Benediktinės nuo seno garsėjo

ISSN 1822-2617 (spausdintas) ISSN 2335-8734 (internetinis) 2015/15 Vaida KAMUNTAVIČIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Mergaičių mokymas Kauno benediktinių vienuolyne xix a. Santrauka. Benediktinės nuo seno garsėjo švietėjiška veikla, steigė prie vienuolynų mokyklas. Būtent tokios vienuolynų mokyklos šalia namų mokymo buvo vienintelė alternatyva Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų mergaitėms. Straipsnio tikslas surinkti išlikusias archyvinių dokumentų žinias apie mergaičių mokymą Kauno benediktinių vienuolyne bei apibūdinti šios mokyklos veiklą, pateikiant duomenų apie mokytojas, mokines bei mokymo turinį, nusakyti mokyklos reikšmę moterų švietimui. Nors tikėtina, kad pasaulietinės panelės mokytos Kauno benediktinių vienuolyne nuo pat jo fundacijos, t. y. 1624 m., tačiau mokymo poreikis sustiprėjo Apšvietos epochoje. Okupavusi LDK, Rusijos imperija iš pradžių skatino mergaičių mokymą vienuolyne, siekusi kuo didesnės moterų vienuolynų naudos visuomenei. Tačiau jau 1835 m. mokyti mergaites vienuolynuose buvo uždrausta, nes caro valdžia pajuto, kad vienuolės neugdė lojalių imperijai piliečių, puoselėjo bajoriškąsias ir katalikiškąsias vertybes. Yra duomenų, kad Kauno benediktinės tęsė mokomąją veiklą slapta. Mokytojos pasaulietės archyviniuose šaltiniuose minimos jau XVIII a. pabaigoje. Jos buvo vadinamos pasauliečių magistromis, mokė mergaites to, ką pačios mokėjo: religijos, skaityti, rašyti, aritmetikos, rankdarbių. 1834 m. mokyta ir geografijos, rusų bei lenkų kalbų. Didžiausią klestėjimą Kauno benediktinių mokykla pasiekė apie 1828 1835 m., tuomet mokėsi daugiausia (apie 17) mergaičių. Dalį neturtingų mergaičių vienuolės išlaikė bei mokė savo lėšomis, kitoms už gyvenimą bei mokslus sumokėdavo tėvai. Reikšminiai žodžiai: Kauno benediktinių vienuolynas, mergaičių mokykla, Apšvietos epocha. Benediktinės nuo seno garsėjo švietėjiška veikla, prie vienuolynų steigė mokyklas. Būtent tokios vienuolynų mokyklos šalia namų mokymo buvo vienintelė alternatyva Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų mergaitėms. Tyrinėtojai pažymi, kad benediktinių reikšmę ugdant mergaites galime lyginti su jėzuitų edukacine reikšme vyrams 1. Apie vienuolynų įtaką moterų švietimui LDK yra rašiusi 1 J. Gwioździk, Biblioteka panien benedyktynek łacińskich we Lwowie (XVI XVIII wiek), Katowice, 2001, s. 24. 55

Straipsniai Olga Mastianica 2, benediktinių mokyklų problemas nagrinėjo žymiausia Lenkijos ir Lietuvos valstybės moterų vienuolijų tyrinėtoja Małgorzata Borkowska 3. Tačiau Kauno vienuolynas šiuo požiūriu nebuvo sulaukęs atidesnio tyrinėtojų dėmesio. Straipsnio tikslas surinkti žinias apie mergaičių mokymą Kauno benediktinių vienuolyne XIX a. bei apibūdinti šios mokyklos veiklą, pateikiant duomenų apie mokytojas, mokines bei mokymo turinį, nusakyti mokyklos reikšmę moterų švietimui. Kauno benediktinės, organizuodamos bet kokią veiklą, turėjo vadovautis šv. Benedikto regula. 1629 m. Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus parengtame šv. Benedikto regulos vertime ir Vilniaus vyskupijos benediktinių vienuolynams pritaikytose deklaracijose buvo minėta tiek noviciato magistra, arba mokytoja, tiek pasauliečių magistra, prižiūrėjusi bei mokiusi vienuolyne pasaulietes paneles ir kandidates į naujokyną 4. