BKKI seminaras 2018-10-19 Polonistikos centro moksliniai tyrimai ir veikla Kristina Rutkovska
Viktorija Ušinskienė Miroslav Davlevič Kristina Rutkovska Irena Fedorovič Teresa Dalecka Kinga Geben Regina Jakubėnas Irena Snukiškienė Agata Adamaitytė Monika Bogdzevič
Istoriografija Typ profesora Uniwersytetu Stefana Batorego Połączenie przymiotów uczonego i popularyzatora wiedzy Traktowanie służby społecznej jako szeroko pojętego upowszechniania nauki i kultury Aktywna działalność pozauniwersytecka (Towarzystwo Przyjaciół Nauk, Związek Zawodowy Literatów Polskich, patronowanie organizacjom studenckim) Konieczność godzenia pracy naukowo-dydaktycznej z innymi funkcjami na uczelni
Mokslininkas (LE) Mokslininkas mokslo profesionalas, vykdantis tikslingą objektyvių ţinių apie gamtą ar visuomenę gavimo veiklą, siekdamas praturtinti ir tiksliau formuoti objektyvų pasaulio vaizdą. Plačiąja prasme mokslininkas yra bet koks žmogus, kuris, taikydamas mokslinius metodus, plečia ( daugina ) žmonijos objektyvias žinias arba kitaip dalyvauja tokioje veikloje. Mokslininkas yra tyrėjas, turintis mokslo laipsnį.
ALGIS KALĖDA KNYGOS Komizmas lietuvių tarybinėje prozoje: literatūros mokslas ir kritika. Vilnius: Vaga, 1984. Adomas Mickevičius: literatūros mokslas ir kritika. Kaunas: Šviesa, 1985. Metų atgarsiai: literatūros mokslas ir kritika = Echoes of the Years: contemporary Soviet Lithuanian literature. Vilnius: Mokslas, 1988. Romano struktūros matmenys: literatūrinės komunikacijos lygmuo. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996. Pokario lietuvių literatūra = Powojenna literatura litewska: drogą strat i nadziei. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. Lietuvių literatūros istorija, 1918 2000 m. = Dzieja literatury litewskiej: literatūrologija. Warszawa: Ex Libris, 2002. Nuo M iki M. Lenkų ir lietuvių literatūros eskizai = Od M do M. Szkice o literaturze polskiej i litewskiej. Warszawa: Ex Libris, 2005. Mitų ir poezijos žemė: Lietuva lenkų literatūroje: monografija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. Ieškant poetinės Vilniaus tapatybės (lietuvių, lenkų, anglų kalbomis). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. Kornelijaus Platelio kūrybos kontekstai: arba tarp Dioniso ir Apolono: monografija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. S U D A R Ė : W. Szymborska. Poezijos rinktinė. Vilnius: Baltos lankos, 1998. Lenkų novelės. Vilnius: Vaga, 1989. Litwo, nasza matko miła...: antologia literatury o Litwie (kartu su R. Koţeniauskiene, M. Niedźwiecka). Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 1996. Cz. Miłosz. Rinktiniai eilėraščiai. Vilnius: Baltos lankos, 1997, 2011. A. Mickevičius. Laiškai, esė, proza. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998. V E R T I M A I I Š L E N K Ų K A L B O S : Cz. Miłosz. Isos slėnis: romanas. Vilnius: Vaga, 1991; Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2001, 2011. Cz. Miłosz. Tėvynės ieškojimas. Vilnius: Baltos lankos, 1995, 2011. Cz. Miłosz. Nobelio paskaita Švedijos mokslų akademijoje = Nobel lecture at the Swedish Academy = Odczyt w Akademii Szwedzkiej: Stokholmas, 1980 m. gruodţio 10 d. (kartu su B. Kalėda). Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2001.
Studentų kalbos tyrimai Menta zahaczył karentę na załamance 'policjant złapał małego chłopca bez biletu'
Studentų kalbos tyrimai hodować wychowywać, pielęgnować : większość uczniów uważa zdanie Zakonnice zajęły się dzieckiem, wykąpały i hodowały przez kilka lat za poprawne. Słowniki SWJP i NSPP wyraz hodować odnoszą jedynie do zwierząt i roślin. Archaizm, obecny dziś w języku błr. гадаваць 1) hodować, chować, 2) wychowywać, np. гадаваць дзятей SBP, СБГ. Znaczenie współcześnie wspierane przez ros. pot. растить m.in. 1) hodować, 2) wychowywać Ожег.
Vilniaus kultūrinis gyvenimas Lenkų literatų ir vertėjų gyvenusių Vilniuje XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje tyrimai Atskleistas N. E. Ivanovskio, C. Jankovskio, S. Šadurskos, V. Hulevičiaus, S. Jablonskos, J. Vichert-Kairiūkštėnės indėlis į literatūrologinius tyrimus Lietuvoje ir Lenkijoje, pateikta iki šiol neţinoma archyvinę medţiaga. Kiekvienam iš jų skirta vieną publikaciją kolektyviniuose monografijose.
