STEBUKLINGASIS ATVAIZDAS IR JO APLINKA. LORETO ŠVČ. MERGELĖ MARIJA IŠ VALKININKŲ

ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS / 52 2009 STEBUKLINGASIS ATVAIZDAS IR JO APLINKA. LORETO ŠVČ. MERGELĖ MARIJA IŠ VALKININKŲ Tojana Račiūnaitė VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS DAILĖTYROS INSTITUTAS Dominikonų g. 15/1, LT-01131 Vilnius EI. p. raciunaite@gmail.com Straipsnyje stebuklingojo atvaizdo ir jo aplinkos ryšys svarstomas nagrinėjant Loreto Švč. Mergelės Marijos kulto fenomeną. Specialus dėmesys skiriamas buvusiam Valkininkų Loretui: mūsų laikus pasiekusiai Loreto Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu statulėlei ir jos aplinkai buvusios pranciškonų bažnyčios Loreto koplyčioje. Valkininkų Loreto visumą šiandien jmanu rekonstruoti tik teoriškai. Tačiau randami ir fiziškai išlikę atskiri fragmentai. Todėl straipsnyje greta Loreto Dievo Motinos statulėlės iškeliami bei istoriškai lokalizuojami Valkininkų Loretą garsinę ir puošę objektai: keturi hermų tipo relikvijoriai, karstelis su šv. Bonifaco kankinio kūnu, fragmentiškai išlikęs kryžius - Gyvybės medis. REIKŠMINIAI ZoDZiAi: Valkininkai, pranciškonai, Loreto Švč. Mergelė Marija, Valkininkų Loreto Švč. Mergelė Marija, Loreto namelis, šventųjų relikvijos. XVIII a. čia atgabentomis Romos kankinio šv. Boni- faco relikvijomis^ 1635 m. prie Valkininkų miestelio, ant Gelužės upelio kranto, įsikūrė pranciškonų vienuolynas (Vilniaus pranciškonų filija). 1650 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius pašventino pranciškonų Loreto Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, prie kurios pagal Romos Loreto pavyzdį buvo pastatytas Loreto Valkininkai garsėja kaip istorinė Žygimanto Augusto sustojimo vieta palydint iš Krokuvos j Vilnių Barboros Radvilaitės palaikus. Su Valkininkų miestelio vardu siejamos Sapiegų ir Oginskių giminių kovos', Rečiau istorinėse apžvalgose prisimenama, kad Vaikininkuose, prie buvusios pranciškonų bažnyčios, buvo kadaise piligrimus traukęs Loretas su malonėmis garsėjančia Loreto Švč. Mergelės Marijos statulėle ir 1 Shn'itik gcograficzny Kr6lcwslwa Polskkgo i iiinycii krajdw slo- 2 Tojana Račiūnaitė, Sv. Bonifaco kankinio relikvijos ValkiwiaiiSkich, \vyd. pod rcd. Bronisiawa Chlebo\vskicgo, Warsza- ninku bažnyčioje", in: Menotyra, Vilnius, 2004, Nr. 2 (35), wa: Druk \Vicku", 1886, p. 484-485. p. 36-45-

1. Valkininkų Loreto Švč. Mergelės Marijos statulėlė, 90 cm, Tojanos Račiūnaitės nuotrauka, 2008 Statue of the Blessed Virgin Mary of Loreto at Valkininkai namelis"'. 1779 m. bažnyčia rekonstruota ir naujai konsekruota Švč. Mergelės Marijos Aplankymo titulu. Vienuolynas ir bažnyčia 1832 m. carinės valdžios uždaryti, o karo metais ir visai nugriauti*. Tačiau dalis 2. Jonas Anupras Petrauskas, Loreto Švč. Mergelės Marijos, Valkininkų pranciškonų bažnyčioje stebuklais garsėjančios, tikrasis atvaizdas, 1754-1765, vario raižinys, 13x7, įklija Antano Neverovskio Pranciškonų kronikoje 1686-1843, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 3, b. 291, 1. 262-263 Jonas Anupras Petrauskas, the true image of the Holy Virgin Mary, the celebrated miracle worker in Franciscan Church at Valkininkai, 1754-1765, copper engraving 3 Valkininkų pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno vizitacija, 1830, in: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka (toliau - LMAB), f. 273. b. 144. L 1. 4 Valkininkų pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios uždarymo byla 1835-1841 m., in: Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau - LVIA), f. 604, ap. 1, b. 9786. pranciškonų bažnyčioje ir Loreto namelyje buvusių dailės kūrinių pasiekė ir mūsų laikus. Tarp jų - kadaise malonėmis garsi Loreto Dievo Motinos statulėlė [1 il.]. Jos atradimas Valkininkų parapinės bažnyčios palėpėje, vadinamajame muziejėlyje, ir tapo pagrindine

paskata skaityti pranešimą Vilniaus dailės akademijos (toliau - VDA) Dailėtyros instituto rengtoje konferencijoje Meno kūrinys: paviršius, figūra, reikšmė ir jo pagrindu parengti šj straipsnį^. Iki šiol apie Valkininkų Loreto Mariją buvo rašyta vien apžvalginėse studijose^ o pati statulėlė reprodukuota tik Jono Anupro Petrausko (Piotrovskio) (1754-1768)'' spausdintinėje grafikoje, jo išraižytame tikrajame atvaizde" [2 il.]. Taip išsamiau Valkininkų Dievo Motinos atvaizdas nei meniniu, nei pamaldumo istorijos požiūriu netyrinėtas, kaip ir visas Valkininkų pranciškonų paveldas^ Vos pradėjus domėtis Loreto Švč. Mergelės Marijos atvaizdo tema, paaiškėjo, kad šio ikonografinio atvaizdo tipo nejmanoma nei tirti, nei interpretuoti be paties Loreto namelio - atvaizdo reikšmingosios aplinkos bei tą aplinką formavusių (Loreto atvaizdų kopijas ir pavyzdinių Loreto namelių bei koplyčių planus gabenusių) asmenybių konteksto. Kitas šio straipsnio pobūdį nulėmęs veiksnys yra tas, kad greta Loreto Švč. Mergelės Marijos statulėlės išliko ir kiti Valkininkų Loreto namelyje buvę objektai: karstas su šv. Bonifaco kankinio relikvijomis, kryžius Gyvybės medis, keturi hermų tipo relikvijoriai, viena kita buvusio altoriaus detalė. Todėl rašinyje ketinama iškelti Valkininkų Loreto Dievo Motinos statulėlės buvimo faktą nužymint kūrinio kilmės ir datavimo prielaidas ir, remiantis rašy- 5 Rengiant šį straipsnį paaiškėjo, kad Valkininkų Marijos statulėlė, nors ir neįtraukta į paminklų sąvadą, buvo fiksuota dailėtyrininkės Regimantos Stankevičienės 1995 ir 2003 m. Kultūros paveldo centro ekspedicijų metu. 6 Wadaw z Sulgustovva, kapucyn (Nowakowski), O cudowiiych obrazacli w Polscc Przciiajswictszcj Matki Bozcj, Krakow, 1902, p. 480-481; Juozas Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, Roma; Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1958, p. 285; Robertas Gedvydas Skrinskas, Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas, Kaunas: Judex, 1999, p. 414-416. 7 Lietuvos dailininkų žodynas XVI-XV11I a., sud. Aistė Paliušytė, Vilnius: Kultūros filosofijos ir meno institutas, 2005, p. 215. 8 Istorinės medžiagos apie Valkininkų pranciškonus galima rasti kun. Prano Bieliausko knygoje: Pranas Bieliauskas, Valkininhį bažnyčia ir vienuolynas 1535-1957, Trakai: Voruta, 2004, p. 47-57- tinių Šaltinių (vizitacijos aktų) duomenimis, aprašyti Valkininkų Loreto aplinką. Tokių tikslų motyvuojamame darbe visų pirma susiduriame su identifikavimo arba įtikrinimo"' uždaviniu, kurį geriausiai padeda atlikti istorinis-rekonstrukcinis metodas, siejantis empirinius medžiagos, šaltinių i; realijų tyrinėjimus'". Kita vertus, Loreto siaurąja ir plačiąja prasmėmis problematika brėžia labai specifišką jos aiškinimo ir interpretavimo lauką. Stebuklas (antgamtiškas Marijos namelio perkėlimo judesys) sukūrė Loretą kaip kultinę šventą vietą ir visos jos priminimo formos - Loreto namelių sekiniai, Marijos atvaizdų kopijos - programuoja" tam tikrą jų aiškinimo logiką arba Loreto hermeneutiką. Taigi straipsnyje tokia universali Loreto reikšmės aiškinimo tradicija siejama su išlikusių paminklų istorinio identiteto rekonstrukcija"". Dar vienas šias dvi plotmes siejantis sandas - istorinės asmenybės, kurių piligrimystė, pamaldumas ir fundacijos padėjo kurti naujas" Loreto kopijas. Tokie metodologiniai aspektai ir nulėmė šio straipsnio struktūrą, kurią sudaro: legendinė Loreto istorija ir jos prasmės interpretacija; Loreto kulto paplitimo mūsų kraštuose aprašymas; Valkininkų Loretą statydinusių asmenybių iškėliinas ir mus pasiekusių Valkininkų Loreto paminklų, naudojantis rašytiniais šaltiniais, rekonstruojamoje koplyčios visumoje pristatymas. 9 Tai \Villibaldo Sauerlanderio vartoto termino Sicherung vertinys, pasitelkiant Stasio Šalkauskio įtikrinimo" sąvoką, kitos jo reikšmės: laidavimas", garantija", užtikrinimas", išsaugojimas", apsauga", saugiklis": ^Villibaldas Sauerliinderis, Objekto įtikrinimas apskritai", in: Meno istorijos įvadas, sudarė Hans Behing [ir kt.], iš vokiečių kalbos vertė Loreta Anilionytė, Vilnius: Alma littera, 2002, p. 47-10 Zr. ibid., p, 47-58. u Stasys Šalkauskis, cit. iš: ibid., p. 47

