Istorija. 2016, t. 101, Nr. 1. History / Vol. 101, No. 1, Mokslo darbai / Research Papers

Transkrypt

1 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES ISSN Istorija 2016, t. 101, Nr. 1 History / Vol. 101, No. 1, 2016 Mokslo darbai / Research Papers Leidinys finansuojamas iš ES struktūrinių fondų projekto Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas (Nr ESFA-V ) VILNIUS

2 ISSN Istorija / History 2016, t. 101, Nr. 1 / Vol. 101, No. 1, 2016 Redakcinė kolegija / Editorial board Vyriausiasis redaktorius / Editor-in-Chief Akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša Atsakingoji redaktorė / Executive Editor Prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė Nariai / Members Doc. dr. Romas Batūra Doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė Prof. dr. Adomas Butrimas Ph. D. Christoph Dieckmann Akad. prof. habil. dr. Romualdas Grigas Prof. dr. Jūratė Kiaupienė Prof. dr. Libertas Klimka Adjunktas Ph. D. Virgilijus Krapauskas Prof. dr. Antanas Kulakauskas Prof. habil dr. Mykolas Michelbertas Doc. dr. Silva Pocytė Prof. dr. Jūratė Rubavičienė (Baranova) Dr. Birutė Salatkienė Prof. dr. Juozas Skirius Prof. dr. Petras Stankevičius Assoc. prof. Ph. D. Saulius Sužiedėlis Doc. dr. Rūta Šermukšnytė Ph. D. Joachim Tauber Akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla Doc. dr. Rita Regina Trimonienė Prof. habil. dr. Liudas Truska Akad. prof. habil. dr. Vladas Žulkus Prof. Ph. D. Theodore R. Weeks Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva Lithuanian University of Educational Sciences, Lithuania Lietuvos mokslų akademija, Lietuva Lithuanian Academy of Sciences, Lithuania Lietuvos edukologijos iniversitetas, Lietuva Lithuanian University of Educational Sciences, Lithuania Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Lietuva The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, Lithuania Vilniaus universitetas, Lietuva Vilnius University, Lithuania Vilniaus dailės akademija, Lietuva Vilnius Academy of Ars, Lithuania Kilio universitetas, Jungtinė Karalystė Keele University, UK Lietuvos mokslų akademija, Lietuva Lithuanian Academy of Sciences, Lithuania Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Lthuanian History Institut, Vytautas Magnus University, Lithuania Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva Lithuanian University of Educational Sciences, Lithuania Šiaurės Vakarų Indianos universitetas, Kolumbijos koledžas (Čikaga), JAV Indiana University Northwest, Columbia College, USA Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Vytautas Magnus University, Lithuania Vilniaus universitetas, Lietuva Vilnius University, Lithuania Klaipėdos universitetas, Lietuva Klaipėda University, Lithuania Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva Lithuanian University of Educational Sciences, Lithuania Šiaulių universitetas, Lietuva Šiauliai University, Lithuania Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva Lithuanian University of Educational Sciences, Lithuania Lietuvos edukologijos iniversitetas, Lietuva Lithuanian University of Educational Sciences, Lithuania Pensilvanijos Milersvilio universitetas, JAV Millersville University of Pennsylvania, USA Vilniaus universitetas, Lietuva Vilnius University, Lithuania Šiaurės Rytų institutas (Liuneburgas), Hamburgo universitetas, Vokietija Nordost Institut (Luneburg), Hamburg University, Germany Lietuvos mokslų akademija, Lietuva Lithuanian Academy of Sciences, Lithuania Šiaulių universitetas, Lietuva Šiauliai University, Lithuania Lietuvos edukologijos iniversitetas, Lietuva Lithuanian University of Educational Sciences, Lithuania Klaipėdos universitetas, Lietuva Klaipėda University, Lithuania Lietuvos mokslų akademija, Lietuva Lithuanian Academy of Sciences, Lithuania Pietų Ilinojaus universitetas, JAV Southern Illinois University, USA Redakcijos adresas / Editorial address Lietuvos edukologijos universitetas, Istorijos fakultetas / Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of History T. Ševčenkos g. 31, LT Vilnius, Lietuva Tel. / Phone (+370 5) , el. paštas istorija@leu.lt Tinklalapis / Home page arba Žurnalas yra šiose duomenų bazėse / Abstracting and indexind services: Historical abstracts C.E.E.O.L. Central and Eastern European Online Library CSA: Sociological Abstracts CSA Worlwide Political Science Abstracts MLA: Modern Language Association International Bibliography EBSCO Publishing: Academic Search Complete php?marketid=1&topicid=633, EBSCO Publishing: TOC Premier EBSCO Publishing: Current Abstracts Mokslo darbų žurnalas leidžiamas nuo 1958 metų / Issued since 1958 Lietuvos edukologijos universitetas, 2016 / Lithuanian University of Educational Sciences, 2016

3 Turinys / Contents IŠ TAUTOS PRAEITIES/ FROM THE PAST OF THE NATION Violeta Pansevič Vilniaus miestiečių studijos Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose XVII XVIII a. pirmojoje pusėje / Studies of Vilnius Residents in Higher Education Institutions in Lithuania, Poland and Western Europe during I half of XVII c. XVIII c... 5 Olga Mastianica Profesinis lavinimas Lietuvoje XX a. pradžioje: tarp visuomenės poreikių ir žmogaus galimybių / Vocational Training in Lithuania at the Beginning of Twentieth Century: between societal needs and human possibilities Romualdas Juzefovičius Kauno akademinė inteligentija m.: kultūrinio tapatumo raiškos vertinimai naujojoje istoriografijoje / Kaunas Academic Intelligentsia in : Assessments of Cultural Identity Expression in the New Historiography Edita Gervetauskaitė Latvijos konsulatas Klaipėdoje m. / Latvian Consulate in Klaipėda ( ) ISTORIJOS DIDAKTIKA / HISTORY DIDACTICS Valdas Selenis Mokytojų problemos metų Lietuvos pedagoginėje spaudoje / The Problems of Teachers in the Lithuanian Press of Atmintinė autoriams Guidelines for Authors

4

5 From the Past of the Nation ISSN Istorija / History 2016, t. 101, Nr. 1, p / Vol. 101, No. 1, pp. 5 47, 2016 Vilniaus miestiečių studijos Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose XVII XVIII a. pirmojoje pusėje Violeta Pansevič Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Istorijos katedra, K. Donelaičio g. 52, Kaunas, el. p. violeta.pansevic@gmail.com Anotacija. Straipsnyje aptariamos miestiečių studijos gimtojoje Vilniaus akademijoje, Karališkojoje Prūsijoje buvusiose Gdansko, Elbingo ir Torunės gimnazijose, Branevo seminarijoje, Krokuvos, Karaliaučiaus, Ingolštato ir Paduvos universitetuose. Be studijų vietos ir metų, aptariami ir kiti svarbūs aspektai: padėtis miesto visuomenėje, religinė priklausomybė, išvykų į užsienio mokymo įstaigas skaičius, mokslinių laipsnių įgijimas, pasirinktų studijų kryptis ir įgyta profesija, studijavusių miestiečių tolesnis likimas. Esminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Vilnius, miestiečiai, studijos, įrašų knygos, gimnazijos, seminarijos, akademijos, universitetai. Abstract. The article discusses studies of urban citizens in native Vilnius Academy, in gymnasiums of Gdansk, Elbing, Toruń in Royal Prussia, in Branev seminary, in universities of Krakow, Konigsberg, Ingolstadt and Padova. In addition to the place and years of studies, other significant aspects are discussed: position in urban society, dependence of religion, number of trips to foreign education institutions, acquisition of degrees, field of selected studies and gained profession, further fate of studying urban residents. Keywords: the Grand Duchy of Lithuania, Vilnius, urban residents, studies, books of records, gymnasiums, seminaries, academies, universities. 5

6 Iš tautos praeities Įvadas ISSN Vilniaus miestiečių edukacijos problemos iki šiol nebuvo sistemingai analizuotos, nors akivaizdu, kad didesnėmis socialinėmis aspiracijomis pasižymėjusiems jų palikuonims aukštesnis išsimokslinimas, teisininko, gydytojo ir kitos profesijos buvo gyvybiškai svarbūs dalykai 1. Todėl šiame straipsnyje siekiama aptarti jų studijas Lietuvos, Lenkijos, Vakarų Europos aukštesnės ir aukščiausios pakopos mokymo įstaigose: kolegijose, gimnazijose, seminarijose ir universitetuose. Vilniaus miestiečių studijų analizė leidžia geriau pažinti jų mokslinius interesus ir ištirti vietinės jėzuitų akademijos bei užsienio mokymo įstaigų įtaką Vilniaus ir aplinkinių regionų gyventojams. Pagrindinis šaltinis tiriant miestiečių studijas XVII XVIII a. pirmojoje pusėje yra išlikusios Gdansko, Elbingo ir Torunės gimnazijų, Zamoscio akademijos, Branevo seminarijos, Vilniaus, Karaliaučiaus ir Krokuvos universitetų bei Vakarų Europos aukštųjų mokyklų specialios įrašų knygos, vadinamos dar albumais, arba matrikulomis 2. Į jas buvo įrašomos priimamų studentų pavardės. Toks įrašas konkrečiam asmeniui suteikdavo teisę naudotis privilegijomis ir teisėmis mainais už priesaiką laikytis reglamento taisyklių ir įneštą registracijos mokestį. Dėl šių ir kitų priežasčių tokios įrašų knygos buvo ypač kruopščiai saugomos ir nepaisant įvairių kataklizmų dalis jų išliko iki šių dienų. Kai kurie Vokietijos universitetai, norėdami apsisaugoti nuo įrašų knygų dingimo, turėdavo net po du albumus 3. Atsižvelgiant į aukštosios mokyklos struktūrą ir galiojančias įsirašymo taisykles, atsirasdavo įvairių įrašų knygų. Visų studentų ir su universitetu susijusių asmenų pavardės buvo įrašomos į bendras įrašų knygas (šis metodas vyravo Vokietijos mokymo įstaigose). Šalia jų atsirasdavo atskirų fakultetų įrašų knygų, kandidatų matrikulų (asmenų, besirengiančių įgyti mokslinius laipsnius, suvestinė), bajoriškos kilmės studentų arba aristokratiškų šeimų atstovų sąrašų, pagaliau tautų knygų, kurios buvo vertinamos kaip viduramžių universitetų sandaros liekana. Pastarosiose buvo grupuojami tos pačios tautybės ir iš tos pačios teritorijos kilę studentai. Tarp centrų, kuriuose vyravo skirstymas į tautas, buvo Leipcigas, Paduva ir kt. Tautos rinkdavosi vadovybę jų reikalams tvarkyti, taip pat atstovus viso universiteto problemoms spręsti 4. 1 RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.). Vilnius, 2002, p. 243; ŻOŁĄDŹ, Dorota. Możliwości i potrzeby edukacyjne mieszczan polskich w XVI i XVII wieku. Rozprawy z dziejów oświaty, 1990, t. 33, s. 29; ADAMCZYK, Mieczysław. Edukacja a awans społeczny plebejuszy Wrocław, 1990, s Lot. matricula sąrašas, žiniaraštis. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 2004, p Pvz., Erfurto, Greifsvaldo ir Leipcigo aukštosios mokyklos. CHACHAJ, Marian. Metryki zagranicznych uniwersytetów i akademii jako źródło do dziejów kultury polskiej (XVI XVII w.). In: Studia z dziejów epoki renesansu. Pod red. H. Zinsa. Warszawa, 1979, s PLEČKAITIS, Romanas. Promocijos senajame Vilniaus universitete. Iš: Akademijos laurai. Laureae academicae. Parengė M. Svirskas ir I. Balčienė. Vilnius, 1997, p

7 ISSN From the Past of the Nation Daugelis tyrinėtojų kelia išlikusių aukštųjų mokyklų matrikulų patikimumo klausimą. Marijano Chachajo teigimu, kiekvienas istorikas turi labai kritiškai vertinti paskelbtas gimnazijų ir universitetų įrašų knygas dėl kartais neteisingai perskaitytų pavardžių, kurių dalis būdavo iškraipoma jau įrašant į rankraštį. Įrašų knygų rankraštinė medžiaga yra labai specifinė kartais net patys tyrinėtojai darydavo klaidų iššifruodami savo tautiečių, praeityje studijavusių garsiuose Europos universitetuose ir akademijose, pavardes 5. Pvz., Stanislovas Kotas, kuris pirmasis iš lenkų istorikų pradėjo tyrinėti Vakarų Europos aukštųjų mokyklų įrašų knygas ir su jomis susijusią archyvinę medžiagą, XX a. pr. kritikavo Povilą Čaplevskį dėl padarytų klaidų perskaitant Ingolštato universiteto matrikulų rankraštį 6. Be pagrindinių šaltinių aukštųjų mokyklų įrašų knygų, straipsnyje naudoti ir papildomi šaltiniai: 1) miesto tarybos ir suolininkų teismo įrašų knygose išlikę Vilniaus miestiečių testamentai ir pomirtiniai turto inventoriai; 2) įrašai Vilniaus akademijos mokslo laipsnių teikimo knygoje ir egzaminų registracijos sąrašuose; 3) Vilniaus universiteto studentų marijonų kongregacijos pajamų ir išlaidų bei į ją įstojusių narių registracijos knygos; 4) kitų bažnytinių brolijų pajamų ir išlaidų registracijos knygos bei turto inventoriai; 5) publikuoti atsiminimai ir laidotuvių pamokslai. Visi šie pagalbinio pobūdžio šaltiniai papildo sausus aukštųjų mokyklų įrašų knygų duomenis ir teikia nemažai vertingos informacijos apie Vilniaus miestiečių studijas XVII XVIII a. pirmojoje pusėje. Lietuvos studentais užsienio universitetuose ir jų matrikulų įrašais pirmasis iš lietuvių istorikų ėmė domėtis Adolfas Šapoka 7. Jo darbus tęsė broliai Mykolas ir Vaclovas Biržiškos m. išleista jų parengta studija Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais 8. Tai kol kas vienintelė publikacija, kurioje suregistruoti iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK) kilę studentai. Tačiau šis sąrašas yra daugiau bendro pobūdžio, neišskirti užsienio mokslo įstaigose studijavę miestiečių palikuonys. Informacijos apie lietuvius studentus randama ir S. Koto prancūziškame rašinyje La Réforme dans le Grand-Duché de Lithuanie Facteur d occdentalisation culturelle 9. Tačiau jame suminėti vien didikų ir bajorų šeimų atstovai, XVI XVII a. studijavę užsienio universitetuose. Kokybiškai naujas lygis pasiektas pasirodžius Aivo Ragausko darbui apie Vilniaus miesto valdantįjį elitą, kuriame autorius, be valdančiojo elito profesinės sudėties ir religi- 5 CHACHAJ, Marian. Metryki zagranicznych uniwersytetów i akademii jako źródło do dziejów kultury polskiej (XVI XVII w.), s KOT, Stanisław. Rec. pracy Ks. P. Czaplewskiego: Polacy na studyach w Ingolsztacie. Z rękopisόw uniwersytetu monachijskiego wydał..., Poznań, 1914; Kwartalnik historyczny, 1914, r. 28, z. 2, s ŠAPOKA, Adolfas. Mokslo ieškančių senovės lietuvių keliai. Kaunas, BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais. Redagavo ir papildė M. Biržiška su A. Šapokos įvadu. Chicago, KOT, Stanisław. La Réforme dans le Grand-Duché de Lithuanie Facteur d occdentalisation culturelle. Bruxelles, 1953, p

8 Iš tautos praeities ISSN nės priklausomybės klausimų, nagrinėja ir šios grupės atstovų išsimokslinimo laipsnį 10. Tačiau šioje studijoje aptariamos tik pasiturinčių Vilniaus miestiečių studijos vietinėje Vilniaus akademijoje ir užsienio mokymo įstaigose XVII a. antrojoje pusėje. Straipsnį apie vilniečių studijas yra paskelbęs ir lenkų istorikas Marijanas Pavlakas 11, tačiau jo publikacijoje suregistruoti tik XVI a. pab. XVII a. antrojoje pusėje užsienio aukštosiose mokyklose studijavę protestantai. Vilniaus akademijoje Dalis pradinį išsilavinimą konfesinio pobūdžio lavinimo įstaigose įgijusių miestiečių mokslus tęsdavo Vilniaus akademijoje vienintelėje LDK aukštojoje mokykloje. Šie mokslai atimdavo nemažai laiko ir pinigų, tad buvo prieinami tik mažam skaičiui pradinę pakopą įveikusių mokinių m. kovo mėn. kažkokią mokyklą Vilniuje 13 lankė būsimasis vaitas Steponas Morozas 14. Tų pačių metų pabaigoje jis įvardijamas jau akademiku 15. Vadinasi, studijas Vilniaus akademijoje jis pradėjo 1666 m. būdamas 15 metų amžiaus 16. Yra žinoma ir studijų pabaigos data 1670 m. S. Morozas įgijo laisvųjų menų ir filosofijos magistro laipsnį 17. Jis buvo aktyvus studentų marijonų kongregacijos narys, m. ėjo patarėjo, prižiūrėtojo, sekretoriaus ir vicesekretoriaus pareigas m. šiai kongregacijai jis paaukojo 5 auks., 1684 m. 3 auks., 1690 m. 1 auks., 1697 m. 10 auks., 1698 m. 13 auks m. studentų marijonų kongregaciją piniginėmis aukomis parėmė ir S. Morozo žmona Jadvyga Packevičovna 20. Vėliau Vilniaus akademijos auklėtiniu tapo ir S. Morozo sūnus, būsimasis burmistras Mykolas Morozas m. jis tapo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauru, o 1705 m. magistru 21. M. Morozo įgytas 10 RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p PAWLAK, Marian. Studia młodzieży wileńskiej w protestanckich uczelniach środkowej i zachodniej Europy. In: W kręgu badań profesora Wacława Odyńca: materiały z sesji naukowej poświęconej pamięci profesora Wacława Odyńca. Gdańsk, 2002, s RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p <...> syn nieboszczykowski w szkołach tu w Wilnie będący <...>. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA), f. SA, b. 5104, l. 81v. 14 <...> Stephano Moroz, SRM secretario, aduocato Vilnensi <...>. Ten pat, b. 5343, l <...> szlachetnego Stephana Moroza, akademika wileńskiego <...>. Ten pat, b. 5104, l. 296v. 16 <...> pan Stefan Moroz, zrodzony z ojca pana Hrehorego Moroza, matki Marty Borysowiczowny, roku pańskiego 1651, okszczony tegoż roku miesiąca aprila dnia pierwszego <...>. Ten pat. 17 Akademijos laurai. Laureae Academicae, p Ordo officialum congregationis B. V. Visitantis in Alma Academia Vilnensis Societatis Jesu ( ). Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau VUB RS), f. 2, b. DC3, l Liber rationum congregationis B. V. Visitantis in Alma Academia Vilnensis Societatis Jesu ( m.). Ten pat, b. DC2, l , 21, 26, Ten pat, l Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 284,

9 ISSN From the Past of the Nation mokslo laipsnis (AA. LL. philosophiae magistra) pabrėžiamas ir vienuolio Aleksandro Daugėlos laidotuvių pamoksle, skirtame vaitui S. Morozui apdainuoti 22. Apie ilgametes ir brangias vyriausiojo sūnaus Jono studijas Vilniaus akademijoje savo testamente užsiminė ir burmistras Motiejus Klarovskis 23. Mokslinių laipsnių teikimo registracijos knygoje pažymima, kad J. Klarovskis 1674 m. įgijo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro, o 1675 m. magistro laipsnius 24. Jis, kaip ir S. Morozas, aktyviai reiškėsi studentų marijonų kongregacijos veikloje m. ėjo įvairias pareigas: oratoriaus, iždininko, patarėjo, muzikų viršininko, prižiūrėtojo, asistento ir vicesekretoriaus m. šios kongregacijos knygos įrašuose vadinamas fiziku (physicus), tai patvirtina, kad studijavo filosofijos disciplinas 26. Filosofinių veikalų randama ir J. Klarovskio knygų rinkinyje m. jis kongregacijai paaukojo 5 auks., 1683 m. 29 auks., 1688 m. 6 auks. 28 Kitas dažnai dokumentuose minimas Vilniaus akademijos auklėtinis Stanislovas Paškevičius 29. Jis buvo karaliaus sekretorius ir advokatas, aktyviai reiškęsis Vilniaus konsistorijos bylose m. S. Paškevičius įgijo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro, o 1685 m. magistro laipsnius m. studentų marijonų kongregacijoje jis ėjo filosofijos patarėjo, sekretoriaus ir kitas pareigas m. S. Paškevičius išleido kanoninės teisės tezes apie civilinių ir kriminalinių bylų teismus ir procesus 33 ir tapo abiejų teisių daktaru 34. Vilniaus akademijoje mokslo žinių sėmėsi ir būsimasis tarėjas Pranciškus Ginelevičius, 1716 m. kovo 21 d. dokumente vadinamas teologu (theologus) 35. Laipsnių teikimo 22 DOWGIAŁO, Alexander. Kajdan żelazny doczesnej niewoli, przerobiony od Boga na łancuch złoty wiecznej wolnośći ofiarowany. Przy pogrzebowym akcie w Bogu zeszłego I. M. Pana Stephana Moroza Sekretarza aktualnego J. K. M. wójta wileńskiego <...>. Wilno, <...> przez tak wiele lat do Szkoły Akademiej onego aplikując <...> niemało de substantia mea uszczerbiłem <...>. LVIA, f. SA, b. 5341, l Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 319, VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 8 10, 12 13, 15 18, 23 24, Ten pat, l. 24, LVIA, f. SA, b. 5120, l. 166v 167v. 28 VUB RS, f. 2, b. DC2, l , 20. Studentų marijonų kongregacijai gausiai aukojo ir J. Klarovskio tėvas: 1672 m. 1 auks., 1673 m. 4 auks., 1674 m. 9 auks., 1675 m. 5 auks., 1676 m. 1 auks. 20 gr., 1679 m. 1 auks., 1680 m. 2 auks. 30 gr., 1681 m. 2 auks. 15 gr., 1682 m. 9 auks. 20 gr., 1683 m. 20 auks. 30 gr., 1684 m. 11 auks. 20 gr., 1685 m. 1 auks. 15 gr. Ten pat, l. 4 7, <...> Stanisława Paszkiewicza, juris utriusq doktora, wόjta metropolitańskiego <...>. LVIA, f. SA, b. 5343, l. 265; <...> Paszkiewicza, utriusq juris doktora <...>. Ten pat, b. 5344, l. 173v; <...> Paszkiewicza, doktora utriusq juris <...>. Ten pat, l. 174v. 30 RAUDELIŪNAS, Vytautas. Įžymieji senojo Vilniaus universiteto teisininkai. Socialistinė teisė, 1979, Nr. 3, p Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 269, VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 57, 60, 62, 69, 71, PETRAUSKIENĖ, Irena. Vilniaus akademijos spaustuvė Vilnius, 1976, p. 96; XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas. Sud. D. Narbutienė ir S. Narbutas. Vilnius, 1988, p Akademijos laurai. Laureae Academicae, p <...> Franciscus Ginielewicz, consummatus theologus, bedellus Universitatis Academia Vilnensis. LVIA, f. SA, b. 5123, l

10 Iš tautos praeities ISSN registracijos knygoje pateikta kiek kitokia informacija m. įraše pažymima, kad P. Ginelevičiui buvo suteiktas filosofijos ir laisvųjų menų bakalauro laipsnis, o 1686 m. magistro laipsnis 36. O apie teologo laipsnio suteikimą nėra visiškai jokios informacijos. Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo kongregacijos prie Šv. Kazimiero bažnyčios knygoje išlikęs įrašas, kad P. Ginelevičius 1713 m. ėjo šios kongregacijos viršininko pareigas 37. Be paminėtų asmenų, mokslinius laipsnius Vilniaus akademijoje įgijo arba galėjo įgyti dar keli Vilniaus miestiečių luomo atstovai (žr. 1 lentelę) lentelė. Vilniaus akademijoje studijavę ir mokslinius laipsnius įgiję miestiečiai Vardas ir pavardė (užimamos pareigos) CYNAKIS Baltramiejus (1663 m. suolininkas; m. tarėjas; m. burmistras) GINELEVIČIUS Steponas Vladislovas (tarėjas) MINKEVIČIUS Petras (1682 m. suolininkas; m. tarėjas; m. burmistras) GAVLOVICKIS Jonas Ignotas ( m. suolininkas; m. tarėjas; m. burmistras) SEBESTJANOVIČIUS Andrius (tarėjas) Mokslinis laipsnis Studentų marijonų kongregacijos narys 1685 m. vyresnysis; 1685 m. patarėjas retorikos ir poezijos klausimais m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras 41 Aukos studentų marijonų kongregacijai m. patarėjas m. retorikų patarėjas m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras m. paaukojo 2 auks., 1700 m. jo žmona 26 auks m. paaukojo 3 auks., 1685 m. 6 auks., 1687 m. 6 auks., 1690 m. 6 auks., 1698 m. 6 auks. 20 gr m. muzikų viršininkas Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 326, Katalog imion starszyk congragacy wniebowzięcia przy kościele Świętego Kazimierza. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau LMAVB RS), f. 138, b. 1712, l VUB RS, f. 2, b. DC3, l Akademijos laurai. Laureae Academicae, p VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 18, 20, Akademijos laurai. Laureae Academicae, p VUB RS, f. 2, b. DC2, l. 4, Ten pat, b. DC3, l. 30, Ten pat, b. DC2, l. 13, 17, 19, 21, Akademijos laurai. Laureae Academicae, p VUB RS, f. 2, b. DC3, l

11 ISSN From the Past of the Nation Vardas ir pavardė (užimamos pareigos) ŽAGEVIČIUS Dominykas ( m. suolininkas; 1707 m. tarėjas; m. burmistras) MACELEVIČIUS Paulius Konstantinas (tarėjas) KARASIS Ignotas (?) Mokslinis laipsnis 1689 m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras 51 Studentų marijonų kongregacijos narys 1688 m. lektorius; 1688 m. oratorius; 1689 m. muzikų viršininkas 48 Tėvas burmistras Steponas Karasis 1675 m. ėjo muzikų viršininko pareigas 52 Aukos studentų marijonų kongregacijai Tėvas burmistras Juozapas Žagevičius 1685 m. paaukojo 12 auks., 1686 m. 1 auks., 1690 m. 17 auks. 49 Tėvas burmistras Steponas Karasis 1681 m. paaukojo 6 auks. 53 Išlikusiuose šaltiniuose randama duomenų ir apie asmenis, nesančius laipsnių teikimo registracijos knygoje. Jie, matyt, studijavo Vilniaus akademijoje, bet mokslinio laipsnio taip ir neįgijo. Šių asmenų pavardės galėjo būti ir praleistos, kadangi pirmoji promocijų registracijos knyga dingo XVII a. vid., karų metais, o to laikotarpio įrašai atkurti kiek vėliau remiantis įvairiais kitais raštais 54. Pvz., iš 1685 m. liepos 4 d. dokumento aiškėja, kad Vilniaus akademijoje studijavo medicinos daktaro Pauliaus Mollerio seserėnas ir globotinis Samuelis Vestermanas. Pastarasis mokėsi Kražių jėzuitų kolegijoje, paskui Vilniaus akademijoje, kurioje dvejus metus klausėsi retorikos paskaitų. Vėliau jam nebuvo leista lankytis filosofijos paskaitose, todėl P. Mollerio pastangomis jis buvo perkeltas į dominikonų vienuolyną, buvusį prie Šv. Dvasios bažnyčios, kur jam buvo suteikta galimybė semtis filosofijos žinių 55. Vilniaus universitete galėjo studijuoti ir burmistro Mykolo Stefanovičiaus Vargalovskio sūnus, būsimasis tarėjas Grigorijus Stefanovičius Vargalovskis m. vasario 5 d. dokumente jis įvardijamas akademiku 56. Vilniaus akademijos studentų egzaminų sąraše pažymima, kad 1684 m. logikos egzaminą laikė Mykolas Migura, tarėjo Stepono Miguros sūnus m. jis buvo dar egzaminuojamas iš fizikos ir metafizikos 47 Akademijos laurai. Laureae Academicae, p VUB RS, f. 2, b. DC3, l Ten pat, b. DC2, l , Akademijos laurai. Laureae Academicae, p Ten pat, p VUB RS, f. 2, b. DC3, l Ten pat, b. DC2, l PLEČKAITIS, Romanas. Promocijos senajame Vilniaus universitete, p Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne. Opracował, wstępem i komentarzami opatrzył D. Frick. Warszawa, 2008, s <...> pana Grzegorza Stefanowicza akademika. LVIA, f. SA, b. 5115, l

12 Iš tautos praeities ISSN dalykų 57. Vilniaus universitete mokslo žinių tikriausiai sėmėsi ir pirklio Pauliaus Kosobuckio sūnūs. Pirklys 1689 m. sudarytu testamentu 200 auks. užrašė studentų marijonų kongregacijai m. šiai brolijai 30 auks. paaukojo ir kitas pirklys Jonas Kosobuckis, galbūt P. Kosobuckio sūnus ar giminaitis 59. Pirklio Jono Ignatovičiaus našlė Sofija savo testamente įrašė, kad studentų marijonų kongregacijai ji aukojanti 100 auks. 60 Beje, ir pirklys bei karaliaus sekretorius Bazilijus Omeljanovičius Pustynskis 1713 m. dokumente įrašė, kad 100 auks. aukojantis studentų marijonų brolijai 61. Dėl šaltinių stokos sudėtinga nustatyti, ar minėti asmenys iš tikrųjų studijavo Vilniaus akademijoje. Siekiant tiksliau nustatyti jų išsilavinimo lygį ir kitus biografinius duomenis reikia atlikti daugiau tyrimų. Užsienio žemesnio lygio mokymo įstaigose Branevo seminarijoje Fragmentiški duomenys rodo, kad Vilniuje mokslus tęsdavo ne visi miestiečių palikuonys. Dalis jų išvykdavo studijuoti į užsienį, unitai dažniausiai į Branevo seminariją, protestantai ir stačiatikiai į Karališkosios Prūsijos miestų gimnazijas, katalikai į Zamoscio akademiją (žr. 1 priedą). Tyrinėtojai pabrėžia ypač glaudžius Vilniaus ryšius su Branevu, kuriame buvo įsikūrusi analogiška, tik kiek mažiau žinoma jėzuitų institucija m. gegužės 26 d. į Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo kongregaciją prie Šv. Kazimiero bažnyčios įsirašė su diplomu iš Branevo grįžęs Jonas Pavlovičius 63. Jo studijų šioje seminarijoje pradžia 1706 m. gruodžio 29 d. Čia poezijos ir gramatikos žinių jis sėmėsi iki 1710 m. 64 Braneve noriai studijuodavo daugelis pasiturinčių miestiečių palikuonių, jie sudarė apie 50 proc. visų studentų. Pastarieji net buvo susibūrę į miestiečių studentų kongregaciją (Congregatio civium), į kurią m. įsirašė nariai 65. Tarp šios kongregacijos narių randame ir būsimąjį Vilniaus vaitą Tomą Bildziukevičių Examina Theologorum & Philosophorum in Collegio Vilnensi S. I. LMAVB RS, f. 9, b.143, l. 155, 156v. 58 LVIA, f. SA, b. 5340, l Ten pat, b. 5346, l. 781v. 60 Ten pat, b. 5341, l. 487v. 61 Ten pat, b. 5344, l. 56v. 62 LATOVICUS. Litwini i Białorusini, jako alumni seminarjum papieskiego w Brunsberdze Przegląd wileński, 1927, nr 7, s < > Jan Pawłowicz <...> z patentami z Bronzbergu przyszedł. LMAVB RS, f. 138, b. 1712, l. 60v. 64 Die Schüler des Braunsberger Gymnasiums von 1694 bis Herausgegeben von G. Lühr. Braunsberg, 1934, S Uczniowie-solidasi gimnazjum jezuitów w Brunsberdze (Braniewie) Opr. M. Inglot. Kraków, 1998, s. 9, Bilducius Thomas. Lithua[nus]. Ten pat, p. 54; <...> Thoma Bildziukiewicz, Tribuni Derpaten, SRM secretarii, aduocati <...>. LVIA, f. SA, b. 5333, l

13 ISSN From the Past of the Nation Branevo seminarija Vilniaus miestiečių gausiausiai buvo lankoma XVII a. Medicinos daktaro, karaliaus sekretoriaus ir burmistro Sebastijono Šperkovičiaus m. turto dalybų akte pabrėžiama, kad velionio turto ir vaikų globėjai Mikalojus Kličevskis ir Steponas Dubovičius Aleksandro, Jono ir Grigorijaus Šperkovičių mokslams Braneve išleido auks. ir 27 gr., o dar septynerius metus šioje seminarijoje studijavusiems Jonui ir Grigorijui auks. ir 25 gr. 68 Minėti globėjai ne kartą teigė, kad S. Šperkovičiaus vaikų globa sukėlė jiems nemažai rūpesčių ir kainavo daug sveikatos m. į Branevo seminariją įsirašė bazilijonas unitas Jozefatas Bražyčas 70, priklausęs garsiai vilniečių Bražycų giminei. Jis buvo žymus pamokslininkas (vadinamas antruoju Chrizostomu) ir vienuolynų Chelmne, Minske, Polocke bei Vitebske viršininkas m. Braneve teologijos žinių sėmėsi ir suolininko Stepono Šyciko Zaleskio sūnus Ignotas 72, vėliau tapęs vienuoliu bazilijonu 73, buvo Ružanų vienuolyno pamokslininkas ir presbiteris 74. Į Branevą studijuoti filosofijos ir teologijos 1682 m. taip pat buvo pasiųstas burmistro Mykolo Ogurcevičiaus sūnus Januarijus 75, iki 1694 m. buvęs Žyrovičų bazilijonų unitų vienuolyno vikaru, o m. Švč. Trejybės vienuolyno Vilniuje viršininku m. į Branevo seminariją įsirašė ir Inocentas Stefanovičius Vargalovskis 77, prieš tai mokęsis Bytynyje ir ten tapęs profesu <...> Sebastiani Szperkowicz, philosophie et medicine doctoris, secretary, proconsulis Vilnen[sis]. LVIA, f. SA, b. 5096, l LVIA, b. 5096, l. 270v Ten pat, b. 5334, l <...> Josaphat Brazyc, Basilianus <...>. Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg Herausgegeben von G. Lühr. Braunsberg, 1925, S. 101; Josaphat Brazyc de Wilna. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 72; Brazyc Josaphat Basilianus ex Vilna. Ten pat, p Braunsbergo (Varmijoj) papos seminarijoj ( ) < >. LMAVB RS, f. 233, b. 146, l <...> Ignatius Szycyk, Basilianus, Lithuanus <...>. Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg , S. 111; Ignatius Szycyk Lituanus. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 73; Szycyk Ignatius Lituanus. Ten pat, p <...> w Bogu wielebne[go] ojca Ignacego, zakonnika Ś[więtego] Bazylego konwentu wileńskiego <...>. LVIA, f. SA, b. 5097, l RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p Januarius Ohurcewicz, ord. D. Basilii M. <...>. Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg , S. 114; Januarius Ohurcewicz Lituanus. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 74; Ohurcewicz Januarius Ord. S. Basilii, Lituanus Vilnensis <...>. Ten pat, p Выкупная запись, данная Волковыйскимъ подчашимъ Колендою Виленскому св.-троцкому монастырю на домъ съ пляцомъ. Акты издаваемые Виленскою археографическою коммиссiею, 1879, т. 10 (Акты Виленского магистрата и магдебургии), c Innocentius Stefanowicz, ord. D. Basilii M. <...>. Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg , S. 114; Innocentus Stefanowicz Lituanus. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 74; Stefanowicz Innocentus. Lituanus. Ord. S. Basilii. Patria Vilnensis in dioc. Vilnensi <...>. Ten pat, p RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p

14 Iš tautos praeities ISSN Gdansko gimnazijoje Populiarios tarp Vilniaus miestiečių ir jų palikuonių buvo protestantiškos Gdansko, Elbingo ir Torunės gimnazijos Karališkojoje Prūsijoje. Tai buvo gana aukšto mokslo lygio gimnazijos, kurios suteikdavo jaunuoliams galimybę patobulinti gimtuosiuose miestuose ar miesteliuose įgytas žinias bei solidžiai pasirengti tolimesnėms studijoms aukštesnės pakopos mokymo įstaigose 79. Šios gimnazijos turėjo taip vadinamąsias akademines klases, kuriose jaunimas pasirengdavo filosofijos, teologijos, filologijos, teisės ir medicinos studijoms. Taip pat šių klasių moksleiviai buvo mokomi savarankiškumo pagrindų, rengiami dalyvauti disputuose ir rašyti bei ginti diplomo darbus, spausdinti disertacijos tezes m. rugpjūčio mėn. Gdansko gimnazijoje 81 medicinos pradmenis studijavo būsimasis Vilniaus magistrato tarėjas Motiejus Vorbekas-Letovas 82. Jis savo dienoraštyje Atminties lobynas rašė, kad kartu su savo inspektoriumi Adomu Rasijumi (Adam Rassiusz) nuvyko į Gdanską ir apsistojo pas gimnazijos ekonomą bei magistrą Andrių Velzijų (Andrzej Welziusz) 83. Taip pat nurodė, kad klausėsi garsaus Gdansko gimnazijos profesoriaus Baltramiejaus Kekermano (Bartholomeo Keckerman) logikos paskaitų ir lankėsi Olafo (Olawiusz) 84 medicinos paskaitose 85. Iš Motiejaus laiškų jo tėvas Matas Vorbekas-Letovas suprato, kad besimokant Gdansko gimnazijoje ėmė šlubuoti sūnaus taisyklingos lenkų kalbos įgūdžiai, todėl liepė pastarajam grįžti į Vilnių m. spalio mėn. Gdansko gimnazijos mokiniu tapo vilnietis kalvinistas Jokūbas Gersonas 87, kuris XVII a. 8 deš. dokumentuose tituluojamas medicinos daktaru m. 79 PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach Zapiski historyczne, 1971, t. 36, z. 4, s. 39, Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego Opr. Z. Nowak i P. Szafran. Poznań, 1974, s. 10; PAWLAK, Marian. Studia uniwersyteckie absolwentόw gimnazjum elbląskiego w latach Zeszyty naukowe uniwersytetu Mikołaja Kopernika w Toruniu, 1967, t. 3, z. 24, s Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego , s. 73; MINCER, Franciszek. Lettow Maciej. Polski słownik biograficzny (toliau PSB). Wrocław, 1972, t. 17, s RAGAUSKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Lettowas ( ) ir jo Atminties lobynas. Iš: Lietuvos istorijos metraštis metai. Vilnius, 1997, p VORBEK-LETTOW, Maciej. Skarbnica pamięci: pamiętnik lekarza krόla Władysława IV. Pod red. nauk. W. Czaplińskiego. Wrocław, 1968, s Tikriausiai M. Vorbekas-Letovas turi omenyje nuo 1603 m. Gdansko gimnazijoje anatomijos ir medicinos profesoriumi dirbusį Joachimą Olafą. KOTARSKI, Edmund. Rektorzy i profesorowie Gimnazjum Gdańskiego w XVII wieku: rodowόd, wykształcenie, kariera. Kwartalnik historii nauki i techniki. Warszawa, 1993, r. 38, nr 3, s. 27; PELCZAR, Marian. Oelhaf Joachim. PSB. Wroclaw, 1978, t. 23, z. 5, s J. Olafo sūnus Mykolas nors ir sekė tėvo pavyzdžiu bei tapo Gdansko bei karaliaus Vladislovo IV rūmų gydytoju, tačiau nepavyko rasti informacijos, kad jis būtų profesoriavęs vietinėje gimnazijoje. Tas pats. Oelhaf Mikołaj. Ten pat, p VORBEK-LETTOW, Maciej. Skarbnica pamięci: pamiętnik lekarza krόla Władysława IV, s Ten pat. 87 Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego , s <...> Jakuba Giersona, doktora medycyny ; <...> Jakub Gierson, medicinae doctor. Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s

