SAPIEGŲ RŪMŲ ANSAMBLIO VILNIAUS ANTAKALNYJE STRUKTŪRA INVENTORIUOSE IR 2010 m.

Acta Academiae Artium Vilnensis / 57 2010 SAPIEGŲ RŪMŲ ANSAMBLIO VILNIAUS ANTAKALNYJE STRUKTŪRA INVENTORIUOSE IR 2010 m. Evaldas Purlys UAB Projektavimo ir restauravimo institutas Universiteto g. 4, Vilnius evaldas@pri.lt Sapiegų rūmų ir parko ansamblis Vilniuje vienintelis baroko laikotarpio rūmų ir parko ansamblis, išlaikęs didžiąją dalį ansamblio architektūros komponentų, nedaug vėlesniais statiniais pažeistą rūmų kiemo ir parko teritoriją. Mūsų dienas pasiekė didžioji dalis svarbiausių šio ansamblio komponentų parką ir rūmų kiemą ribojusios sienos ar jų liekanos, abeji vartai ansamblio kompozicijos išilginėje ašyje (tarp Antakalnio gatvės ir rūmų pagrindinio portalo), dar įžiūrimas parko išplanavimas. Į rūmų kiemą buvo įvažiuojama per iki šiol tebestovinčius vartus iš Leono Sapiegos gatvės. Su rūmais susiję fragmentai iš visų inventorių publikuoti 2009 m. originalo ir lietuvių kalbomis 1, atkurti ir grafiškai pavaizduoti inventorių sudarytojų maršrutai rūmuose. Dabar publikuojami anksčiau neskelbti kitų ansamblio statinių architektūrą apibūdinantys fra gmentai iš tų pačių Sapiegų rūmų ir parko ansamblio inventorių. Kartu bandoma pažiūrėti į ansamblį ir jo statinius šiandien, palyginti šiandien matomą vaizdą su tuo, ką užfiksavo inventorių sudarytojai. Per 200 metų po Sapiegų pasitraukimo iš Antakalnio pasikeitė parko želdinių architektūra, nugriauti ūkinio kiemo pastatai, dalis parko sienų, tačiau labiausiai pasikeitė ansamblio apylinkės miškus pakeitė užstatyti kvartalai, vizualinį, kompozicinį parko ryšį su bažnyčia nutraukė XIX a. pabaigoje pastatytas ligoninės pastatas. Čia publikuojami ansamblio statinių aprašymai 1718 m., 1795 m., 1808 m. ir 1829 m. inventoriuose, 1795 m. rugsėjo 8 d. išlaidų po rusų kariuomenės dalinio stovėjimo Sapiegų rūmuose Kosciuškos sukilimo metu ataskaitoje ir anotacijoje apie rusų karių padarytą žalą 2 iliustruoja išlikusių statinių architektūros ir dekoro pasikeitimus, nusako išnykusius ansamblio elementus. Įv ykiai ir statybos Sapiegų ansamblyje XVIII XIX a. Sapiegų rūmų ir parko ansamblis intensyviausiai buvo statomas 1689 1692 m. Kazimiero Jono Sapiegos (1642 1 Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, Sapiegų rūmų Antakalnyje inventoriai, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2009, t. 55: Lietuvos dvarai: Kultūros paveldo tyrinėjimai, sudarė Algė Andriulytė, Rasa Butvilaitė, p. 233 263. 2 Adnotacya poczynionych przez Woysko Rossyiskie Czasu Rewolucyi, y Konsystencyi 140 Osob Żolnierzy w Pałacu Antokolskim Szkód, in: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau VUB RS), f. 4, A-1327, l. 1. 239

02f 25 02a 01 11 02e 03a 03a 03a 03b 08 02c 18 07 03a 10 02d 1. G. Fürstenhofo Vilniaus miesto 1737 m. plano fragmentas su Sapiegų rūmų ir parko statiniais 1720) pastangomis. Šalia, šiaurinėje parko pusėje tas pats Sapiega 1691 m. fundavo trinitorių vienuolyną su Viešpaties Jėzaus bažnyčia. Abu ansamblius jungė tamprūs funkciniai ir kompoziciniai ryšiai. Rūmai Antakalnyje Sapiegų giminei priklausė visą XVIII šimtmetį. Visą šį laiką rūmai prižiūrimi, tačiau, atrodo, ne visada intensyviai naudojami. Iki galo užbaigti Sapiegų ansamblį Antakalnyje sutrukdė intensyvi Sapiegų politinė veikla, nesėkmingai pasibaigę vidaus karo veiksmai, padidėjęs dėmesys kitoms valdoms. Pirma, intensyvios Sapiegų veiklos valstybėje padiktuota pauzė rūmų ir kitų ansamblio statinių statybose padaryta dar 1692 m. Kelis kartus atidėjus, Abiejų Tautų Respublikos seimas turėjo susirinkti Gardine. Kazimieras Jonas ir Benediktas Sapiegos, būdami valstybės politinių įvykių centre, ėmė intensyviai ruoštis pusmetį iki seimo. Seimas vyko 1692 m. gruodžio 31 d. 1693 m. vasario 11 d. Iš Vilniaus į Gardiną perkelta didžioji dalis amatininkų. Sapiegų rūmuose Gardine, kaip ir rūmuose Vilniuje, dirbo Pietro Perti, Michelangello Palloni ir, atrodo, Giovanni Battista Frediani. Gardine dirbta 02a 05 19? 04 02b 17 16 15 20 16 16 28 dieną ir naktį, dėl to sutriko Vilniaus Antakalnio rūmų ansamblio statybų ritmas 3. Ką tik pastatyti, dar iki galo neįrengti rūmai greitai tampa vidaus politinio gyvenimo liudininku. 1693 m. kilus konfliktui su Vilniaus vyskupu Konstantinu Kazimieru Bžostovskiu dėl kariuomenės dislokavimo bažnytiniuose dvaruose, vyskupas 1694 m. katedroje viešai atskyrė Kazimierą Joną Sapiegą nuo Bažnyčios, prakeikė, po to uždarė kelias bažnyčias, pasiuntė tikinčiuosius triukšmauti prie Sapiegų rūmų. Atsakydamas į tokį vyskupo žingsnį Kazimieras Jonas Sapiega 1694 m. kovo 18 d. savo šalininkams rūmuose surengė puotą, kurios metu aidėjo muzika ir griaudėjo patrankos 4. Byla tapo politine, įtampa didėjo. Tais pačiais 1694 m. didžiausio Kazimiero Jono Sapiegos konflikto su vyskupu Bžostovskiu metais padėtas kertinis akmuo dar 1691 m. sumanytam trinitorių vienuolyno ir bažnyčios ansambliui 5. Konfliktas tarp Sapiegų ir jų priešininkų peraugo į karinius susirėmimus. Pralaimėjimas prie Valkininkų 1700 m. privertė Sapiegas trauktis iš Lietuvos. Rūmus nusiaubė bajorai respublikonai. Po Valkininkų mūšio į daboklę įsiveržę bajorai išvilko ir užkapojo nelaisvėn patekusį Sapiegų kariuomenei vadovavusį Kazimiero Jono Sapiegos sūnų Mykolą Sapiegą 6, į Antakalnio rūmus įsiveržę bajorai į smulkius gabaliukus sukapojo rūmuose buvusius paveikslus, ypač Sapiegų giminės pirmtakų atvaizdus 7. 3 Piotr Jamski, Pałace niedoszłego króla. Artystyczne przygotowania Kazimierza Jana Sapiehy do Sejmu grodzieńskiego w roku 1693, in: Studia nad sztuką renesansu i baroku, t. 4, sąs. 1: Fundator i dzieło w sztuce nowożytnej, red. Jerzy Lileyko, Irena Rolska-Boruch, Lublin, 2005, p. 73. 4 Saulius Stoma, Sapiegų rūmai ir parkas, in: Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 469. 5 Adomas Honoris Kirkoras, Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius: Mintis, 1991, p. 150. 6 Adolfas Šapoka, Lietuvos istorija, 1936, Kaunas, p. 377. 7 Rūta Janonienė, Sapiegų rūmų interjero architektūra ir dekoras pagal istorinių šaltinių ir natūros tyrimus: Baigiamoji ataskaita, d. 5: Sapiegų rūmų architektūros ir interjero dekoro menotyrinė analizė, p. 5, in: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. 240