LDK spauda XVIII a. II pusė Dzieje prasy litewskiej za panowania Stanisława Augusta są słabo zbadane. Nikt nie poświęcił im dotychczas wyczerpującego opracowania, bowiem od przedsięwzięcia takiego odstręcza być może wyjątkowo zły stan zasobów archiwalnych tych czasopism w polskich bibliotekach.
Etimologijos tyrimai Monografijoje siekiama nustatyti rusų liaudies terminijos, susijusios su ţmogaus ir gyvūnų pilvo organų pavadinimais, nominacijos principus. Diachroninė ţodţių darybos bei semantikos analizė atliekama plačiame slavų ir indoeuropiečių kalbų fone. Knyga galės naudotis istorinės leksikologijos, etimologijos, lyginamosios kalbotyros specialistai.
Tarmių tyrimai Świętobrość ( Šventybrastis ) Paszkiewiczowa Irena 1927 r. ur. O życiu przy dworze M y byl im dz ec i/ a u on był juš staršy za n`as/ ten pańič/ pšyjeţdţał dů dvoru v gus c ina// on ma i drug egů brata// tamten młučšy był/ tamten z nam i byvała i půbav im s a/ půb eªgamy/ a ten to juš tak i był studant// Tarańus a Wojnofska jak m eªškal im v Zav išyńe pšyxodz iła do nas/ my do ń`ej/ ona mńe juš zafšα nazyvała l al o// my z dz ec instva tak juš l al a/ l al a/ potym koc i vyrosła/ koc i teras f pšešłym roku była pšyjαxafšy/ tak ja jej l al a/ xoc juš ńamłoda jeªstemy//ńeª byl im bardzo bůgata f tamtyx časax// moj ojc ec ţontcem był v Zavišyńe//
Tarmių ţodynas wykulić się wypaść z czegoś. Można jechać wozam i wykulić sie z woza, jak wo w saneczkach najwiencej jak jado, i taka śnieg to nierówna była i wykulili sie [Św478, HD34]. Wykulić się [WilJaszcz] brus. выкуліцца
Leksikografija
Leksikografija http://lkiis.lki.lt/
Internetiniai portalai http://www.karlowicz.flf.vu.lt
Internetiniai portalai http://www.lenkutarmes.flf.vu.lt http://www.lenkutarmes.flf.vu.lt/
Polsko-litewski słownik nazw miejscowych, pochodnych od nich przymiotników oraz nazw mieszkańców www.n.miejscowe.uw.edu.pl
Mokslininkas - mokyklai
Mokslininkas- studentui
Mokslininkas - studentui
Konferencijų medţiaga
Propaguojant mokslą ir kultūrą
Vertimas ţodţiu 2014 09 26-27. Tarptautinė konferencija "1514 m. Oršos mūšis: karinė pergalė ir jos ţenklai". VALDOVŲ RŪMAI, Vilnius. 2015 03 5-6 d. Tarptautinė mokslinė konferencija Kultūra ekonomika visuomenė: sąveika ir pokyčiai Viduramţiais ir Ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje ). KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS. Klaipėda. 2015 07 31. Konferencija Pusbroliai Mikalojai (Rudasis ir Juodasis) Radvilos - didingos kunigaikščių epochos pradţia. BIRŢŲ MUZIEJUS Sėla. Birţai. 2015 09 17d. Tarptautinė mokslinė konferencija Mykolas Kleopas Oginskis. Asmenybė ir epocha. VALDOVŲ RŪMAI. Vilnius. 2015 11 12-14 d. Tarptautinė mokslinė konferencija Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didţiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Vilnius. VALDOVŲ RŪMAI. 2016 10 12-14 d. Tarptautinės konferencijos Abiejų Tautų sostinių katedros. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios baţnyčios. VALDOVŲ RŪMAI. 2017 10 26 d. Tarptautinės mokslinės konferencijos Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui. VALDOVŲ RŪMAI.
Vertimas raštu
Bendradarbiavimas su kitų filologijų atstovais: sociolingvistiniai tyrimai
Bendradarbiavimas su kitų filologijų atstovais: geolingvistiniai tyrimai
Bendradarbiavimas su kitų filologijų atstovais: etnolingvistiniai tyrimai Konceptas tai kalbinis ir kultūrinis reiškinio suvokimas. Šioje knygoje rasite UGNIES, VANDENS, NAMŲ, ŠEIMOS, DARBO, EUROPOS, LAISVĖS ir GARBĖS konceptus. Tai amţinosios vertybės, pagrindinės ţmogaus gyvenimo ir egzistencijos plano dalys, jos atsparios laikui, perduodamos iš kartos į kartą, išlieka ţmonių sąmonėje kaip pagrindiniai gyvenimo siekiai, tikslai. Ir visa tai uţkoduota mūsų kalboje, reikia tik tinkamo rakto šioms durims atrakinti.
Rankraštinio istorinio-kultūrinio paveldo tyrimai
Rankraštinio istorinio-kultūrinio paveldo tyrimai
Senųjų raštų tyrimai
Ačiū uţ dėmesį