CAPPELLA CORALE VARSAVIANA ROMAN REWAKOWICZ dirigentas
XVI-XXI a. lenkų chorinė muzika CAPPELLA CORALE VARSAVIANA ROMAN REWAKOWICZ dirigentas Puslapis iš Mikołajaus Gomółkos Lenkijos psalmyno melodijos 2018
programa MIKOŁAJ GOMÓŁKA Melodie na Psałterz Polski (Panu ja ufam, Płacz sprawiedliwy, Nieście chwałę, mocarze) Lenkijos psalmyno melodijos (Viešpačiu aš pasitikiu, Teisiojo šauksmas, Šlovinkite Viešpatį, valdovai WACŁAW iš SZAMOTUŁY In te Domine speravi GRZEGORZ GERWAZY GORCZYCKI Missa Paschalis (dalys: Kyrie / Gloria / Sanctus / Benedictus / Agnus Dei) WACŁAW iš SZAMOTUŁY Kryste, dniu naszej światłości (Kristau, mūsų šviesos diena) WACŁAW iš SZAMOTUŁY Już się zmierzka (Jau vakarėja) ANDREJS JURJĀNU aranž. Pūt, vējiņi JULIUSZ ŁUCIUK Msza Dziękczynna (Padėkos Mišios) (dalys: Panie, zmiłuj się nad nami / Chwała na wysokości / Wierzę / Święty, święty / Baranku Boży) (dalys: Viešpatie pasigailėk; Garbė Dievui aukštybėse; Tikiu; Šventas; Dievo Avinėli) VIDMANTAS BARTULIS Malda, Dovydo psalmė BARTOSZ KOWALSKI Lacrimosa FELIKS NOWOWIEJSKI Stabat Mater HENRYK MIKOŁAJ GÓRECKI Totus Tuus op. 60 FELIKS NOWOWIEJSKI Christe Rex BARTOSZ KOWALSKI Sanctus Pertrauka
daugiabalses giesmes, tarp jų Kryste, dniu naszej światłości (lotyniško himno Christe, qui lux es et dies parafrazė, žodžių autorystė priskiriama Mikołajui Rejui, reformacijos poetui, literatūrinės lenkų kalbos tėvui ) bei Już się zmierzka Modlitwa, gdy dziatki spać idą (žodžiai Andrzej Trzecieski). Kitas kompozitorius, siejamas su karaliaus Žygimanto dvaru ir Krokuvos vyskupu Piotru Myszkowskiu, tai Mikołaj Gomółka, šiandien žinomas tik dėl vieno, bet įspūdingo, 1580 m. Krokuvoje išleisto giesmių rinkinio, Melodie na psałterz polski. Čia surinktos paprastos, bet tuo pat metu itin savitos ir įvairialypės keturbalsės psalmės, kurias į lenkų kalbą išvertė talentingas poetas Jan Kochanowski. Gomółkos psalmynas tai puikus didelės vertės lenkų renesanso poezijos ir aukštos kokybės muzikos derinys. Tikriausiai to meto kompozitorių kūryba buvo gausesnė, K tačiau iki šių dienų išliko tik nuotrupos, kurios liudija itin aukštą Jogailaičių laikų meno lygį. oncerto programą sudaro reprezentatyvus įvairias epochas Kitą Žečpospolitos istorijos epochą žymi iš Švedijos kilusių Vazų, vėliau ir stilius atspindintis lenkų sakralinės a cappella muzikos rinkinys. saksų Vetinų dinastijų valdymas (tarp šių dinastijų įsiterpė trumpas, Ankstyviausi kūriniai siekia vėlyvojo renesanso laikotarpį. Tai pirmosios bet garbingas Jano III Sobieskio valdymo blyksnis), tuo metu kilusi Žečpospolitos sėkmės epocha valstybė tapo bendrais namais šioje kontrreformacija privertė nukrypti nuo daugiakultūriškumo ir toleran - 6 7 Europos dalyje gyvenančioms įvairioms tautoms. Jogailaičių valdymo cijos kelio. Sukurstyti konfliktai, lemtingos vidaus ir užsienio politikos laikais Lenkiją ir Lietuvą, iš kurios kilo valdovų dinastija, sujungė unija. klaidos vieningas tautas ir religijas nustūmė į ekonominį ir socialinį Šis laikotarpis vadinamas aukso amžiumi, tuo metu šalis pasižymėjo nuosmukį, galiausiai lėmusį valstybės padalijimus XVIII amžiaus pabaigoje bei Žečpospolitos valstybingumo praradimą. Iki šių lemtingų didele tolerancija, čia nevyko religiniai karai, kitamanių persekiojimai. Karalius Žygimantas Augustas, paskutinis vyriškos linijos Jogailaičių istorinių įvykių šalies muzikiniame gyvenime taip pat vyko svarbūs valdovas užėmęs bendrą lenkų-lietuvių sostą, yra