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis LDK moterų vienuolijoms skirtame bažnytinės teisės rinkinyje, jo pirmajame skyriuje, aprašė priėmimo į vienuolyno mokyklą tvarką. Nustatyta, kad priimamas mokinių skaičius neturėjo viršyti pusės vienuolių skaičiaus vienuolyne. Mokinės turėjo dėvėti juodus (tamsius) arba baltus kuklius rūbus. Priimamų mokinių amžius 7 15 m., o mokykloje negalima buvo mokytis ilgiau negu iki 25 m. amžiaus 5. Kauno benediktinių vienuolynas nuo pat įkūrimo taip pat turėjo tapti vieta, kurioje LDK panelės galėjo gauti išsilavinimą. Deja, jokių apčiuopiamų žinių praktiškai iki XIX a. apie tai neturime. Tačiau tai nereiškia, kad mokymas Kauno vienuolyne nevyko. Noviciato magistros irgi neminimos, tačiau niekas neabejoja, kad noviciatą Kauno benediktinės turėjo nuo pat vienuolyno įkūrimo. Małgorzata Borkowska, tyrinėjusi Vilniaus benediktinių mokyklą ir susidūrusi su šaltinių trūkumu, teigia, kad Vilniaus vienuolyne mergaičių 2 O. Mastianica, Pravėrus namų duris: moterų švietimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje XIX a. pradžioje, Vilnius, 2012. 3 M. Borkowska OSB, Panny siostry w świecie sarmackim, Warszawa, 2002; M. Borkowska OSB, Szkoła benedyktynek wileńskich / Nasza przeszłość. Studia z dziejów Kościoła i kultury katolickiej w Polsce, Kraków, 1994, t. 81, s. 85 113. 4 Reguła świętego Benedykta dekretami wizytalnymi według tutejszych krajow zimnych i zwyczajów ugruntowanych dla panień zakonnych pod tą regułą w dyecezyi naszej Wileńskiey żyjących, za pozwoleniem antecessorum i nam, ustnie i przez Bulle Papieskie danem od ojców śś. Sixtusa V (netaisykite čia, nes tai yra popiežius Sikstas V, o ne asmuo V. Sikstas, ir apskritai čia knygos pavadinimas), Grzegorza XIV, Klemensa VIII, Pawła V przeznaczona i do druku pryzgotowana roku P. 1629 dnia 19 czerwca: obecnie po raz pierwszy drukowana, we Lwowie, 1884, s. 119. 5 Zebranie z listow papieskich ktore bullas zowią z conciliow, wyrokow, odpowiedźi i y rożnych praw kościelnych dla nauki panien ww. zakonnych przez j.w.j.x. Konstantyna Brzostowskiego biskupa wileńskiego, oyca s. Klemensa XI domowego prałata i Tronu Iego assystenta, opata mogilnińskiego w roku Pańskim 1710 wydane a teraz kosztem i staraniem j.w.j.x. Pawła Xawerego Brzostowskiego pisarza wielkiego litewskiego, kanonika katedralnego wileńskiego, kawalera orderu s. Stanisława bisk. i m. przedrukowane. 56

Vaida KAMUTAVIČIENĖ mokymas vyko nuo vienuolyno įsteigimo 1622 m. 6 Tik XVIII a. antrojoje pusėje Kauno benediktinių vienuolyne paminėta pasauliečių magistra Konstancija Eufrozina Petrusevičiūtė (mirė 1795 03 02), vėliau pakilusi karjeros laiptais ir tapusi noviciato magistra 7, bei Brigita Marijona Beresnevičiūtė (mirė 1792 06 01) 8. Mokslo lygis moterų vienuolynuose nebuvo reglamentuotas ir labiau priklausė nuo pačių vienuolių išsimokslinimo lygio, tačiau mergaitės čia galėjo išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti, rankdarbių bei gauti moralinio ugdymo pamokų 9. Kaip rodo M. Borkowskos Vilniaus benediktinių vienuolyno mokyklos tyrimas, pasaulietinės panelės paprastai mokydavosi metus ar dvejus, rečiau užtrukdavo ilgesnį laiką 10. Mokymo trukmę