15 ISSN From the Past of the Nation gruodžio mėn. 89 į šią mokymo įstaigą įsirašė būsimasis tarėjas ir burmistras Prokopas Dorofejevičius 90, o 1639 m. rugpjūčio mėn. 91 vyriausiasis pirklio liuterono Arento Engelbrechto sūnus, būsimasis tarėjas Vilhelmas Engelbrechtas 92. Puikų išsilavinimą savo palikuonims stengėsi užtikrinti ir jau minėtas M. Vorbekas-Letovas m. spalio mėn. Gdansko gimnazijos įrašų knygoje randame pastarojo sūnų Konstantiną Vorbeką-Letovą 93, vėliau tapusį elitinės karališkosios gvardijos nariu ir rotmistru m. kovo mėn. čia įsimatrikuliavo ir kitas M. Vorbeko-Letovo sūnus Jonas Vorbekas-Letovas 95, kuris tais pačiais metais nukeliavo dar į Olandiją ir spalio 25 d. studijuoti teisės įsirašė į Leideno universitetą m. lapkričio mėn. 97 į Gdansko gimnaziją įstojo minėto burmistro P. Dorofejevičiaus brolis Petras Dorofejevičius 98, o 1645 m. lapkričio mėn. Jurgis Štrunkas, tikriausiai Vilniaus pirklio liuterono Jono II Štrunko sūnus 99. Mokslus protestantiškoje Gdansko gimnazijoje 1649 m. sausio mėn. pradėjo Jokūbas II Gibelis 100, ilgamečio Vilniaus burmistro liuterono Jokūbo Gibelio sūnus. Trūksta informacijos apie Jokūbo II Gibelio nueitą akademinį kelią, daugiau detalių žinome apie jo tėvo gyvenimą. Yra paskelbtas A. Šionflisijaus 1637 m. gruodžio 2 d. laidotuvių pamokslas, kuriame įamžintas burmistras J. Gibelis. Čia pamokslininkas nurodo, kad jis anksti neteko tėvo tarėjo Tomo Gibelio, todėl vaikystėje jo auklėjimu rūpinosi patėvis pirklys Petras Fonderflotas. Kai J. Gibelis paaugo, patėvis jį išsiuntė į svečias šalis, kuriose jis savo jauną amžių leido pirklių luomui priderančiuose žaidimuose ir dorai elgėsi tarp svetimų žmonių Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego , s <...> Procopius Dorofiejewicz, consularis Viln[nensi]s <...>. LVIA, f. SA, b. 5334, l. 1452; <...> Dorofiewicza, burmistrza wileńskiego <...>. Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 249; <...> Prokop Dorofiewicz, burmistrz wileński. Ten pat, p Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego , s <...> Vilhelmi Engelbrecht, consularis Vilnensis <...>. LVIA, f. SA, b. 5341, l. 276; <...> Wilhelma Engelbrechta, rajcy wileńs[kiego] <...>. Ten pat, l Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego , s RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego , s BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 70. J. Vorbeko-Letovo nueitą akademinį kelią, t. y. studijas Vilniaus akademijoje, Leideno ir Strasbūro universitetuose bei kitur, puikiai nušviečia A. Ragauskas. Jo teigimu, Jonas buvo mylimiausias M. Vorbeko-Letovo sūnus, todėl jis tikėjosi, kad pastarasis mokslo srityje pasieks tai, ko jis kadaise atsisakė. Tačiau M. Vorbeko-Letovo lūkesčiams nebuvo lemta išsispildyti, nes Jonas mirė pačiame jėgų žydėjime, t. y m. balandžio 10 d. RAGAUSKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Letowas ( ) ir jo Atminties lobynas, p Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego , s <...> Piotra Dorofiejewicza <...>. Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s Jono II Štrunkas su žmona Elžbieta Giblovna susilaukė 3 sūnų: Jono, Jurgio ir Andriaus. Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego , s Wiadomość o życiu i sprawach Jakoba Gibla burmistrza wileńskiego. Wizerunki i roztrząsania naukowe. Poczet nowy drugi. Wilno, 1838, t. 4, s

16 Iš tautos praeities ISSN Elbingo gimnazijoje Elbingo gimnazijos studentų socialinę sudėtį tyrinėjęs M. Pavlakas nustatė, kad daugelis šios mokymo įstaigos absolventų buvo miestiečių palikuonys. Bajoriškos ir valstietiškos kilmės jaunuoliai sudarė tik nežymų procentą bendro absolventų skaičiaus. Kiek sudėtingiau jam sekėsi identifikuoti studentų tėvų profesiją, kadangi gimnazijos įrašų knygoje retai buvo fiksuojami mokinių tėvų užsiėmimai. M. Pavlakui pavyko nustatyti tik 307 iš Elbingo kilusių studentų tėvų profesiją. Gautus duomenis jis pateikia lentelėje, iš kurios aiškėja, kad daugelis gimnazijos studentų tėvų priklausė Elbingo valdančiajam elitui ir inteligentų ratui (128 buvo burmistrai, tarėjai ir sindikai, 30 pirkliai ir aludariai, 57 spaustuvininkai, 5 kantoriai ir vargonininkai, 7 teisininkai, 17 mokytojai, 16 sekretoriai ir miesto valdininkai, 15 gydytojai ir vaistininkai). Lentelėje yra vos 32 amatininkų sūnūs. Nepavyko nustatyti daugiau nei 800 studentų tėvų profesijos. Tai tikriausiai buvo mažiau pasiturintys pirkliai ir amatininkai, apie kuriuos išliko nedaug informacijos 102. Elbingo gimnazijos matrikulų knygoje pasitaiko nedaug su vilniečiais susijusių įrašų. Dažniausiai jie įmatrikuliuoti su kilmėvardžiu Vilnensis, rečiau su dviem kilmėvardžiais Vilnensis Litvanus m. rugpjūčio 8 d. į gimnazijos II klasę įstojo jau minėtas burmistras J. Gibelis 103, vėliau studijavęs ir Altdorfo aukštojoje mokykloje m. gegužės 26 d. į trečiąją Elbingo gimnazijos klasę įsirašė tarybos raštininko, tarėjo Baltramiejaus Gavlovickio 104 sūnus, būsimasis burmistras Stanislovas Gavlovickis 105. Yra žinoma jo krikšto data 1613 m. rugsėjo 13 d. 106, kuri leidžia nustatyti S. Gavlovickio amžių stojant į Elbingo gimnaziją. Jam tuo metu buvo suėję 12 metų. M. Pavlako duomenimis, protestantiškoje Elbingo gimnazijoje įprastai mokslus pradėdavo m. amžiaus jaunuoliai (dažniausiai 19 ir 20 m. amžiaus). XVII a. pavyko identifikuoti vos 15 studentų, kurie buvo sulaukę 14 m. ir mažiau 107. Taigi, S. Gavlovickis patenka į jaunesnių nei 14 m. moksleivių grupę. Yra žinoma, kad 1668 ir m. jis ėjo Škaplierininkų brolijos prie Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios vyresniojo pareigas 108. Elbingo gimnazijos matrikulose sutinkame Konstantiną (vėliau studijavusį Gdansko gimnazijoje) ir Kristupą Vorbekus-Letovus m. lapkričio 12 d. jie įsirašė į šios mo- 102 PAWLAK, Marian. Studia uniwersyteckie absolwentόw gimnazjum elbląskiego w latach Zeszyty naukowe uniwersytetu Mikołaja Kopernika w Toruniu, 1967, t. 3, z. 24, s Die Matrikel des Gymnasiums zu Elbing ( ). 1 Lieferung. Herausgegeben von H. Abs. Danzig, 1936, S < > Bałtromieju Gawłowickim, rajcy wileńskim <...>. LVIA, f. SA, b. 5096, l Die Matrikel des Gymnasiums zu Elbing ( ), S. 79; BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 65, RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p PAWLAK, Marian. Studia uniwersyteckie absolwentόw gimnazjum elbląskiego w latach , s <...> Stanisława Gawłowickiego, przeora w bractwie, a burmistrza i obywatela wileńskiego <...>. LMAVB RS, f. 43, b , l. 3v; Przeor Stanisław Gawłowicki, burmistrz wileński. Ten pat, l. 30v. 16

17 ISSN From the Past of the Nation kymo įstaigos antrąją klasę 109. Kaip jau buvo minėta, Konstantinas tapo profesionaliu kariškiu, ne mažiau efektingai klostėsi ir Kristupo karjera. Pastarajam tėvas išrūpino karaliaus sekretoriaus ir kitus titulus, o 1647 m. perleido LDK iždo dvariškio pareigybę su 170 auks. metine alga 110. Torunės gimnazijoje Protestantiška gimnazija Torunėje, panašiai kaip ir Elbingo aukštoji mokykla, buvo gausiai lankoma miestiečių studentų. M. Pavlako paskaičiavimais, m. čia lavinosi apie 830 Lenkijos ir Lietuvos miestiečių palikuonių (į šį skaičių įtraukė ir Karališkosios Prūsijos miestiečius, turinčius lenkiškas pavardes) 111. Vietinis Torunės jaunimas XVII a. sudarė vos proc. visų gimnazijos moksleivių 112. Todėl galima daryti prielaidą, kad Torunės mokymo įstaiga tuo metu buvo tarptautiškiausia Karališkosios Prūsijos gimnazija. Tarp Torunės gimnazijos studentų buvo ir Vilniaus miestiečių šeimų atstovų m. lapkričio mėn. čia įsimatrikuliavo tarėjo stačiatikio Izaoko Kononovičiaus 113 sūnus Simonas Kononovičius, taip pat Lukošius Šycikas visi su savo inspektoriumi Steponu Stšeleckiu iš Voluinės 114. Pasirodo, pavieniai Vilniaus miestiečių palikuonys lyg didikai užsienyje studijuodavo prižiūrimi specialių inspektorių m. Torunės gimnazijoje mokslo žinių sėmėsi jau minėti broliai Konstantinas ir Kristupas Vorbekai-Letovai 116, o 1638 m. trečias pirklio Povilo Dorofejevičiaus sūnus Jonas Dorofejevičius 117. Vilniaus vaistininko liuterono Pranciškaus Ruticho 118 sūnui Mikalojui Boguslovui Rutichui 1714 m. kovo 19 d. pavyko tapti Torunės gimnazijos ekstraordinariniu profesoriumi. Galima išskirti šio asmens polinkį į novatoriškumą, kadangi jam pirmajam Torunės gimnazijoje pavyko įsteigti lenkų kalbos kursą ir paskelbti skelbimą, kviečiantį į 109 Die Matrikel des Gymnasiums zu Elbing ( ), S RAGAUSKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Lettowas ( ) ir jo Atminties lobynas, p PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach Zapiski historyczne, 1971, t. 26, z. 4, s Ten pat, p <...> Izak Kononowicz <...>. LVIA, f. SA, b. 5324, l. 11v. 114 Metryka uczniόw toruńskiego gimnazjum akademickiego Wyd. H. Nowak i J. Tandecki. Toruń, 1997, cz. 1, s. 60; PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach , s RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p Metryka uczniόw toruńskiego gimnazjum akademickiego , s Ten pat, p <...> Franciszka Rutycha, aptekarza wileńskiego <...>. LVIA, f. SA, b. 5339, l. 220v; Ruttich Franciszek, aptekarz królewski w Wilnie <...>. Materyały do dziejów farmacji w dawnej Polsce: spis aptekarzy (w. XIV XVIII). Podał Fr. Giedroyć. Warszawa, 1906, s

18 Iš tautos praeities ISSN Torunę atvykusį jaunimą studijuoti lenkų kalbą 119. Pastarajame kvietime M. B. Rutichas pabrėžė lenkų kalbos privalumus ir grožį, jos savarankiškumą ir švarumą 120. Tyrinėtojų manymu, šis lenkų kalbos mylėtojas ir žinovas puikias pastarosios kalbos žinias įgijo jau gimtuosiuose namuose Vilniuje, kadangi vokiečių kilmės Rutichų šeima sulenkėjo vilnietiškoje aplinkoje m. būdamas pastoriumi lenkų kalba pravedė Torunės miestiečio Jurgio Deutschmanno laidotuvių ceremoniją bei išsakė gedulingą pamokslą, už ką užsitraukė daugelio Torunės protestantų dvasininkų nepasitenkinimą 122. Netlaikęs priešininkų puolimo ir patyręs nervinį išsekimą 1729 m. iš vasario 16 į 17 d. jis nusižudė 123. Nepaisant tragiškų mirties aplinkybių M. B. Rutichas paliko svarbų pėdsaką Torunės gimnazijos istorijoje. Karališkosios Prūsijos miestų gimnazijų matrikuliacijos knygose su vilniečiais susijusių įrašų apžvalga rodo, kad Vilniaus miestiečių sūnūs į Gdansko, Torunės ir Elbingo mokymo įstaigas atvykdavo XVII a. pirmojoje pusėje. Panašią tendenciją atspindi ir Jono Maleckio trijų Karališkosios Prūsijos gimnazijų moksleivių skaičiaus palyginamoji analizė 124. Gauti duomenys parodė, kad daugiausia studentų į Elbingo gimnaziją įsimatrikuliavo XVII a. pirmajame ketvirtyje, į Torunės XVII a. antrajame ketvirtyje, o Gdansko gimnazija daugiausia moksleivių sulaukė XVII a. viduryje. Vėliau jaunuolių skaičius šiose protestantiškose gimnazijose nuolat mažėjo, kas yra siejama su nuostoliais, patirtais dėl karinių veiksmų su Švedija, ir išaugusiu miestų gyventojų nepritekliumi. Pastarieji negalėjo tęsti studijų užsienio aukštosiose mokyklose, turėjo pasitenkinti mokslais savo gimtuosiuose miestuose. Karališkosios Prūsijos gimnazijų moksleivių skaičius sumažėjo, tam įtakos turėjo ir išaugusi religinė netolerancija vadinamojo Tvano metais, t. y. arijonų persekiojimai ir išvarymas bei kalvinizmo išpažinėjų sumažėjimas tarp bajorų ir miestiečių, ir išsiplėtęs katalikiškų mokyklų tinklas 125. Zamoscio akademijoje Gdansko, Torunės ir Elbingo gimnazijos organizacine struktūra iš dalies buvo panašios į katalikišką Zamoscio akademiją, kurioje taip pat buvo akcentuojamas humanistinis ir filologinis lavinimas bei plėtojamos teisės ir filosofijos studijos 126. Ši mokymo 119 SALMONOWICZ, Stanisław. Michał Bogusław Ruttich ( ): pastor, lingwista, miłośnik języka polskiego. In: Wybitni ludzie dawnego Torunia. Pod red. M. Biskupa. Warszawa Poznań Toruń, 1982, s ; TYNC, Stanisław. Toruńska szkoła polska dla Niemców ( ). Przegląd Zachodni, r. 8, 1952, nr 9 12, s SALMONOWICZ, Stanisław. Pietyzm w dawnym Toruniu. Rocznik toruński, 1978, t. 13, s. 194; Tas pats. Ruttich Michał Bogusław. PSB. T. 33. Wrocław Warszawa Kraków, , s Tas pats. Tragiczny spór Michała Bogusława Rutticha. Zapiski historyczne, 1970, t. 35, z. 1, s Ten pat, p Ten pat, p MAŁECKI, Jan M. Rec. książki M. Pawlaka: Dzieje Gimnazjum Elbląskiego w latach , Olsztyn, Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 1972, nr 4, s PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach , s Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego , s

19 ISSN From the Past of the Nation įstaiga vienas jauniausių akademinių centrų (po Krokuvos ir Vilniaus), kuris Abiejų Tautų Respublikos aukštųjų mokyklų žemėlapyje išsilaikė net apie 190 metų. Zamoscio akademijoje per šį laikotarpį studijavo daugiau kaip 10 tūkstančių jaunuolių, kurių dauguma buvo nekilmingi, kilę iš miestiečių ir valstiečių šeimų 127. Zamoscio akademijos įrašų knygoje pasitaiko įrašų ir apie Vilniaus miestiečių palikuonis m. čia įsirašė J. Kononovičius 128, prieš tai studijavęs Torunės gimnazijoje m. net du kartus 129 į šią mokymo įstaigą įsimatrukuliavo stačiatikis, būsimasis konvertitas tarėjas Steponas Migura 130. Jis, matyt, buvo priimtas į aukštesnes klases (classes superiores), kadangi prie jo pavardės yra prierašas juratus. O teisės mokslai buvo dėstomi aukštesnio lygio, t. y. akademinėse, klasėse m. į Zamoscio akademiją studijuoti retorikos mokslų atvyko Jonas Melchiorinis 131. Tikriausiai tai tarėjo, Augusto II gydytojo ir auksinio riterio, karaliaus sekretoriaus Jono Melchiorinio 132 sūnus, kadangi prie jo krikšto vardo Joannes nurodomas tėvo vardas Joannis. Užsienio aukščiausios pakopos aukštosiose mokyklose Karaliaučiaus universitete Karaliaučiaus universitetas buvo vienas populiariausių tarp Gdansko, Torunės ir Elbingo gimnazijų absolventų. Ši aukštoji mokykla XVII XVIII a. nors ir nebuvo tokia viliojančia studijų vieta kaip, pavyzdžiui, Vakarų Europos mokymo įstaigos, bet dėl geografinės padėties ir galimybės gauti stipendiją subūrė nemažai ne tik vokiečių, bet ir lenkų bei lietuvių kilmės miestiečių palikuonių 133. Vilniaus miestiečiai studijas už Lietuvos ir Lenkijos ribų rinkdavosi dėl galimybės patobulinti įgytas žinias ir pratęsti savo gimtojoje šalyje ar Karališkosios Prūsijos miestų gimnazijose pradėtus mokslus. Tai buvo ypač aktualu būsimiesiems teisininkams, gydytojams, teologams, gimnazijų ir universitetų profesoriams ir kt. Reikėtų pabrėžti, kad miestiečiams, siekiantiems įgyti gydytojo kvalifikaciją, išvykimas į užsienio aukštąsias mokyklas buvo vienintelė galimybė gauti medicininį išsilavinimą. XVII XVIII a. Vilniaus akademijoje nebuvo medicinos 127 Miejsce Akademii Zamojskiej w systemie szkolnictwa Rzeczypospolitej w XVI XVIII wieku. In: Album studentów Akademii Zamojskiej Opr. H. Gmiterek. Warszawa, 1994, s Album studentów Akademii Zamojskiej , s Ten pat, p <...> Stefana Migury, kupca i mieszczanina wileńskiego <...>. LVIA, f. SA, b. 5122, l Album studentów Akademii Zamojskiej , s <...> Joannes Melchieryni, r[ajca] w[ileński] i d[oktor] JKM. LVIA, f. SA, b. 5343, l. 208; <...> Jana Melchioryniego, doktora medicina <...>. Ten pat, b. 5120, l BOGDAN, Danuta. Studenci z Rzeczypospolitej na Uniwersytecie Krόlewieckim w latach In: Krόlewiec a Polska. Pod red. M. Biskupa i W. Wrzesińskiego. Olsztyn, 1993, s. 86; MAŁŁEK, Janusz. Polscy i litewscy studenci na uniwersytecie królewieckim w XVI i XVII wieku. In: Europa orientalis: Polska i jej wschodni sąsiedzi od średniowiecza po współczesność. Toruń, 1996, s. 181,

20 Iš tautos praeities ISSN fakulteto, o protestantiškos Karališkosios Prūsijos miestų gimnazijos suteikdavo tik medicinos pradmenis. Į Karaliaučiaus universitetą du kartus, t. y m. rugpjūčio 30 d. ir 1625 m. balandžio 7 d. 134, įsimatrikuliavo Vilniaus miestietis liuteronas Paulius Molleris (Melleris) m. vasario 15 d. jo pavardė vėl minima tarp šios mokymo įstaigos studentų, tik šį kartą jis tituluojamas medicinos daktaru 136. XVII a. archyviniuose dokumentuose medicinos mokslų daktaru P. Molleris įvardijamas nuo 1653 m. 137 Apie jo medicininę praktiką trūksta informacijos, nors keliuose šaltiniuose jis tiesiogiai vadinamas gydytoju 138. Randama užuominų ir apie jo laikytą vaistinę. Vilniaus vaistininkas Frydrichas Blechas 1706 m. vasario 5 d. sudarytame testamente užsiminė pirkęs Molleriui priklausiusią vaistinę ir ją išplėtęs 139. Vilniaus pirklio Jono Gelevičiaus našlė Anastasija Vitkovska 1684 m. spalio 19 d. surašytame pomirtiniame turto inventoriuje nurodė mokėjusi už vaistus Mollerio vaistinėje m. P. Molleris buvo vienas dosniausių Vilniaus liuteronų bažnyčios rėmėjų, kas byloja apie gerą jo turtinę padėtį m. vasario 29 d. į Karaliaučiaus universitetą įstojo Vilhelmas Engelbrechtas 142, prieš tai studijavęs protestantiškoje Gdansko gimnazijoje ir 1640 m. jis buvo Vilniaus liuteronų bažnyčios vyresniuoju (Kirchenwirte) 143. Iš 1653 m. gruodžio 15 d. dokumento aiškėja, kad Karaliaučiuje studijavo ir V. Engelbrechto seserėnas bei globotinis Mykolas Klevkenas, Henriko Klevkeno ir Klaros Engelbrechtovnos sūnus 144. Į šią mokymo įstaigą pastarasis studijuoti teisės įsirašė 1646 m. lapkričio 15 d. 145 Tarp Karaliaučiaus universiteto studentų 1656 m. vasario 15 d. minimas kitas Gdansko gimnazijos absolventas M. Vorbekas-Letovas. Jis čia įvardijamas kaip Vilniaus 134 Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. I Band: die Immatrikulationen von Herausgegeben von G. Erler. Leipzig, 1910, S. 274, 288; BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 64, <...> Pawle Melerze, physices et medicina doktorze, mieszczaninie wileńs[kim] <...>. LVIA, f. SA, b. 5116, l <...> Paulus Mollerus, Med. Dr. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. I Band, S <...> Paweł Meller, phil. et med. doctor. LVIA, f. SA, b. 5341, l. 289; <...> Pawła Mellera, phisices et medicina doctora <...>. Ten pat, b. 5335, l. 40v 41; <...> Pauli Meller, medicina doctoris <...>. Ten pat, b. 5111, l. 527, 541; <...> Pawła Mellera, doktora medicina <...>. Ten pat, l. 754; <...> Pauli Meller, physices et medicina doctoris <...>. Ten pat, l. 805; <...> Meller, doctor medicinae <...>. Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s <...> Mellera, doktora <...>. Ten pat, b. 5111, l. 766; <...> Pawle Mellerze, doktorze <...>. Ten pat, l <...> aptekę Jemci pa[na] Mellera kupiwszy, oną rozpostrzeniłem <...>. Ten pat, b. 5343, l Za lekarstwa do apteki <...> pana Mellera <...>. Ten pat, b. 5115, l. 279v. 141 Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. I Band, S Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s <...> który teraz studiorum gratia w Królewieckiej zostawa Akademiej <...>. LVIA, f. SA, b. 5341, l. 282v; <...> Michała Klewkiena, teraz na Akademiej Królewieckiej studującego <...>. Ten pat, l Michael Klefgius, Vilna-Lithvanus <...>. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. I Band, S

21 ISSN From the Past of the Nation tremtinys, karaliaus sekretorius ir Vilniaus liuteronų bažnyčios senjoras 146. Kartu su M. Vorbeku-Letovu tą pačią dieną į Karaliaučiaus universitetą įsimatrikuliavo ir Arnoldas Zaleskis 147. Jis šios mokymo įstaigos įrašų knygoje sutinkamas ir anksčiau, t. y m. liepos 8 d. 148 Matyt, A. Zaleskis čia studijavo trejus metus, kadangi yra išlikusi 1645 m. rugpjūčio 25 d. jo apginta disertacija Disputatio politica de judice in genere. XVII a. 7 deš. archyviniuose šaltiniuose minimas teisininkas liuteronas Arnolfas Zaleskis 149 tikriausiai yra tas pats asmuo m. gruodžio 11 d. į Karaliaučiaus universitetą studijuoti teisės įstojo minėtas J. Štrunkas 150, prieš tai mokęsis protestantiškoje Gdansko gimnazijoje. Vilniečių liuteronų Štrunkų šeima niekada nepriklausė miesto valdančiajam elitui, ją labiau tiktų priskirti prie įtakingų pirklių bei amatininkų aplinkos m. kovo 20 d. medicinos studijas čia tęsė tarėjas Aronas Aleksandras Olizarovijus. Po trejų metų, t. y m., jis išsilaikė egzaminus ir gavo medicinos mokslų daktaro laipsnį 152. Yra išlikusi A. A. Olizarovijaus medicinos daktaro diplomo kopija, kurioje užfiksuotas jo nueitas akademinis kelias nuo mokslų Nesvyžiuje iki daktaro laipsnio įgijimo Karaliaučiuje m. balandžio 22 d. šioje mokymo įstaigoje mokslus pradėjo Martynas Fonderflotas 154 Vilniaus miestiečio Jurgio Dameso svainis. XVIII a. Vilniaus miestiečių palikuonys rečiau atvykdavo į Karaliaučiaus akademiją m. spalio 29 d. įsimatrikuliavo jau minėtas M. B. Rutichas 155, vėliau tapęs Torunės gimnazijos profesoriumi lingvistu. Studijuodamas Karaliaučiuje lėšų, reikalingų pragyventi, jis prisidurdavo kaip namų mokytojas m. rugpjūčio 17 d. čia mokslus pradėjo Mykolas Liudvikas Knoblochas 157, Vilniaus vaistininko Gotfrido Liudviko Knoblocho 158 sūnus. Pastarasis 1744 m. gegužės 10 d. sudarytame testamente pabrėžė, 146 Sequentes Exules Wilna gratis sunt inscripti: dominus D. Matthias Vorbeck, dictus Lettau, Regius Secretarius, Ecclesiae Vilnensis senior. Ten pat, p Arnoldus Zsalesky, iuris Practicus et Ecclesiae Provisor. Ten pat, p Arnoldus Zaleski, Vilnensis Lithvanus <...>. Ten pat, p <...> Arnolpha Zaleskiego, juristę spraw zadwornych JeKrMsci <...>. LVIA, f. SA, b. 5335, l Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. I Band, S Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s SKROBACKI, Andrzej. Nowe przyczynki do biografii Arona Aleksandra Olizarowskiego (1618? 1659), profesora prawa na Akademii Wileńskiej i doktora medycyny Uniwersytetu Królewieckiego. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 1969, nr 2, s Ten pat, p Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. II Band: die Immatrikulationen von Herausgegeben von G. Erler. Leipzig, , S Ten pat, p SALMONOWICZ, Stanisław. Ruttich Michał Bogusław. PSB, s. 261; Tas pats. Michał Bogusław Ruttich ( ): pastor, lingwista, miłośnik języka polskiego. In: Wybitni ludzie dawnego Torunia, s Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. II Band, S. 334; BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 80, <...> Ludovici Knobloch, apothecary et negotiatoris Vilnensis <...>. LVIA, f. SA, b. 5344, l. 349; Gottfryed Ludwik Knobloch, aptekarz wileń[ski] <...>. Ten pat, b. 5348, l. 1324v; <...> Gotfryda Ludwika Knoblocha, aptekarza miasta JKM stołecznego Wilna i mieszczanina przysięgłego <...>. Ten pat. 21

22 Iš tautos praeities ISSN kad daug lėšų išleido Mykolo Liudviko mokslams svetimose šalyse, kuris vėliau tapęs filosofijos ir medicinos daktaru liko gyventi Livonijoje, Revelyje, ir ten vedė 159. Kitas jo sūnus Samuelis Jokūbas irgi turėjo studijuoti kažkurioje iš protestantiškų gimnazijų ar akademijų, kadangi jis sekdamas tėvo pavyzdžiu įgijo vaistininko profesiją 160. Todėl tėvas testamentu užrašė Samueliui Jokūbui savo turėtą vaistinę ir kamarą, kurioje saugojo vaistinei priklausančius instrumentus 161. Krokuvos universitete Krokuvos universitetas XV XVI a. buvo gausiai lankomas lietuvių studentų 162, tačiau XVII a. tokiu populiarumu tarp jų jau negalėjo pasigirti. Šios aukštosios mokyklos įtakos sumažėjimą pirmiausia lėmė Vilniaus akademijos įsteigimas 1579 m. Krokuvos universitetas, iki tol buvęs svarbiu lietuvių kultūros centru, XVI a. pab. įgijo rimtą varžovą ir neteko savo turėtos reikšmės bei žavesio 163. Naujai įkurta Vilniaus jėzuitų institucija nesugebėjo visiškai nustelbti Krokuvos universiteto vaidmens ir nustumti jo į šešėlį. Šios mokymo įstaigos įrašų knygose randama imatrikuliuotą vieną kitą Vilniaus miestietį. Pačių žymiausių Vilniaus miestiečių šeimų palikuonių Krokuvos universitete pasitaiko retai. Jie buvo labiau linkę rinktis tolimesnius kraštus ir garsesnius universitetus m. į Krokuvos universitetą įsirašė Izaokas Šycikas Zaleskis 164, burmistro stačiatikio Ivano Gavrilovičiaus Šyciko Zaleskio sūnus. Pastarasis 1644 m. balandžio 22 d. surašytame testamente pabrėžė, kad jauniausias jo sūnus Izaokas prieš jo valią tapo vienuoliu bernardinu m. čia studijas pradėjo vilnietis Mikalojus Bildziukevičius 166, tikriausiai minėto vaito T. Bildziukevičiaus sūnus. Tais pačiais metais įstojo ir Jonas Kononovičius 167, prieš tai mokslo žinių sėmęsis Torunės gimnazijoje ir Zamoscio akademijoje. Panašiu laikotarpiu Krokuvos universitete turėjo studijuoti ir būsimasis Vilniaus vaitas Paulius Boimas 168, tačiau jo pavardės tarp šios mokymo įstaigos studentų aptikti 159 <...> Michała Ludwika dla lepszej nauki i edukacji do cudzych krajów odesłałem i wielkie <...> koszta na niego spendowałem, <...> a gdy onego do takowej perfekcji przyprowadziłem, iż doktorem philosophia et medycyna zostawszy, teraz w Inflanciech, w Rewle, żonatym zostaje <...>. Ten pat, l. 1322v <...> syn Samuel Jakub tej samej aptekarskiej profesji będący <...>. Ten pat, l <...> zapisuję <...> całą aptekę moją i materyalną komorę ze wszystkiemi instrumentami, co do apteki należące <...>. Ten pat. 162 ГОЛЕЧЕНКО, Г. Я. Студенты Великого княжества Литовского в Краковском университете. Из: Культурные связи народов Восточной Европы в XVI в.: проблемы взаимоотношений Польши, России, Украины, Белоруссии и Литвы в эпоху возрождения. Под ред. Б. Я. Рыбакова. Москва, 1976, с BARYCZ, Henryk. Historja Uniwersytetu Jagiellońskiego w epoce humanizmu. Krakόw, 1935, s Isaacus Joannis Szyerk Zaleskj d. Viln. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. Cracoviae, 1950, t. 4: ab anno 1607 ad annum 1642, p Pan Izacy, syn mój młodszy, chociaż bez błogosławieństwa mnie, rodzica swego, odmienił się z stanu świeckiego w habit zakonny ojców bernardynów <...>. Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s Nicolaus Thomae Bildzikowic d. Viln. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. T. 4, p Joannes Isaacus Kononowicz d. Viln. Ten pat, p <...> Pawłowi Boimowi, sekretarzowi JKM, wόjtowi wileńskiemu <...>. LVIA, f. SA, b. 5335, l

23 ISSN From the Past of the Nation nepavyko. Čia randame tik 1612 m. lapkričio 28 d. įsimatrikuliavusį jo tėvą Povilą Boimą, kuris įvardijamas kaip filosofijos ir medicinos daktaras 169. Spėjama, kad Paulius Boimas 1632 m. Krokuvos universitete įgijo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro laipsnį, o 1634 m. filosofijos daktaro laipsnį m. į Krokuvą atvyko jau minėtas Konstantinas Vorbekas-Letovas 171, prieš tai studijavęs protestantiškose Karališkosios Prūsijos gimnazijose (1637 m. Elbinge ir Torunėje, 1640 m. Gdanske). Kiek vėliau čia galėjo studijuoti ir burmistro Stepono Krasovskio sūnūs 172 bei tarėjo Juozapo Juškevičiaus vaikai. Pastarasis 1668 m. surašytame testamente užsiminė nemažai lėšų išleidęs dviejų sūnų studijoms Krokuvoje 173. Tačiau XVII a. antrojoje pusėje Krokuvos universiteto matrikulų neišliko, todėl nėra galimybės patikrinti šios informacijos. Tarp XVIII a. Krokuvos universiteto studentų randame Vilniaus knygrišio Tomo Stažinskio pavardę 174. Į šią mokymo įstaigą pastarasis įmatrikuliuotas 1737 m. 175 T. Stažinskis Vilniuje turėjo savo knygyną 176, kuris, kaip spėjama, sudegė 1748 m., didžiojo Vilniaus gaisro metu 177. Tai, kad jis užsiimdavo knygų prekyba ir palaikydavo ryšius su Varšuvos bei Krokuvos knygrišiais, patvirtina 1745 m. jo skundas dėl Vilniaus knygų pirklio ir knygrišio Mykolo Vinčos nedoro elgesio. T. Stažinskis tvirtino, kad pastarasis viešėdamas Krokuvoje ir Varšuvoje įžeidinėjo ir šmeižė garbingus žmones bei pagarsėjo vagystėmis. Nenuginčijamų įrodymų apie šio asmens nepadorų elgesį teigė pateiksiantis atvykęs į Vilnių 178. T. Stažinskis aprašė atvejį, kai M. Vinča neteisingai apšmeižė vieną 1745 m. vasario mėn. į Varšuvą nusipirkti knygų atvykusį pirklį, kuris dėl pastarojo 169 Paulus Georgius Boym philosophiae (et) medicinae d(octor) Leopoliensis. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. T. 4, p Słownik lekarzόw polskich: obejmujący oprócz krótkich życiorysów lekarzów polaków oraz cudzoziemców w Polsce osiadłych, dokładną bibliografią lekarską polską od czasów najdawnieszych aż do chwili obecnej. Ułożył S. Kośmiński. Warszawa, 1884, s. 44; GĘBAROWICZ, Mieczysław. Portret XVI XVIII wieku we Lwowie. Wrocław, 1969, s Constantinus Matthiae Letovir d. Viln. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis, t. 4, p RAGAUSKAS, Aivas. Vilniečių studijos Europoje [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/vilnieciu-studijos-europoje/1280>. 173 <...> synόw starszych do nauk dając okien, w Krakowie wyprawując <...>. LVIA, f. SA, b. 5340, l. 31v. 174 <...> Tomaszowi Starzyńskiemu, bibliopoli wileńskiemu <...>. Ten pat, b. 5128, l. 1018; <...> Tomasza Starzyńskiego, kupca i bibliopolę miasta JKM Wilna <...>. Ten pat, b. 5351, l Thomas Starzynski bibliopola Vilnensis. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. T. 5. Cracoviae Wratislaviae, 1956, p PETRAUSKIENĖ, Irena. Knygų plitimo keliai Lietuvoje XVI XVIII a. Iš: Kultūrų sankirtos: skiriama doc. dr. Ingos Lukšaitės 60-mečiui. Vilnius, 2000, p Kram dostatni z xięgami jm. p. Starzyńskiego Bibliopoli. BALIŃSKI, Michał. Dawna Akademia Wileńska. Petersburg, 1862, s. 480; LAUCEVIČIUS, Edmundas. XV XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius, 1976, p LVIA, f. SA, b. 5351, l. 757v. 23

24 Iš tautos praeities ISSN kaltės turėjo išvykti iš miesto neįsigijęs prekių ir patyręs nemažai nuostolių m. į Krokuvos universitetą įsirašė Ignotas Stažinskis, tikriausiai T. Stažinskio sūnus 180. Vokietijos universitetuose Tyrinėtojai pabrėžia didelį mokyklų skaičių Vokietijoje, todėl miestiečiai vykdami ten studijuoti turėjo gana didelį pasirinkimą. Tarp jų egzistavo taip vadinamieji pilni universitetai su keturiais fakultetais (filosofijos, teologijos, teisės ir medicinos), pvz., Dilingenas, Freiburgas, Ingolštatas, Jena, Leipcigas, Marburgas, Tiubingenas ir Vitenbergas. Taip pat egzistavo akademinės gimnazijos (Gymnasia illustria) ir aukštosios mokyklos, pvz., Altdorfas ir Herbornas, lokalizuojamos tarp humanistinių mokyklų ir universitetų. Konfesiniu požiūriu Vokietijos mokymo įstaigas galima skirstyti į liuteronų (Vitenbergas, Jena, Tiubingenas, Marburgas iki 1605 m., Altdorfas), kalvinistų (Heidelbergas, Herbornas, Marburgas nuo 1605 m.) ir katalikų (Ingolštatas, Dilingenas, Freiburgas, Viena ir Gracas). XVII a. katalikiškų mokymo įstaigų gerokai padaugėjo, apie 1648 m. Vokietijoje egzistavo jau 18 katalikiškų universitetų. Esant tokiam dideliam mokyklų skaičiui studijų vietos Vokietijoje pasirinkimą lemdavo mokyklos lygis ir garsumas, šeimos tradicijos, vyraujančios mados, pagaliau artimųjų ir pažįstamų patarimai 181. Tarp vilniečių katalikų didžiausiu populiarumu pasižymėjo Ingolštato universitetas m. rugsėjo 20 d. 182 teologijos studijas čia pradėjo būsimasis suolininkas Steponas Šycikas Zaleskis 183. Tą pačią dieną į Ingolštato aukštąją mokyklą studijuoti teisės įsirašė kartu atvykęs būsimasis tarėjas Zacharijus Šycikas Zaleskis 184. Jie abudu priklausė garsiai vilniečių Šycikų Zaleskių šeimai. Z. Šyciko Zaleskis vyriausiasis minėto burmistro I. Gavrilovičiaus Šyciko Zaleskio sūnus, o S. Šycikas Zaleskis anūkas m. spalio 22 d. Ingolštato universitete randama imatrikuliuotą ir tarėją A. A. Olizarovijų 185. Čia jis ketverius metus studijavo teisę ir trejus mediciną (iur. et medic. stud.). Lėšų studijoms ir pragyvenimui Olizarovijui, matyt, teikė preceptoriaus pareigos. Yra žinoma, kad Ingolštate jis buvo Brastos vaivados Jono Ščiavinsko sūnų auklėtojas m. Ingolštate Olizarovijus išleido dvi disertacijas: Institutiones rethoricae, dedikuotą 179 LVIA, f. SA, b. 5351, l. 758v Ignatius Thomae Starzynski M[inorum] O[rdinum] cler[icus] d[ioecesis] Viln[ensis]. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. T. 5, p ŻOŁĄDŹ, Dorota. Wyjazdy edukacyjne młodzieży szlacheckiej na tereny niemieckojęzyczne w XVII w. w świetle instrukcji rodzicielskich. Przegląd zachodni, 1989, nr 2, s Polacy na studyach w Ingolsztacie. Wyd. P. Czaplewski. Poznań, 1914, s. 45, 102; BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 61, <...> Stephanie Szyciku Zaleskim, sekretarzu JKM, ławniku wileńskim <...>. LVIA, f. SA, b. 5109, l. 433; <...> Stefana Szycika Zaleskiego, ławnika wileńskiego <...>. Ten pat, l <...> Zacharyasza Szycika Zaleskiego, rajcę wileńskiego <...>. Ten pat, l Polacy na studyach w Ingolsztacie, p. 54, SARCEVIČIENĖ, Jolita. Aronas Aleksandras Olizarovijus ir jo trys knygos apie politinę žmonių sąjungą. Iš: De politica hominus societate. Apie politinę žmonių sąjungą. Vilnius, 2003, p. 8; PIECHNIK, Ludwik. Olizarowski Aron Aleksander. PSB. Wrocław, 1978, t. 23, z. 4, s