"" X **^>í'-'/'' ^.lili* :-i"í=r- _'-if_-'.s '4, 4? <y. ''^ fe,, 3. šventasis Loreto namelis su marmuro apdaila, sukurta 1513-1601 m. popiežiaus Juliaus II užsakymu pagal Donato Bramantes projektą, in: Loreto Realizzazione e stampa [lankstinukas]: Litografija Lauretana The Santa Casa with a marble structure designed by Donato Bramante on the commission by Pope Julius II in 1513-1601 4. Loreto namelio vidus, in: Giuseppe Santarelli, Loreto. A historical and artistic guide, Ancona: Edizioni Aniballi, 1997, P- 47 Interior of the Santa Casa LORETO NAMELIS Loreto legenda paplito 1291 m., kai netoli Tersatto laukų Dalmatijos (dabartinė Kroatija) piemenys rado namelį, kuriame buvo senas altorius, graikiškas kryžius ir Dievo Motinos statulėlė. Vietinės bažnyčios kunigas paskelbė, kad tai Šventasis Nazareto namelis, nes jam taip buvo pasakyta sapne. Dalmatijos valdytojas pasiuntė žmones į Nazaretą, kurie patvirtino, kad Šventojo namelio jau nėra Nazarete. O medžiagos, iš kurių pastatytas namelis - kalkakmenis, kalkės, kedras, - yra tos pačios, kurios buvo naudotos ir Nazarete. Po trejų su puse metų Nazareto namelis išnyko ir šįkart atsirado kitapus Adrijos jūros - Lorele. Nuo 1294 m. į Loretą pradėjo traukti piligrimai 10

ir jubiliejiniais 1300 m. Loretas buvo paskelbtas Marijos miestu'^. 1468 m. pradėta statyti Santa Maria delta Casa bazilika, jos dešinėje navoje po kupolu atsidūręs Marijos namelis 1513-1601 m. popiežiaus Juliaus II užsakymu pagal Donato Bramantes projektą iš išorės buvo aptaisytas marmuro reljefais [3 il.]. Šis prašmatnus Šventojo namelio dangalas tapo Dievo Motinos žemiškąją relikviją" saugančiu ir reprezentuojančiu relikvijoriumi. Beje, savitą relikvijoriaus paskirtį įgijo ir visa Santa Maria della Casa bazilika. Namelio vidaus erdvė liko iš nazarietiškojo kalkakmenio, skaidoma į dvi dalis, simboliškai vadinamas kambarėliu" ir virtuvėle". Kambarėlyje stovi Dievo Motinos statula, o virtuvėlėje išmūrytas židinys, pastatyta indų spintelė'* [4 il.]. Kaip rašė Lorete lankęsis Vilniaus bernardinas Juvenalis Charkevičius'^ savo kelionės dienoraštyje: Vidury bažnyčios stovi Namelis, kuriame Švč. Mergelei Marijai šv. arkangelas Gabrielius apreiškė Dievo Sūnaus Įsikūnijimą ir kuriame gyveno mūsų Išganytojas žmogaus kūne. Tas šventas Namelis sumūrytas iš plytų ir akmenų, iš vidaus netinkuotas, iš išorės baltu marmuru popiežių padengtas, ilgio 12 Victor Turner, Edith Turner, Image and piligrimage in Christian culture. Antropological Perspectives, New York: Columbia University Press, 1978, p. 179. 13 Loretas laikomas pagrindine Švč. Mergelės Marijos relikvija. Žr. Lexikon der Christlichen Ikonographie. Allgemeine likonographie 3, Rom, Freiburg, Basel, Wien: Herder, 1990, p. 543; Marienlexikon: Herausgegeben im Auftrag des Institutum Marianum Regensburg E. V. von Prof dr. Remigius Bäumer and prof dr. Leo Scheffczyk, 4 Bd, Lajtha - Orangenbaum: EOS Verlag Erzabtei St.Ottilien, 1992, p. 154. 14 Originalus įėjimas į Šventojo namelio patalpą - šiaurinės sienos viduryje, kiti du įėjimai popiežiaus Juliaus II nurodymu įrengti vėliau. XIV a. interjero dekoras buvo sunaikintas per 1921 m. gaisrą. 15 Juvenalis Charkevičius (apie 1720-1788), lietuvių kilmės bernardinas, hagiografas, Vilniaus bernardinų teologijos lektorius, pirmojo pranciškonų tretininkų vadovėlio autorius, 1766-1769 m. vadovavo Lietuvos bernardinų provincijai, 1768 m. dalyvavo generalinėje ordino kapituloje Valensijoje. Kelionę iš Vilniaus į Valensiją Juvenalis aprašė savo dienoraštyje, kurio fragmentas ir cituojamas tekste. ATLAS MARIANVŠ DE LVIA-GI^ST^ DETPĄRAE OsmiCmąs-rm^t^ yasikcvuisis Lmmdmo [.Tamppex\bm LIBER U 5. [Guilielm Gumpenberg], Atlas Marianus sive de imaginibus Deipare per orbem Christianum Miraculosis, auctore Guilielmo Gumpenberg e Societate Jesu, Liber II, Monachii: typis luca Stravb., 1657, Varšuvos universiteto bibliotekos Senų spaudinių skyrius, sign. XVII. 1.1087 The Blessed Virgin of Loreto, the title page of Guilielm Gumppenberg's Altas Marianus, München edition 40 pėdų, pločio 20, aukščio 25. Šone dvi durys, tai yra iš vieno šono vienos, iš kito - kitos, už jų altorius. Už altoriaus yra dar vienos mažos durelės po Švč. Mergelės Marijos statula, kuri stovi prie sienos tarsi navoj bažnyčios. Švč. Mergelės Marijos statula iš kedro šv. Luko išdrožta, yra juoda, po ja yra stalelis sidabru apkalstytas ir akmeninis dubenėlis, iš kurio valgė Švč, Mergelė. Ten mes karūnėles dėjome, nusipirktas šventumui gauti. Prie abiejų šio šv. Namelio durų stovi kareiviai su šautuvais, saugo, kad kas iš piligrimų iš uolaus pamaldumo nepasiimtų kokio gabalėlio to Šv. Namo, nes nuo galvų glaudimo ir bučiavimo visos sienos viduje yra nugludintos, ir grindys aplinkui šv. Namelį nuo ėjimo keliais visos susidėvėjusios, o jei kiekvienas kaip relikviją plytos gabalėlį nusiskeltų. 11