galbūt ribodavo finansai, o gal visuomenės nuostatos, kad tiek laiko pakakdavo įgyti mokslo pagrindų ir įgusti rankdarbiuose. Šis amatas galėjo tapti mergaičių pragyvenimo šaltiniu. Sunku pasakyti, kiek mergaičių buvo ugdyta prie Kauno benediktinių vienuolyno XVII XVIII a. Aišku, kad tai nebuvo dideli skaičiai, galėjo būti viena ar kelios, gal buvo metų, kai mokinių neturėta. Mokines paprastai išlaikydavo tėvai, suteikdami vienuolynui materialinę paramą už ugdomąją veiklą. Tai buvo galimybė skurdžiam vienuolynui įsigyti papildomų lėšų: Kauno benediktinėms tai turėjo būti aktualu ir skatinti užsiimti šviečiamąja veikla. XVIII XIX a. sandūroje, atliepdamos į Apšvietos epochos poreikius, vienuolynų mokyklos ėmė klestėti. Carinės Rusijos okupacijos metais vienuolynai, kad pateisintų savo egzistavimą, buvo angažuoti vykdyti visuomenei naudingą veiklą, antraip grėsė uždarymas, lėšų atėmimas ir pan. 1798 m. buvo patvirtintas Katalikų bažnyčių ir vienuolynų regulaminas (Regulamen dla kościołów i klasztorów katolickich), kuriame moterų vienuolijoms buvo liepta mokyti neturtingas bajoraites, globoti sergančius ir beturčius 11. Taigi XIX a. Kauno benediktinės globojo nusenusias ir moteris, kurioms reikėjo priežiūros, ugdė žydes konverses, tapo kalėjimu palaido gyvenimo būdo moterims, mokė mergaites. Daugiau duomenų apie Kauno benediktinių mokyklą atsirado XIX a. pradžioje, kai, gausėjant caro administracijos biurokratijai, mokinių sąrašai ir mokymo programos imti pateikti vienuolyno vizitacijų medžiagoje, rengtos 6 M. Borkowska OSB, Szkoła benedyktynek wileńskich, s. 86. 7 M. Borkowska OSB, Leksykon zakonnic polskich epoki przedrozbiorowej, t. 3, Wielkie Księstwo Litewskie i Ziemie Ruskie Korony Polskiej, Warszawa, 2008, s. 50; A. Szylar, Nekrologi mniszek polskich z II połowy XVIII i XIX wieku zawarte w korespondencji do benedyktynek sandomierskich / Nasza przeszłość. Studia z dziejów Kościoła i kultury katolickiej w Polsce, Kraków, 2007, t. 107, s. 206. 8 M. Borkowska OSB, Leksykon zakonnic polskich..., t. 3, s. 51. 9 Žr. plačiau apie mergaičių mokymą: O. Mastianica, Pravėrus namų duris 10 M. Borkowska OSB, Szkoła benedyktynek wileńskich, s. 96. 11 I. Pierzkiewicz, Zakony żeńskie w diecezji wileńskiej w świetle wizytacji z 1818 roku. Specyfika problematyki / Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų vienuolijos: istorija ir paveldas, sudarytoja A. Vasiliauskienė, Kaunas, 2014, p. 70. 57

Straipsniai specialios ataskaitos vizitatoriams. Yra duomenų apie kelias vienuolyno magistras. Bogumila Skolastika Fergisaitė buvo noviciato magistra nuo 1799 m. iki 1812 m. 12 (mirė 1846 06 25) 13. Ją pakeitė 1813 m. noviciato magistra paminėta Uršulė Viktorija Aleknavičiūtė 14. Prieš 1830 m. magistra (greičiausiai noviciato) buvo Rožė Aleksandra Gangidaitė, o 1842 m. magistros pareigas ėjo Sofija Glembauskaitė 15. Pasauliečių magistra XIX a. neabejotinai buvo tik Antanina Kelbovaitė, paminėta 1834 m. 16. 