25 ISSN From the Past of the Nation Bavarijos elektoriaus pakamariui ir dvaro tarėjui Jonui Kristupui Taneriui, bei Questiones politicae, dedikuotą pačiam elektoriui kunigaikščiui Maksimilijonui m. jam buvo suteiktas abiejų teisių daktaro vardas 188 ir netrukus jis buvo pakviestas į Vilniaus akademiją dėstyti civilinės ir kanonų teisės. Spėjama, kad tai galėjo įvykti kitų dviejų į Vilnių tuo pat metu iš Ingolštato pakviestų teisės profesorių J. J. Šauerio ir J. Dilgerio iniciatyva 189. Katalikiškame Graco universitete galėjo studijuoti minėto burmistro S. Šperkovičiaus sūnus Aleksandras, tačiau jo pavardės šios mokymo įstaigos matrikulose aptikti nepavyko. Archyviniuose dokumentuose randama informacijos, kad mokslo žinių jis sėmėsi ne tik Branevo seminarijoje, bet ir Graco aukštojoje mokykloje. Jo globėjas M. Kličevskis teigė jam į Gracą siuntęs 600 auks. 190 Kitas globėjas S. Dubovičius taip pat rašė apie daug lėšų kainavusias Aleksandro studijas Graco mokymo įstaigoje 191. Tarp liuteronų populiarios buvo Altdorfo, Vitenbergo, Leipcigo ir Erfurto mokymo įstaigos. Į Altdorfo aukštąją mokyklą 1619 m. įsimatrikuliavo Jokūbas I Gibelis 192, prieš tai studijavęs Elbingo gimnazijoje m. spalio 6 d. į Vitenbergo mokymo įstaigą įsirašė P. Molleris m. trumpai Leipcige buvo apsistojęs M. B. Rutichas. XVIII a. 4 deš. Erfurte turėjo studijuoti M. L. Knoblochas, kadangi yra išlikusi 1740 m. čia apginta jo daktaro disertacija De cancro mammae sinistrae observato et curato 194. XVII a. pabaigos dokumentuose minimas abiejų teisių daktaras, civilinės teisės profesorius, burmistras ir karaliaus sekretorius Pranciškus Udalrikas Pejeris 195, disertacijos tezes apgynęs dar prieš 1680 m. tikriausiai viename iš Vokietijos universitetų m. V. Studnickio sudarytame XVII a. medicinos daktarų magistrato narių sąraše nurodoma, kad P. U. Pejeris buvo dar ir medicinos daktaras 197. Jį, kaip spėjama, suklaidino vieno iš sąrašų autoriaus klaida, kur 1644 m. medicinos daktaru tapęs Kristijonas Albertas Perezas pavadintas P. U. Pejerio vardu Pranciškumi, todėl V. Studnickis ir supainiojo du 187 KOT, Stanisław. Aron Aleksander Olizarowski. Profesor prawa Akademii wileńskiej. In: Księga pamiątkowa ku uczczeniu CCCL rocznicy założenia i X wskrzeszenia Uniwersytetu wileńskiego. Wilno, 1929, s Das Matrikelbuch der Universitat Ingolstadt Landshut München. Herausgegeben von F. X. Freninger. München, 1872, S. 45; Polnische Studenten in Leipzig < >. LMAVB RS, f. 233, b. 143, l. 70, SARCEVIČIENĖ, Jolita. Aronas Aleksandras Olizarovijus ir jo trys knygos apie politinę žmonių sąjungą, p LVIA, f. SA, b. 5333, l Ten pat, b. 5334, l Jacobus Gibelus, Vilnensis. Die Matrikel der Universität Altdorf. I Teil. Herausgegeben von Elias von Steinmeyer. Würzburg, 1912, S PAWLAK, Marian. Studia młodzieży wileńskiej w protestanckich uczelniach środkowej i zachodniej Europy, s SKROBACKI, Andrzej. Polacy na wydziale lekarskim uniwersytetu w Królewcu. Olsztyn, 1969, s. 81; Słownik lekarzόw polskich, s <...> Francisko Udalrico Peyer iuris utriusq[ue] doctore, consulari Vilnen[sis]. LVIA, f. SA, b. 5115, l. 739; <...> Francisci Udalrici Peier juris utriusq[ue] doctoris <...>. Ten pat, b. 5120, l RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p Franciszek Udelryk Peyer burmistrz doktor obojga praw i pozatem < > może doct. med. STUDNICKI, Wacław. Spis lekarzy wileńskich XVII w. rajców i burmistrzów. Lekarz wileński, 1913, nr 4, s

26 Iš tautos praeities ISSN skirtingus asmenis 198. Vilniaus akademijoje P. U. Pejeris civilinę teisę dėstė apie 20 metų. Neaišku, kada jis pasitraukė iš šių pareigų, bet žinoma, kad XVII a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje jis dar profesoriavo m. liepos 19 d. apklausoje dėl P. U. Pejerio palikimo kunigas Brikcijus teigė, kad velionis dažnai neskaitė civilinės teisės paskaitų, nes vaikščiojo sode ir rengė referatą. Iš jo parodymų taip pat aiškėja, kad P. U. Pejeris ruošėsi išleisti savo paskaitas už jas jau buvo gavęs keliasdešimt talerių. Tačiau dėl paskaitų neskaitymo rektorius norėjo jį nušalinti ir neleido spausdinti parengto darbo 199. Tuomet P. U. Pejeris laiške rektoriui prašė būti maloningą ir neatleisti iš profesoriaus pareigų, žadėjo ir toliau skaityti paskaitas studentams 200. Beje, P. U. Pejerio parengtos paskaitos minimos išlikusiame jo turto inventoriuje Manualia <...> pana Pejera w seksternach in jurisprudentia 201. Kitas jo kūrinys Hymnus de vita, passione et morte Dominica compositus ad debitum honorem passionis et mortis Dominici nostri Jesu 202 išleistas 1689 m. akademijos spaustuvėje. Teisindamasis rektoriui dėl paskaitų neskaitymo P. U. Pejeris rašė, kad jo laukiančios vestuvės 203. Palaidojęs pirmąją žmoną, vyno pirklio dukrą Esterą Farnovną, po 1697 m. lapkričio 13 d. jis vedė Kotryną Gramelovną, pirklio Stepono Faverio našlę 204. Italijos universitetuose Vilniaus miestiečių palikuonys vykdavo studijuoti ir į Italijos mokymo įstaigas. Daugiausia jų minima Paduvos universiteto absolventų sąrašuose m. Bolonijoje atsidūrė minėtas M. Vorbekas-Letovas, jis įsiprašė į didikų Fridricho ir Aleksandro Sapiegos tarnus. Čia išbuvo iki pat 1612 m. gruodžio mėn.: nešiodavo Sapiegų knygas, konspektuodavo paskaitas ir t. t. Gavęs pinigų iš tėvo ir sumokėjęs Sapiegoms paliko pastaruosius Bolonijoje ir pradėjo savarankiškus mokslus Paduvos universitete 205. Į šią mokymo įstaigą jis įsirašė 1613 m. rugpjūčio 10 d., o filosofijos ir medicinos daktaro laipsnį įgijo po metų, t. y m RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p A potym, gdy często nie pilnował lekcyi jurysprudencyey i oney nie dyktował, często w ogrodzie hulał, o referecie sprawował, tędy <...> rektor amorere od dyktowania lekcyey chciał i nie kazał onego lekcyi drukować. LVIA, f. SA, b. 5120, l. 1454v. 200 Ten pat, l. 1454v. 201 LVIA, f. SA, b. 5120, l. 755v. 202 XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas, p <...> mię fortuna ożenienia spotyka. LVIA, f. SA, b. 5120, l. 1454v. 204 <...> paniej Fawerowej świętej pamięci nieboszczyka pana Stefana Fawera pozostałej <...> wdowy. Ten pat, l RAGAUSKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Lettowas ( ) ir jo Atminties lobynas, p Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim ( ). T. 1. Do druku przygotował H. Barycz. Wrocław, 1971, s

27 ISSN From the Past of the Nation Apie 1638 m. Paduvos universitete medicinos studijas tęsė P. Molleris 207, prieš tai studijavęs Karaliaučiuje ir Vitenberge. Šios mokymo įstaigos įrašų knygoje jis įvardijamas kaip filosofijos ir medicinos mokslų daktaras 208. Iš Ingolštato į Paduvą 1643 m. persikėlė A. A. Olizarovijus, kur atsidėjo medicinos mokslams. Tai, kad tiek metų studijavęs pas jėzuitus jis vis dėlto liko pasaulietis ir gavęs teisės daktaro laipsnį pasirinko dar ir medicinos studijas tuo metu klestinčiame Paduvos universitete, daug sako apie šio asmens charakterį tai nulėmė ir tolesnius jo mokslinius interesus 209. Tačiau čia jis ilgai neužsibuvo, dar tais pačiais metais A. A. Olizarovijus buvo pakviestas dirbti į naujai įsikūrusį Vilniaus akademijos Teisės fakultetą. Tarp Paduvos universiteto studentų buvo ir vilniečių Gavlovickių šeimos atstovas Simonas Gavlovickis, minėto burmistro S. Gavlovickio brolis. Spėjama, kad jis pasiruošimą kelionei į Italijos mokymo įstagas pradėjo, ko gero, Vilniaus akademijoje 210, tačiau jo pavardės tarp šioje akademijoje mokslo laipsnį įgijusių asmenų aptikti nepavyko m. balandžio 28 d. S. Gavlovickis įsirašė į Paduvos universiteto Lenkų nacijos knygą. Matyt, jis priklausė įtakingų studentų grupei, nes jau tų pačių metų spalio 31 d. buvo išrinktas Lenkų nacijos patarėju, o kitų metų birželio 1 d. pirmuoju asesoriumi m. rugpjūčio 4 d. Paduvos universitete S. Gavlovickis įgijo filosofijos ir medicinos mokslų daktaro laipsnį 212. Vėliau jis pabuvojo ir kitose Italijos aukštosiose mokyklose, pvz., 1635 m. vasario mėn. įsimatrikuliavo į Sienos universitetą m. šaltiniuose S. Gavlovickis įvardijamas kaip Plocko vyskupo, karalaičio Karolio gydytojas ir medicinos daktaras m. gruodžio 16 d. Paduvos universitete medicinos daktaro laipsnį įgijo P. Boimas 215. Siekti medicinos mokslų laipsnio Italijoje buvo įprasta Boimų šeimoje. Paduvoje diplomą buvo gavęs jo tėvas Lvovo vaitas ir medicinos daktaras Povilas Jurgis 216. P. Boimas dokumentuose medicinos mokslų daktaru tituluojamas nuo m. Juose randama informacijos ir apie jo medicininę praktiką. Pvz., 1659 m. kovo 22 d. ir 207 SKROBACKI, Andrzej. Polacy na wydziale lekarskim uniwersytetu w Królewcu, s. 92; Słownik lekarzόw polskich, s PRZEŹDZIECKI, Alexander. O Polakach w Bononii i Padwie. Warszawa 1853, s SARCEVIČIENĖ, Jolita. Aronas Aleksandras Olizarovijus ir jo trys knygos apie politinę žmonių sąjungą, p CHACHAJ, Marian. Związki kulturalne Sieny i Polski do końca XVIII wieku. Staropolscy studenci i podróżnicy w Sienie. Sieneńczycy i ich dzieła w Polsce. Lublin, 1998, s Ten pat, p. 101; Słownik lekarzόw polskich, s Szymon Gawłowicki, dr. fil. i med. Księgi nacyi polskiej w Padwie. Wydał St. Windakiewicz. Krakόw, 1888, s PAWLAK, Marian. Studia młodzieży wileńskiej w protestanckich uczelniach środkowej i zachodniej Europy, p. 242, <...> Symon Gawłowicki, najaśniejszego krόlewica Karola medycyny doktor <...>. LVIA, f. SA, b. 5096, l. 221; <...> Symona Gawłowickiego, najaśniejszego krόlewica Karola, biskupa płockiego, medyka. Ten pat, l. 233v. 215 Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim ( ). T. 1, s RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p. 236; PRZEŹ- DZIECKI, Alexander. O Polakach w Bononii i Padwie, s

28 Iš tautos praeities ISSN gegužės 11 d. privilegijose paminėti jo kaip gydytojo nuopelnai karaliaus dvare, taip pat įvairiose karinėse ekspedicijose, būnant prie LDK didžiojo paiždininko ir lauko etmono V. Gosevskio 217. A. Šapokos užrašuose ir Paduvos universiteto matrikulose P. Boimas filosofijos mokslų daktaru įvardijamas nuo 1635 m. 218 Apie 1673 m. Paduvoje medicinos daktaro diplomą 219, panašiai kaip ir P. Boimas, gavo būsimasis burmistras Stanislovas Leopoldas Romanovičius 220, turtingo burmistro Aleksandro Romanovičiaus sūnus 221. Į šią aukštąją mokyklą jis įsirašė 1669 m. spalio 13 d. Jau pačių studijų pradžioje, t. y. spalio 28 d., S. L. Romanovičius pradėjo eiti Lenkų nacijos bibliotekininko, o 1670 m. balandžio 21 d. antrojo asesoriaus pareigas 222. Įdomus faktas, kad tais pačiais metais jį sutinkame ir tarp Bazelio universiteto studentų 223. Medicinos mokslų daktaru S. L. Romanovičius įvardijamas m. dokumentuose 224. Nepavyko aptikti informacijos apie jo medicininę praktiką. A. Ragauskas aprašo atvejį, kai 1685 m. lapkričio 2 d. S. L. Romanovičius apžiūrėjo dviejų vaikų palaikus ir nustatė, kad jie nusinuodijo 225. Išvados Vilniaus miesto archyve išlikusių testamentų ir turto inventorių bei aukštųjų mokyklų matrikulų, laipsnio teikimo knygose pasitaikančių įrašų analizė rodo, kad miestiečių palikuonims, norintiems pakilti aukščiau socialinės piramidės laiptais ir užimti tam tikras pareigybes miesto savivaldos institucijose arba įgyti gydytojo, teisininko ir kitas profesijas, reikėjo turėti gerokai didesnį nei pradinėje mokymo pakopoje įgyjamą žinių 217 RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p Paweł Konstanty Boym, dr. fil. Polnische Studenten in Leipzig < >. LMAVB RS, f. 233, b. 143, l. 129; Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim ( ). T. 1, s. 88; Księgi nacyi polskiej w Padwie, s Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim. T. 2. Do druku przygotował H. Barycz. Wrocław, 1972, s <...> Stanisław Leopold Romanowicz, physice et medicina doctor, burmistrz wileński <...>. LVIA, f. SA, b. 5344, l <...> Aleksander Romanowicz, burmistrz wileński. Ten pat, b. 5334, l. 122; <...> Aleksander Romanowicz, burmistrz wileń[ski] <...>. Ten pat, b. 5338, l Archiwum nacji polskiej w uniwersytecie Padewkim. T. 1, s BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais, p. 73, 144; ŠTIKONAITĖ, Irena. Lietuvos kultūriniai ir akademiniai ryšiai su Šveicarija XVI XX amžiuje. Archivum Lithuanicum, 2004, Nr. 6, p <...> Stanislaum Romanowicz, medicina doctorem <...>. LVIA, f. SA, b. 5111, l. 645; <...> Stanisław Leopold Romanowicz, m[edicina] d[octore] <...>. Ten pat, b. 5339, l. 275v; <...> Stanislao Romanowicz, medicina doctore <...>. Ten pat, l. 207; <...> Stanislaum Romanowicz, medicina doctorem <...>. Ten pat, b. 5340, l. 399; <...> Stanisław Leopold Romanowicz, m[edicina] d[octore] <...>. Ten pat, l. 402v; <...> Stanisława Romanowicza, medycyny doktora <...>. Ten pat, l. 377; Stanisław Leopold Romanowicz, m[edicina] d[octore] <...>. Ten pat, b. 5344, l. 108 v. 225 RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.), p

29 ISSN From the Past of the Nation bagažą. Todėl daugelis Vilniaus miestiečių mokslo žinių sėmėsi gimtojoje Vilniaus akademijoje, Branevo seminarijoje, protestantiškose Gdansko, Elbingo ir Torunės gimnazijose, esančiose Karališkojoje Prūsijoje, Zamoscio akademijoje, Krokuvos, Karaliaučiaus, Ingolštato ir Paduvos aukštosiose mokyklose. Vilniaus miestiečiai noriai studijuodavo vietinėje, jėzuitų įsteigtoje, Vilniaus akademijoje. Šios studijos atimdavo nemažai laiko ir pinigų, tad buvo prieinamos tik nedideliam skaičiui pradinę pakopą įveikusių mokinių. Dalis Vilniaus akademijoje studijavusių miestiečių čia įgijo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro bei magistro laipsnius, vienas iš jų tapo abiejų teisių daktaru. Randama informacijos ir apie šioje aukštojoje mokykloje studijavusius, bet mokslinio laipsnio taip ir neįgijusius miestiečius. Po ilgesnių ar trumpesnių studijų Karališkosios Prūsijos miestų ir Zamoscio gimnazijose dalis Vilniaus miestiečių patraukdavo į Krokuvos bei Karaliaučiaus universitetus. Vėliau tik nedidelė dalis šių aukštųjų mokyklų absolventų tęsdavo mokslus kituose Vakarų Europos universitetuose. Likusi dalis, patobulinusi savo žinias, grįždavo į gimtuosius miestus ir imdavosi pirklio profesijos arba užimdavo tam tikras pareigybes miesto savivaldos institucijose. Nepasiturinčių tėvų vaikai, įgiję elementarių žinių, t. y. skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžių, bei susipažinę su katekizmu, atsisakydavo tęsti mokslus. Šaltiniai ir literatūra , Wilno. Katalog imion starszyk congregacy wniebowzięcia przy kosciele Swiętego Kazimierza. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau LMAVB RS), f. 138, b. 1712, l. 60v , Vilnius. Pono Gavlovickio kvitas savo globėjams ir svainiams. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA), f. SA, b. 5096, l , Vilnius. Juzefo Piotrovičiaus ir jo žmonos [Klaros Gavlovickos] parodymai. LVIA, f. SA, b. 5096, l. 233v , Wilno. Rachunek z JM X[ię]dzem Janem Szperkowiczem Societatis JESU magistrem w roku 1663 podany. LVIA, f. SA, b. 5096, l , Vilnius. Įrašas apie Andriaus Vakanio dukters Onos globėjus. LVIA, f. SA, b. 5096, l , Vilnius. Stanislovo Čubakovskio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5333, l , Vilnius. Petro Trosnicos testamento aktikacija. LVIA, f. SA, b. 5334, l , Vilnius. Stepono Dubovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5334, l , Vilnius. Marinos Bylinskos-Antonevičienės testamento aktikacija. LVIA, f. SA, b. 5335, l. 79v , Vilnius. Samuelio Filipovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5334, l , Vilnius. Morozo globėjų ir Sokolovskio protestas. LVIA, f. SA, b. 5104, l. 81v , Vilnius. Afanasijaus Ivanovičiaus apeliacija. LVIA, f. SA, b. 5104, l. 296v. 29

30 Iš tautos praeities ISSN , Vilnius. Henriko Moneso testamentas. LVIA, f. SA, b. 5335, l , Vilnius. Mikalojaus Kličevskio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5333, l , Vilnius. Liber Rationum Congregationis B. V. Visitantis In Alma Academia Vilnensis Societatis Jesu. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau VUB RS), f. 2, b. DC , Vilnius. Juozapo Juškevičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5340, l. 31v , Vilnius. Marinos Ivanovičovnos-Kostrovickienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5335, l v , Vilnius. Regestra perceptorum et expensorum <...>. LMAVB RS, f. 43, b , Vilnius. Ordo officialum congregationis B. V. Visitantis In Alma Academia Vilnensis Societatis Jesu Anno Dni MDCLXIIX. VUB RS, f. 2, b. DC , Vilnius. Stepono Šyciko Zaleskio turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5109, l , Vilnius. Aleksandro Romanovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5338, l v , Vilnius. Šycikienės-Zaleskienės turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5097, l , Wilno. Wiekopomność szlachetnych osόb w przezacnym Magistracie Wileń[skim] byłych, imionami i przezwiskami wyrażonych <...> przez mię Grzegorza Kostrowickiego, burmistrza wileńskiego w r do wiadomości obywatelom miasta wileńskiego z regestrowaniem lat po sobie idących podana. LVIA, f. SA, b , Vilnius. Anastasijos Vitkovskos-Gelevičienės turto inventorius, LVIA, f. SA, b. 5115, l v , Vilnius. Įrašas apie miesto teisės suteikimą Pauliui Melleriui. LVIA, f. SA, b. 5111, l , Vilnius. Įrašas apie miesto teisės suteikimą Pauliui Melleriui. LVIA, f. SA, b. 5111, l , Vilnius. Reginos Štegerovnos-Buchnerienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5339, l v , Vilnius. Jono Baranovskio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5339, l v , Vilnius. Jono Berkinovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5339, l , Vilnius. Eustachijaus Šperkovičiaus turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5111, l , Vilnius. Velionio Pauliaus Mellerio daiktų sąrašas. LVIA, f. SA, b. 5111, l , Vilnius. [Mellerio] daiktų, sudėtų Vilniaus miestiečio Jono Šlamkos namuose, sąrašas. LVIA, f. SA, b. 5111, l , Vilnius. Magistrato protesto kopija dėl Vilniaus burmistro Mykolo Stefanovičiaus sužeidimo. LVIA, f. SA, b. 5115, l , Vilnius. Įrašas apie miesto teisės suteikimą mūrininkui Kristupui Vojtkovskiui. LVIA, f. SA, b. 5115, l , Vilnius. Velionio Pauliaus Mellerio daiktų sąrašas. LVIA, f. SA, b. 5116, l , Vilnius. Pauliaus Kosobuckio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5340, l v. 30

31 ISSN From the Past of the Nation , Vilnius. Mikalojaus Ščasnelio-Sinkevičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5340, l , Vilnius. Jono ir Elžbietos Ejsinkų reformacinis laiškas. LVIA, f. SA, b. 5340, l , Vilnius. Motiejaus Klarovskio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5341, l , Vilnius. Arento Engelbrechto testamento aktikacija. LVIA, f. SA, b. 5341, l v , Vilnius. Stanislovo Leopoldo Romanovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5344, l v , Вильнюс. Выкупная запись, данная Волковыйскимъ подчашимъ Колендою Виленскому св.-троцкому монастырю на домъ съ пляцомъ. Акты издаваемые Виленскою археографическою коммиссiею, 1879, т. 10 (Акты Виленского магистрата и магдебургии), c , Vilnius. Jono Pranciškaus Klarovskio turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5120, l. 165v , Vilnius. Stepono Faverio turto inventoriaus aktikacija. LVIA, f. SA, b. 5120, l , Vilnius. Laiškas kilmingiems Vilniaus burmistrams ir tarėjams. LVIA, f. SA, b. 5120, l , Vilnius. Pranciškaus Udalriko Pejerio turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5120, l v , Vilnius. Sofijos Žyčevskos-Ignatovičienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5341, l , Vilnius. Pejerienės daiktų perdavimas Ostrovskio ir Jachimovičiaus žiniai. LVIA, f. SA, b. 5120, l. 1454v , Vilnius. Stanislovo Nekrevičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5343, l v , Vilnius. Gertrūdos Ostrovskienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5343, l , Vilnius. Onos Filipovičovnos-Migurienės turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5122, l v , Vilnius. Frydricho Blecho testamentas. LVIA, f. SA, b. 5343, l , Vilnius. Bazilijaus Pustynskio Omeljanovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5344, l v , Vilnius. Onos Žyčevskos-Dziagilevičienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5344, l , Vilnius. Mikalojaus Pustynskio Omeljanovičiaus turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5123, l , Vilnius. Frydricho Voškės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5344, l v , Vilnius. Jono Kosobuckio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5346, l v , Vilnius. Gotfrido Ludviko Knoblocho testamentas. LVIA, f. SA, b. 5348, l v , Vilnius. [Martyno Kasparovičiaus] liudijimas. LVIA, f, SA, b. 5128, l

32 Iš tautos praeities ISSN , Vilnius. Jurgio Boboryko testamentas. LVIA, f. SA, b. 5351, l Polnische Studenten in Leipzig <...>. LMAVB RS, f. 233, b Braunsbergo (Varmijoj) papos seminarijoj ( ) < >. LMAVB RS, f. 233, b , Vilnius. Tomo Stažinskio skundas dėl Mykolo Vinčos nedoro elgesio. LVIA, f. SA, b. 5351, l ADAMCZYK, Mieczysław. Edukacja a awans społeczny plebejuszy Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetetu Wrocławskiego, s. 65. Akademijos laurai arba laipsnių teikimo ir daktaro, licenciato, magistro ir bakalauro laipsnių siekiančiųjų Vilniaus Jėzaus Draugijos Akademijoje knyga, surašyta ir sudaryta 1650 m. Parengė Morkus Svirskas, Irena Balčienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 66. Album studentόw Akademii Zamojskiej Opr. Henryk Gmiterek. Warszawa: Wydawn. Inst. Historii Nauki PAN, s. 67. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. Cracoviae: Universitatis Jagellonicae Cracoviensis, 1950, t. 4 (ab anno 1607 ad annum 1642). 207 p. 68. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. Cracoviae Wratislaviae: Institutum Ossoliniaum, Academiae Scientarum Polonae, 1956, t p. 69. Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim ( ). Do druku przygotował Henryk Barycz. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1971, t s. 70. Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim. Do druku przygotował Henryk Barycz. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1972, t s. 71. BALIŃSKI, Michał. Dawna Akademia Wileńska: próba jej historyi od założenia w roku 1579 do ostatecznego jej przekształcenia w roku Petersburg: nakładem i drukiem Jozafata Ohryzki, s. 72. BARYCZ, Henryk. Historja Uniwersytetu Jagiellońskiego w epoce humanizmu. Krakόw: Uniwersytet Jagielloński, s. 73. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV XVIII amžiais. Redagavo ir papildė Mykolas Biržiška su Adolfo Šapokos įvadu. Chicago: Lituanistikos instituto leidykla, p. 74. BOGDAN, Danuta. Studenci z Rzeczypospolitej na Uniwersytecie Krόlewieckim w latach In: Krόlewiec a Polska: praca zbiorowa. Pod red. Mariana Biskupa i Wojciecha Wrzesińskiego. Olsztyn: Ośrodek Badań Naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego, 1993, s CHACHAJ, Marian. Metryki zagranicznych uniwersytetów i akademii jako źródło do dziejów kultury polskiej (XVI XVII w.). In: Studia z dziejów epoki renesansu. 1979, s CHACHAJ, Marian. Związki kulturalne Sieny i Polski do końca XVIII wieku. Staropolscy studenci i podróżnicy w Sienie. Sieneńczycy i ich dzieła w Polsce. Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, s. 77. Das Matrikelbuch der Universitat Ingolstadt-Landshut-München. Herausgegeben von Franz Xaver a Freninger aus München. München: Druck und Verlag von A. Eichleiter in Friedberg, S. 32

33 ISSN From the Past of the Nation 78. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. Herausgegeben von Georg Erler. Leipzig: Duncker und Humblot, , II Band (Die Immatrikulationen von ). 772 S. 79. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. Herausgegeben von Georg Erler. Leipzig: Duncker und Humblot, 1910, I Band (Die Immatrikulationen von ). 551 S. 80. Die Matrikel der Universität Altdorf. Herausgegeben von Elias von Steinmeyer. Würzburg: Königl. Universitätsdruckerei H. Stürz A. G., 1912, t S. 81. Die Matrikel des Gymnasiusm zu Elbing ( ). 1 Lieferung. Herausgegeben von Hugo Abs. Danzig: Danziger Verlags-Gesellschaft (Paul Rosenberg), S. 82. Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg Herausgegeben von Georg Lühr. Braunsberg: Ermländischen Zeitungs und Verlagsdruckerei, S. 83. Die Schüler des Braunsberger Gymnasiums von 1694 bis Herausgegeben und mit biographischen Zusätzen versehen von Prof. Dr. Georg Lühr. Braunsberg: Druck der Ermländischen Zeitungs und Verlagsdruckerei, S. 84. DOWGIAŁO, Alexander. Kajdan żelazny doczesnej niewoli przerobiony od Boga na łancuch złoty wiecznej wolnośći ofiarowany. Przy pogrzebowym akcie w Bogu zeszłego IM pana Stephana Moroza <...>. [Wilno], GĘBAROWICZ, Mieczysław. Portret XVI XVIII wieku we Lwowie. Wrocław: Ossolineum, s. 86. KOT, Stanisław. Aron Aleksander Olizarowski. Profesor prawa Akademii Wileńskiej. In Księga pamiątkowa ku uczczeniu CCCL rocznicy założenia i X wskrzeszenia Uniwersytetu Wileńskiego. Wilno: Uniwersytet Stefana Batorego, 1929, t. 1, s KOT, Stanisław. La Réforme dans le Grand-Duché de Lithuanie Facteur d occdentalisation culturelle. Bruxelles: [Secre tariat des E d. de l Institut], p. 88. KOT, Stanisław. Rec. pracy Ks. P. Czaplewskiego: Polacy na studyach w Ingolsztacie. Z rękopisόw uniwersytetu monachijskiego wydał..., Poznań, Kwartalnik historyczny. 1914, r. 28, z. 2, s KOTARSKI, Edmund. Rektorzy i profesorowie Gimnazjum Gdańskiego w XVII wieku: rodowόd, wykształcenie, kariera. Kwartalnik historii nauki i techniki. Warszawa, 1993, r. 38, nr 3, s Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego Opracowali Zbigniew Nowak i Przemysław Szafran. Warszawa Poznań: Państwowe Wydaw. Naukowe, s. 91. Księgi nacyi polskiej w Padwie. Wydał Stanisław Windakiewicz. Krakόw: drukarnia Czasu Fr. Kluczyckiego i Sp., s. 92. LATOVICUS. Litwini i Białorusini, jako alumni seminarjum papieskiego w Brunsberdze Przegląd wileński. 1927, nr 7, s LAUCEVIČIUS, Edmundas. XV XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius: Mokslas, p. 94. MAŁECKI, Jan M. Rec. książki M. Pawlaka: Dzieje Gimnazjum Elbląskiego w latach , Olsztyn, Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 1972, nr 4, s

34 Iš tautos praeities ISSN MAŁŁEK, Janusz. Polscy i litewscy studenci na uniwersytecie królewieckim w XVI i XVII wieku. In: Europa orientalis: Polska i jej wschodni sąsiedzi od średniowiecza po współczesność. Toruń: Wydaw. Uniw. M. Kopernika, 1996, s Materyały do dziejόw farmacji w dawnej Polsce: spis aptekarzy (w. XIV XVIII). Podał Franciszek Giedroyć. Warszawa: Druk Lepperta i S-ki, s. 97. Metryka uczniόw toruńskiego gimnazjum akademickiego Wyd. Zenon Hubert Nowak i Janusz Tandecki. Toruń: Wydawnictwo Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 1997, cz s. 98. MINCER, Franciszek; LETTOW, Maciej. Polski słownik biograficzny (toliau PSB). Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1972, t. 17, z. 73, s PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach Zapiski historyczne, 1971, t. 26, z. 4, s PAWLAK, Marian. Studia młodzieży wileńskiej w protestanckich uczelniach środkowej i zachodniej Europy. In: W kręgu badań profesora Wacława Odyńca: materiały z sesji naukowej poświęconej pamięci profesora Wacława Odyńca. Gdańsk: Wydawnictwo Marpres, 2002, s PAWLAK, Marian. Studia uniwersyteckie absolwentόw gimnazjum elbląskiego w latach Zeszyty naukowe uniwersytetu Mikołaja Kopernika w Toruniu, 1967, t. 3, z. 24, s PELCZAR, Marian. Oelhaf Joachim. PSB. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1978, t. 23, z. 5, s PETRAUSKIENĖ, Irena. Knygų plitimo keliai Lietuvoje XVI XVIII a. Iš: Kultūrų sankirtos: skiriama doc. dr. Ingos Lukšaitės 60-mečiui. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000, p PETRAUSKIENĖ, Irena. Vilniaus akademijos spaustuvė Vilnius: Mokslas, p PIECHNIK, Ludwik. Olizarowski Aron Aleksander. PSB. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1978, t. 23, z. 99, s PLEČKAITIS, Romanas. Promocijos senajame Vilniaus universitete. Iš: Akademijos laurai arba laipsnių teikimo ir daktaro, licenciato, magistro ir bakalauro laipsnių siekiančiųjų Vilniaus Jėzaus Draugijos Akademijoje knyga, surašyta ir sudaryta 1650 m. Parengė Morkus Svirskas, Irena Balčienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p Polacy na studyach w Ingolsztacie: z rękopisów uniwersytetu monachijskiego. Wydał Paweł Czaplewski. Poznań: nakładem autora czcionkami drukarni i księgarni Św. Wojciecha, s PRZEŹDZIECKI, Aleksander. O Polakach w Bononii i Padwie. Warszawa: drukarnia Gazety codziennej, s RAGAUKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Lettowas ( ) ir jo Atminties lobynas. Iš: Lietuvos istorijos metraštis metai. Vilnius, 1997, p

35 ISSN From the Past of the Nation 110. RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje ( m.). Vilnius: Diemedis, p RAGAUSKAS, Aivas. Vilniečių studijos Europoje. Iš: Orbis Lituaniae [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012 [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < lt/index.php/istoriniai-faktai/vilnieciu-studijos-europoje/1280> RAUDELIŪNAS, Vytautas. Įžymieji senojo Vilniaus universiteto teisininkai. Socialistinė teisė, 1979, Nr. 3, p SALMONOWICZ, Stanisław. Michał Bogusław Ruttich ( ): pastor, lingwista, miłośnik języka polskiego. In: Wybitni ludzie dawnego Torunia. Pod redakcją Mariana Biskupa. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1982, s SALMONOWICZ, Stanisław. Pietyzm w dawnym Toruniu. Rocznik toruński, 1978, t. 13, s SALMONOWICZ, Stanisław. Ruttich Michał Bogusław. PSB. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, , t. 33, z. 3, s SALMONOWICZ, Stanisław. Tragiczny spór Michała Bogusława Rutticha. Z dziejów walki o prawa języka polskiego w Toruniu w początkach XVIII wieku. Zapiski historyczne, 1970, t. 35, z. 1, s SARCEVIČIENĖ, Jolita. Aronas Aleksandras Olizarovijus ir jo trys knygos apie politinę žmonių sąjungą. Iš: De politica hominus societate. Apie politinę žmonių sąjungą. Lotynišką tekstą parengė ir į lietuvių kalbą vertė Jolita Sarcevičienė. Vilnius: Aidai, 2003, p SKROBACKI, Andrzej. Nowe przyczynki do biografii Arona Aleksandra Olizarowskiego (1618? 1659), profesora prawa na Akademii Wileńskiej i doktora medycyny Uniwersytetu Krόlewieckiego. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 1969, nr 2, s SKROBACKI, Andrzej. Polacy na wydziale lekarskim uniwersytetu w Królewcu. Olsztyn: Pojezierze, s Słownik lekarzόw polskich: obejmujący oprócz krótkich życiorysów lekarzów polaków oraz cudzoziemców w Polsce osiadłych, dokładną bibliografią lekarską polską od czasów najdawnieszych aż do chwili obecnej. Ułożył Stanisław Kośmiński. Warszawa: nakład autora, druk. K. Kowalewskiego, s STUDNICKI, Wacław. Spis lekarzy wileńskich XVII w. rajców i burmistrzów. Lekarz wileński, 1913, nr 4, s ŠAPOKA, Adolfas. Mokslo ieškančių senovės lietuvių keliai. Kaunas: Žaibo spaustuvė, p ŠTIKONAITĖ, Irena. Lietuvos kultūriniai ir akademiniai ryšiai su Šveicarija XVI XX amžiuje. Archivum Lithuanicum, 2004, Nr. 6, p Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Gimtinė, p TYNC, Stanisław. Toruńska szkoła polska dla Niemców ( ). Przegląd Zachodni, 1952, r. 8, t. 3, nr 9 12, s Uczniowie-solidasi gimnazjum jezuitów w Brunsberdze (Braniewie) Opracował Marek Inglot przy współpracy Ludwika Grzebienia. Kraków: Wydaw. WAM, s. 35

36 Iš tautos praeities ISSN VORBEK LETTOW, Maciej. Skarbnica pamięci: pamiętnik lekarza krόla Władysława IV. Opracowali Ewa Galos i Franciszek Mincer; pod redakcją naukową Władysława Czaplińskiego. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, s Wiadomość o życiu i sprawach Jakoba Gibla burmistrza wileńskiego. In: Wizerunki i roztrząsania naukowe. Poczet nowy drugi. Wilno: Jόzef Zawadzki własnym nakładem, 1838, t. 4, s Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne. Opracował, wstępem i komentarzami opatrzył David Frick. Warszawa: Studium Europy Wschodniej, s XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas. Sudarytojai Daiva Narbutienė ir Sigitas Narbutas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p XVII a., Vilnius. Examina Theologorum & Philosophorum in Collegio Vilnensi S. I. LMAVB RS, f. 9, b ŻOŁĄDŹ, Dorota. Możliwości i potrzeby edukacyjne mieszczan polskich w XVI i XVII wieku. Rozprawy z dziejów oświaty, 1990, t. 33, s ŻOŁĄDŹ, Dorota. Wyjazdy edukacyjne młodzieży szlacheckiej na tereny niemieckojęzyczne w XVII w. w świetle instrukcji rodzicielskich. Przegląd zachodni, 1989, nr 2, s ŻOŁĄDŹ-STRZELCZYK, Dorota. Metryki uniwersyteckie. In: Peregrinatio academica: studia młodzieży polskiej z Korony i Litwy na akademiach i uniwersytetach niemieckich w XVI i pierwszej połowie XVII wieku. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM, 1996, s ГОЛЕЧЕНКО, Г. Я. Студенты Великого княжества Литовского в Краковском университете. Из: Культурные связи народов Восточной Европы в XVI в.: проблемы взаимоотношений Польши, России, Украины, Белоруссии и Литвы в эпоху возрождения. Под ред. Б. Я. Рыбакова. Москва, 1976, с priedas. Vilniečių studentų užsienio mokymo įstaigose sąrašas 226 ABRAMOVIEZ Joh., Wilna Lithvan, , Karaliaučius ADAMOWICZM Stanislaus Petri, d. Vilnensis, 1687, Zamoscis ADAMOWSKY Joannes Michaelis, d. Vilnensis, 1658, Zamoscis ALEXYHNOWYC Thomas Petri, d. Viln., 1636, Krokuva AUDZIEWICZ Sam., Wilna Litwan, , Karaliaučius BALDEWAN (BALDEWIN) Martin, Wilda Lithuan, , Karaliaučius; , Karaliaučius BALINSKI Nicolaus Valentini, d. Vilnensis, , Krokuva BANKOWSKY Benedictus Adami, d. Viln., 1636, Krokuva BARANOUIUS Matthias, Wilnensis, , Gdanskas 226 Sąraše pateikiama studento pavardė ir vardas, kilmėvardis, įmatrikuliacijos data ir studijų vieta. 36

37 ISSN From the Past of the Nation BARANOWIC Simeon, Vilnensis, , Branevas BARANOWITZ Mich., Vilnensis, , Karaliaučius BARBASZOWSKI Jacobus Petri, d. Vilnensis, 1634, Zamoscis BARDUUS Jacobus, Wilnensis, , Branevas (kongregacijos narys) BASILIDES Laurentius, Vilnensis, , Gdanskas BEMOWSKY Mathias Casimirus Christopheri, d. Vilnensis, 1640, Zamoscis BENGEN von Sam., Vilna Lithuan, , Karaliaučius BERNATOUSKI Stephanus Matthaei, d. Viln., , Krokuva BIENIEWSKI Andr., Wilda Polon, , Karaliaučius BILDUCIUS Gasparus, Lithuanus (pedagog Samuela Sapiehy), 1607, Branevas (kongregacijos narys) BILDUCIUS Thomas, Lithuanus, 1600, Branevas (kongregacijos narys) BILDZIKOWIC Nicolaus Thomae, d. Viln., 1632, Krokuva BIRUSCAUIUS Paulus, Wilnensis, , Karaliaučius BIRUSCONIUS Paulus, Vilnensis, Lithvanus, , Heidelbergas BOLL Reinholdus Beurlinus, Wilensis, 1671, Tiubingenas BORAWSKI Samuel, Vilnae, , Torunė BOSIUS Geo., Vilna Lithuan, , Karaliaučius; , Karaliaučius; 1672, Altdorfas BOSIUS Jon., Vilnen., Lithuan, , Karaliaučius BOSSA Daniel, Vilnensis, 1622, Torunė BOUCHNER Nicolaus, Vilna Lithuanus, , Karaliaučius; 1705, Leidenas BOYM Paweł Konstanty, ze Lwowa, 1630, Krokuva; , Paduva BRAZYC Josaphat, , Branevas BREWERUS Andr., Wilda Lithuan., , Karaliaučius BRZOZOWSKY Joannes Matthiae, d. Viln., 1628, Krokuva BUBCOWIETZ Tobias, Vilnensis, Litvanus, 1613, Torunė BUTKIEWICZ Cas., Vilna, , Branevas CAMPO Gabriel Georgii, d. Viln., 1633, Krokuva CEDROWSKY Joannes Joannis, 1636, Krokuva CEDROWSKY Stephanus Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva CEHRACZKI Martinus Joannis, d. Viln., , Krokuva CHLEWINSKI Joannes Jacobi, d. Viln., 1632, Krokuva CHMIELEWSKI R. D., Vilna, , Branevas CHRAPOWICKY Thomas Eustachii, d. Viln., 1633, Krokuva CHRECHOROWICZ Stanislaus Gasparis, d. Viln., 1635, Krokuva CHREPTOWICZ Carolus Iacobi, pal. Viln., 1733, Krokuva CIBO Tiburtius Fulvii, Itali, d. Viln., 1621, Krokuva CIEPLINSKI Stanislaus Joannis, d. Viln., 1610, Krokuva CLESSIUS David, Wilensis, 1618, Tiubingenas 37

