LDK JĖZUITŲ POŽIŪRIS Į LENKIJOS LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMĄ XVII a.

LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 19. VILNIUS, 2001 157 VAIDA KAMUNTAVIČIENĖ Kauno Vytauto Didžiojo universitetas LDK JĖZUITŲ POŽIŪRIS Į LENKIJOS LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMĄ XVII a. ĮVADAS 1540 m. I.Lojolai atkūrus Jėzuitų ordiną Italijoje jų idėjos ir veikla palyginti greitai išplito Europoje, juolab kad tuo metu vyko ir Tridento Susirinkimas (1545 1563), atlikęs nemaža Bažnyčios reformų. LDK (Vilniuje) pirmieji jėzuitai įsikūrė 1569 m., o 1608 m. jau buvo įkurta LDK jėzuitų provincija 1. Jėzuitai tapo vieni svarbiausių katalikiškosios reformacijos, kaip atsvaros protestantiškajai reformacijai, įkūnytojų. Nors didžiausi jėzuitų nuopelnai buvo švietimo (Vilniaus jėzuitų akademija buvo pagrindinė ir svarbiausia LDK aukštoji mokykla), katalikybės platinimo srityse, tačiau kaip piliečiai jie reaguodavo ir į aktualias visuomenės, valstybės problemas. Jų kolegijose, universitetuose mokėsi ne tik būsimi Katalikų Bažnyčios tarnai tiesiogine prasme, bet ir žymiausi to meto mokslininkai, politikai. Iki XVII a. vidurio LDK reformacija nusilpo. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje įgijo didelę įtaką ne tik kultūros, švietimo srityje, bet ir valstybės valdymo sferoje. Seimų nutarimais buvo apribotos kitatikių teisės, nuo XVII a. II pusės nekatalikai nebegalėjo eiti valstybės tarnautojų pareigų. Kita vertus, nemažai Katalikų Bažnyčios vyskupų buvo svarbūs valstybės pareigūnai senatoriai, darė įtaką valstybės valdymui. Netgi vyskupo vietą kandidatai dažnai užimdavo ne tiek pagal bažnytinius, kiek pagal politinius ir diplomatinius nuopelnus 2. Taigi bažnytinė ir valstybinė valdžia buvo labai susijusios ir tai rodo, kokią įtaką jėzuitai, kaip tvirčiausia katalikybės atrama, galėjo turėti valstybės valdymui. LDK jėzuitai buvo neatskiriama Europos jėzuitų dalis, kurie savąją 1 J. Boruta, Pratarmė, kn. I. Lojola, Autobiografija. Dvasinės pratybos, Vilnius, 1998, p. 15 16. 2 S. Obirek, Wizja Kościoła i państwa w kazaniach ks. Piotra Skargi SJ. Kraków, 1994, p. 192.

152 VAIDA KAMUNTAVIČIENĖ *-4 valstybės viziją grindė ispano jėzuito Pranciškaus Suarezo (1548 1627) politine teorija, išdėstyta pagrindiniame veikale De legibus (1612), tik ją šiek tiek modifikavo paisydami vietos kolorito. P.Suarezo pagrindinė mintis buvo ta, jog valstybės valdymas turi remtis teise, žmonės iš prigimties yra laisvi, bet gyvendami visuomenėje palaiko socialinius ryšius. Geriausia valdymo forma yra monarchija, kai visuomenė suteikia karaliui politines teises valdyti, karalius tampa viršesnis netgi už pačią karalystę. Karalius turi valdyti vadovaudamasis teise, kitaip gali būti nuverstas nuo sosto. Popiežiaus valdžia yra aukščiau už pasaulietinę, bažnyčia laisva ir nepriklausoma 3. Lenkijos Lietuvos valstybės santvarka buvo neabsoliutinės monarchijos, kurią propagavo P.Suarezas, pavyzdys, bet mišri valdymo forma, sudaryta iš demokratijos, aristokratijos, monarchijos elementų. Šis idealios valstybės vizijos ir Lenkijos Lietuvos gyvenimo praktikos neatitikimas Lietuvos jėzuitams iškėlė uždavinį tai suderinti. Pasirinkta trys XVII a. LDK jėzuitų veikalai, kur nagrinėjamos visuomenės ir valstybės problemos: vieno žymiausių LDK ir visos Lenkijos Lietuvos pamokslininko, pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos Seimų pamokslai (1 leidimas Krokuvoje 1597 m., paskutinis P.Skargos taisytas ir pildytas Vilniuje 1610 m.) 4, Vilniaus universiteto teisės profesoriaus Arono Aleksandro Olizarovijaus Apie politinę žmonių visuomenę (Gdanskas, 1651) 5 ir kito Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Chondzinskio Vieno lenkų dvasiškio apmąstymai (1657, lietuvių k. išspausdinti tik 1976 m. rinkinyje Lietuvos publicistai valstiečių klausimu ) 6. Iš XVII a. II pusės panašių teorinių veikalų neišliko, todėl pasitelkta Vilniaus universiteto Politikos mokslų katedros profesoriaus veikiausiai Jono Kormano užrašai iš J.Sobieskio valdymo laikotarpio (rankraštyje autorius nenurodytas, bet L.Piechnikas juo laiko J.Kormaną) 7. Šie 3 The Cambridge History of Political Thought 1450 1700, ed. J.H. Burns, Cambridge, 1996, p. 293 297. 4 P. Skarga, Kazanie sejmowe, opr. J. Tazbir, Wrocław, 1984. 5 A.A. Olizarovio, De politica Hominum Societate libri tres, Dantisci, 1651. Veikalo fragmentai išversti į lenkų kalbą ir paskelbti rinkinyje: A.A.Olizarowski, O politycznej społeczności ludzi, Filozofia i myśl społeczna XVII wieku, opr. Z. Ogonowski, Warszawa, 1979, cz. 1, p. 260 279. Lietuvių kalba pirmosios knygos Apie namus X skyrius Apie vaikų auklėjimą paskelbtas: Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIII XVII a., sud. K.Grigas, V. Kryževičius, I. Lukšaitė, Vilnius, 1994, p. 314 346. 6 [J.Chondzinskis], Vieno lenkų dvasiškio apmąstymai 1657 metais po Viešpaties atsimainymo šventės, už ką Dievas Lenkų Karūną baudžia ir kaip tolimesnės bausmės išvengti galėtume, Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI XVII a., sud. I. Lukšaitė, Vilnius, 1976, p. 170 198. 7 L. Piechnik, Próby odnowy Akademii Wileńskiej po klęskach potopu i okres kryzysu 1655 1730, kn. L. Piechnik, Dzieje Akademii Wileńskiej, Rzym, 1987, t. 3, p. 35 40; Praelectiones Politicae de Monarchia seu Regno, VUB, f. 3 2005.