Negana vidaus karo, Lietuvoje įsisiautėjo maras, švedų, rusų, saksų kariuomenės. Dėmesys rūmams Antakalnyje išblėso. Patalpos trečiajame ir ketvirtajame rūmų aukštuose taip ir liko neužbaigtos (pirmos žinios apie įrengtas trečiojo aukšto patalpas pasirodo 1829 m. inventoriuje). Amnestuotas, į Lietuvą Kazimieras Jonas Sapiega sugrįžo tik 1711 m. Gyvenimo rūmuose intensyvumas reiškė dėmesį visam rūmų ir parko ansambliui. Žinių apie nuolatinį gyvenimą rūmuose ir rūmų ar kitų statinių remontus, statybas nedaug. Abejoti gyvenimo rūmuose intensyvumu po 1711 m. skatina rūmų trečiojo ir ketvirtojo aukštų būklės aprašymai 1718 m., 1795 m., ir 1808 m. inventoriuose, rūmų išnuomavimas Sofijai Jablonskai 1718 m. Ir vis tik yra nemažai požymių, kad rūmai po Kazimiero Jono Sapiegos sugrįžimo keliasdešimt metų vėl dalyvavo XVIII a. gyvenimo įvykiuose. Remontus, taip pat ir gyvenimą rūmuose liudija nemažų XVIII a. vykusių remontų pėdsakai natūroje, užuominos apie neužbaigtus rūmų kambarių dekoravimo darbus 1795 m. inventoriuje. Apie gyvenimą rūmuose liudija kartas nuo karto istoriniuose šaltiniuose užfiksuojamos žinios apie bažnytines iškilmes greta stovinčioje trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje ir Sapiegų parke. Sapiegos būdavo šių iškilmių rėmėjai ar iniciatoriai. 1716 m. Sapiegų rezidencijoje Antakalnyje užfiksuotos svarbios, ilgam amžininkų atminty įstrigusios iškilmės. 1716 birželio 7 d., po daugiadienių maldų, naktinio budėjimo ir giesmių prie Sapiegų parke pastatytos Kristaus Nazariečio skulptūros, ryte ši skulptūra atlydėta į trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčią ir įkelta į didįjį altorių. Šių iškilmių įspūdingumas dar ilgai spindėjo žmonių atmintyje. Piotras Jamskis cituoja net po keliolikos metų su susižavėjimu apie šį įvykį rašiusį vieną iš trinitorių: Parkas tuo tikslu buvo papuoštas vėliavomis, herbais, užrašais, įspūdingai iliuminuotas. Visą naktį parke buvo giedamos giesmės, grojo muzika, anksti ryte, šv. Trejybės dieną parke susirinko visi Vilniaus dvasininkai, LDK Vyriausiasis tribunolas, Magistratas, brolijos ir cechai su vėliavomis, kariuomenė, magnatai ir aukšti pareigūnai, net iš tolimiausių Lietuvos pakraščių į tas iškilmes suplūdo minios žmonių. [...] Tuoj už neštuvų (su Kristaus Nazariečio figūra) ėjo Sapiegos su Jonu Kazimieru Sapiega priekyje, kuris ėjo su žmona Sibile Antanina [...]. Toliau žengė Radvilos, Oginskiai, Pacai, Valavičiai, Tiškevičiai, Bžostovskiai ir atstovai kitų magnatų giminių. Procesiją užbaigė LDK husarai ir artilerija. Aidėjo muzika ir giesmės, varpų garsai, patrankų ir šautuvų šūviai [...]. Po šventinių iškilmingų pamaldų pas fundatorių surengta puiki puota. Kadangi buvo pakviesti kone visi dalyvavę, vieni pietavo rūmuose, kiti, pirmiausiai vienuoliai vienuolyne, o visiems kitiems buvo sustatyti nesuskaičiuojami stalai parke. 8 Iškilmes aktyviai rėmė Kazimieras Jonas Sapiega. 1718 m., dar esant gyvam Kazimierui Jonui Sapiegai, rūmai laikinai išnuomoti Zofijai Jablonskai, Mozūrijos pastalininkio žmonai. Nežinia, ką ši ponia nuveikė rūmuose mums dabar svarbu, kad sudarant nuomos sutartį buvo sudarytas seniausias žinomas Sapiegų rūmų ir parko statinių inventorius. Po Kazimiero Jono Sapiegos mirties 1720 m. Antakalnio rezidenciją perėmė jo sūnus kunigaikštis, LDK maršalka Aleksandras Paulius Sapiega, miręs 1734 m. Nors neliko duomenų apie jo darbus tėvo statytoje rezidencijoje, dėmesį Antakalnio rezidencijai liudija jo palaidojimas Trinitorių bažnyčios požemiuose. Pagal ano meto LDK didikų laidotuvių tradicijas, didiko laidotuves turėjo lydėti prabangios, kelias dienas trunkančios laidotuvių iškilmės dvasininkų, giminaičių, politinių šalininkų, bičiulių procesija, mišios ir varpų skambėjimas, vaišės rūmuose... 1744 m. trinitorių 8 Piotr Jamski, Kilka kart z historii Parku Sapiežinskiego na Antokolu w Wilnie, pranešimas, skaitytas 2006 m. spalį Vilniuje vykusioje mokslinėje konferencijoje Iškilmės ir kasdienybė Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje ir jos kontekstuose (pranešimo tekstas autoriaus rinkiniuose). 241

Viešpaties Jėzaus bažnyčioje į sieną įkomponuotas labai meniškas, brandaus rokoko stiliaus marmurinis Aleksandro Pauliaus Sapiegos paminklas. Paminklo šventinimas taip pat negalėjo apsieiti be iškilmių bažnyčioje ir Sapiegų rūmuose. XVIII a. viduryje rūmai Antakalnyje per vedybas su giminaite, Kazimiero Jono Sapiegos dukterimi Ko tryna Liudvika atiteko Aleksandro Pauliaus Sapiegos sūnui Mykolui Antanui Sapiegai (1711 1760). Gana įtaigiai gyvenseną rūmuose XVIII a. viduryje iliustruoja Rūtos Janonienės iš Mykolo Antano Sapiegos 1746 1748 m. ūkinio pobūdžio užrašų paminėti prabangūs namų apyvokos daiktai, drabužiai panašu, kad Sapiegos gyvendavo ne tik rūmuose Varšuvoje ar dvaruose Gardine, Čerlionoje, Slanime, bet ir rūmuose Vilniaus Antakalnyje 9. Dar daugiau, atrodo, buvo tęsiami rūmų interjerų dekoravimo darbai. 1756 m. vyko dar vienos didelės iš istorinių šaltinių žinomos iškilmės. Šventovei suteiktas Šventos Trejybės ir Švenčiausiojo Atpirkėjo titulas 10. Neturime šių iškilmių aprašymų, tikėtina, kad jos vyko pagal panašų scenarijų kaip ir liudininkų aprašytos 1716 m. iškilmės. 1759 m. iškilmių ir fejerverkų Sapiegų rūmų parke įspūdingumą liudija tam skirtos sumos 11. 1766 m. šventės organizatoriai į procesiją sukvietė kone visą miestą. Puošniai, su barokiniu teatrališkumu surengtos iškilmės pagerbė tiek Jėzų Nazarietį, tiek fundatorių giminę 12. LDK kancleriui Aleksandrui Mykolui Sapiegai valdant rūmus Antakalnyje svarbiausios Sapiegų rezidencijos persikelia į Debrečiną ir Ružanus. Dėmesys rūmams ilgam nutūko. 1786 m. kalbėdamas su Liudvika Byševska Antakalnio jurizdikos valdytojas pasakė, kad šeiminkas rūmuose nesilankė jau 20 metų. Kunigaikštis Byševskos paprašė duoti jam įdėjų dėl tų rūmų, kuriuos jis jau pamiršęs 13. Po Byševskos apsilankymo 9 Žr. Rūtos Janonienės straipsnį šiame leidinyje. 10 Piotr Jamski, Kilka kart.., p. 6. 11 Ibid. 12 Ibid., p. 7. 13 Liudvika Byševska, 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis, Vilbūta nemažo sujudimo: pasamdytas naujas sodininkas, suremontuoti fontanai, oranžerija, pastatytas kavos namelis (kafenhauzas), įrengti stikliniai šiltnamiai. Atrodo, remontuojami ir rūmai. Bent dviejų 1993 m. architektūrinių ir polichrominių tyrimų metu surastas rūmų kambarių dekoras skirtinas XVIII a. pabaigai. 1794 m. Rusijos imperijai ir Prūsijai okupavus Abiejų Tautų Respubliką prasidėjo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Vilniuje įsitvirtinusios rusų kariuomenės 140 kareivių dalinys įsikūrė Sapiegų rūmuose Antakalnyje. Pasitraukus kareiviams rasti nuniokoti rūmai, apgriauti ūkiniai pastatai, iškirstas miškas ir pan. 1797 m. Pranciškus ir Pelagėja (Potocka) Sapiegos paveldėtus iš LDK kanclerio Aleksandro Mykolo Sapiegos rūmus pardavė Juozui ir Liudvikai (Potockai) Kosakauskams, kurie ėmėsi juos remontuoti 14. Šiam laikotarpiui priskirtini kai kurie vartų architektūros pakeitimai. 1806 m. Kosakauskai rūmus ir visą buvusią Sapiegų žemę Antakalnyje pardavė ar buvo priversti parduoti spaudžiami skolų Gardino gubernijos valstybės patarėjui Vaitiekui Puslovskiui 15. Pastarojo būta, kad ir aukštos tarnybos bajoro, bet sykiu apsukraus biznierio, didelio sukčiaus ir spekulianto. Jis su didžiuliu pelnu pardavė rūmus rusų valdžiai... taip Puslovskį 1943 m. rašytame straipsnyje charakterizavo Vilniaus meno tyrinėtojas Mikalojus Vorobjovas 16. 1808 m. Puslovskis rūmus ir dalį buvusių Sapiegų valdų Antakalnyje pardavė miesto reikalams 17. Vaitiekui Puslovskiui liko už parko ir rūmų kiemų esanti žemė. Ši žemė netrukus buvo suskaidyta į sklypus. Antakalnio pušynuose skendėjusį Sapiegų ansamblį ima supti statybos. Laimei, išliko nesuskaidytas, neatnius, 2008, p. 84. 14 Julija Racevičienė, Buv. Sapiegų rūmai Vilniuje, Suvorovo g. Nr. 1. Istoriniai tyrimai, 1975 m., in: Vilniaus apskrities archyvas, f. 5 1583, p. 48 52. 15 Ibid. 16 Mikalojus Vorobjovas, Antakalnio Versalis, in: Naujoji Lietuva, 1943, Nr. 170 171. 17 Julija Racevičienė, op. cit., p. 52. 242