38 Iš tautos praeities ISSN CONRADUS Corolko, Wilnensis, , Gdanskas COSMINIUS Simon, Vilnensis, , Gdanskas CRASSNOWITZKI Zacharias, Lithuanus, , Gdanskas CRASTNOVTZIUS Matthias, Lithvanus, , Gdanskas CREPOWICZ Joach., Vilna, , Branevas CUNOVIUS Caleb, Wilnense Lithvani, , Gdanskas CUNOVIUS Josua, Wilnense Lithvani, , Gdanskas CYESTOWSKY Hieronymus Jacobi, d. Viln., 1631, Krokuva CZARNOWICKJ Paulus Nicolai, d. Viln., 1632, Krokuva CZARNOWSKJ Hieronymus Martini, d. Viln., 1623, Krokuva CZYS Jos.,Viln., Lituanus, , Branevas DAREWSKI Vincentius Alexandri, palat. Vilnensis, 1664, Zamoscis DĄMBROWSKI Jos., Viln., , Branevas DEMER Michael, Wilnensis, , Karaliaučius DENHOFF a Gerhard, Wilna, Polonus, , Gdanskas DEPTAŁA Albertus Joannis, Vilnensis, 1617, Zamoscis DEWNEROWICZ Cas., Viln., 1742, Branevas DEWNEROWICZ Jos., Viln., 1742, Branevas DIGON Petrus Thomae, d. Viln., 1627, Krokuva DITTMAN Andr., Wilda Littuan., , Karaliaučius DITTMAN Jac. Wolfgang., Vilnen., , Karaliaučius DITTMANUS Dav., Vilnen, Littvan, DOLMATH ISAYKOWSKY Joannes Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva DOLSKY Nicolaus Procopii, d. Viln., 1628, Krokuva DOLSKY Paulus Procopii, d. Viln., 1628, Krokuva DOMASLAWSKI Stanisl., Vilna Lithuan., iur., , Karaliaučius DOROFFOWICZ Joahannes, Wilnensis, 1638, Torunė DOROPHEOWICZ Procopius, Vilnensis, Lithvanus, , Gdanskas DOROPHEOWITZ Petrus, Vilna, Lithvanus, , Gdanskas DOWGIERTH Michael Andreae, d. Viln., 1642, Krokuva DROSLEWICZ Joannes Stephani, d. Viln., 1641, Krokuva DUBINA Paulus Theodori, d. Viln., 1632, Krokuva DUNIN DE SKRZYNNO Marianus Sigismundus, pal. Viln., 1733, Krokuva EGGERT ab David, Vilnen., Lituan., , Torunė; , Karaliaučius ENDEN von Andr., Vilnen, , Gdanskas; , Karaliaučius ENGELBRECHT Bonaventura, Vilna Lithuanus, , Gdanskas ENGELBRECHT Wilhelmus, Wilnensis, Lithvanus, , Karaliaučius ERXLEBEN Stephanus, Vilna Lithuanus, 1644, Torunė; , Karaliaučius EYMUNDO Casimirus Thomae, d. Vilnensis, 1647, Zamoscis FALGELL Lud., Viln., 1746, Branevas 38

39 ISSN From the Past of the Nation FILIMANOWICZ Michael, d. Vilnensis, 1676, Zamoscis FLOTT von der Martin., Vilna Lithuan., , Karaliaučius FRACKOWIC RUDZINSKI Theodatus Christophorus Nicolai, d. Viln., 1635, Krokuva FRIGIUS Johannes, Vilnensis, 1654, Torunė FRISIUS Johannes, Wilna, Lithvanus, , Karaliaučius GADANOWICZ Christopherus Petri, distr., Vilnensis, 1646, Zamoscis GASOWSKY Stephanus Matthaei, d. Viln., 1633, Krokuva GASZYNSKI Michael Alexandri, d. Viln., 1738, Krokuva GAVLOWICKY Stanislaus, Vilnensis, , Elbingas GAWŁOWICKI Jan, dr. fil. i teol., 1621, Paduva? GAWŁOWICKI Marcin, dominikanin z prowincji ruskiej, 1678, Paduva? GAWŁOWICKI Szymon, dr. fil. i med., 1634, Paduva GEBEL Jacobus, Vilna Lithvanus, , Gdanskas GEBELIUS Petrus, Vilnensis, , Gdanskas; 1653, Torunė GEORGI Christoph., Vilnen., , Karaliaučius GERSON Jacobus, Vilnensis, , Gdanskas GIBEL Johannes, Lituanus, Vilnensis, , Karaliaučius; 1633, Leidenas GIBELIUS (GIBELLI) Jacobus, Vilnensis, , Elbingas; 1619, Altdorfas GIBELLI Thomas, Vilnenses, , Elbingas GIEDROYC de Anton., Wildavien., , Karaliaučius GIZEL Alexander Theodori, d. Viln., 1631, Krokuva GIZEL (GIZIEL) Eustachius Theodori, Wilnensis, 1621, Zamoscis; 1633, Krokuva GOBELIUS Chrsisistophorus, Neoburgo Vilnen, , Karaliaučius GOBELIUS Petrus, Vilnensis, , Karaliaučius; , Karaliaučius GONYECKY Gregorius Alberti, d. Viln., 1630, Krokuva GORDON Aaron, Vilnen., , Karaliaučius GORSKI Casimirus Ioannis, d. Viln., 1721, Krokuva GRAZEVSKY Jon., Vilnen., , Karaliaučius GRAZILEWICZ Michael Laurentii, d. Vilnensis, 1638, Zamoscis GRĄDZKI Martinus Francisci, ex pal. Viln., 1770, Krokuva GREGOROWICZ Alexander Gregorii, d. Viln., , Krokuva GRODECKI Eustachius Matthaei, palat. Vilnensis, 1664, Zamoscis GRODZINSKI Petrus Casimiri, d. Viln., 1627, Krokuva GROTKOWSKI Paulus Josephi, d. Viln., 1638, Krokuva GRUNINGER Christoph David, Wilensis, 1726, Tiubingenas HAMPE Geo., Vilna-Lithuan., , Karaliaučius HELLER Eberhardus Ludovicus, Wilensis, 1754, Tiubingenas HERMANNIDES Rutgerius, Vilna, Lithuanus, 1643, Leidenas HILSENWECK Albertus, Vilnensis, Lithvanus, , Torunė HISENROCK Albertus, Vilnensis, 1617, Karaliaučius 39

40 Iš tautos praeities ISSN HODESSOWICZ Alexander Adami, d. Viln., 1626, Krokuva HOLZING Johannees, Wilensis, 1614, Tiubingenas HOŁOWNIA Antonius Eliae, d. Viln., 1733, Krokuva HOYBUTOWICZ Hieronymus Nicolai, d. Viln., 1627, Krokuva HYLBERTUS Paulus Georgii, d. Viln., 1635, Krokuva IASTRZEMBSKI Simos Thaddaei, Vilnensis, 1755, Krokuva IBRANSKY Casimirus Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva IWANOWITZ Stephanus, Vilnensis, , Gdanskas IWANOWITZ Zacharias, Vilnensis, , Gdanskas IWASZKOWICZ Albertus Petri, d. Viln., , Krokuva JAGODOWICZ Adamus Petri, d. Vilnensis, 1687, Zamoscis JANKIEWICZ Mich., Viln., , Branevas JAWORSKI Ioannes Blasii, d. Viln., 1762, Krokuva JEDRZEIOWSKY Joannes Jacobi, d. Viln., 1626, Krokuva JENSEN Martinus, Vilnensis, , Elbingas JOSEPHOVITZ Basilius, Vilnenses, Lithvani, , Gdanskas JOSEPHOVITZ Gregorius, Vilnenses, Lithvani, , Gdanskas JUNDZIEL Chrysostomus Alexandri, d. Viln., 1628, Krokuva JUNDZIEL Samuel Alexandri, d. Viln., 1628, Krokuva KALINOWSKY Adalbertus, Vilnensis, Lithvanus, , Karaliaučius KAMECKI Simon Petri, d. Viln., 1632, Krokuva KANONOWICZ Simeon, Vilnensis, Litvani, , Torunė KANYECKY Casimirus Eustachius Petri, d. Viln., 1636, Krokuva KAPLON Albertus Antonii, Lithuanus, d. Viln., 1615, Krokuva KARLOWICZIUS Johanes, Vilnensis, Lithvanus, , Heidelbergas KLECZKOWSKI Ioannes Alberti, d. Viln., 1723, Krokuva KLECZKOWSKI Michael, d. Viln., 1725, Krokuva KLEFGIUS Michael, Vilna Lithvanus, , Karaliaučius KLEPACKY Michael Nicolai, d. Viln., T., 1627, Krokuva KLOSTOWSKJ Martinus Josephi, Vilnensis, d. Viln., 1619, Krokuva KLOTZ Mich., Vilna Lithvan., , Torunė; , Karaliaučius KNOBLOCH Mich. Ludov., Wilda Lithuan., , Karaliaučius KOCHANSKI Stephanus Jacobi, palatinatus Vilnensis, d. Viln., 1637, Krokuva KOCIUSZEWSKI Stanislaus Andreae, palat. Vilnensis, , Zamoscis KOLACZKOWSKI Stanislaus Joannis, d. Viln., 1637, Krokuva KOLAKOUSKI Josephus Gregorij, d. Vilnensis, , Krokuva KOLZERUS Sigism., Vilna Litvan., , Karaliaučius KOMAR Hieronymus Alexander Christophori, d. Viln., 1639, Krokuva KOMAR Wladislaus Casimirus Christophori, d. Viln., 1639, Krokuva 40

41 ISSN From the Past of the Nation KONONOWIC Joannes Isaaei, d. Wilnensis, , Torunė; 1628, Zamoscis; 1632, Krokuva KONONOWICZ Gregorius, Vilnensis, , Gdanskas KORDZINSKI Petrus Michaelis, d. Viln., 1722, Krokuva KOREYWA Joannes Alberto, d. Viln., 1630, Krokuva KOROTKIEWICZ Joannes Theodori, d. Viln., 1639, Krokuva KOß Jacobus, fratres Willnenses, , Elbingas KOß Wilhelmus, fratres Willnenses, , Elbingas KOSTKIEWICZ Gabriel, ex palat. Vilnensi, distr. Grodnensi, d. Vilnensi, annorum 25, 1760, Zamoscis KOZACZENKO Justinus, Lituanus, d. Vilnensis, , Branevas KOZACZENKO Matthaeus, ord. S. Basilii M., Lithuanus, d. Vilnensis, , Branevas KRAJEWSKI Sigismundus Sigismundi, d. Viln., 1632, Krokuva KRAKOW Casimirus Reginaldi, d. Viln., 1640, Krokuva KREPTOWIC Georgius Georgii, d. Viln., 1635, Krokuva KROSNIEUIECIUS Joannes Matthiae, distr. Vilnensis, juratus, 1606, Zamoscis KRZCZANOWICZ Joannes Adami, palat. Vilnensis, 1656, Zamoscis KUBINSKI Iosephus Matthaei, d. Viln. 1721, Krokuva KUCZYNSKI Joannes Petri, d. Viln., 1632, Krokuva KUDZICZOWSKY Hieronymus Joannis, d. Viln., 1628, Krokuva KUL Vladislaus Joannis, palat. Vilnensis, 1667, Zamoscis KUMIENIECZKI Joannes Gregory, d. Vilnensis, , Krokuva LABĘSKY Joannes, Wilnensis, 1639, Torunė LANICKI Bartholomaeus Francisci, pal. Viln., 1755, Krokuva LEBIODOY Alexander Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva LENSKI Andreas, Vilnensis, 1621, Torunė; , Karaliaučius LENSKI Johannes, Vilnensis, Lithuanus, , Karaliaučius LETOVIR (LITTAW) Constantinus Matthiae, d. Viln., 1637, Torunė; , Elbingas; 1642, Krokuva LETTAU (LITTAW) VORBECK Matthias, , Gdanskas; , Paduva; , Karaliaučius LEUICKY Joannes Matthiae, d. Viln., 1627, Krokuva LEWICKI Gabriel Georgii, d. Viln., 1641, Krokuva LEWONICZ Andreas Stanislai, d. Viln., 1639, Krokuva LĘSZKI Andreas Joannis, d. Viln., 1620, Krokuva LIMONT Casimirus Nicolai, d. Viln., 1631, Krokuva LIMONT Martinus Nicolai, d. Viln., 1631, Krokuva LITTHAW VORBECK Johannes, nobilis, Lithvanus, , Gdanskas LOPNERUS Hiob, Vilnensis, , Karaliaučius 41

42 Iš tautos praeities ISSN LOPNERUS Urbanus, Vilnensis, , Karaliaučius LWOWICZ Josue Andreas Danielis, d. Viln., 1615, Krokuva ŁADZIK Bartholomaeus Martini, d. Viln., 1633, Krokuva MACHNOWICZ Michaelis Martiani, d. Vilnensis, Lithuanus, 1650, Zamoscis MACIEIOUIC Stanislaus Joannis, Vilnensis, 1642, Zamoscis MADEIOWICZ Nicolaus Alexandri, d. Vilnensis, 1687, Zamoscis MAIER Joannes Joannis, d. Viln., 1620, Krokuva MANIKOWSKI DE KRANIKI Simon Stephani, d. Wilnensis, 1620, Zamoscis MARIN Arnoldus, Vilnensis, , Karaliaučius; , Torunė; , Karaliaučius MARKIEWIC Stanislaus Simonis, d. Viln., 1626, Krokuva MEIER Simon, Vilnensis, , Elbingas MEIERUS Johannes, Vilnensis, , Gdanskas MELCHIORINI Joannes Joannis, palat. et d. Vilnensis, 1728, Zamoscis MEZERYCZ Joh., Vilnen., , Karaliaučius MICHAELOWIZ Adamus, Vilnensis, , Branevas MICHNOWICZ Joannes Gasparis, d. Viln., 1641, Krokuva MIELINSKI Casimirus Joannis, d. Viln., 1627, Krokuva MIESKOSKY Lanrentius Alberti, d. Viln., 1632, Krokuva MIGURA Stephanus Andreae, distr. Vilnensis, 1645, Zamoscis MIGURA Stephanus Michaelis, d. Vilnensis, juratus, 1645, Zamoscis MIKOŁAIEWICZ Thomas Staephani, palat. Vilnensis, , Zamoscis MILEWSKI Adamus Matthiae, d. Viln., , Krokuva MINKOWSKY Martinus Samuelis, d. Vilnensis, 1640, Zamoscis MITKOWSKI Petru Stanislai, palat. Vilnensis, 1689, Zamoscis MOLLERUS Hinricus, Vilna Lithvanus, , Karaliaučius MOLLERUS Paulus, Vilna Lithvanus, , Karaliaučius; , Karaliaučius; filozofii i medycyny doktor, 1638, Paduva; med. dr., , Karaliaučius MOWCZNOWSKY Franciscus Gregorii, d. Viln., 1635, Krokuva MÜLLER Petrus, Vilnensis, , Elbingas MUSNICKI Dav., Viln., , Branevas NAUGART Michael, Vilna Lithuanus, , Torunė NIEKRASZOWICZ Isidorus Gregorii, d. Vilnensis, 1636, Zamoscis NIEUEROSKI Georgius, Polonus, Vilenensis, 1618, Leidenas NOWAKOWSKI Jacobus Casparis, d. Vilnensis, , Krokuva NYEZABITOWSKY Nicolaus Joannis, d. Viln., 1631, Krokuva NYNNINSKY Samuel Matthaei, d. Viln, 1642, Krokuva OBUGIEL Gregorius, Wilnensis, Lithuanus, , Ingolštatas OLIZAROW Alexander, Polen, iur. et medic. stud., , Ingolštatas; 1644, Ingolštatas (Doctorem der Rechte); , Gdanskas 42

43 ISSN From the Past of the Nation OLSZENICA Theophilus, diaconus ordinis S. Basilii, Vilnensis, , Branevas ORBICKI Jacobus Pauli, palat. Vilnensis, 1680, Zamoscis ORDINYCA Andreas Gregorii, d. Viln., 1636, Krokuva ORLOVIUS Joh. Andr., Vilna Lithuan, , Karaliaučius; , Karaliaučius ORLOWSKI Georgius Joannis, d. Viln., 1610, Krokuva OSIANDER Joh. Godofr., Wilensis, 1732, Tiubingenas OTTHO Matthesius, Pastor Wilnensis, , Karaliaučius PALECKI Joannes Martini, d. Viln., 1627, Krokuva PAPRICZKI Adamus Stephani, d. Viln., , Krokuva PASCHEWIC Gregorius Joannis, d. Viln., 1631, Krokuva PASCOUICIUS Lucas, Vilnensis, , Gdanskas PAWLOWSKJ Joannes Stanislai, d. Viln., 1616, Krokuva PAWŁOWICZ Cas., Viln., , Branevas PAWŁOWICZ Joa., Viln., , Branevas PERLEG Johannes, Wilnensis, , Gdanskas PERLIUS Johannes, Vilna Lithvanus, , Karaliaučius PEUSKI Joannes Joachimi, distr. Vilnensis, 1605, Zamoscis PHILIPPIDES Isaias Theodori, d. Viln., 1625, Krokuva PHILIPPOWITZ Johannes, Vilnensis, , Gdanskas PIASECKIY Hieronymus Pauli, d. Viln., 1630, Krokuva PIECZKOWSKI Thomas Martini, d. Viln., 1628, Krokuva PIENCZYKOWSKY Wladislaus Alberti, d. Viln., 1635, Krokuva PIETKIEWITZ Samuel, Vilnensis, Lithvanus, , Karaliaučius PIOTRASZEWICZ Simon Petri, sacerdos proth. d. Viln., 1633, Krokuva PIOTROVSKY Albertus Joannis, d. Vilnensis, 1639, Zamoscis PIOTROWSKI Theodorus Adami, distr. Vilnensis, 1646, Zamoscis PIOTROWSKJ Lucas Balthasaris, d. Viln., 1624, Krokuva PLEHWE Jac. Frdr., Wilna Lithuan., , Karaliaučius PODLUBINSKI Stanislaus Matthaei, d. Viln., 1610, Krokuva POHL Wilhelmus, Vilnensis, Lithvanus, , Karaliaučius POKLEWSKY Joannes Gabrielis, d. Viln., 1636, Krokuva POKOY Esaias Philippi, Wilnensis, 1621, Zamoscis POLEWSKO Demetrius, d. Viln., 1625, Krokuva POLONUS Samuel, Vilna, Lithuan., , Karaliaučius POLUBYNSKY Joannes Eustachii, d. Viln., 1630, Krokuva POMEAN PESAVORIUS Vladisl. Sigismund., Vilnens., , Karaliaučius POTKANSKJ Christophorus Alberti, d. Viln., 1623, Krokuva (promotore Reinero Bachouio, utriusque iuris doctore et ethices professore) PRUS Esais, Vilnensis, , Elbingas PRUSS Lucas, Vilnensis, , Gdanskas 43

44 Iš tautos praeities ISSN PRZEDZECH Ign., Viln., 1742, Branevas PRZEMIENIECKI Anton, Vilna Lithuan., , Karaliaučius PUCILOWSKI Patrus, d. Viln., 1776, Krokuva QUINTA Stanislaus Martini, Lithuanus, Vilnensis, 1626, Krokuva RADNAK Stanislaus Nikcolai, d. Viln., 1636, Krokuva RADZIEIOWSKI Stephanus Matthiae, d. Viln., 1639, Krokuva RADZIMINOWICZ Matthias Stanislaus Jacobi, d. Viln., 1632, Krokuva RADZIMINSKI Jacobus Joannis, d. Vilnensis, , Krokuva RAIECZKI Constantinus Alberti, d. Viln., 1639, Krokuva RECHT Martinus, Vilnensis, , Gdanskas RIGIELSKI DE RYGIEL Jacobus Martini, d. Vilnensis, 1600, Krokuva RINCK Christ. Fr., Villensis, 1778, Tiubingenas ROMANOWICZ Stanisław Leopold, z Wilna, , Paduva ROSŁAWIEC Lucas Joannis, palat. Vilnensis, , Zamoscis ROŻYCKI Melchior Stephani, Vilnensis, d. Viln., , Krokuva RUCZKY Joannes Joannis, d. Viln., 1617, Krokuva RUDOMIC Basilius Joannis, distr. Vilnensis, Professor Academiae, 1656 eiusdem rector 1630, Zamoscis RUMMELIN Johannes Carolus, Wilensis, 1603, Tiubingenas RUTTICH Mich., Vilna Lithuan., iur., , Karaliaučius RYBICKI Ign., Viln., , Branevas RYBICKI Jos., Vilnens., , Branevas RZEPNICKY Johannes, Wilnensis, 1649, Torunė SADŁOWSKI Helias Martini, d. Vilnensis, , Zamoscis SATOWIC Stanislaus Matthiae, d. Viln., 1625, Krokuva SCHENCKLE Joan. Georgius, Wilensis, 1671, Dilingenas SCHICZIK Lucas, Vilnensis, Litvani, , Torunė SCHILLERUS Joh., Vilnen, Littvan, , Karaliaučius SCHNURMIUS Adamus, Wilensis, 1601, Tiubingenas SCHRODERUS Andreas, Vilnensis, Litvanus, , Elbingas SCZWONCCZKI Laurentius, d. Vilnensis, , Krokuva SESTRENTIUS Patrus, Vilnensis, Lituanus, , Heidelbergas SIENCZYTOWICZ Nicolaus, Vilnensis, Lithvanus, , Classis III, Elbingas SIMONAUIUS Michael, Vilnensis, Lithuanus, , Karaliaučius SKIBICZKJ Nicolaus Matthiae, d. Viln., 1616, Krokuva SKIRON Adamus Ioannis, pal. Viln., 1751, Krokuva SLIWINSKY Andreas Alberti, d. Vilnensis, 1647, Zamoscis SLONSKI Jacobus Casimirus Adami, d. Viln., 1639, Krokuva SLOWANSKI Albertus Joannis, d. Wiln., , Krokuva 44

45 ISSN From the Past of the Nation SMOGORZOWSKI DE SMOGORZOW Jacobus Stanislai, d. Vilnensis, , Krokuva STACHOWSKY Michael Joannis, d. Viln., 1633, Krokuva STACHOWSKY Stanislaus Joannis, d. Viln., 1633, Krokuva STARZYNSKI Ignatius Thomae, d. Viln., 1757, Krokuva STARZYNSKI Thomas, bibliopola Vilnensis, 1737, Krokuva STASZOWSKI Adam Joannis, d. Viln., 1635, Krokuva STEFANOWICZ Innocentius, natione Lituanus, patria Vilnensis, in d. Vilnensi, , Branevas STEPHANKOWICZ Joannes Stephani, d. Viln., 1638, Krokuva STEPHANUS Jacobus, Wilnensis, , Gdanskas STIEFFLING Conradus, Litvanus, Wilnensis, , Karaliaučius STROCZINSKI Nic., Vilnens., , Branevas STRODOUIUS Sigismundus, Vilnensis, , Gdanskas STRUNCK Georgius, Vilna Lithvanus, , Gdanskas; , Karaliaučius STRYMYELO Daniel Stephani, d. Viln., 1630, Krokuva SUCHLAND Frdr. Gottlieb, Wilda Lithuan., , Karaliaučius SWITGORZECKI Johannes, Vilna, Polon, 1774, Vitenbergas SZASZKOWSKI Ioannes Petri, d. Viln., 1735, Krokuva SZOLAN Hieronymus Wladislaus Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva SZOLC Dawid, chirurg wileński, 1616, Paduva SZYCIKOWICZ Stephanos, Lithuanus, Vilnensis, , Ingolštatas SZYCIKOWICZ Zacharias, Pol., Lituanus, Vilnensis, , Ingolštatas SZYCYK Ignatius, Basilianus, Lithuanus, , Branevas SZYERK ZALESKJ Isaacus Joannis, d. Viln., 1631, Krokuva TARKOWSKI Christophorus Stanislai, d. Viln., 1627, Krokuva TARSKY Stanislaus Fabiani, d. Viln., 1636, Krokuva TEICHMANN Frdr.,Vilna Lithuan., , Karaliaučius TELISZEWSKY Georgius Petri, d. Viln., 1617, Krokuva TIMMERSCHODIUS Levinus, Vilna Lithuanus, , Karaliaučius TRZEBUSZOWSKY Venceslaus Gabrielis, d. Viln., 1630, Krokuva TYSSKOWIC DE KROLOW Philo Michaelis, d. Vilnensis, , Krokuva UZEWICZ Joannes Joannis, 1637, Krokuva VERETIANUS Matthias Matthiae, d. Viln., , Krokuva VINANDUS Cornelius, Wilnensis, , Gdanskas VINKO Adamus Andreae, d. Viln., 1635, Krokuva VISCHER Johannes Georgius, Kircho Wilensis, 1633, Tiubingenas VITANOUSKI Christophorus Petri, d. Viln., , Krokuva WARGOTZKI Albertus, Vilnensis, , Gdanskas WAZYNSKI Joannes Matthiae, d. Viln., gr. 6, 1626, Krokuva 45

46 Iš tautos praeities ISSN WAZYNSKI Martinus Michaelis, pal. Viln., 1727, Krokuva WAZYNSKI Stanislaus Michaelis, pal. Viln., 1727, Krokuva WEGEL Jac. Ludov., Vilna Lithuan., , Karaliaučius WESSEL Jacobus, Vilnensis, , Torunė WICHMANN Adalb., Vilna, , Branevas WICHMANN Ant., Vilna, , Branevas WIERSHOWSKY Adamus Adami, d. Viln., 1635, Krokuva WIGANDUS Benjamin, Vilnensis, Lithvanus, , Karaliaučius WILCZEK Alexander Joannis, capitaneus ex palatinatu Vilnensis, 1637, Krokuva WILKOWSKI Matthaeus Thomae, d. Viln., 1639, Krokuva WITANOWSKI Casimirus Ioannis, d. Viln., 1740, Krokuva WITKOWSKI Josephus Nicolai, palat. Vilnensis, 1689, Zamoscis WITOGOLSZKJ Martianus Andreae, d. Viln., , Krokuva WITYNSKI Joannes Joannis, d. Viln., , Krokuva WOLLENBERGIUS Jacobus, Vilna Lithuanus, , Karaliaučius; , Karaliaučius WOLOWICZ Joannes Hieronymi, d. Viln., , Krokuva WOŁKOWICZ Joannes Jacobi, Wilnensis, d. Wilnensis, 1618, Zamoscis; 1621, Zamoscis WONZIAGORSKI Joannes Matthaei, d. Viln., 1639, Krokuva WOYDAKOWYC Matthaeus Petri, d. Viln., 1630, Krokuva WOYNOWSKI Joannes Jacobi, d. Viln., 1638, Krokuva WUENGRZINOWSKI de Andr. Ignat., Wilnavien., , Karaliaučius WUNDERLICH Christianus Eusebius, Guglinga Wylensis, 1763, Tiubingenas WYSZKOWSKI Jacobus Andreae, d. Viln., 1635, Krokuva ZALESKI Arnoldus, Vilnensis, Lithvanus, famulus D. Loselij, , Karaliaučius ZALESKI Michael Bartholomaei, d. Viln., 1635, Krokuva ZALESKY Christophorus Michaelis, d. Viln., 1635, Krokuva ZAORSKY Hieronymus Alexandri, d. Viln., 1635, Krokuva ZBOROWICKI Samuel, d. Vilnensis, 1676, Zamoscis ZDANOWIC Joannes Petri, d. Viln., 1628, Krokuva ZEBROWSKI Matthaeus Joannis, d. Viln., , Krokuva ZIELINSKI Christophorus Petri, d. Viln., 1627, Krokuva ZIMERMAN Joa. Conradus, Wilensis, 1658, Dilingenas ZIZOWSKI Alexander Christophori, d. Viln., 1626, Krokuva ZIZOWSKI Christophorus Christophori, d. Viln., 1626, Krokuva ZKOMINOWIC Theodorus Theodori, d. Viln., 1631, Krokuva ZMIEWSKY Stanislaus Stephani, d. Viln., 1627, Krokuva ZSALESKY Arnoldus, iuris Practicus et Ecclesiae Provisor, , Karaliaučius ZUBOROWICZ Gregorius, Basilii, d. Viln., 1635, Krokuva ZYCZOWSKI Laurentius Danielis, d. Viln., 1637, Krokuva 46

47 ISSN From the Past of the Nation Studies of Vilnius Residents in Higher Education Institutions in Lithuania, Poland and Western Europe during I half of XVII c. XVIII c. Violeta Pansevič Vytautas Magnus University, Faculty of Humanities, History Department, K. Donelaičio St. 52, Kaunas, Lithuania, violeta.pansevic@gmail.com Summary With reference to the sources preserved in Vilnius city archive and matriculates books of higher education institutions, studies of urban cities in local Jesuit Academy, Branev seminary, protestant gymnasiums of Gdańsk, Elbing, Toruń in Royal Prussia, Zamość academy, in higher education institutions of Krakow, Konigsberg, Ingolstadt and Padova during the first half of XVII c. XVIII c. are discussed in the article. Citizens of Vilnius willingly studied in the native Vilnius Academy. Some of them succeeded to gain bachelor and master degrees of liberal arts and philosophy. After studies in Vilnius University, gymnasiums of Royal Prussia cities and Zamość, a part of Vilnius citizens headed to universities of Krakow and Konigsberg. Later on, only a small part of graduates from these higher education institutions continued their studies in other Western European universities. The remaining part, having improved their knowledge, returned to their hometowns and took on a merchant profession or occupied certain positions in the city s municipal institutions. Children of indigent parents, after acquiring basic knowledge, i.e. reading, writing and counting skills, and being acquainted with Catechism, refused to continue their education. Įteikta / Received Priimta / Accepted

48 Iš tautos praeities ISSN Istorija / History 2016, t. 101, Nr. 1, p / Vol. 101, No. 1, pp , 2016 Profesinis lavinimas Lietuvoje XX a. pradžioje: tarp visuomenės poreikių ir žmogaus galimybių Olga Mastianica Lietuvos istorijos institutas, XIX a. istorijos skyrius, Kražių g. 5, Vilnius, el. p. mastianica@gmail.com Anotacija. Straipsnyje, remiantis esama istoriografija ir XIX a. pabaigos XX a. pradžios šaltiniais (statistika, periodine spauda, edukacine literatūra), ypatingas dėmesys kreipiamas į tuos profesinio švietimo problemos aspektus, kurie sulaukė mažesnio tyrinėtojų dėmesio. Pirmiausia, remiantis šaltiniais, atskleidžiančiais profesinių mokyklų mokinių socialinę kilmę, siekiama išsiaiškinti, kaip kito atskirų socialinių grupių požiūris į profesinį išsilavinimą XX a. pradžioje, kurias profesijas dažniau pasirinkdavo viena arba kita socialinė grupė. Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kokias profesines veiklos galimybes kūrė įvairios visuomeninės organizacijos, kai po 1905 m. jos galėjo labiau išreikšti ir realizuoti savo poreikius. Atskirai analizuojama, kodėl, kaip ir kokiomis kryptimis vyko profesinis orientavimas to meto jaunimui skirtoje periodinėje spaudoje lietuvių ir lenkų kalbomis. Esminiai žodžiai: profesinis lavinimas, socialinė politika, socialinės grupės. Abstract. At the beginning of Twentieth Century in the field of vocational training we can notice new tendencies. Firstly, vocational training is assessed as one of the most important tools to take root in a emerging modern society and to gain a solid social status. After 1905 wide spectrum of societal organizations from municipal institutions to charitable societies began to care of the new possibilities of vocational training. Secondly, vocational training had lost its significance as a mark of the one exceptional social group, because the institutions of vocational training connected the representatives from different social groups. Keywords: vocational training, social politics, social groups. 48

49 ISSN Įvadas From the Past of the Nation XIX a. išsilavinimas jau nereiškė vienos ar kitos socialinės grupės išskirtinumo. Bendrojo ir profesinio išsilavinimo, suteikiančio individui galimybę įsitvirtinti modernėjančioje visuomenėje, leidžiančio keisti socialinę padėtį, pradėjo siekti visos visuomenės grupės. Modernizacijos sąlygomis techniniu ir technologiniu požiūriais vis sudėtingėjanti gamyba taip pat reikalavo profesinio pasirengimo. Visuomenės nariai privalėjo būti mobilūs, pasirengę pakeisti vienas kitą, turėti tą patį bendrąjį ir profesinį išsilavinimą. Profesinio švietimo sistema jau jungė skirtingų socialinių grupių atstovus į vieną grupę, kurios nariai buvo susieti bendra veikla, bendra profesine kvalifikacija, bendrais interesais, o ne bendra socialine kilme. Rusijos imperijoje esminės reformos profesinio švietimo srityje prasidėjo XIX a. devintajame dešimtmetyje m. prie Liaudies švietimo ministerijos, kuriai tuo metu buvo galutinai perduota profesinių mokyklų priežiūra, buvo sudarytas atskiras Techninio ir profesinio švietimo skyrius. Po metų šis skyrius parengė Bendrojo pramoninio švietimo Rusijos imperijoje projektą (Общий проект промышленного образования в Российской империи), o 1889 m. vidurinių ir žemesnių techninių bei amatų mokyklų veiklos planą, kuris buvo apsvarstytas pirmajame Rusijos imperijoje techninio ir profesinio švietimo suvažiavime m. Bendrajame pramoninio švietimo Rusijos imperijos projekte buvo numatyta steigti trijų rūšių profesines mokyklas: vidurines technines, žemesniąsias technines ir amatų mokyklas. Vidurinės techninės mokyklos turėjo rengti technikus ir inžinierių padėjėjus, į šias mokyklas buvo priimami berniukai, baigę penkias realinės mokyklos klases. Trijų klasių žemesniosios techninės mokyklos teikė meistro, mechaniko ir mašinisto kvalifikaciją. Stoti į amatų mokyklas galėjo berniukai, baigę dviejų klasių pradinę mokyklą. Amatų mokyklų absolventai jau buvo aukštos kvalifikacijos darbininkai, kurie vėliau galėjo eiti meistro pareigas m. Rusijos imperijoje atsirado naujo tipo profesinių mokyklų: amatų mokinių mokyklų (школы ремесленных учеников), žemesniųjų amatų mokyklų, amatų ir techninės dirbtuvių. Be to, nuo 1903 m. pradėtos steigti amatų klasės ir skyriai prie valstybinių pradinių mokyklų. Paprastai šiose mokymo įstaigose buvo suteikiama staliaus, šaltkalvio, batsiuvio ir siuvėjo kvalifikacija 1. XX a. pradžioje vis aktyvesnės taip pat tapo visuomeninės organizacijos, kurios steigė ūkio, amatų, komercijos mokyklas. Vadinamajame Šiaurės vakarų krašte visuomenės iniciatyva galėjo pasireikšti vien viduriniojo 2 ir žemesniojo profesinio išsilavinimo srityse. Tačiau po 1905 m. profesiniu išsilavinimu vis aktyviau pradėjo rūpintis miestų savivaldos institucijos, besisteigiančios visuomeninės organizacijos, naujų socialinių 1 КУЗЬМИН, Николай. Низшее и среднее специальное образование в дореволюционной России. Челябинск, 1971, с XX a. pradžioje skirtingos tautinės grupės parengė aukštosios mokyklos Šiaurės vakarų krašte projektus. Tačiau nė vienas projektas nebuvo įgyvendintas. Plg. žr.: STALIŪNAS, Darius. Visuomenė be universiteto? (Aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys XX a. pradžia). Vilnius: LII leidykla,

50 Iš tautos praeities ISSN grupių inteligentijos ir buržuazijos atstovai. Intensyvus profesinių mokyklų, kursų, paskaitų organizavimas taip pat rodė, kad visuomenė kėlė naujus uždavinius, koks turi būti profesinis išsilavinimas. Profesinio švietimo sistemos raidai Lietuvoje skirta nemažai mokslinių tyrimų: nagrinėtos valdžios reformos šioje srityje, išskirti profesinių mokyklų tipai, aptarta atskirų profesinių mokyklų veikla 3. Šiame straipsnyje, remiantis esama istoriografija ir XIX a. pabaigos XX a. pradžios šaltiniais (statistika, periodine spauda, edukacine literatūra), ypatingas dėmesys kreipiamas į tuos profesinio švietimo problemos aspektus, kurie sulaukė mažesnio tyrinėtojų dėmesio. Pirmiausia, remiantis šaltiniais, atskleidžiančiais profesinių mokyklų mokinių socialinę kilmę 4, siekiama išsiaiškinti, kaip kito atskirų socialinių grupių požiūris į profesinį išsilavinimą XX a. pradžioje, kurias profesijas dažniau pasirinkdavo viena arba kita socialinė grupė. Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kokias profesines veiklos galimybes kūrė įvairios visuomeninės organizacijos, kai po 1905 m. jos galėjo labiau išreikšti bei realizuoti savo poreikius. Atskirai analizuojama, kodėl, kaip ir kokiomis kryptimis vyko profesinis orientavimas to meto jaunimui skirtoje periodinėje spaudoje lietuvių ir lenkų kalbomis. Socialinė kilmė ir profesinis išsilavinimas Besikeičiantį visuomenės požiūrį į profesinį išsilavinimą rodo XIX a. statistika. Jau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas (1897 m.), kuriame atsispindėjo gyventojų ne tik bendrojo, bet ir profesinio išsilavinimo lygis 5, aiškiai rodė, kad profesinė kvalifikacija, įgyjama specialiosiose mokslo įstaigose, buvo svarbi visoms socialinėms grupėms. XIX a. pabaigoje aukštąjį ir profesinį vidurinį išsilavinimą turėjo (o iš esmės 3 Dėkoju dr. Redai Griškaitei už galimybę atliekant tyrimą pasinaudoti rankraščiu Žemesnysis ir vidurinysis specialus mokslas. Iki šiol profesinio išsilavinimo raidą Lietuvoje XIX a. plačiausiai aptarė Arnoldas Endzinas. Plg. žr.: ENDZINAS, Arnoldas. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai, d. 1. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1974; GRIŠKAITĖ, Reda. Žemesnysis ir vidurinysis specialus mokslas [rankraštis, tekstas parengtas monografijai Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius ]. 4 Mokslinėje literatūroje profesinių mokyklų auklėtinių socialinės sudėties rodikliai paprastai pristatomi kaip kontekstinis dalykas, kai nagrinėjama vienos arba kitos profesinės mokyklos veikla; bet šie rodikliai nėra atskiro tyrimo objektas. Būtina pastebėti, kad po 1905 m. profesinių mokyklų veiklos ataskaitose nebuvo privaloma įrašyti informacijos apie profesinių mokyklų mokinių etnokonfesinę priklausomybę ir socialinę kilmę. Todėl profesinių mokyklų absolventų socialinę kilmę galima nustatyti tik remiantis paskirais duomenimis. 5 Remdamasi surašymo duomenimis Rusijos imperijos valdžia siekė įvertinti profesionalizacijos įtaką visuomenės socialinės struktūros pokyčiams. Tačiau kompleksiški profesionalizacijos tyrimai nebuvo atlikti. Surašymas nepateikė duomenų apie specialiąsias mokslo įstaigas, kuriose šalia profesinės kvalifikacijos buvo teikiamas pradinis išsilavinimas. XIX a. pabaigoje būtent šių mokyklų buvo daugiausia. Surašymo metu buvo tik nustatyta, kuri vieno arba kito luomo (vyrų ir moterų) dalis baigė universitetus, vidurinių mokyklų lygio mokymo įstaigas, teikusias profesinę kvalifikaciją. 50