*-3 LDK JĖZUITŲ POŽIŪRIS Į LENKIJOS LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMĄ XVII a. 153 veikalai nėra lygiaverčiai nei žanro, nei stiliaus, nei turinio prasme. P.Skargos, ypač J.Chondzinskio darbai yra labiau praktinės pakraipos, o A.A.Olizarovijaus veikalas yra teorinio pobūdžio. Straipsnyje aptariami šių jėzuitų teoriniai pamąstymai kokia turėtų būti bendra Lenkijos Lietuvos valstybė. Kaip LDK jėzuitai suvokė valstybę, kokia, pagal juos, turėjo būti valdymo forma, valdovo ir bajorijos vaidmuo bei tarpusavio santykiai. Palyginamos šių trijų jėzuitų pažiūros į Lenkijos Lietuvos valstybę. Jėzuitų veikla LDK ir visoje Lenkijoje Lietuvoje yra ne nauja, istorikų dėmesio sulaukusi tema 8, tačiau jėzuitų požiūrio į valstybę tyrimai pradėti neseniai 9. LDK Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai yra nauja, dar menkai nagrinėta tema 10. Istoriografijoje didžiausio dėmesio sulaukė jėzuito P.Skargos valstybinė, visuomeninė, kultūrinė veikla. Apie jo asmenį ir darbus parašytos net kelios monografijos. Viena žymiausių J.Tazbiro 11. P.Skargos valstybės vizija aptarta S.Obireko studijoje 12. Čia P.Skargos valstybės samprata lyginama su Bažnyčios samprata, jėzuito požiūris siejamas su platesniu Europos kontekstu. Skurdesnė yra A.A.Olizarovijaus asmens ir veiklos istoriografija. Čia nemažai nuveikė Lenkijos tarpukario istorikai S.Kotas 13 ir E.Jarra 14, straipsniuose supažindinę skaitytojus su A.A.Olizarovijaus veikalu Apie politinę žmonių visuomenę. Jie iškėlė pagrindines su A.A.Olizarovijaus asmeniu ir kūryba susijusias problemas: ar jis buvo labiau jėzuitas teologas, ar teisininkas, ar veikalas Apie politinę žmonių visuomenę yra originalus ar kompiliacinio pobūdžio, neturintis išliekamosios vertės, ar jis atspindėjo realias Lenkijos Lietuvos valstybės vidaus problemas. Naujai į A.A.Olizarovijų ir jo vietą tarp kitų to meto veikalų pažvelgė P.Rybickis 15. Jis išanalizavo aristoteliškas 8 Pvz: S. Rostowski, Litvanicarum Societatis Jesu hisoriarum provincialium pars prima, Vilnae, 1768; S. Załęski, Jezuici w Polsce. Kraków Lwów, 1900 1906, t. 1 5; Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy 1564 1995, opr. L. Grzebień SJ ir kt., Kraków, 1996; S. Obirek, Jezuici w Rzeczypospolitej Obojga Narodów w latach 1564 1668, Kraków, 1996; ir kt. 9 S. Obirek, Wizja państwa w nauczaniu jezuitów polskich w latach 1654 1668, Kraków, 1995. 10 Plg: A. Dybkowska, J. Dzięgielewski, Udział kościoła rzymskokatolickiego w sprawach państwa, Tradycje polityczne dawnej Polski, Warszawa, p. 117 167. 11 S. Windakiewicz, Piotr Skarga, Kraków, 1925; J.Tazbir, Piotr Skarga, Warszawa, 1987. 12 S. Obirek, Wizja Kościoła i państwa 13 S. Kot, Aron Aleksander Olizarowski. Professor prawa Akademii Wileńskiej, Wilno, 1929. 14 E. Jarra, Aron Aleksander Olizarowski jako filozof prawa, Warszawa, 1931. 15 P. Ry bicki, Pojęcie społeczności u pisarzy polskiego odrodzenia, Studia i materiały z dziejów nauki polskiej, Warszawa, 1957, z. 1 (5), p. 3 44; P.Ry bicki, Z dziejów polskiego arystotelizmu: De politica hominum societate Arona Aleksandra Olizarowskiego, Studia i materiały z dziejów nauki polskiej, Seria A, Warszawa, 1959, r. 3, p. 83 136.

154 VAIDA KAMUNTAVIČIENĖ *-2 A.A.Olizarovijaus pažiūras, šiek tiek reabilitavo veikalo originalumą. Lietuvoje A.A.Olizarovijaus veikalas nėra išsamiai tyrinėtas, nors į jį savo darbuose atkreipė dėmesį keletas Lietuvos istorikų 16. Plačiausiai A.A.Olizarovijaus veikalas pristatytas L.Valkūno straipsnyje ir I.Lukšaitės darbe, kur kalbama apie A.A.Olizarovijaus pedagogines pažiūras. Mažai nagrinėta A.A.Olizarovijaus valstybės samprata. Dar mažiau tyrinėta J.Chondzinskio veikla. Jo asmenybe ir raštais labiau domėjosi Lietuvos istorikai R.Plečkaitis 17, I.Lukšaitė 18. Kad J.Chondzinskio Vieno lenkų dvasiškio apmąstymai buvo publikuoti, daugiausia nusipelnė I.Lukšaitė. Ji šį veikalą paskelbė lietuvių kalba, atskleidė, kas buvo J.Chondzinskis, atkreipė dėmesį į jo propaguojamą visuomenės sandaros modelį. Tačiau jo valstybės sampratos ji nenagrinėjo. Lenkijos istoriografijoje J.Chondzinskio raštus tyrė S.Pyszka. Jis analizavo ne tik minėtąjį J.Chondzinskio veikalą, bet ir ankstesnius jo darbus: Assertiones (1642), Compendium de jure et iustitia, tyrė J.Chondzinskio valstybės reformų planus 19. P.SKARGOS SEIMŲ PAMOKSLAI Petras Skarga (1536 1612), vienas žymiausių XVI a. pabaigos XVII a. pradžios LDK publicistų, kilęs iš Mozūrijos. 1564 m. įšventintas į kunigus, o 1569 02 02 Romoje įstojo į Jėzuitų ordiną 20. Lietuvos kultūros istorijoje žinomas kaip pirmasis Vilniaus akademijos rektorius (1579 1584), aktyvus katalikybės propaguotojas, į katalikybę atvertęs nemažai Lietuvos didikų. Nuo 1588 m. P.Skarga valdovo Zigmanto Vazos dvare dirbo pamokslininku. Čia jis susipažino su valstybės problemomis, jos valdymo būdu, sielojosi dėl silpstančios Lenkijos Lietuvos valstybės ir kūrė teorinius planus, kaip tai pataisyti. 16 K. Jablonskis. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai, Vilnius,1973, p. 334 335, 342; E. Ulčinaitė, Vilniaus Akademijos teisės profesorius A. Olizarovijus, Mokslas ir gyvenimas, 1978, nr. 5, p. 16; L. Valkūnas, A.Olizarovijus ir jo veikalas Politinė žmonių visuomenė, Problemos, 1978, nr. 2 (22), p. 36 48; J. Jurginis, I. Lukšaitė, Lietuvos kultūros istorijos bruožai (Feodalizmo epocha. Iki aštuonioliktojo amžiaus), Vilnius,1981; I. Lukšaitė, Aaronas Aleksandras Olizarovijus. Švietimas valstybės galia, Lietuvos pedagoginės minties raida XVI XVII a. kultūros veikėjų raštuose, Kaunas, 1991, p. 68 78; J. Jurginis, Renesansas ir humanizmas Lietuvoje, Vilnius, 1965; D. Kuolys, Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje. Renesansas. Barokas, Vilnius, 1992. 17 R. Plečkaitis, Feodalizmo laikotarpio filosofija Lietuvoje, Vilnius, 1975. 18 Lietuvos publicistai valstiečių klausimu..; J. Jurginis, I. Lukšaitė, Lietuvos kultūros istorijos bruožai 19 S. Obirek, Wizja państwa w nauczaniu jezuitów polskich.., p. 39 41. 20 J. Tazbir, Skarga Piotr, Polski słownik biograficzny. Warszawa, 1997, t. 38(1), p. 35 36.