skirtas nuo rūmų parkas jis tiko ligoninės reikmėms. XIX a. viduryje parkas buvo išplėstas iki dabartinių Leono Sapiegos ir Antakalnio gatvių 18. 1809 m. generalgubernatoriaus įsakymu rūmuose ir juos supančioje teritorijoje įsteigiama karinė ligoninė, kuri po didelio rūmų remonto oficialiai atidaroma 1829 m. vasario 15 d. 19 Prasidėjo naujas gyvenimo rūmuose ir statybų rūmų aplinkoje etapas. 1843 m. parengtas projektas, pagal kurį 1843 1848 m. rekonstrukcijos metu rūmai įgavo šiandien matomą išvaizdą 20, nugriauti šiauriniai kiemo vartai ir prie jų ūkiniame kieme stovėjęs pastatas (1718 m. inventoriuje jis vadinamas kordegarda), pradedami formuoti dabartinės Leono Sapiegos gatvės tęsinio nuo pietinių Sapiegų rūmų vartų, per rūmų kiemą į šiaurę kontūrai. Projektuojamas dabartiniame namo Leono Sapiegos g. 4 tūryje vėliau įkorporuotas pastatas. 1864 m. uždarytas trinitorių vienuolynas ir bažnyčia. 1878 m. suprojektuotas dabar tebestovintis ligoninės korpusas į šiaurę nuo šiaurinės parko sienos ir koridorius, jungiantis šį korpusą su pastatu Leono Sapiegos g. 4 21. Nugriauti šiauriniai parko vartai ir dalis šiaurinės parko sienos. Pastačius šį korpusą suardytas vizualinis, kompozicinis skersinės parko alėjos ryšys su Trinitorių bažnyčia. XX a. antrojoje pusėje nugriaunami skersinėje ansamblio ašyje dar stovėję šventoriaus vartai. Nelieka dviejų svarbiausių skersinę ansamblio ašį žyminčių komponentų. 18 Laima Vileikienė [ir kt.], Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos užstatymo istorinės raidos analizė, in: VĮ Lietuvos paminklai autorinių darbų saugykla, p. 15. 19 Julija Racevičienė, op. cit., p. 52. 20 Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit., p. 9; Evaldas Purlys, Buv. Sapiegų rūmai, L. Sapiegos g. 1: Priešprojektiniai architektūriniai tyrimai, 1997, in: Projektavimo ir restauravimo instituto autorinių darbų saugykla, f. 5 7093. 21 Ibid., p. 17. Sapiegų rūmų ansamblio ir parko struktūra Dabartinės Antakalnio ir Leono Sapiegos gatvės daugiau ar mažiau išlaikė senąsias trasas. Antakalnio ga tvė, tiksliau, kelias, anuomet buvo siauresnė ir kiek toliau nuo Sapiegų parko vartų nei dabar. Į Kazimiero Jono Sapiegos rūmus iš miesto buvo atvažiuojama keliuku, ėjusiu dabartinės Leono Sapiegos gatvės trąsa, toliau, iš rūmų kiemo į šiaurinę Sapiegų valdų dalį ir, greičiausiai, Nemenčinės link buvo važiuojama per šiaurinius kiemo vartus ir ūkinį kiemą. Kazimiero Jono Sapiegos rūmų ir parko ansamblis suformuotas ne tuščioje vietoje ar vietoj medinių Leono Sapiegos rūmų, kaip manyta anksčiau 22. Architektūriniai pastato tyrimai 23 parodė, kad Kazimiero Jono Sapiegos rūmai suformuoti pasinaudojant anksčiau statytų, per 1655 1661 m. karą apgriautų rūmų liekanomis. Senasis pastatas užėmė visą Kazimiero Jono Sapiegos rūmų centrinę dalį tarp šoninių galerijų, nuo pagrindinio iki pat galinio fasado, nuo rūsio iki Kazimiero Jono Sapiegos rūmų trečiojo aukšto viršaus (kai kurie natūros duomenys rodo, kad senųjų rūmų mūrai galėjo būti iškilę ir kiek aukščiau). Pagrindinis senųjų rūmų fasadas buvo orientuotas į Leono Sapiegos gatvę. Senųjų rūmų orientacija, išplanavimas ir, greičiausiai, anuo metu jau funkcionavusi Leono Sapiegos gatvės trąsa labai paveikė Kazimiero Jono Sapiegos rūmų išplanavimą ir architektūrą, ansamblio plano struktūrą. Įgyvendindamas Kazimiero Jono Sapiegos sumanymą architektas Frediani rūmus ir visą ansamblio kompoziciją atkreipė į Antakalnio gatvę, tarp rūmų ir gatvės įkomponavo parką. Diskusijos, kas pastatė senuosius rūmus, prasidėjo dar XIX a. viduryje 24. Tik dabar iš Marijos Kałamajskos-Saeed darbų žinome, kad senieji 22 Saulius Stoma, op. cit., p. 469; Vladas Drėma, Dingęs Vilnius, Vilnius: Vaga, 1991, p. 346. 23 Evaldas Purlys, op. cit. 24 Michał Homolicki, Juozapo Ignaco Kraševskio; Vilniaus miesto istorijai : Recenzija, in: Vladas Drėma, Vilniaus namai archyvų fonduose, kn. 9, Vilnius: Savastis, 2005, p. 188. 243