51 ISSN From the Past of the Nation ir galėjo įsigyti) labai nedidelė miestiečių ir valstiečių dalis 6. Tačiau tokio pobūdžio išsilavinimo poreikis, kaip rodo surašymo duomenys, vis labiau stiprėjo tarp minėtų socialinių grupių atstovų. Pavyzdžiui, tuo metu aktyviau įgyti aukštąjį arba vidurinį profesinį išsilavinimą siekė metų amžiaus miestiečiai ir valstiečiai nei metų amžiaus grupės miestiečiai ir valstiečiai 7. XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje kito gimnazijų ir realinių mokyklų mokinių socialinė sudėtis. Vidurinį išsilavinimą ir eventualią galimybę turėti aukštojo mokslo diplomą vis labiau siekė ne tik miestiečiai, bet ir valstiečiai m. Vilniaus švietimo apygardos (toliau VŠA) gimnazijose miestiečiai sudarė 27,7 proc. mokinių, valstiečiai 7,4 proc. 8, o 1914 m. gimnazijose miestiečiai sudarė 33 proc. bendro besimokiusiųjų skaičiaus, valstiečiai 18 proc. 9 Realinėse mokyklose, kuriose mokslas buvo suskirstytas į bendrojo ir specialiojo lavinimo 10, dar sparčiau augo skaičius mokinių, kilusių iš valstiečių šeimų m. VŠA realinėse mokyklose, kurias baigę galėjo stoti į aukštąsias technikos bei žemės ūkio mokyklas, mokėsi 35,9 proc. miestiečių ir 11,7 proc. valstiečių 11, 1914 m. atitinkamai 35,3 proc. miestiečių ir 26,7 proc. valstiečių m. Vilniuje buvo įsteigta vienintelė Šiaurės vakarų krašte Vilniaus vidurinė chemijos-technikos mokykla (Виленское среднее химико-техническое училище), kurios absolventams buvo suteikiamas techniko, t. y. tiesioginio inžinierių ir kitų aukštesniųjų pramonės įmonių vadovų padėjėjo, vardas 13. Pagrindinis tokių mokymo įstaigų uždavinys buvo parengti darbuotojus pramonės ir transporto įmonėms. Prašymą steigti tokią mokyklą Vilniaus miesto dūma Liaudies švietimo ministerijai įteikė jau 1880 m., tačiau 6 Surašymo metu buvo labiau fiksuojami tradiciniai atskirų socialinių grupių prioritetai profesinio išsilavinimo atžvilgiu, o ne šių prioritetų kaita. Bajorija labiau vertino specialųjį aukštąjį nei specialųjį vidurinį išsilavinimą, miestiečiams buvo labiau prieinamas specialusis vidurinis nei specialusis aukštasis išsilavinimas. Tik retas valstietis turėjo specialųjį vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą. 7 MASTIANICA, Olga. Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. visuotinį Rusijos imperijos gyventojų surašymą). Lituanistica, 2014, Vol. 60, t. 4, p Отчет по управлению Виленским учебным округом за 1897 гражданский год. Вильна: губернская типография, 1897, c Отчет по управлению Виленским учебным округом за 1914 гражданский год. Вильна: губернская типография, 1914, c. 18, Realinių mokyklų 5 6 klasėse mokymas buvo suskirstytas į pagrindinį bendrojo lavinimo ir komercinį skyrius, o papildomoje 7 klasėje dar į pagrindinį bendrojo lavinimo ir mechanikos-technikos bei chemijos-technikos skyrius. Realinėse mokyklose buvo išplėstas matematikos bei fizikos mokymo turinys, buvo mokoma gamtos mokslų ir daugiau dėmesio skiriama techniniam piešimui ir braižybai. 11 Отчет по управлению Виленским учебным округом за 1897 гражданский год. Вильна: губернская типография, 1897, c Отчет по управлению Виленским учебным округом за 1914 гражданский год. Вильна: губернская типография, 1914, c. 18, Specialųjį mokslą šioje mokykloje sudarė chemija, mechanika, architektūros pagrindai, gamybinė mechanika, cheminė technologija, techninė braižyba, komercinė geografija, sąskaityba, mašinų technologija, techninė braižyba, komercinė geografija, teisės pagrindai, braižyba, piešimas, fizika, matematika. Mokslas buvo grindžiamas praktiniu gamybiniu mokymu laboratorijose, kabinetuose, mokomojoje dirbtuvėje ir Vilniaus Gordono garinėje lentpjūvėje. Plg. žr.: GRIŠKAITĖ, Reda. Žemesnysis ir vidurinysis specialus mokslas [rankraštis, tekstas parengtas monografijai Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius ]. 51

52 Iš tautos praeities ISSN palankus sprendimas buvo priimtas tik 1899 m. Svarbu pastebėti, kad Vilniaus miesto dūma, iš dalies finansavusi šios mokyklos veiklą, siekė atsižvelgti į skirtingų socialinių grupių poreikius. Todėl prie Vilniaus vidurinės chemijos-technikos mokyklos buvo įsteigti praktinių žinių kursai suaugusiesiems (Пушкинские вечерние курсы практических знаний), kuriuose buvo mokoma mechanikos, fizikos, metalų technologijos, fabrikinės sąskaitybos, studijuojamas prekių mokslas, chemijos ir prekybos sąskaityba m. šie vakariniai kursai buvo reorganizuoti į paruošiamąjį komercinį ir elektromontažinį skyrių m. prie Vilniaus vidurinės chemijos-technikos mokyklos taip pat buvo įsteigta žemesnioji amatų mokykla (Низшая ремесленная школа) su šaltkalvių ir elektromonterių skyriais 14. Šis mokyklų kompleksas buvo populiarus ne vien tarp Vilniaus ir Vilniaus gubernijos gyventojų 15 mokslą jose vis dažniau pasirinkdavo miestiečių ir valstiečių kilmės asmenys m. Vilniaus vidurinėje chemijos-technikos mokykloje 42,3 proc. mokinių sudarė bajorai, 34,7 proc. miestiečiai, 18,4 proc. valstiečiai m. šioje mokykloje mokėsi 26,6 proc. mokinių, kilusių iš bajorų šeimų, 37,3 proc. iš miestiečių ir net 36 proc. iš valstiečių 17. Tačiau didesnis besimokiusiųjų valstiečių skaičius vis dėlto buvo žemesniojoje amatų mokykloje, kuri, kaip minėta, rengė šaltkalvius ir elektromonterius m. šioje mokykloje mokėsi 7 bajorai, 23 miestiečiai ir 24 valstiečiai; 1909 m. 8 bajorai, 17 miestiečių ir 32 valstiečiai 18. Be to, nemaža dalis valstiečių, baigusių žemesniąją amatų mokyklą, sėkmingai įsidarbindavo valstybinėse ir privačiose pramonės įmonėse, o po trejų metų darbo praktikos gaudavo meistro liudijimą 19. Žydų kilmės asmenų galimybės mokytis Vilniaus vidurinėje chemijos-technikos mokykloje buvo apribotos: 1904 m. šioje mokykloje taip pat buvo pritaikyta 10 procentinė 14 Plg. žr.: GRIŠKAITĖ, Reda. Žemesnysis ir vidurinysis specialus mokslas [rankraštis, tekstas parengtas monografijai Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius ] 15 Pavyzdžiui, 1903 m. Vilniaus vidurinę chemijos-technikos mokyklą baigė 19 asmenų, iš kurių 5 buvo kilę iš Vilniaus gubernijos, 4 iš Minsko gubernijos, 4 iš Gardino gubernijos, 3 iš Mogiliavo gubernijos, 2 iš Kuršo gubernijos, 1 iš Pskovo gubernijos m. mokslus Vilniaus vidurinėje chemijos-technikos mokykloje baigė asmenys, kilę iš Kauno, Vitebsko, Podolės, Poltavos, Černigovo gubernijų m. taip pat buvo mokinių, kilusių iš Suvalkų ir Sedleco gubernijų. Plg. žr.: Mokinių, 1903 m. baigusių Vilniaus vidurinę chemijos-technikos mokyklą, atestatai. LVIA, f. 659, ap. 1, b. 159, l. 1 5; Mokinių, 1911 m. baigusių Vilniaus vidurinę chemijos-technikos mokyklą, atestatai. LVIA, f. 659, ap. 1, b. 135, l. 1 5; Mokinių, 1912 m. baigusių Vilniaus vidurinę chemijos-technikos mokyklą, atestatai. LVIA, f. 659, ap. 1, b. 93, l Материалы к народному образованию в Виленской губернии к 1 января 1906 года. Памятная книжка Виленской губернии на 1907 год. Вильна: губернская типография, 1907, с Материалы к народному образованию в Виленской губернии к 1 января 1910 года. Из: Памятная книжка Виленской губернии на 1911 год. Вильна: губернская типография, 1911, с ENDZINAS, Arnoldas. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai, d. 1. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1974, p Pavyzdžiui, žemesniosios amatų mokyklos absolventai įsidarbindavo: Josifas Nemiro Tiškevičių gamykloje mechaninių dirbtuvių skyriaus vedėju, Stanislovas Blusas Zabaikalės geležinkelyje, Viktoras Žegždrinas vagonų dirbtuvėse Kaune, Aleksandras Lukaševičius Vilniaus ventiliacijos ir šildymo techniniame biure. Plg. žr.: Dokumentai asmenų, siekusių įgyti meistro liudijimą. LVIA, f. 659, ap. 1, b. 117, l

53 ISSN From the Past of the Nation norma žydams 20. Todėl žydų bendruomenė ieškojo galimybių organizuoti panašaus profilio profesinį švietimą m. Vilniuje buvo įsteigta žydų amatų mokykla (Вилeнское еврейское ремесленное училище), kurioje taip pat buvo mokoma šaltkalvio-kalvio, šaltkalvio-baldžiaus ir medžio drožybos amatų. Vilniaus pirklių bendruomenė, kurios daugumą sudarė žydų kilmės asmenys, taip pat rėmė 1901 m. Vilniuje 21 įsteigtą septynių klasių (vėliau aštuonių klasių) berniukų komercijos mokyklą (Виленское семиклассное комерческое училище / Виленскоe восьмиклассноe коммерческом училищe / Виленское коммерческое училище) m. Vilniaus pirklių bendruomenės iniciatyva prie komercijos mokyklos buvo atidaryta prekybos mokykla (Виленская торговая школа), į kurią pirmiausia buvo priimami vaikai tų asmenų, kurie mokėjo verslo mokestį 23. Po metų 1903 m. prie Vilniaus prekybos mokyklos buvo atidaryti prekybos kursai, skirti asmenims, kurie dirbo prekybos ir pramonės įmonėse bei turėjo pradinį komercijos srities išsilavinimą 24. Šis mokyklų kompleksas, mokinių etnokonfesinės ir socialinės sudėties rodikliai akivaizdžiai rodo, kad XX a. pradžioje Vilniaus žydų bendruomenė vis labiau pradėjo įtvirtinti savo pozicijas prekybos, o iš dalies ir pramonės srityse, remdama atitinkamų profesinių mokyklų veiklą. Jau nuo pirmųjų mokyklos veiklos metų pusę besimokiusiųjų, o po 1904 m. daugumą mokinių sudarė žydų kilmės berniukai 25, kurių tėvai dirbo prekybos ir pramonės srityse 26. Vilniaus berniukų komercijos mokyklos baigimo atestatas leido įsidarbinti valstybinėse 20 Švietimo ministerijos 1886 m. birželio 10 d. priimtas potvarkis dėl procentinės normos įvedimo vidurinėse mokyklose 1904 m. spalio 11 d. buvo pritaikytas Vilniaus vidurinei chemijos-technikos mokyklai. Plg. žr.: Švietimo ministerijos 1904 m. spalio 11 d. nurodymas Vilniaus švietimo apygardos globėjui dėl procentinės normos įvedimo Vilniaus vidurinėje chemijos-technikos mokykloje. LVIA, f. 659, ap. 1, b. 28, l m. Kauno komercinio lavinimo sklaidos draugija (Ковенское общество распротcтранения коммерческого образования) Kaune taip pat atidarė vidurinę komercijos mokyklą. 22 Pagrindiniai naujosios mokyklos iniciatoriai ir rėmėjai buvo būtent Vilniaus pirkliai. Vilniaus komercijos mokykla veikė pagal bendrą visai imperijai patvirtintą šių mokslo įstaigų, kurių pagrindinis uždavinys buvo suteikti ir vidurinį, ir specialųjį mokslą, mokymo programą. Specialųjį kursą sudarė komercinė aritmetika, buhalterija, komercinė korespondencija užsienio kalba, prekių mokslas, komercinė geografija ir statistika. Svarbią mokymo programos dalį sudarė pažintinės ekskursijos ne tik į muziejus, bet ir į Vilniaus pramonės įmones ir kitas įstaigas elektros, telefono, telegrafo, meteorologijos stotis. Plg. žr.: GRIŠKAITĖ, Reda. Žemesnysis ir vidurinysis specialus mokslas [rankraštis, tekstas parengtas monografijai Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius ]. 23 Vilniaus trijų klasių prekybos mokyklos veiklos nuostatai. LVIA, f. 573, ap. 2, b. 9, l Prekybos klasių prie Vilniaus prekybos mokyklos veiklos nuostatai. LVIA, f. 573, ap. 2, b. 16, l m. mokykloje mokėsi 190 žydų ir 167 krikščionys; 1903 m. atitinkamai 252 žydai ir 214 krikščionių; 1904 m. 312 ir 230; 1905 m. 406 ir 235; 1906 m. 368 ir 212; 1907 m. 318 ir 176; 1908 m. 360 ir 213. Apskaičiuota pagal: Mokinių pasiskirstymas pagal konfesinę sudėtį Vilniaus komercijos mokykloje. LVIA, f. 573, ap. 2, b. 36, l Pavyzdžiui, 1908 m. m. prekybos ir pramonės srityse dirbo 64,5 proc. mokinių tėvų, valstybės tarnybos ir laisvųjų profesijų atstovais buvo 19,1 proc. tėvų, amatininkais 1,3 proc., žemės ūkyje dirbo 11,9 proc. mokinių tėvų. Apskaičiuota pagal: Первое десятилетие Виленскаго восьмиклассного коммерческoго училища, учрежденного в память столетия со дня рождения А. С. Пушкина 14 ноября 1901 г. 14 ноября 1911 г. Вильна: типография «Артель печатного дела», 1912, c

54 Iš tautos praeities ISSN įstaigose ir gauti aukštąjį išsilavinimą 27. Šia galimybe pasinaudodavo nemažai komercijos mokyklos absolventų 28. Be to, dauguma jų planavo, kaip ir jų tėvai, dirbti prekybos ir pramonės srityse. Vilniaus komercijos mokyklos auklėtiniai dažniausiai pasirinkdavo studijas Kijevo komercijos institute, Sankt Peterburgo politechnikos institute, Rygos arba Varšuvos politechnikos institutuose 29. Tik pavieniai asmenys siekė dirbti medicinos arba žemės ūkio srityse 30. Po 1909 m. mokinių etnokonfesinė ir socialinė sudėtis Vilniaus komercijos mokykloje turėjo keistis m. rugpjūčio 19 d. Ministrų taryba patvirtino etnokonfesiniu kriterijumi paremtą numerus clausus m. numerus clausus buvo pritaikytas privačioms mokymo įstaigoms, o 1911 m. eksternams 31. Vilniaus komercijos mokyklos globėjų taryba, kurios nariais buvo žydų kilmės stambios prekybos ir pramonės atstovai, siekė apginti savo interesus. Tačiau Prekybos ir pramonės ministerija atsisakė atidėti Ministrų Tarybos nutarimą iki 1913 m. arba padidinti procentinę normą iki 15 proc., kaip to prašė žydų bendruomenės atstovai 32. Žydai taip pat nebuvo priimami į 1879 m. įsteigtą Vilniaus geležinkeliečių mokyklą (Виленское техническое железнодорожное училище), kurios absolventai įgydavo geležinkelio kelio meistrų, technikų, stočių budėtojų specialybes. Be to, šios mokyklos dirbtuvėse buvo papildomai mokoma staliaus, šaltkalvio, šaltkalvio-surinkėjo, statybininko, dailidės darbų m. duomenimis, net 50 Vilniaus geležinkeliečių mokykloje besimokiusių jaunuolių buvo kilę iš valstiečių, 37 iš miestiečių, 9 iš žemesniųjų valdininkų, 5 iš bajorų, vienas buvo pirklio sūnus. Iš jų net 75 buvo stačiatikiai, 25 katalikai, 4 evangelikai liuteronai m. Vilniaus geležinkeliečių mokyklos mokinių konfesinė ir socialinė sudėtis buvo panaši. Tais metais 62 mokiniai buvo stačiatikiai, 18 išpažino katalikų tikėjimą, 4 evangelikų liuteronų tikėjimą. Iš jų net 50 asmenų buvo valstiečiai, 21 miestietis, 5 iš pirklių šeimų ir 8 bajorai. Be to, visų besimokiusiųjų tėvai dirbo geležinkelio aptarnavimo srityje: dauguma 53 buvo stočių budėtojai, 27 Baigusiesiems mokslus Vilniaus komercijos mokykloje suteikdavo garbės piliečio ir komercijos kandidato vardą. Jeigu pagal savo socialinę kilmę absolventas neturėjo teisės į valstybės tarnybą, ši teisė buvo suteikiama po dešimties metų darbo praktikos prekybos įmonėje. Vilniaus komercijos mokyklos baigimo atestatas buvo prilygintas realinių mokyklų atestatui, kas suteikdavo galimybę stoti į aukštąją mokyklą. 28 Pavyzdžiui, 1907 m. iš 39 baigusiųjų Vilniaus komercijos mokyklą net 23 asmenys ketino stoti į aukštąsias mokyklas, iš 1909 m. 46 baigusiųjų 27 asmenys. Apskaičiuota pagal: Первое десятилетие Виленскаго восьмиклассного коммерческoго училища, учрежденного в память столетия со дня рождения А. С. Пушкина 14 ноября 1901 г. 14 ноября 1911 г. Вильна: типография «Артель печатного дела», 1912, c Šiek tiek rečiau buvo pasirenkamas mokslas Sankt Peterburgo ir Maskvos technologijos institutuose, Charkovo technologijos ir politechnikos institutuose. 30 Paprastai medicinos ir žemės ūkio studijos buvo pasirenkamos Varšuvoje arba Sankt Peterburge. 31 Plg. žr.: STALIŪNAS, Darius. Visuomenė be universiteto? (Aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys XX a. pradžia). Vilnius: LII leidykla, 2000, p Prekybos ir pramonės ministerijos raštas Vilniaus komercijos mokyklos globėjų tarybai 1910 m. rugpjūčio 3 d. LVIA, f. 573, ap. 2, b. 36, l ENDZINAS, Arnoldas. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai, d. 1. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1974, p

55 ISSN From the Past of the Nation 27 dirbo geležinkelių technikais, o 6 paprastais darbininkais 34. Moterys mokytis į geležinkeliečių mokyklą nebuvo priimamos, išimtis buvo padaryta 1888 m. įsteigtoje Vilniaus pašto-telegrafo mokykloje (Почтово-телеграфная школа при управлении виленского почтово-телегафнoго округа). Tačiau iki 1914 m. šios mokyklos mokinėms buvo uždrausta ateityje sukurti šeimą. Galimybės kelti profesinę kvalifikaciją XX a. pradžioje miestų kultūrinė aplinka vis labiau keitė atskirų socialinių grupių požiūrį į profesinį išsilavinimą. Mieste buvo sutelktos pagrindinės bendrojo ir profesinio išsilavinimo mokslo įstaigos, čia buvo didesnė įvairaus darbo pasiūla, formavosi specifinė komunikacinė erdvė. Todėl miesto sociokultūrinė aplinka kėlė naujus reikalavimus gyventojų išsilavinimo cenzui, o miestuose buvo gerokai didesnis ne tik raštingų bajorų ir miestiečių, bet ir atvykusių valstiečių skaičius 35. Be to, XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje miestų savivaldos ėmėsi papildomų žingsnių kelti miesto gyventojų bendrą raštingumo lygį, o tokiu būdu atsirado papildomų galimybių išmokti naujo amato arba pagilinti jau turimas profesines žinias m. spalio 19 d. Vilniaus miesto dūma svarstė klausimą dėl vakarinių bendrojo lavinimo kursų organizavimo mieste. Šiuose kursuose skaityti ir rašyti rusų bei gimtąja kalbomis, gauti aritmetikos pagrindus galėjo suaugę dirbantys vyrai ir moterys (nuo Краткий отчет о состоянии и деятельности Виленского технического железно-дорожного училища за учебный год. Вильна: электротипография «Русский почин», 1909, c. 6; ŽEIMANTAS, Levas. Sankt Peterburgo Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės vakarų) geležinkelis Vilnius: Gelspa, 2003, p Remiantis pirmojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis (1897 m.), tarp Vilniuje gyvenusių bajorų raštingi buvo 81,4 proc. bajorų ir 80 proc. bajorių (Vilniaus gubernijoje raštingų bajorų buvo 61,3 proc., bajorių 58,5 proc.). Aukštojo mokslo baigimo diplomus turėjo 11,9 proc. Vilniuje gyvenusių bajorų ir 0,5 proc. bajorių (Vilniaus gubernijoje atitinkamai 2,3 proc. bajorų ir 0,09 proc. bajorių). Bajorų specialiojo vidurinio, kaip ir bendrojo vidurinio, išsilavinimo rodikliai taip pat buvo gerokai didesni Vilniuje nei apskritai Vilniaus gubernijoje. Vilniuje specialųjį vidurinį išsilavinimą turėjo 17,6 proc. bajorų ir 0,5 proc. bajorių, kai tuo metu visoje Vilniaus gubernijoje tokių asmenų skaičius nesiekė net vieno procento. Skirtingą išsilavinimo lygį taip pat turėjo Vilniaus ir Vilniaus gubernijos miestiečiai m. Vilniuje buvo 59,1 proc. raštingų miestiečių vyrų ir 40,7 proc. moterų (Vilniaus gubernijoje atitinkamai 48,8 proc. vyrų ir tik 0,8 proc. moterų). Vilniuje taip pat buvo daugiau miestiečių (vyrų), turėjusių specialųjį vidurinį išsilavinimą (Vilniuje 1,1 proc. miestiečių vyrų, Vilniaus gubernijoje 0,2 proc.). Į Vilnių atvykusių valstiečių bendras raštingumo lygis taip pat buvo aukštesnis nei Vilniaus gubernijoje. Vilniuje 50,4 proc. valstiečių vyrų buvo raštingi (Vilniaus gubernijoje atitinkamai 29,3 proc.). Taip pat Vilniuje buvo didesnis skaičius valstiečių, turėjusių bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Apskaičiuota pagal: Распределение населения по грамотности, образованию, сословным и возрастным группам. Из: Первая всеобщая перепись населения. Виленская губерния. Санкт -Петербург: типoграфия Санкт-Петербургского акционерного общества «Слово», 1904, c. VII,

56 Iš tautos praeities ISSN metų) m. Vilniaus miesto dūma skyrė lėšų Vilniaus blaivybės draugijos globėjų komiteto (Попечительский совет Виленского общества трезвости) organizuotai vakarinei pradinio lavinimo mokyklai m. Vilniaus miesto švietimo draugija (Виленское общество образования), vienijusi skirtingų tautinių bendruomenių atstovus 38, taip pat pateikė VŠA valdybai tvirtinti vakarinių kursų suaugusiesiems organizavimo projektą. Draugijos nariai siekė suteikti bendrąjį išsilavinimą (atitinkantį pradinių mokyklų lygį) suaugusiems miesto gyventojams: mokymas turėjo vykti rusų, lenkų, lietuvių, jidiš ir baltarusių kalbomis. Draugijos projektas liko neįgyvendintas, nes VŠA siekė organizuoti vakarinius kursus vien rusų dėstomąja kalba 39. XX a. pradžioje Vilniuje privatūs asmenys taip pat steigė vakarinius kursus, kuriuose suaugusieji buvo rengiami stoti į trijų pakopų mokymo įstaigas 40. XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje bent Vilniaus miesto aplinkoje galima pastebėti dar vieną naują reiškinį dirbantiesiems buvo suteikta naujų galimybių gilinti jau esamas profesines žinias. Pavyzdžiui, Vilniaus piešimo mokykla iškėlė tikslą parengti ne tik dailininkus į aukštąsias mokyklas 41, bet ir piešėjus bei braižytojus dirbti pramonės įmonėse m. Vilniaus piešimo mokykloje buvo atskirtas techninis piešimas bei braižyba ir sudaryta savarankiška vakarinė Nemokamo techninio piešimo ir braižybos klasė (Беcплатный класс технического рисования и черчения для виленских ремесленников) 42. Šią mokymo įstaigą taip pat finansavo Vilniaus miesto dūma. Dviejose 36 Vilniaus miesto dūmos 1906 m. spalio 19 d. posėdžio protokolas. Журналы Виленской городской думы за второе полугодие 1906 года. Вильна: электро-типография В. А. Клецкина, 1906, c ; Skaitymo ir rašymo kursai. Vilniaus žinios, 1906, Nr. 217, p. 2; Vakariniai skaitymo ir rašymo kursai. Vilniaus žinios, 1906, Nr. 229, p Vilniaus blaivybės draugijos globėjų komitetas 1903 m. rugsėjo 25 d. įkūrė nemokamą vakarinę moterų mokyklą. Šioje mokykloje buvo mokoma skaityti, rašyti, skaičiuoti. Mokytis galėjo ne jaunesnės nei penkiolikos metų merginos m. šioje mokykloje bendrąjį išsilavinimą gavo 250 moterų, siūti mokinosi 300 moterų. Plg. žr.: Įvairios žinios. Vakarinė moterų mokykla. Vilniaus žinios, 1904, gruodžio 11, Nr. 2, p. 3; Vilniaus miesto blaivybės komitetas (Vilniaus neapmokama mokykla). Vilniaus žinios, 1905, rugsėjo 11 (24), Nr. 221, p Draugijos tikslas buvo steigti mokymo įstaigas, kuriose būtų prieinamas aukštasis, vidurinis ir pradinis išsilavinimas, rūpintis užmokykliniu jaunimo auklėjimu, organizuoti mokytojų suvažiavimus, leisti pedagoginio pobūdžio spaudą. Plg. žr.: Įstatai Vilniaus miesto švietimo draugijos (1907 m.). LVIA, f. 567, ap. 25, b. 80, l. 4; Kas girdėti. Vilniuje. Vilniaus apšvietimo draugija. Vilniaus žinios, 1908, Nr. 25, p VŠA tarybos manymu, mokslas galėjo vykti vien rusų kalba, draugija privalėjo tiksliai apibrėžti mokymo turinį, kursai negalėjo būti prieinami mokykliniam jaunimui. Su šiais vietinės valdžios reikalavimais draugija nesutiko ir vakariniai kursai taip ir nebuvo įsteigti. Plg. žr.: Vilniaus švietimo apygardos valdybos posėdžio protokolas (1908 m. birželio 8 d.). LVIA, f. 567, ap. 25, b. 80, l Pavyzdžiui, m. Vilniuje V. Blinovas organizavo privačius kursus, kuriuose buvo mokoma lotynų, vokiečių, prancūzų kalbų pagal ketvirtos ir šeštos klasės gimnazijų mokymo programas. Plg. žr.: Mokslas ir mokyklos. Viltis, 1911, Nr. 49, p Jolantos Širkaitės duomenimis, 1892 m. tapybos klasę lankė 49 bajorų kilmės asmenys, 29 miestiečiai, 3 pirkliai, 1 dvasininko ir 1 karininko sūnus m. Vilniaus piešimo mokykloje daugiausia buvo asmenų, kilusių iš bajorų (iš 167 asmenų 84 buvo kilę iš bajorų, 63 iš miestiečių, 15 iš pirklių, 3 iš valstiečių). Plg. žr.: ŠIRKAITĖ, Jolanta. Vilniaus piešimo mokykla ir jos mokiniai. Kultūros istorijos tyrinėjimai, 1997, t. 3, p. 182, Nuo 1904 m. pavadinta J. Montvilos piešimo klasė (Рисовальные классы, учрежденные И. С. Монтвиллом). 56

57 ISSN From the Past of the Nation parengiamosiose klasėse buvo mokoma piešimo, braižybos, dekoratyvinės tapybos, skulptūros, architektūrinės lipdybos ir projektavimo, stalystės, baldų gamybos. Be bendrųjų klasių, dar veikė specialūs kursai: statybininkų, dekoratorių, dailidžių, juvelyrų, lipdytojų ir kitų specialybių. Mokymas vyko vakarais ir sekmadieniais, tai skatino jau dirbančius amatininkus lankyti šias klases. Kiekvienais metais šiuos kursus baigdavo apie 300 skirtingos profesinės kvalifikacijos asmenų. Pavyzdžiui, 1897 m. Nemokamo techninio piešimo ir braižybos klases lankė 206 asmenys, kurie jau dirbo staliais, graveriais, šaltkalviais, dailidėmis, kalviais, dažytojais, skulptoriais, siuvėjais, laikrodininkais, fotografais, sodininkais, mechanikais 43. Dauguma besimokiusiųjų išpažino katalikų tikėjimą m. Vilniaus dailiosios pramonės draugija įsteigė Marko Antokolskio piešimo mokyklą (Рисовальные классы, учрежденные Виленским художественнопромышленным обществом в память Марка Матвеевича Антокольского в г. Вильне), prieinamą žydų kilmės amatininkams. Per penkerius mokyklos veiklos metus ją baigė 56 dažytojai, 79 šaltkalviai, 37 iškabų tapytojai, 22 staliai, 37 drožėjai, 19 siuvėjų, 14 siuvinėtojų, 10 graverių, 8 fotografai, 5 raidžių rinkėjai, 4 skardininkai, 4 baldų apmušinėtojai, 7 juvelyrai 44. XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje techninio piešimo ir braižybos klasės taip pat buvo įsteigtos Kaune, Panevėžyje ir Ukmergėje. XX a. pabaigoje XX a. pradžioje bendrojo lavinimo mokymo įstaigos taip pat teikė profesinio tobulėjimo galimybių m. prie Vilniaus realinės mokyklos buvo įsteigti vakariniai kursai amatininkams, verslo įmonių valdytojams ir parankiniams, kuriuose buvo mokoma cheminės technologijos ir prekybinės sąskaitybos m. prie Vilniaus pirmos berniukų gimnazijos taip pat buvo įkurta darbų klasė. Miesto lėšomis prie šios gimnazijos buvo įsteigtos trys mokymo dirbtuvės: fizikos-chemijos, tekinimo-staliaus darbų, kartonažo-įrišimo. Jos buvo aprūpintos mechaninėmis staklėmis, elektros varikliais ir turėjo kvalifikuotus meistrus. Ši klasė nuo 1912 m. priiminėjo darbų užsakymus ir iš šalies, gamino mokyklinius baldus, motorinius ir rankinius dulkių siurblius, sporto inventorių, fizikos kabinetų priemones, darbastalius m. 170 besimokiusiųjų išpažino katalikų tikėjimą, 50 stačiatikių tikėjimą, 9 evangelikų liuteronų, 60 asmenų buvo žydų kilmės. Pagal socialinę kilmę 195 mokiniai buvo miestiečiai, 31 bajoras, 10 pirklių, 61 valstietis. Apskaičiuota pagal: Отчет по безплатному классу технического рисования и черчения для виленских ремесленников за 1897 год. Вильна: типография Виленского Св.-дух. братства, 1898, c ENDZINAS, Arnoldas. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai, d. 1. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1974, p m. m. pirmajame pusmetyje mokinosi 46 miestiečiai ir 4 valstiečiai, iš jų 42 asmenys buvo žydų kilmės, 5 katalikai, 3 evangelikai liuteronai. Kursus lankė 42 verslo įmonių valdytojai, 1 stalius, 2 odininkai, 1 batų siuvėjas, 1 fotografas, 1 laikrodininkas, 2 graveriai. Dauguma besimokiusiųjų priklausė amžiaus grupei (31 asmuo), 16 asmenų amžiaus grupei, 3 asmenys metų amžiaus grupei. Apskaičiuota pagal: Отчет о вечерних курсах профессиональных знаний для ремесленников и приказчиков при Виленском реальном училище за 1898 год. Вильна: типография А. Г. Сыркина, 1899, c ENDZINAS, Arnoldas. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai, d. 1. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1974, p

58 Iš tautos praeities ISSN Profesinę kvalifikaciją, kaip vieną būtiniausių socialinės rūpybos formų, taip pat itin vertino XX a. pradžioje suaktyvinusios savo veiklą labdarybės draugijos. Šios draugijos, kurios jautriausiai atsiliepė į besikeičiančios visuomenės poreikius, tuo metu pirmiausiai sudarė sąlygas įgyti profesinę kvalifikaciją bei taip padėti įsitvirtinti modernėjančioje visuomenėje. Jau Vilniaus vaikų globos draugijos (Виленское общество попечения о детях) įstatuose buvo numatyta mokyti našlaičius amato specialiosiose mokyklose arba amatininkų šeimose m. draugijos lėšomis berniukai mokėsi staliaus, dažytojo, batsiuvio, baldų apmušinėtojo, siuvėjo darbų, mergaitės siuvimo m. labdarybės draugija Santūrumas ir darbas taip pat Vilniuje įsteigė Techninės braižybos ir piešimo klases (Классы технического черчения и рисования для ремесленников общества «Воздержaнность и труд» в городе Вильне), kuriose vaikai iš neturtingų šeimų galėjo išmokti amato 48. Amato mokymas visuomeninių organizacijų rūpesčiu vis aktyviau vyko našlaičių prieglaudose ir nepilnamečių kolonijose m. tokia specialioji mokymo įstaiga įsteigta prie Kauno našlaičių prieglaudos (Ремесленное училище имени Императора Александра II, учрежденнoe при Ковенском детском приюте). Šią mokyklą baigę metų jaunuoliai (mokslas truko 5 6 metus) būdavo praktiškai perėmę kurpiaus ir siuvėjo amatus. Mokykla buvo išlaikoma labdaringos Kauno visuomenės lėšomis. Amatų dirbtuvėlės taip pat veikė prie Vilniaus našlaičių prieglaudos, Vilniaus invalidų ir senelių namuose veikusiame Vaikų našlaičių skyriuje. Amatų dirbtuvėlė knygrišio amatui išmokti taip pat buvo įsteigta prie Suvalkų katalikiškos našlaičių prieglaudos m. rugsėjo 24 d. (spalio 7 d.) Žemės ūkio pataisos darbų kolonijų draugija (Общество исправительных земледельческих колоний) Vėliučionių dvare, netoli Naujosios Vilnios, atidarė pataisos darbų koloniją Vilniaus auklėjamąją pataisos koloniją vyriškos lyties nepilnamečiams (Виленская воспитательно-исправительная колония для несовершeннолетних мужского пола). Šios naujos įstaigos tikslas, kaip teigiama jos įstatuose, buvo visų luomų ir tikėjimų nepilnamečių nusikaltėlių moralinis perauklėjimas bei jų pripratinimas prie sąžiningo ir naudingo žemės ūkio bei amatų darbo. Taigi auklėjamojoje pataisos kolonijoje metų berniukai iš keturių Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijų buvo mokomi kalvio, šaltkalvio, batsiuvio, knygrišio amatų. Auklėtiniai dirbo ir 47 Устав Виленскаго общества попечения о детях. Вильна: типография Иосифа Завадзкго, 1901, c. 1; Отчет Виленскаго общества попечения о детях за 1903 год. Вильна: типография Иосифа Завадзкого в Вильне, 1904, c. 19, 44; Отчет Виленскаго общества попечения о детях, за 1904 год. Вильна: типография Иосифа Завадзкого в Вильне, 1905, c Panašaus pobūdžio dirbtuves taip pat turėjo draugija Geranoriškas skatikas ( Доброхотная копейка ), kuriose buvo mokoma staliaus, kalviaus, baldų apmušinėtojo amatų. Plg. žr.: Kalendarz iliustrowany Kurjera Litewskiego na rok Wilno: nakładem Kurjera Litewskiego, 1910, s ; Программы предметов преподаваемых в учебных мастерских состоящих в ведении Виленскаго Благотворительного общества «Доброхотная копейка». Вильна: типография Гродзенского, 1912, c Vilniaus Išganytojo Jėzaus širdies namuose našlaičiai buvo mokomi dailidės, šaltkalvio, audėjo, siuvinėtojo amatų. Plg. žr.: ENDZINAS, Arnoldas. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai, d. 1. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1974, p

59 ISSN From the Past of the Nation kolonijos fermoje bei sode. Kolonijoje buvo mokoma ir pradinės mokyklos kurso dalykų m. Vilniaus auklėjamojoje pataisos kolonijoje gyveno 90 berniukų 50. Po 1905 m. naujų profesinio išsilavinimo galimybių taip pat ieškojo besisteigiančios visuomeninės ir profesinės draugijos. Tuo metu žemės ūkio draugijos dar labiau siekė steigti specialiąsias žemės ūkio mokyklas, kuriuose mokslas buvo daugiau orientuotas į valstiečių kilmės asmenis m. Vilniaus medicinos draugijos nario, Vilniaus gubernijos Medicinos valdybos inspektoriaus Konstantino Jacutos iniciatyva buvo įsteigta Vilniaus centrinė felčerių mokykla (Виленскaя центральнaя фельдшерскaя школa), kurioje pirmaisiais metais pareiškė norą studijuoti net 300 jaunuolių m. Vaistinių savininkų draugija taip pat teikė projektą įsteigti Vilniuje farmacininkų mokyklą, kurioje būtų teikiama vaistininko padėjėjo kvalifikacija m. į Vilniaus švietimo apygardos valdybą taip pat kreipėsi Vilniaus antroji profesinė farmacininkų draugija (Виленское второе профессионaльное фармацевтическое общество), prašydama įsteigti kursus, skirtus vaistininko padėjėjo kvalifikacijai gauti. Šiuose kursuose, skirtuose vyrams ir moterims, draugijos lėšomis turėjo būti mokoma organinės chemijos, farmacijos, farmakologijos, botanikos. Kursai taip ir nebuvo įsteigti 54. Reikėtų priminti, kad Kaune veikusi lietuvių švietimo draugija Saulė taip pat įsteigė ne tik pedagoginius, bet ir buhalterijos kursus 55. Profesinis orientavimas jaunimui skirtoje spaudoje Po 1905 m. besiformuojančioms modernioms lietuvių, lenkų, žydų tautoms atstovaujančios politinės partijos ėmėsi aktyviau formuoti jaunosios kartos vertybines nuostatas, pasitelkusios į pagalbą specializuotą periodinę spaudą. XX a. pradžioje Lietuvoje pradėta leisti atskira periodinė spauda, skirta jaunimui m. savaitraštyje Lietuvos ūkininkas buvo specialus Jaunimo skyrius, kuriame buvo rašoma apie jaunimo gyvenimo problemas, jo lavinimąsi ir auklėjimą, spausdinami populiarūs mokslo, meno ir kultūros straipsniai, 50 Plg. žr.: ENDZINAS, Arnoldas. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai, d. 1. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1974, p Ten pat. 52 Pavyzdžiui, 1907 m. Raseinių žemės ūkio ir gyvulininkystės draugija įsteigė Leono Kontrimo Paverkšnių žemesniąją žemės ūkio mokyklą, o prie jos parengiamąją klasę. Mokslas truko trejus metus. Be bendrojo lavinimo dalykų, mokiniai buvo mokomi braižybos ir žemėtvarkos, žemdirbystės su pašarinių kultūrų kursu, sodininkystės, daržininkystės, gyvulininkystės, veterinarijos pagrindų, sūrio gamybos, degtinės varymo, augalininkystės. Kauno žemės ūkio draugija ir Kauno žemės ūkio bendrovė (Ковенское сельскохозяйственное товарищество) 1911 m. Dotnuvos dvare įsteigė vidurinę žemės ūkio mokyklą. 53 Reikėtų pastebėti, kad informacijos apie mokymosi galimybes felčerių mokykloje itin dažnai pateikdavo lietuvių laikraštis Lietuvos žinios. Plg. žr.: Informacija apie felčerių mokyklą. Lietuvos žinios, birželio 11 (24), Nr. 66, p. 3; 1911, spalio 20 (lapkričio 2), Nr. 122, p. 2; 1911, lapkričio 17, Nr. 134, p Projekt szkoły farmaceutycznej. Pobudka, 1910, nr 3, s VŠA tarybos posėdžio protokolas (1912 m. gruodžio 12 d.). LVIA, f. 567, ap. 25, b