Colitur Viltuč iiiacademico etti^rod 'i íiteravíci S.Joannis itpudtf.ss'ocje^w ''l Pagal tradiciją šiame Šventajame namelyje gimė Marija, jame užaugo ir buvo pasveikinta arkangelo Gabrieliaus'^. Tai Apreiškimo ir Dievo Įsikiinijimo vieta, davusi pradžią Atpirkimui. Tai Šv. Šeimos būstas. Stebuklingas jo perkėlimas iš turkų užimtų žemių išreiškė krikščionybės rytietiškų šaknų perkėlimą į europietiška dirvą prie Romos patronato. Todėl Reformacijos akivaizdoje Loreto namelis buvo interpretuojamas kaip katalikų pergalės prieš protestantus - naujuosius turkus" - paminklas. Loreto namelio, kaip ir jo kopijų, paskirtis - atstovauti Europoje tolimajai Šventajai žemei. Todėl, matyt, neatsitiktinai Guilielmo Gumpenbergo Atlase pirmasis iš 1 200 viso pasaulio stebuklingųjų Švč. Mergelės Marijos atvaizdų aprašytas ir 1657 m. bei 1672 m. leidimuose pavaizduotas pats angelų nešamas Loreto namelis ir kartu su juo virš Žemės skrendanti Švč. Mergelė Marija'* [5 il.]. Įdomu, kad ir Vilniuje išleistoje jėzuito Jono Drewso knygelėje Šv. Jono bažnyčios Loreto Marijos statulėlė - taip pat pati pirmoji, įkomponuota antraštiniame puslapyje [6 il.]". LORETO NAMELIO KOPIJOS IR LORETAI" 6. šv. Jono bažnyčios Loreto Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, vario raižinys, in: [loanne Drews], Methodus Peregrinationis menstruae Marianae ad imagines Deiparae Virg[inis], per ditiones regni Polonae et M. Ducatus Lituaniae, miraculis celebriores, pro publicis privatisque necessitatibus sine fatigatione, fructuose tarnen, instituendae / proposita a p. loanne Drews Societatis lesu, anno M. DC. LXXXIV, Vilnae: Typis Academicis, [1684], antraštinis puslapis, Vilniaus universiteto biblioteka The image of the Blessed Virgin Mary of Loreto at St John's Church, title page of Jonas Drevsas Methodus Peregrinationis of 1684 jau jo [namelio] iki mūsų laikų nebūtų likę, [nebent] per Dievo stebuklą išliktų visas.'* 16 Juwenalis Charkiewicz, Dyjariusz podróiy hiszpaúskiej z Wilna do miasta Walencyi na Kapitulę Jeneralną zakonu Mniejszych braci šw. Franciszka, to jest Bernardynów, odprawioney 1768, opr. Bogdan Rok, Wroclaw: Wydawnictwo uniwersytetu Nuo XVI a. pabaigos šio 9,52 m ilgio ir 4,10 m pločio bei 4,30 m aukščio akmeninio pastato kopijos pradėjo plisti visoje Europoje. Kaip jau minėta, iš kitatikių išvaduota svarbiausia Dievo Motinos relikvija įtaigiai wroclawskiego, 1998, p. 165-166. Rankraštis saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje (f. 3-1876, k. 106). 17 Giuseppe Santarelli, Loreto. A historical and artistic guide, Ancona: Edizioni Aniballi, 1997, p. 35. 18 [Guilielm Gumpenberg], Atlas Marianus sive de imaginibus Deipare per orbem Christianum Miraculosis, auctore Guilielmo Gumpenberg e Societate Jesu, Liber II, Monachii: typis luca Stravb., 1657; Markéta Baštova, Teresie Cvachova, Tlie Prague Loreto. A Guide for the Pilgrimage Site, Prague: Publ. by the Order of the Friars Minor Capuchin, 2005, p. 7. 19 [loanne Drews], Methodus Peregrinationis menstruae Marianae ad imagines Deiparae Virg[inis], per ditiones regni Polonae et M. Ducatus Lituaniae, miraculis celebriores, pro publicis privatisque necessitatibus sine fatigatione, fructuosc tamen, instituendae I proposita a p. loanne Drews Societatis Icsu, anno M. DC. LXXXIV, Vilnae: Typis Academicis, [1684]. 12

S P A C C A T O. O SIA L' I N T E R N O D I S A N T A C A S A. HKNTK DELLE MURA, ED ORNAMENTI, Ch«ctrcondano LA SANTA CASA. B Fuoío Ira le mura ddla S.C^S^, e le mura > íht ta circundan^. C Mura della Unta CjfíA. D Sania Camin«, E Vmater íalirt alia Vilu, F S<t»tM«rio. G Porffl frr tntrare nei Stntuari», H Portaperentrare nelus.cmj(> I Cr.n ^/f4r( rf< /. k Cí/fí(«fír /í timoßne. L Mare della Sama CjfSA. M Pradella di N Dueiradini. marma. O Pavimenta della Santa CjíSJÍ di marma Hanea, e re/o. P Perta attica maratadi S.CAS^. Q. 7rave, tbe nan Ji lan/uma mai. R Pinißra della Santa CjiSA. S.Altare iclla Kuniiata. T Gradim. V Scalaa lumacaterandaréallatialla per resalare le Lamfadi. X Scalitto ehe eamina imama alt incraßaiura iii marma. i Romgnį. SITUATO IN MEZZO ALLA SANTA CASA; Federico Sanofi Ißdforc fl Loreto. 7. Loreto namelio planas, in: Notizie della Santa Casa della Gran Madre di Dio Maria Vergine Adoruota in loreto..., in Loreto MDCCLXIV, Varšuvos universiteto bibliotekos Senų spaudinių skyrius, sign. 15.8.12.6192 Plan of the Santa Casa bylojo apie katalikybės ir pamaldumo Švč. Mergelei Marijai triumfą. Loreto namelį populiarino ir kaip savita jo kopijavimo instrukcija buvo 1589 m. išleistas jėzuito Horacijaus Tursellini traktatas Laurentanae historiae ir kiti XVII-XVIII a. Loreto garbei skirti leidiniai, kuriuose pridedamas ir paties Šventojo namelio planas su detaliu jame esančių dalykų aprašymu [7 il.]'. Ypač Loreto namelių statybos suaktyvėjo po 1620 m., pirmiausia Nazareto pranciškonų inicialo Notizie della Santa Casa della Gran Madre di Dio Maria Vergine Adoruota in Loreto..., in Loreto MDCCLX1V. tyva, kurią vėliau palaikė ne tik plačiai pasklidę pranciškonų, bet ir bernardinų bei kartūzų konventai. Ankstyviausios Loreto namelių kopijos pasirodė Bohemijos žemėse Jilovė netoli Prahos (1621), Mikuliove Moravijoje (1623) ir Hradčanuose Prahoje (1626). Vienas garsiausių iš Bohemijos Loreto sanktuariumų - baronienės Benignos Kotrynos von Lobkovvicz funduotas Prahos Santa Casa [8 il.]^'. Lenkijoje įsisteigė apie 30 Loreto Dievo Motinos kulto židinių. Vienas ankstyviausių Loreto namelių 21 Markéta Baštova, Teresie Cvachova, op. cit., p. 9. 13

"Г- 8. Prahos Santa Casa, 1626-1631, in: Marketa Bastova, Teresie Cvachova, The Prague Loreto. A Guide for the Pilgrimage Site, Prague: Publ. by the Order of the Friars Minor Capuchin, 2005, P-9 9. Loreto namelis Goląbyje, 1638, Macciej Szczepaiiczyk nuotrauka, 2007, http://commons.wikimedia.org Holy House of Loreto at Golenbi, 1638 The Santa Casa of Prague, 1626-1631 pastatytas Goląbyje prieš 1638 m. Jo fundatorius Jurgis Ossolinskis tokiu būdu įgyvendino įžadą, duotą Loreto Dievo Motinai savo piligriminės kelionės pėsčiomis iš Ankonos į Loretą metu [9 il.]. Varšuvos Pragoję 1642 m. funduojant karaliui Vladislovui IV prie bernardiniį bažnyčios buvo pastatyta Constantino Tencallos projektuota Loreto koplyčia, kurioje 1645 m. pagal bernardino Vincento Morawski iš Italijos atvežtus apmatus sumūryta tiksli Loreto namelio replika^^. Lietuvoje seniausias Loreto namelis buvo įkurtas Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje, jo statybai 1645 m. vasario 2 d. Zigmanto Vazos sekretorius Kazimieras Liudvikas Javlaševičius" skyrė 3 ООО auksinų: Šv. Jono bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altoriui iš pagrindų perdirbti pagal jo pateiktą projektą, būtent, kad šis iki smulkmenų imituotų Italijoje, 22 Mateusz Matuszewski, Promieniowanie polskiego Loreto. Kult Matki Boiej Loretanskiej na terenie diecezji warszawsko-praskiej, V\^arszawa: Wydawnictwo Siostr Loretanek, 2008, p. 31-33. 23 Kazimieras Liudvikas Javlaševičius 1649 m. tapo Ukmergės seniūnu, 1643 m. - Vilniaus vicevaivada, 1655 m. - Smolensko pilininkas, 1658 m. - Brastos vaivada, mirė 1664 m. Loreto mieste, jo matytą vadinamąjį Marijos namelį, lyg uždarą koplyčią, kurios aukštis privaląs būti ne mažesnis kaip šešių uolekčių (3,9 m), o plotis - kiek leis pilioriai"^''. Altoriaus apačioje turėjo būti įrengtas židinys, o virš jo aukšta niša, kurioje stovėsianti fundatoriaus parūpinta Loreto Marijos statula, taip būtent kaip Lorete ir kad būtų matoma per tą langą iš visų bažnyčios vietų"". Telšiuose, funduojant Povilui Sapiegai, prie medinės bernardinų bažnyčios 1650 m. buvo pastatydinta mūrinė Loreto koplyčia. Žygimantas Karolis Radvila^' Loreto namelį fundavo prie Stolovičių Maltos ordino, vėliau bernardinų perimtos bažnyčios^*. Šio ir kitų XVII a. statytų analogiškų Loreto namelių paskirtį 24 Vladas Drėma, Vilniaus Sv. Jono bažnyčia, Vilnius: R. Paknio leidykla, 1997, p. 34. 25 Ibid. 26 Žygimantas Karolis Radvila (1591-1642) - Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio ir Elzbietos Eufeniijos Višnioveckos sūnus, Maltos ordino riteris (1611). Radvila Našlaitėlis šiam ordinui 1616 m. dovanojo Stolovičius. Mirus Karoliui Asyžiuje dar nebaigus statyti Stolovičiuose bažnyčios, tolesnėmis šventovės statybomis rūpinosi brolis Aleksandras Liudvikas Radvila. 14