*-1 LDK JĖZUITŲ POŽIŪRIS Į LENKIJOS LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMĄ XVII a. 155 Įžymiausias P.Skargos veikalas Seimų pamokslai 21, kur jis suformulavo savąją valstybės viziją, pagrįstą jėzuitų pasaulėžiūra. XVII a. P.Skarga buvo labiau žinomas kaip Šventųjų gyvenimų (Vilnius, 1579) autorius 22 ; čia jis aprašė valstybės šventuosius. Populiari knyga ugdė žmonių religingumą 23. P.Skargos požiūris į valstybę parodo LDK jėzuitų valstybės valdymo nuostatą. Nežinome, ar P.Skarga specialiai studijavo valstybės sandarą 24, tačiau kasdienis valstybės gyvenimo reikalų sprendimas buvo geriausia politikos mokslų mokykla, jo valstybės vizija buvo pagrįsta Lenkijos Lietuvos valstybės realijomis 25. P.Skarga terminą valstybė nusakė žodžiais tėvynė, tauta, liaudis, Respublika, Lenkijos Karalystė 26. Jis suvokė, jog valstybę reikia branginti kaip vertybę 27. P.Skargai buvo svarbiausia, kad valstybė < > suteikė katalikų tikėjimą, be valstybės neturėtume klebonų, altorių, mokslo ir Dievo 28. Darydamas aliuziją į Švč. Trejybę, pamokslininkas teigė, jog Religija, Karalius ir Tėvynė tai tarsi trys deivės, kurioms reikia ištikimai tarnauti 29. Dėl valstybės ragino atsisakyti privačių interesų, rūpintis visuomenės nauda, nepamiršti protėvių idealų 30. Taigi P.Skargos valstybės vizija buvo glaudžiai susijusi su Katalikų Bažnyčios idėjomis, valstybiniai reikalai dažnai tapatinami su bažnytiniais, pabrėžiamas harmoningas valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimas 31. P.Skarga tikėjo, jog pamaldumo stiprinimas paskatintų žmones daryti gerus darbus, todėl skatino stiprinti Bažnyčią tautos labui 32. Tvirta valstybė, jo manymu, saugosianti katalikų tikėjimą nuo erezijų. Geriausia valstybės valdymo forma P.Skarga laikė monarchiją. Jis pateikė biblinį monarchijos modelį, paremtą Senojo Testamento pavyzdžiais 33. Seimų pamokslų autoriaus nuomone, respublikinė valdymo forma, demokratija esanti tinkama tik mažose teritorijose, o Lenkijos Lietuvos valstybė tai ne graikų, šveicarų miestas ar Venecija, todėl jai geriausiai tinkanti Ispanijos pavyzdžio absoliutinė monarchija 34. Pamokslininko teigimu, pats Dievas norėjo monarchijos. Karalius yra Dievo vietininkas, o Dievas valdo per karalių. Mo- 21 P. Skarga, Kazanie sejmowe 22 P. Skarga, Żywoty świętych Polskich, Kraków, 1986. 23 J. Tazbir, Wstęp, kn. P. Skarga, Kazanie sejmowe.., p. XCI. 24 S. Windakiewicz, Piotr Skarga.., p. 158. 25 S. Obirek, Wizja Kościoła i państwa.., p. 174, 201. 26 Ten pat, p. 169, 179. 27 Ten pat, p. 176. 28 P. Skarga, Kazanie sejmowe.., p. 41 42. 29 Ten pat, p. 79. 30 S. Obirek, Wizja Kościoła i państwa.., p. 185 186. 31 Ten pat, p. 167 178. 32 D. Kuolys, Asmuo, tauta, valstybė.., p. 173. 33 S. Obirek, Wizja Kościoła i państwa.., p. 130. 34 P. Skarga, Kazanie sejmowe.., p. 156 157.