pasakęs aš nesu pokyčiai ypač valdant muzikos meną nuoširdžiai vertinusiems Vazų jūsų sąžinės valdovas. Karaliaus dvare darniai veikė įvairių tikėjimų dinastijos karaliams. Tuo metu Varšuvoje sužydėjo naujas baroko atstovai dominuojantys katalikai, įvairių protestantizmo atšakų sekėjai stilius ir ryškiausias jo muzikinis žanras opera. Valdant saksų karaliams (liuteronai, kalvinistai, arijonai) bei stačiatikiai. Būtent tokiu tarpreliginiu kūrėju buvo Wacław iš Šamotulų, vienas įdomiausių senosios sėkmės sulaukė aukšto lygio tokio tipo operos pastatymai (su Johann Augustui II ir Augustui III, kurie itin vertino italų operą seria, Varšuvoje lenkų muzikos atstovų. Kompozitoriaus karjerą pradėjo karališkoje katalikų kapeloje Krokuvoje, tuo metu sukūrė puikius lotyniškus motetus kompozitorius Grzegorz Gerwazy Gorczycki. Kūrėjas nebuvo susijęs Adolph Hasse, Giovanni Alberto Ristori). Būtent saksų laikais kūrė (iki šių dienų išliko tik trys), vienas jų In te Domine speravi yra pirmoji su karališkuoju dvaru (tuo metu jau persikėlusiu į Varšuvą), tačiau nuo Vakarų Europoje išspausdinta lenkiška kompozicija (Bergo ir Neubero 1698 m. ėjo Vavelio katedros, tradicinės karūnavimo ir Lenkijos valdovų antologijoje Thesaurus musicus, Niurnbergas, 1554). Vėliau stojo laidojimo vietos, kapelmeisterio pareigas. į tarnybą Vilniuje pas kunigaikštį Mikalojų Radvilą, vieną ryškiausių reformacijos sekėjų ir užtarėjų. Tikriausiai tuomet Wacław sukūrė Išliko tik jo kūrinių fragmentai per šimtmečius išsaugoti kūriniai rodo melodijas psalmių vertimams į lenkų kalbą (vertė Andrzej Trzecieski ne vien autoriaus gebėjimą puikiai valdyti turtingą baroko stilių, vokalinįinstrumentinį concertato, bet ir liudija apie tuo metu bažnyčiose, ir Mikołaj Rej; pvz. AlleluJa chwalcie Pana) bei nepaprastai skambias tarp
8 jų ir Vavelyje, tęsiamą postrenesansinę polifonijos a cappella tradiciją. Šią tradiciją atspindi nepaprastai gražus, nors apimtimi ir balsais gana kuklus lotyniškos ordinarium missae aranžavimas (t.y. šv. Mišių liturgijos nuolatinės dalys, skambančios Mišių metu nepriklausomai nuo einamųjų švenčių) skirtas Velykų laikotarpiui Missa Paschalis. Atpažinti, kuriai liturginei šventei yra skirtas šis kūrinys, galima pagal muzikines citatas iš iki šiol giedamų ir plačiai žinomų lenkiškų velykinių giesmių: Chrystus Pan zmartwychwstał ir Wesoły nam dzień dziś nastał. Antrą koncerto repertuaro grupę sudaro XX amžiaus kompozicijos, tuo metu Lenkijoje sakralinė muzika buvo intensyviai plėtojama. Šiuo laikotarpiu buvo komponuojami taikomieji kūriniai, naudojami liturgijose (dažnai aukšto meninio lygio, tinkami ir koncertų salėms), o taip pat ir meninės autorių patirtų asmeninių dvasinių išgyvenimų išraiškos, atspindinčios jų pasaulėžiūrą religiniais ir istoriniais klausimais. Pirmajai grupei priskiriami Felikso Nowowiejskio veikalai, tai vienas žymiausių Lenkijoje XX amžiaus pirmosios pusės muzikų. Tarpukario metais kompozitorius aktyviai veikė Poznanėje, kūryboje naudojo turtingą Didžiosios Lenkijos regiono chorinę tradiciją, vadovavo chorams ir jiems komponavo naujus, ambicingus repertuarus. Senovinio, iš Viduramžių atėjusio, Marijos himno Stabat mater dolorosa (sukūrė kelis variantus) aranžavimas liudija įvairialypę kūrybą, pasižyminčią taikomosiomis-koncertinėmis savybėmis. Pasaulinio garso kompozitorius Henryk Mikołaj Górecki sukūrė nemažai itin vertinamų religinių kūrinių, tarp kurių didžiausio populiarumo sulaukė