60 Iš tautos praeities ISSN jaunimo laikraščių apžvalgos, grožinės literatūros kūriniai m. Kaune įsikūrusi lietuvių katalikų jaunimo sąjunga Pavasaris taip pat leido jaunimui skirtą mėnesį žurnalą Pavasaris, kuris daugiausia rašė jaunimo auklėjimo, dorovės ir religingumo ugdymo, išsilavinimo kaime klausimais m. Vilniuje buvo pradėtas leisti moksleiviams ir studentijai skirtas literatūros ir mokslo žurnalas Aušrinė (leidinį redagavo Maskvos lietuvių studentų draugijos nariai), kuris 1914 m. turėjo net egz. tiražą m. leidinio Draugija redakcija, siekdama labiau sudominti besimokantį jaunimą krikščioniškosiomis vertybėmis, kaip atsvarą Aušrinei pradėjo leisti literatūros žurnalą Ateitis. Jaunimo vertybinių nuostatų formavimu taip pat rūpinosi lenkų inteligentija m. Vilniuje ji leido moksleivijai ir studentijai skirtą mėnesinį laikraštį Pobudka (Skatinimas), o m. moksleivijai skirtus periodinius leidinius Jutrzenka (Aušrinė) ir Gwiazdka (Žvaigždutė). Ši spauda, kuri buvo orientuota į tautinės inteligentijos formavimą, dažnai taip pat atliko jaunimo profesinio orientavimo funkciją. Viena vertus, šioje spaudoje buvo pateikiama informacijos apie studentų draugijas, veikusias prie aukštųjų mokyklų Rusijos imperijoje ir Vakarų Europoje 56, tai buvo papildoma jaunimo informavimo ir įvairialypio profesinio orientavimo priemonė. Kita vertus, šioje spaudoje buvo svarstoma tuo metu itin aktuali tautinės inteligentijos profesinės sudėties problema, o, svarbiausia, pateikiama informacijos apie mokymosi galimybes įvairaus pobūdžio profesinėse mokyklose. Būtina pastebėti, kad jau laikraštis Varpas ( ) aktyviai kėlė tautinės ir profesinės veiklos suderinamumo problemą. Viena vertus, dalis lietuvių nelegalaus laikraščio Varpas bendradarbių skatino asmenis, įgijusius profesinį išsilavinimą, vietoj materialios gerovės pasirinkti tautinės veiklos prerogatyvą ir netapti lietuviais bergždniais 57. Todėl aštrios kritikos sulaukdavo tie, kurie pirmiausiai atsimena savo profesiją, o paskui žiūri, ar ta profesija leidžia būt lietuviu, ar ne 58. Reikalauta, kad modernios lietuvių tautos formavimo uždaviniai skatintų inteligentiją, kuriai šiame procese buvo skirtas vadovaujantis vaidmuo, ant viešų draugijos reikalų žiūrėti ne akimis atskiros profesijos, o tik draugijos akimis 59. Kita vertus, ta pati Varpo idėjinė aplinka siūlė įvertinti, kad tik pavieniai asmenys, įvardyti didvyriais ir pranašais, gali nejausti nė alkio, nė šalčio dėl idėjos 60. Todėl buvo siūlyta pasirinkti tas profesijas, kurios leistų derinti tautinę veiklą ir dirbti savajame krašte. Tos pačios nuomonės laikėsi deputatas nuo Suvalkų gubernijos į II ir III Valstybės dūmas Andrius Bulota, kuris Aušrinėje ne kartą svarstė lietuvių kilmės jaunimo profesinio orientavimo klausimą m. minėtame laikraštyje jis teigė, kad 56 PUKIENĖ, Vida. Lietuvių švietimo draugijos XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje. Vilnius, 1994, p Iš Užsienio lietuvių Jaunuomenės Sandoros gyvenimo. Aušrinė, 1910, Nr. 1, p. 12; Kijevo komercijos institutas. Ateitis, 1914, Nr. 3, p. 179; Kilka słów z powodu zajść na wszechnicy Jagiellońskiej. Pobudka, 1911, nr 3, s. 7; Maskvos komercijos institutas. Ateitis, 1913, Nr. 4, p ; Młodzież polska w szkołach wyższych. Statystyka wschechnicy Lwowskiej. Pobudka, 1910, nr 1, s Tėvynės varpai. Varpas, 1896, Nr. 9, p Ten pat. 60 Tėvynės varpai. Varpas, 1894, Nr. 1, p

61 ISSN From the Past of the Nation dabartinėmis sąlygomis daugiausiai gali mums naudos atnešti ir kultūriškai, ir medigiškai juristai ir medikai 61. A. Bulota buvo įsitikinęs, kad apie įstojimą į kitokias mokslo šakas visokios rūšies inženerystės, filologijos, matematikos gana bus pasakyti, jog dabartinėmis sąlygomis lietuviams valstybės vietos neduodamos, o gauti privatinių vietų tinkamose įstaigose mums lietuviams taip pat labai sunku, nes visos privatinės įstaigos: bankai, didžioji prekyba, pramonija, mokyklos kur mūsų specialistai tikėtųsi gauti vietą, iki šiol tebėra ir turbūt ilgai dar bus kitataučių rankose, kurie, žinoma, proteguoja savuosius 62. O Antanas Smetona ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė skatino jaunimą įvaldyti skirtingas profesijas, taip sudaryti konkurenciją kitų tautinių grupių atstovams ir stiprinti lietuvių inteligentijos profesinę sudėtį 63. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuviški jaunimui skirti periodiniai leidiniai labiau propagavo studijas centrinėse Rusijos imperijos gubernijose esančiuose universitetuose, nei patarė rinktis mokslą aukštosiose mokyklose, kurios buvo Lenkijos Karalystės žemėse. Bent laikraštis Aušrinė 1910 m. deklaravo, kad lietuvių kilmės jaunimas linkęs studijuoti Peterburge, Maskvoje, Rygoje, Dorpate (Tartu), Kijeve, Kazanėje ir net Tomske 64. Be to, būtent šiame laikraštyje, kurį redagavo Maskvos lietuvių studentų draugija, dažniausiai buvo skelbiama informacija apie studijų galimybes Maskvos ir Peterburgo aukštosiose mokyklose 65. Studijuojančiųjų skiriamą prioritetą Peterburgo ir Maskvos aukštosioms mokykloms taip pat puikiai rodo Aušrinėje pateikti studentų apklausos duomenys m. iš 80 asmenų, studijavusių už Lietuvos ribų, 36 asmenys pasirinko studijas Peterburgo aukštosiose mokyklose, 17 Maskvoje, 6 Dorpate (Tartu), 6 Kijeve, 4 Varšuvoje, 2 Rygoje, 2 Tomske, 1 Odesoje, 1 Charkove, 3 Pulavuose 66. Dauguma studentų, kurie pateikė apie save informaciją, studijavo teisę ir mediciną m. Aušrinė taip pat skatino moksleivius pasirinkti mokslą Vilniaus felčerių ir Vilniaus chemijos-technikos mokyklose bei pristatydavo mokymosi galimybes JAV 68. O lenkų kalba jaunimui skirta periodika skatino pasirinkti studijas buvusios Lenkijos Karalystės žemėse ir universite- 61 Antras klausymas. Varpas, 1897, Nr. 1, p BULOTA, Andrius. Augštojo mokslo parinkimas. Aušrinė, 1910, liepos 7 (20), Nr. 4, p Ten pat, p PETKEVIČAITĖ-BITĖ, Gabrielė. Moksleiviams. Lietuvos žinios, 1910, balandžio 24 (gegužės 7), Nr. 32, p. 1; PETKEVIČAITĖ-BITĖ, Gabrielė. Profesijos amatai mokyklose. Mokykla, 1910, birželio 9, Nr. 6, p ; SMETONA, Antanas. Daug apžiosi, maža tenukąsi. Viltis, 1910, lapkričio 3 (16), Nr. 126, p. 1; SMETONA, Antanas. Vidurinės specijalės mokyklos. Viltis, 1911, rugsėjo 11 (24), Nr. 105, p Tomskas. Aušrinė, 1910, Nr. 1, p Informacios. Maskvos aukštieji moterų kursai. Maskvos žemės ūkio institutas. Aušrinė, 1912, Nr. 16, p. 98; Informacios. Maskvos žemės ūkio institutas. Aušrinė, 1913, Nr. 23, p. 71; Informacios. Peterburgo aukštutinės moterų mokyklos. Matininkų institutas Maskvoje. Aušrinė, 1912, Nr. 17, p ; Istorijos-filologijos institutas Peterburge. Ateitis, 1914, Nr. 2, p. 81; Kijevo komercijos institutas. Ateitis, 1914, Nr. 3, p Ankieta. Aušrinė, 1912, Nr. 15, p asmuo studijavo teisę, 11 asmenų mediciną, 4 asmenys veterinariją, 5 chemiją, 8 matematiką, 3 technologinę chemiją, 2 istoriją ir filosofiją, po 1 studijavo ekonomiką, vaistininkystę, gamtos mokslus, biologiją, lingvistiką, architektūrą, matininkystę. Apskaičiuota pagal: Ankieta. Aušrinė, 1912, Nr. 15, p

62 Iš tautos praeities ISSN tuose, esančiuose Austrijos Vengrijos imperijoje 69. Bent Vilniuje leistas laikraštis Pobudka aiškiai deklaravo, kad prioritetą būtina skirti tokioms profesinėms mokykloms, kuriose mokslas vyko lenkų kalba 70. Jaunimui skirta periodinė spauda taip pat dažnai atlikdavo profesinių leidinių funkciją. Pavyzdžiui, laikraštyje Aušrinė itin dažnai buvo skelbiama informacija asmenims, studijuojantiems teisę ir mediciną bei siekiantiems įsidarbinti Vilniuje arba Kaune 71, o m. šis laikraštis įsteigė atskirą priedą Farmaceutų reikalai, kuriame sprendė šios profesinės grupės profesinės kvalifikacijos kėlimo ir įsidarbinimo klausimus. Reikėtų pastebėti, kad laikraštis Lietuvos ūkininkas 1910 m. siūlė prie vedamųjų laikraščių užvesti tam tikrus skyrius, arba duoti priedus kokiai mokslo šakai arba kokio luomo reikalams 72. Tačiau XX a. pradžioje atsirado tik pavieniai profesiniai leidiniai lietuvių kalba, kurie nebuvo specializuoti ir skirti vien žemės ūkio reikalams m. prie Lietuvos ūkininko buvo pradėtas leisti nemokamas priedas Mokykla 74, 1914 m. laikraščio Draugija leidėjai pradėjo leisti atskirą priedą Mokytojas m. Kaune Šv. Grigalijaus vargonininkų draugija ėmėsi leisti periodinį lietuvių muzikos leidinį Vargonininkas. XX a. pradžioje taip pat atsirado pirmieji laikraščiai bei savaitraščių priedai, skirti medicinos ir sveikatos apsaugos klausimams lietuvių kalba 75. Nuo 1909 m. Vilniuje buvo leidžiamas savaitraščio Lietuvos ūkininkas mėnesinis priedas Sveikata, kurį redagavo K. Grinius. Kaip minėta, m. buvo leidžiamas priedas Farmaceutų reikalai m. Vilniuje taip pat ėjo katalikiško laikraščio Aušra mėnesinis priedas Gydytojas 76, redaguojamas P. Kraujalio ir J. Bakšio m. taip pat Vilniuje trumpai ėjo pirmasis lietuviškas medicinos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos žurnalas 69 Valpraisos universitatės lietuviai. Aušrinė, 1911, Nr. 3, p. 102; Vilniaus feldšerių ir technikų mokyklos. Aušrinė, 1912, Nr. 16, p Kilka słów z powodu zajść na wszechnicy Jagiellońskiej. Pobudka, 1911, nr 3, s. 7; Młodzież polska w szkołach wyższych. Statystyka wschechnicy Lwowskiej. Pobudka, 1910, nr 1, s ; Pomoc dla młodziezy kształtującej się w Krakowie. Pobudka, 1911, nr 7 8, s. 43; Projekt szkoły farmaceutycznej. Pobudka, 1910, nr 3, s. 30; Szkoła techniczno-promysłowa w Kielcach. Pobudka, 1909, nr 10 11, s. 44; Ważne ułatwienia wstępu do szkoł wyższych w Galicji. Pobudka, 1910, nr 5, s. 23; Wybór uniwersytetu. Pobudka, 1908, nr 2, s. 5 7; Wykłady literatury i historyi polskiej na wszechnicach niemieckiech. Pobudka, 1910, nr 4, s. 23; Z uniwersytetu Warszawskiego. Pobudka, 1909, nr 7 9, s Wybór uniwersytetu. Pobudka, 1908, nr 2, s Teisininkams. Aušrinė, 1910, Nr. 7, p. 4; Apie darbo vietas gydytojams. Aušrinė, 1910, Nr. 2, p tieji metai Lietuvoje. Lietuvos ūkininkas, 1910, sausio 6, Nr. 1, p m. Vilniuje pradėtas leisti iliustruotas periodinis leidinys Lietuvos bitininkas, m. Vilniuje ėjo žemės ūkio, prekybos ir pramonės laikraštis Žemdirbys, o m. buvo leidžiamas mėnesinis laikraščio priedas Kooperatorius. Seiniuose m. ėjo dvisavaitinis žemės ūkio ir namų ruošos laikraštis Artojas, o 1914 m. Kaune dvisavaitinis ūkio ir kooperacijos laikraštis Viensėdis. 75 Mokykla mėnesinis priedas prie Lietuvos ūkininko ( ), Lietuvos žinių ( ). Redaktoriai: K. Gaigalaitė, M. Radzevičienė, S. Mošinskaitė, J. Žymantienė. 76 Reikėtų pastebėti, kad m. Vilniuje ėjo periodinis leidinys Lekarz wileński (Vilniaus gydytojas) (redaktorius M. Minkievičius (Minkiewicz)) m. Vilniuje buvo leidžiamas periodinis leidinys Протокол заседаний Виленского медицинского общества (Vilniaus medicinos draugijos posėdžių protokolai). 62

63 ISSN From the Past of the Nation Medicina ir gamta, kuriame bendradarbiavo J. Basanavičius, P. Avižonis, A. Domaševičius, D. Bukantas. Šiuose profesiniuose leidiniuose taip pat buvo skelbiama informacija apie mokymosi galimybes medicinos, pedagogikos srityse, apie numatomus profesinius grupių suvažiavimus, galimas darbo vietas Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose 77. Antra vertus, šių leidinių redakcijos skatino profesinių grupių atstovus derinti profesinę ir tautinę veiklą. Pavyzdžiui, 1911 m. laikraštis Farmaceutai reikalai taip kreipėsi į savo profesinės grupės atstovus: Į ką tik iškilusį farmaceutų judėjimą žiūrim rimtai, kaipo į mėginimą dar vieno ištiso, profesijinio, inteligentiško sluoksnio susidėti su besiplėtojančia lietuviška kultūra ir, įėjus sąstine dalimi į jos galingą srovę, ugdyti ją bendromis visų sąmoningų lietuvių jėgomis. 78 Išvados XX a. pradžioje Lietuvoje, profesinio švietimo srityje, galima pastebėti tris naujus reiškinius. Pirma, profesinis išsilavinimas pradėtas vertinti kaip viena svarbiausių priemonių įsitvirtinti modernėjančioje visuomenėje ir turėti atitinkamą socialinį statusą. Po 1905 m. naujomis profesinio išsilavinimo galimybėmis rūpinosi platus visuomeninių organizacijų spektras: nuo miestų savivaldos institucijų iki labdarybės draugijų. Antra, profesinio švietimo mokslo įstaigos vis labiau ėmė jungti skirtingų socialinių grupių atstovus į visumą, profesinis išsilavinimas jau nebebuvo vienos socialinės grupės išskirtinumo ženklas. Po 1905 m. mokymo programos profesinėse mokyklose vis labiau buvo orientuojamos į skirtingų socialinių grupių poreikius, o pačios socialinės grupės vis daugiau pradėjo naudotis atsivėrusiomis galimybėmis. XX a. pradžioje pasitelkus specializuotą periodinę spaudą vyko jaunimo profesinis orientavimas. Jaunimui skirtoje spaudoje pirmiausia buvo skelbiama informacija apie tas profesinės kvalifikacijos įsigijimo galimybes, kurioms nebuvo sudarytos sąlygos Lietuvoje. Šaltiniai ir literatūra 1. Dokumentai asmenų, siekusių įgyti meistro liudijimą. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA), f. 659, ap. 1, b. 117, l Įstatai Vilniaus miesto švietimo draugijos (1907 m.). LVIA, f. 567, ap. 25, b. 80, l Gydytojas mėnesinis priedas prie Aušros ( ). Redaktorius Antanas Vileišis. 78 Pavyzdžiui, prie Lietuvių mokslo draugijos veikusi medikų, gamtininkų ir farmaceutų sekcija 1914 m. numatė sušaukti atitinkamų profesijų atstovų suvažiavimą, o prie laikraščio Medicina ir gamta veikė medikų-farmaceutų biuras, kuris teikė informaciją apie mokymosi galimybes bei darbo sąlygas. Plg. žr.: Chronika. Medicinos ir gamtos sekcija L.M.Dr. šių metų suvažiavime. Medicina ir gamta, 1913, Nr. 2, p

64 Iš tautos praeities ISSN Mokinių, 1903 m. baigusių Vilniaus vidurinę chemijos-technikos mokyklą, atestatai. LVIA, f. 659, ap. 1, b. 159, l Mokinių pasiskirstymas pagal konfesinę sudėtį Vilniaus komercijos mokykloje. LVIA, f. 573, ap. 2, b. 36, l Mokinių, 1911 m. baigusių Vilniaus vidurinę chemijos-technikos mokyklą, atestatai. LVIA, f. 659, ap. 1, b. 135, l Mokinių, 1912 m. baigusių Vilniaus vidurinę chemijos-technikos mokyklą, atestatai. LVIA, f. 659, ap. 1, b. 93, l Prekybos ir pramonės ministerijos raštas Vilniaus komercijos mokyklos globėjų tarybai 1910 m. rugpjūčio 3 d. LVIA, f. 573, ap. 2, b. 36, l Prekybos klasių prie Vilniaus prekybos mokyklos veiklos nuostatai. LVIA, f. 573, ap. 2, b. 16, l Švietimo ministerijos 1904 m. spalio 11 d. nurodymas Vilniaus švietimo apygardos globėjui dėl procentinės normos įvedimo Vilniaus vidurinėje chemijos-technikos mokykloje. LVIA, f. 659, ap. 1, b. 28, l Vilniaus švietimo apygardos valdybos posėdžio protokolas (1908 m. birželio 8 d.). LVIA, f. 567, ap. 25, b. 80, l Vilniaus trijų klasių prekybos mokyklos veiklos nuostatai. LVIA, f. 573, ap. 2, b. 9, l VŠA tarybos posėdžio protokolas (1912 m. gruodžio 12 d.). LVIA, f. 567, ap. 25, b Vilniaus miesto dūmos 1906 m. spalio 19 d. posėdžio protokolas. Журналы Виленской городской думы за второе полугодие 1906 года. Вильна: электро-типография В. А. Клецкина, 1906, c Краткий отчет о состоянии и деятельности Виленского технического железнодорожного училища за учебный год. Вильна: электротипография «Русский почин», 1909, c Материалы к народному образованию в Виленской губернии к 1 января 1910 года. Из: Памятная книжка Виленской губернии на 1911 год. Вильна: губернская типография, 1911, с Отчет Виленскаго общества попечения о детях за 1903 год. Вильна: типография Иосифа Завадзкого в Вильне, 1904, c. 19, Отчет Виленскаго общества попечения о детях, за 1904 год. Вильна: типография Иосифа Завадзкого в Вильне, 1905, c Отчет о вечерних курсах профессиональных знаний для ремесленников и приказчиков при Виленском реальном училище за 1898 год. Вильна: типография А. Г. Сыркина, 1899, c Отчет о деятельности Виленского общества воспитательно-исправительных земледельческих колониaй и ремесленных приютов для несовершеннолетних мужского пола за 1908 год. Вильна: типография Бр. Д. и Х. Яловцер, 1909, c Отчет по безплатному классу технического рисования и черчения для виленских ремесленников за 1897 год. Вильна: типография Виленского Св.-дух. братства, 1898, c

65 ISSN From the Past of the Nation 21. Отчет по управлению Виленским учебным округом за 1897 гражданский год. Вильна: губернская типография, 1897, c Отчет по управлению Виленским учебным округом за 1914 гражданский год. Вильна: губернская типография, 1914, c. 18, Памятная книжка Виленской губернии на 1907 год. Вильна: губернская типография, 1907, с Первое десятилетие Виленскаго восьмиклассного коммерческoго училища, учрежденного в память столетия со дня рождения А. С. Пушкина 14 ноября 1901 г. 14 ноября 1911 г. Вильна: типография «Артель печатного дела», 1912, c Программы предметов преподаваемых в учебных мастерских состоящих в ведении Виленскаго Благотворительного общества «Доброхотная копейка». Вильна: типография Гродзенского, 1912, c Распределение населения по грамотности, образованию, сословным и возрастным группам. Из: Первая всеобщая перепись населения. Виленская губерния. Санкт Петербург: типoграфия Санкт-Петербургского акционерного общества «Слово», 1904, c. VII, Устав Виленскаго общества попечения о детях. Вильна: типография Иосифа Завадзкго, 1901, c tieji metai Lietuvoje. Lietuvos ūkininkas, 1910, sausio 6, Nr. 1, p Akademia sztuk pięknych w Krakowie. Pobudka, 1909, nr 10 11, s Amerikos studentija. Aušrinė, 1911, Nr. 2, p Ankieta. Aušrinė, 1912, Nr. 15, p Antras klausymas. Varpas, 1897, Nr. 1, p Apie darbo vietas gydytojams. Aušrinė, 1910, Nr. 2, p Atsišaukimas-pranešimas. Farmaceutų reikalai, 1911, Nr. 1, p Augštosios mokyklos Kijeve. Ateitis, 1914, Nr. 2, p BULOTA, Andrius. Augštojo mokslo parinkimas. Aušrinė, 1910, liepos 7 (20), Nr. 4, p Chronika. Medicinos ir gamtos sekcija L.M.Dr. šių metų suvažiavime. Medicina ir gamta, 1913, Nr. 2, p Dantų gydymo kursai Maskvoje. Ateitis, 1913, Nr , p Dėl moterų mokslo. Viltis, 1913, Nr. 44, p Elektro-technikos Institutas. Ateitis, 1914, Nr. 1, p Informacija apie felčerių mokyklą. Lietuvos žinios, 1911, birželio 11 (24), Nr. 66, p. 3; 1911, spalio 20 (lapkričio 2), Nr. 122, p. 2; 1911, lapkričio 17, Nr. 134, p Informacios. Maskvos aukštieji moterų kursai. Maskvos žemės ūkio institutas. Aušrinė, 1912, Nr. 16, p Informacios. Maskvos žemės ūkio institutas. Aušrinė, 1913, Nr. 23, p Informacios. Peterburgo aukštutinės moterų mokyklos. Matininkų institutas Maskvoje. Aušrinė, 1912, Nr. 17, p Istorijos-filologijos institutas Peterburge. Ateitis, 1914, Nr. 2, p

66 Iš tautos praeities ISSN Iš Užsienio lietuvių Jaunuomenės Sandoros gyvenimo. Aušrinė, 1910, Nr. 1, p Įvairios žinios. Vakarinė moterų mokykla. Vilniaus žinios, 1904, gruodžio 11, Nr. 2, p Kalendarz iliustrowany Kurjera Litewskiego na rok Wilno: nakładem Kurjera Litewskiego, 1910, s Kas girdėti. Vilniuje. Vilniaus apšvietimo draugija. Vilniaus žinios, 1908, Nr. 25, p Kijevo komercijos institutas. Ateitis, 1914, Nr. 3, p Kilka słów z powodu zajść na wszechnicy Jagiellońskiej. Pobudka, 1911, nr 3, s Maskvos komercijos institutas. Ateitis, 1913, Nr. 4, p Maskvos lietuvių studentų draugija. Aušrinė, 1910, Nr. 1, p Młodzież polska w szkołach wyższych. Statystyka wschechnicy Lwowskiej. Pobudka, 1910, nr 1, s Mokslas ir mokyklos. Viltis, 1911, Nr. 49, p PETKEVIČAITĖ-BITĖ, Gabrielė. Moksleiviams. Lietuvos žinios, 1910, balandžio 24 (gegužės 7), Nr. 32, p PETKEVIČAITĖ-BITĖ, Gabrielė. Profesijos amatai mokyklose. Mokykla, 1910, birželio 9, Nr. 6, p Pomoc dla młodziezy kształtującej się w Krakowie. Pobudka, 1911, nr 7 8, s Projekt szkoły farmaceutycznej. Pobudka, 1910, nr 3, s Skaitymo ir rašymo kursai. Vilniaus žinios, 1906, Nr. 217, p SMETONA, Antanas. Daug apžiosi, maža tenukąsi. Viltis, 1910, lapkričio 3 (16), Nr. 126, p SMETONA, Antanas. Vidurinės specijalės mokyklos. Viltis, 1911, rugsėjo 11 (24), Nr. 105, p Statistika Lietuvių Dorpato Studentų draugija antrajame 1909 m. semestre. Aušrinė, 1910, Nr. 2, p Szkoła techniczno-promysłowa w Kielcach. Pobudka, 1909, nr 10 11, s Teisininkams. Aušrinė, 1910, Nr. 7, p Tėvynės varpai. Varpas, 1894, Nr. 1, p Tėvynės varpai. Varpas, 1896, Nr. 9, p Tėvynės varpai. Varpas, 1896, Nr. 9, p Tomskas. Aušrinė, 1910, Nr. 1, p Vakariniai skaitymo ir rašymo kursai. Vilniaus žinios, 1906, Nr. 229, p Valpraisos universitatės lietuviai. Aušrinė, 1911, Nr. 3, p Vilniaus feldšerių ir technikų mokyklos. Aušrinė, 1912, Nr. 16, p Vilniaus miesto blaivybės komitetas (Vilniaus neapmokama mokykla). Vilniaus žinios, 1905, rugsėjo 11 (24), Nr. 221, p Vilniuje. Amatų mokykla. Vilniaus žinios, 1906, rugsėjo 27 (spalio 10), Nr. 213, p Ważne ułatwienia wstępu do szkoł wyższych w Galicji. Pobudka, 1910, nr 5, s Wybór uniwersytetu. Pobudka, 1908, nr 2, s Wykłady literatury i historyi polskiej na wszechnicach niemieckiech. Pobudka, 1910, nr 4, s Z uniwersytetu Warszawskiego. Pobudka, 1909, nr 7 9, s

67 ISSN From the Past of the Nation 79. ENDZINAS, Arnoldas. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai, d. 1. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, GRIŠKAITĖ, Reda. Žemesnysis ir vidurinysis specialus mokslas [rankraštis, tekstas parengtas monografijai Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius ]. 81. LAUČKAITĖ, Laima. Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje. Vilnius: Baltos lankos, 2002, p Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai: (ligi Didžiosios spalio revoliucijos). Vilnius: Mokslas, 1983, p MASTIANICA, Olga. Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. visuotinį Rusijos imperijos gyventojų surašymą). Lituanistica, 2014, Vol. 60, t. 4, p PUKIENĖ, Vida. Lietuvių švietimo draugijos XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje. Vilnius, 1994, p STALIŪNAS, Darius. Visuomenė be universiteto? (Aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys XX a. pradžia). Vilnius: LII leidykla, ŠIRKAITĖ, Jolanta. Vilniaus piešimo mokykla ir jos mokiniai. Kultūros istorijos tyrinėjimai, 1997, t. 3, p. 182, ŽEIMANTAS, Levas. Sankt Peterburgo Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės vakarų) geležinkelis Vilnius: Gelspa, 2003, p КУЗЬМИН, Николай. Низшее и среднее специальное образование в дореволюционной России. Челябинск, 1971, с Vocational Training in Lithuania at the Beginning of Twentieth Century: between societal needs and human possibilities Olga Mastianica Lithuanian Institute of History, Department of the XIX th Century, Kražių St. 5, Vilnius, Lithuania, Summary At the beginning of Twentieth Century in the field of vocational training we can notice new tendencies. Firstly, vocational training is assessed as one of the most important tools to take root in a emerging modern society and to gain a solid social status. After 1905 wide spectrum of societal organizations from municipal institutions to charitable societies began to care of the new possibilities of vocational training. Secondly, vocational training had lost its significance as a mark of the one exceptional social group, because the institutions of vocational training connected 67

68 Iš tautos praeities ISSN the representatives from different social groups. After 1905 teaching programs in vocational schools more and more oriented to the needs of different social groups, and the social groups themselves began to use the new possibilities. At the beginning of Twentienth Century specialized periodicals became a tool of professional ortientation for the young people. These periodicals regularly published information about possibilities to gain of professional qualifications, which were not accessible for the young people in Lithuania. Įteikta / Received Priimta / Accepted

69 From the Past of the Nation ISSN Istorija / History 2016, t. 101, Nr. 1, p / Vol. 101, No. 1, pp , 2016 Kauno akademinė inteligentija m.: kultūrinio tapatumo raiškos vertinimai naujojoje istoriografijoje Romualdas Juzefovičius Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Saltoniškių g. 58, Vilnius, el. p. romju@inbox.lt Anotacija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokslinėje spaudoje buvo pateikta nemažai istorinių duomenų ir tarpukario Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės veiklos vertinimų, šios informacijos analizė sudaro galimybę nustatyti mokslo asmenybių ir jų nulemtų bendruomenių indėlio į kultūrinio tapatumo raišką požymius. Straipsnyje siekiama susisteminti istoriografijos žinias ir atskleisti esminius Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės raiškos visuomenėje vertinimų ypatumus. Esminiai žodžiai: mokslininkai, kultūrinis tapatumas, Kaunas, Pirmoji Lietuvos Respublika. Abstract. After Lithuania regained its independence, academic journals presented a number of historical facts and assessments of the cultural activities of the inter-war Kaunas university intelligentsia. Analysis of this information makes it possible to identify the attributes of scientific personalities and their input in the expression of cultural identity in their affected communities. This article aims to systematize the knowledge of historiography and disclose essential features of assessment of cultural expression of Kaunas university intellectuals in the society. Keywords: Academic, Cultural Identity, Kaunas, the First Republic of Lithuania. Įvadas 1990 m. pavasarį, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metu, žinomas mokslininkas Norbertas Vėlius spaudoje ragino grąžinti mokslui jo humanistinę paskirtį. Mokslas 69

70 Iš tautos praeities ISSN pagal savo prigimtį, rašė žinomas tyrėjas, yra viena humaniškiausių kultūros sričių, nes ji padeda žmogui suvokti pasaulio dėsningumus ir save, kaip to pasaulio dalį, taip pat jis akcentavo mokslininko ir Lietuvos visuomenės sąveikos svarbą puoselėjant dvasines vertybes 1. Aktualiu palikimu įvardytina tai, kad mokslo ir visuomenės sąveikos patirtis formavosi jau Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, svarbia jos grandimi tapo aukštųjų mokyklų, ypač laikinojoje sostinėje 1922 m. įsteigto universiteto, dėstytojų kultūrinė veikla, ji buvo svarbi plėtojant kultūrinį miesto ir visos valstybės gyventojų tapatumą. Šių dienų mokslininkai pabrėžia, kad kultūrinė raiška skatina tautinės savimonės ugdymą, kurio akiratyje tautiškumas iškyla kaip reikšminga, žmogaus gyvenimą įprasminanti vertybė. Tokiai savimonei, pasak Bronislavo Kuzmicko, yra būdingas valios matmuo, kurio išraiška noras tai bendrijai priklausyti, didžiavimasis tokia priklausomybe, atsakomybė dėl jos likimo, pastangos atitinkamus jausmus ir nuostatas ugdyti palikuonims 2. Po nepriklausomybės atkūrimo tyrėjai nemažai dėmesio skyrė tarpukario Lietuvos inteligentijos sociokultūrinei raiškai, jos problematikai. Šiuolaikinėje literatūroje pabrėžiamas spartus tarpukario Kauno miesto modernėjimas, sostinės tapatumo formavimas, lietuviškosios kultūros raiškos raida. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio pasiekimų vertinimas lietuvių kultūrinio tapatumo stiprinimo požiūriu pirmiausia siejamas su išugdyta išsilavinusia karta ir jos tautine savimone, sukurtos akademinės veiklos pagrindais, sunorminta ir puoselėjama literatūrine kalba, terminija 3. Kultūros istoriografijoje jau pateikta nemažai faktografijos duomenų apie Kauno universitetinės inteligentijos veiklą, todėl šios informacijos analizė sudaro galimybę išsamiau įvertinti mokslo asmenybių ir jų nulemtų bendruomenių indėlio į kultūrinio tapatumo raišką požymius. Teoriniu požiūriu, nagrinėjant kultūrinio tapatumo formavimosi temą, išskirtini Vytauto Rubavičiaus, Antano Andrijausko ir kiti Lietuvos kultūrologų bei filosofų darbai nacionalinio tapatumo raidos, jo tęstinumo klausimais, kuriuose akcentuojama, kad bendruomenė subrandina savo narius išugdydama natūralų priklausomybės jai ir tapatinimosi su ja poreikį, kuris tampa esminiu individo tapatumo bruožu ar šerdimi 4. Nagrinėjant Pirmosios Lietuvos Respublikos akademinės inteligentijos kultūrinę raišką ypač aktuali Arūno Sverdiolo monografija Kultūra lietuvių filosofų akiratyje, kurioje filosofiniu aspektu analizuojamas nacionalinės kultūros sampratos klausimas, Rytų ir 1 VĖLIUS, Norbertas. Grąžinkime mokslui humanistinę paskirtį. Mokslas ir gyvenimas, 1990, Nr. 3, p KUZMICKAS, Bronislavas. Vertybės kultūrų kontekstuose. Vilnius: MRU, 2013, p Sostinė kaip tapatumo simbolis. Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje. Vilnius, 2014, p. 7 16; KLIMKA, Libertas; KRIKŠTOPAITIS, Juozas Algimantas. Istorijos vėjų pagairėje: Lietuvos mokslo ir švietimo raidos bruožai. Vilnius: Didakta, 2015, p RUBAVIČIUS, Vytautas. Nacionalinis tapatumas: išlaikymas, savikūra ir tapatumo politika. Iš: Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis. Vilnius: LFMI, 2008, p. 115; ANDRIJAUSKAS, Antanas. Istorinės atminties virsmai ir medijos: vertybių hierarchijos konfliktas. Iš: Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje. Vilnius: LKTI, 2011, p

71 ISSN From the Past of the Nation Vakarų kultūros sintezės, istorinės kultūros tautiškumo interpretacijos Stasio Šalkauskio, Prano Dovydaičio, Antano Maceinos ir kitų žinomų tarpukario intelektualų darbuose. Knygoje aptariama reikšminga istoriografijai inteligentijos paskirties visuomenėje samprata, kuri iš dalies siejama su istorine lietuvių nacionalinio judėjimo patirtimi, Tautinio atgimimo įprasminimu ir jo tęstinumo savivoka Pirmosios Lietuvos Respublikos metais 5. Išskirtina mokslo istoriko ir filosofo Juozo Algimanto Krikštopaičio knyga Išmintis, atsiverianti pažinimo kelyje. Joje analizuojamas ne tik mokslo vaidmuo civilizacijos istorijoje, bet ir jo reikšmė ugdant žmonijos intelektualinį potencialą, akcentuojamas Lietuvos mokslo unikalumas kaip tautinės kultūros vertybė 6. Mokslo ir Lietuvos visuomenės sąveikos raidos tyrimų, jų perspektyvos klausimai iš dalies buvo aptariami nuo 1994 m. kasmet rengiamose šalies nacionalinėse mokslo istorikų, mokslo filosofų konferencijose Scientia et historia, Mokslo ir technikos raida Lietuvoje, tarptautiniuose mokslo raidos tyrėjų organizuojamuose renginiuose, svarbiausi teiginiai ir siūlymai atsispindėjo po konferencijų išleistuose periodiniuose mokslo istorijos leidiniuose 7. Šios srities tyrėjų darbuose svarbus dėmesys skiriamas XX a. Lietuvos intelektualiosios, techninės inteligentijos, jos steigtų visuomeninių mokslo organizacijų, institucijų visuomeninei reikšmei, kultūros tapatumui. Istoriografijos požiūriu paminėtinas bendresnio pobūdžio apžvalginis Algimanto Nako ir Romualdo Ginevičiaus straipsnis, kuriame pristatomi svarbesni mokslo istorikų darbai 8, taip pat Egidijaus Aleksandravičiaus straipsnis, kuriame aptariama Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune prielaidų, universiteto paskirties, statuso ir kitų organizacinių aspektų įvertinimo istoriografijoje problematika 9. Istoriografinio pobūdžio darbų, specialiai skirtų tarpukario Lietuvos mokslo inteligentijos kultūrinei raiškai įvertinti, dar nėra paskelbta. Šiame straipsnyje keliamas tikslas, taikant po 1990 m. skelbtų mokslo darbų analizės ir sintezės metodus, susisteminti kultūros istoriografijos žinias ir jų pagrindu nustatyti esminius Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės raiškos visuomenėje vertinimų ypatumus. Darbe išskirti šie uždaviniai: išanalizuoti tarpukario mokslo ir visuomenės kultūros sąveikos proceso refleksijas istoriografijoje, išnagrinėti ir nustatyti asmenybių indėlio į kultūrą vertinimų tendencijas. Esminis dėmesys skirtas mokslo monografijų, studijų, sintetinių kolektyvinių leidinių autorių vertinimams atskleisti. Šiame straipsnyje nagrinėjami tik tie mokslo istorijos darbai, kurie yra tiesiogiai susieti su straipsnio tema. 5 SVERDIOLAS, Arūnas. Kultūra lietuvių filosofų akiratyje. Vilnius: Apostrofa, p. 6 KRIKŠTOPAITIS, Juozas Algimantas. Išmintis, atsiverianti pažinimo kelyje. Vilnius: Mintis, p. 7 GINEVIČIUS, Romualdas; NAKAS, Algimantas. Žurnalo Mokslo ir technikos raida leidybos poreikio ir galimybių analizė. Mokslo ir technikos raida, 2009, Nr. 1, p. 5 27; Historia et Sapientia. Sudarė J. A. Krikštopaitis, R. Juzefovičius. Vilnius, p. ir kt. 8 GINEVIČIUS, Romualdas; NAKAS, Algimantas. Žurnalo Mokslo ir technikos raida leidybos poreikio ir galimybių analizė. Mokslo ir technikos raida, 2009, Nr. 1, p ALEKSANDRAVIČIUS, Egidijus. Istoriografinės problemos. Iš: Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė Kaunas: VDU, 2002, p