156 VAIDA KAMUNTAVIČIENĖ *0 narchas turi būti doras, protingas, dievobaimingas, Dievas turi būti jo teisės pagrindas 35. Vienas karalius valstybėje tarsi viena galva kūne, jis vienas turi valdyti, kad būtų pasiekta vienybė ir santaika 36. Valstybei P.Skarga norėjo pritaikyti vienuolyno hierarchinę sistemą, kai visi paklūsta vienam vienuolyno vadovui, taip pat priklausomam nuo Dievo. Tėvynei piliečiai turi tarnauti be materialinių ar asmeninių išskaičiavimų, kaip vienuoliai tarnauja savo vienuolynui 37. P.Skarga buvo paveldimos valdovo valdžios šalininkas 38. P.Skarga, Lenkijos Lietuvos atveju taikydamas šią teorinę valstybės viziją, siekė sustiprinti senato, kaip karaliaus patariamojo organo, reikšmę, nesuteikiant jam teisės leisti įstatymus. Jis kritikavo seimo darbą, jame klestinčią nesantaiką, maištus, trukdančius normalų darbą. P.Skarga pabrėžė, jog net seimo maršalka renkamas kelias dienas ir šitaip prarandamas brangus laikas. Renkant pasiuntinius į seimą, įtakingi bajorai daro ką nori išsirenka save ar sau palankius žmones, sukuria tokias instrukcijas, kurios jiems tarnautų ir trukdytų seimų darbą. P.Skargos nuomone, seimo deputatų rūmai turi tokius įgaliojimus, kurių jie nepajėgūs vykdyti. Bajorai, pasak P.Skargos, neatlieka pagrindinės savo pareigos negina tėvynės. Jie riboja senatorių kompetenciją, pažeidžia dvasininkų privilegijas, išnaudoja miestiečius ir valstiečius. Pamokslininkas nesutiko, kad vienas luomas bajorai būtų iškeltas virš visų, turėtų visas teises ir privilegijas, o kiti būtų ignoruojami. Jo nuomone, valstybei bus tik tuomet gerai, kai visiems jos luomams bus gerai 39. Būdamas jėzuitas ir katalikų tikėjimo propaguotojas, P.Skarga pabrėžė, jog valstybės ir Bažnyčios integralumui trukdo erezijų išplitimas. Tačiau ne tik eretikai, bet ir tolerancija pražūtinga valstybei, nes trukdo valstybės teisę suderinti su krikščioniška Dievo teise. Tolerancijos idėjų prisotinta Lietuva P.Skargai atrodė kaip nuodėmingas eretikų kraštas 40. Tačiau, atsižvelgdamas į LDK situaciją (tuo metu LDK buvo labai paplitusios reformacijos idėjos), P.Skarga sutiko, jog eretikus valstybėje galima pakęsti tol, kol tai negresia vidaus karu 41. Kokią P.Skarga matė Lietuvos viziją savo valstybės planuose? Seimų pamoksluose jis niekur nemini LDK vardo, tartum ji visai neegzistuotų, o valstybė kaip kūnas susidėtų iš atskirų 6 dalių: Lenkijos, Prūsijos, Lietuvos, Žemaitijos, Rusijos, Livonijos. P.Skarga siekė, kad šios dalys būtų vieningos, pateisino 35 Ten pat, p. 136 144. 36 Ten pat, p. 66 67. 37 J. Tazbir, Wstęp, kn. P. Skarga, Kazanie sejmowe.., p. LXXXII. 38 Ten pat, p. LXXII. 39 P. Skarga, Kazanie sejmowe.., p. 69 71, 154 158; J. Tazbir, Wstęp, kn. P. Skarga, Kazanie sejmowe.., p. LXIX LXXIII. 40 D. Kuolys, Asmuo, tauta, valstybė.., p. 209. 41 J. Tazbir, Wstęp, kn. P. Skarga, Kazanie sejmowe.., p. LXXXI.

*1 LDK JĖZUITŲ POŽIŪRIS Į LENKIJOS LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMĄ XVII a. 157 nevienodą reikšmę ir įtaką valstybėje. Būdamas organinės teorijos šalininkas, pateikė tokį pavyzdį: akis ir galva atlieka skirtingas funkcijas ir nėra vienodos reikšmės 42. Tačiau veikale nerasime P.Skargos aiškių pasisakymų prieš LDK politines teises bendroje valstybėje. I.Lukšaitės nuomone, toks tiesioginis opozicijos LDK siekiams pareiškimas būtų sukėlęs didžiulį Lietuvos bajorijos pasipriešinimą, ko P.Skarga, Lietuvoje užimdamas aukštas pareigas, vengė. Galima daryti išvadą, jog P.Skarga taikėsi su LDK kaip savarankišką politinę savimonę turinčios valstybės egzistavimo faktu. Tai byloja apie jėzuitiškosios valstybės vizijos paslankumą, gebėjimą prisitaikyti prie vietos realijų. A.A.OLIZAROVIJAUS APIE POLITINĘ ŽMONIŲ VISUOMENĘ Araonas Aleksandras Olizarovijus (1610 1659) kilęs iš Ukrainos, Belaja Cerkovės miesto netoli Kijevo 43. Jėzuitu tapo 1629 08 01 Nesvyžiuje. Istoriografijoje yra kilę abejonių, ar A.A.Olizarovijus buvo tikras jėzuitas, nes yra labai mažai duomenų apie jo jėzuitišką veiklą, o faktas, kad jis buvo priimtas į liuteronišką Karaliaučiaus universitetą, bylotų atvirkščiai. Populiariausia nuomonė ta, jog A.A.Olizarovijus vėliau išstojo iš Jėzuitų ordino. Nepaisant to, Katalikų Bažnyčios nuostatos turėjo didelę įtaką jo filosofijai. 1644 m. LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega Vilniaus akademijoje fundavo teisės katedrą su 4 profesorių vietomis: 2 kanonų ir 2 civilinės teisės 44. 1644 1655 m. A.A.Olizarovijus buvo šios teisės katedros profesorius 45, čia parašė svarbiausią savo veikalą Apie politinę žmonių visuomenę 46, kur remiamasi daugiausia Aristoteliu ir naujųjų laikų mąstytojų kūriniais (Ž.Bodenu, H.Arnizėjumi, J.Lipsijumi, Šionberneriu, T.Moru). Veikalas laikomas geriausia Lenkijos Lietuvos valstybėje to meto Aristotelio politinės teorijos recepcija 47. Išleistas 1651 m., buvo dedikuotas Vilniaus akademijos Teisės fakulteto fundatoriui K.L. Sapiegai 48. A.A.Olizarovijus dažnai viešėdavo K.L.Sapiegos dvare ir save laikė jo dvariškiu 49. Kadangi daugelį metų praleido užsienyje, tad Sapiegų dvare turėjo progą susipažinti su Lenkijos Lietuvos politinio gyvenimo peripetijomis. Vis dėlto P.Rybickis manė, kad 42 P. Skarga Kazanie sejmowe.., p. 80 81. 43 [ I. Lukšaitė] Lietuvos publicistai valstiečių klausimu.., p. 56 57. 44 E. Jarra, Aron Aleksander Olizarowski jako filozof.., p. 2. 45 E. Ulčinaitė, Vilniaus Akademijos teisės profesorius A. Olizarovijus.., p. 16; L. Piechnik, Olizarowski Aron Aleksander, Polski słownik biograficzny, Wrocław, 1978, t. 23, p. 822. 46 Lietuvos publicistai valstiečių klausimu.., p. 58. 47 P. Ry bicki, Z dziejów polskiego arystotelizmu.., p. 130 132. 48 A.A. Olizarovio, De politica Hominum Societate 49 S. Kot, Aron Aleksander Olizarowski.., p. 5 6.

