PRIIMTI TEKSTAI II DALIS

Transkrypt

1 EUROPOS PARLAMENTAS m. rugs jo 3 d. trečiadienio pos dyje PRIIMTI TEKSTAI II DALIS P6_TA-PROV(2008)09-03 NEGALUTINö REDAKCIJA PE

2

3 TURINYS PRIIMTI TEKSTAI P6_TA-PROV(2008)0392 Cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimas, ženklinimas bei pakavimas ***I (A6-0140/ Praneš jas: Amalia Sartori) P6_TC1-COD(2007)0121 (I, II, III priedai, IV priedo 1 dalis)... 1 Politiniai pakeitimai žymimi geltona arba žalia spalva. Atitinkamų tarnybų techniniai pataisymai ir pritaikymai žymimi rožine spalva. PE \ I

4

5 I PRIEDAS Pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo etiket mis reikalavimai Šiame priede nustatyti klasifikavimo į pavojaus klases kriterijai ir klasių skirstymas, be to, pateikiamos papildomos min tų reikalavimų laikymosi nuostatos DALIS. KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO ETIKETöMIS BENDRIEJI PRINCIPAI 1.0. APIBRöŽTYS Dujos tai medžiaga: i) kurios garų sl gis esant 50 C temperatūrai yra didesnis kaip 300 kpa (absoliutus); arba ii) kuri esant 20 C temperatūrai ir normaliajam 101,3 kpa sl giui visiškai virsta dujomis; Skystis tai medžiaga arba mišinys, kurio garų sl gis esant 50 C temperatūrai yra ne didesnis kaip 300 kpa (3 barai), kuris esant 20 C temperatūrai bei normaliajam 101,3 kpa sl giui n ra visiškai dujinio būvio ir kurio lydymosi temperatūra arba pradin lydymosi temperatūra esant normaliam 101,3 kpa sl giui yra 20 C arba mažesn ; Kietoji medžiaga tai medžiaga arba mišinys, kuris neatitinka dujų arba skysčio apibr žties MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ KLASIFIKAVIMAS Šio reglamento reikalavimams vykdyti skirtas bendradarbiavimas Tiekimo grandin je tiek jai bendradarbiauja siekdami vykdyti šiame reglamente nustatytus klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reikalavimus. Pramon s sektoriuje tiek jai gali bendradarbiauti įgyvendindami šio reglamento 61 straipsnyje numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas d l į rinką tiekiamų cheminių medžiagų ir mišinių. Pramon s sektoriuje tiek jai gali bendradarbiauti sukurdami tinklą arba kitomis priemon mis, kad keistųsi duomenimis ir patirtimi klasifikuodami chemines medžiagas ir mišinius pagal šio reglamento II antraštinę dalį. Tokiomis sąlygomis pramon s sektoriuje tiek jai dokumentais visiškai pagrindžia priimtus sprendimus d l klasifikacijos, bei PE \ 1

6 kompetentingoms institucijoms ir atitinkamų vykdymo institucijų prašymu pateikia dokumentus kartu su duomenimis ir informacija, kuria grindžiama klasifikacija. Tačiau jei pramon s sektoriuje tiek jai bendradarbiauja tokiu būdu, kiekvienas tiek jas yra visiškai atsakingas už į rinką tiekiamų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimą bei visų kitų šiame reglamente nustatytų reikalavimų vykdymą. Tinklu taip pat gali būti naudojamasi keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant supaprastinti prievolių pranešti vykdymą Ekspertų nuomon s ir įrodymų patikimumo nuostatų vaidmuo ir taikymas Jeigu kriterijai negali būti tiesiogiai taikomi turimai nustatytai informacijai arba jeigu turima tik 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, atitinkamai pagal 9 straipsnio 3 dalį arba 9 straipsnio 4 dalį taikomos įrodymų patikimumo nuostatos pasitelkiant ekspertų nuomonę Taikant mišinių klasifikavimo metodą galima pasitelkti ekspertų nuomonę daugelyje sričių siekiant užtikrinti, jog turima informacija gal tų būti panaudota kuo didesniam mišinių skaičiui, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka. Ekspertų nuomon s taip pat gali prireikti aiškinant duomenis apie cheminių medžiagų pavojingumo klasifikaciją, ypač jei reikalingas įrodymų patikimumas. 2 /PE

7 Taikant įrodymų patikimumo nuostatas, atsižvelgiama į visą informaciją, turinčią įtakos pavojaus nustatymui, pvz., tinkamų in vitro bandymų rezultatai, atitinkami duomenys apie gyvūnus, informacija, gauta taikant kategorijų metodą (grupavimas, analogija), (Q)SAR rezultatai ir praktin žmonių patirtis, pvz., duomenys apie poveikį darbo aplinkoje ir duomenys iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių, epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai, dokumentais pagrįstos atskirų atvejų ataskaitos ir steb jimai. Bus tinkamai įvertinta duomenų kokyb ir nuoseklumas patikimumo atžvilgiu. Tinkama yra su klasifikuojama medžiaga ar mišiniu susijusi medžiagos arba mišinių informacija, taip pat poveikio vietos ir poveikio mechanizmo ar būdo tyrimo rezultatai. Į vieną įrodymų visumą įtraukiami tiek teigiami, tiek neigiami rezultatai Klasifikuojant pavojus sveikatai (3 dalis) klasifikavimą paprastai tur tų pagrįsti atitinkamais tyrimais su gyvūnais nustatytas arba žmonių patirtimi patvirtintas pavojingas poveikis, kuris atitinka klasifikavimo kriterijus. Jei turima įrodymų apie žmones ir gyvūnus ir išvados prieštaringos, klasifikavimo klausimui išspręsti įvertinama abiejų šaltinių įrodymų kokyb ir patikimumas. Paprastai pirmenyb prieš kitus duomenis teikiama pakankamiems, patikimiems ir reprezentatyviems duomenims apie žmones (įskaitant epidemiologinius tyrimus, moksliškai pagrįstus atvejo tyrimus, kaip nurodyta šiame priede, arba statistiškai pagrįstą patirtį). Vis d lto tinkamai parengti ir atlikti epidemiologiniai tyrimai gali būti atlikti su nepakankamu skaičiumi tiriamųjų, kad būtų nustatytas palyginti retas, tačiau vis tiek svarbus poveikis ir įvertinti potencialiai painūs veiksniai. Tod l tai, kad n ra patvirtinančiosios su žmon mis atliktų tyrimų patirties, nebūtinai paneigia tinkamai atliktų tyrimų su gyvūnais rezultatus, tačiau tam būtina patikrinti tiek duomenų apie žmones, tiek duomenų apie gyvūnus patikimumą, kokybę ir statistinį reikšmingumą Klasifikuojant pavojus sveikatai (3 dalis) paveikimo būdo, mechanistin informacija ir metabolizmo tyrimai tinka poveikio žmon ms svarbai nustatyti. Jei tokia informacija, kurios patikimumu ir kokybe neabejojama, sukelia abejonių d l svarbos žmon ms, gali būti reikalaujama žemesn s klasifikacijos. Jei yra mokslinių įrodymų, kad poveikio mechanizmas ar būdas nesusijęs su žmon mis, medžiaga ar mišinys netur tų būti klasifikuojami. PE \ 3

8 Konkrečios ribin s koncentracijos vert s, daugikliai ir bendrosios ribin s vert s Konkrečios ribin s koncentracijos vert s arba daugikliai taikomi laikantis 10 straipsnio nuostatų Ribin s vert s Ribin s vert s rodo, kada reikia atsižvelgti į chemin s medžiagos buvimą siekiant klasifikuoti cheminę medžiagą ar mišinį, kuriame yra tos pavojingos medžiagos, nustatytos kaip priemaiša, priedas ar atskira sudedamoji dalis (žr. 11 straipsnį) straipsnyje pamin tos ribin s vert s yra šios: a) I priedo 3 5 dalyse nurodyto pavojaus sveikatai ir aplinkai atveju: i) medžiagoms, kurių konkreti ribin koncentracija atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai nustatyta VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, ir jeigu pavojingumo klas ar diferenciacija nurodytos 1.1 lentel je mažesnioji iš konkrečios ribin s koncentracijos ir 1.1 lentel je nurodytos atitinkamos bendrosios ribin s vert s arba ii) iii) medžiagoms, kurių konkreti ribin koncentracija atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai nustatyta VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, ir jeigu pavojingumo klas ar diferenciacija nenurodytos 1.1 lentel je konkreti ribin koncentracija, nustatyta VI priedo 3 dalyje arba klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, arba medžiagoms, kurių konkreti ribin koncentracija atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai nenustatyta VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, ir jeigu pavojingumo klas ar diferenciacija nurodytos 1.1 lentel je atitinkama toje lentel je nurodyta bendroji ribin vert arba 4 /PE iv) medžiagoms, kurių konkreti ribin koncentracija atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai nenustatyta VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, ir jeigu pavojingumo

9 klas ar diferenciacija nenurodytos 1.1 lentel je bendroji ribin koncentracija, skirta I priedo 3 5 dalių skirsniuose nurodytam klasifikavimui; b) I priedo 4.1 skirsnyje nurodyto pavojaus vandens aplinkai atveju: i) medžiagoms, kurių dauginimo koeficientas atitinkamai pavojingumo kategorijai nustatytas VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje 1.1 lentel je nurodyta bendroji ribin vert, pakoreguota taikant I priedo 4.1 skirsnyje nustatytą skaičiavimo būdą, arba ii) medžiagoms, kurių dauginimo koeficientas atitinkamai pavojaus kategorijai nenustatytas VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje toliau 1.1 lentel je nurodyta atitinkama bendroji ribin vert. 1.1 lentel Bendrosios ribin s vert s PAVOJAUS KLASö BENDROSIOS RIBINöS VERTöS Į KURIAS REIKIA ATSIŽVELGTI Ūmus toksiškumas: kategorijos 0.1% - 4 kategorija 1% 1 Odos sdinimas (dirginimas) 1% 2 Rimtas akių pažeidimas (akių 1% 3 sudirginimas) Pavojinga vandens aplinkai - 1 ūmaus poveikio kategorijai - 1 nuolatinio poveikio kategorijai nuolatinio poveikio kategorijos Pastaba: 0.1% 4 0.1% 5 1% Bendrųjų ribinių verčių pateikiamos svertin s procentin s dalys, išskyrus dujinius mišinius, kurių pateikiama tūrin procentin dalis Arba, kai tinka, < 1 %, žr Arba, kai tinka, < 1 %, žr Arba, kai tinka, < 0,1%, žr Arba, kai tinka, < 0,1%, žr PE \ 5

10 Mišinių, kurių viso mišinio bandymų duomenų neturima, klasifikavimo jungiamieji principai Jei pats mišinys nebuvo ištirtas jo pavojingoms savyb ms nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie panašius ištirtus mišinius ir atskiras pavojingas sudedamąsias medžiagas, siekiant tinkamai apibūdinti mišinio keliamus pavojus, šie duomenys turi būti naudojami taikant 9 straipsnio 4 dalyje nurodytas jungiamąsias taisykles 3 ir 4 dalyse minimoms atskiroms pavojingumo klas ms, laikantis visų kiekvienos pavojingumo klas s mišiniams taikomų konkrečių nuostatų Atskiedimas Jei mišinys atskiedžiamas medžiaga (skiedikliu), kuri pagal klasifikaciją priskiriama tokiai pačiai arba žemesnei pavojaus kategorijai nei mažiausiai pavojinga sudedamoji mišinio medžiaga ir kuri neturi įtakos kitų sudedamųjų medžiagų pavojaus klasifikacijai, taikomos šios nuostatos: Naujasis mišinys klasifikuojamas taip pat kaip pradinis mišinys; Kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis, galima taikyti kiekviename 3 ir 4 skyrių poskyryje paaiškintą mišinių klasifikavimo metodą; Ūmaus toksiškumo atveju mišinių klasifikavimo metodą, grindžiamą mišinio sudedamosiomis dalimis (adityvumo formulę). 6 /PE

11 Skirstymas partijomis Vienos mišinio produkcijos partijos pavojaus kategorija gali būti laikoma iš esm s atitinkančia kitos to paties komercinio produkto produkcijos partijos, pagamintos to paties gamintojo ar jam kontroliuojant, kategoriją, nebent būtų priežasčių manyti, kad yra reikšmingų pokyčių, d l kurių partijos pavojaus klasifikacija pasikeistų. Jei taip yra, būtina atlikti naują įvertinimą Labai pavojingų mišinių koncentracija Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 poskyriuose aprašytus mišinius, jei mišinys priskiriamas aukščiausiai pavojaus kategorijai ar subkategorijai, o tai kategorijai ar subkategorijai priklausančių mišinio sudedamųjų dalių koncentracija padidinama, naujasis mišinys priskiriamas tai kategorijai ar subkategorijai be papildomų bandymų Interpoliavimas vienoje toksiškumo kategorijoje Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 skirsniuose aprašytus mišinius, kai trys mišiniai yra sudaryti iš tokių pačių pavojingų sudedamųjų dalių ir A bei B mišiniai priskirti tai pačiai pavojaus kategorijai, o C mišinio aktyviosios pavojingos sudedamosios dalys yra tos pačios ir jų koncentracija yra tarpin tarp koncentracijos A ir B mišiniuose, tuomet C mišinys laikomas tos pačios pavojaus kategorijos kaip A ir B mišiniai. PE \ 7