1804 m. duomenimis, Kauno benediktinės, neturėjusios jokios fundacijos našlaičiams mokyti, iš savo lėšų išlaikė ir ugdė našlaites pasaulietes Izabelę Aleknavičiūtę, Eleonorą Vitkauskaitę, Marijoną Butvičaitę, Bogumilą Savačanskaitę. Taip pat vienuolyne už atlygį buvo mokomos pasaulietės panelės: 13 m. amžiaus seniūnaitė Skolastika Karlavičiūtė, 9 m. Marijona Svirskytė Roientaitė, 19 m. Teresė Filipavičiūtė, 11 m. Kotryna Petruškevičiūtė ir 4 m. Praksedė Chlevinskaitė Svožaninaitė. Jos visos kasmet mokėjo po 300 auksinų. Vienuolyne tais metais gyveno dar kelios panelės, kurios nesimokė: 20 m. amžiaus šambelonaitė Barbora Grincevičiūtė, 28 m. raštininkaitė Anelė Lavdanskytė, 24 m. stovyklininkaitė Elena Lapinskytė, taip pat už išlaikymą mokėjusios po 300 auksinų per metus 17. Taigi 1804 m. vienuolyne buvo mokomos 4 našlaitės ir 5 už mokslą mokėjusios mergaitės. Iš viso vienuolynas turėjo 9 mokines. Jų amžius įvairavo nuo 4 metukų iki 20 metų. Dalis mokinių, matyt, susižavėję benediktinių gyvenimo būdu, likdavo vienuolyne visam laikui: benediktine tapo našlaitė B. Savačanskaitė. Nežinia ką Kauno vienuolyne 1804 m. veikė trys nesimokiusios panelės, matyt, mokslus jos jau buvo baigusios, bet dėl nežinomų priežasčių glaudėsi vienuolyne. Šaltinyje rašoma, kad gyveno dėl ramybės (dla spokoynosci). Kauno vienuolyne, lyginant su kitais LDK benediktinių vienuolynais, mokėsi nedaug mokinių. 1805 m. Vilniaus benediktinės turėjo 28 mokines, 16 mokėsi savo lėšomis, 12 vienuolyno. Jaunesnės mergaitės mokytos skaityti, rašyti, katekizmo, moralės mokslų, aritmetikos, o vyresnės prancūzų kalbos, muzikos, rankdarbių 18. 1808 m. Minsko benediktinių vienuolyne mokėsi 11 mergaičių 19, o Nesvyžiaus net 42 20. 12 Kauno benediktinių sąskaitų knyga, Kauno benediktinių archyvas, 22 1, l. 20v. 13 M. Borkowska OSB, Leksykon zakonnic polskich..., t. 3, s. 52. 14 Kauno benediktinių sąrašas, 1813 07 27, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA), f. 694 1 3177, l. 355. Tačiau 1816 m. U. V. Aleknavičiūtė jau buvo kustodė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau MAB), f. 38 30, l. 170 173). Mirė 1849 06 08. 15 Kauno benediktinių sąrašas, 1842 m., MAB, f. 38 108, l. 6 7. 16 Kauno benediktinių vienuolyno vizitacija, 1834 07 13, MAB, f. 38 54, l. 12v. 17 Kauno benediktinių vienuolyno padėtis 1804 m., MAB, f. 38 30, l. 37v. 18 Vizitatoriaus raportas, 1805 m., LVIA, f. 567 2 107. 19 Vizitatorių raportai, 1808 m., LVIA, f. 567 2 228, l. 672. 20 Mokyklų vizitatorių raportai, 1808 m., LVIA, f. 567 2 197, l. 390. 58

Vaida KAMUTAVIČIENĖ Caro administracija iš pradžių skatino moterų vienuolynus steigti mokyklas, kad būtų nors kokia nauda kraštui. Pavyzdžiui, 1819 m. liepos 9 d. imperatoriaus vardu išleistu įsakymu liepta Vilniaus vyskupijos moterų vienuolijose įkurti mokyklas Kameneco dominikonų pavyzdžiu 21. Kauno benediktinės pakluso šiam įsakui, nors tai reiškė papildomą finansinę naštą gan prastos ekonominės būklės buvusiam Kauno vienuolynui. 1818 1828 m. vyko naujojo mūrinio Kauno benediktinių vienuolyno statyba, seserys buvo išvykusios iš Kauno ir laikinai apsistojusios Vilniuje bei Nesvyžiuje, tad, savaime suprantama, tuo periodu benediktinių mokykla neveikė. Bet jau 1830 m. tarp vienuolyno gyventojų buvo 8 m. amžiaus Antanina Pževlakaitė, 6 m. Pelagija Fergisaitė (abi kilusios iš Kauno pavieto), 9 m. Roželė Mingailaitė ir 19 m. Teklė Savickaitė (abi iš Ukmergės pavieto) 22, greičiausiai, mokinės. 