum Elizy Mikkola Maila, 1897, Listy. Warszawa, Archiwum Elizy Mikkola Maila, 1900, List. Warszawa, Archiwum Elizy Orzeszkowa E., 1955, Listy zebrane 2. Do Leopoldą Meleta, do druku przygotowal i komentarzem opatrzyl E. Jankowski. Wroclaw, Zaklad Imienia Ossolinskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk. Orzeszkowa E., 1976, Listy zebrane 8. Do literatow i ludzi nauki Ludwika Jenikego, Jana Baudouina de Courtenay, Piotra Chmielowskiego, Adama Wislickiego, Stanislawa Krzeminskiego, Lucjana Rydla, Antoniego Wodzinskiego, Matyli IVolskiej, Henryka Sienkiewicza i innych, do druku przygotowal i komentarzem opatrzyl E. Jankowski. Wroclaw, Zaklad Imienia Ossolinskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk. Talvio M., 1994, Dvi meilės, iš suomių k. vertė S. Skrodenis. - Raštai. Vilnius, Vaga.