72 Iš tautos praeities ISSN Chronologinės ribos apima nagrinėjamos temos laikotarpį nuo universiteto įsteigimo Kaune 1922 m., jo mokslininkų bendruomenės susidarymo iki Lietuvos sovietinimo ir mokslo pertvarkymų pradžios 1940 m. Mokslo, kultūros ir visuomenės sąveikos aspektai Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros politikos istorijos kontekste kai kuriuos mokslo ir kultūros sąveikos bei raiškos visuomenėje klausimus savo darbuose nagrinėjo Dangiras Mačiulis. Jo daktaro disertacijos pagrindu parengtoje monografijoje Valstybės kultūros politika Lietuvoje m. pateikta svarbių kultūros istoriografijai duomenų apie mokslininkų dalyvavimą svarstant kultūros plėtojimo, naujų institucijų steigimo ir kitus projektus 10. Kita vertus, pažymėtina, kad mokslininkų kultūrinės veiklos organizavimo ir jos valdymo siekių, sąveikos su vyriausybe pozicijų argumentacija knygoje aptarta itin glaustai, plačiau išnagrinėtos Antano Smetonos vardu pavadinto Lituanistikos instituto steigimo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje nuostatos, kurios atspindėjo bendras vyriausybės ir Kauno akademinės inteligentijos pastangas stiprinti lietuvybę ir tautinę kultūrą valstybėje. Pastarojo dešimtmečio mokslo darbuose įžvelgiama ir kita tarpukario akademinės inteligentijos kultūrinės raiškos intencija, kuri siejama su liberalumo ar kairuoliškų idėjų sklaida. Mindaugas Tamošaitis monografijoje Didysis apakimas ir skelbtuose straipsniuose, analizuodamas prosovietinių nuostatų stiprėjimą tarpukario Lietuvos inteligentijos aplinkoje, nurodo, kad tokios pozicijos buvo skleidžiamos literatūroje ir publicistikoje, kurios autoriais buvo kai kurie Kauno universitetinės bendruomenės nariai, o vienu iš legalaus lietuvių rašytojų kairėjimo centrų buvo VDU Humanitarinių mokslų fakultetas ir studentų draugija Scientia 11. Išskirtinai akcentuojamas minėto fakulteto dekano Vinco Krėvės-Mickevičiaus vaidmuo lietuvių rašytojų kairėjimo procese. Remiantis gausiai panaudotų šaltinių tyrimu monografijoje atskleidžiamas politinis kultūrinės raiškos kontekstas, jo padariniai prasidėjus Lietuvos sovietinei okupacijai. Tarpukario Kauno profesūros idėjinės pozicijos ir kultūrinė raiška visuomenėje iš dalies tyrinėta visuomeninių organizacijų ir sąjūdžių istorijai skirtuose darbuose. Šiuo požiūriu išskirtina Laimos Kastanauskaitės monografija, kurioje autorė, nagrinėdama inteligentijos dalyvavimą masonų ir paramasoniškose organizacijose Pirmosios Lietuvos Respublikos metais, išsamiai atskleidžia akademinės bendruomenės narių dalyvavimą ir masonų idėjų įtaką kai kurių visuomeninių organizacijų kultūrinei veiklai 12. Panaudoda- 10 MAČIULIS, Dangiras. Valstybės kultūros politika Lietuvoje m. Vilnius: LII, p. 11 TAMOŠAITIS, Mindaugas. Didysis apakimas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2010, p KASTANAUSKAITĖ, Laima. Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizacijose ( ). Vilnius: Vaga, 2008, p

73 ISSN From the Past of the Nation ma Lietuvos ir užsienio archyvinių fondų šaltinius L. Kastanauskaitė pateikia duomenų ne tik apie Kauno profesūros bendradarbiavimą su masonų ideologijos paveiktomis tarptautinėmis esperantininkų organizacijomis, Rotary klubais, bet ir Lietuvoje steigiamomis paramasoniškomis draugijomis. Universiteto aplinkoje veikusias studentų organizacijas Romuva, Romuvos vaidilutė autorė taip pat įvardija kaip paramasoniškas, veikiamas masonų, tačiau nurodo ir savitumo požymius: organizacijų dalyviai akcentavo protėvių baltų kultūros, religijos, kalbos atkūrimo to meto tikrovėje svarbą. Šių organizacijų veikloje dalyvavo Mykolas Biržiška, Pranas Skardžius, Eduardas Volteris ir kiti universiteto elito atstovai. Jie skatino Baltijos šalių vienybės siekius, paremtus baltų tradicijomis. Be to, šių organizacijų veikla skatino visuomenės kraštotyrinį darbą, pažintinę veiklą 13. Autorės tyrimai ir pateiktų istorijos duomenų interpretacija leidžia suvokti vertinimo prielaidą, kad šalia madingų tarpukario tarptautinių sąjūdžių idėjų sklaidos lietuvių kultūrinio tapatumo formavimo idėjinį pagrindą dalis profesūros siejo su senosios, pagoniškosios, kultūros ištakomis. Kauno akademinės inteligentijos įtaka laikinosios sostinės ir visos to meto Lietuvos visuomenės dvasinei kultūrai, kaip konstatuoja monografijos autorė, sietina su tiesioginiu dalyvavimu skirtingose kultūros ir mokslo organizacijose, taip pat su tuo, kad akademinis elitas buvo tarp svarbiausių Lietuviškosios enciklopedijos redaktorių, knygų serijų Lietuvių klasikai, Literatūros panteonas, Įžymiųjų žmonių biografijos sudarytojai, darbų vertintojai, premijų steigėjai ir skyrėjai 14. Mokslo, kultūros ir visuomenės sąveikos problematikos refleksijų šiuolaikinėje Lietuvos mokslinėje spaudoje kontekste paminėtinas proginis straipsnių rinkinys Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė , kuris buvo skirtas šio universiteto aštuoniasdešimtmečiui. Leidinio turinys nuosekliai apima universiteto steigimo Kaune, jo struktūros formavimo ir studijų organizavimo sritis, tačiau mokslo ir visuomenės sąveikos aspektai, kurie akcentuoti leidinio pavadinimo paantraštėje, nagrinėjami tik dviejuose rinkinio straipsniuose, stokojama šio proceso duomenų sintezės ir vertinimų. Egidijus Aleksandravičius savo straipsnyje, įtrauktame į šį leidinį, pagrįstai konstatuoja, kad Lietuvos aukštojo mokslo istorija iš esmės buvo daugiau pateikiama proginiuose leidiniuose, kuriuose neaprėpiamas visas analizuojamų klausimų spektras. Vienas iš tokių nagrinėtinų klausimų, pasak istoriko, kultūrinė ir ideologinė universiteto įsteigimo svarba, nors taip pat pabrėžia, kad universitetas Kaune buvo steigiamas tremties sąlygomis ir tai priklausė nuo politinių aplinkybių KASTANAUSKAITĖ, Laima. Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizacijose ( ). Vilnius: Vaga, 2008, p Ten pat, p ALEKSANDRAVIČIUS, Egidijus. Istoriografinės problemos. Iš: Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė Kaunas: VDU, 2002, p

74 Iš tautos praeities ISSN Su kultūrine universiteto bendruomenės veikla Kauno visuomenėje tiesiogiai susietas informatyvus ir konceptualus Sauliaus Pivoro tekstas minėtame rinkinyje 16. Autorius įžvelgia svarią universiteto įtaką Kauno gyvenimo kasdienybei: jis formavo kultūrinę mikroaplinką, kuri traukė ir žavėjo miesto gyventojus, skatino atsirasti neformalių intelektualų bendravimo vietų, viešų renginių ir kitų akcijų. Taip pat akcentuojama tai, kad profesūra siekė lavinti ne tik studentus, bet ir platesnę visuomenę, todėl universitete buvo skaitomos viešos paskaitos, viešinama universiteto bibliotekoje kaupiama literatūra. Profesūra ir studentai skatino diskutuoti visuomenės tobulinimo klausimais, kritikuoti negatyvius reiškinius. Laisviau už visuomenės kritiką, autoriaus teigimu, toje aplinkoje galėjo reikštis kultūros kritika, pavyzdžiui, tautinės kultūros koncepcijos svarstymas 17. Dar viena straipsnyje akcentuojama akademinės inteligentijos sociokultūrinės raiškos sritis rūpinimasis miesto prestižu, t. y. Kauno istorine architektūra, techniniu ir kitu istoriniu paveldu, istorinės atminties įprasminimu, poilsio objektų steigimu. Zoologijos muziejus, Zoologijos ir Botanikos sodai Kaune buvo steigiami VDU profesorių iniciatyva. Kauno profesūros dalyvavimas nepriklausomos Lietuvos kultūros gyvenime iš dalies nagrinėtas pastarųjų metų dailės, taip pat literatūros istorijos tyrėjų monografiniuose darbuose, kurie išplečia istoriografijos žinias ir vertinimus apie Kauno ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio tapatumo formavimą per valstybės nepriklausomybės metus. Giedrė Jankevičiūtė savo knygoje Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje argumentuotai pabrėžia universiteto mokslininkų rūpestį kultūros institucijų veiklos finansavimo, kultūros paveldosaugos reikalais. Balys Sruoga ir kiti universiteto intelektualai, nurodo autorė, diskutavo spaudoje dailės ir kito kultūros paveldo vertinimo ir saugojimo klausimais, skatino steigti tokio pobūdžio valstybines ir visuomenines institucijas. Pavyzdžiui, 1926 m. švietimo ministru tapęs Vincas Čepinskis, veikiamas Kauno mokslo ir kultūros intelektualų, įsteigė Meno departamentą, taip pat patariamąjį organą Meno tarybą, sudarytą iš menininkų. Šiai institucijai faktiškai buvo patikėta formuoti valstybės kultūros politiką ir prižiūrėti jos vykdymą, tačiau reali veikla dėl politinių pokyčių ir reorganizacijų prasidėjo tik 1935 m. specializuotoje Pauliaus Galaunės vadovaujamoje Meno komisijoje. Meno reikalų dalis, autorės vertinimu, valstybės kultūros valdymo sistemoje buvo silpna 18. Tarpukario Kauno profesūros literatūrinė kūryba, jos sklaida visuomenėje Giedriaus Viliūno monografijoje analizuojama bendrame Nepriklausomos Lietuvos literatūrinio gyvenimo kontekste, atskleidžiami tiek bendrieji literatūrinės kūrybos bruožai, tiek ir pagrindiniai faktoriai bei reiškiniai: literatų organizacijų, kultūros periodinės spaudos 16 PIVORAS, Saulius. VDU profesoriai ir studentai intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo centre. Iš: Vytauto didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė Kaunas: VDU, 2002, p Ten pat, p JANKEVIČIŪTĖ, Giedrė. Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje Kaunas, 2002, p

75 ISSN From the Past of the Nation steigimas, visuomeninių kultūrinių sąjūdžių idėjinis kryptingumas 19. Taip pat pagrįstai pabrėžiama universiteto svarba literatūros studijoms ir mokslo plėtrai Humanitarinių mokslų fakultete, kuris tapo įtakingu akademinio literatūrinio gyvenimo centru čia buvo formuojami lietuvių literatūros mokslo pagrindai, akademinė literatūros kritika ir kt. Faktografine prasme knygos tekstuose išskirtina tai, kad universiteto mokslininkai pradėjo leisti pirmuosius periodinius mokslo leidinius, skirtus kultūros istorijai, filologijai ir literatūros tyrinėjimams: Tauta ir žodis, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Soter ir kt. Juose bendradarbiavo Vincas Mykolaitis-Putinas, Vaclovas Biržiška, Vincas Krėvė-Mickevičius, Juozas Eretas, Balys Sruoga ir kiti. Ketvirtojo dešimtmečio viduryje, pasak autoriaus, Vytauto Didžiojo universitete buvo juntamas ryškus pakilimas, kurį lėmė nauja, Lietuvoje užaugusi ir užsienyje pasitobulinusi dėstytojų ir mokslininkų karta, jie plėtojo mokslinę ir populiarią literatūrinę spaudą, aktyvino formalią ir neformalią kultūrinę raišką visuomenėje 20. Pritartina mokslo istorikų Liberto Klimkos ir Juozo Algimanto Krikštopaičio naujoje knygoje Istorijos vėjų pagairėje: Lietuvos mokslo ir švietimo raidos bruožai pateiktam sociokultūriniam inteligentijos įvertinimui, akcentuojant tai, kad nepriklausomas tarpukario Lietuvos gyvavimo laikotarpis šių dienų požiūriu apibūdintinas išugdyta išsilavinusia karta, turinčia tautinę nuostatą, sukurtos akademinės ir mokslinės veiklos pagrindus. Sunorminta ir puoselėjama literatūrinė kalba bei įvairių veiklos sričių terminija, rašo autorius, dėjo tvirtą pagrindą kultūros raiškai. Visas šis įdirbis vėliau okupacijos metais tapo ypač svarbiu savigynos arsenalu. 21 Gal diskutuotinas galėtų būti knygoje šalia pastarojo pateiktas teiginys apie išugdytą politinę nuovoką, tačiau tai jau politinės istorijos problematika. Istorikai ir kultūrologai gana argumentuotai vertina pozityvius ir negatyvius kultūrinės raiškos Pirmojoje Lietuvos Respublikoje veiksnius ir padarinius. Nacionalinio tapatumo kūrimo ir tvirtinimo aplinkybes, kaip rašo Vytautas Rubavičius, dera suvokti kaip didžiulius egzistencinius iššūkius, su kuriais buvo sėkmingai susitvarkyta. 22 Vertinant kritiniu požiūriu paminėtina tai, kad istoriografijoje vis dar itin fragmentiškai atskleista ir įvertinta Kauno profesūros ir studentijos sąveikos kultūrinėje raiškoje problematika, tai kelia studentijos kultūrinės savimonės ir ja paremtos kultūrinės raiškos interpretavimo problemas. Iš dalies tik bendrais bruožais aptariama pedagoginė profesūros įtaka ar personalijų poveikiai studentams, labiau specializuotai nagrinėjami 19 VILIŪNAS, Giedrius. Literatūrinis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje Vilnius: Alma Littera, 1998, p Ten pat, p KLIMKA, Libertas; KRIKŠTOPAITIS, Juozas Algimantas. Istorijos vėjų pagairėje: Lietuvos mokslo ir švietimo raidos bruožai. Vilnius: Didakta, 2015, p RUBAVIČIUS, Vytautas. Vėluojanti savastis. Vilnius, 2014, p

76 Iš tautos praeities ISSN kai kurių idėjinių nuostatų atspindžiai, tarkime, požiūriai į simbolizmą ar romantizmą studentijos aplinkoje 23. Kita vertus, gausėja viešinamų mokslo publikacijų, kuriose aptariama studentijos raiškos visuomenėje istorija, jos idėjiniai ypatumai. Vienas pirmųjų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo tai temai dėmesio skyrė Česlovas Mančinskas savo monografijoje Aukštasis mokslas Lietuvoje , kurioje, be aukštojo mokslo studijų organizavimo Lietuvoje klausimų, šaltinių tyrimo pagrindu trumpai aptarė studentų meno kolektyvų ir įsteigtų organizacijų kultūrinę veiklą visuomenėje, kultūrinės raiškos pasiekimus. Iš dalies nurodoma, kad Kauno studentų meno kolektyvus suburti sekėsi vangiai, bet universiteto studentų choras, nuo 1933 m. vadovaujamas vargonininko K. Kavecko, pasiekė aukštą lygį ir tapo žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje 24. Mokslo asmenybių indėlis į Lietuvos kultūrą Per pastaruosius du dešimtmečius mokslinėje spaudoje pradėta vis daugiau skelbti istorijos duomenų apie tuos žymius Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslininkus, jų mokslinį ir visuomeninės raiškos palikimą, kurie sovietmečiu buvo mažai viešinti arba apskritai nutylėti. Tai sudarė prielaidą atlikti jų sintezę ir susisteminti. Pirmiausia išskirtini susisteminti informaciniai leidiniai, kuriuos parengė mokslo istorijos tyrėjai. Onos Voverienės knygoje Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai pristatomos tarptautinio ir savo šalies mokslinio pripažinimo sulaukusių, aktyviai dalyvavusių mokslo organizavimo ir savo pasekėjų ugdymo procese mokslininkų biografijos. Knygoje pateikiama informacija apie mokslinius personalijų pasiekimus iš dalies siejama su Lietuvos visuomenės ir jos kultūrinio gyvenimo kontekstu, autorė neapsiriboja vien gamtos ar technikos mokslų elito veiklos aptarimu, kaip tai neretai būdinga mokslo istorikų tekstuose. Mokslo ir nacionalinio kultūrinio tapatumo tiesiogines sąsajas liudija pateikiamos žinios apie Zenono Ivinskio, Juozo Jakšto, Adolfo Šapokos, Prano Dovydaičio, Kazimiero Būgos ir kitų humanitarų kultūrinę raišką visuomenėje 25. Knygoje argumentuotai pabrėžiamas gamtos mokslų ir kitų sričių mokslininkų vaidmuo formuojant kultūrinį tapatumą, pavyzdžiui, Antano Purėno biografijoje nurodoma jo publicistinė raiška, bendradarbiavimas žurnale Kultūra, jaunimo saviraiškos skatinimas. A. Purėno pastangomis 1923 m. Kaune įkurtas Vinco Kudirkos liaudies universitetas, kaip pabrėžia knygos autorė, buvo viešoji institucija, kurioje buvo ugdoma tautinė patriotinė dvasia, pagarba savo krašto istorijai JANKAUSKAITĖ, Jovita. Maišto kultūra Kauno literatų bohemiškosios savimonės kontekste Istorija, 2013, Nr. 2, p MANČINSKAS, Česlovas. Aukštasis mokslas Lietuvoje Vilnius: LPA, 1996, p VOVERIENĖ, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Vilnius: Mokslo aidai, p. 26 Ten pat, p

77 ISSN From the Past of the Nation Jau minėtoje knygoje Istorijos vėjų pagairėje Liberto Klimkos parengto skyriaus Visuomenės ugdytojų rikiuotė tekstas priskirtinas personalijų žinyno žanrui, jame pateikiama svarbiausių žinių apie asmenis, kurie labiausiai stimuliavo politikos, kultūros ir mokslo tapsmą Lietuvoje 27. Mokslo ir kultūros sąveikos požiūriu išskirtinos Pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos akademinio elito asmenybės, kurios sulaukia vis daugiau dėmesio šių dienų mokslo ir kultūros istoriografijoje. Pavyzdžiui, profesorius Eduardas Volteris knygoje įvardijamas kaip vienas iš svarbių nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo kūrėjų, pagrįstai pažymima, kad jo autoritetas padėjo suformuoti archeologinių tyrinėjimų, muziejininkystės, kultūros paminklų apsaugos pamatus valstybės tapsmo laikotarpiu. Moksliniuose ir populiariuose leidiniuose jis paskelbė daugiau nei 400 straipsnių apie lietuvių kalbą, tarmes, tautosaką, papročius, praeities materialinės dvasinės kultūros paminklus, kultūros veikėjus 28. Su lietuvybės plėtra pagrįstai siejama Mykolo Biržiškos veikla mokslo ir kultūros sąjūdžių srityse, nurodoma, kad jis buvo vienas iš įsteigtos Lietuvių mokslo draugijos lyderių, dalyvavo kitų visuomeninių kultūros organizacijų veikloje, dirbo vadovaujamą ir pedagoginį universitetinį darbą. M. Biržiška, kaip akcentuojama knygoje, pirmasis iškėlė lietuvių liaudies dainų istoriškumo bruožą, radęs jose senoviškų mitų ir istorinių atspindžių. Dar mažai Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos literatūroje rašyta apie profesorių Vladą Stanką (Stankevičių) ( ), kuris dėstė teisės, ekonomikos disciplinas Lietuvos universitete Kaune. Knygoje daugiau dėmesio skirta jo veikalams, skelbtiems užsienyje ir Lietuvoje, apžvelgti, o svarbi profesoriaus veikla kultūros ir švietimo institucijose nepriklausomos valstybės kūrimo laikotarpiu yra tik trumpai paminėta. Pristatant kultūros ir mokslo asmenybes išskirtinai pabrėžiama fiziko ir etnologo, profesoriaus Igno Končiaus reikšmė plėtojant kryždirbystės tradicijų tyrimus ir saugojant paveldą. Akcentuojama žinių ir vertybių viešinimo visuomenei svarba derindamas fiziko, švietėjišką ir visuomeninę veiklą, I. Končius parašė per 300 mokslo populiarinimo straipsnių. Šiame knygos skyriuje taip pat pateikiama duomenų apie lietuvių išeivijos profesūros lituanistinę raišką užsienyje, jos svarbą siekiant išlaikyti lietuvybę, išeivijos rašytinio ir kito paveldo pažinimo reikšmę šių dienų Lietuvos visuomenei. Nors knygoje visa faktografinė informacija pateikiama griežtai nesilaikant chronologinio ar tematinio nuoseklumo, tačiau aprašomų epizodų visuma aprėpia svarbiausius mokslo, švietimo ir kultūros faktus, reiškinius. Išskiriamos reikšmingos istorinių asmenybių raiškos sritys, aktualizuojama intelektualiojo palikimo svarba šių dienų Lietuvos visuomenei. Jau pirmaisiais metais po nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo mokslo istorikai pradėjo rengti ir skelbti atskiriems tarpukario mokslo intelektualams atminti 27 KLIMKA, Libertas; KRIKŠTOPAITIS, Juozas Algimantas. Istorijos vėjų pagairėje: Lietuvos mokslo ir švietimo raidos bruožai. Vilnius: Didakta, 2015, p Ten pat, p

78 Iš tautos praeities ISSN skirtus biografinius leidinius, viešinti jų mokslinius ir publicistinius tekstus, atsiminimus. Skelbiami duomenys apie mokslo asmenybes ir jų palikimo tekstai rodo ne tik akademinės inteligentijos profesinį, bet ir kultūrinį indėlį į Kauno ir viso krašto visuomenės savimonės ugdymo, kultūrinio modernėjimo procesą. Pažymėtina, kad sovietinio laikotarpio kultūros ir mokslo istoriografijoje visai nebuvo rašoma apie mokslininkus ir dėstytojus, kurie aktyviai dalyvavo nepriklausomos Lietuvos visuomeniniame ar politiniame sąjūdyje, organizacijose, taip pat apie tuos, kurie pokario metais emigravo, apie šias akademinio elito asmenybes pradėta rašyti tik atgavus nepriklausomybę. Vienas iš tokių intelektualų, visuomenininkų, lietuvių kultūros paveldo puoselėtojų buvo Jurgis Elisonas, kuris dirbo pedagoginį darbą Lietuvos universitete, Lietuvos žemės ūkio akademijoje, direktoriavo Panevėžio gimnazijose, o pokario metais dėstė Harvardo universitete JAV. Mokslo istoriko Algimanto Jakimavičiaus sudarytoje knygoje argumentuotai konstatuojama, kad J. Elisonas buvo vienas ryškiausių prieškario Lietuvos gamtininkų zoologų, kurio indėlis į zoologijos studijas aukštosiose mokyklose ir populiarinimą yra labai svarus. Jis taip pat aktyviai dalyvavo visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, tai siejo su kraštotyrinio darbo plėtra ir jo paskirties visuomenėje sampratos formavimu m. jis įsteigė Gimtajam kraštui tirti draugiją, 1925 m. padėjo organizuoti Panevėžio muziejų, m. buvo Lietuvių tautosakos archyvo tarybos pirmininkas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne yra daugiau kaip dešimt tūkstančių J. Elisono ir jo mokinių užrašytų tautosakos kūrinių, dalį jų jis paskelbė VDU leidinyje Tauta ir žodis, Mūsų tautosaka, Tautosakos darbai, taip pat populiariuose leidiniuose. Tautosakos rinkimą siejo ir su profesiniais interesais, t. y. tyrinėjo gyvūnų atspindžius joje, pavyzdžiui, roplių kilmę 30. Kraštotyrinė ir publicistinė tarpukario Kauno mokslo intelektualų raiška visuomenėje atskleidžiama ir kituose mokslo istorikų leidiniuose. Eglės Makariūnienės parengtoje fiziko ir etnologo profesoriaus Igno Končiaus literatūros rodyklėje 31 pateikta ne tik bibliografinė informacija, bet ir trumpai aprašyti svarbiausi mokslininko veiklos faktai, atkreiptas dėmesys į jo kraštotyrinę publicistiką, pabrėžiama tęstinio straipsnių ciklo Žemaičių kryžių ir koplytėlių statistika svarba. I. Končiaus etnologinė raiška plačiau aptarta Linos Dzigaitės leidinyje Ignas Končius ir jo Žemaičių šnekos, biografinėje dalyje akcentuojamas minėto mokslininko dalyvavimas rengiant Kultūros paminklų apsaugos įstatymą ir inteligentijos kraštotyriniame sąjūdyje. Pagrindinis leidinio autorės dėmesys skiriamas jo publicistinio kūrinio Žemaičių šnektos teksto analizei, pabrėžiama vaizdinga etnografinė panorama, žemaičių kultūrinė savivoka ir pasaulėvoka. I. Končius bendradarbiaudamas su K. Avižoniu ir 29 Jurgis Elisonas. Sudarė A. Jakimavičius. Vilnius, p. 30 Ten pat, p Ignas Končius. Sudarė E. Makariūnienė, Vilnius, p. 78

79 ISSN From the Past of the Nation S. Kolupaila parengė ir išleido kelionių vadovą po Kauno apylinkes, leidinį, reikšmingą Kauno kultūrinio tapatumo formavimo požiūriu 32. Mokslo istorikė Eglė Makariūnienė taip pat parengė žinomam fizikui Antanui Žvironui skirtą informatyvų leidinį apie šio profesoriaus veiklą ir rašytinį palikimą 33. Autorė nurodė, kad A. Žvironas bendradarbiavo žurnale Kultūra, įsteigiant Lietuvos gamtininkų draugiją, jos leidžiamame žurnale Gamta, Lietuviškojoje enciklopedijoje. Knygoje pateikta biografinė informacija ir jo tekstai byloja apie mokslininko socialumą A. Žvironas ne tik skleidė mokslo žinias, bet ir rašė apie mokslo paskirtį visuomenėje. Tarpukario fiziko, chemiko, valstybės ir visuomenės veikėjo profesoriaus Vinco Čepinskio veikla ir jo autorinis palikimas išsamiai atskleistas Zenono Mačionio ir Jono Čepinskio knygoje. Leidinyje akcentuojama, kad profesorius dalyvavo steigiant Lietuvos universitetą, studijų reformų darbuose, taip pat pabrėžiami jo tarpdisciplininiai ryšiai, bendradarbiavimas su Kauno kultūros veikėjais. Nurodoma, kad V. Čepinskis buvo tarp tų, kurie sumanė leisti Lietuvos praeičiai skirtą žurnalą Mūsų senovė 34. Biografinėje knygoje pateikta informacija ir skelbiami jo straipsnių tekstai leidžia suvokti šio žinomo mokslininko viešosios raiškos idėjines pozicijas svarbus dėmesys buvo skirtas švietimo tobulinimo klausimams, mokslo žinių sklaidai visuomenėje, akcentuota žmogaus ir visuomenės santykių tobulinimo svarba. Publicistinius straipsnius daugiausia spausdino Kultūros žurnale, kuriame išdėstė savo visuomenines ir kritines nuostatas. Romualdo Baltrušaičio knygoje nagrinėjama chemiko organiko profesoriaus Antano Purėno mokslinė ir pedagoginė veikla universitete, publikuojami amžininkų atsiminimai, taip pat atskleidžiama jo kultūrinė ir šviečiamoji raiška ne tik Kauno, bet ir šalies visuomenėje. Remiantis šaltiniais nurodoma, kad profesorius 1925 m. parengė visuomeniniais pagrindais inteligentijos sudarytai Lietuvos kultūros tarybai Liaudies universiteto ir suaugusiųjų kursų programas, skaitė paskaitas visuomenei, bendradarbiavo su mokytojais m. jis buvo išrinktas į Kultūros sąjungos tarybą, sudarytą V kultūros kongreso metu. Visuomenei ypač svarbus buvo jo dalyvavimas leidybinėje veikloje: A. Purėnas buvo 1933 m. pradėtos leisti Lietuviškosios enciklopedijos redaktorių grupėje, kurią sudarė VDU profesoriai, o išleistuose 9 enciklopedijos tomuose iš viso pats parašė 200 straipsnių 35. Biografinėje knygoje skelbiami Tado Ivanausko, Jono Dagio ir kiti atsiminimai byloja apie aukšto lygio A. Purėno viešosios raiškos gebėjimus, tolerantišką požiūrį į skirtingų pažiūrų žmones. Šiuolaikinėje istorinėje literatūroje nemažai dėmesio skirta visuomenės ir valstybės veikėjo, profesoriaus Stepono Kairio biografijai. Gedimino Ilgūno knygoje rašoma ne tik apie jo darbą universiteto Technikos fakultete, bet iš dalies ir apie ryšius su Kauno 32 DZIGAITĖ, Lina. Ignas Končius ir jo Žemaičių šnektos. Vilnius, p. 33 Antanas Žvironas. Straipsniai, laiškai, atsiminimai. Sudarė E. Makariūnienė. Vilnius, p. 34 MAČIONIS, Zenonas; ČEPINSKIS, Jonas. Profesorius Vincas Čepinskis. Vilnius, 1992, p BALTRUŠIS, Romualdas. Profesorius Antanas Purėnas. Kaunas: Technologija, 2008, p

80 Iš tautos praeities ISSN akademine aplinka, publicistinę raišką 36. Knygoje pabrėžiama, kad profesorius redagavo Socialdemokrato laikraštį, kuriame buvo kritikuojami demokratijos suvaržymai autoritarinio valdymo metais, tačiau jo paties visuomeninės įžvalgos ar pozicijos knygoje išsamiau neanalizuojamos. Trumpai profesoriaus Stepono Kairio viešoji raiška ir politinės nuostatos aptartos publicistinėje Juozo Stražnicko knygoje, kurioje panaudoti archyviniai šaltiniai, tarpukario Kauno akademinės bendruomenės narių atsiminimai 37. Daugiausia dėmesio šiame leidinyje taip pat skirta S. Kairio kaip inžinieriaus ir mokslininko veiklai apibūdinti. Technikos mokslų ir technologijos istorijos tyrėjų panoramoje išskirtinos publikacijos, skirtos profesoriaus Prano Jodelės atminimui įprasminti m. jo šimtosioms gimimo metinėms pagerbti buvo išleista proginė autorių kolektyvo knyga Pranas Jodelė, kurios pagrindu 1996 m. buvo pakartotinai išleistas papildytas leidinys 38. Plačiau kolektyviniame leidinyje pristatoma mokslinė ir pedagoginė P. Jodelės veikla universitete, statybinių medžiagų gamybos ir panaudojimo srityse, taip pat profesinė publicistinė raiška. Jis redagavo pirmuosius Technikos žurnalo numerius, dalyvavo periodinių leidinių Technika ir ūkis, Energetikos komiteto darbai leidyboje, rašė kitoje spaudoje statinių projektavimo ir statybos klausimais. Lietuviškosios techninės terminijos formavimas, lietuvių kalbos puoselėjimas, švietimo pažanga ir jaunimo ugdymas tai svarbios prielaidos, padėjusios formuoti techninės inteligentijos kultūrinį tapatumą. Joms mokslininkas skyrė daug dėmesio. Apie P. Jodelės asmenybės savybes, profesoriaus ryšius su akademine inteligentija liudija knygoje publikuojami jo kolegų ir studentų atsiminimai. Štai Steponas Kolupaila P. Jodelę apibūdina kaip retos energijos, kita vertus, kuklų, tolerantišką žmogų, ugdžiusį pagarbią akademinę aplinką 39. Praeito dešimtmečio pabaigoje nepriklausomoje Lietuvoje išleisti du leidiniai, kurie liudija apie siekį įamžinti žymaus Lietuvos geografo, visuomenininko, profesoriaus Kazio Pakšto biografinį veiklos atvaizdą. Pirmiausia buvo pakartotinai išleista žinomo tarpukario Kauno literatūrologo Juozo Ereto užsienyje jau skelbta knyga Kazys Pakštas: tautinio šauklio odisėja, kurioje K. Pakštas atskleidžiamas ne vien kaip katalikiškosios inteligentijos sąjūdžio veikėjas, bet, remiantis prieinamais autoriui šaltiniais ir jo aplinkos žmonių atsiminimais, pristatoma jo įvairiapusiška raiška ir samprotavimai 40. Istoriografijai vertingi minėtoje knygoje pateikti duomenys apie Kazio Pakšto bendravimą su Steponu Kolupaila, Pranu Kuraičiu ir kitais Kauno akademinės visuomenės lyderiais ir nariais, akademinio elito įtaką įvairiose kultūrinės raiškos srityse. 36 ILGŪNAS, Gediminas. Steponas Kairys. Vilnius: Vaga: 2002, p STRAŽNICKAS, Juozas. Žygis. Steponas Kairys inžinierius, mokslininkas, kūrėjas. Kaunas: Technologija, p. 38 Profesorius Pranas Jodelė. Sudarė J. Jodelė. Vilnius, p. 39 Ten pat, p ERETAS, Juozas. Kazys Pakštas: tautinio šauklio odisėja. Vilnius, p. 80

81 ISSN From the Past of the Nation Kitos knygos apie K. Pakštą autorius Vygintas Bronius Pšibilskis siekė panaudoti visus Lietuvoje ir užsienyje turimus šaltinius ir praplėsti biografijos žinias apie žymaus geografo idėjas ir pastangas įgyvendinti savo projektus 41. Knygoje K. Pakštas pagrįstai pristatomas kaip profesionaliosios geografijos lyderis, pateikiama duomenų apie Lietuvos ežerotyros, Baltijos jūros fizinės geografijos, Lietuvos kartografijos ir kitus jo darbus. Itin šiuolaikiškai aktualūs knygoje aptariami K. Pakšto pasisakymai apie aukštojo mokslo ir jos bendruomenės stiprinimo svarbą plėtojant Lietuvos kultūrą, šalies prezentaciją, tarptautiškumą. Mokslo ir kultūros sąveikos perspektyvos Lietuvos visuomenei vienyti tapo viešų diskusijų objektu Naujosios Romuvos klubo ir kitoje publicistikoje. Monografijoje akcentuojama, kad K. Pakštas buvo Baltijos šalių suartėjimo skatinimo šalininku, tai pirmiausia buvo siejama su kultūrinių ryšių plėtra, vadinamojo Baltoskandijos regiono šalių kultūrinio tapatumo, jų bendrųjų raidos ir paveldo ypatumų sklaida 42. Gana daug mokslinėje spaudoje rašyta apie vieną iš žymiausių Lietuvos teisės teorijos specialistų, pedagogą ir visuomenės veikėją Mykolą Romerį. Pažymėtini teisės istoriko Mindaugo Maksimaičio tyrimai, kurių metu išsamiai nagrinėtos jo teisinės nuostatos, pateikti svarbiausi biografijos duomenys 43. M. Romerio santykiai su akademine bendruomene specialiai analizuoti Jovitos Jankauskienės straipsnyje, kuriame autorė panaudojo Vytauto Didžiojo universiteto senato posėdžių protokolus, universiteto rankraščius ir leidinius 44. Autorė argumentuotai teigia, kad 1927 m. jau pirmą kartą išrinktas rektoriumi M. Romeris atsiskleidė kaip įvairiapusiška asmenybė, puikus organizatorius, visuomeninio pobūdžio žmogus, todėl buvo kviečiamas į viešus renginius, dalyvavo visuomeninių organizacijų akcijose. Rektoriumi jis buvo renkamas dar du kartus (1933, 1936 m.), per visus rektoriavimo metus siekė lavinti ne tik studentiją, bet ir platesnę visuomenę, norėjo, kad universitetas taptų Kauno ir visos šalies kultūros centru. Rektorius pasižymėjo akademine tolerancija, akcentavo mokslo ir kultūros organizacijų svarbą visuomenei, pats skaitė viešas paskaitas 45. Tarp Kauno technologijos universiteto šio amžiaus pradžioje išleistų leidinių mokslo raidos ir ypač jo asmenybių kultūrinės raiškos visuomenėje tematika pažymėtina Juozo Leonavičiaus monografija apie žymaus teisininko, sociologo, visuomenės veikėjo, profesoriaus Petro Leono veiklą. Esminis dėmesys knygoje skirtas profesoriaus indėliui į Teisių fakulteto ir universitetinių studijų organizavimą, be to, informatyviai pristatoma jo publicistinė raiška žurnaluose Varpas, Logos, Kultūra. 41 PŠIBILSKIS, Vygintas Bronius. Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės. Vilnius, p. 42 Ten pat, p MAKSIMAITIS, Mindaugas. Mykolas Römeris Lietuvos sūnus. Vilnius, p. 44 JANKAUSKIENĖ, Jovita. Mykolas Römeris Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Darbai ir dienos, 2010, Nr. 53, p Ten pat, p

82 Iš tautos praeities ISSN Nurodoma, kad pastarajame žurnale P. Leonas paskelbė net 23 straipsnius istorinės atminties įprasminimo, Lietuvos kultūros plėtojimo ir kitais aktualiais to meto visuomenei klausimais m. profesorius buvo Kultūros žurnalo, kuriame aktyviai bendradarbiavo dalis Kauno mokslininkų, vyriausiasis redaktorius ir nuosekliai formavo leidinio kryptingumą, daug dėmesio skirdamas naujiems kultūros reiškiniams. Remdamasis šaltinių visuma, monografijos autorius pagrįstai konstatavo, kad minėtas žurnalas atstovavo laisvos humanitarinės minties srovei, skleidė mokslinį pasaulėvaizdį ir buvo svarbus Lietuvos kultūriniame gyvenime 46. Biografinėje knygoje taip pat išspausdinti kai kurie atrinkti tarpukario spaudoje viešinti P. Leono straipsniai kultūros plėtojimo, inteligentijos viešosios raiškos ir kitais klausimais, kurie yra naudingi kultūrinio visuomenės ugdymo siekiams suvokti. Svarbus buvo tarpukario laikinosios sostinės mokslininkų humanitarų indėlis į nepriklausomos Lietuvos kultūros plėtrą, istoriografijoje jis dar nėra pakankamai išsamiai išnagrinėtas, tačiau naujose monografijose jau tirtas ir įvertintas dalies iškilių asmenybių kultūrinės raiškos vaidmuo. Mokslininko ir itin aktyvaus kultūrininko Mykolo Biržiškos visuomeninė veikla visapusiškai atskleista Vyginto Broniaus Pšibilskio knygoje, ji parengta remiantis rankraštinio ir publicistinio palikimo analize 47. Monografijoje pateikti duomenys byloja apie reikšmingą profesoriaus M. Biržiškos dalyvavimą Lietuvos visuomenės ir kultūros organizacijose, tarptautinių kultūrinių ryšių plėtroje. Taip pat svarbus dėmesys skirtas jo idėjinėms nuostatoms, pažymima, kad jis buvo suklaidintas sovietinės propagandos, todėl siekė plėtoti kultūrinius ryšius su Sovietų Sąjunga ir propagavo sovietinės kultūros gyvenimą. Pakliuvę į stalininės propagandos pinkles, rašo knygos autorius, Sovietų Sąjungos kultūros ir kitais laimėjimais žavėjosi ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų intelektualai 48. Iš dalies tai paaiškinama sustiprėjusiu nacistinės Vokietijos agresyvumu. Mokslo ir kultūros sąveikos bei jos formuojamo kultūrinio tapatumo istorijai suvokti naudinga itin informatyvi Vlado Žuko knyga, skirta vienam iš aktyviausių tarpukario Lietuvos sostinės akademinės inteligentijos visuomenininkų Vaclovui Biržiškai 49. Knygoje remiantis rankraštiniais ir skelbtais duomenimis atskleidžiamas šio profesoriaus dalyvavimas Lietuvos kultūros sąjungos ir kitų organizacijų veikloje, dėmesys kultūros paminklų apsaugai, knygų leidybai, bibliotekų būklei ir kt. Mokslo istoriografijai svarbūs knygoje analizuojami mokslinės ir mokslo populiarinimo literatūros leidybos organizavimo klausimai, kurie buvo V. Biržiškos raiškos akiratyje. Minėtoje monografijoje išsamiai aprašomas Lietuviškosios enciklopedijos leidybos organizavimas, atskleidžiama skirtingų idėjinių nuostatų, t. y. katalikiškosios ir liberaliosios, mokslininkų konsolidacija bendram projektui įgyvendinti, asmeninis V. Biržiškos 46 LEONAVIČIUS, Juozas. Petras Leonas Lietuvos sąžinė. Kaunas: Technologija, 2002, p PŠIBILSKIS, Vygintas Bronius. Mykolas Biržiška. Vilnius, p. 48 Ten pat, p ŽUKAS, Vladas. Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška. Vilnius, p. 82