158 VAIDA KAMUNTAVIČIENĖ *2 A.A.Olizarovijus menkai žinojęs Lenkijos Lietuvos valstybės vidaus problemas, nes knygoje Apie politinę žmonių visuomenę pateikęs tik teorinius samprotavimus, mažai juos pritaikydamas Lenkijos Lietuvos situacijai 50, ne taip kaip P.Skarga ir J.Chondzinskis. Veikalą sudaro 3 pagrindinės dalys: 1) apie namus, 2) apie visuomenę, 3) apie valstybę. Valstybės aptarimui skiriama mažiausiai vietos. A.A.Olizarovijus gilinosi į 4 aspektus: 1) kas yra valstybė, 2) kokia valstybės kilmė, 3) kokios yra politinės santvarkos formos ir 4) kokie galimi jų pokyčiai 51. Kalbėdamas apie valstybės kilmę, jis teigė, jog valstybė, kaip ir visa kita bei valdžia kyla iš Dievo, visa ko pradžių pradžios. Valstybė tai politinė organizacija, tarnaujanti teisei ir reguliuojanti valdžios ir valdinių santykius 52. Taigi valstybės sąvokoje A.A.Olizarovijus įžvelgė tris komponentus: teritoriją, gyventojus ir valdžią. Teritorija tai žmonių apgyventa vieta, kuri galėjo keistis 53. Gyventojais laikė visus valstybės luomus. Jie turėjo klausyti teisės kaip Dievo, šis klusnumas lėmė viešąją ramybę, laimės pagrindą. Valdžia turėjo nesavanaudiškai saugoti visų be išimties gyventojų interesus, paisyti teisingumo, paremto įstatymais, visuomenės nuomonės (tai apsaugotų valstybę nuo tironijos) 54. Kaip ir P.Skarga, A.A.Olizarovijus buvo monarchijos šalininkas. Monarchija esanti pirmoji santvarkos forma, sukurta pagal dieviškojo vienvaldiškumo pavyzdį. Demokratija einanti prieš gamtą, nes esą sunku pasiekti visų gyventojų vienybę ir sutarimą 55. Lenkijos Lietuvos valstybę laikė aristokratine, nes atstovus į seimą siuntė ne visa tauta, bet bajorija 56. Šią valstybę lygino su Sparta tiek vienoje, tiek kitoje įžvelgė monarchijos, aristokratijos, demokratijos elementų 57. Nemažai samprotavimų skyrė valdovui. Idealus valdovas turįs būti vietinis, nes toks esąs ištikimiausias saviškiams, protingas, tinkamiausias saugoti teisingumą ir jo laikytis 58. Tai atitiko P.Skargos mintis. A.A.Olizarovijus paveldimą monarchiją kėlė aukščiau už renkamo valdovo tradiciją. Jo nuomone, valstybė, kur monarchas renkamas, patiria nuostolių dėl anarchijos, savivalės, kuri kylanti tarpuvaldžiais, kai nėra valdovo. Valstybė susilpnėja, jai kyla netgi 50 P. Ry bicki, Z dziejów polskiego arystotelizmu 51 Ten pat, p. 95 96; Vilniaus universiteto istorija, 1579 1803. Vilnius, 1976, p. 134. 52 P. Ry bicki, Z dziejów polskiego arystotelizmu.., p. 111. 53 E. Jarra, Aron Aleksander Olizarowski jako filozof.., p. 24; Lietuvos publicistai valstiečių klausimu.., p. 66. 54 E. Jarra, Aron Aleksander Olizarowski jako filozof.., p. 25 31. 55 Ten pat, p. 34 36. 56 J. Jurginis, I. Lukšaitė, Lietuvos kultūros istorijos bruožai.., p. 178. 57 S. Kot, Aron Aleksander Olizarowski.., p. 16. 58 E. Jarra, Aron Aleksander Olizarowski jako filozof.., p. 38.

*3 LDK JĖZUITŲ POŽIŪRIS Į LENKIJOS LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMĄ XVII a. 159 užsienio pavojus. Tokia valstybė, kur valdovai renkami, yra linkusi į žlugimą pranašiškai teigė A.A.Olizarovijus 59. Naujas valdovas dažnai esąs išrenkamas ne pagal nuopelnus, bet už pinigus nusiperkąs žmonių palankumą. Jei Lenkijos Lietuvos valstybėje būtų paveldima monarchija, tada ji išvengtų vidaus, o kartais net ir užsienio 60 karų, manė aristotelininkas. Nors E.Jarra ir kai kurie kiti autoriai pabrėžė, kad A.A.Olizarovijus kaip politinės teorijos autorius buvo pirmiausia teisininkas ir atsiribojo nuo teologijos 61, tačiau iš veikalo Apie politinę žmonių visuomenę matyti, kad jo kurtoji valstybės samprata neišėjo iš jėzuitų valstybės teorijos ribų. Į P.Skargos valstybės viziją A.A.Olizarovijaus samprata panaši tiek siūlomu monarchijos modeliu, pagrįstu vienuolyno valdymo principu, su stipria karaliaus valdžia, bet nevirstančia tironija, tiek Dievo nulemto sėkmingo valstybės gyvavimo įžvalga. Sudėtinga nustatyti A.A.Olizarovijaus požiūrį į LDK valstybingumą, nes jo veikalas kaip teorinis beveik neanalizavo praktinės Lenkijos Lietuvos valstybės padėties. Siekdamas centralizuotos monarchijos sukūrimo, teoriškai jis turėjo nepritarti LDK savarankiškumui, bet būdamas LDK didiko K.L.Sapiegos aplinkos žmogus galėjo būti palankus LDK valstybinio savarankiškumo Lenkijos Lietuvos valstybės ribose siekiams. Lietuvoje paveldima monarchija buvo populiaresnė dėl pagal tradiciją egzistavusios didelės didikų įtakos, atvirkščiai nei Lenkijoje. Pasak D.Kuolio, Lenkijoje XVII a. niekas nedrįso šlovinti magnatų valdžios, o LDK kaip atsvaros lenkų aukso laisvei dažnai siekta stiprios monarcho valdžios. Su sąlyga, kad tas monarchas būtų kilęs iš LDK ir paisytų Lietuvos interesų 62. J.CHONDZINSKIO VIENO LENKŲ DVASIŠKIO APMĄSTYMAI Jonas Chondzinskis (1600 1660) buvo Vilniaus akademijos poetikos, retorikos, etikos, filosofijos, teologijos ir kanonų teisės profesorius 63, satyrikas, visuomeninio pobūdžio raštų autorius, eiliuotojas. Labai mažai žinoma apie jo gyvenimą, kartais jis netgi painiojamas su kitu bendravardžiu J.Chondzinskiu 64. Pasak R.Plečkaičio, Vieno lenkų dvasiškio apmąstymų autorius gimė Vilniuje arba Baltarusijoje, 1621 m. įstojo į Jėzuitų ordiną. Stu- 59 A.A. Olizarowski, O politycznej społeczności ludzi.., p. 257 258; L. Piechnik, Olizarowski Aron Aleksander.., p. 822. 60 A.A. Olizarowski, O politycznej społeczności ludzi.., p. 278 279. 61 E. Jarra, Aron Aleksander Olizarowski jako filozof.., p. 3. 62 D. Kuolys, Asmuo, tauta, valstybė.., p. 210 212. 63 S. Rostowski, Litvanicarum Societatis Jesu.., p. 445. 64 Lietuvos publicistai valstiečių klausimu.., p. 68.