1834 m. liepos mėnesio vizitacijos duomenimis, vienuolyne buvo tik dvi mokinės bajoraitės 8 m. Pelagija Fergisaitė (ši mergaitė minėta ir 1830 m., o amžius dokumentuose nurodytas netikslus) ir 12 m. Izabelė Nekrašaitė 23. Matyt, rudenį į mokyklą priimta daugiau mergaičių, nes vėliau dokumentuose nurodyta, kad Kauno vienuolyne jau mokėsi 17: seserys Pranciška ir Viktorija Bitautaitės, Kotryna Šemetaitė, seserys Juozapa (14 m.) ir Salomėja (13 m.) Kurilavičiūtės, Antanina Borovskaitė, Ona Uršulė Filipavičiūtė, Teresė Viniorskaitė, Marijona Žičicka, 9 m. amžiaus Julija Pavlovskaitė ir Barbora Sviečkovskaitė, 10 m. amžiaus Pelagija Fergisaitė, 9 m. Eva Gangidaitė, 12 m. Anelė Arvydaitė, 13 m. Marijona Renčickaitė, 9 m. Antanina Mažeikaitė, 9 m. Malvina Zavadzkytė. Mergaitės buvo kilusios iš Krakių, Raguvos, Vandžiogalos, Kalvių, Čekiškės parapijų ir kt., daugiausia iš Žemaitijos ir Kauno, Ukmergės pavietų. Mokyta religijos pagrindų, skaityti, rašyti, aritmetikos, geografijos, rusų ir lenkų kalbų, rankdarbių 24. Į mokymo programą įtraukta daugiau pasaulietinių dalykų. A. Gangidaitė 1835 m. rašė Vilniaus gubernijos mokyklų direktoriui Sandersui, kad benediktinės priima neturtingas mergaites, duoda joms kambarį ir maisto, moko religijos, skaitymo, rašymo ir rankdarbių 25. Mokyklų prižiūrėtojai gaudavo vyskupų leidimus įeiti į vienuolyną ir bendrauti su vienuolėmis: 1835 m. tokį leidimą iš vyskupo B. Klangevičiaus gavo Piotrovskis 26. Mergaičių mokslai baigdavosi viešu egzaminu, kurį stebėdavo aukštieji dvasininkai ir pasaulietės damos, greičiausiai mergaičių tetos ir kitos giminaitės. 21 Imperatoriaus įsakymas, 1819 07 09, MAB, f. 38 32, l. 27. 22 Kauno benediktinių vienuolyno vizitacija, 1830 m., Rusijos valstybinis istorijos archyvas (RVIA), f. 822 12 2983, l. 97. Naudotasi Lietuvos istorijos institute saugomu šios vizitacijos mikrofilmu: LIIR, 50 P61, l. 503v 597. Dėkojame Algimantui Katiliui už galimybę pasinaudoti šaltiniu. 23 Kauno benediktinių vienuolyno vizitacija, 1834 07 13, MAB, f. 38 54, l. 13v. 24 A. Gangidaitės raštas apie vienuolyno padėtį, MAB, f. 38 6, l. 40 41. 25 A. Gangidaitės raštas, 1835 08 08, MAB, f. 38 61, l. 17. 26 B. Klangevičiaus raštas, 1835 11 30, MAB, f. 38 61, l. 7. 59

Straipsniai Jų metu mergaitės parodydavo savo atliktus rašto darbus, piešinius ar rankdarbius, priklausomai, ko buvo mokytos, atsakinėdavo žodžiu teorinius dalykus, dažniausiai mintinai išmokusios atsakymus į klausimus. Toks egzaminavimas trukdavo ilgai ir buvo nemenkas išbandymas mokinėms. Kita vertus, tai skatino jas kruopščiai mokytis, neeikvoti laiko veltui 27. 1834 m. 7 mergaitės nemokėjo už mokslą 28, o 1835 m. 6 29. Tačiau jau 1836 m. ataskaitoje už 1835 m. pateikta, kad vienuolyne buvo 16 mokinių, pilnai išlaikomų vienuolyno, nebuvo mokinių, galinčių susimokėti už mokslą ir išlaikymą 30. Galbūt tokių žinių pateikimu norėta sudaryti įspūdį apie didesnę vienuolyno naudą, nes dar 1835 m. liepos 24 d. Vilniaus vyskupas A. Gangidaitei pranešė, kad švietimo ministro birželio 16 d. įsakymu uždrausta vienuolynuose mokyti pasaulietes mergaites, vienuolynas turėjo laikytis klauzūros, o mergaites leisti mokyti pasaulietinio švietimo įstaigoms 31. Iš tiesų mokyklų panaikinimo prie vienuolynų priežastis buvo ne toks mergaičių mokymo rezultatas, kokio tikėjosi caro valdžia. Vienuolynų mokyklos neugdė lojalių caro imperijai pavaldinių, tačiau skiepijo katalikiškas ir bajoriškas vertybes, nepriimtinas caro administracijai. 