rūmai priklausė Vilniaus Žemutinės pilies prižiūrėtojui, pilies statybų vadovui Petrui Nonhartui 25. Sapiegų rūmų ir parko ansamblio teritoriją sudaro du pagrindiniai plotai parkas ir rūmų kiemas. Šalia rūmų, šiaurinėje kiemo pusėje buvo nedidelis ūkinių pastatų kiemas. Visa stačiakampė rūmų kiemo ir parko teritorija apjuosta mūrine ir medine tvoromis. Ūkinio kiemo kontūrus formavo tvora ir ūkiniai pastatai bravoras, kepykla, svirnas, arklidės, vežiminės ir kt. Tarp parko ir vienuolyno buvo nedidelis keliukas, jungęs rūmų ūkinį kiemą, vienuolyno šventorių ir parką su keliu dabartinės Antakalnio gatvės trąsoje. XVIII a. pradžioje ansamblį supo miškas, tik prie Antakalnio gatvės ir gatvelėje šalia trinitorių vienuolyno stovėjo nedideli, matyt, daugiausiai mediniai vienaaukščiai nameliai. Sapiegų ansamblio kompozicija, parko išplanavimas pavaizduotas praėjus apie 40 metų nuo ansamblio statybų pradžios sudarytame vadinamame Johano Georgo Maksimilijono Fürstenhoffo plane [1 il.]. Brėžinys papildytas ansamblio statinių numeracija, plane paryškinti pagrindiniai plane pažymėti statiniai. Brėžinyje atpažįstami visi išlikę ir iš aprašymų inventoriuose žinomi ansamblio pastatai, rūmų kiemą ir parką juosiančios tvoros. Natūroje dar iš šiandien matoma brėžinyje pavaizduota centrinė parko alėja, kai kurie skersiniai parko takai. Planas yra patikimas pagrindas būsimiems parko išplanavimo struktūros ir jos raidos tyrimams, išnykusių takų ar fontanų liekanų paieškoms. Plane nepažymėtų elementų numeracija pratęsiama ansamblio 1840 m. plane [2 il.]. Parkas daugiau ar mažiau buvo prižiūrimas ir pasitraukus Sapiegoms. Mažai keitėsi ir jo išplanavimas. Bene daugiausiai barokinės struktūros elementų ansamblis prarado XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje. Kuriant ansamblį suformuota daugiaplanė, geome trinės struktūros, rūmų link kylanti žolynų, parko augalų ir skulptūrų, fontanų, laiptų ir vartų kompozi- 25 Marijos Kałamajskos-Saeed publikacija rengiama spaudai. cija su aiškia išilgine simetrijos ašimi. Parko rytiniame gale kilo neaukšta atraminė siena, nuo parko atskirta rūmų kiemo terasa su vartais parko centrinės alėjos gale. Įvažiavimo į rūmų kiemą ir įėjimų į parką vartai buvo dekoruoti stiuko bareljefais ir skulptūromis. Sienoje tarp rūmų kiemo ir parko abipus vartų suformuotos pusapvalės nišos su skulptūromis. Už vartų rūmai su skulptūrinėmis kompozicijomis akcentuotu centriniu portalu ir puslankiu, lipdyba ir skulptūrinėmis kompozicijomis gausiai puoštu frontonu pagrindinio fasado viršuje. Skulptūrinės figūros virš pagrindinio įėjimo į rūmus akcentavo portalą, tačiau dar svarbesnė, atrodo, jų užduotis buvo nukreipti lankytojo dėmesį į rūmų dekoro idėjinę programą išreiškiančią epitafiją virš portalo. 2009 m. architektūriniai tyrimai atskleidė, kad 1830 m. fasado brėžinyje [22 il.] virš portalo pavaizduotas stačiakampės formos elementas yra ne langelis, o marmurinė epitafijos lenta. Kazimiero Jono Sapiegos ir architektų sumanyta kompozicija neapsiribojo išilgine ansamblio ašimi. Daugelyje turimų parko planų aiškiai išreikšta ir viena skersinė, per šiaurinius parko vartus bažnyčios pagrindinio portalo link nukreipta parko alėja. Toje pat linijoje įkomponuoti ir bažnyčios šventoriaus vartai. Fontanai išilginėje parko ašyje išdėstyti simetriškai, vienodais atstumais nuo šios alėjos. Aiškiai jaučiama ne iki galo išreikšta, tačiau svarbi ansamblio kompozicijai ašis. Takas parke skersinės parko ašies linijoje tebėra ir šiandien [10 il.]. Šiandien žiūrėdami į pailgą parko ir rūmų kiemo plotą kaip kompozicinį vienetą, į parko centre susikertančias skersinę ir išilginę ansamblio kompozicijos ašis, į architektūrinius akcentus išilginės ir skersinės ašies šiaurinės dalies pabaigose matome, kad pietinėje išilginės kompozicinės ašies pusėje, skersinės alėjos gale nėra pietinę skersinės parko alėjos atkarpą užbaigiančio architektūrinio elemento, nėra atsvaros Trinitorių bažnyčios ir vienuolyno tūriams. Ten tik medinė parko tvora. Žiūrint į tokią asimetrišką kompoziciją 244

peršasi mintis, jog Kazimiero Jono Sapiegos sumanytas architektūrinis ansamblis neužbaigtas [2 il.]. XIX a. vidurio planuose kai kurie ansamblio struktūros elementai pavaizduoti tiksliau ir aiškiau nei Fürstenhoffo 1737 m. plane. Vienas tokių planų sudarytas 1840 m. Čia tiksliau nei 1737 m. plane pavaizduoti vartai šiaurinėje parko sienoje, plane daug aiškiau matoma skersinė ansamblio ašis, aiškiai išreikšta fontanų simetrija šios ašies atžvilgiu. 1840 m. dar stovėjo visos parko ir rūmų aptvaro sienos, šiauriniai kiemo ir parko vartai, kordegarda prie šiaurinių kiemo vartų, tebefunkcionavo fontanai. Ūkinio kiemo pastatų, išskyrus kordegardą, 1840 m. nebebuvo. Daugelis iš išvardytų ansamblio statinių netrukus, 1843 1848 m. rekonstrukcijos metu pradėti griauti. XIX a. vidurio ir XIX a. antrosios pusės pertvarkymų metu nugriauta dalis parko šiaurinės sienos ir šioje sienoje buvę vartai, kavinė, oranžerija (lenk. figarnia), šiauriniai kiemo vartai, visi ūkiniame kieme buvę pastatai, išlikę ansamblio statiniai daugiau ar mažiau prarado pirminę išvaizdą. Daugiausia apie prarastus elementus sužinome iš inventorių. Žemiau įdedamos išlikusių ansamblio komponentų nuotraukos papildytos jų aprašymais įvairių metų istoriniuose dokumentuose, neišlikusių elementų architektūrą nusako jų aprašymai. Cituojamose dokumentuose įdedamos tik šių statinių architektūrą, dekorą ar išplanavimą nusakančios ištraukos, atmesti būklės, metalinių ir kitų smulkesnių detalių aprašymai. Kone visą XX a. antrąją pusę Sapiegų rūmų ir parko teritorijoje buvo įsikūrusi sovietų kariuomenė. Teritorija uždara, daugelyje pastatų vyko paminklosaugos institucijų nekontroliuojami pertvarkymai, net nežinoma, kada buvo nugriauti barokiniai šventoriaus vartai. Ansamblio tyrimai pradėti 1993 m. rūmų architektūriniais tyrimais ir istorinės medžiagos apie rūmus paieškomis. 1997 m. padaryti žvalgomieji parką juosiančių sienų, vartų architektūriniai tyrimai 26, pa- 26 Birutė Biekšienė, Buv. Sapiegų rūmų parko tvoros ir vartai nuo rūmų kiemo, Vilnius, Antakalnio 17. Architektūriniai tyrimai, 23 2. Ligoninės pastatų, buvusių Sapiegų rūmų ir parko teritorijoje, 1840 m. plano fragmentas, in: Laima Vileikienė [ir kt.], Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos užstatymo istorinės raidos analizė, in: VĮ Lietuvos paminklai autorinių darbų saugykla rengtas šių elementų tvarkymo projektas 27. Lemiamas žingsnis tiriant rūmus buvo žengtas 2007 2008 m. Mokslo ir studijų fondo paremtų Sapiegų rūmų interjerų architektūros ir dekoro tyrimų metu 28. 2010 m. parengtas Sapiegų rūmų restauravimo techninis projektas 29, užbaigtas išlikusių parko statinių remontas. 1998, in: Projektavimo ir restauravimo instituto autorinių darbų saugykla, f. 2 1008-6. 27 Birutė Biekšienė, Buv. Sapiegų rūmų parko tvoros ir vartai. Vilnius, Antakalnio 17. Tvarkymo techninis projektas, in: VĮ Lietuvos paminklai autorinių darbų saugykla. 28 Sapiegų rūmų interjero architektūra ir dekoras pagal istorinių šaltinių ir natūros tyrimus. Baigiamoji ataskaita, 2007 2008, in: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. 29 Evaldas Purlys, Sapiegų rūmai Vilniuje, L. Sapiegos 13. 2009 m. architektūriniai tyrimai, in: VĮ Lietuvos paminklai autorinių darbų saugykla. 16 20 02 05 06 04 14 28 16 15 18 02 08 09 02 03b 02 03c 13 12 11 02 01 17 16 27 245