12 Iš esm s panašūs mišiniai Jei galioja sąlyga: a) du mišiniai, kiekvienas jų turintis dvi sudedamąsias medžiagas: i) A + B kategorijos ii) C + B kategorijos; b) sudedamosios medžiagos B koncentracija iš esm s vienoda abiejuose mišiniuose; c) sudedamosios medžiagos A koncentracija i) mišinyje lygi sudedamosios medžiagos C koncentracijai ii) mišinyje; d) A ir C sudedamųjų medžiagų pavojaus duomenys turimi ir iš esm s lygiaverčiai, t. y. tos medžiagos priklauso tai pačiai pavojaus kategorijai ir nekeičia B medžiagos pavojaus klasifikacijos. Jei pagal bandymų duomenis i) mišinys jau priskirtas konkrečiai pavojaus klasei, ii) mišinys turi būti priskirtas tai pačiai pavojaus kategorijai. 8 /PE

13 Klasifikacijos persvarstymas pasikeitus mišinio sud čiai Taikant 15 straipsnio 2 dalies a punktą nustatomi toliau nurodyti pradin s koncentracijos pokyčiai: 1.2 lentel Susiejamasis principas pakitus mišinio sud čiai Pradinis sudedamosios dalies koncentracijos intervalas Leidžiamas pradin s sudedamosios dalies koncentracijos pokytis < 2.5% ± 30% 2.5 < C < 10% ± 20% 10 < C < 25% ± 10% 25 < C < 100% ± 5% Purškalai Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.8 ir 3.9 poskyriuose aprašytus mišinius, purškalo pavidalo mišinys turi būti priskirtas tai pačiai pavojaus kategorijai kaip ir ne purškalo pavidalo mišinys, jei prid ta išmetamoji medžiaga d l purškimo neturi įtakos pavojingoms mišinio savyb ms ir jeigu yra mokslinių įrodymų, kad purškalo pavidalu mišinys n ra labiau pavojingas nei jo ne purškalo pavidalas. PE \ 9

14 1.2. ŽENKLINIMAS Etiket s elementų matmenys ir sandara Kaip numatyta V priede, pavojaus piktogramose pateikiamas juodas simbolis baltame fone su raudonu apvadu, kuris turi būti pakankamai platus, kad būtų aiškiai matomas Pavojaus piktogramos turi būti pasukto kvadrato formos. Kiekviena pavojaus piktograma turi būti bent vienos penkioliktosios suderintosios etiket s ploto dydžio, tačiau ne mažesnio ploto kaip 1 cm Nustatomi tokie etiket s metmenys: 1.3 lentel Etikečių matmenys Pakuot s talpa Matmenys (milimetrais) Iki 3 litrų: Jei įmanoma, ne mažesni kaip 52 x 74 Didesn kaip 3 litrų, bet Ne mažesni kaip 74 x 105 Ne didesn kaip 50 litrų: Didesn kaip 50 litrų, bet Ne mažesni kaip 105 x 148 Ne didesn kaip 500 litrų: Didesn kaip 500 litrų: Ne mažesni kaip 148 x /PE

15 1.3. Specialiųjų atvejų leidžiančios nukrypti nuo ženklinimo reikalavimų nuostatos Pagal 25 straipsnio nuostatas taikomos šios leidžiančios nukrypti nuostatos: Kilnojamieji dujų balionai Kilnojamųjų dujų balionų atveju dujų balionams, kurių vandens talpa yra ne didesn kaip 150 litrų, galima taikyti vieną iš šių alternatyvų: a) etiket s formatas ir matmenys turi atitikti dabartinio standarto ISO 7225 Dujų balionai. Įsp jamasis žym jimas leidimo nuostatas. Šiuo atveju etiket je gali būti užrašytas medžiagos ar mišinio bendrinis pavadinimas ar pramoninis (komercinis) pavadinimas, jei pavojingos mišinio medžiagos aiškiai ir nepanaikinamai nurodytos ant dujų baliono korpuso. b) 17 straipsnyje numatyta informacija gali būti pateikiama ant patvaraus informacinio disko ar etiket s, pritvirtintų ant baliono Propanui, butanui ar suskystintoms naftos dujoms (SND) skirtos dujų talpyklos Jei propanas, butanas ar suskystintos naftos dujos ar mišinys, kurio sud tyje yra šių medžiagų, klasifikuotų pagal šio priedo kriterijus, yra teikiamas į rinką uždaruose daugkartiniuose cilindruose ar vienkartiniuose balion liuose, kuriuos reglamentuoja EN 417, kaip kuro dujos, išleidžiamos tik deginti (dabartinis EN 417 Metaliniai vienkartiniai suskystintųjų naftos dujų balion liai su vožtuvu arba be jo, naudojami nešiojamuosiuose prietaisuose. Konstravimas, tikrinimas, bandymai ir ženklinimas leidimas), šie balionai ar balion liai ženklinami tik atitinkama piktograma ir pavojaus bei įsp jamaisiais teiginiais d l degumo. PE \ 11

16 Etiket je nebūtina informacija d l poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Tačiau tiek jas pateikia informaciją apie poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai paskesn s grandies vartotojams ar platintojams skirtame saugos duomenų lape Vartotojams pateikiama pakankamai informacijos, kad jie gal tų imtis visų priemonių sveikatai ir saugai užtikrinti Purškalai ir talpyklos su sandariu purškiamuoju antgaliu, kuriuose laikomos medžiagos arba mišiniai, klasifikuojami kaip keliantys pavojų įkv pus Taikant šio priedo poskyrį, medžiagos ar mišiniai, klasifikuoti pagal ir poskyrių kriterijus, neturi būti ženklinami d l to pavojaus, jei teikiami į rinką purškiamosiose talpyklose ar talpyklose su sandariu purškiamuoju antgaliu Metalai masyviais gabalais, lydiniai, mišiniai, kurių sud tyje yra polimerų, mišiniai, kurių sud tyje yra elastomerų Metalams masyviais gabalais, lydiniams, mišiniams, kurių sud tyje yra polimerų, mišiniams, kurių sud tyje yra elastomerų, nebūtina šio priedo nuostatas atitinkanti etiket, jeigu jų, nors pagal šio priedo kriterijus priskirtų pavojingoms, to pavidalo, kuriuo pateikiami į rinką, įkv pus, nurijus ar jiems patekus ant odos nekeliamas pavojus žmonių sveikatai arba vandens aplinkai Tačiau tiek jas pateikia informaciją paskesn s grandies vartotojams ar platintojams skirtame saugos duomenų lape. 12 /PE

17 Sprogmenys, teikiami į rinką sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti Kaip numatyta šio priedo 2.1 skirsnyje, sprogmenys, teikiami į rinką sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti, ženklinami etiket mis ir pakuojami tik pagal sprogmenims skirtus reikalavimus PRAŠYMAS NAUDOTI AERNATYVŲ CHEMINĮ PAVADINIMĄ Prašymai naudoti alternatyvų cheminį pavadinimą pagal 24 straipsnį gali būti patenkinti tik tuo atveju, jei: I) medžiagai nenustatyta Bendrijos poveikio ribin vert ir II) III) gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali įrodyti, kad naudojant alternatyvų cheminį pavadinimą patenkinamas poreikis suteikti pakankamai informacijos, kad darbo vietoje būtų imtasi būtinų sveikatos ir saugos priemonių, bei poreikis užtikrinti su mišinio naudojimu susijusios rizikos kontrolę ir chemin medžiaga priskiriama tik vienai ar kelioms iš toliau nurodytų pavojingumo kategorijų: a) bet kuriai iš I priedo 2 dalyje nurodytų pavojingumo kategorijų; b) 4 kategorijai (ūmus toksiškumas); c) 2 kategorijai (odos sdinimas / dirginimas); d) 2 kategorijai (rimtas akių pažeidimas / akių dirginimas); e) 2 ar 3 kategorijai (specifinis toksiškumas konkrečiam organui vienkartinis poveikis); f) 2 kategorijai (specifinis toksiškumas konkrečiam organui daugkartinis poveikis); g) 3 ar 4 kategorijoms (pavojinga vandens aplinkai l tinis poveikis). PE \ 13

18 Cheminio(-ių) pavadinimo(-ų) parinkimas kvapiųjų medžiagų ar kvepalų pramonei skirtiems mišiniams Gamtoje susidarančių cheminių medžiagų atveju vietoj 18 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto eterinio aliejaus ar ekstrakto sudedamųjų dalių cheminių pavadinimų gali būti naudojamas(-i) cheminis(-iai) pavadinimas(-ai)... eterinis aliejus arba... ekstraktas. 14 /PE

19 1.5. ŽENKLINIMO IR PAKAVIMO REIKALAVIMŲ TAIKYMO IŠIMTYS straipsnio taikymo išimtys [(31 straipsnio 2a dalis)] Jei taikoma 31 straipsnio 2a dalis, 17 straipsnyje nurodyti ženklinimo rekvizitai gali būti pateikiami: a) sulankstomose etiket se arba b) pririšamose etiket se arba c) ant išorin s pakuot s Ant vidin s pakuot s esančioje etiket je nurodomos bent pavojingumo piktogramos, 18 straipsnyje nurodytas produkto identifikatorius ir chemin s medžiagos ar mišinio tiek jo vardas /pavard (pavadinimas) ir telefono numeris straipsnio taikymo išimtys [(31 straipsnio 2b dalis)] Pakuočių, kurių turinys neviršija 125 ml, ženklinimas Teiginiai apie pavojų ir įsp jamieji teiginiai, susiję su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomi kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais ženklinimo rekvizitais, jeigu: a) Pakuot s turinys neviršija 125 ml ir b) Chemin medžiaga ar mišinys priskiriami vienai ar kelioms iš toliau nurodytų pavojingumo kategorijų: 1) 1 kategorijos oksiduojančiosioms dujoms; 2) sl gio veikiamoms dujoms; 3) 2 ar 3 kategorijų degiesiems skysčiams; 4) 1 ar 2 kategorijų degiosioms kietosioms chemin ms medžiagoms; 5) C F tipų savaime reaguojančiosioms chemin ms medžiagoms ar mišiniams; 6) 2 kategorijos savaime kaistančiosioms chemin ms medžiagoms ar mišiniams; PE \ 15

20 7) chemin ms medžiagoms, kurios reaguodamos su vandeniu išskiria 1, 2 ar 3 kategorijos degiąsias dujas; 8) 1, 2 ar 3 kategorijų oksiduojantiesiems skysčiams; 9) 2 ar 3 kategorijų oksiduojančiosioms kietosioms chemin ms medžiagoms; 10) C F tipų organiniams peroksidams; 11) 4 kategorijos ūmiai toksiškoms chemin ms medžiagoms ar mišiniams, jei jie netiekiami plačiajai visuomenei; 12) 2 kategorijos odą dirginančioms chemin ms medžiagoms; 13) 2 kategorijos akis dirginančioms medžiagoms; 14) specifinis toksiškumas konkrečiam organui vienkartinis 2 ir 3 kategorijų poveikis, jei chemin medžiaga ar mišinys netiekiami plačiajai visuomenei; 15) specifinis toksiškumas konkrečiam organui pakartotinis 2 kategorijos poveikis, jei chemin medžiaga ar mišinys netiekiami plačiajai visuomenei; 16) pavojinga vandens aplinkai 1 kategorijos ūmus poveikis; 17) pavojinga vandens aplinkai 1 ar 2 kategorijų l tinis poveikis. Direktyvoje 75/324/EEB nustatytos aerozolių mažų pakuočių, kurios yra degios, ženklinimo išimtys taikomos aerozolių balion liams Įsp jamieji teiginiai, susiję su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomi kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais ženklinimo rekvizitais, jeigu: a) pakuot s turinys neviršija 125 ml ir b) chemin medžiaga ar mišinys priskiriami vienai ar kelioms iš toliau nurodytų pavojingumo kategorijų: 1) 2 kategorijos oksiduojančiosioms dujoms; 2) toksiškumas reprodukcijai: poveikis laktacijai arba maitinant krūtimi; 16 /PE

21 3) pavojinga vandens aplinkai 3 ar 4 kategorijos l tinis poveikis Piktograma, teiginys apie pavojų ir įsp jamasis teiginys, susiję su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomi kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais ženklinimo rekvizitais, jeigu: a) pakuot s turinys neviršija 125 ml ir b) chemin medžiaga ar mišinys priskiriami vienai ar kelioms iš toliau nurodytų pavojingumo kategorijų: 1) sukeliančiosioms metalų koroziją Vienkartinio naudojimo tirpstančios pakuot s ženklinimas Pagal 17 straipsnį reikalaujami ženklinimo rekvizitai nenurodomi vienkartiniam naudojimui skirtoje tirpstančioje pakuot je, jeigu: a) kiekvienos tirpstančios pakuot s turinys neviršija 25 ml tūrio; b) tirpstančios pakuot s klasifikacija priskiriama tik vienai ar kelioms pavojingumo kategorijoms, nurodytoms skirsnio b punkte, ir c) tirpstanti pakuot yra antrin je pakuot je, kuri visiškai atitinka 17 straipsnio reikalavimus dalis netaikoma chemin ms medžiagoms ar mišiniams, patenkantiems į Direktyvos 91/414/EEB ar Direktyvos 98/8/EB taikymo sritį. PE \ 17