10. Loreto Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, in: Le Glorie Maestose Del Santvario di Loreto Opera Nuova Di Baltassare Bartoli Cappelano d'onore Dell'Altezza serenissima Flettorale di Baviera Innocenzo Xn...In Maceratapergl'ereali del Pannelli Con. Lie. De Sup. 1706, Varšuvos universiteto bibliotekos Senų spaudinių skyrius, sign. 28. 20.4.10792 11. Alvito Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, drb., aliejus, 66x47, Alvito Šv. Onos bažnyčia, Lietuvos dailės muziejaus leidyklos archyvo nuotrauka The image of the Blessed Virgin of Alvitas The image of the Blessed Virgin Mary of Loreto įdomiai paliudija Kazimiero Leono Sapiegos" laiškas Karoliui Radvilai, kuriame jis sako, kadangi pastarasis [t. y. Radvila] jau bebaigiąs statyti koplyčią, Sapiega atidedąs savo numatytą kelionę į Loreto koplyčią Italijoje, kaip buvo pasižadėjęs, nes greitai tai galėsiąs padaryti savo krašte"^'. Vadinasi, reikšmingos vietos 27 Andrzej Kusztelski, Kaplice Loteraiiskie w VVielkim Ksicstwie Litewskim i Inflantach Polskich", in: Sztukapograniczy Rzeczypospolitej w okresie nowoiytnym od XVI do XVIII wieku: Materialy sesji stowarzyszenia Historyk6\v Sztuki w Warsza\vie w 1997, VVarsza\va, 1998, p. 230. 28 Kazimieras Leonas Sapiega (1609-1656), LDK raštininkas, kiemo maršalka (1638), pakanderis (1643), po mokslų Vilniaus kopija buvo vertinama ir suvokiama kaip tikras šventos vietos atitikmuo. Čia reikia pastebėti, kad kai šaltiniuose nurodomas Loreto namelis", vadinasi, tai kopija, tačiau buvo ir Loreto koplyčių arba tiesiog Loretų", kurie nebūtinai būdavo tikslios Šventojo namelio kopijos, bet tiesiog Loreto kulto židiniai". akademijoje, Miunchene ir Olandijoje lankėsi Italijoje, kiek žinoma - Romoje ir Neapolyje. 29 Mindaugas Paknys, Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. Bažnytinės architektūros užsakymai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003, p. 38. 15

-3 vadinama bažnyčios šiaurinė galerija, kur yra įrengtas Loreto Švč. Mergelės Marijos altorius'". LORETO ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ATVAIZDAS: sff. A..v. /i T' 7 Us 12. Vilniaus Sv. Jono bažnyčios Loreto Švč. Mergelės Marijos statulėlė, Vytauto Balčyčio nuotrauka, 2006 The statue of the Blessed Virgin Mary of Loreto at St. Johns Church in Vilnius XVIII a. atsisakoma bandymij kuo tiksliau atkurti Loreto namelį, tiesiog architektūriškai improvizuojama, savaip leidžiant atpažinti ir patirti erdvę erdvėje, pavyzdžiui, Jono Kristupo Glaubičiaus 1739 m. rekonstruotoje Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje. Tokią tendenciją atspindi ir 1761-1794 m. perstatytos Telšių bažnyčios Loretas", kur pirmojo aukšto presbiterijos dalis su Loreto Švč. Mergelei Marijai skirtu altoriumi labai sąlygiškai atstovauja pačiam Loretui. O, pavyzdžiui, 1760-1770 m. rekonstruotoje Jiezno Šv. Mykolo Arkangelo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje Loretu" PILIGRIMINĖS KELIONĖS IR RELIKVIJOS Manoma, kad seniausias Loreto namelyje buvęs atvaizdas - bizantinė Dievo Motinos ikona, tapyta ant namelyje stovėjusio stalo lentos. Ikona dingo XVI a. pradžioje ir jos vietą užėmė XIV a. viduryje sukurta Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu statulėlė". Būtent Loreto namelyje, altoriuje, esanti Rimini mokyklai priskiriama statulėlė tapo daugelio Europoje išplitusių jos skulptūrinių, tapybinių ir grafinių kopijų provaizdžiu [10 il]". XVII a. išpopuliarėjusios Loreto Marijos su Kūdikėliu statulėlės relikvijos statusą įgydavo palaikytos relikviniame Loreto namelyje". Atvežtos iš Italijos jos tapdavo bažnyčiose steigiamų Loreto koplyčių, Loreto namelių arba tiesiog Loretų" pagal minėtą klasifikaciją šventenybėmis. Itališkoji kilmė atvaizdo gerbtinumui čia itin svarbi, nes ne tik Loreto, bet ir kitų stebuklingųjų atvaizdų kartotės nusipelnydavo stebuklingumo šlovės tuo, kad kontaktavo su šventa vieta ir turėjo tiesioginį ryšį su originalu. Dėl kontakto jie įgaudavo dalį savo pirmavaizdžio galios"'^. Loreto Švč. Mergelės Marijos atvaizdų, kaip ir, beje, Loreto namelių, atsiradimas ir plėtra tiesiogiai siejasi su piligriminėmis kelionėmis, galimybe iš tų kelionių parsivežti šventųjų relikvijų ir atvaizdų. 30 Andrzej Kusztelski, op. cit., p. 225. 31 Plg. Regimantą Stankevičienė, Kai kurie Lietuvos XVII- XIX a. religinės dailės sąlyčio su Europos krikščioniškąja kultūra aspektai", in: Europos dailė. Lietuviškieji variantai, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 1994, p. 151. 32 Giuseppe Santarelli, op. cit., p. 61. 33 Garsioji statulėlė sudegė per 1921 m. gaisrą, dabartinė jos kopija išdrožta 1922 m. skulptoriaus Enrico Quattrini, statulėlė - iš Libano kedro, augančio Vatikano soduose (ibid., p. 62). 34 Andrzej Kusztelski, op. cit., p. 225; Regimantą Stankevičienė, op. cit, p. 150. 16