Parkas ir jo statiniai 1718 m., 1795 m., 1808 m. ir 1829 m. inventoriuose bei 2010 m. 30 3. Sapiegų parko vartų vaizdas iš Antakalnio gatvės apie 1900 m. Stanislawo Filibero Fleury nuotrauka, in: Stanislaw Filibert Fleury, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007 4. Vartų prie Antakalnio gatvės vaizdas iš parko, Jano Bułhako nuotrauka, XX a. pradžia, in: Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit., in: VĮ Lietuvos paminklai autorinių darbų saugykla 1. Vartai į parką ir rūmus iš Antakalnio ga t- vės: 1718 m. inventorius: antri mūriniai vartai nuo jurizdikos pusės, jų medinės varčios geros, su vidine spyna uždaromos [...] ; 1795 m. inventorius: Iš priekio, nuo Vilijos pusės mūriniai vartai papuošti gipso lipdiniais, herbais, kurių abejose pusėse yra keturios gipsinės figūros, ir lovinėmis čerpėmis dengti; ant trijų mūrinių postamentų yra medinės vazos. Tuose vartuose varčios dvigubos, geros, lentelėm apkaltos; su varteliais, su vyriais [...] Stanislawo Filibero Fleury nuotraukoje [3 il.] matome vartus su dar nenugriautu frontonu ir 1795 m. inventoriuje paminėtomis vazomis ant postamentų. Dvi iš aprašomų gipsinių skulptūrų stovėjo nišose, ant iki šiol išlikusių postamentų. Ant postamentų virš vartų stovėjo medinės vazos. Dvi iš aprašomų skulptūrų išliko vidinėje vartų pusėje. Neišlikusios skulptūros, greičiausia, buvo skirtos Pavasariui ir Žiemai. Puošniausias vartų dekoro elementas frontono lipdyba neišliko. Čia turėjo būti stiuko lipdyba paryškinti architektūriniai elementai ir Sapiegų herbas barokinių formų kartuše, o ant postamentų medinės vazos. Nuotraukoje matomos vazos, greičiausia, jau ne pirminės, sumažintos, nebe medinės. Vietoj vidurinės vazos stačiatikių kryžius. Pusapvalio vartų frontono ir vazų nebėra Jano Bulhako XX a. pradžios nuotraukoje [4 il.], šie elementai nugriauti laikotarpiu, skiriančiu Fleury ir Bulhako nuo t- raukas. Vartų frontono siluetas atstatytas apie 2006 m. pagal architektės Birutės Biekšienės projektą [6 il.]. XX a. antrojoje pusėje buvo prarastos abiejų skulptūrų galvos, rankos. Dešiniosios figūros kojos nebuvo jau XX a. pradžioje. Skulptūros restauruotos 2008 m. Skulptūrų restauravimo autorius Marius Būda [5 il.]. 246 30 Identifikuoti objektai aptariami pateikiant citatas iš šaltinių, kurių platesni fragmentai originalo ir lietuvių kalbomis skelbiami publikacijos antrojoje dalyje.

5. Pietro Perti, Vasara ir Ruduo, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010 6. Vartai į parką ir rūmus iš Antakalnio gatvės, vaizdas iš Antakalnio gatvės, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010 247

8. Šiaurinės parko sienos fragmentas iki restauracijos, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006 Abiejuose XVIII a. inventoriuose fiksuojama, kad parkas iš trijų pusių aptvertas mūrine, o iš ketvirtos, pietinės pusės medine tvora. Natūros tyrimai rodo, kad mūro atkarpose prie vartų ir prie nišos statinio likę nutašyto barokinio mūro pėdsakai, o tai lyg ir patvirtina, kad visa siena tarp rūmų kiemo ir parko galėjo būti mūrinė. Permatomos medinės tvoros virš atraminės mūrinės sienos čia, atrodo, nebuvo rūmai atsivėrė tik perėjus dvi uždaras sienos prie Antakalnio gatvės ir sienos tarp parko ir rūmų kiemo užuolaidas. Kartu parko aptvėrimas iš trijų pusių aukštom mūrinėm sienom, o iš ketvirtos medine tvora išryškina medinės tvoros laikinumą, sustiprina aukščiau išreikštas prielaidas apie Frediani ir Kazimiero Jono Sapiegos sumanyto ansamblio neišbaigtumą... Siena mūryta iš lauko akmenų ir plytų. Ant mūro išlikę autentiško tinko plotai. Sienos viršus permūrytas XX a. antrosios pusės remontų metu, iš dalies atstatytas 2006 2009 m. tvarkant parko elementus [8 il.]. 2. Parką juosianti siena: 1718 m. inventorius: Prie tų rūmų [...] sodas, iš trijų pusių aptvertas mūrine tvora, o iš ketvirtos medine. 1795 m. inventorius:...nuo tų vartų (01) apibyrėjusiom čerpėmis dengtas mūras (02a) tęsiasi iki vartų prieš pačią Trinitorių bažnyčią [...] Nuo tų vartų mūras (02b) be dangos, apirusiu viršumi, iki pat kampo [...], nuo tos nišos (09) mūras (02c) be dangos iki vartų priešais rūmų fasadą (08) [...], nuo tų vartų tęsiasi mūras (02d) be dangos iki pat čerpėmis dengtos nišos (10), [...] nuo tos nišos statinių [orig. parkan E. P.] tvora (02e) iki pat prie gatvės stovinčio iždo mūrinuko (25) nuo iždo mūrinuko mūras (02f) iki pirmųjų vartų nuo Vilijos (01). 1795 m. rugsėjo 8 d. Pastaba apie žalą... : Medinė tvora nuo parko pusantro protarpio [tarp 2 atramų E. P.] sudeginta. 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas... : Sienos, juosiančios rūmų kiemą ir sodą, daugelyje vietų reikalauja remonto, visų pirma dangos iš čerpių. 3. Parkas [9 il.]: 1718 m. inventorius: Prie tų rūmų [...] sodas [...]. Tame parke nieko nėra, jokių augalų, išskyrus liepas, [...] ir alyvas. 1795 m. inventorius: Priešais pačius rūmus (15) parke keturi apleisti ir apaugę želdinių kvadratai (03a), dviejuose iš tų kvadratų [yra] du postamentai be figūrų; du fontanai (03b, 03c), prie tų fontanų aštuoni reikalingi remonto suoliukai (kanapos) iš velėnos, taip pat ir prie kafenhauzo (13) kanapa viena, tose kvadratuose piramidžių (piramidiškai apkarpytų krūmų?) didelių ir mažų šešiasdešimt aštuonios, liepų gyvatvorių dešimt gatvių, už liepų gyvatvorių virtuvės daržas (03d?), arba sklypai daržovėms, vietomis serbentais apsodinti. 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas... : Dvi medinės statulos, stovėjusios ant postamentų parke, sudegintos 31. 31 Cit. iš: Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit., p. 246. 248

9. Centrinė parko alėja, vaizdas vartų prie Antakalnio gatvės link, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010 1839 m. sausio 28 d. miesto ekonomo raportas: Veneros figūra be kojos, be vienos rankos ir su nutraukta galva, iš smiltainio, anksčiau stovėjusi buvusiame Sapiegų miesto sode. Dviejuose iš keturių planuose pažymėtų kvadrato formos plotų, parke prie rūmų kiemo stovėjo dvi medinės skulptūros. Kasinėjimų metu turėtų atsidengti jų mūrinių postamentų pamatų, fontanų liekanos. 1839 m. minima Veneros skulptūra galėjo stovėti vartuose tarp parko ir rūmų kiemo ar vienoje iš pusa pvalių nišų parko sienoje prie rūmų kiemo. Dvi medinės parko kvadratuose stovėjusios figūros sudegintos dar 1795 m. 4. Parko va rta i T r i n i tor i ų ba ž n yčios l i n k. 1718 m. inventorius: Treti vartai statomi (?), taip pat trys stiuko skulptūros juose; varčios ant geležinių vyrių. Praėjus pro tuos vartus mažas sodelis su įvairiomis daržovėmis prie palivarko vartų. 1795 m. inventorius: vartai čerpėmis dengti, stiuko lipdyba papuošti, ant vartų viena akmeninė figūrėlė, dvi medinės vazos, varčios geros, lentelėm apkaltos. Atkarpoje tarp medžių ir pastato, lygiagrečiai pastatui stovėjo parko šiaurinė siena. Vartai Trinitorių bažnyčios link galėjo būti esamo skersinio tako ir durų į pastatą ašyje. Nuotraukos [10 il.] priekyje matome asfaltuotą tako skersinėje ansamblio ašyje fragmentą. Atmetus XIX a. pabaigoje statytą pastatą per parko 249