22 2. 2 dalis: FIZINIAI PAVOJAI 2.1. SPROGMENYS Apibr žtys Sprogmenų klasei priskiriama: a) sprogstamosios medžiagos ir mišiniai; b) sprogstamieji gaminiai, išskyrus įtaisus, kuriuose sprogstamųjų medžiagų ar mišinių yra toks kiekis ar jie tokio pobūdžio, kad jų netyčinis ar atsitiktinis uždegimas ar aktyvinimas nesukeltų jokio poveikio už įtaiso išor s d l skeveldrų, ugnies, dūmų, karščio ar garsaus triukšmo; taip pat c) medžiagos, mišiniai ir gaminiai, nepamin ti a) ir b) punktuose, kurie gaminami praktiniam, sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti Šiame reglamente taikomos tokios apibr žtys: Sprogstamoji medžiaga ar mišinys tai kieta ar skysta medžiaga ar medžiagų mišinys, kurie savaime gali chemiškai reaguoti išskirdami tokios temperatūros ir sl gio dujas tokiu greičiu, kad tai gali padaryti žalą aplinkai. Pirotechnin s medžiagos priskiriamos, net jei neišskiria dujų. Pirotechnin medžiaga ar mišinys tai medžiaga ar medžiagų mišinys, skirti sukelti karščio, šviesos, garso ar dūmų arba jų derinio efektą d l nedetonacinių savistabdžių egzoterminių cheminių reakcijų. Nestabilusis sprogmuo tai termiškai nestabili ir (arba) per daug jautri jai įprastai tvarkyti, vežti ar naudoti sprogstamoji medžiaga ar medžiagų mišinys. 18 /PE

23 Sprogstamasis gaminys tai gaminys, kuriame yra viena ar daugiau sprogstamųjų medžiagų ar mišinių. Pirotechninis gaminys tai gaminys, kuriame yra viena ar daugiau pirotechninių medžiagų ar mišinių. Tam tikros paskirties sprogmuo tai medžiaga, mišinys ar gaminys, kuris yra gaminamas norint gauti praktinį, sprogstamąjį ar pirotechninį efektą Klasifikavimo kriterijai Šios klas s medžiagos, mišiniai ir gaminiai klasifikuojami kaip nestabilūs sprogmenys remiantis paveiksle pateikta schema. Bandymų metodai aprašomi JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo I dalyje Šios klas s medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie n ra klasifikuojami kaip nestabilūs sprogmenys, atsižvelgiant į jų keliamą pavojų, priskiriami vienam iš šešių poklasių: a) 1.1 poklasis medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie kelia masinio sprogimo pavojų (masinis sprogimas tai toks, kuris praktiškai akimirksniu apr pia visą medžiagos kiekį); b) 1.2 poklasis medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie kelia skeveldrų išmetimo pavojų, bet nekelia masinio sprogimo pavojaus; PE \ 19

24 c) 1.3 poklasis medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie kelia gaisro pavojų ir nedidelį sprogimo pavojų arba nedidelį skeveldrų išmetimo pavojų arba juos abu, bet ne masinio sprogimo pavojų ir: i) degdami išspinduliuoja didelį kiekį šilumos arba ii) kurios dega viena po kitos, sukeldamos nedidelius sprogimo ar skeveldrų išmetimo arba abu efektus; d) 1.4 poklasis medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie nekelia jokio reikšmingo pavojaus: medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie užsidegę ar sužadinti kelia tik mažą pavojų. Veikimas iš esm s apsiriboja pakuote ir nesitikima, kad tolimesniu atstumu būtų išmestos kiek stambesn s skeveldros. Išorin ugnis faktiškai nesukelia momentinio beveik visos pakuot s turinio sprogimo; e) 1.5 poklasis labai nejautrios medžiagos ar mišiniai, kurie kelia masinio sprogimo pavojų: medžiagos ar mišiniai, kurie kelia masinio sprogimo pavojų, tačiau yra tokie nejautrūs, jog labai mažai tik tina, kad įprastomis sąlygomis bus sužadinti ar degdami gali detonuoti; f) 1.6 poklasis ypač nejautrūs gaminiai, kurie nekelia masinio sprogimo pavojaus: gaminiai, kurių sud tyje yra tik ypač nejautrios detonuojančiosios medžiagos, ar mišiniai, kurių atsitiktinio sužadinimo ar pasklidimo tikimyb menka. 20 /PE

25 Sprogmenys, kurie neklasifikuojami kaip nestabilieji sprogmenys, remiantis JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo I dalyje nustatytų bandymų, nurodytų lentel je, 2 8 serijų rezultatais priskiriami vienam iš šešių pirmiau min tų poklasių: lentel Sprogmenų kriterijai Kategorija poklasių nestabilieji sprogmenys arba sprogmenys Kriterijai Su poklasių sprogmenimis turi būti atliekami šie pagrindiniai bandymai: Sprogumo: pagal JT 2 bandymų seriją (JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 12 skyrius). Tam tikros paskirties sprogmenims JT 2 bandymų serija netaikoma 1. Jautrumo: pagal JT 3 bandymų seriją (JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 13 skyrius). Terminis stabilumas: Terminis stabilumas pagal JT 3 c bandymą (JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo poskyris). Tinkamam poklasiui priskirti būtini papildomi bandymai Nesupakuoti ar supakuoti ne į originalią pakuotę sprogmenys turi būti pakartotinai išbandyti. 1 Tai yra medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie yra gaminami norint gauti praktinį, sprogstamąjį ar pirotechninį poveikį. PE \ 21

26 Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos, mišiniai ar gaminiai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel s pastaba: Nesupakuotų sprogmenų ar į kitas, o ne į originalias ar į jas panašias, pakuotes supakuotų sprogmenų etiket se nurodoma: a) piktograma: sprogstanti bomba; b) signalinis žodis: Pavojus ; taip pat c) teiginys apie pavojų: sprogmuo; masinio sprogimo pavojus jeigu nenurodyta, kad pavojus atitinka vieną iš lentel je nurodytų pavojaus kategorijų, kai priskiriamas atitinkamas simbolis, signalinis žodis ir (arba) teiginys apie pavojų. 22 /PE

27 Klasifikavimas Nestabilusis sprogmuo lentel : Sprogmenų etikečių elementai 1.1 poklasis 1.2 poklasis 1.3 poklasis 1.4 poklasis 1.5 poklasis 1.6 poklasis PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Pavojus Pavojus Pavojus Įsp jimas Pavojus n ra Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H200: Nestabilusis sprogmuo P201 P202 P281 P372 P373 P380 H201: Sprogmuo; masinio sprogimo pavojus P210 P230 P240 P250 P280 P370+P380 P372 P373 H202: Sprogmuo; didelis skeveldrų pavojus P210 P230 P240 P250 P280 P370+P380 P372 P373 H203: Sprogmuo; gaisro, sprogimo ar skeveldrų pavojus P210 P230 P240 P250 P280 P370+P380 P372 P373 H204: Gaisro ar skeveldrų pavojus P210 P240 P250 P280 P370+P380 P372 P373 H205: Degdama gali sukelti masinį sprogimą P210 P230 P240 P250 P280 P370+P380 P372 P373 P401 P401 P401 P401 P401 P401 P501 P501 P501 P501 P501 P501 Teiginio apie pavojų n ra Įsp jamojo teiginio n ra Įsp jamojo teiginio n ra Įsp jamojo teiginio n ra Įsp jamojo teiginio n ra PE \ 23

28 Papildomos klasifikavimo nuostatos Medžiagų, mišinių ir gaminių klasifikavimas priskiriant sprogmenų pavojaus klasei ir tolesnis priskyrimas poklasiui yra labai sud tinga trijų pakopų procedūra. Būtina vadovautis JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo I dalimi. Pirma pakopa nustatyti, ar medžiaga arba mišinys turi sprogstamąjį poveikį (1 bandymų serija). Antra pakopa pripažinimo procedūra (2 4 bandymų serijos), ir trečia pakopa priskyrimas pavojingumo klasei (5 7 bandymų serijos). 8 bandymų serija nustatoma, ar medžiagos, galinčios būti amonio nitrato emulsija, suspensija ar geliu, kurie yra tarpiniai sprogstamųjų medžiagų junginiai, yra pakankamai nejautrios, kad būtų priskirtos oksiduojantiems skysčiams (2.13 skyrius) arba oksiduojančioms kietoms medžiagoms (2.14 skyrius). Sprogstamosios medžiagos arba mišiniai, sudr kinti vandeniu arba alkoholiu arba atskiesti kitomis medžiagomis siekiant susilpninti jų sprogstamąsias savybes, klasifikavimo požiūriu gali būti traktuojami skirtingai ir gali būti taikomos kitos pavojingumo klas s atsižvelgiant į fizines savybes (taip pat žr. II priedo 1.1. skyrių). Atskiedus tam tikri fiziniai pavojai (d l sprogstamųjų savybių) pakinta, pvz., desensibilizuotų sprogmenų atveju, įtraukiant medžiagas į mišinį arba gaminį, d l pakuot s ar kitų veiksnių. Klasifikavimo procedūra atliekama pagal nurodytus algoritmus (žr paveikslus). 24 /PE

29 2.1.1 paveikslas Medžiagos, mišinio ar gaminio priskyrimo sprogmenų klasei procedūros bendroji schema (1 vežimo klasei) KLASIFIKUOJAMA MEDŽIAGA, MIŠINYS AR GAMINYS PRIPAŽINIMO PROCED?RA PRISKIRIAMA NESTABILIESIEMS SPROGMENIMS ATMETAMA Tai ne sprogmuo PRISKIRIAMA SPROGMENIM S PAVOJAUS POKLASIO PRISKYRIMAS SUDERINAMUMO GRUPöS PRISKYRIMAS POKLASIAI: 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 arba 1.6 SUDERINAMUMO GRUPöS: A, B, C, D, E, F, G, H, J, K, L, N arba S* KLASIFIKAVIM O K ODAS* * žr. JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo pavyzdinio reglamento 15-o pataisyto leidimo skyrių PE / 25

30 2.1.2 paveikslas Laikino medžiagos, mišinio ar gaminio pripažinimo sprogmenų klas je procedūra (1 vežimo klasei) KLASIFIKUOJAMA MEDŽIAGA (MIŠINYS) KLASIFIKUOJA- MAS GAMINYS Ar medžiaga (mišinys) pagaminti praktiniam sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti? Taip Medžiaga (mišinys), kurie gali būti priskirti šiai klasei Ne 3 BANDYMŲ SERIJA Taip Ar medžiaga (mišinys) gali būti priskiriami amonio nitrato emulsijos suspensijai ar geliui tarpiniams junginiams sprogmenims sprogdinti (ANE)? Ne Ar medžiaga (mišinys) termiškai stabilūs? Taip 8 BANDYMŲ SERIJA Žr paveikslą Ne 1 BANDYMŲ SERIJA Ar tuo pavidalu, kuriuo buvo išbandyta, medžiaga (mišinys) yra pavojingi? Ne Ne Ar tai sprogstamoji medžiaga (mišinys)? Taip Medžiaga (mišinys) įdedami į kapsulę (paketą) Taip 2 BANDYMŲ SERIJA 4 BANDYMŲ SERIJA Taip Ar medžiaga (mišinys) yra pernelyg nejautrūs, kad būtų galima priskirti šiai klasei? Ne Ar gaminys, supakuotas gaminys arba supakuota medžiaga (mišinys) pernelyg pavojingi? Ne Taip NE SPROGMUO PRISKIRIAMA nestabiliesiems sprogmenims LAIKINAI PRISKIRIAMA ŠIAI KLASEI (toliau žr pav.) * Klasifikavimas pradedamas nuo 2 bandymų serijos. 26 /PE

31 2.1.3 paveikslas Priskyrimo sprogmenų klas s (1 vežimo klas s) poklasiui procedūra ŠIAI KLASEI LAIKINAI PRISKIRTAS GAMINYS AR MEDŽIAGA (MIŠINYS) (iš paveikslo) Ar gaminys gali būti priskirtas 1.6 poklasiui? Taip 7 BANDYMŲ SERIJA Ne Ar medžiaga (mišinys) gali būti priskirti 1.5 poklasiui? Taip 5 BANDYMŲ SERIJA Ne Medžiaga (mišinys) supakuojami 6 BANDYMŲ SERIJA Ar sukeliamas masinis sprogimas? Taip Ar tai ypač nejautrus gaminys? Taip Ne Ar tai labai nejautri sprogstamoji medžiaga (mišinys), keliantys masinio Taip sprogimo pavojų? Ne Ne Ar didžiausią pavojų kelia pavojingos skeveldros? Taip Ne Ne Ar didžiausią pavojų kelia spinduliuojamas karštis ir (arba) smarkus degimas, tačiau n ra pavojingo sprogimo ar skeveldrų pavojaus? Ne Ne Ar medžiaga (mišinys) arba gaminys yra pagaminti norint gauti praktinį sprogstamąjį ar pirotechninį efektą? Ar uždegus arba aktyvinus pavojus n ra didelis? Taip Taip Taip Taip Ne Ar produktas tai gaminys, kuris iš esm s nepriskiriamas sprogmenims? Ar d l pavojaus gali būti sutrukdyta gesinti šalia kilusį gaisrą? Taip Ne NE SPROGMUO 1.6 POKLASIS 1.5 POKLASIS 1.4 POKLASIS S suderinamumo grup 1.4 POKLASIS Suderinamumo grup s, išskyrus S 1.3 POKLASIS 1.2 POKLASIS 1.1 POKLASIS PE / 27