Aplankiusi Loretą Ona Ketlerytė-Radvilienė" atsivežė Loreto Marijos statulą vaizduojantį paveikslą ir 1617 m. padovanojo savo pastatydintai Alvito bažnyčiai [11 il.]''. Pirmoji žinoma, bet neišlikusi Loreto Marijos kopija Lietuvoje yra Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje nuo 1601 m. buvusi statula. Dabartinę Loreto Marijos su Kūdikėliu statulą (98x24x17), drožtą iš liepos, padengtą plonu kreidos gruntu, vietomis paklijuotą plona drobele ir polichromuotą, 1645 m. iš Italijos parūpino Kazimieras Liudvikas Javlaševičius (Jawlaszewski)" [12 il.]. Statula 1647 m. vasario 17 d. buvo iškilmingai jstatyta į Vilniaus Šv. Jono bažnyčios altorių". Kaip 1650 m. Albertas Vijūkas-Kojalavičius rašė: vadinamosios Švč. Loreto Mergelės atvaizdas, jtaisytas pagal Loreto namelio pavyzdį pastatytoje koplyčioje; tai Lorete sukurta tiksli tenykščio atvaizdo skulptūrinė kopija"". Jėzuitų istorikas pabrėžė, kad atvaizdas - tiksli ir pačiame Lorete sukurta kopija, ir aprašė stebuklą, kaip tokia atvaizdo kilme nepatikėjęs žmogus buvo nubaustas""". VALKININKŲ LORETO STATYTOJAI Tokio topografiškai grindžiamo kulto plėtra neįmanoma be aktyvaus ir kryptingo žmonių judėjimo. Galima sakyti, kad ji neįsivaizduojama be pamaldžios kelionės ir ją vainikavusios fundacijos arba tam tikro 35 Dalia Vasiliūnienė, Kai kurie piligrimystės kultūros aspektai", in: Menotyra, Vilnius, 2000, Nr. 2 (19), p. 10. 36 Ona Ketlerytė-Radvilienė (1567-1619) - paskutinio Livonijos ordino magistro, Kuršo kunigaikščio Gothardo Keplerio duktė, Alberto Radvilos žmona, atsivertusi iš protestantizmo į katalikybę. 37 Regimantą Stankevičienė, Alvito Švč. Mergelės Marijos paveikslo ir jo kulto istorija", in: Lietuvos Didžiosios Kutiigail<štystės barokas: formos, įtakos, kryptys, t. 21, sud. Rasa Butvilaitė, (ser. Actą Academiac Artium Vihieiisis), Vilnius, 2001, p. 63. 38 Statulą fundatorius prašė jėzuitų padėti jam atsivežti: Vladas Drėma, op. cit., p. 34, 249. 39 Manoma, kad jau Vilniuje statulėlė buvo apkalta metaline skarda (Regimantą Stankevičienė, op. cit., p. 151). 40 Albertas Vijūkas-Kojalavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietos, garsėjančios stebuklų malone", in: Albertas Vijūkas-Kojalavičius, Lietuvos istorijos įvairenybės, t. 2, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 67. votyvinio gesto"^'. Prahos, Goląbio, kaip ir Vilniaus, Alvito bei Valkininkų, Loretai" buvo steigti fundatorių-piligrimų''^ Valkininkuose pranciškonus ir Loreto bažnyčią fundavo LDK kardininkas, Naugarduko vaivada Mikalojus Kristupas Chaleckis su žmona Marija Eleonora Stybychin. Šių fundatorių portretai (dabar saugomi Lietuvos dailės muziejuje) kadaise buvo Valkininkų bažnyčioje [13 il.]". Chaleckis (1589-1653) pradėjęs mokslus Vilniaus akademijoje, dvylika metų studijavo užsienio kraštuose: Italijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose^^ Grįžęs fundavo Valkininkuose pranciškonų filija''^ ir, kaip rašė amžininkas, Dievo garbei pastatydino Šv. Loreto namelį - žemiškuosius Dangaus Karalienės rūmus, kuriuose prasidėjo Pasaulio Bganymas"^*. Valkininkų Loretas buvo pastatytas pagal romietiškąjį Loreto pavyzdį. Chaleckis mokėjo daug užsienio kalbų. 41 Kai garsas apie atvežtąją Loreto statulą didelėmis iškilmėmis buvo plačiai pagarsintas žmonėms, vienas vilnietis, Rūdninkų priemiesčio gyventojas, savo draugų kompanijoje drįso taukšti tokius niekus: Jėzuitai pasirūpino, kad ši statula būtų padirbinta jų namuose, Vilniuje, o norėdami mus apgauti ir iš žmonių pasityčioti, šlaksto švęstu vandeniu ir skelbia, neva esanti atgabenta iš Loreto, nors tai gryniausias melas". Vos šiuos žodžius ištaręs pajuto, jog jo burna persikreipė; ir kai jau kokią savaitę ar ilgiau ta negalia laikėsi, stebintis apie tai sužinojusiems kaimynams, atėjo jam į galvą mintis, ar tik nebūsianti tai Dievo siųsta bausmė už anąsyk taip kvailai pasakytus žodžius. Todėl supratęs kaltę ir dėl jos kentėdamas ėmė šauktis Mergelės pagalbos; davė įžadą atlikti piligrimystę j Zirovicus ir Trakus bei aplankyti Loreto statulą; [...] Vos tik davė įžadą, burna vėl paliko kokia buvusi"; Albertas Vijūkas-Kojalavičius, op. cit., p. 67. 42 Terminas perimtas iš: Piolr Kowalski, Prošba do Pana Boga. Rzecz o gestach wotywnych, Wroclaw: Towarzystwo Przyjaciöl Polonistyki Wrodawskiej, 1994. 43 XVII a. pirmoje pusėje žinoma Lorete apsilankius ir Steponą Pacą, Albertą Stanislovą Radvilą, jėzuitą Lauryną Bartilijų (Liudas Jovaiša, Kotryna Korzeniewska, Piligrimystė", in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai, sudarė Vytautas Ališauskas [ir kt.], Vilnius: Aidai, 2001, p. 464-478). 44 LMAB, f. 273, b. 144,1. 9 w. 45 Oskar Halecki, Chalecki Mikolaj Krzysztof", in: Polski Slownik Biograficzny, t. III, Krakow: Nakladem Polskiej Akademii Umiejątnošči, p. 251. 46 Mikalojaus Kristupo Chalcckio fundacinis raštas, Valkininkai, 1633 09 03, in: LMAB, f. 273, b. 594. 17

i W imw.lnanü\lu(.küuzk.4 13. Nežinomas Lietuvos XVII a. II pusės dailininkas, Mikalojaus Chaleckio ir žmonos Marijos Eleonoros Stybychin portretas, buvęs Valkininkų pranciškonų bažnyčioje, XVII a. II pusė, drb., aliejus, 76x120, Lietuvos dailės muziejus Unknown Lithuanian artist of the second half of the 17"" c, portrait of Mikalojus Chaleckis and his wife Marija Eleonora Stybychin, formerly at the Franciscan Church at Valkininkai aktyviai dalyvavo šalies politiniame ir diplomatiniame gyvenime. Aštuoniolika kartų buvo deleguojamas į Seimą. 1618 m. Leono Mamoničiaus spaustuvėje lotynų ir lenkų kalbomis išleido karalienei dedikuotą 26 religinių emblemų rinkinį Allegoriae". 1642 m. Vilniaus Ba- 47 [Mikolai Anton lunasz Galecki], Strzala wieczney Szczesliwosci kresu dopedzaiaca w wybornym biegu pobožnego žyčia Jašnie \Viemoinego Jego Mosči Pana P. Mikolaia Krzysztofa z Chalva Chaleckiego Woiewody Nowogrodzkiego, Wolkinickiego Lepunskiego & el stárosty: podpbienstwem iego Herbowney Hábdankowey, wystawiona. W Kazaniu pogrzebiowym dnia n Wrzesnia roku 1653. W cudownym Loretanskim Wolkinickim Panny Nayíwietszey Domeczku od niego fundowanym y klasztorowi Braciey S. Franciszka Conventualium oddanym. Przez Wielebnego Oyca Mikolaia Antoniego lunosza Galeckiego Doktora Pisma S. Regenta y kaznodzieic ordinariusza Holszañskiego tcgoi Zákonu [...], W Wiinie w drukarni 00. Bazilianów S, Troycy, 1654, p. D. zilijonų spaustuvėje pasirodė dar viena, labiausiai paties Chaleckio vertinta Švč. Mergelei Marijai pašvęsta knyga Binariiis Chaleciamis sive duo manipuli Uliorum {Chaleckio dvinaris, arba Dvi leliji} puokštėsy^ [14 il.]. 48 [Mikalojus Kristupas Chaleckis], Allegoriae, sive Sinthemata per quae amor creatus ami amato supernaturali symholizant, et In unum velut aquae duae confluunt, I ex Musaeo Ntcolai Christophori Chaletzki de Chaletz, gladiferi Magni Ducatus Lituaniae, Wolkinecen. Leponen. Ect. Copitanei, Vilnae: Ex typographeo Loenis Mamonicz, 1618 {XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų surašąs, sudarė Daiva Narbutienė, Sigitas Narbutas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 62). Šios knygos egzempliorius buvęs ir Radvilų bibliotekoje Kėdainiuose (Daiva Narbutienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV-XVII a., (ser. Senosios literatūros studijos), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 187). Medžio raižinių-emblemų rinkinyje kalbama apie tikr.-įjį tikėjim.-į, teksiu ir vaizdu alegoriškai perteikiamas glau- 18

INCIPITBlNAR.il Pars Secvnda. Cd CHALECIANI Manipulus liliorum in Ap'rico: Naturalis, ac Moralis Perfcdlionis MaR Harn Tüantpuli. luin crim decurruttt; Hac autejm cxtisant i«fujt guttui oioafem, ac NcHirCM. LILIVM IN APRICO/ Mcnfura ittcrnorum Prima. ' 'Siena Pleniíuia. CinthcMi, tu UM ah leterni įnl'fittins; chvum ytrvt, dn'mm falutcm bominūmolitittit: lurus tnteaa Putlia t^tmrije, cent umum tuttni) (r celtūmm PtncįlU įrstt'ufum, lutrum munim K tsiutiettt '.T! ill. 14. Emblema, 1642, vario raižinys, in: Mikalojus Kristupas Chaleckis, Binarius Chalecianus, sive duo manipuli liliorum, voti, sacratiq[ue] sanstissimae Puerperae dei, videlicet, manipuluj, In abysso dei supernaturalis excellentiae Marine, alter, manipuluj, In aprico naturalis, ac moralisperfectionis Mariae, Vilnae: In officina typographica patrum Basilianorum ad edem SS. Trinitatis, 1642, Vilniaus universiteto biblioteka, sign. III 11564. An emblem from the book Binarius Chaecianus, sive duo manipuli UUorum of Mikalojus Kristupas Chaleckis, 1642, copper engraving Būtent su šiuo savo veikalu ir rožiniu rankose, vilkintis pranciškontį abitą velionis buvo pašarvotas savo funduotame Valkininkų Loreto namelyje^'. 15. Antano Neverovskio portretas, 1843, tušas, akvarelė, 19x15,5. piešinys Pranciškonų kronikoje 1686-1843, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 3, b. 291 A portrait of Antanas Neverovskis in his manuscript The Franciscan Chronicle Ne mažiau už pasauliečius fundatorius Valkininkais rūpinosi patys pranciškonai. Tarp jų vienas iškiliausių - Antanas Bonaventūra Bujalskis (1726-1782), Lietuvos pranciškonų provincijos provincijolas, vienuolyno gvardijonas, žinomas teologijos ir asketikos veikalų autorius. Vienuolijos dokumentuose jis figū- 49 dus tikėjimo ir dieviškos išminties ryšys. Žr. Jolita Liškevičienė, Mundus emblematinn: XVII a. Vilniaus spaudinių iliustracijos, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, p. 49-51. [Mikalojus Kristupas Chaleckis], Binarius Chalecianus, sive duo manipuli liliorum, voti, sacratiq[ue] sanstissimae Puerperae dei, videlicet, manipuluj, In abysso dei supernaturalis excellentiae Mariae, alter, manipuluj, In aprico natūralia, ac moralis perfectionis Mariae, Vilnae: In officina typographica patrum Basilianorum ad edem SS. Trinitatis, 1642. Knyga susideda iš dviejų dalių - Lilium in Abysso" ( Lelija bedugnėje") ir Lilium in Aprico" ( Lelija šviesoje, saulėkaitoje") - ir 24 emblemų. Žr. Jolita Liškevičienė, op. cit., p. 56-57. 19