vartų angą matytume barokinį bažnyčios šventoriaus ir bažnyčios pagrindinio įėjimo portalus. Šių nuotraukoje matomų vartų [11 il.] vietos identifikavimas šiek tiek diskutuotinas. Piotras Jamskis šiuos vartus vadina ūkinio kiemo vartais. Tokia prielaida abejotina, nes šiauriniai kiemo vartai nugriauti 1843 1848 m. rekonstrukcijos metu, kai dar nebuvo fotografijos... Be to, 1718 m. ir 1795 m. aprašymuose gana aiškiai pasakyta, kad šiauriniai kiemo vartai buvo tokie pat kaip pietiniai. Skaitant vartų iš parko į bažnyčios pusę aprašymus abiejuose inventoriuose peršasi išvada, kad vartai buvo ne kartą pertvarkomi: 1718 m. juose trys stiuko skulptūros, 1795 m. viena akmeninė figūrėlė. Vartai nugriauti įgyvendinant 1878 m. projektrą 32. 5, 6. Trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir šventoriaus vartai [12 il.]: Vartai nugriauti XX a. antrojoje pusėje. 10. Vaizdas buvusios Trinitorių bažnyčios link iš skersinės parko alėjos, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010 7. Laiptai parke, pr ie vartų į rūmų k iem ą. 1718 m. inventorius: vartai [...] iš rūmų pusės mūriniai [...], laiptai seni, supuvę, reikalingi remonto. 1795 m. inventorius: Laiptai nauji, su žaliais porankiais ir baliustromis. Toks pat pamatas [13 il.] buvo atkastas ir kitoje dabartinių laiptų pusėje baroko laikotarpio laiptai buvo dvipusiai. Sprendžiant iš inventorių, šių laiptų pakopos, turė klai XVIII a. buvo mediniai. Tiesiai į vartus nukreipti laiptai įrengti XIX a. 11. Vartai Trinitorių bažnyčios (?) link, XX a. pradžia (?), in: Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit. 8. Vartai iš parko į rūmų kiemą [14 il.]: 1718 m. inventorius: vartai [...] iš rūmų pusės mūriniai, varčios senos, sulaužytos. 1795 m. inventorius: tie vartai dengti čerpėmis, vartų karnizų tinkas vietomis nukritęs, vartų nišose, ant postamentų dvi didelės figūros, viena iš jų akmeninė, o kita medinė. Varčios dvigubos, su dviem mediniais varteliais. 32 Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit., p. 17. 250

Kairėje vartų pusėje 2009 m. restauracijos metu iš dalies atidengtas ir eksponuojamas čia stovėjusios skulptūros postamentas. Autentiškas, postamento mūrą dengiantis tinkas nudažytas imituojant marmurą. Toks pat postamentas turėtų atsidengti ir dešinėje pusėje. 1795 m. inventoriuje nepasakyta, kurioje pusėje stovėjo medinė, kurioje akmeninė skulptūra. Sprendžiant iš parką juosiančios sienos aprašymo, 1795 m. tvora tarp parko ir rūmų kiemo buvo mūrinė. Abipus vartų išlikę aptašyti šios tvoros fragmentai. Vartai rekonstruoti XVIII a. pabaigoje XIX a. pradžioje Laiptai įrengti 2006 2009 m. parko elementų tvarkymo darbų metu ant dar XX a. pradžioje ar XIX a. pabaigoje įrengtų laiptų liekanų. Vartų architektūrą tyrinėjo, metalinės tvoros ir laiptų projektą parengė architektė Birutė Biekšienė 2005 m. [15 17 il.] 12. Trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčia su šventoriaus vartais pagrindinio fasado ašyje, Jano Bulhako nuotrauka, XX a. pradžia, in: Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit. 13. Priekinės laiptų sienos pamato fragmentas, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006 251

14. Vartai iš parko į rūmų kiemą, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010 15. Vaizdas į parką ir vartus tarp rūmų kiemo ir parko nuo Sapieginės kalvų, Juzefo Čechavičiaus nuotrauka, 1880, in: Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit. 16, 17. Skulptūros ant vartų tarp rūmų kiemo ir parko, vaizdas iš rūmų kiemo, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010 252

18. Kairioji pusapvalė niša rytinėje parko sienoje, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010 9. Kairioji pusapvalė niša rytinėje parko sienoje. 1795 m. inventorius: mūrinė, čerpėm dengta niša su medine figūrėle ant mūrinio postamento. Parko sienos atkarpa nuo kampo į kairę atstatyta ant autentiškų pamatų 2006 m. (architektė Birutė Biekšienė). Nišų išdėstymas atkurtas pagal autentišką pavyzdį. Sienos viršus pirminio lygio nesiekia. Nė viename išlikusiame mūro fragmente nėra tvoros viršaus, atrodo, tvoros viršų vainikuojantis karnizas buvo tame pat lygyje kaip virš piliastrų abipus nišos [18 il.]. 10. Dešinė pusapvalė niša rytinėje parko sienoje. 1795 m. inventorius: mūras [...] iki pat čerpėmis dengtos nišos, kurioje ant postamento akmeninė figūra, nuo tos nišos statinių tvora. Neišlikusi. Išlikusioje sienos tarp parko ir rūmų kiemo atkarpoje nišos pėdsakų nėra. Nišos vietą rodo 1840 m. planas. 11. Sodininko namas. 1718 m. inventorius: Prie figų šiltnamio gera troba su viskuo joje gyvena sodininkas. 1795 m. inventorius: Iš [...] priemenės į dešinę sodininko troba, į kurią įeinant durys vienvėrės [...]. Langai du [...]. Krosnys dvi [...]. Grindys iš plytų. Lubos iš lentų, senos. 253

19. Pietinis sodininko namo fasadas, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas... : Kavinės ir daržininko namo stogai, kažkada gontais dengti, seni, apirę. Pastatas netyrinėtas. Priebutis išmūrytas XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje. Fasadų rustika autentiška, pirminė. XIX a. pabaigoje padidinus langus, aplink langus suformuoti naujos rustikos plotai [19 il.]. 12. Figų šiltnamis (oranžerija) [20, 21 il.]. 1718 m. inventorius: nuo jų [vartų Trinitorių bažnyčios link] kairėje pusėje neuždengtas figų šiltnamis, jame dvi žalių koklių krosnys. 1795 m. inventorius: Iš sodininko trobos vienvėrės durys į figų šiltnamį [...]. Laiptai žemyn, į figų šiltnamį, geri. Po tais laiptais durys į rūsį [...]. Tame figų šiltnamyje dvi krosnys [...], langai keturi, medžio rėmuose [...]. Iš figų šiltnamio durys į inspektus. 13. Kafenhauzas. 1795 m. inventorius: Įėjus iš parko į priemenę du mediniai laiptai, [...] iš tos priemenės kairėje pusėje vienverės durys į kafenhauzą [...], krosnis žalių koklių [...], langai du [...]. Iš tos patalpos vienos vienvėrės durys į gatvę priešais trinitorių bažnyčią [...]. Prie tų durų galerijėlė sena [...] su laiptais, turėklais. Virš jos stogas iš lentų, o po laiptais apgriuvęs sandėliukas [...]. Įėjus iš galerijos, kairėje pusėje durys į mažą kambarėlį [...], krosnis ir židinys apgriuvę [...]. Langas vienas, aplūžęs, su geležinėm grotom [...]. Grindys senos medinės. Lubos iš lentų, senos [...]. Kafenhauzas kažkada gontais dengtas. 254