32 2.1.4 paveikslas Amonio nitrato emulsijų, suspensijų ar gelių klasifikavimo procedūra 8 BANDYMŲ SERIJA 8(a) BANDYMAS Šiluminio stabilumo bandymas Ar medžiaga (mišinys) yra termiškai stabilūs? Ne Priskiriama nestabiliesiems sprogmenims Tai 8 (b) BANDYMAS ANE Large Scale Gap bandymas Ar medžiaga (mišinys) yra pakankamai jautrūs smūgiui, kad juos būtų galima priskirti oksiduojantiesiems skysčiams arba oksiduojančiosioms kietosioms medžiagoms? Taip Nagrin jama, ar medžiaga (mišinys) priskirtini sprogmenims, išskyrus nestabiliuosius sprogmenis; Jei į pav. klausimą ar tai labai nejautri sprogstamoji medžiaga (mišinys), keliantys masinio sprogimo pavojų atsakymas yra ne, tai medžiaga (mišinys) tur tų būti priskiriami 1.1 poklasiui. Taip 8 (c) BANDYMAS Koenen bandymas Ar medžiaga (mišinys) yra pernelyg jautrūs intensyviam kaitinimui uždarame inde? Ne Taip Nagrin jama, ar medžiaga (mišinys) priskirtini 1.5 poklasio sprogmenims, tęsiama atliekant 5 bandymų seriją. Jei į pav. klausimą ar tai labai nejautri sprogstamoji medžiaga (mišinys), keliantys masinio sprogimo pavojų atsakymas yra taip, tai medžiaga (mišinys) tur tų būti priskiriami 1.5 poklasiui, jei atsakymas yra ne, medžiaga (mišinys) tur tų būti priskiriami 1.1 poklasiui. Medžiaga (mišinys) priskiriami oksiduojantiesiems skysčiams ar oksiduojančiosioms kietosioms medžiagoms kaip amonio nitrato emulsija, suspensija ar gelis, naudojami kaip tarpin medžiaga sprogstamosioms medžiagoms (ANE); (2.13 arba 2.14 skyrius) 28 /PE

33 Atrankos procedūra Sprogstamosios savyb s yra susijusios su tam tikrų cheminių medžiagų grupių, kurios gali reaguoti labai staigiai didindamos temperatūrą ar sl gį, buvimu molekul je. Atrankos procedūra skirta nustatyti, ar esama tokių reaktyvių grupių, ir staigaus energijos išskyrimo potencialui nustatyti. Jei per atrankos procedūrą nustatoma, kad medžiaga ar mišinys yra potencialiai sprogstamasis, turi būti atliekama pripažinimo procedūra (žr. JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 10.3 poskyrį). Pastaba. Jei organinių medžiagų egzoterminio skilimo energija yra mažesn kaip 800 J/g, nebūtinas nei 1 serijos a tipo detonacijos plitimo bandymas, nei 2 serijos a tipo jautrumo detonaciniam smūgiui bandymas Medžiaga ar mišinys nepriskiriami sprogmenims, jei: a) chemin s medžiagos molekul je n ra cheminių funkcinių grupių, turinčių sprogstamųjų savybių. Grupių, kuriose gali būti nustatytos sprogstamosios savyb s, pavyzdžiai pateikti JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 6 priedo A6.1 lentel je; arba PE / 29

34 b) molekul je yra cheminių medžiagų grupių, turinčių sprogstamųjų savybių, kurių sud tyje yra deguonies, o apskaičiuotasis deguonies balansas yra mažesnis kaip -200; deguonies balansas apskaičiuojamas pagal šią cheminę reakciją: C x H y O z + [x+ (y/4)-(z/2)] O 2 x CO 2 + (y/2) H 2 O ir taikant šią lygtį: deguonies balansas = [2x + (y/2) z]/molekulin mas ; c) organin je medžiagoje arba homogeniniame organinių medžiagų mišinyje yra sprogstamųjų savybių turinčių cheminių grupių, tačiau egzoterminio skilimo energija yra mažesn nei 500 J/g, o egzoterminis skilimas prasideda žemesn je nei 500 C temperatūroje; arba d) jei tai neorganinių oksiduojančiųjų medžiagų mišiniai su organine (- mis) medžiaga (-omis), neorganin s oksiduojančiosios medžiagos koncentracija yra: mažesn kaip 15 % mas s, jei oksiduojančioji medžiaga priskirta 1 ar 2 kategorijai; mažesn kaip 30 % mas s, jei oksiduojančioji medžiaga priskirta 3 kategorijai Jei mišinyje yra kokių nors žinomų sprogmenų, turi būti atliekama pripažinimo procedūra. 30 /PE

35 2.2. DEGIOS DUJOS Apibr žtis Degios dujos tai dujos ar dujų mišinys, 20 C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kpa sl giui sudarantis degų mišinį Klasifikavimo kriterijai Degios dujos priskiriamos šiai klasei pagal lentelę: lentel Degių dujų kriterijai Kategorija 1 2 Kriterijai Dujos, kurios 20 C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kpa sl giui: a) užsidega ore, kai jų koncentracija jame yra ne didesn kaip 13 % arba b) kai koncentracija yra bet kuri iš ne mažesnio kaip 12 procentinių punktų dydžio intervalo, sudaro degų mišinį su oru (neatsižvelgiant į apatinę degumo ribą). 1 kategorijai nepriskiriamos dujos, kurios 20 C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kpa sl giui sudaro degų mišinį su oru. Pastaba : Purškalų klasifikaciją žr PE / 31

36 Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ir mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel Degių dujų etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija 2 kategorija PSS piktograma n ra Signalinis žodis Pavojus Įsp jimas Teiginiai apie H221: Degios dujos H220: Ypač degios dujos pavojų Įsp jamasis teiginys P210 P210 d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo P377 P381 P403 P377 P381 P Papildomos klasifikavimo nuostatos Degumas nustatomas bandymais, o mišinių, jei turima pakankamai duomenų skaičiuojant pagal ISO priimtus metodus (žr. ISO Dujos ir dujų mišiniai. Gaisringumo ir oksidacijos gebos nustatymas baliono vožtuvo išleidžiamajai angai parinkti su pataisomis). Jei neturima pakankamai duomenų šiems metodams taikyti, gali būti taikomas EN 1839 (Dujų ir garų sprogumo ribų nustatymas) su pataisomis bandymų metodas. 32 /PE

37 2.3. DEGŪS PURŠKALAI Apibr žtys Purškiklis (purškalų dalytuvas) tai bet kuris metalinis, stiklinis ar plastikinis indas, kuriame laikomos susl gtos, suskystintos ar veikiant sl giui ištirpdytos dujos su ar be skysčio, pastos ar miltelių, su išleidžiamuoju įtaisu, pro kurį turinys gali būti išleidžiamas kaip kietosios ar skysčio dalel s dujų suspensijoje, kaip putos, pasta ar milteliai arba skystu ar dujų pavidalo Klasifikavimo kriterijai Purškalai laikomi priskirtinais degiems pagal nuostatas, jei jų sud tyje yra bet kuri sudedamoji dalis, kuri pagal šios dalies kriterijus klasifikuojama kaip degi, t.y.: skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra 93 C, jiems priskiriami degūs skysčiai pagal šio priedo 2.6 skyrių; degios dujos (žr. 2.2); degios kietosios medžiagos (žr. 2.7). Pastaba. Degioms sudedamosioms dalims nepriskiriamos piroforin s, savaime kaistančiosios ar su vandeniu reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai, kadangi šios medžiagos niekuomet nenaudojamos purškaluose. PE / 33

38 Degus purškalas, atsižvelgiant į jo sudedamąsias dalis, jo degimo cheminę šilumą ir, jei reikia, putų bandymo rezultatus (putų purškiklių) ir užsidegimo atstumo bandymo bei uždaros erdv s bandymo (purškalų purškiklių) rezultatus, priskiriamas vienai iš dviejų šios klas s kategorijų pagal paveikslą ir JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 31.4, 31.5 ir 31.6 skyrius. 34 /PE

39 2.3.1 paveikslas Degūs purškalai paveikslas a). Degūs purškalai. PURŠKALAS Ar jo sud tyje yra 1% degių sudedamųjų dalių ir ar jo degimo šiluma yra 20 kj/g? NE TAIP NEKLASIFIKUOJAMA 1kategorija Ar jo sud tyje yra 85% degių sudedamųjų dalių ir ar jo degimo šiluma yra 30 kj/g? NE TAIP Pavojus Purškalų purškiklių algoritmą žr b) paveiksle; Putų purškiklių algoritmą žr c) paveiksle; PE / 35

40 2.3.1 paveikslas b). Purškalų purškikliai. PURŠKALŲ PURŠKIKLIS 1 kategorija Ar atliekant užsidegimo atstumo bandymą užsidegimas įvyksta 75 cm atstumu? NE Ar jo degimo šiluma yra < 20 kj/g? TAIP TAIP NE Pavojus 2 kategorija Įsp jimas Ar atliekant užsidegimo atstumo bandymą užsidegimas įvyksta 15 cm atstumu? NE Ar atliekant uždaros erv s bendymą: a) laiko ekvivalentas yra 300 s/m³; arba b) deflagracijos tankis yra 300 g/m³? NE NEKLASIFIKUOJAMA TAIP TAIP 2 kategorija Įsp jimas 2 kategorija Įsp jimas 36 /PE

41 2.3.1 paveikslas c). Putų purškikliai. PUTŲ PURŠKIKLIS 1 kategorija Ar atliekant putų bandymą: a) liepsnos aukštis yra 20 cm, o jos trukm 2 s; arba b) liepsnos aukštis yra 4 cm, o jos trukm 7 s? NE TAIP Pavojus 2 kategorija Ar atliekant putų bandymą liepsnos aukštis yra 4 cm, o jos trukm 2 s? NE TAIP Įsp jimas NEKLASIFIKUOJAMA PE / 37

42 Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel. Degių purškalų etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija 2 kategorija PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Įsp jimas Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H222: Ypač degus purškalas P210 P211 P251 P410+P412 H223: Degus purškalas P210 P211 P251 P410+P Papildomos klasifikavimo nuostatos 38 /PE

43 Degimo chemin šiluma ( Hc) kilodžauliais gramui (kj/g) yra teorin s degimo šilumos ( Hcomb) ir degimo veiksmingumo, paprastai mažesnio kaip 1,0 (tipinis degimo veiksmingumas yra 0,95 arba 95 %), sandauga. Jei purškalas yra sud tinis, degimo chemin šiluma yra atskirų sudedamųjų dalių degimo šilumos svertinių verčių suma: H c (product ) = n [ w i % H c(i) ] i kur: H c = w i % = H c(i) = degimo chemin šiluma (kj/g); i sudedamosios dalies mas s dalis produkte; produkto i sudedamosios dalies savitoji degimo šiluma (kj/g). Degimo chemin s šilumos vert s gali būti imamos iš literatūros, apskaičiuojamos arba nustatomos bandymais (žr. ASTM D 240 su pakeitimais. Standartiniai bandymų metodai skystų angliavandenilių degalų degimo šilumai nustatyti bombin s kalorimetrijos metodu, EN/ISO su pakeitimais, 86.l Priešgaisrin sauga. Terminai ir apibr žimai ir NFPA 30B su pakeitimais. Purškalų gamybos ir laikymo normos) OKSIDUOJANČIOSIOS DUJOS Apibr žtys Oksiduojančiosios dujos tai bet kokios dujos ar dujų mišinys, kurie, paprastai gaudami deguonies, sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras. PE / 39

44 Klasifikavimo kriterijai Oksiduojančiosios dujos priskiriamos vienai šios klas s kategorijai pagal lentelę: lentel Oksiduojančiųjų dujų kriterijai Kategorija 1 Kriterijai Bet kokios dujos ar dujų mišinys, kurie, paprastai gaudami deguonies, sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras Pastaba: Dujos, kurios sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras tai dujos arba jų mišinys, kurio oksidavimo stiprumas, nustatytas taikant metodą, apibr žtą ISO su pakeitimais arba su pakeitimais, yra didesnis nei 23.5% Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je. 40 /PE