160 VAIDA KAMUNTAVIČIENĖ *4 dijavo Braunsberge, Vilniaus akademijoje. Čia vėliau 1639 1652 m. dirbo. 1645 m. Vilniuje įgijo teologijos daktaro laipsnį 65. Kaip matyti, J.Chondzinskis buvo glaudžiai susijęs su Vilniumi, jo Akademija ir kultūrine aplinka. Lyginant su P.Skarga ir A.A.Olizarovijumi, J.Chondzinskis daugiausiai gyveno LDK ir galėjo geriausiai išreikšti jos politinio gyvenimo principus. XVII a. vidurio karų metu, kaip ir A.A.Olizarovijus, J.Chondzinskis gyveno Gdanske, mirė Pašiaušėje. Vieno lenkų dvasiškio apmąstymus J.Chondzinskis parašė 1657 m., būdamas Gdanske. Šio jėzuito veikale matoma dėl XVII a. vidurio Lenkijos Lietuvos karų su Rusija ir Švedija pasikeitusi valstybės situacija. J.Chondzinskio mąstymo būdas ir sukurta valstybės vizija jėzuitiška, panaši į P.Skargos. J.Chondzinskiui Dievas visa ko pagrindas, baudžiantis už nuodėmes 66. Bet, skirtingai nuo P.Skargos, jis siekė reformuoti buvusį valstybės valdymo modelį, nepanaikinant bajorų laisvių, tik neleidžiant joms pavirsti savivale. Bajorija turėjo išsaugoti savo privilegijas, bet neišnaudoti kitų luomų 67. J.Chondzinskio nuomone, Tenebūna laisvės nei kilmingajam, nei kunigaikščiui prieš Dievą, tėvynę, dievišką teisę ir teisingumą, nes laisvė tolygi netvarkai 68. Tačiau labiau nepabrėžė vienvaldžio valdovo reikšmės ir jo priklausomumo nuo Dievo. Pagal J.Chondzinskį, pagrindinė priežastis, kodėl valstybė užsitraukė Dievo rūstybę tai bajorų savivalė ( O Lenkiją baudžia < > ne dėl netikėjimo, ne dėl girtuoklystės, ne dėl geidulingumo < > bet dėl šlėktų sauvalės, neturtingų brolių ir pavaldinių priespaudos ). Todėl kūrinyje daugiausia dėmesio skiriama bajorijos ydoms atskleisti. Bajorai smerkiami už nežmonišką baudžiavą valstiečiams, už cuius regio, eius religio (kieno valdžia, to ir religija) principo įvedimą, kai valstietis negalėjo pasirinkti religijos, už sunkių mokesčių uždėjimą valstiečiams šie turėjo ne tik bajorams, bet ir valstybei mokesčius sumokėti 69. Bajorija, pagal J.Chondzinskį, neatliko savo tiesioginių pareigų ginti tėvynę, išsigimė pašauktinių kariuomenė, o samdytai kariuomenei nemokėjo algų, dėl to ši blogai kariavo, plėšė valstiečių ūkius ir savavaliavo, neklausė karo vadų. Siūlė kariuomenės algoms mokėti įvesti mokestį nuo valako, ne tik valstiečius, bet ir bajorus priversti mokėti mokesčius, kas padėtų laiku pinigus surinkti 70. Atvirkščiai nei P.Skarga, J.Chondzinskis neturėjo vilties atgaivinti pašauktinių kariuomenės. Tai lėmė per 50 metų pasikeitusios realijos: nuo 65 R. Plečkaitis, Feodalizmo laikotarpio filosofija.., p. 393, 415; Lietuvos publicistai valstiečių klausimu.., p. 69 70. 66 [ J.Chondzinskis] Vieno lenkų dvasiškio apmąstymai.., p. 171. 67 Ten pat, p. 187. 68 Ten pat, p. 193. 69 Ten pat, p. 175 177. 70 Ten pat, p. 178 185.

*5 LDK JĖZUITŲ POŽIŪRIS Į LENKIJOS LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMĄ XVII a. 161 1657 m. pašauktinių kariuomenės nebepavyko panaudoti kovai su priešu 71. J.Chondzinskis užfiksavo šį pereinamąjį būvį apgailestaudamas, kad bajorija senu papročiu savo rankomis negina valstybės. Veikalo autorius kritikavo seniūnijų skyrimą bajorams ne už nuopelnus 72, taip pat bajorų privatiškumą ir nesirūpinimą valstybės reikalais 73. Pasak E.Laumenskaitės, valstybę stiprinti J.Chondzinskis norėjo stiprindamas ekonomiką, o ne katalikybę, kaip buvo jėzuitų įprasta XVII a. 74 Pagrindinėmis vertybėmis, kurių trūko bajorams, laikė dorą, tvarką ir jautrumą 75. Daug dėmesio, kaip ir A.A.Olizarovijus, J.Chondzinskis skyrė valstybės teisėtvarkos sistemai ir jos tobulinimui. Kritikavo blogus įstatymus ir jų nevykdymą. Teisę ir teisingumą laikė visa ko pagrindu. Tai galima iliustruoti citata: < > tas, kuris galėtų sėkmingai ponams lenkams šio prasto mano rašinio žinias perteikti, daugiau padarytų ir labiau Dievui ir tėvynei pasitarnautų, negu aptvėręs Lenkiją Kinijos valstybės pavyzdžiu mūru ar pastatęs tūkstantį bažnyčių ir turtingomis fundacijomis jas aprūpinęs. Nes visa tai netvarkoma ir be teisingumo tučtuojau sugriūtų. Teisingumas pats valstybes ir nusmukusias gali pakelti 76. Taigi J.Chondzinskio požiūris, lyginant su kitais XVII a. jėzuitais, įdomus tuo, kad jo kūrinys rodo mišrios Lenkijos Lietuvos valstybės valdymo formos įsigalėjimą XVII a. viduryje. Aptariamas pašauktinių kariuomenės veiksmingumas, mažiau dėmesio skiriama kovai su erezijomis, nes XVII a. II pusėje visiškai įsigalėjo katalikybė kaip valstybinė religija, nebeleista kitatikiams užimti valstybinių pareigybių. Išlieka tos pačios problemos valstybės valdymo reformos reikmė ir negebėjimas to atlikti, vykdomosios valdžios neefektyvumo mažinimas, teismų procesų eigos gerinimas, bajoriškųjų laisvių suvaldymas, socialinių-ekonominių klausimų išsprendimas, susijęs su valstiečių padėties pagerinimu. Nutylėtas požiūris į karaliaus valdžią. J.Chondzinskio kūrinys vertingas kaip XVII a. vidurio būvio atspindys, parodantis jėzuitų valstybės vizijos transformaciją. XVII a. II pusės jėzuitų politinė mintis buvo suinstitucinta, Vilniaus kanauninkui Kazimierui Jonui Vaišnoravičiui Vilniaus akademijoje 1677 m. fundavus politikos mokslų katedrą. A.A.Olizarovijaus ir J.Chondzinskio veikalai rodo, kad visuomenėje buvo išaugęs tokios krypties studijų poreikis, naujoji 71 Lietuvos publicistai valstiečių klausimu.., p. 82. 72 [ J.Chondzinskis] Vieno lenkų dvasiškio apmąstymai.., p. 183. 73 Ten pat, p. 187. 74 E. Laumenskaitė, Ekonominė mintis ir jos kūrėjai Lietuvoje (XVI XVIII a.), Vilnius, 1995, p. 74. 75 [ J.Chondzinskis] Vieno lenkų dvasiškio apmąstymai.., p. 178. 76 Ten pat, p. 196.