20. Plotas šalia daržininko namo (11), kuriame stovėjo figų šiltnamis ir kafenhauzas, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006 21. Šiaurinės parko tvoros prie kafenhauzo pastato kampo fra gmentas iki restauracijos, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006 1808 m. inventorius: Einant nuo kun. Trinitorių [pusės] laiptai su turėklais, durys vienvėrės [...] grindys ir perdengimas mediniai; langai du [...] krosnis žalių koklių, su baltomis juostomis. Kairėje pusėje patalpa. Durys [...], grindys ir perdengimas mediniai; krosnis žalių koklių; židinys stačiakampis; langas iš kiemo pusės vienas, [...] su geležinėmis grotomis; toliau einant į kairę [...]. Toliau einant tiesiai priemenė. Grindys iš plytų, perdengimas medinis, išėjimas į sodą be durų. Toliau einant tiesiai patalpa. Durys lygios [...], grindys iš plytų; krosnis koklinė [...] židinys stačiakampis. Išėjus į sodą rūsys. Durys paprastos, ant pailgų vyrių, su rankena ir klenge užrakinimui kabančia spyna. Įėjimas į rūsį laiptais. Prie to rūsio, apačioje, yra sugadinta ledainė, medines sienas reikia taisyti; dešinėje pusėje skliautuotas rūsys be durų, o prieš rūsį būstas be perdengimo ir stogo, nuo sodo pusės medinės sienos su 4 langais. Neturint archeologinių tyrimų medžiagos kavinę ir figų šiltnamį tenka rekonstruoti remiantis tik inventorių aprašymais. Įsivaizduoti šios vietos struktūrą (šiek tiek rezervuotai dėl aprašymų ir plano sudarymo laiko skirtumo) padeda 1840 m. planas. Vadinamasis daržininko namas išlikęs. Sprendžiant iš aprašymų istoriniuose šaltiniuose, kavinė stovėjo dešinėje 19 iliustracijoje matomo pastato pusėje, prie 21 iliustracijoje fiksuoto pastato kampo. Tarp daržininko namo ir kavinės buvo oranžerija (lenk. figarnia). Kažkur, po figų šiltnamiu, atrodo, buvo rūsys. Už parko sienos, plote tarp parko ir bažnyčios šventoriaus sienų vadinamoji Trinitorių gatvelė. Ši gatvelė (tiksliau, keliukas) pažymėta Fürstenhofo 1737 m. ir 1840 m. ligoninės planuose. 14. Daržas išorinėje šiaurinės parko sienos pusėje. 1718 m. inventorius: Treti vartai statomi,[...] trys stiuko skulptūros juose; [...]. Praėjus pro tuos vartus mažas sodelis su įvairiomis daržovėmis prie palivarko vartų. Sodelis paminėtas tik 1718 m. inventoriuje. Jį galima įsivaizduoti žiūrint į 1840 m. planą [2 il.] išorinėje šiaurinės parko sienos pusėje, prie kavinės pastato pavaizduotame daržų (?) plote. Matyt, daržai čia funkcionavo daugiau nei šimtmetį. Sprendžiant pagal 1840 m. planą, prie kavinės stovėjo trys nedideli pastatėliai. Kai kurie iš jų 1840 m. galėjo būti likę nuo 1795 m. 255

22. Sapiegų rūmų pagrindinis fasadas, restauravimo techninis projektas Rūmai ir rūmų kiemas 23. Pietinės kiemo sienos mūro fragmentas, vaizdas iš Leono Sapiegos gatvės, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006 15. Rūmai. 1795 m. inventorius: Įėjus į kiemą, dešinėje pusėje mūriniai rūmai su visu fasadu, kažkada suremontuotu, [...] tinkas po karnizais daugelyje vietų nukritęs. 1829 m. inventorius: Statinio fasadas papuoštas lipdiniais, prie įėjimo marmurinė lenta, ant kurios pavaizduotas statybos laikas, būtent, 1691 metai. Šis statinys keturkampis, gotiško darbo, kiekviename kampe yra kvadrato formos paaukštintas aukštas. Visas statinys uždengtas raudonom čerpėmis. 33 Rūmų kambarių aprašymai inventoriuose publikuoti 2009 m. 34 Į 1830 m. datuojamą brėžinį įkelti fotogrametriniu būdu apmatuoti autentiški architektūriniai 33 Cit. iš.: Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit., p. 259. 34 Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit. 256

24. Šiaurinės kiemo sienos prie kordegardos ir šiaurinių kiemo vartų liekanos, Evaldo Purlio nuotrauka 25. Šiaurinės kiemo sienos ir kordegardos pietinės sienos pamatas, Evaldo Purlio nuotrauka elementai ir rūmų pagrindinio fasado restauravimo projekte 35 numatyti atstatyti nugriauti ar nutašyti elementai [22 il.]. Brėžinyje virš portalo matome inventoriuje minimą marmurinę lemtą. Fasadų restauravimo techninis projektas parengtas vadovaujantis 2009 m. fasadų architektūrinių tyrimų išvadomis, 2010 m. 36 16. Mūrinė tvora aplink rūmų kiemą. 1718 m. inventorius: Tvora aplink rūmus mūrinė. 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas... : Tvoroms, juosiančioms rūmų kiemą ir sodą, daugelyje vietų reikia remonto, visų pirma dangos iš čerpių. 35 Evaldas Purlys, Sapiegų rūmai Vilniuje, L. Sapiegos 13. 2009 m. architektūriniai tyrimai. 36 Asta Meškauskienė, Evaldas Purlys, Sapiegų rūmai Vilniuje, L. Sapiegos 13. Techninis projektas, in: VĮ Lietuvos paminklai autorinių darbų saugykla. 1829 m. inventorius: Aplink visą šį pastatą mūrinė tvora, dengta iš dalies čerpėmis, [kurios] kai kuriose vietose sudaužytos. Geriausiai išlikusi pietinė kiemo siena [23 il.]. Rytinė siena (prie Kuosų gatvės) pasiekė mūsų laikus tik penktadaliu aukščio. Daugiausiai nuardyta šiaurinė kiemo siena. 2006 m. remontuojant ant šiaurinės kiemo sienos stovintį XIX a. pastatą du nedideli šiaurinės sienos fragmentai šiek tiek iškelti virš žemės paviršiaus [24 25 il.]. 17. Pietiniai vartai į rūmų kiemą. 1795 m. inventorius: Įvažiuojant iš Vilniaus naująja, nuo Šv. Pe tro ir Povilo bažnyčios ateinančia gatve, mūriniai vartai su [...] varteliais [...]. Ant vartų gipsinė lipdyba ir trys akmeninės figūros ant mūrinių postamentų. Tie vartai uždengti lovinėmis čerpėmis. 257

1829 m. inventorius: Antri tokie pat vartai (kaip pietiniai), ant tiek pat kablių, jų viršuje pavaizduotas herbas, tinkas aplink apiręs, toks pat, kaip ant pirmų vartų, žibintas. Šiauriniai kiemo vartai nugriauti 1843 1848 m. rekonstrukcijos metu. Tiek 1718 m., tiek 1829 m. inventorius teigia, kad šiauriniai įvažiavimo į kiemą vartai buvo tokie pat kaip pietiniai, abu inventorių sudarytojai šiaurinių vartų nė nebedetalizuoja. 26. Pietiniai vartai į rūmų kiemą, atvirutė, 1917 Ūkinio kiemo statiniai 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas... : Abiejų vartų, iš kunigų kanauninkų ir trinitorių [pusės], čerpių danga, tinkas nuo karnizų ir postamentai, ant kurių pastatytos akmeninės statulos, apgriuvę, reikia nemažo remonto, panašiai ir jų varčios apirusios. 1829 m. inventorius: Atvažiuojant iš miesto pirmi mūriniai vartai su medinėmis grotomis, iš visų pusių nutinkuoti, jų viršuje ovalas, kuriame pavaizduotas herbas; tinkas ir karnizas aplink sugadintas. Šių vartų aprašymu prasideda visi išskyrus 1718 m. inventoriai. Pilniausią vartų architektūros ir dekoro vaizdą teikia 1795 m. inventorius vartai dekoruoti lipdyba, viršuje trys smiltainio skulptūros, vartų centre turėjo būti Sapiegų herbas. Lipdybos ant šių vartų po XVIII a. pabaigos ir XIX a. remontų neliko. 1829 m. minimas herbas skirtinas tų metų rūmų remontui. Čia tuo metu greičiausiai buvo jau dvigalvis erelis. Vartų architektūra netyrinėta. Nuotraukoje [26 il.] vartų centre dar matomas paaukštinimas, kurį, greičiausiai, galima vadinti vienos iš skulptūrų postamentu. 18. Šiauriniai vartai į rūmų kiemą. 1718 m. inventorius: Įeinant mūriniai (pietiniai) vartai, varčios medinės [...] apkaltos geležiniais vinimis, su mažais varteliais ant geležinių vyrių; priešais kiti vartai tokie patys. Rūmų funkcionavimo laikotarpio ūkinio kiemo statiniai pavaizduoti 1737 m. plane [1 il.], aprašyti 1718 m. ir 1795 m. inventoriuose. Visų ūkinio kiemo ir kitų statinių aprašymas įdedamas inventorių fragmentuose, 261 281 p. 19. Tvora ir vartai į kiemą. 1718 m. inventorius: Įvažiuojant į palivarką įvažiavimo vartai iš lentų, dengti gontais [...], aplink visą šį palivarką medinė tvora sveika, viršuje, tvenkinio (28) link seni varteliai... 1737 m. plane vartai nepažymėti, galimą aprašomų vartų vietą rodo plane pažymėtas, keliukas ateinantis iš kelio dabartinės Antakalnio gatvės trasoje. 20. Kordegarda. 1718 m. inventorius: Prie vartų [šiaurinių] kordegarda su kamara ir priemene, joje trys langai, trejos durys [...], viena [...] krosnis. 1829 m. inventorius: Prie šių [šiaurinių] vartų mūrinė kepykla. Durys į ją dvivėrės, [...], 2 dvigubi langai [...], viduje didelis angliškas ugniakuras [...]. Dešinėje pusėje kepykla, joje durys dvivėrės [...], 1 dvigubas langas, [...] lubos medinės, grindys iš plytų. Toje kepykloje iš kairės pusės einant į priemenę durys vienverės, [...], 1 mažas ilgas langas su 2 stiklais; lubos medinės. Šioje kepykloje du mūriniai, iškelti virš stogo, tinkuoti kaminai. Pastatas pažymėtas 1737 m., 1808 m., 1840 m. ir kituose planuose [1, 2 il.]. Pietinė šio pastato siena suta- 258