45 2.4.2 lentel. Oksiduojančiųjų dujų etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija PSS piktograma Signalinis žodis Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo Pavojus H270: Gali sukelti ar padidinti gaisrą; oksidatorius P220 P244 P370+P376 P Papildomos klasifikavimo nuostatos Oksiduojančiosioms dujoms klasifikuoti atliekami dujų bandymai arba taikomi skaičiavimo metodai, aprašyti ISO su pakeitimais Dujos ir dujų mišiniai. Gaisringumo ir oksidacijos gebos nustatymas baliono vožtuvo išleidžiamajai angai parinkti ir ISO su pakeitimais Dujų balionai. Dujos ir dujų mišiniai. Atliekamas toksiškų ir sdinančių dujų ir jų mišinių oksidacijos gebos nustatymas. PE / 41

46 2.5. SLöGIO VEIKIAMOS DUJOS Apibr žtis Sl gio veikiamos dujos tai dujos, kurios laikomos talpykloje, kurioje yra 200 kpa arba didesnis sl gis (manometras), arba kurios yra suskystintosios arba suskystintos ir atšaldytos. Joms priskiriamos susl gtos dujos, suskystintos dujos, ištirpdytos dujos ir atšaldytos suskystintos dujos Kritin temperatūra tai temperatūra, kurią viršijus grynų dujų nebegalima suskystinti, koks bebūtų sl gis Klasifikavimo kriterijai Dujos pagal jų fizinį būvį pakuot je priskiriamos vienai iš keturių lentel je nurodytų grupių: lentel Sl gio veikiamų dujų kriterijai Frakcija Susl gtosios dujos Suskystintos dujos Atšaldytos suskystintosios dujos Ištirpintosios dujos Kriterijai Dujos, kurios supakuotos veikiant sl giui yra visiškai dujin s -50 C temperatūroje; įskaitant visas dujas, kurių kritin temperatūra yra -50 C. Dujos, kurios supakuotos veikiant sl giui yra iš dalies dujin s aukštesn je kaip -50 C temperatūroje. Skiriamos: i) aukšto sl gio suskystintos dujos tai dujos, kurių kritin temperatūra yra nuo -50 C iki +65 C; ii) žemo sl gio suskystintos dujos tai dujos, kurių kritin temperatūra virš +65 C. Dujos, kurios supakuotos yra iš dalies skystos d l žemos temperatūros. Dujos, kurios supakuotos veikiant sl giui yra ištirpintos skystos faz s tirpiklyje. 42 /PE

47 Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel Sl gio veikiamų dujų etikečių elementai Klasifikavimas Susl gtosios dujos Suskystintos dujos Atšaldytos suskystintosios dujos Ištirpintosios dujos PSS piktogramos Signalinis žodis Įsp jimas Įsp jimas Įsp jimas Įsp jimas H281: Viduje H280: Viduje H280: Viduje H280: Viduje yra atšaldytų Teiginiai apie yra susl gtų yra susl gtų yra susl gtų dujų; gali pavojų dujų; kaitinama dujų; kaitinama dujų; kaitinama nušaldyti ar gali sprogti gali sprogti gali sprogti sužaloti Įsp jamasis teiginys d l P282 prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo P336 P315 P410+P403 P410+P403 P403 P410+P403 PE / 43

48 Papildomos klasifikavimo nuostatos Apie šią dujų grupę turi būti žinoma ši informacija: garų sl gis 50 C temperatūroje; fizinis būvis 20 C temperatūroje ir esant standartiniam aplinkos sl giui; kritin temperatūra. Duomenis galima rasti literatūroje, apskaičiuoti arba nustatyti bandymais. Pačios gryniausios dujos jau yra suklasifikuotos JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo pavyzdiniame reglamente DEGŪS SKYSČIAI Apibr žtis Degus skystis tai skystis, kurio pliūpsnio temperatūra ne aukštesn kaip 60 C Klasifikavimo kriterijai Degus skystis priskiriamos vienai iš trijų lentel je nurodytų šios klas s grupių: lentel Degių skysčių kriterijai Kategorija Kriterijai Pliūpsnio temperatūra < 23 C, o pradin virimo temperatūra 35 C Pliūpsnio temperatūra < 23 C, o pradin virimo temperatūra > 35 C Pliūpsnio temperatūra 23 C ir 60 C 1 1 Šiame reglamente gazoliai, dyzelinas ir lengvasis krosnių kuras, kurių pliūpsnio temperatūra yra nuo 55 C iki 75 C, gali būti priskiriami 3 vežimo kategorijai. 44 /PE

49 Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel Degių skysčių etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija 2 kategorija 3 kategorija PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Pavojus Įsp jimas Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H224: Ypač degus skystis ir garai P210 P233 P240 P241 P242 P243 P280 P303+P361+P3 53 P370+P378 H225: Labai degus skystis ir garai P210 P233 P240 P241 P242 P243 P280 P303+P361+P35 3 P370+P378 H226: Degus skystis ir garai P210 P233 P240 P241 P242 P243 P280 P303+P361+P35 3 P370+P378 P403+P235 P403+P235 P403+P235 P501 P501 P501 PE / 45

50 Papildomos klasifikavimo nuostatos Degiems skysčiams klasifikuoti būtini duomenys apie pliūpsnio temperatūrą ir pradinę virimo temperatūrą. Duomenys gali būti gaunami bandymais, imami iš literatūros ar apskaičiuojami. Jei duomenų neturima, pliūpsnio temperatūra ir pradin virimo temperatūra nustatomos bandymais. Pliūpsnio temperatūra nustatoma taikant uždaro indo metodą Jei tai mišiniai 1, kurių sud tyje yra nustatytos koncentracijos žinomų degių dujų, nors juose gali būti nelakių sudedamųjų dalių, pvz., polimerų, priedų, pliūpsnio temperatūra nebūtinai turi būti nustatoma eksperimentiškai, jei taikant nurodytą metodą apskaičiuota mišinio pliūpsnio temperatūra yra bent 5 C 2 aukštesn už atitinkamą klasifikavimo kriterijų, jei: a) žinoma tiksli mišinio sud tis (jei medžiaga turi nustatytą sud ties intervalą, vertinama ta sud tis, kurios apskaičiuotoji pliūpsnio temperatūra yra žemiausia); b) žinoma kiekvienos sudedamosios dalies žemutin sprogumo riba (jei šie duomenys ekstrapoliuojami pagal kitą nei bandymo temperatūrą, turi būti taikoma atitinkama koreliacija) bei žemutin s sprogumo ribos apskaičiavimo metodas; 1 Iki šiol yra patvirtintas metodas, taikomas mišiniams, kurių sud tyje yra iki 6 lakiųjų komponentų. Šie komponentai gali būti dagūs skysčiai, pvz., angliavandeniliai, eteris, alkoholis, esteris (išskyrus akrilatą), ir vanduo. Vis d lto dar n ra patvirtinto metodo, taikomo mišiniams, kurių sud tyje yra halogeninių sieros ir (arba) fosforo junginių bei reaktyvių akrilatų. 2 Jei apskaičiuota pliūpsnio temperatūra yra mažiau nei 5 C didesn už atitinkamą klasifikavimo kriterijų, galima netaikyti apskaičiavimo metodo ir pliūpsnio temperatūra tur tų būti nustatoma eksperimentiniu būdu. 46 /PE

51 c) žinoma kiekvienos mišinio sudedamosios dalies prisotintųjų garų sl gio ir aktyvumo koeficiento priklausomyb nuo temperatūros; d) skystoji faz yra vienalyt Tinkamas metodas aprašytas J. Gmehlingo ir P. Rasmusseno leidinyje (Ind. Eng. Fundament, 21, 186, (1982)). Mišinio, kurio sud tyje yra nelakių sudedamųjų dalių, pliūpsnio temperatūra apskaičiuojama pagal lakias sudedamąsias dalis. Tariama, kad nelaki sudedamoji dalis tik šiek tiek padidina dalinį tirpiklių sl gį ir apskaičiuotoji pliūpsnio temperatūra tik šiek tiek mažesn už išmatuotąją vertę Galimi degių skysčių pliūpsnio temperatūros nustatymo metodai nurodyti lentel je. PE / 47

52 2.6.3 lentel Degių skysčių pliūpsnio temperatūros nustatymo metodai: Europos standartai Nacionaliniai standartai: Association française de normalisation, AFNOR: British Standards Institute, Deutsches Institut für Normung EN ISO 1516 su pakeitimais Pliūpsnio nustatymas. Uždaro indo pusiausvyros metodas. EN ISO 1523 su pakeitimais Pliūpsnio temperatūros nustatymas. Uždaro indo pusiausvyros metodas. EN ISO 2719 su pakeitimais Pliūpsnio temperatūros nustatymas. Pensky-Martens uždaro indo metodas. EN ISO 3679 su pakeitimais Pliūpsnio temperatūros nustatymas. Greitos pusiausvyros uždaro indo metodas. EN ISO 3680 su pakeitimais Pliūpsnio nustatymas. Greitos pusiausvyros uždaro indo metodas. EN ISO su pakeitimais Naftos produktai ir kiti skysčiai. Pliūpsnio temperatūros nustatymas. Abelio uždaro indo metodas. NF M su pakeitimais Détermination du point d'éclair - Vase clos Abel-Pensky (identiškas DIN 51755) BS dalis su pakeitimais (identiškas EN ISO 13736) DIN (pliūpsnio temparatūra žemesn kaip 65 C) su pakeitimais Prüfung von Mineralölen und anderen brennbaren Flüssigkeiten; Bestimmung des Flammpunktes im geschlossenen Tiegel, nach Abel-Pensky (identiškas NF M07-036) Skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesn kaip 35 C, neturi būti priskiriami 3 kategorijai, jei JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus 32 poskyrio tvaraus degumo bandymo L.2 rezultatai yra neigiami. 48 /PE

53 2.7. DEGIOS KIETOSIOS MEDŽIAGOS Apibr žtis Degi kietoji medžiaga tai kietoji medžiaga, kuri lengvai užsidega arba trinties metu sukelia ugnį arba skatina degimą. Lengvai užsidegančios kietosios medžiagos tai miltelių, granulių ar pastos pavidalo medžiagos ar mišiniai, kurie yra pavojingi, jei gali lengvai užsidegti paveikti degimo šaltinio, pvz., degančio degtuko, ir jei liepsna sparčiai plinta Klasifikavimo kriterijai Miltelių, granulių ar pastos pavidalo medžiagos ar mišiniai (išskyrus metalų ar metalų lydinių miltelius žr ) klasifikuojami kaip lengvai užsidegančios kietosios medžiagos, jei degimo trukm per vieną ar kelias bandymų serijas, atliekamas pagal JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus poskyryje aprašytą bandymų metodą, yra trumpesn kaip 45 sekund s arba degimo sparta yra didesn kaip 2,2 mm/s Metalų ar metalų lydinių milteliai klasifikuojami kaip degios kietosios medžiagos, jie gali užsidegti ir reakcija išplinta per visą bandinio ilgį per 10 minučių ar greičiau Degi kietoji medžiaga priskiriama vienai iš dviejų lentel je nurodytų šios klas s kategorijų taikant JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo punkte aprašytą N.1 metodą: PE / 49

54 2.7.1 lentel Degių kietųjų medžiagų kriterijai Kategorija 1 2 Kriterijai Degimo spartos bandymas Medžiagos ir mišiniai, išskyrus metalo miltelius: a) sudr kinta vieta nesustabdo ugnies; b) degimo trukm < 45 s arba degimo sparta > 2,2 mm/s Metalo milteliai degimo trukm 5 minut s Degimo spartos bandymas Medžiagos ir mišiniai, išskyrus metalo miltelius: a) sudr kinta vieta sustabdo ugnį bent 4 minut ms; b) degimo trukm < 45 s arba degimo sparta > 2,2 mm/s Metalo milteliai degimo trukm > 5 minut s ir 10 minučių Pastaba. Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais tas pats chemikalas turi būti pateiktas kitu fiziniu pavidalu nei tuo, kuriuo jis buvo bandomas ir kurio jis būdamas gali iš esm s keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, medžiaga taip pat bandoma nauju pavidalu Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je. 50 /PE

55 2.7.2 lentel Degių skysčių etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija 2 kategorija PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Įsp jimas Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H228: Degi kietoji medžiaga P210 P240 P241 P280 P370+P378 H228: Degi kietoji medžiaga P210 P240 P241 P280 P370+P SAVAIME REAGUOJANČIOSIOS MEDŽIAGOS IR MIŠINIAI Apibr žtis Savaime reaguojančiosios medžiagos ar mišiniai yra termiškai nestabilios skystos ar kietos medžiagos arba mišiniai, kurie stipriai egzotermiškai skyla net be deguonies (oro). Ši sąvoka neapr pia medžiagų ir mišinių, kurie pagal šią dalį priskirti sprogmenims, organiniams peroksidams ar oksidatoriams Savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys laikomas turintis sprogstamųjų savybių, kai bandant laboratorijoje pakaitintas uždaroje talpykloje junginys detonuoja, staigiai dega ar pasireiškia kitoks intensyvus efektas. PE / 51