motetas Totus tuus. Šiame kūrinyje panaudota save Marijos malonei atiduodančio popiežiaus Jono Pauliaus II citata ( visas Tavo ), Dievo Motinos vardas kūrinyje kartojamas daugelį kartų. Popiežiui skirtas kūrinys pirmą kartą skambėjo jo trečiosios piligriminės kelionės į gimtąją Lenkiją 1987 m. metu. Jaunosios kartos atstovo Bartoszo Kowalskio 2000 metais sukurtas drąsus, ekstatiškas Sanctus (įvertintas I vieta V-ajame jaunųjų kompozitorių konkurse Musica Sacra ) simboliškai uždaro XX amžiaus epochą lenkų sakralinėje muzikoje ir veda ją į naują šimtmetį. Svečiai, choras Cappella Corale Varsaviana, pagerbdami šeimininkus į koncerto programą įtraukė lietuvių kompozitoriaus Vidmanto Bartulio ir latvių kompozitoriaus Andrejs Jurjānu kūrinius. Taip pat reikėtų pažymėti fondo Pro Musica Viva veiklos svarbą jungiant ir priartinant skirtingas kultūras. Fondas, kuris yra vienas šio koncerto rengėjų, šiemet mini savo veiklos 20-metį. 9 Piotr Maculewicz Lenkų kartai, aktyviai veikusiai po II pasaulinio karo, religinė muzika dažnai tapdavo svarbia priemone pasipriešinti komunistų režimo priespaudai, kuomet buvo bandoma (nesėkmingai) ištrinti ilgaamžes gilaus lenkų dvasingumo tradicijas. Verta pabrėžti, kad tik Stalino laikais valdžia sugebėjo atvirai persekioti Bažnyčią, o sakralinė kūryba nors ir nebuvo remiama oficialios valdžios, tačiau nepatyrė persekiojimų (kitaip nei kitose sovietinio bloko šalyse). Juliusz Łuciuk visapusis, tyrinėjantis įvairius savo kartos muzikos stilius, kūrėjas. Kompozitorius 1974 metais sukūrė asketišką Missa gratiarum actione (Padėkos Mišios), kurioje skamba senoviniai pasažai susiję su grigalietiškomis monodijomis ir seniausia organum tipo polifonija. Kūrinyje girdimos citatos iš archaiškiausios išlikusios giesmės lenkų kalba Bogurodzica, garbinančios Mariją ir laikomos seniausiu tautiniu himnu.
nuotrauka: Andrzej Świetlik SOPRANAI Marta Czarkowska Maja Kłoskowska Małgorzata Krutul Małgorzata Szymanek-Piotrowska Agnieszka Zińczuk Adrianna Żołnierczuk ALTAI Marta Dziubińska Zuzanna Falkowska Apolonia Golachowska Katarzyna Karbownik Anna Kuraś-Boruta Daniela Ozdarska TENORAI Michał Błaszkiewicz Arkadiusz Górka Jakub Grabowski Andrzej Gręziak Paweł Kowalewski Kacper Szemraj BOSAI Arkadiusz Gniewek Leszek Kubiak Piotr Łapiński Michał Malec Karol Skwara Bartosz Stawiarski-Lietzau
CAPPELLA CORALE VARSAVIANA ROMAN REWAKOWICZ Choras Cappella Corale Varsaviana įkurtas 2007 metais, jo steigėjais Baigė Varšuvos muzikos akademiją, Mariano tapo Roman Rewakowicz, žinomas chorvedys ir orkestrų dirigentas, Borkowskio kurse studijavo muzikos teoriją ir Małgorzata Szymanek-Piotrowska, patyrusi vadybininkė, choristė. ir kompoziciją, Bogusławo Madey kurse di- Ansamblis subūrė įvairių epochų, istorinių laikotarpių chorinės muzikos rigavimą. Nuo pat dirigento veiklos pradžios mylėtojus. Choro nariais tapo profesionalūs muzikai įvairių Lenkijos vadovavo chorams. Vadovavo vyrų chorui aukštųjų muzikos mokyklų absolventai ir studentai. Choras Lenkijoje Żurawli, su kuriuo gastroliavo Vakarų ir užsienyje įrašė daugybę kino filmų takelių, kuriuos kūrė tokie kom- Europoje ir Ukrainoje, JAV ir Kanadoje. Pro- pozitoriai kaip Jan A.P. Kaczmarek (apdovanotas Oskaru už geriausią fesionaliai domėjosi sentikių muzika, bizan- kino filmo takelį), Stanisław Syrewicz, Michał Lorenc ir kiti. 2007 metais Lenkijoje vykusio Rusų kultūros sezono metu choras koncertavo Varšuvos karališkoje pilyje kartu su Rusijos valstybiniu kameriniu choru. 