28. Skersinės sienos pamato arka namo Leono Sapiegos g. 15 rūsiuose, Evaldo Purlio nuotrauka Arklidė stovėjo ūkiniame kieme, šiaurinėje kiemo tvoros pusėje, kažkur tarp kordegardos ir kiemo kampo. 27. Kordegardos skersinės sienos liekanos prie Leono Sapiegos gatvės, Evaldo Purlio nuotrauka po su kiemo šiaurine siena. Nugriautas 1843 1848 m. rekonstrukcijos metu. Tos pat rekonstrukcijos metu pastatytas naujas panašaus dydžio pastatas, tik jau kiemo pusėje. XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje naujasis pastatas išplėstas, įgavo šiandien matomus pastato Leono Sapiegos g. 15 tūrius. 2006 m., tvarkant pastatą Leono Sapiegos g. 15 užčiuoptos dvi išilginės ir dvi (iš keturių?) skersinės baroko laikotarpiu statyto pastato sienos. Nuotraukos [27 il.] gilumoje matyti pradėti ryškinti nugriauto pastato kontūro mūrai. 21. Tvartelis arkliams. 1795 m. inventorius: Prie mūro (tvoros) tvartelis arkliams, iš medžio pastatytas [...], skiedrom dengtas, su vienverėmis durimis iš rūmų kiemo. 22. Bravoras (?). 1795 m. inventorius: Bravoras be jokios įrangos, mūrinis, čerpėmis dengtas, be durų, langų, grindų, lubų, kaminų, žodžiu, negyvenamas ir nebaigtas. 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas... : Mūrinis bravoras iki šiol neužbaigtas [...], jeigu Aukščiausioji Vyresnybė teiktųsi šį bravoro mūrą išardyti ir perkelti į tuščią plotą esantį prie Trinapolio gatvės, kad būtų išmūryta padori austerija [...], tai ji tikrą ir nemažą pelną iždui atneštų [...]. Jei būtinai reikėtų bravoro Antakalnyje, patogiausia būtų jį pastatyti ant Vilijos kranto, dabartinės skerdyklos vietoje [...], o valstybinę skerdyklą arba žemiau prie upės galima perkelti [...], arba pastatyti kitame valstybiniame plote, kur stovi padegėlio Leibos Iršovičiaus bravoras. 1808 m. inventorius: Bravoras mūrinis, einant nuo kun. Trinitorių įėjimo durys dvivėrės [...]. Prieangis be grindų, perdengimas medinis. Einant į kairę patalpa. Durys vienvėrės [...], grindys iš plytų, perdengimas medinis. 259

Bravoro vieta nėra iki galo identifikuota. 1795 m. tai mūrinis pastatas. Kasinėjimų buvusio ūkinio kiemo plote gali atsidengti pastato pamatų liekanos. 23. Pirmasis (?) naujas ligoninės pastatas. 1808 m. plane rūmų ūkinio kiemo viduryje, dabartinio Leono Sapiegos g. 17 namo kontūre pažymėtas nemažas pastatas. Jis aprašytas 1829 m. inventoriuje. Atrodo, šis pastatas iki 1829 m. išplėstas. Pastato architektūra netyrinėta. 1829 m. aprašytus namo kontūrus galima atpažinti 1840 m. plane [2 il.]. Aplinka vaizdas, be to, rezervuaras toks didelis, kaip ketvirtadalis Saksų sodo, ir du fontanai galėtų trykšti be perstojo. 37 1795 m. inventorius: du tvenkiniai, vienas su api rusiu, apgriuvusiu sutvirtinimu, kitas jau visiškai uždumblijęs, jį reikia valyti. 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas... : Tvenkiniui, esančiam šalia žvėryno, reikia naujų sutvirtinimų. Kitą tvenkinį, už rūmų kažkada buvusį, dumblu užslinkusį, reikia iš naujo išvalyti. Abi kūdros pažymėtos 1840 m. plane [2 il.]. 1737 m. plane matome tik kūdrą prie rūmų kiemo šiaurės rytų kampo. Abi kūdros buvo medžiu (?) sutvirtintais krantais. 25. Mūrinukai prie vartų iš Antakalnio ga t- vės. 1795 m. inventorius: statinių tvora iki pat prie gatvės stovinčio iždo mūrinuko. 1795 m. inventorius: Du mūrinukai vienas greta kito, rusų kariuomenės visiškai išplėšti, be durų, krosnių, langų, grindų, skliautų ir visokių apkaustų. 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas... : Mūrinukai, stovintys artilerijos teritorijoje, rusų kariuomenės visiškai sugriauti, naujų krosnių, langų, durų, grindų, perdangų ir visokių apkaustų reikalauja, stogams, kurie panašiai sugriauti buvo, nemažai čerpių stogų taisymui ir tvarkymui reikia, taip pat plytų rūsių skliautų mūrijimui, nes ir šie sudaužyti. Antakalnio gatvė XVIII a. buvo toliau nuo parko ir siauresnė nei dabar. Vadinamajame artilerijos (?) plote, tarp parko ir ano meto gatvės, stovėjo keli vienaaukščiai mūriniai pastatai su rūsiais. 1737 m. šiame plote pastatų buvo daugiau, tik nežinia, keli iš jų tada buvo mūriniai [1 il.]. Du 1795 m. dokumentuose aprašomi mūrinukai buvo dengti čerpėmis, su rūsiais. 27, 28. Kūdros. 1718 m. inventorius: Už tvoros vienas tvenkinys, kitas už rūmų, užgriuvęs. 1786 m. Liudvika Byševska: pamiškėje yra rezervuaras, iš jo vanduo papildo kūdrą ir vamzdžiais įteka į sodą, į kurį nuo pagrindinių rūmų laiptų atsiveria gražus 29. Žvėrynas. 1795 m. inventorius: Žvėrynas be jokio aptvaro, šalia jo yra du tvenkiniai. 30. Giria. 1795 m. inventorius: Prie to žvėryno prasideda rūmams priklausanti giria, didžioji jos dalis rusų kariuomenės iškirsta, ištuštinta, anglims sudeginta. [Girioje] tos kariuomenės įrengtos anglies degimo krosnys. 31. Skerdykla. 1795 m. inventorius: Pastatas su kamaraite pusiau sugriautas, durys dvejos, [...] langai su stiklu medžio rėmeliuose, langinė viena [...], kepimo krosnis sugriauta, lubos iš storlenčių, asla molinė. 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas... : Jei būtinai reikėtų bravoro Antakalnyje, patogiausia būtų jį pastatyti ant Vilijos kranto, dabartinės skerdyklos vietoje. 32. Plytininkų namas, pašiūrės, plytinė, čerpinė. 1795 m. rugsėjo 8 d. Apskaičiavimas : Plytininkų namas, plytų ir čerpių pašiūrės, taip pat plytinės krosnis rusų visiškai sugriauti, tad esant neatidėliotinam ir neišvengiamam poreikiui išlaikyti tą gamybą, reikia pastatyti naują plytininkų namą, pašiūrę čerpėms ir plytoms bei naujas krosnis. 37 Liudvika Byševska, op. cit., p. 85. 260