56 Klasifikavimo kriterijai Bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys priskiriami šiai klasei, kaip tokie, nebent: a) pagal 2.1 pateiktus kriterijus tai yra sprogmenys; b) pagal 2.13 arba 2.14 pateiktus kriterijus tai yra oksiduojantieji skysčiai ar kietosios medžiagos, išskyrus tai, kad oksiduojančiųjų medžiagų mišiniai, kurių sud tyje yra 5 % ar daugiau degių organinių medžiagų, pagal aprašytą procedūrą klasifikuojami kaip savaime reaguojančiosios medžiagos; c) pagal 2.1 pateiktus kriterijus tai yra organiniai peroksidai; d) jų skilimo šiluma yra mažesn kaip 300 J/g; arba e) 50 kg jų pakuot s savaime greit jančio skilimo temperatūra (SADT) yra aukštesn kaip 75 C Oksiduojančiųjų medžiagų mišiniams, atitinkantiems priskyrimo oksiduojančiosioms medžiagoms kriterijus, kurių sud tyje yra 5 % ar daugiau degių organinių medžiagų ir kurie neatitinka a), c), d) ar e) punktuose min tų kriterijų, taikoma priskyrimo savaime reaguojančiosioms medžiagoms procedūra. Toks mišinys, turintis B F tipų savaime reaguojančiosios medžiagos savybių (žr ), klasifikuojamas kaip savaime reaguojančioji medžiaga. Jeigu atliktas supakuotos medžiagos bandymas, o pakuot buvo pakeista, reikia atlikti dar vieną bandymą, jeigu manoma, kad nauja pakuot tur s įtakos bandymo rezultatams. 1 Žr. Jungtinių Tautų bandymų ir kriterijų vadovo 28.1, 28.2, 28.3 poskyrius ir 28.3 lentelę. 52 /PE

57 Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai priskiriami vienai iš septynių kategorijų (A G tipai) pagal šiuos principus: a) bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie supakuoti gali detonuoti ar greitai degti, priskiriami A tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms; b) bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, turintys sprogstamųjų savybių ir kurie supakuoti negali detonuoti ar greitai degti, bet toje pakuot je gali termiškai sprogti, priskiriami B tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms; c) bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, turintys sprogstamųjų savybių, kurie supakuoti negali detonuoti, greitai degti ir toje pakuot je termiškai sprogti, priskiriami C tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms; d) bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie bandomi laboratorijoje: i) pakaitinti uždaroje talpykloje iš dalies detonuoja, staigiai nedega ir nepasireiškia joks intensyvus efektas ; arba ii) iii) pakaitinti uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, dega l tai ir nepasireiškia joks intensyvus efektas; arba pakaitinti uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik vidutinis efektas; priskiriami D tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms; e) bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie bandomi laboratorijoje ir pakaitinti uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik mažas ar jokio efekto, priskiriami E tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms; PE / 53

58 f) bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie bandomi laboratorijoje ir pakaitinti uždaroje talpykloje tuštumin s būsenos nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik mažas ar jokio efekto, priskiriami F tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms; g) bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie bandomi laboratorijoje ir pakaitinti uždaroje talpykloje tuštumin s būsenos nedetonuoja, nedega, nepasireiškia jokio efekto ir neturi jokios sprogstamosios galios (50 kg pakuot s savaime greit jančio skilimo temperatūra yra nuo 60 C iki 75 C), o skystų mišinių jautrumui sumažinti naudojamas skiediklis, kurio virimo temperatūra yra ne žemesn kaip 150 C, priskiriami G tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms. Jei mišinys n ra termiškai stabilus arba jautrumui sumažinti naudojamas skiediklis, kurio virimo temperatūra yra žemesn kaip 150 C, mišinys priskiriamas F tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms. Jeigu atliktas supakuotos medžiagos bandymas, o pakuot buvo pakeista, reikia atlikti dar vieną bandymą, jeigu manoma, kad nauja pakuot tur s įtakos bandymo rezultatams Temperatūros tikrinimo kriterijai Savaime užsidegančiųjų medžiagų temperatūros tikrinti nebūtina, jei savaime greit jančio skilimo temperatūra (SADT) yra ne aukštesn kaip 55 C. SADT nustatymo bandymų metodai ir kontrolin s bei kritin s temperatūros nustatymo būdas nurodyti JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II skyriaus 28 poskyryje. Pasirinktas bandymas atliekamas pakuot s dydį ir turinį atitinkančiu būdu. 54 /PE

59 Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel Savaime reaguojančiųjų medžiagų ir mišinių etikečių elementai Klasifikavimas A tipas B tipas C ir D tipai E ir F tipai G tipas PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Pavojus Pavojus Įsp jimas Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H240: Kaitinamas gali sprogti P210 P220 P234 P280 P370+P378 P370+P380+ P375 P403+P235 P411 P420 H241: Kaitinamas gali užsidegti ar sprogti P210 P220 P234 P280 P370+P378 P370+P380+ P375 P403+P235 P411 P420 H242: Kaitinamas gali užsidegti P210 P220 P234 P280 P370+P378 P403+P235 P411 P420 H242: Kaitinamas gali užsidegti P210 P220 P234 P280 P370+P378 P403+P235 P411 P420 P501 P501 P501 P501 Šiai pavojaus kategorijai n ra priskiriama etiket s elementų G tipui nepaskirti pranešimų apie pavojų elementai, tačiau į jį reikia atsižvelgti d l savybių, būdingų kitoms pavojaus klas ms. PE / 55

60 Papildomos klasifikavimo nuostatos Savaime reaguojančiųjų medžiagų ar mišinių savyb s, kurios lemia jų klasifikavimą, nustatomos eksperimentiškai. Savaime reaguojančiosios medžiagos ar mišinio klasifikavimas atliekamas taikant JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje aprašytus A H serijos bandymus. Klasifikavimo procedūra pavaizduota paveiksle Savaime reaguojančiųjų medžiagų ar mišinių klasifikavimo procedūros netaikomos, jei: a) molekul je n ra jokių su cheminių medžiagų grupių, turinčių sprogstamųjų ar savaiminio reagavimo savybių. Šių grupių pavyzdžiai pateikti JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 6 priedo A6.1 ir A6.2 lentel se; or b) pavien s organin s medžiagos, vienalyčio mišinio ar organinių medžiagų numatytoji 50 kg paketo SADT yra aukštesn kaip 75 C arba egzoterminio skilimo energija yra mažesn kaip 300 J/g. Pradžios temperatūra ir skilimo energija gali būti nustatytos taikant tinkamą kalorimetrijos metodiką (žr. JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II skyriaus poskyrį). 56 /PE

61 2.8.1 paveikslas Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai MEDŽIAGA (MIŠINYS) 2 laukelis B bandymas 2.1 Taip Ar gali detonuoti 2.2 Ne supakuota? 1.1 Taip 3 laukelis C bandymas Ar skatina detonaciją? 1 laukelis A bandymas 1.2 Iš dalies 1.3 Ne 6 laukelis D bandymas 6.1 Taip Ar sparčiai dega 6.2 Ne supakuota? 10 laukelis G bandymas Ar gali sprogti supakuota? 3.1 Taip, sparčiai Ar skatina deflagraciją? 3.2 Taip, l tai 3.3 Ne 4.1 Taip, sparčiai Kaip reaguoja kaitinama uždarame 7.1 inde? intensyviai 7.2 Vidutiniškai 7.2 Mažai 7.4 Nereaguoja 10.2 Ne Ar skatina deflagraciją? 4.2 Taip, l tai 4.3 Ne 7 laukelis E bandymas 5.1 Taip, sparčiai Kaip reaguoja kaitinama uždarame 8.1 inde? intensyviai 8.2 Vidutiniškai 8.2 Mažai 8.4 Nereaguoja 4 laukelis C bandymas 5.2 Taip, l tai 8 laukelis E bandymas Kaip reaguoja kaitinama uždarame 9.1 inde? intensyviai 9.2 Vidutiniškai Ar skatina deflagraciją? 5 laukelis C bandymas 5.3 Ne 9 laukelis E bandymas 9.2 Mažai 9.4 Nereaguoja 10.1 Taip Pakuojama į didesnes kaip 400 kg (450 l) pakuotes ar gali būti taikoma išlyga? 11.2 Ne 12.1 Nemaža 11 laukelis 11.1 Taip Kokia yra sprogstamoji galia? 12 laukelis F bandymas Jokios Kaip reaguoja kaitinama uždarame 13.1 inde? Mažai 13 laukelis E bandymas 13.2 Niekaip A TIPAS B TIPAS C TIPAS D TIPAS E TIPAS F TIPAS G TIPAS PE / 57

62 2.9. PIROFORINIAI SKYSČIAI Apibr žtis Piroforinis skystis tai skysta medžiaga ar mišinys, kurių net mažas kiekis per penkias minutes užsidega d l reakcijos su oru Klasifikavimo kriterijai Piroforinis skystis priskiriamas vienintelei šios klas s kategorijai pagal JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus poskyrio N.3 bandymo rezultatus: lentel Piroforinių skysčių kriterijai Kategorija 1 Kriterijai Sud tas su inertiniu nešikliu skystis ore užsidega per 5 minutes arba reaguodamas su oru per 5 minutes uždega ar apanglina filtravimo popierių Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je. 58 /PE

63 2.9.2 lentel Piroforinių skysčių etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija PSS piktograma Signalinis žodis Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo Pavojus H250: Ore savaime užsidega P210 P222 P280 P302 + P334 P370+P378 P Papildomos klasifikavimo nuostatos Piroforiniams skysčiams klasifikavimo procedūra nebūtina, jei gamybos ar tvarkymo patirtis rodo, jog medžiaga ar mišinys įprastos temperatūros ore savaime neužsidega (t.y. žinoma, kad kambario temperatūroje medžiaga ilgą laiką (kelias dienas) išlieka stabili). PE / 59

64 2.10. PIROFORINöS KIETOSIOS MEDŽIAGOS Apibr žtis Piroforin kietoji medžiaga tai kieta medžiaga ar mišinys, kurių net mažas kiekis per penkias minutes užsidega d l reakcijos su oru Klasifikavimo kriterijai Piroforin kietoji medžiaga priskiriama vienintelei lentel je nurodytai šios klas s kategorijai pagal JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus poskyrio N.2 bandymo rezultatus: lentel Piroforinių kietųjų medžiagų kriterijai Kategorija Kriterijai 1 Kietoji medžiaga ore užsidega per 5 minutes. Pastaba. Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais tas pats chemikalas turi būti pateiktas kitu fiziniu pavidalu nei tuo, kuriuo jis buvo bandomas ir kurio jis būdamas gali iš esm s keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, medžiaga taip pat bandoma nauju pavidalu. 60 /PE

65 Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel Piroforinių kietųjų medžiagų etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija PSS piktograma Signalinis žodis Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo Pavojus H250: Ore savaime užsidega P210 P222 P280 P335+P334 P370+P378 P Papildomos klasifikavimo nuostatos Piroforin ms kietosioms medžiagoms klasifikavimo procedūra nebūtina, jei gamybos ar tvarkymo patirtis rodo, jog medžiaga ar mišinys įprastos temperatūros ore savaime neužsidega (t.y. žinoma, kad kambario temperatūroje medžiaga ilgą laiką (kelias dienas) išlieka stabili). PE / 61

66 2.11. SAVAIME KAISTANČIOSIOS MEDŽIAGOS IR MIŠINIAI Apibr žtis Savaime kaistančioji medžiaga ar mišinys tai skystis, kieta medžiaga ar mišinys, išskyrus piroforinius skysčius ar kietąsias medžiagas, kurios, reaguodamos su oru ir negaudamos papildomos energijos savaime kaista; tokia medžiaga ar mišinys skiriasi nuo piroforinio skysčio ar kietosios medžiagos tuo, kad užsidega tik kai jos yra didelis kiekis (kilogramais) ir per ilgą laiką (valandas ar dienas) Medžiagų ar mišinių savaiminį kaitimą, d l kurio įvyksta savaiminis užsidegimas, sukelia medžiagos ar mišinio reakcija su deguonimi (esančiu ore), o išsiskirianti šiluma pakankamai sparčiai neperduodama į supančią aplinką. Savaiminis užsidegimas įvyksta tuomet, kai šilumos skyrimosi sparta viršija šilumos netekimo spartą ir pasiekiama savaiminio užsidegimo temperatūra Klasifikavimo kriterijai Medžiaga ar mišinys priskiriamas šios klas s savaime kaistančiosioms medžiagoms ar mišiniams, jei atliekant bandymus pagal JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus poskyrio bandymų metodą: a) su 25 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas; b) su 100 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas ir su 100 mm kubo formos bandiniu 120 C temperatūroje atliekant bandymą gaunamas neigiamas rezultatas, ir medžiaga ar mišinys turi būti supakuotas didesn je kaip 3 m³ tūrio pakuot je; 1 62 /PE

67 c) su 100 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas, o 100 C temperatūroje neigiamas rezultatas, o medžiaga ar mišinys turi būti supakuotas didesn je kaip 450 litrų tūrio pakuot je; d) su 100 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas ir su 100 mm kubo formos bandiniu 100 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas; Savaime kaistančioji medžiaga ar mišinys priskiriamas vienai iš dviejų šios klas s kategorijų, jei atliekant bandymą pagal JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus poskyrio N.4 bandymų metodą jo rezultatas atitinka lentel s kriterijus: PE / 63