PI ONAYSWIET; PANNIE WObraiic С U D A M WKoUick ESN MARYI LORETAN. SKIEY ОШпкЫт SLYNĄCEY Francifzkañjkm. 16. Valkininkų pranciškonų vienuolynas, J. Kloso nuotrauka, 1924, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 585 Valkininkai Franciscan convent, photograph by J. Klos, 1924 ruoja kaip lietuvis, gimęs bajorų šeimoje, įstojęs į Vilniaus pranciškonų vienuolyną ir čia pabaigęs kolegiją, o teologijos daktaro laipsnį gavęs Asyžiuje^". 1761 m. išleistą savo disertaciją apie šventųjų atvaizdus ir relikvijas" autorius paskyrė Loreto Dievo Motinai, savojo Valkininkų konvento globėjai: Magnate Dei Matri et glorissimae Virgiui Mariae In Aede Lauretanae Olkinicijs apud PP. Minores S. P. Francisci Convent: Gratijs ac Miraculis celebrimae"^^ 1765 m. Bonaventūra Bujalskis iš Romos popiežiui Klemensui XII dovano- 50 [Mikolai Anton lunasz Galecki], op. cit., p. f 2W. 51 PoUki slownik biograficzny, t. III, Krakow, 1937, p. 109; Sloivnik polskich pisarzy franciszkanskich, pod red. ks. Hieronima Eug. Wyczawskiego OFM, Warszawa: Archiwum Prowincji OO. Bernardynów, 1981, p. 75; Romanas Plečkaitis, Lietuvos filosofijos istorija, 1.1, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004, p. 552. 52 [Bonaventurae Bujalski], Binae Dissertationes Theologicae historico-critico-dogmaticae, altera de invocatione et adoratione sanctorum пес non eorum Imaginius, ас Reliquijs. Aetera vero De symbolis Catholicaefidei, exgravissimis, Atque Probatissimis Authoribus in gratiam Seraphicae Juventutis Collectae, Atque Scholatica Metodo dispositae Opera Patris Fratris Bonaventurae Bujalski Sacrae Vieol. Magistri Ordin: minor S. P. Nosyri Francisci Convenlualium, Provinciae Litvaniae Aliumni, Vilnae: Тур. Soc. Reg. Maj. Patrum Minorum convenlualium, B. r. [1761]. CK>!U< Kifbk&l Xlfftwa LIttv&tfce; d ^Cddawna Матко Bogi pfiedviecxars*, " D' bregí» wfiriklm ртгу«jne poweao. Tw'f ^«tiraald Aniell diivtit4. Zrwty i ctnlkiey lliwr wni«u*tryiuiifu ^ Gdr ptuif ni to. te Ill>tka kh Pau Tfi Bawj, kt&r wniebii fidovaiub ^fią jfc К efc* wyfokííge dworj. R*dui% Tfoww vleimictttlnc clwry. Za Dteprzintįcfi Sawidil; cedanii, Ñoveml ltdi'i bogicąc datuftl Clefcfiteitwojiy Р'»Г«1 ay. go'vy Mitoiiia fttm ktobie MlJJącv! Frinfifiík Swicty,ifwych Syeew р(йкаш1, Ze kh ibdartifz oowemi taftimt. BfrK nicubranit ni (vrym g^rnym tronle, K'bry ftá iwoiffl odpccifwallanie, WkiUty pmieb.a MąccnakUbta Dedač pemvcy wferdt»dey latobie. ; f CB«gtt kit turn dokaiaifiei chéiau, T thjfc wirok i 1еруш, chorym uxdrowicnic, * Y vaídc czysiąc grzerzdjkow famnieile. 4^ Lab ten twoy Loret Szwcdika fpigndíowau «a Ręki Dleibeioycb. gdy Ikirbs» Izukala, Ogflfm te mieyfce puftafuc tíofllvle. * Jednak my «Вора DÍepow epiwamy, Ą tti\ą W pega íkf Diedollal kraioę, ^ Wdiiccini. priyimujem s toba %% rofnc. Ч Klbrzf do t<lrovli Iwíge prjjwráceo!. < Ciynncfl rh*»ic píwfzytkíí daír#eií, «a Opowlid»j; Panno ЫЫ twqjc. NIccb mdwt Kiyk nulyth ^raovl^tak. Ktinш 1 dih de iy^t* pmi^k. Nicch cbiftmltwbja ponwc vyuciaja; Niechay y Щ\ tmie twofe ua[^ Ofcawiafí rady. y «guby рпутасагг. FnewTots* lady liytíi Indžl vkiacaft, Gfctniac Bie^odaych it> tílletela lakewycb, Kt6tiy olevdüfc»! twycfa la(k «мше& н- wych. Dajefí potfkchf víawiiíaeych ípftrwh, Bywari pomocą tym kt&rcy vcfbawich BoQdcb codünnle. y twolch leftiįą. Gdyiif yczarünrey wíadfy Įckają. NIech soueípitcteñdw Mkicfa wybawltnl. r wiiawalaoá^lacb wodalftych tkmfitnl WyKSijil ^eioo, i«ttureįeyptiyciysy, PrcywcoMii kaidy do fwojey ktaisy. Któfiy tobie Равно eddawail. Zet w сьогсьаск folgf «ixyaiau, MdtoM Dflawata do jednrgo rato, Z Olklaickteee pamí^tkl Obraia. Niech btagoflavi Beocdyktya Boga, Imiculcaí Semid, gdy tbndíffikatrwdga W iyflu «defiía pt«i tve oprotítn», Равло Lorecka daj^c DzdiDwiealc Wld 'ieiny «ко Bolkia (tagaiewadc, Nadfzfj^ larzą ftrzajy sbartawzda ZatTzymay Рявво á ztwojey {nzyciyay Sya twoy kocbanf Ы«сЬ odpum «Uy. Peczyna»owa raoy poka«ewa. Friuíirzek PaoDO, cbcący lahamowaí. Gnle* Syea imtto. Ptzyb^di ku poaeey. Swútloi<fl иги. nfpfdi ttlldo ao«tjbičtczimitkt nafi^ wyinawany. Pried ТоЬя ni fvo twaiiy upadamy, ú MatkoCTlIuyHįin*MM (wef epftkl, Г Wlaraciwypiiricxa4wDÍeuounaWt«tt*' f 17. Spausdintos giesmės Pies'ii o Nayswict. Maryi Panie Loretanskiey w Obraiie Olkinickim cudami slynqcey w Koščiele Franciszkanskim įklija Antano Neverovskio Pranciškonų kronikoje 16S6-184}, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 3, b. 291,1. 262-263 An insert of a printed hymn in the manuscript of Antanas Neverovskis jus atvežė šv. Bonifaco kankinio kūną". Greičiausiai parūpino ir kitas pranciškonų bažnyčioje buvusias relikvijas. 53 Ibid. Vėliau Bujalskis paskelbė veikalų apie Eucharistiją, sakramentus, atlaidus. Šventąjį Raštą (išleista 1762 m.). 1763 m. pasirodė traktatai apie Bažnyčios susirinkimus ir tradiciją, 1766 m. - apie Įsikūnijusį Žodį, kur daug dėmesio skirta polemikai su žydais. Žr. Karol Estreicher, Bibliografių Polska, d. III, t. II, Krakow: Druk Uniwersytetu Jagicloiiskiego, 1894, p. 55-56. 20