1837 m. ataskaitoje benediktinės jau teigė, kad vienuolyne nieko neauklėja ir nemoko, tik priglaudžia gyvenimui iš gailestingumo kelias našlaites. Trejus metus vienuolyne gyveno 11 m. amžiaus Pelagija Fergisaitė, dvejus 13 m. Anelė Arvydaitė ir 10 m. Ieva Gangidaitė. Metus pas benediktines glaudėsi 9 m. amžiaus Sofija Stradomskytė ir 11 m. Elena Korgovdaitė 32. Taigi, vienuolės nenustojo globoti jaunų panelių, o kas žino, ar tikrai nevyko jų mokymas, juo labiau auklėjimas ir ugdymas. Tuo metu visuomenė jau buvo įgudusi daugelį dalykų daryti slapta. Tai patvirtina ir archyviniai duomenys. 1839 m. sausio 12 d., labai prašant motinai Viktorijai Survilienei, į vienuolyną mokymui (na edukacyą) buvo priimta 15 m. amžiaus jos dukra Mikalina Survilaitė, pažadėta vienuolynui mokėti per metus 30 sidabro rublių, duoti mergaitei drabužius ir padengti kitas smulkias išlaidas 33. Neabejotinai tokių atvejų galėjo būti ir daugiau. Apibendrinant galima teigti, kad Kauno benediktinės prie vienuolyno pasaulietinių panelių mokyklą greičiausiai išlaikė nuo pat XVII a. pirmosios pusės. Užsiimti mergaičių mokymu bei ugdymu ypač skatino Apšvietos epocha, iškėlusi vienuolynų reikalingumo bei naudingumo visuomenei klausimą. Didžiausią klestėjimą Kauno benediktinių mokykla pasiekė apie 1828 1835 m., 27 M. Borkowska OSB, Szkoła benedyktynek wileńskich, s. 105. 28 Vienuolyno ataskaita, 1834 12 27, MAB, f. 38 60, l. 22 23. 29 Statistinės žinios apie Kauno benediktinių vienuolyną, 1836 01 18, LVIA, f. 694 1 1287, l. 2v 3r. 30 Statistinės žinios apie Kauno benediktinių vienuolyną, 1836 01 18, LVIA, f. 694 1 1287, l. 2v 3r; MAB, f. 38 62, l. 24v 25r. 31 Vyskupo B. Klangevičiaus raštas, 1835 07 24, MAB, f. 38 61, l. 29. 32 Našlaičių sąrašas, 1837 03 19, MAB, f. 38 63, l. 89. 33 Raštas vienuolynui, 1840 02 07, MAB, f. 38 105, l. 33r. 60

Vaida KAMUTAVIČIENĖ tuomet mokėsi daugiausia (apie 17) mergaičių, tačiau mokymo procesas oficialiai greitai buvo nutrauktas caro administracijos potvarkiu, suvokus, kad Kauno benediktinės neugdė lojalių imperijos pavaldinių. Seserims beliko užsiimti slaptu mergaičių mokymu ir ugdymu. Archyviniai fondai Kauno benediktinių archyvas, f. 22 1. Lietuvos istorijos institutas, LIIR, 50 P61. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 38 6, 38 30, 38 32, 38 54, 38 60, 38 61, 38 63, 38 105, 38 108. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 567 2 107, 567 2 197, 567 2 228, 694 1 1287, 694 1 3177. Literatūra M. BORKOWSKA OSB, Leksykon zakonnic polskich epoki przedrozbiorowej, t. 3, Wielkie Księstwo Litewskie i Ziemie Ruskie Korony Polskiej, Warszawa, 2008. M. BORKOWSKA OSB, Panny siostry w świecie sarmackim, Warszawa, 2002. M. BORKOWSKA OSB, Szkoła benedyktynek wileńskich, Nasza przeszłość. Studia z dziejów Kościoła i kultury katolickiej w Polsce, Kraków, 1994, t. 81. J. GWIOŹDZIK, Biblioteka panien benedyktynek łacińskich we Lwowie (XVI XVIII wiek), Katowice, 2001. O. MASTIANICA, Pravėrus namų duris: moterų švietimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje XIX a. pradžioje, Vilnius, 2012. I. PIERZKIEWICZ, Zakony żeńskie w diecezji wileńskiej w świetle wizytacji z 1818 roku. Specyfika