68 lentel Savaime kaistančiųjų medžiagų ir mišinių kriterijai Kategorija Kriterijai Su 25 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje gaunamas teigiamas 1 rezultatas a) su 100 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas ir su 25 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje neigiamas rezultatas, o medžiaga ar mišinys turi būti supakuotas didesn je kaip 3 m 3 tūrio pakuot je; arba 2 b) su 100 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas ir su 25 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje neigiamas rezultatas, su 100 mm kubo formos bandiniu 120 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas, o medžiaga ar mišinys turi būti supakuotas didesn je kaip 450 litrų tūrio pakuot je; arba Pastaba. c) su 100 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas ir su 25 mm kubo formos bandiniu 140 C temperatūroje neigiamas rezultatas, su 100 mm kubo formos bandiniu 100 C temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas. Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais tas pats chemikalas turi būti pateiktas kitu fiziniu pavidalu nei tuo, kuriuo jis buvo bandomas ir kurio jis būdamas gali iš esm s keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, medžiaga taip pat bandoma nauju pavidalu. 64 /PE

69 Medžiagos ir mišiniai, kurių 27 m 3 tūrio savaiminio užsidegimo temperatūra yra aukštesn kaip 50 C nepriskiriamos savaime kaistančiosioms medžiagoms ar mišiniams Medžiagos ir mišiniai, kurių 450 litrų tūrio savaiminio užsidegimo temperatūra yra aukštesn kaip 50 C nepriskiriamos šios klas s 1 kategorijai Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel Savaime kaistančiųjų medžiagų ir mišinių etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija 2 kategorija PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Įsp jimas Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H251: Savaime kaista gali užsidegti P235+P410 P280 P407 P413 P420 H252: Didelis kiekis savaime kaista gali užsidegti P235+P410 P280 P407 P413 P420 PE / 65

70 Papildomos klasifikavimo nuostatos Išsamius klasifikavimo algoritmus ir bandymus, kuriuos reikia atlikti įvairioms kategorijoms priskirti, žr paveikslą Savaime kaistančiųjų medžiagų ir mišinių klasifikavimo procedūra netaikoma, jei atrankos bandymo rezultatus galima tinkamai koreliuoti su klasifikavimo bandymu ir taikoma reikiama saugos atsarga. Atrankos bandymų pavyzdžiai: a) Grewer krosnies bandymas (VDI 2263 gair, 1 dalis, 1990 m., Bandymų metodai dulkių saugos savyb ms nustatyti), kai 1 l tūriui taikoma 80 K už atskaitos temperatūrą aukštesn pradžios temperatūra; b) laisvai supiltų miltelių tikrinimo bandymas (Gibson, N. Harper, D. J. Rogers, R. Džiūstančių miltelių gaisro ir sprogimo rizikos įvertinimas, Plant Operations Progress, 4 (3), , 1985 m.), kai 1 l tūriui taikoma 60 K už atskaitos temperatūrą aukštesn pradžios temperatūra. 66 /PE

71 paveikslas SAVAIME KAISTANČIŲJŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ KLASIFIKACIJA MEDŽIAGA (MIŠINYS) Ar medžiaga arba mišinys pavojingai įkaista atliekant bandymą su 100 mm kubu 140 C temperatūroje? TAIP NE NEKLASIFIKUOJAMA 1 kategorija Ar medžiaga arba mišinys pavojingai įkaista atliekant bandymą su 25 mm kubu 140 C temperatūroje? TAIP Pavojus NE Ar vieneto tūris didesnis kaip 3 m³? NE TAIP 2 kategorija Įsp jimas Ar medžiaga arba mišinys pavojingai įkaista atliekant bandymą su 100 mm kubu 120 C temperatūroje? NE NEKLASIFIKUOJAMA TAIP 2 kategorija Ar vieneto tūris didesnis kaip 450 litrų? NE TAIP Įsp jimas Ar medžiaga arba mišinys pavojingai įkaista atliekant bandymą su 100 mm kubu 100 C temperatūroje? NE NEKLASIFIKUOJAMA TAIP 2 kategorija Įsp jimas PE / 67

72 2.12. MEDŽIAGOS IR MIŠINIAI, KURIE, REAGUODAMI SU VANDENIU, IŠSKIRIA DEGIAS DUJAS Apibr žtis Medžiagos ir mišiniai, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degias dujas tai kietos arba skystos medžiagos ar mišiniai, kurie, sąveikaudami su vandeniu, gali savaime užsidegti ar išskiria pavojingą kiekį degių dujų Klasifikavimo kriterijai Chemin medžiaga ar mišinys, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas, priskiriami vienai iš trijų lentel je nurodytų šios klas s kategorijų pagal JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies poskirsnio N.5 bandymo rezultatus: lentel Cheminių medžiagų ir mišinių, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas, klasifikavimo kriterijai Kategorija Kriterijai Chemin medžiaga ar mišinys, kurie aktyviai reaguoja su vandeniu aplinkos temperatūroje ir paprastai pasižymi tuo, kad išsiskyrusios dujos savaime užsidega, arba kurie iškart reaguoja su vandeniu aplinkos temperatūroje ir degiųjų dujų skyrimosi sparta yra ne mažesn kaip 10 litrų vienam chemin s medžiagos kilogramui per vieną minutę. Chemin medžiaga ar mišinys, kurie sparčiai reaguoja su vandeniu aplinkos temperatūroje, o degiųjų dujų skyrimosi sparta yra ne mažesn kaip 20 litrų vienam chemin s medžiagos kilogramui per valandą, bei kurie neatitinka 1 kategorijos kriterijų. Chemin medžiaga ar mišinys, kurie l tai reaguoja su vandeniu aplinkos temperatūroje, o degiųjų dujų skyrimosi sparta yra ne mažesn kaip 1 litras vienam chemin s medžiagos kilogramui per valandą, bei kurie neatitinka 1 ir 2 kategorijų kriterijų. Pastaba: Bandymas atliekamas su chemine medžiaga ar mišiniu, kurių fizinis būvis yra toks pat kaip pateikiant. Jei, pavyzdžiui, tiekimo ar vežimo tikslais ta pati chemin medžiaga turi būti pateikta fizinio būvio, kuris skiriasi nuo bandymui naudotos chemin s medžiagos būvio ir laikoma, kad d l to klasifikavimo bandyme gali iš esm s pakisti jos savyb s, turi būti atliktas bandymas su naujo būvio chemine medžiaga. 68 /PE

73 Medžiaga ar mišinys priskiriami medžiagoms ar mišiniams, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degias dujas, jei savaiminis užsidegimas įvyksta bet kuriuo bandymo procedūros metu Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel Medžiagų ir mišinių, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degias dujas etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija 2 kategorija 3 kategorija PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Pavojus Įsp jimas Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H260: Reaguodami su vandeniu išskiria degias dujas, kurios savaime užsidega P223 P231 + P232 P280 P335+P334 P370+P378 H261: Reaguodami su vandeniu išskiria degias dujas P223 P231 + P232 P P334 P370+P378 H261: Reaguodami su vandeniu išskiria degias dujas P231 + P232 P280 P370+P378 P402+P404 P402+P404 P402+P404 P501 P501 P501 PE / 69

74 Papildomos klasifikavimo nuostatos Šios klas s klasifikavimo procedūra netaikoma, jei: a) medžiagos ar mišinio chemin je sandaroje n ra metalų ar metaloidų; arba b) gamybos ar tvarkymo patirtis rodo, jog medžiaga ar mišinys nereaguoja su vandeniu, pvz., medžiaga gaminama naudojant vandenį arba yra plaunama vandeniu; arba c) žinoma, kad medžiaga ar mišinys tirpsta vandenyje ir sudaro stabilų mišinį OKSIDUOJANTIEJI SKYSČIAI Apibr žtis Oksiduojantysis skystis tai skysta medžiaga ar mišinys, kurie, nors patys nebūtinai degūs, gali, paprastai naudodami deguonį, uždegti kitą medžiagą ar paskatinti jos degimą. 70 /PE

75 Klasifikavimo kriterijai Oksiduojantysis skystis priskiriamas vienai iš trijų lentel je nurodytų šios klas s kategorijų pagal JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus poskyrio O.2 bandymo rezultatus: lentel Oksiduojančiųjų skysčių kriterijai Kategorija Kriterijai Kriterijai Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurie vienodų mas s dalių mišinyje su celiulioze savaime užsidega, arba kurių vienodų mas s dalių mišinio su celiulioze vidutin sl gio did jimo trukm yra mažesn už 50 % chloro rūgšties ir celiulioz s vienodų mas s dalių mišinio vidutinę sl gio did jimo trukmę. Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių vienodų mas s dalių mišinio su celiulioze vidutin sl gio did jimo trukm yra ne didesn už 40 % vandeninio natrio chlorato tirpalo ir celiulioz s vienodų mas s dalių mišinio vidutinę sl gio did jimo trukmę ir kurie neatitinka 1 kategorijos kriterijų. Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių vienodų mas s dalių mišinio su celiulioze vidutin sl gio did jimo trukm yra ne didesn už 65% vandeninio azoto rūgšties tirpalo ir celiulioz s vienodų mas s dalių mišinio vidutinę sl gio did jimo trukmę ir kurie neatitinka 1 kategorijos kriterijų. PE / 71

76 Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel Oksiduojančiųjų skysčių etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija 2 kategorija 3 kategorija PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Pavojus Įsp jimas Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H271: Gali sukelti gaisrą ar sprogimą; stiprus oksidatorius P210 P220 P221 P280 P283 P306+P360 P371+P380+P375 P370+P378 H272: Gali padidinti gaisrą; oksidatorius P210 P220 P221 P280 P370+P378 H272: Gali padidinti gaisrą; oksidatorius P210 P220 P221 P280 P370+P378 P501 P501 P /PE

77 Papildomos klasifikavimo nuostatos Organin ms medžiagoms ar mišiniams šios klas s klasifikavimo procedūra netaikoma, jei: a) medžiagoje ar mišinyje n ra deguonies, fluoro ar chloro; arba b) medžiagoje ar mišinyje yra deguonies, fluoro ar chloro ir šie elementai chemiškai susijungę tik su anglimi ar vandeniliu Neorganin ms medžiagoms ar mišiniams šios klas s klasifikavimo procedūra netaikoma, jei jose n ra deguonies ar halogeno atomų Jei bandymų rezultatai ir turima medžiagų ar mišinių tvarkymo ir naudojimo patirtis, rodanti, kad jos yra oksiduojančiosios, skiriasi, vadovaujamasi turima patirtimi pagrįstais sprendimais Jei medžiagos ar mišiniai didina sl gį (sudarydami jį per aukštą ar per žemą) d l cheminių reakcijų, kurios neapibūdina medžiagos ar mišinio oksiduojančiųjų savybių, JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus poskyryje aprašytą bandymą būtina pakartoti vietoj celiulioz s naudojant inertinę medžiagą, pvz., diatomitą (kizelgurą), reakcijos pobūdžiui išsiaiškinti ir patikrinti, ar patvirtinančiojo bandymo rezultatas yra neigiamas OKSIDUOJANČIOSIOS KIETOSIOS MEDŽIAGOS Apibr žtis Oksiduojančioji kietoji medžiaga tai kieta medžiaga ar mišinys, kurie, nors patys nebūtinai degūs, gali, paprastai naudodami deguonį, uždegti kitą medžiagą ar paskatinti jos degimą. PE / 73

78 Klasifikavimo kriterijai Oksiduojančioji kietoji medžiaga priskiriama vienai iš trijų lentel je nurodytų šios klas s kategorijų pagal JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus poskyrio O.1 bandymo rezultatus: lentel Oksiduojančiųjų kietųjų medžiagų kriterijai Kategorija Kriterijai Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių 4 su 1 arba vienodų mas s dalių mišinio su celiulioze vidutin degimo sparta yra mažesn už 3 su 2 mas s dalimis kalio bromato ir celiulioz s mišinio vidutinę degimo spartą. Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių 4 su 1 arba vienodų mas s dalių mišinio su celiulioze vidutin degimo sparta yra ne didesn už 2 su 3 mas s dalimis kalio bromato ir celiulioz s mišinio vidutinę degimo spartą ir kurie neatitinka 1 kategorijos kriterijų. Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių 4 su 1 arba vienodų mas s dalių mišinio su celiulioze vidutin degimo sparta yra ne didesn už 3 su 7 mas s dalimis kalio bromato ir celiulioz s mišinio vidutinę degimo spartą ir kurie neatitinka 1 bei 2 kategorijų kriterijų. 1 pastaba: Tam tikromis sąlygomis (jei saugomos dideliais kiekiais) oksiduojančiosios kietosios medžiagos taip pat kelia sprogimo pavojų. Ekstremaliomis sąlygomis kai kurios amonio nitrato rūšys gali kelti sprogimo pavojų, tod l šiam pavojui įvertinti galima taikyti jautrumo detonaciniam smūgiui bandymą (BC Code, 3 priedas, 5 bandymas). Saugos duomenų lape pateikiama atitinkama informacija. 74 /PE