162 VAIDA KAMUNTAVIČIENĖ *6 katedra atsirado ne tuščioje vietoje, bet galėjo tęsti pradėtas tradicijas 77. Šios katedros studijų turinį atspindėtų J.Sobieskio laikų politikos profesoriaus Jono Kormano veikalas, kur išdėstytos pažiūros į valstybę, jos valdymo formas. Autorius, kaip ir A.A.Olizarovijus, rėmėsi Aristotelio veikalu Politika, valstybės viziją parengė pagal Ispanijos pavyzdį. Jis, tęsdamas jėzuitų tradicijas, monarchiją laikė geriausia valdymo forma, tačiau nebuvo paveldimos monarchijos šalininkas 78. Tai buvo dar viena jėzuitų valstybės sampratos modifikacija, atspindėjusi Lenkijos Lietuvos gyvenimo realijas. Tai patvirtina teiginį, jog XVII a. jėzuitai nesilaikė vienos išbaigtos valstybės teorijos. Iš politikos mokslų katedros įkūrimo buvo galima tikėtis LDK jėzuitų politinės minties intensyvesnės plėtotės ir naujų veikalų, tačiau, pasak istorikų, katedra buvo gan silpna, vyravo etikos dėstymas, ir didelių jėzuitų valstybės sampratos perversmų nepadarė. Beje, Lenkijos Lietuvos politiniame gyvenime po nepavykusio 1661 1662 m. reformų bandymo nebuvo imtasi naujų valstybės pertvarkymo veiksmų 79. Apskritai jėzuitų teoriniai svarstymai ryškesnės įtakos Lenkijos Lietuvos politiniam gyvenimui nepadarė, jie patys labiau taikėsi prie valstybės realijų, nei ką nors keitė realiame gyvenime. XVII a. jėzuitų svarstymai apie valstybę ir visuomenę padeda geriau suvokti Lenkijos Lietuvos politinio gyvenimo peripetijas, netgi valstybės veikėjų elgesio motyvacijas. Apibendrinant svarbu pabrėžti, jog jėzuitų valstybės vizija buvo gausios LDK kolektyvinės grupės valstybės samprata, aiškiai suformuluota ir išreikšta, bet nepritaikyta praktiškai. Ji liudija, jog LDK visuomenė XVII a. suvokė ir apmąstė Lenkijos Lietuvos kaip valstybės silpnėjimą bei jo priežastis, netgi artėjantį valstybės žlugimą, bet negebėjo to sustabdyti. IŠVADOS XVII a. LDK jėzuitai P.Skarga, A.A.Olizarovijus ir J.Chondzinskis siekė harmoningo Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimo. Valstybė turėjo sudaryti palankias sąlygas katalikybės tapsmui, o Bažnyčia padėti suvienyti ir valdyti valstybę. Remdamiesi Dievo autoritetu, jėzuitai monarchiją laikė idealia valdymo forma (Ispanijos monarchija buvo siekiamas idealas). Jų nuomone, Lenkijos Lietuvos valstybė buvo nukrypusi nuo dieviškojo raidos kelio, todėl siūlė reformuoti jos valdymą. Atkreipė dėmesį į tai, kad bajorija yra labai išplėtusi įtaką valstybėje, turi gausias privilegijas ir ne visuomet jomis deramai naudo- 77 L. Piechnik, Próby odnowy Akademii Wileńskiej.., p. 31 32. 78 Ten pat, p. 35 40; Praelectiones Politicae de Monarchia seu Regno, VUB, f. 3 2005. 79 S. Ochmann, Sejmy lat 1661 1662. Przegrana batalia o reformę ustroju Rzeczypospolitej, Wrocław, 1977.

*7 LDK JĖZUITŲ POŽIŪRIS Į LENKIJOS LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMĄ XVII a. 163 jasi. P.Skarga šiai ligai gydyti siūlė sumažinti bajorijos privilegijas, jai paliekant pareigą ginti valstybę, sustiprinti senato kaip patariamojo organo įtaką valstybėje. A.A.Olizarovijus siūlė daugiau dėmesio skirti teisei, o J.Chondzinskis sutramdyti bajorų savivalę, išlaikant jos privilegijas, ugdyti bajorijos pilietiškumo pareigą ir sąmoningumą. Svarbų vaidmenį jėzuitai skyrė valdovui. Jis turėjo būti Dievo vietininkas žemėje ir paklusti Dievo valiai, valdyti pagal Dievo teisę. P.Skarga ir A.A.Olizarovijus siekė, kad būtų įvesta stipri monarcho valdžia Lenkijos Lietuvos valstybėje. Šie trys jėzuitai norėjo renkamą valdovo sostą pakeisti paveldima monarcho valdžia, bet jau J.Sobieskio laikais Vilniaus akademijos profesorius J.Kormanas nebebuvo paveldimos monarcho valdžios šalininkas. Lietuvoje paveldima monarcho valdžia buvo labiau mėgta nei Lenkijoje dėl egzistavusios didelės didikų įtakos. P.Skarga, A.A.Olizarovijus be išlygų stojo už monarchijos Lenkijos Lietuvos valstybėje sukūrimą, o J.Chondzinskiui po XVII a. vidurio krizės jau buvo priimtinas realiai egzistavęs mišrios Lenkijos Lietuvos santvarkos modelis, sudarytas iš monarchijos, aristokratijos, demokratijos elementų. Kadangi šiuo modeliu siekta panaikinti negeroves, jis nebuvo paremtas. LDK valstybingumo išlaikymo problemai jėzuitai beveik neskyrė dėmesio, nes LDK jie matė tik bendroje Lenkijos Lietuvos valstybėje. ŠALTINIAI [Chondzinskis J.] Vieno lenkų dvasiškio apmąstymai 1657 metais po Viešpaties atsimainymo šventės, už ką Dievas Lenkų Karūną baudžia ir kaip tolimesnės bausmės išvengti galėtume, Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI- XVII a., sud. I.Lukšaitė, Vilnius, 1976, p. 170 198. Lojola I., Autobiografija. Dvasinės pratybos, Vilnius, 1998. Olizarovio A.A., De politica Hominum Societate libri tres, Dantisci, 1651. Olizarowski A.A., O politycznej społeczności ludzi, Filozofia i myśl społeczna XVII wieku, Opr. Z.Ogonowski, Warszawa, 1979, cz. 1, p. 260 279. Olizarovijus A.A., Trys knygos apie politinę žmonių visuomenę (Ištraukos.), Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIII XVII a., sud. K.Grigas, V.Kryževičius, I.Lukšaitė, Vilnius, 1994, p. 314 346. Skarga P., Kazanie sejmowe, opr. J.Tazbir, Wrocław, 1984. Skarga P., Żywoty świętych Polskich, Kraków, 1986.