problematyki, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų vienuolijos: istorija ir paveldas, sudarytoja A. VASILIAUSKIENĖ, Kaunas, 2014. Reguła świętego Benedykta dekretami wizytalnymi według tutejszych krajow zimnych i zwyczajów ugruntowanych dla panień zakonnych pod tą regułą w dyecezyi naszej Wileńskiey żyjących, za pozwoleniem antecessorum i nam, ustnie i przez Bulle Papieskie danem od ojców śś. Sixtusa V, Grzegorza XIV, Klemensa VIII, Pawła V przeznaczona i do druku pryzgotowana roku P. 1629 dnia 19 czerwca: obecnie po raz pierwszy drukowana, we Lwowie, 1884. A. SZYLAR, Nekrologi mniszek polskich z II połowy XVIII i XIX wieku zawarte w korespondencji do benedyktynek sandomierskich, Nasza przeszłość. Studia z dziejów Kościoła i kultury katolickiej w Polsce, Kraków, 2007, t. 107. Zebranie z listow papieskich ktore bullas zowią z conciliow, wyrokow, odpowiedźi i y rożnych praw kościelnych dla nauki panien ww. zakonnych przez j.w.j.x. Konstantyna Brzostowskiego biskupa wileńskiego, oyca s. Klemensa XI domowego prałata i Tronu Iego assystenta, opata mogilnińskiego w roku Pańskim 1710 wydane a teraz kosztem i staraniem j.w.j.x. Pawła Xawerego Brzostowskiego pisarza wielkiego litewskiego, kanonika katedralnego wileńskiego, kawalera orderu s. Stanisława bisk. i m. przedrukowane. 61

Straipsniai Vaida KAMUNTAVIČIENĖ TEACHING GIRLS AT KAUNAS BENEDICTINE MONASTERY IN THE 19 TH CENTURY Summary The Benedictines are widely known for their education activities as they established monastic schools. In addition to learning at home, these schools were the only alternative for girls at the Grand Duchy of Lithuania. The aim of the present article is to collect the information from archive documents about teaching girls at Kaunas Benedictine monastery and to describe the activity of this school, providing data about the teachers, pupils, and teaching content, as well as describe the importance of school for women s education. Even though it is likely that secular girls were taught at Kaunas Benedictine monastery since its foundation in 1624, the need for education strengthened during the Enlightenment. After the occupation of the Grand Duchy of Lithuania, the Russian Empire encouraged teaching girls at monasteries at the beginning as it sought more benefit of monasteries to the society. However, in 1835, it was forbidden to teach girls at monasteries because the Czarist government understood that nuns did not educate citizens loyal to the empire; they rather cherished noble and Catholic values. There are some data that the Benedictines in Kaunas continued education activities secretly. Archival sources provide the first information about secular teachers at the end of the 18 th century. They were called secular magisters and taught girls the same things that they knew themselves: religion, reading, writing, arithmetic, and crafts. In 1834, geography, Russian, and Polish were also taught. The flourishing of the Benedictine school was reached in 1828 1835, when the highest number, 17 girls, were studying. A part of poor girls was supported and educated by the nuns, while parents paid for living and education of the others. Keywords: Benedictine Convent of Kaunas, School for Girls, Enlightenment. 62