79 2 pastaba: Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais tas pats chemikalas turi būti pateiktas kitu fiziniu pavidalu nei tuo, kuriuo jis buvo bandomas ir kurio jis būdamas gali iš esm s keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, medžiaga taip pat bandoma nauju pavidalu Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je lentel Oksiduojančiųjų kietųjų medžiagų etikečių elementai 1 kategorija 2 kategorija 3 kategorija PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Pavojus Įsp jimas Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H271: Gali sukelti gaisrą ar sprogimą; stiprus oksidatorius P210 P220 P221 P280 P283 P306+P360 P371+P380+P375 P370+P378 H272: Gali padidinti gaisrą; oksidatorius P210 P220 P221 P280 P370+P378 H272: Gali padidinti gaisrą; oksidatorius P210 P220 P221 P280 P370+P378 P501 P501 P501 PE / 75

80 Papildomos klasifikavimo nuostatos Organin ms medžiagoms ar mišiniams šios klas s klasifikavimo procedūra netaikoma, jei: a) medžiagoje ar mišinyje n ra deguonies, fluoro ar chloro; arba b) medžiagoje ar mišinyje yra deguonies, fluoro ar chloro ir šie elementai chemiškai susijungę tik su anglimi ar vandeniliu Neorganin ms medžiagoms ar mišiniams šios klas s klasifikavimo procedūra netaikoma, jei jose n ra deguonies ar halogeno atomų Jei bandymų rezultatai ir turima medžiagų ar mišinių tvarkymo ir naudojimo patirtis, rodanti, kad jos yra oksiduojančiosios, skiriasi, vadovaujamasi turima patirtimi pagrįstais sprendimais. 76 /PE

81 2.15. ORGANINIAI PEROKSIDAI Apibr žtis Organinis peroksidas tai skysta ar kieta organin medžiaga, turinti dvivalentę -O-Osandarą ir galima laikyti vandenilio peroksido derivatu, kurioje vienas ar abu vandenilio atomai pakeisti organiniais radikalais. Organinio peroksido terminu apibūdinami ir organinių peroksidų mišiniai (junginiai), kurių sud tyje yra bent vienas organinis peroksidas. Organiniai peroksidai yra termiškai nestabilios medžiagos ar mišiniai, kurie gali skilti egzoterminiu savaime spart jančiu būdu. Be to, jie gali tur ti vieną iš šių savybių: i) skaidytis sprogdami; ii) iii) iv) staigiai degti; būti jautrūs smūgiui ar trinčiai; pavojingai reaguoti su kitomis medžiagomis Organinis peroksidas laikomas turintis sprogstamųjų savybių, jei, atliekant bandymus laboratorijoje, pakaitintas uždaroje talpykloje mišinys (junginys) detonuoja, staigiai dega ar pasireiškia kitoks intensyvus efektas. PE / 77

82 Klasifikavimo kriterijai Bet kuris organinis peroksidas priskiriamas šiai klasei, nebent jame: a) yra ne daugiau kaip 1,0 % laisvo deguonies iš organinių peroksidų ir ne daugiau kaip 1,0 % vandenilio peroksido arba b) yra ne daugiau kaip 0,5 % laisvo deguonies iš organinių peroksidų ir daugiau kaip 1,0 %, bet ne daugiau kaip 7,0 % vandenilio peroksido. PASTABA: Laisvas deguonies kiekis ( %) organinio peroksido mišinyje apskaičiuojamas taikant šią formulę: kur: 16 n i n i c mi i n i peroksido grupių skaičius vienoje i organinio peroksido molekul je; c i i organinio peroksido koncentracija (mas s %); m i i organinio peroksido molekulin mas. 78 /PE

83 Organiniai peroksidai priskiriami vienai iš septynių šios klas s kategorijų (A G tipams) laikantis šių principų: a) bet kuris organinis peroksidas, kuris supakuotas gali detonuoti arba staigiai degti, priskiriamas A tipo organiniams peroksidams; b) bet kuris organinis peroksidas, turintis sprogstamųjų savybių ir supakuotas negali detonuoti ar greitai degti, bet toje pakuot je gali termiškai sprogti, priskiriamas B tipo organiniams peroksidams; c) bet kuris organinis peroksidas, turintis sprogstamųjų savybių, kuris supakuotas negali detonuoti, greitai degti ir termiškai sprogti, priskiriamas C tipo organiniams peroksidams; d) bet kuris organinis peroksidas, kuris bandomas laboratorijoje: i) pakaitintas uždaroje talpykloje iš dalies detonuoja, staigiai nedega ir nepasireiškia joks intensyvus efektas; arba ii) pakaitintas uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, dega l tai ir nepasireiškia joks intensyvus efektas; arba iii) pakaitintas uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik vidutinis efektas; priskiriamas D tipo organiniams peroksidams; e) bet kuris organinis peroksidas, kuris bandomi laboratorijoje ir pakaitintas uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik mažas ar jokio efekto, priskiriamas E tipo organiniams peroksidams; PE / 79

84 f) bet kuris organinis peroksidas, kuris bandomi laboratorijoje ir pakaitintas uždaroje talpykloje tuštumin s būsenos nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik mažas ar jokio efekto, priskiriamas F tipo organiniams peroksidams; g) bet kuris organinis peroksidas, kuris bandomi laboratorijoje ir pakaitintas uždaroje talpykloje tuštumin s būsenos nedetonuoja, nedega, nepasireiškia jokio efekto ir neturi jokios sprogstamosios galios, jei yra termiškai stabilus, t.y. 50 kg pakuot s savaime greit jančio skilimo temperatūra yra ne žemesn kaip 60 C 1, o skystų mišinių jautrumui sumažinti naudojamas skiediklis, kurio virimo temperatūra yra ne žemesn kaip 150 C, priskiriami G tipo organiniams peroksidams. Jei organinis peroksidas n ra termiškai stabilus arba jautrumui sumažinti naudojamas skiediklis, kurio virimo temperatūra yra žemesn kaip 150 C, organinis peroksidas priskiriamas F tipo organiniams peroksidams. Jeigu atliktas supakuotos medžiagos bandymas, o pakuot buvo pakeista, reikia atlikti dar vieną bandymą, jeigu manoma, kad nauja pakuot tur s įtakos bandymo rezultatams. 1 Žr. Jungtinių Tautų bandymų ir kriterijų vadovo 28.1, 28.2, 28.3 poskyrius ir 28.3 lentelę. 80 /PE

85 Temperatūros tikrinimo kriterijai Turi būti patikrinama šių organinių peroksidų temperatūra: a) B ir C tipų organinių peroksidų, kurių SADT 50 C; b) C tipų organinių peroksidų, kuriuos pakaitinus uždaroje talpykloje pasireiškia vidutinis efektas 1, o SADT 50 C arba kuriuos pakaitinus uždaroje talpykloje pasireiškia mažas ar jokio efekto, o SADT 45 C ir c) E ir F tipų organinių peroksidų, kurių SADT 45 C. SADT nustatymo bandymų metodai ir kontrolin s bei kritin s temperatūros nustatymo būdas nurodyti JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II skyriaus 28 poskyryje. Pasirinktas bandymas atliekamas pakuot s dydį ir turinį atitinkančiu būdu Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je. 1 Nustatoma Bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje nurodyta E bandymų serija. PE / 81

86 lentel Organinių peroksidų etikečių elementai Klasifikavimas A tipas B tipas C ir D tipai E ir F tipai G tipas PSS piktogramos Signalinis žodis Pavojus Pavojus Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo H240: Kaitinamas gali sprogti P210 P220 P234 P280 P411+P235 P410 P420 H241: Kaitinamas gali užsidegti ar sprogti P210 P220 P234 P280 P411+P235 P410 P420 Pavojus H242: Kaitinamas gali užsidegti P210 P220 P234 P280 P411+P235 P410 P420 Įsp jimas H242: Kaitinamas gali užsidegti P210 P220 P234 P280 P411+P235 P410 P420 P501 P501 P501 P501 Šiai pavojaus kategorijai n ra priskiriama etiket s elementų G tipui nepaskirti pranešimų apie pavojų elementai, tačiau į jį reikia atsižvelgti d l savybių, būdingų kitoms pavojaus klas ms. 82 /PE

87 Papildomos klasifikavimo nuostatos Organiniai peroksidai iš esm s klasifikuojami pagal jų cheminę sandarą ir laisvo deguonies ir vandenilio peroksido kiekį mišinyje (žr ). Organinių peroksidų savyb s, būtinos jiems klasifikuoti, nustatomos eksperimentiškai. Organiniai peroksidai klasifikuojami taikant JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje aprašytą A H bandymų seriją. Klasifikavimo procedūra pavaizduota paveiksle Organiniams peroksidams jau priskirti mišiniai gali būti priskiriami pavojingiausios sudedamosios dalies organinių peroksidų kategorijai. Tačiau, kadangi dvi stabilios sudedamosios dalys gali sudaryti termiškai mažiau stabilų mišinį, turi būti nustatyta savaime greit jančio skilimo temperatūra (SADT). Pastaba. Atskirų dalių visuma gali būti pavojingesn už individualias sudedamąsias dalis. PE / 83

88 paveikslas Organiniai peroksidai MEDŽIAGA (MIŠINYS) 2 laukelis B bandymas 2.1 Taip Ar gali detonuoti 2.2 Ne supakuota? 1.1 Taip 3 laukelis C bandymas Ar skatina detonaciją? 1 laukelis A bandymas 1.2 Iš dalies 1.3 Ne 6 laukelis D bandymas 6.1 Taip Ar sparčiai dega 6.2 Ne supakuota? 10 laukelis G bandymas Ar gali sprogti supakuota? 3.1 Taip, sparčiai Ar skatina deflagraciją? 3.2 Taip, l tai 3.3 Ne 4.1 Taip, sparčiai Kaip reaguoja kaitinama uždarame 7.1 inde? intensyviai 7.2 Vidutiniškai 7.2 Mažai 7.4 Nereaguoja 10.2 Ne Ar skatina deflagraciją? 4.2 Taip, l tai 4.3 Ne 7 laukelis E bandymas 5.1 Taip, sparčiai Kaip reaguoja kaitinama uždarame 8.1 inde? intensyviai 8.2 Vidutiniškai 8.2 Mažai 8.4 Nereaguoja 4 laukelis C bandymas 5.2 Taip, l tai 8 laukelis E bandymas Kaip reaguoja kaitinama uždarame 9.1 inde? intensyviai 9.2 Vidutiniškai Ar skatina deflagraciją? 5 laukelis C bandymas 5.3 Ne 9 laukelis E bandymas 9.2 Mažai 9.4 Nereaguoja 10.1 Taip Pakuojama į didesnes kaip 400 kg (450 l) pakuotes ar gali būti taikoma išlyga? 11.2 Ne 12.1 Nemaža 11 laukelis 11.1 Taip Kokia yra sprogstamoji galia? 12 laukelis F bandymas Jokios Kaip reaguoja kaitinama uždarame 13.1 inde? Mažai 13 laukelis E bandymas 13.2 Niekaip A TIPAS B TIPAS C TIPAS D TIPAS E TIPAS F TIPAS G TIPAS 84 /PE

89 2.16. METALŲ KOROZIJĄ SUKELIANČIOS MEDŽIAGOS Apibr žtis Metalų koroziją sukelianti medžiaga ar mišinys tai medžiaga ar mišinys, kurie d l cheminio poveikio smarkiai pažeidžia ar net sunaikina metalą Klasifikavimo kriterijai Metalų koroziją sukelianti medžiaga ar mišinys priskiriami vienintelei lentel je nurodytai šios klas s kategorijai pagal JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus 37 poskyrio 37.4 punkto bandymo rezultatus: lentel Metalų koroziją sukeliančių medžiagų ir mišinių kriterijai Kategorija 1 Kriterijai 55 C bandymo temperatūroje korozijos sparta plieno ar aliuminio paviršiuje viršija 6,25 mm per metus (bandymai atlikti su abiem medžiagomis). Pastaba. Jeigu pradinis bandymas su plienu arba aliuminiu rodo, kad tiriama medžiaga ar mišinys yra sdinanti, bandymo su kita medžiaga atlikti nereikia Informacija apie pavojų Priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ir mišiniai ženklinami etiket mis, kurių elementai pavaizduoti lentel je. PE / 85

90 lentel Metalų koroziją sukeliančių medžiagų ir mišinių etikečių elementai Klasifikavimas 1 kategorija PSS piktograma Signalinis žodis Teiginiai apie pavojų Įsp jamasis teiginys d l prevencijos Įsp jamasis teiginys d l reakcijos Įsp jamasis teiginys d l laikymo Įsp jamasis teiginys d l pašalinimo Įsp jimas H290: Gali sukelti metalų koroziją P234 P390 P Papildomos klasifikavimo nuostatos Korozijos sparta gali būti matuojama taikant JT rekomendacijų d l pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus 37.4 punkte nurodytą bandymų metodą. Bandinys gaminamas iš šių medžiagų: a) plienui bandyti šių tipų plienas: S235JR+CR ( resp.st 37-2), S275J2G3+CR ( resp.st 44-3), ISO 3574 su pataisomis, Suvienodintoji numeravimo sistema (UNS) G arba SAE b) aliuminiui bandyti: 7075-T6 arba AZ5GU-T6 tipų neplakiruotas aliuminis. 86 /PE