164 VAIDA KAMUNTAVIČIENĖ *8 LITERATŪRA Cambridge History of Political Thought 1450 1700, ed J.H. Burns, Cambridge, 1996, p. 293 297. Dybkowska A., Dzięgielewski J., Udział kościoła rzymskokatolickiego w sprawach państwa, Tradycje polityczne dawnej Polski, Warszawa, p. 117 167. Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy 1564 1995, opr. L.Grzebień SJ ir kt., Kraków, 1996. Jablonskis K., Lietuvių kultūra ir jos veikėjai, Vilnius, 1973. Jarra E., Aron Aleksander Olizarowski jako filozof prawa, Warszawa, 1931. Jurginis J., Lukšaitė I., Lietuvos kultūros istorijos bruožai. (Feodalizmo epocha. Iki aštuonioliktojo amžiaus), Vilnius, 1981. Jurginis J., Renesansas ir humanizmas Lietuvoje, Vilnius, 1965. Kot S., Aron Aleksander Olizarowski. Professor prawa Akademii Wileńskiej, Wilno, 1929. Kuolys D., Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje, Renesansas. Barokas, Vilnius, 1992. Laumenskaitė E., Ekonominė mintis ir jos kūrėjai Lietuvoje (XVI- XVIII a.) Vilnius, 1995. Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI XVII a., sud. I.Lukšaitė, Vilnius, 1976. Lukšaitė I., Aaronas Aleksandras Olizarovijus. Švietimas valstybės galia, Lietuvos pedagoginės minties raida XVI XVII a. kultūros veikėjų raštuose, Kaunas, 1991, p. 68 78. Obirek S., Jezuici w Rzeczypospolitej Obojga Narodów w latach 1564 1668, Kraków, 1996. Obirek S., Wizja Kościoła i państwa w kazaniach ks. Piotra Skargi SJ, Kraków, 1994. Obirek S., Wizja państwa w nauczaniu jezuitów polskich w latach 1654 1668, Kraków, 1995. Ochmann S., Sejmy lat 1661 1662. Przegrana batalia o reformę ustroju Rzeczypospolitej, Wrocław, 1977. Piechnik L., Olizarowski Aron Aleksander, Polski słownik biograficzny, Wrocław, 1978, t. XXIII. Piechnik L., Dzieje Akademii Wileńskiej, Rzym, 1987, t. 3, p. 35 40. Plečkaitis R. Abiejų tautų Respublikos jėzuitai šimtmečio vingiuose (rec. kn. S.Obirek, Jezuici w Rzeczypospolitej Obojga Narodów w latach 1564 1668, Kraków, 1996), Naujoji Romuva, 1997, nr. 9 10 (519 520), p. 72 74. Plečkaitis R., Feodalizmo laikotarpio filosofija Lietuvoje, Vilnius, 1975. Plečkaitis R., Jėzuitai Lenkijos ir Lietuvos žemėse (rec. kn. Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy 1564 1995, Kraków, 1996), Darbai ir dienos, Kaunas, 1998, nr. 7(16), p. 283. Rybicki P., Pojęcie społeczności u pisarzy polskiego odrodzenia, Studia i materiały z dziejów nauki polskiej, Warszawa, 1957, z. 1 (5), p. 3 44.

*9 LDK JĖZUITŲ POŽIŪRIS Į LENKIJOS LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMĄ XVII a. 165 Rybicki P., Z dziejów polskiego arystotelizmu: De politica hominum societate Arona Aleksandra Olizarowskiego, Studia i materiały z dziejów nauki polskiej, seria A, Warszawa, 1959, r. 3, p. 83 136. Rostowski S., Litvanicarum Societatis Jesu hisoriarum provincialium pars prima, Vilnae, 1768. Tazbir J., Skarga Piotr, Polski słownik biograficzny, Warszawa, 1997, t. 38, z. 156. Tazbir J., Piotr Skarga, Warszawa, 1987. Ulčinaitė E., Vilniaus akademijos teisės profesorius A.Olizarovijus, Mokslas ir gyvenimas, 1978, nr. 5, p. 16. Valkūnas L.A., Olizarovijus ir jo veikalas Politinė žmonių visuomenė, Problemos, 1978, Nr. 2 (22), p. 36 48. Vilniaus universiteto istorija 1579 1803, Vilnius, 1976. Windakiewicz S. Piotr Skarga, Kraków, 1925. Załęski S., Jezuici w Polsce, Kraków Lwów, 1900 1906, t. 1 5. Įteikta 2001 m. rugsėjo mėn. THE ATTITUDE OF THE JESUITS FROM THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA TOWARD THE GOVERNMENT OF THE POLISH-LITHUANIAN COMMONWEALTH IN THE 17 th CENTURY Summary The article analyzes the reflections on the form of the government of the Polish- Lithuanian state written by three Jesuits from the Grand Duchy of Lithuania, Petras Skarga (Kazanie sejmowe, 1610), Aaronas Aleksandras Olizarovijus (De politice hominum societate libri tres, 1651), and Jonas Chondzinskis (Diskurs kapłana jednego polskiego, written 1657, published 1976). The Lithuanian Jesuits followed the Order's official position, created by Spaniard Francisco Suarez, regarding absolute monarchy as a perfect form of government. They criticized the political development of the Polish-Lithuanian Commonwealth and suggested ways to reform it. All of them stressed that nobles had many privileges which they did not always use correctly. Skarga wanted to minimize them leaving them only the obligation to defend the state. In regard to the Senate, he wanted to leave it a role only as a consultative organ to advise the king. Olizarovijus advocated increasing the authority of law in the state. Finally, Chondzinskis wanted the nobles to keep their privileges, but to use them correctly, without creating anarchy. He suggested that they develop their political culture and sense of civil duty. Skarga, and especially Olizarovijus, regarded the king as the most important figure in the state. These authors from the first half of the 17 th

166 VAIDA KAMUNTAVIČIENĖ *10 century wanted the kings of the Polish-Lithuanian Commonwealth to inherit the throne. In the second half of the century, however, the Jesuit's position changed. Chondzinskis did not talk about increasing the role of the king, probably due to his low prestige after the unsuccessful wars with Russia and Sweden in the middle of the century (they began in 1654 1655). This position was supported by other Jesuits at the end of 17 th century. A professor of the Vilnius academy, Jonas Kormanas, in his political writings ignored the issue of the inherited throne, dedicating his discussions to the problems of electing a king. While Skarga and Olizarovijus wanted the Polish- Lithuanian Commonwealth to be a monarchy, Chondzinskis considered the mixed form of the state more acceptable. Such a system actually existed and was composed of elements of monarchy, democracy, and aristocracy. He only wanted to eliminate the obstacles that did not allow the model to be effective.