'K I f. 18. Valkininkų Loreto Švč. Mergelė Marija, statulėlės fragmentas, Aloyzo Petrašiūno nuotrauka, 2008 A detail of the Holy Virgin Mary of Loreto at Valkininkai 19. Relikvijorius-biustas su šv. Ireniejaus relikvijomis, Lietuvos bažnytinio meno muziejus, Tojanos Račiūnaitės nuotrauka, 2008 Reliquary-bust with the relics of St Irenaeus Šv. Bonifaco relikvijų apipavidalinimu ir sarkofagu pasirūpino Viktorija Pociejienė, kurios širdis, kaip ir jos vyro Liudviko Pociejaus-Potockio, buvo palaidota koplyčioje^l Pociejienei Valkininkų pranciškonai dedikavo 1770 m. išleistą knygelę apie šv. Bonifaco relikvijas. Čia ponios Viktorijos geradarystė taip aprašyta: 1766 m. birželio 28 d. Šventojo maloningojo Kūno dalys atidžiai tam tikra tvarka buvo sudėtos, pagarbiai maloningos ponios Viktorijos Pociejienės iš Potockių, didžiosios LDK sargybininkienės, rūpesčiu prabangiame karste sudėtos ir su pamaldomis bei iškilmėmis i Pranciškonų bažnyčią atlydėtos"". Antanas 54 Tojana Račiūnaitė, op. cit., p. 39. 55 Patys Pociejai palaidoti Vilniuje, Šv. Teresės bažnyčioje Liudvi- Neverovskis, Lietuvos pranciškonų provincijos XIX a. eksprovincijolas ir istorikas, rašė, kad Valkininkų bažnyčią ir ypač Loreto namelį puošė ne tik fundatoriai Pociejai, bet ir daug pranciškonų eksprovincijolų - Antanas Gžybovskis, Laurynas Drongovskis, Antanas Bonaventūra Bujalskis, vėliau Joachimas Neverovskis ir jis pats [Antanas Neverovskis] - paskutinis Valkininkų konvento gvardijonas [15 il.]^*. kas Pociejus Waga (1726-1771), nuo 1774 m. Valkininkų seniūnas, Lietuvos sargybinis. Rodomo konfederacijos pasiuntinys \ Maskvą (Polski slownik biograficzny, t. XXVII/1, sąs. 112, Wroclaw-Warszawa-Kraków-Gdañsk-Lodz: Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1982, p. 47). 56 O Sprawodzieniu y ztozieniu ciala Šwiįtego Bonifacego Mcczennika w koščielc Olkinickiin krótka wiadornoic..., w Wiinie: 21

-O 9 y T' 20. Relikvijorius-biustas su šv. Aurelijaus relikvijomis, Lietuvos bažnytinio meno muziejus, Tojanos Račiūnaitės nuotrauka, 2008 Reliquary-bust with the relics of St AureUus 21. Relikvijorius-biustas su šv. Viktorijos relikvijomis, Lietuvos bažnytinio meno muziejus, Tojanos Račiūnaitės nuotrauka, 2008 Reliquary-bust with the relics of St Victoria VALKININKŲ LORETO ŠVČ. MERGELĖ MARIJA IR JOS APLINKA: RELIKTAI IR FIKSUOJAMA / ĮSIVAIZDUOJAMA VISUMA Kaip jau minėta, XVII a. viduryje buvo pastatyta bažnyčia su Loreto nameliu, 1779 m. perstatyta. Nežinia, ar 1779 m. Loreto namelis perstatytas pagal senojo pavyzdį, ar liko toje pačioje vietoje ir išlaikė tokį patį santykį su bažnyčia [16 il.]. Meno istorikas Andrzejus Kusztelskis rašo, kad Valkininkų Loreto koplyčia architektūriniu požiūriu buvo analogiškai įkomponuota į bažnyčios erdvę kaip Poznanės pranciškonų kon- Druk. JKM XX. Franciszkanów, 1770, p. 4. ventualų (vėlesnis) Loretas". Svarbu atkreipti dėmesį, kad Valkininkų Loretas iš pat pradžių XVII a. ir vėliau XVIII a. statytas ne pagal Loreto, bet pagal Romos Sania Maria di Loreto pavyzdį^'. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia su Loreto koplyčia uždaryti. Karo metais apgriauti, o vėliau ir beveik visai sulyginti su žeme. Pranciškonų turtas perleistas Valkininkų parapinei bažnyčiai. Ten išliko ir mūsų dienas pasiekė Loreto Dievo Motinos statulėlė ir kitos Loreto namelio vertybės: karstelis su šv. Bonifa- 57 Antanas Neverovskis, Pranciškonų kronika 1686-1843, in: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau - VUB RS), f. 3. b. 291. 58 Andrzej Kusztelski, op. cit., p. 233. 22

> * 1 V, N. J 22. Relikvijorius-biustas su šv. Placidos relikvijomis, Lietuvos bažnytinio meno muziejus, Tojanos Račiūnaitės nuotrauka, 2008 Reliquary-bust with the relics of St Placidą 23. Rehkvijorius-biustas Gardino pranciškonų bažnyčioje, in: Анатолий Николаевич Кула ин, Архитектура и искусство Рококо в Велорусии, Минск: Наука и техника, 1989, р. 173 Rehquary-bust in the Grodno Franciscan Church CO kankinio kūnu, keturi hermų tipo rehkvijoriai su dviejų riterių ir mergehų kankinių rehkvijomis bei krucifiksas - Gyvybės medis, kuriame buvo dvyhkos apaštalų relikvijos^'. Bene tiksliausiai datuotinas šv. Bonifaco karstas arba konfesija, nes, kaip minėta, relikvijų transliacijos proga pranciškonų spausdintoje knygelėje rašoma apie iš Romos atgabentų palaikų apipavidalinimą 1766 m. Greičiausiai panašiu laiku sukurti ir keturi hermų tipo relikvijoriai. Du iš jų vaizduoja romie- čius karius, kiti du - mergeles karalaites". Išliko dar pora tokio tipo mažesnių, vizitacijos aktuose nefiksuotų relikvijorių. Beje, panašūs biustai-hermos yra Gardino pranciškonų bažnyčioje*". Labiausiai intriguojantis kultinio atvaizdo - Loreto Švč. Mergelės Marijos statulėlės - datavimo ir kilmės klausimas. Vizitacijos aktuose nurodoma, kad Loreto Marijos statula atvežta iš Romos''. Galima spėti, kad Italijoje lankęsis Chaleckis ir atvežė Loreto Marijos atvaizdą. Tai galėjo būti paties Loreto 59 Tai 1507 m. buvusios XV a. koplyčios vietoje pagal Antonio da Sangallo Jaunesniojo projektą pastatyta centriško plano kupolu dengta bažnyčia (joje garsios XVII a. keturios šventiįjų kankinių statulos). 60 Анатолий Николаевич Kyлagин, Ардгишекшурд и искусство Рококо в Велорусии, Минск: Наука и техника, 1989, р. 173. 61 Valkininkų Pranciškonų bažnyčios vizitacija, 1820, in: VUB RS, f. A, b. 1937, L 55. 23

steigimo prie pranciškonų vienuolyno intencija. Arba atvirkščiai - planas įkurdinti vienuolyną su šventove galėjo paskatinti Chaleckį atgabenti ir jam skirtą atvaizdą. Tačiau tai tik prielaida. 1673 m. vizitacijoje minimas Loreto Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, kur Marijos ir Kūdikėlio galvas puošia sidabrinės paauksuotos karūnėlės". Žinoma, kad XVIII a. pradžioje Valkininkų vienuolynas stipriai nukentėjo. Tačiau ar išliko pati statulėlė? XVIII a. paskutiniu ketvirčiu datuotinoje Valkininkų Loreto Marijos giesmėje sakoma [17 il.]: Lub ten Twoy Loret Szvvedzka spoiondrowaia Ręka niezbožnych, gdy skarb6w szukala, Ogniem to mieysce pustosząc zlošciwie, Za čięslde nasze grzechy sprawiedliwie.'' Kalbama apie Marijos Loreto sunaikinimą, tačiau kreipiamasi į pačią Loreto Švč. Mergelę Mariją - Pranciškonų Motiną, kaip į veiklią ir garsią Dievo stebuklų tarpininkę. Atrodytų, kad statula daug senesnė negu visa XIX a. vizitatorių aprašyta ir mus fragmentiškai pasiekusi Loreto įranga. Tačiau neatlikus specialios techninės ekspertizės tai tik prielaida. Loreto Švč. Mergelės Marijos vietą pranciškonų bažnyčioje, tai, kas ir kaip ją supo minėtame Loreto namelyje, padeda įsivaizduoti XIX a. vienuolyną vizitavusiųjų nuorodos. Didysis altorius, - teigiama vizitacijoje, - Loreto Švč. Mergelės Marijos įtaisytas už grotelių pertvaros. Jame - Loreto Marijos, kaire ranka laikančios Kūdikėlį Jėzų, iš Romos atvežta statula"" 24. Valkininkų buvusio Loreto" Gyvybės medis, XVIII a., Vilniaus Bernardinų bažnyčia, Tojanos Račiūnaitės nuotrauka, 2008 The Tree of Life, is"" c, the Church of St Francis and St Bernardine in Vilnius 62 Plg. Vladas Drėma, LDK miestai ir miesteliai, Vilnius: Versus aureus, 2006, p. 753. 63 Spausdintos giesmės įklija, in: Antanas Neverovskis. Pranciškonų kronika 1686-1S43, in: VUB RS, f. 3, b. 291; Idem, Piein o Nayswict. Maryi Panie Lorelanskiey w Obraiie Olkinickim cudami slynqcey w Koičiele Franciszkanskim, [s.a.]. Šis giesmės fragmentas XVIII a. gaisro kontekste taip pat cituojamas: Kamil Kantak, Franciszkanie Polscy. 1517-1795. t. II, Krak6w, 1938, p. 375. 64 Valkininkų Pranciškonų bažnyčios vizitacija, 1820, in: VUB RS, f. A, b. 1937.1. 55- [18 il.]. Marijos ir Jėzaus galvas puošia sidabro karūnos su čekiškais akmenėliais, figūras gaubia auksinės vilnos rūbas su sidabrinėmis juostelėmis. Vieta [niša], kur stovi statula, išmušta balta skarda, dekoruota įvairiais augalais {w roznych floresach), minimas 12 auksuotų žvaigždžių vainikas, supęs Marijos galvą, panašiai kaip ir Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje. Statulą 24