2008 metų gruodžio mėnesį Cappella Corale Varsaviana dalyvavo Rusijoje vykusiame Lenkijos sezone, sulaukė didelio susido- nuotrauka: Kuba Pajewski tiškuoju choralu, šią muziką atlikdavo su paties įsteigtu kameriniu choru Irmos. 2007 metais įkūrė chorą Cappella Corale Varsaviana, su kuriuo įgyvendina įdomiausius chorinius sumanymus. Reikšmingas mėjimo Maskvoje ir Jaroslavlyje. 2009-2010 metais choras koncertavo ilgametis bendradarbiavimas su Ukrainos Varšuvos chorų festivalyje Na Królewskim Trakcie. 2011 m. gegužės valstybiniu choru Dumka. Koncertavo kartu su Lenkijos, Ukrainos, Bal- 12 mėnesį Cappella Corale Varsaviana dalyvavo Padėkos Mišiose meldžiantis už Jono Pauliaus II beatifikaciją, taip pat Michało Lorenco muzikos koncerte Missa Magna Beatificationis Romoje. Choro vadovas tarusijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos simfoniniais orkestrais. Romanas Rewakowiczius daug dėmesio skiria šiuolaikinei muzikai. 1995 m. Lvove kartu su Ukrainos kompozitorių sąjungos Lvovo skyriaus nariais inicijavo 13 Roman Rewakowicz itin domisi rytų krikščionybės muzikos tradicijomis, Šiuolaikinės muzikos festivalį Kontrastai, kuriame suskambėjo daug todėl choro repertuare yra stačiatikių muzikos, taip pat Sergejaus dirigento vadovaujamo choro premjerų. Rachmaninovo šedevras Nakties vigilija, ukrainiečių cerkvių muzika. Dažnai dalyvauja šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lenkijoje ir užsienyje. Choras atlieka ir lenkų kompozitorių chorinės muzikos kūrinius 2013 metais minint Witoldo Lutosławskio 100-ąsias gimimo metines, Stanisławo Moniuszkos, Felikso Nowowiejskio, Henryko Mikołajaus įvyko 14 publikos itin šiltai sutikti Lutosławskio muzikos koncertai Góreckio, Juliuszo Łuciuko, Bartoszo Kowalskio ir kitų. Cappella Corale Ukrainoje ir Rusijoje, juose dalyvavo dirigento vadovaujami ukrainiečių Varsoviana kartu su London Symphony Orchestra dalyvavo įrašant ir rusų orkestrai. Michało Lorenco Lenkijos 1050-ųjų krikšto metinių proga sukomponuotą 2016-2017 metais dirigentas bendradarbiavo su kameriniu ansambliu kūrinį Przymierze. Kijevo solistai. Keliolikoje Ukrainos ir Lenkijos miestų vyko koncertai Lenkijos-Ukrainos muzikiniai dialogai, į kurių programą buvo įtraukti lenkų ir ukrainiečių kompozitorių, skambėjo Wojciecho Kilaro, Zygmunto Krauzės, Valentino Silvestrovo, Igorio Shcherbakovo, kūriniai. 2007 metais dialogų koncertai suvienijo lenkų, ukrainiečių, baltarusių muzikus. Romano Rewakowicziaus vadovaujami Kijevo solistai koncertavo Kijeve, Minske, Liubline, kartu su lenkų akordeonistu Klaudiuszu Baranu atliko baltarusių kompozitoriaus Dmitry Lybino ir ukrainiečių kompozitoriaus Oleksandro Shymko kūrinius.
Informaciniai partneriai 2018 m. spalio 2 d., Ryga Rygos Romos katalikų bažnytinė cerkvė 19.00 val. Koris Kamer... Lenkų kultūros klubas "Polonez" 2018 m. spalio 3 d., Daugpilis Jėzaus Širdies Romos katalikų bažnyčia 19.00 val. Lenkijos kultūros centras Koncertinis turas Latvija Lietuva 2018 m. spalio 5 d., Vilnius Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia 19.00 val. Lenkijos institutas Vilniuje 2018 m. spalio 6 d., Kaunas Kauno filharmonijos salė 17.00 val. Kauno filharmonija
Rėmėjai Projektą finansuoja Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija Projektą remia Varšuvos miesto savivaldybė organizatorius www.pmv.org.pl Grafinis dizainas Tadeusz Kazubek Viršelio nuotrauka Andrzej Świetlik