^ ^ ^ ^ 26. Sv. Bonifaco kankinio kūnas konfesijoje, Valkininkų parapinė bažnyčia, Pauliaus Račiūno nuotrauka, 2003 The body of St Boniface the martyr at the confession, Valkininkai parish church 25. Sv. Viktoro altorius, buvęs Vilniaus pranciškonų bažn>i loic, apie 1740, Vilniaus Sv. Jono bažnyčia, Vytauto Balčyčio nuotrauka, 2006 ^^^^^^^^^^^^^^^^^^ St. Victor's altar, previously situated in the Franciscan ("huri.h of Vilnius, ca 1740, Vilnius Church of St. John 27. Sv. Bonifaco kankinio kūnas konfesijoje, detalė, Valkininkų parapinė bažnyčia, Pauliaus Račiūno nuotrauka, 2003 taip pat puošia kryželis, inkrustuotas 12 akmenėlių, ir relikvijorius su Švč. Mergelės Marijos marškinėlių relikvija. Prie statulos - 10 votų". Pats altorius - medinis, drožinėtas, baltai dažytas, auksuotas. Viršuje - Švč. Trejybės kompozicija: pavaizduotas Dievas Tėvas, Sūnus ir Šv. Dvasia, greta jų ant auksuotų karnizų įkomponuoti angelėliai, laikantys girliandas'^ Žemiau kabo šeši žibintai, kaip ir pačiame Loreto namelyje. 65 Valkininkų pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno vizitacija, 1830, in: LMAB RS, f. 273, b. 144.1-4- 66 Ibid. The body of St Boniface the martyr at the confession, detail, Valkininkai parish church Altorius, kaip minėta, įrengtas už grotelių, kurių šonuose buvusios medinės, drožinėtos, perlamutru dažytos ir paauksuotos durelės. Virš altoriaus - šv. Ireniejaus, šv. Aurelijaus, šv. Viktorijos ir šv. Placidos biustai-relikvijoriai arba hermų tipo relikvijoriai, dabar esantys Lietuvos bažnytinio meno muziejaus žinioje'^ [19-22 il.]. Įdomu, kad minėtieji analogiški Gardino pranciškonų bažnyčios relikvijo- 67 Ibid., 1.4w. 25

i 1 >!. -1-.t 28. Valkininkų pranciškonų vienuolynas, J. Kloso nuotrauka, 1924, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 585 Valkininkai Franciscan convent, photograph by J. Klos, 1924 riai įkomponuoti taip pat ant ažūrinės medinės altoriaus pertvaros [23 il.]. Tarp jįj - šešios paauksuotos rozetės-relikvijoriai su Kristaus kančios atributi} atvaizdais ir per langelius paslaptingai spingsėjusiomis šventiyų relikvijomis. Pačiame centre - Gyvybės medis (Lignum Vitae) [24 il.]. Tokio tipo krucifiksai buvo ypač mėgstami pranciškoniškoje aplinkoje. Vienas žymiausiij - Vilniaus pranciškomj bažnyčioje buvęs, dabar Vilniaus Šv. Jono bažnyčios Šv. Onos koplyčioje esantis Šv. Viktoro altoriaus krucifiksas, datuotas apie 1740 metus'^ [25 il.]. XVIII a. Jėzaus, nukryžiuoto ant kryžiaus-vynmedžio, arba Gyvybės medžio, skulptūros buvo sukurtos ir Stelmužės, Tverij, Antašavos bažnyčii} altoriams*'. Valkininkij Lorete buvęs medinis polichromuotas krucifiksas nebeturi Nukryžiuotojo 68 Marija Matušakaitė, Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje, Vilnius: Baltos lankos, 1998, p. 132. 69 Ibid., p. 265, 276. Jėzaus figūrėlės, iš dvylikos likusios tik aštuonios vynuogyno kekės. Tačiau ir toks fragmentiškai mus pasiekęs kūrinys savo kompozicija ir drožybos stiliumi atrodo artimiausias Vilniaus pranciškonij bažnyčioje buvusiam Šv. Viktoro altoriaus krucifiksui. Be to, jis, kaip ir pastarasis, buvo viename altoriuje (ir vienoje turinio-ikonologinėje plotmėje) su kankinio kūną saugančiu karstu-konfesija. Tarp minėtų durelių buvo įtaisyta iš plytų sumūryta ir tapyba dekoruota mensa, ant kurios stovėjęs karstelis arba konfesija su šv. Bonifaco kankinio kūnu [26,27 il.]. Karstas, dabar esantis Valkininkų parapinės bažnyčios šoniniame altoriuje, - ąžuolinis, apkaustytas alavo papuošimais. Ant jo viršaus buvę angelėliai su kryželiu neišliko. Tačiau per stiklo langelius regimos šv. Bonifaco kankinio relikvijos gali būti aprašomos tais pačiais XIX a. vizitatoriaus žodžiais: yra kai kurios šv. Kankinio dalys: galva, abi blauzdos ir iš rankų du kaulai, aprengtos 26

29.Varšuvos Loreto koplyčia, in: Mateusz Matuszewski, Promieniowame polskiego Loreto. Kult Matki Božej Loretanskiej na terenie diecezji warszawsko-praskiej, Warszawa: Wydawnictwo Siostr Loretanek, 2008, p. 32 Warsaw Chapel of Loreto i riterio šarvais. Apsiaustas iš raudono aksomo, apsivitas baltu brokatu, sidabrinio tinklelio rankovės, prie batų ir kojinių po keturis čekiškus žalius akmenis, ant krūtinės baltojo erelio žvaigždė auksu išsiuvinėta Mykolo Granovskio^, kardas medinis sidabru pabaltintas"^'. Loreto koplyčioje dar stovėję Viešpaties Jėzaus ir Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altoriai su relikvijoriais, kuriuose buvusios šv. Eustachijaus, Venustos ir 10 ООО kankinių relikvijos, prie Marijos Škaplierinės - šv. Jono iš Kapestrano relikvijos (šiame altoriuje buvęs ir šv. Jono iš Kapestrano atvaizdas)". XVIII a. antroje pusėje perstatyta Valkininkų Loreto koplyčia buvusi kvadratinio plano, skliautuota su keturiais pilioriais kampuose, ji stovėjo greta bažnyčios [28 il.]. Koplyčia galbūt skliaudė jos viduje buvusį 70 Mykolas Granovskis - Seimo pasiuntinys, greta kitų valdų paveldėjęs iš tėvo ir Valkininkus, nuo 1771 m. valdęs Valkininkų seniūniją. 1784 m. tapo karališkuoju sekretoriumi, aktyviai reiškėsi politiniame gyvenime, dalyvavo įvairiose Seimo komisijose. Nuo 1784 m. - Baltojo erelio ir Sv. Stanislovo ordinų kavalierius. 71 Valkininkų pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno vizitacija, 1830, in: LMAB RS, f. 273. b. 144.1-4- 72 Ibid.,\.į. II 1 ^ ^ i ^^^^^ j ' _ ' 30. Nukryžiuotasis Romos Santa Maria di Loreto bažnyčioje, Tojanos Račiūnaitės nuotrauka, 2008 Crucifixion in the Church of Santa Maria di Loreto in Rome Loreto namelį, panašiai kaip Varšuvos Pragos Lorete išlikusi koplyčia, stovėjusi prie buvusios bernardinų bažnyčios [29 il.]. Šaltiniuose minimas jos ryšys su Romos Loretu šiandien sunkiai apibrėžiamas. Šiuo metu prie XVI-XVII a. statytos Santa Maria di Loreto bažnyčios" stovi naujai pastatyta mažytė Loreto koplytėlė su Loreto Marijos statulėlės kopija altoriuje. Tačiau ikonografinio pobūdžio ryšiai tarp buvusios Valkininkų Loreto šventovės ir barokinės Romos Loreto Švč. Mergelės Marijos bažnyčios - atpažįstami. Pavyzdžiui, keturi kankiniai (du riteriai ir dvi merge- 73 Bažnyčia pradėta statyti 1507 m. pagal Antonio da Sangallo Jaunesniojo projektą, pabaigta Jacopo dei Ducos po 75 metų. 27