83 ISSN From the Past of the Nation indėlis į šią visos tautos kultūriniam ugdymui reikšmingą leidybinę veiklą. Pažymėtina, kad V. Biržiškai skirtoje monografijoje aptarti leidybinio darbo sunkumai, mokslinės inteligentijos komunikacijos ypatybės, pateikti argumentuoti kultūrinės raiškos pasiekimų ir nesėkmių vertinimai. Aldonos Vasiliauskienės knygoje, skirtoje Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesoriaus Prano Dovydaičio gyvenimui ir veiklai aptarti, yra nurodyti sociokultūriniu požiūriu svarbūs faktai ir vertinimai apie jo siekius integruoti krikščioniškosios pasaulėžiūros nuostatas įvairių kultūros sričių raiškoje 50. Tai pirmiausia argumentuotai siejama su publicistine veikla, pavyzdžiui, pažymima, kad P. Dovydaitis bendradarbiavo su studentų Ateitininkų organizacija ir spauda, o pats skirtingu laiku redagavo apie 40 žurnalų ir laikraščių. P. Dovydaitis, pasak autorės, labai prisidėjo prie katalikiškos spaudos organizavimo ir plėtojimo, darė įtaką visuomenės ugdymui, tačiau ši jo publicistinė veikla knygoje nėra išsamiau nagrinėjama. Tai iš dalies kompensuoja knygoje paskelbti informatyvūs priedai: P. Dovydaičio gyvenimą ir idėjines pozicijas atspindintys jo parašyti, spaudoje publikuoti tekstai, atsiminimai apie profesorių, jo korespondencija ir kt. Pažymėtinas leidinyje viešinamas Algirdo Gaižučio pranešimo tekstas apie pozityvų religijos ir mokslo sąveikos vertinimą P. Dovydaičio publicistikoje, kuris buvo skaitytas konferencijoje, skirtoje 110 jo gimimo metinėms paminėti 51. Žymaus Lietuvos kalbininko Juozo Balčikonio veikla ir jos reikšmė nagrinėjama Aldono Pupkio monografijoje Juozas Balčikonis ir jo didysis Lietuvių kalbos žodynas 52. J. Balčikonio ryšiai su Kauno universitetine aplinka yra tiek paminėti, kiek tai siejasi su esminiu knygos tematiniu aspektu didžiojo Lietuvių kalbos žodyno rengimu. Leidinyje akcentuojama pamatinė žodyno reikšmė lietuvių kultūrai, aptariami istoriniai ir teoriniai žodyno rengimo klausimai. Paminėtina tai, kad Aldonas Pupkis ir Jonas Palionis nepriklausomos Lietuvos kalbininkų spaudoje paskelbė apžvalginių istorinių straipsnių, kuriuose tyrė universiteto mokslininkų dalyvavimą tarpukario Kaune įsteigtos Lietuvių kalbos draugijos veikloje, lietuvių kalbos norminimo projektus ir pradėtus darbus 53. Autoriai akcentavo Prano Skardžiaus pastangas ir indėlį į bendrinės lietuvių kalbos vartojimo kultūros visuomenėje plėtrą, atskleidė universiteto inteligentijos indėlį. Universitetinės Kauno bendruomenės elito kūrybinė meninė raiška taip pat sulaukia praeities intelektualų kūrybos paveldo tyrėjų, pirmiausia meno istorikų, dėmesio. Skirmanto Valiulio ir Stanislovo Žvirgždo knygoje Fotografijos slėpiniai pabrėžiamas hidrologo Stepono Kolupailos indėlis į fotografijos istoriją: jis spaudoje pradėjo publikuoti 50 VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Akmenuotas patrioto kelias. Vilnius, p. 51 Ten pat, p PUPKIS, Aldonas. Juozas Balčikonis ir jo didysis Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, p. 53 PUPKIS, Aldonas. Lietuvių kalbos draugija per šešis dešimtmečius. Gimtoji kalba, 1995, Nr. 2 3; PALIONIS, Jonas. Pranas Skardžius ir lietuvių kalbos kultūra. Gimtoji kalba, 1990, Nr. 8 9 ir kt. 83

84 Iš tautos praeities ISSN spalvotas fotografijas, taip pat telkė fotografų bendruomenę, tačiau autoriai pripažįsta, kad jo palikimas dar nėra tinkamai įvertintas 54. Nurodoma, kad 1932 m. buvo įregistruota Lietuvos fotomėgėjų sąjunga, kurios pirmininku buvo išrinktas S. Kolupaila, o 1933 m. pabaigoje Kaune buvo organizuota pirmoji fotomėgėjų paroda, kurioje dalyvavo 44 fotomėgėjai. Taip pat nurodoma, kad 1937 m. vasario mėn. vykusioje fotomėgėjų parodoje ypatingas pagyrimas už etnografines fotografijas buvo pareikštas profesoriui Ignui Končiui 55. Fotografija tapo svaria lietuvių visuomenės ir Kauno inteligentijos kultūrinio tapatumo simbolizavimo ir sklaidos priemone, ji vis daugiau buvo siejama su vieša publicistine raiška, tad jos interpretacija galėtų būti sietina su platesniu socialinių idėjų raiškos istorijos tyrimų kontekstu. Apibendrinant skelbtų darbų visumą, pažymėtina tai, kad didelę biografinio pobūdžio darbų dalį parengė Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, kurie savo institucijų raidą siejo su tarpukario Kauno universitetine bendruomene, tai išsamiau ar mažiau atskleidžia šios bendruomenės elito sociokultūrinę raišką. Tačiau proginiuose ar apžvalginiuose universitetų leidiniuose ši informacija iš esmės visai nepateikiama arba aptariama itin fragmentiškai. Pavyzdžiui, tiek ankstesnių, tiek naujesnio leidimo reprezentatyvioje knygoje Alma Mater Vilnensis. Vilniaus universiteto istorijos bruožai viešoji tarpukario Kauno akademinės inteligentijos veikla yra visai nepaminėta, tad nepriklausomos Lietuvos universiteto paskirtis atskleidžiama itin specializuotai ar net imanentiškai aprašoma tik universiteto struktūros, personalo, studijų ir mokslo organizavimas ir kaita 56. Leidinyje Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto, be studijų ir mokslo istorijos, iš dalies akcentuojama tai, kad Vytauto Didžiojo universitetas tarpukario metais tapo intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo centru, tačiau visame leidinio tekste apsiribojama studentų organizacijų visuomeninės ir kultūrinės raiškos apžvalga 57. Išvados Šių dienų mokslininkai, remdamiesi istorinės patirties analize, pabrėžia, kad kultūrinė raiška skatina ugdyti tautinę savimonę, kad tautiškumas iškyla kaip reikšminga, žmogaus gyvenimą įprasminanti vertybė. Pastarųjų metų mokslinėje literatūroje pirmiausia pabrėžiamas spartus tarpukario laikinosios sostinės Kauno modernėjimas, sostinės tapatumo formavimas ir lietuviškosios kultūros raiškos plėtra. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio sostinės pasiekimų vertinimas lietuvių kultūrinio tapatumo stiprinimo požiūriu pirmiausia siejamas su profesūros išugdyta 54 VALIULIS, Skirmantas; ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Fotografijos slėpiniai. Vilnius, 2002, p Ten pat, p Alma Mater Vilnensis. Vilniaus universiteto istorijos bruožai. Vilnius: VUL, 2012, p Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto. Kaunas: Technologija, 1997, p

85 ISSN From the Past of the Nation išsilavinusia karta ir jos tautine savimone, sukurtos akademinės veiklos pagrindais, sunorminta ir puoselėjama literatūrine kalba, terminija ir kt. Istorinėje literatūroje tyrėjai įžvelgia svarią universiteto bendruomenės įtaką Kauno gyvenimo kasdienybei: formavo kultūrinę mikroaplinką, kuri traukė ir žavėjo miesto gyventojus, skatino atsirasti neformalias intelektualų bendravimo vietas, organizuoti viešus renginius ir kitas akcijas. Taip pat akcentuojama, kad profesūra siekė lavinti ne tik studentus, bet ir platesnę visuomenę, todėl universitete buvo skaitomos viešos paskaitos, viešinama universiteto bibliotekoje kaupiama literatūra. Profesūra ir studentai skatino diskutuoti visuomenės tobulinimo klausimais, kritikuoti negatyvius reiškinius, rūpinosi miesto prestižu, t. y. Kauno istorine architektūra, techniniu ir kitu istoriniu paveldu, istorinės atminties įprasminimu, poilsio objektų steigimu. Šių dienų istorikai nagrinėja Kauno akademinės lietuvių inteligentijos idėjines nuostatas ir raiškos kryptingumą, kurie atspindėjo profesūros siekius stiprinti lietuvybę ir tautinę kultūrą valstybėje, visuomenės narių savimonės perspektyvas siejo su jos plėtra. Lietuvių kultūrinio tapatumo formavimo idėjinį pagrindą dalis profesūros siejo su katalikiškumu, kai kurie ir su senosios pagoniškosios kultūros ištakomis. Kauno akademinės inteligentijos įtaka laikinosios sostinės ir visos to meto Lietuvos visuomenės dvasinei kultūrai, kaip konstatuojama mokslo istorikų literatūroje, sietina su tiesioginiu dalyvavimu skirtingose kultūros ir mokslo organizacijose, taip pat su tuo, kad akademinis elitas buvo tarp svarbiausių Lietuviškosios enciklopedijos redaktorių, populiarių knygų sudarytojai, darbų vertintojai, premijų steigėjai ir skyrėjai. Kauno profesūros dalyvavimas nepriklausomos Lietuvos kultūros gyvenime iš dalies nagrinėtas pastarųjų metų dailės, taip pat literatūros istorijos tyrėjų monografijose ir studijose, kurios išplečia istoriografijos žinias ir vertinimus apie Kauno ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio tapatumo formavimą per valstybės nepriklausomybės metus. Tyrimai atskleidžia universiteto mokslininkų rūpestį kultūros institucijų veiklos finansavimo, kultūros paveldosaugos reikalais. Tyrimai liudija universiteto svarbą plėtojant literatūros studijas ir mokslą Humanitarinių mokslų fakultete, kuris tapo įtakingu akademinio literatūrinio gyvenimo centru čia buvo kuriami lietuvių literatūros mokslo pagrindai, akademinė literatūros kritika ir kt. Faktografine prasme išskirtina tai, kad universiteto mokslininkai pradėjo leisti pirmuosius periodinius mokslo leidinius, skirtus kultūros istorijai, filologijai ir literatūros tyrinėjimams, juose bendradarbiavo Vincas Mykolaitis-Putinas, Vaclovas Biržiška, Vincas Krėvė-Mickevičius, Juozas Eretas, Balys Sruoga ir kiti. Duomenys, skelbti istoriografijoje, byloja, kad ketvirtojo dešimtmečio viduryje Vytauto Didžiojo universitete buvo juntamas ryškus pakilimas, kurį lėmė nauja Lietuvoje užaugusi ir užsienyje pasitobulinusi dėstytojų ir mokslininkų karta, jie plėtojo mokslinę ir populiarią literatūrinę spaudą, skatino formalios ir neformalios kultūrinės raiškos visuomenėje aktyvėjimą. 85

86 Iš tautos praeities ISSN Nuo 1990 m. Lietuvos mokslinėje spaudoje pradėta skelbti istorijos duomenis apie tuos žymius Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslininkus, jų mokslinį ir visuomeninės raiškos palikimą, kurie sovietmečiu buvo mažai viešinti arba apskritai nutylėti. Monografijose ir studijose specialiai nagrinėta Igno Končiaus, Antano Žvirono, Vinco Čepinskio, Prano Jodelės, Kazio Pakšto, Mykolo Romerio, Petro Leono, Mykolo ir Vaclovo Biržiškų, Prano Dovydaičio ir kitų tarpukario Kauno akademinės bendruomenės elito atstovų mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla. Darbuose pateikti duomenys ir vertinimai byloja apie svarų jų indėlį formuojant Kauno ir nepriklausomos Lietuvos kultūrini tapatumą, tačiau sintetiniuose ar apžvalginiuose šių dienų universitetų istorijos leidiniuose mažai akcentuojama mokslininkų viešosios raiškos reikšmė. Kritiniu požiūriu paminėtina tai, kad istoriografijoje vis dar itin fragmentiškai atskleista ir įvertinta Kauno profesūros ir studentijos sąveikos kultūrinėje raiškoje problematika tai kelia studentijos kultūrinės savimonės ir ja paremtos kultūrinės raiškos interpretavimo problemas. Iš dalies tik bendrais bruožais aptariama pedagoginė profesūros įtaka ar personalijų poveikiai studentams arba labiau specializuotai nagrinėjami kai kurių idėjinių nuostatų atspindžiai, studentų organizacijų veikla. Šaltiniai ir literatūra 1. ALEKSANDRAVIČIUS, Egidijus. Istoriografinės problemos. Iš: Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė Kaunas: VDU, 2002, p Alma Mater Vilnensis. Vilniaus universiteto istorijos bruožai. Vilnius: VUL, ANDRIJAUSKAS, Antanas. Istorinės atminties virsmai ir medijos: vertybių hierarchijos konfliktas. Iš: Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje. Vilnius: LKTI, 2011, p Antanas Žvironas. Straipsniai, laiškai, atsiminimai. Sudarė E. Makariūnienė. Vilnius, BALTRUŠIS, Romualdas. Profesorius Antanas Purėnas. Kaunas: Technologija, DZIGAITĖ, Lina. Ignas Končius ir jo Žemaičių šnektos. Vilnius, ERETAS, Juozas. Kazys Pakštas: tautinio šauklio odisėja. Vilnius, GINEVIČIUS, Romualdas; NAKAS, Algimantas. Žurnalo Mokslo ir technikos raida leidybos poreikio ir galimybių analizė. Mokslo ir technikos raida, 2009, Nr. 1, p Historia et Sapientia. Sudarė J. A. Krikštopaitis, R. Juzefovičius. Vilnius, Ignas Končius. Sudarė E. Makariūnienė. Vilnius, ILGŪNAS, Gediminas. Steponas Kairys. Vilnius: Vaga, JANKAUSKAITĖ, Jovita. Maišto kultūra Kauno literatų bohemiškosios savimonės kontekste Istorija, 2013, Nr. 2, p JANKAUSKIENĖ, Jovita. Mykolas Römeris Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Darbai ir dienos, 2010, Nr. 53, p JANKEVIČIŪTĖ, Giedrė. Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje Kaunas,

87 ISSN From the Past of the Nation 15. Jurgis Elisonas. Sudarė A. Jakimavičius. Vilnius, KASTANAUSKAITĖ, Laima. Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizacijose ( ). Vilnius: Vaga, KLIMKA, Libertas; KRIKŠTOPAITIS, Juozas Algimantas. Istorijos vėjų pagairėje: Lietuvos mokslo ir švietimo raidos bruožai. Vilnius: Didakta, KRIKŠTOPAITIS, Juozas Algimantas. Išmintis, atsiverianti pažinimo kelyje. Vilnius: Mintis, KUZMICKAS, Bronislavas. Vertybės kultūrų kontekstuose. Vilnius: MRU, LEONAVIČIUS, Juozas. Petras Leonas Lietuvos sąžinė. Kaunas: Technologija, MAČIONIS, Zenonas; ČEPINSKIS, Jonas. Profesorius Vincas Čepinskis. Vilnius, MAČIULIS, Dangiras. Valstybės kultūros politika Lietuvoje m. Vilnius: LII, MAKSIMAITIS, Mindaugas. Mykolas Römeris Lietuvos sūnus. Vilnius, MANČINSKAS, Česlovas. Aukštasis mokslas Lietuvoje Vilnius: LPA, Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto. Kaunas: Technologija, PALIONIS, Jonas. Pranas Skardžius ir lietuvių kalbos kultūra. Gimtoji kalba, 1990, Nr PIVORAS, Saulius. VDU profesoriai ir studentai intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo centre. Iš: Vytauto didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė Kaunas: VDU, 2002, p Profesorius Pranas Jodelė. Sudarė J. Jodelė. Vilnius, PŠIBILSKIS, Vygintas Bronius. Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės. Vilnius, PŠIBILSKIS, Vygintas Bronius. Mykolas Biržiška. Vilnius, PUPKIS, Aldonas. Juozas Balčikonis ir jo didysis Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, PUPKIS, Aldonas. Lietuvių kalbos draugija per šešis dešimtmečius. Gimtoji kalba, 1995, Nr RUBAVIČIUS, Vytautas. Nacionalinis tapatumas: išlaikymas, savikūra ir tapatumo politika. Iš: Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis. Vilnius: LFMI, 2008, p RUBAVIČIUS, Vytautas. Vėluojanti savastis. Vilnius, Sostinė kaip tapatumo simbolis. Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje. Vilnius, STRAŽNICKAS, Juozas. Žygis. Steponas Kairys inžinierius, mokslininkas, kūrėjas. Kaunas: Technologija, SVERDIOLAS, Arūnas. Kultūra lietuvių filosofų akiratyje. Vilnius: Apostrofa, TAMOŠAITIS, Mindaugas. Didysis apakimas. Vilnius: Gimtasis žodis, VALIULIS, Skirmantas; ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Fotografijos slėpiniai. Vilnius, VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Akmenuotas patrioto kelias. Vilnius, VĖLIUS, Norbertas. Grąžinkime mokslui humanistinę paskirtį. Mokslas ir gyvenimas, 1990, Nr. 3, p VILIŪNAS, Giedrius. Literatūrinis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje Vilnius: Alma Littera, VOVERIENĖ, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Vilnius: Mokslo aidai, ŽUKAS, Vladas. Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška. Vilnius,

88 Iš tautos praeities ISSN Kaunas Academic Intelligentsia in : Assessments of Cultural Identity Expression in the New Historiography Romualdas Juzefovičius Lithuanian Culture Research Institute, Saltoniškių St. 58, Vilnius, Lithuania, Summary After Lithuania regained its independence, academic journals presented a number of historical facts and assessments of the cultural activities of the inter-war Kaunas university intelligentsia. Analysis of this information makes it possible to identify the attributes of scientific personalities and their input in the expression of cultural identity in their affected communities. This article aims to systematize the knowledge of historiography and disclose essential features of assessment of cultural expression of Kaunas university intellectuals in the society. The analysis of historiography data and estimates show that since 1990 Lithuanian scientific journals started to publish historical data on those famous scientists of the First Republic of Lithuania, assessment of their scientific and public expression, who in Soviet times got little publicity or generally remained not public. Assessment of achievements of the provisional capital in the period of the First Republic of Lithuania in terms of strengthening the Lithuanian cultural identity is primarily associated with the generation educated by professorship and its national selfconsciousness, developed fundamentals of academic performance, formalized and fostered literary language, terminology, etc. Historical literature researchers see a substantial impact of the university community also to Kaunas everyday life: molding the cultural micro environment, which attracted and fascinated the city residents, encouraged the formation of informal communication venues of intellectuals, public events and other actions. It is also emphasized that professors sought to not only educate students, but also the wider public, therefore, the university was delivering public lectures, and publicizing literature from the university library. Professors and students encouraged public debate on development issues, criticism of negative phenomena, and were concerned about the city s prestige. Įteikta / Received Priimta / Accepted

89 From the Past of the Nation ISSN Istorija / History 2016, t. 101, Nr. 1, p / Vol. 101, No. 1, pp , 2016 Latvijos konsulatas Klaipėdoje m. Edita Gervetauskaitė Lietuvos edukologijos universitetas, Istorijos fakultetas, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius, el. p. edita.gervetauskaite@gmail.com Anotacija. Remiantis vien pirminių šaltinių analize ir sinteze (straipsnyje panaudota trylikos Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau LCVA) fondų medžiaga, informacija, esanti publikuotuose dokumentuose, statistiniuose leidiniuose ir krašto periodinėje spaudoje), straipsnyje nagrinėjamas latvių konsulato Klaipėdoje raidos m. etapai. Įvardijamos Latvijos konsulato steigimo, funkcionavimo ir uždarymo aplinkybės, išskiriami konsulų Alfreds o Misse, Peterio Kalcenavs o, Karlio Freimanio, Janio Riekstiņš o ir Janio Seskio atvejai. Aptariama m. Klaipėdoje veikusio Latvijos konsulato veikla, analizuojami Latvijos konsulato rangų pokyčiai, personalas, konsulų kultūrinė veikla. Esminiai žodžiai: Klaipėda, konsulatas, konsulas, latviai, generalinis konsulatas, Alfreds Misse, Peteris Kalcenavs, Karlis Freimanis, Janis Riekstiņš, Janis Seskis, m. Abstract. Based on the analysis and synthesis of primary sources (the article makes use of the material from thirteen funds from the Lithuanian Central State Archives (hereinafter LCSA), information from published documents, statistical publications and the periodical press of the region), the article analyses the stages of development of the Latvian consulate in Klaipėda in It specifies the circumstances of establishment, functioning and closure of the Latvian consulate; the cases of consuls Alfreds Misse, Peteris Kalcenavs, Karlis Freimanis, Janis Riekstiņš and Janis Seskis are discussed. The article covers the activities of the Latvian consulate in Klaipėda in ; it analyses the changes in the ranks of the Latvian consulate, its personnel and the cultural activities of consuls. Keywords: Klaipėda, consulate, consul, Latvians, consulate general, Alfreds Misse, Peteris Kalcenavs, Karlis Freimanis, Janis Riekstiņš, Janis Seskis,

90 Iš tautos praeities Įvadas ISSN Lietuvos tautinė sudėtis tarpukariu nebuvo vienalytė, ne išimtis ir Klaipėdos kraštas, kuris XX a. 3-ojo deš. pradžioje sudarė ne tik autonominę Lietuvos dalį, turėjo direktoriją ir atskirą vietos gyventojų renkamą seimelį, o centro valdžiai krašte atstovavo vyriausybės skirtas gubernatorius 1, bet ir išsiskyrė savita Klaipėdos krašte gyvenusių svetimšalių istorija. Sunku tiksliai įvardyti, kada latviai ėmė keltis į Lietuvą ir į Klaipėdos kraštą. Tikėtina, kad pirmieji latviai Lietuvos teritorijoje galėjo apsigyventi dar XIII a. O ryškesni latvių pėdsakai Klaipėdos krašte pastebimi tik nuo XX a. pradžios, dalis jų paprasti žvejai ir pirkliai, užsiėmę vietine prekyba, kiti darbininkai, dirbę vietinėse tarpukario Lietuvos ir Klaipėdos krašto pramonės įmonėse. Nuo XX a. 2-ojo deš. pab. Klaipėdos krašte veikė Latvijos konsulatas. Latvijos konsulatas ir jo veikla Klaipėdoje tyrimo objektu pasirinktas dėl keleto priežasčių. Pirma, Latvija buvo viena iš pirmųjų užsienio valstybių, kuri savo konsulus į Klaipėdą siuntė dar tada, kai Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijai, m. jį administravo Prancūzija. Latvijos konsulatas tik vienas iš nedaugelio, kuris veikė nuolatos, t. y. savo veiklos nesustabdė ir diplomatines funkcijas pratęsė suverenitetą krašte jau įgijus Lietuvos vyriausybei. Antra, tikėtina, kad Latvijos konsulatas Klaipėdoje įkurtas ne vien dėl Klaipėdos krašte gyvenusių ir dirbusių latvių. Tikėtina, kad Latvijos konsulai atliko stebėjimo ir informacijos rinkimo, kas vyksta Klaipėdos krašte, funkcijas. Todėl įdomu pažvelgti, kokią įtaką Latvijos konsulato steigimas ir veikla darė dvišaliams valstybių santykiams. Trečia, patyrinėti, kokią įtaką Latvijos konsulato veikla Klaipėdoje turėjo latviams, gyvenusiems Klaipėdos krašte. Iki šiol Latvijos konsulatų raida Lietuvoje nėra sulaukusi tinkamo Lietuvos tyrinėtojų dėmesio. Lietuvoje tėra tik kelios publikacijos minėta tema. Ypač reikšmingas S. Grigaravičiūtės tyrimas Lithuania sources on Latvian consuls in Klaipėda, Šiauliai and Vilnius 2, kuriame autorė išsamiai aprašė Latvijos konsulinių įstaigų, veikusių Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, veiklą. Kitame leidinyje Vilniaus istorijos metraštis S. Grigaravičiūtė aprašė Latvijos konsulato Vilniuje, veikusio metais, funkcionavimo aplinkybes. Minėtame leidinyje autorė priėjo išvadą, kad Latvijos ir Lenkijos santykiuose konsulatas Vilniuje buvo ekonominių ir kultūrinių santykių katalizatorius bei iniciatorius <...> ginče su Lietuva dėl Vilniaus <...> 3. Taip pat Latvijos konsulo Vilniuje veiklą, remdamasis F. Donasso atsiminimais, vertino ir istorikas Z. Butkus. O Latvijos istoriografijoje latvių konsulinių įstaigų Lietuvoje klausimas susilaukė kiek daugiau Latvijos tyrinėtojų 1 ŠAPOKA, Gintaras. Mykolas Romeris apie Klaipėdos krašto autonomiją. Jurisprudencija, 2005, t. 64 (56), p GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Lithuania sources on Latvian consuls in Klaipėda, Šiauliai and Vilnius. In: Vēsture: avoti un cilveki. Proceedings of the 15th international scientific readings. History IX. Daugavpils, GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra, Latvijos konsulatas Vilniuje metais. Iš: Vilniaus istorijos metraštis. Vilnius, 2007, t. 1, p

91 ISSN From the Past of the Nation dėmesio. Paminėtini Ē. Jēkabsono 4 darbai, kuriuose aprašytos konsulinės Latvijos atstovybės, veikusios m. Vilniuje ir Klaipėdoje. Dar paminėtinas V. Ščerbinskio ir Ē. Jēkabsono išleistas Latvijos užsienio reikalų ministrų žinynas 5, kuriame pateikta išsami Latvijos konsulų, dirbusių Klaipėdoje m., biografinė informacija. Taip pat reikšminga ir K. Kapenieks o 6 daktaro disertacija, kurioje analizuojant kuršių, kaip atskiros etninės grupės, klausimus buvo paliestas ir Latvijos generalinio konsulato veiklos Klaipėdoje m. aspektas. Tyrimas apie Latvijos konsulatą Klaipėdoje m. yra naujas, aktualus ir reikšmingas, nes tai pirmasis išsamus tyrimas, atskleidęs Latvijos konsulų Klaipėdoje paskyrimus ir veiklą. Darbe panaudota iki šiol niekur nepublikuota archyvinė medžiaga, periodinė spauda, statistiniai leidiniai, užsienio istorikų darbai. Straipsnio objektas latvių konsulato Klaipėdoje ( m.) steigimo, funkcionavimo ir uždarymo aplinkybės. Darbo objektu tapo ir Latvijos konsulato laikysena Klaipėdos krašte 1939 m. Straipsnio tikslas išanalizuoti Latvijos generalinio konsulato Klaipėdoje steigimo motyvus ir procesą bei atskleisti veiklos kryptis m. Straipsnyje aptariama m. Klaipėdoje veikusio Latvijos konsulato veikla, analizuojami Latvijos konsulato rangų pokyčiai, personalas, paskyrimai, konsulų kultūrinė veikla. Straipsnio chronologinės ribos apima laikotarpį nuo 1920 m. gegužės mėn. iki 1940 m. vasario mėn m. pasirinkti todėl, kad tais metais paskiriamas Latvijos karjeros konsulinis agentas Klaipėdoje Alfreds Misse 7, o 1940 m. kuomet dėl Klaipėdos perdavimo Vokietijai Latvijos konsulatas Klaipėdoje nutraukė savo veiklą 8. Straipsnio tyrimo metodai: aprašomasis, analizės, lyginamasis, sintezės ir apibendrinimo. Latvijos konsulato Klaipėdoje veiklos kontekstas Užsienio valstybių konsulatai Klaipėdoje 1920 m., perdavus Klaipėdos krašto administravimo funkcijas Prancūzijai, savo veiklos nenutraukė. Greta jau veikiančių konsulatų ėmė kurtis naujos konsulinės ir diplomatinės atstovybės. Įsigilinus į užsienio valstybių konsulatų veiklą matyti, kad Klaipėdoje susikūrė ir funkcionavo dvi užsienio valstybių konsulų grupuotės provokiškieji senbuviai ir prolietuviškieji naujokai. Senbuvių 4 JĒKABSONS, Ēriks. Latvijos konsulatas Vilniuje ir konsulo Felikso Donaso pranešimai 1939 m. rudenį. Iš: Lietuvos istorijos metraštis. Vilnius, 2010, t. 2, p ; JĒKABSONS, Ēriks. Klaipėda Europos dėmesio centre: 1939 metai. Žvilgsnis iš Latvijos. Iš: Klaipėda Europos istorijos kontekstuose. Klaipėda, 2013, p Latvijas ārlietu dienesta darbinieki Biogrāfiska vārdnīca. Ryga: Zinātne, KAPENIEKS, Krišs. Kursenieku etniskā kopiena XIX gadsimta beigās XX gadsimta pirmajā pusē: skaits, izvietojums, vēstures procesi: daktaro disertacija. Latvijos universitetas. Ryga, Latvijas ārlietu dienesta darbinieki Biogrāfiska vārdnīca. Ryga: Zinātne, 2003, p Ten pat, p

92 Iš tautos praeities ISSN grupei priklausė tie konsulai, kurie į Klaipėdą buvo paskirti, kai ji dar priklausė Vokietijai, o naujokų grupei tie konsulai, kurie buvo paskirti Klaipėdos kraštą administruojant Prancūzijai, o vėliau suverenitetą krašte įgijusiai Lietuvos vyriausybei 9. Anot S. Grigaravičiūtės, konsulatų veiklą Klaipėdoje galima suskirstyti į du laikotarpius: 1) de facto ( m.) ir 2) de jure ( m.) m. pabaigoje Klaipėdoje funkcionavo 10 užsienio valstybių konsulatų: Vokietijos, Belgijos, Danijos, Austrijos, Švedijos, Ispanijos, Italijos, Norvegijos, Olandijos ir Latvijos 10. Svarbu pabrėžti, kad 1923 m. Klaipėdoje buvo tik du teisėti konsulatai, t. y. tie, kurie buvo gavę egzekvatūrą iš Lietuvos Respublikos vyriausybės, tai Latvijos ir Portugalijos. O 1924 m. lapkričio mėn. Klaipėdoje teisėtai veikė Latvijos, Norvegijos ir Olandijos konsulatai 11. Visi kiti konsulatai neturėjo Lietuvos valdžios išduotos egzekvatūros, todėl spaudos buvo įvardyti neteisėtais. Atlikus LCVA duomenų analizę galima teigti, kad m. Klaipėdoje iš viso veikė 14 užsienio konsulatų ir vicekonsulatų, o remiantis naujausiais istorikų tyrinėjimais konstatuotina, jog tik 13 iš 14 Klaipėdoje diplomatines funkcijas atlikusių konsulinių įstaigų veikė nuolatos 12. Kalbant apie Lietuvos teritorijoje įkurtus Latvijos konsulatus, svarbu pabrėžti, kad tuo laikotarpiu Lietuvoje latviai buvo įsteigę karjeros konsulatų tinklą. Iš viso Lietuvos teritorijoje veikė trys Latvijos karjeros konsulatai. Pirmasis konsulatas buvo Šiauliuose ir veikė nuo 1920 m. gruodžio mėn. iki 1940 m. rugsėjo mėn. Latvių konsulo Šiauliuose pareigas ėjo R. Puikis 13. Antrasis konsulatas veikė Vilniuje su pertraukomis nuo 1923 m. iki 1940 m. O trečiasis latvių karjeros konsulatas veikė Klaipėdoje nuo 1920 m. iki 1940 m. (žr. 1 lentelę). Manytina, kad Latvijos konsulatas Klaipėdoje įkurtas stebėjimo ir informacijos rinkimo, kas vyksta Klaipėdos krašte, tikslais. Latvijos konsulai turėjo suteikti Latvijos vyriausybei išsamią informaciją apie padėtį Klaipėdos krašte. Taip pat per Latvijos konsulatą Klaipėdoje buvo siekiama palaikyti ryšį su Klaipėdos krašte gyvenančiais latviais, paremti atvykstančius dirbti ar mokytis latvius. Konsulams ypač aktualus buvo kuršių klausimas Klaipėdos krašte. 9 GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Danijos ir Švedijos konsulų Klaipėdoje poveikis Lietuvos atstovavimui Skandinavijoje. Iš: Lietuvių ir Lietuvos atstovavimas Skandinavijoje metais. Vilnius, 2015, p GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Lithuania sources on Latvian consuls in Klaipėda, Šiauliai and Vilnius. In: Vēsture: avoti un cilveki. Proceedings of the 15th international scientific readings. History IX. Daugavpils, 2006, p Klaipėda. Lietuvos žinios, 1924, lapkričio 8, Nr. 253, p GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Skandinavijos valstybių konsulatai Klaipėdoje ( ) vietinio konsulinio korpuso kontekste. Iš: Acta historica universitatis Klaipedensis, XVII. Klaipėda, 2008, t. 17, p Latvijas ārlietu dienesta darbinieki Biogrāfiska vārdnīca. Ryga: Zinātne, 2003, p

93 ISSN From the Past of the Nation 1 lentelė. Latvijos konsulai Klaipėdoje ( m.) Eil. Nr. Konsulo vardas ir pavardė 1. Alfreds Misse 2. Peteris Kalcenavs 3. Karlis Freimanis 4. Janis Riekstiņš 5. Peteris Kalcenavs 6. Janis Seskis Rangas ir veikimo laikas Konsulato vieta Pastabos Karjeros konsulinis agentas (1920 m. gegužės mėn m. kovo mėn.); karjeros vicekonsulas (1923 m. kovo mėn m. rugpjūčio 23 d.) Karjeros konsulas (1924 m. rugpjūčio mėn. spalio 16 d.) Karjeros konsulas (1925 m. sausio mėn m. gruodžio mėn.) Karjeros konsulas (1926 m. gruodžio 3 d m. kovo mėn.) Karjeros konsulas (1933 m. kovo mėn m. spalio mėn.) Karjeros generalinis konsulas (1934 m. spalio mėn m. vasario 1 d.) Biržos g., Klaipėda Žardžių g , Klaipėda Žardžių g , Klaipėda Palangos g. 18, Klaipėda Palangos g. 18, Klaipėda Prezidento Smetonos alėja 31, Klaipėda Egzekvatūra suteikta 1923 m. lapkričio d. Egzekvatūra suteikta 1924 m. rugsėjo 11 d m. rugpjūčio spalio mėn. Latvijos konsulą pavadavo p. Ramans Egzekvatūra nebuvo suteikta Egzekvatūra suteikta 1934 m. spalio 8 d. Sudaryta remiantis: Latvijas ārlietu dienesta darbinieki Biogrāfiska vārdnīca. Ryga: Zinātne, 2003, p. 383; Lietuvos diplomatinių įstaigų ir užsienio valstybių Kaune sąrašai. LCVA, f. 648, ap. 1, b. 314, l. 14; Klaipėda. Konsulų akreditacija. Lietuvos žinios, 1923, lapkričio 28, Nr. 267, p. 4; Klaipėda. Klaipėdos žinios, 1924, rugsėjo 18, Nr. 190, p. 4; Konsulatų akreditacija Klaipėdos krašte. Trimitas, 1923, lapkričio 29, Nr. 167, p. 5; Dokumentai apie padėtį Klaipėdos krašte ir Klaipėdos klausimo sprendimą tautų sąjungoje. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 517, l. 9; Lietuvos diplomatinių įstaigų ir užsienio valstybių Kaune sąrašai. LCVA, f. 648, ap. 1, b. 314, l. 32; KAPENIEKS, Krišs. Kursenieku etniskā kopiena XIX gadsimta beigās XX gadsimta pirmajā pusē: skaits, izvietojums, vēstures procesi: daktaro disertacija. Latvijos universitetas. Ryga, 2013, p. 122; Lietuvos diplomatinių įstaigų ir užsienio valstybių Kaune sąrašai. LCVA, f. 648, ap. 1, b. 314, l. 60; Persikėlė latvių konsulatas. Vakarai, 1937, rugsėjo 30, Nr. 226 (559), p. 8; Klaipėda. Klaipėdos žinios, 1924, rugsėjo 18, Nr. 190, p. 4. Pirmieji Latvijos konsulai Klaipėdoje: Alfreds Misse ir Peteris Kalcenavs Remiantis fragmentiškais LCVA išlikusiais duomenimis matyti, kad pirmasis Latvijos konsulatas Klaipėdoje buvo įkurtas (tuo metu dar administruojamoje prancūzų) Biržos gatvėje 14. Pirmuoju Latvijos vicekonsulu prie francūzų ober-komisaro Klaipėdoje m. buvo pavasarį paskirtas Latvijos URM sekretorius Alfreds Misse. Tačiau, kaip matyti iš tuometinės spaudos, A. Misse Latvijos konsuliniu agentu Klaipėdoje faktiškai buvo nuo 1920 m. balandžio mėn. Tik prisijungus Klaipėdos kraštą, užmezgęs santykius 14 Lietuvos diplomatinių įstaigų ir užsienio valstybių Kaune sąrašai. LCVA, f. 648, ap. 1, b. 314, l Klaipėda. Konsulų akreditacija. Lietuvos žinios, 1923, lapkričio 28, Nr. 267, p

94 Iš tautos praeities ISSN su Lietuvos valdžia, A. Misse, tarpininkaujant Latvijos URM, 1923 m. lapkričio d. buvo akredituotas prie Lietuvos vyriausybės 16. Svarbu pabrėžti, kad, 1923 m. Klaipėdoje nesant konsulų akreditacijos prie Lietuvos vyriausybės, konsulai nebuvo laikomi tikraisiais konsulais 17. A. Misse Latvijos konsulo pareigas Klaipėdoje ėjo beveik 4 metus, nuo 1920 m. balandžio mėn. ir iki 1924 m. rugpjūčio 23 d., kai naujuoju Latvijos konsulu Klaipėdoje buvo paskirtas Peteris Kalcenavs 18. Akcentuotina, kad A. Misse dėl savo taktingumo ir malonaus būdo <...> buvo kaip vietos latvių kolonijos, taip ir kaip asmenų, turinčių su juo bet kokių reikalų, mylimas ir gerbiamas 19. Klaipėdos žiniose latvių konsulas A. Misse buvo įvardijamas kaip geras lietuvių draugas, kuris dėl aukštesnio paskyrimo kitur 1924 m. buvo atšauktas iš Latvijos konsulo pareigų Klaipėdoje m. rudenį Latvijos konsulu Klaipėdoje vietoje A. Misse buvo paskirtas P. Kalcenavs. Pranešimas apie jo paskyrimą Latvijos konsulu Klaipėdoje Lietuvos diplomatus per Latvijos atstovybę faktiškai pasiekė dar 1924 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau oficialiai pranešimas Lietuvos valdžios buvo patvirtintas tik 1924 m. rugsėjo 11 d., kuomet naujam latvių konsului buvo išduota Lietuvos vyriausybės egzekvatūra 20. O viešojoje erdvėje žinia apie P. Kalcenavs o paskyrimą Latvijos konsulu Klaipėdoje pasirodė tik po 3 dienų nuo antrojo paskelbimo, t. y m. rugsėjo 14 d. Pranešimas buvo išspausdintas tuometiniame laikraštyje Lietuvos žinios, kuriame taip pat nurodyta, kad Petras Jokūbas Kalcenau 21 gimė 1887 m. rugsėjo 25 d., baigė Mironovo komercijos mokyklą ir politechnikumą Rygoje. Taip pat laikraštyje akcentuota, jog P. Kalcenavs 1919 m. buvo paskirtas kanceliarijos valdininku atstovybėje Stokholme, 1920 m. sausio 1 d. pakeltas į II rūšies sekretorius, o nuo gegužės 17 d. paskirtas ir atašė prekybos reikalams. Pastarąjį 1920 m. lapkričio 15 d. likvidavus, buvo atleistas iš tarnybos. Iki paskyrimo latvių konsulu Klaipėdoje P. Kalcenavs nuo 1923 m. kovo 15 d. buvo konsulu Kopenhagoje 22. P. Kalcenavs Latvijos konsulu Klaipėdoje buvo iki 1924 m. spalio 16 d., kuomet buvo perkeltas į kitas pareigas. Apie tai Lietuvos žiniose pasirodė pranešimas: Latvių spaudos žiniomis, Latvijos konsulas Klaipėdoj p. Kalcenau būsiąs perkeltas į kitą vietą. 23 Kaip matyti iš surinktų duomenų, P. Kalcenavs Latvijos konsulu Klaipėdoje tebuvo vos 3 mėn. Iš vėlesnių duomenų žinoma, kad po P. Kalcenavs o perkėlimo jį nuo 1924 m. spalio 26 d. pavadavo, iki kol buvo paskirtas naujas konsulas, ir konsulo pareigas ėjo 16 Klaipėda. Klaipėdos žinios, 1924, rugsėjo 18, Nr. 190, p Konsulatų akreditacija Klaipėdos krašte. Trimitas, 1923, lapkričio 29, Nr. 167, p Dokumentai apie padėtį Klaipėdos krašte ir Klaipėdos klausimo sprendimą tautų sąjungoje. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 517, l Klaipėda. Klaipėdos žinios, 1924, rugsėjo 18, Nr. 190, p Dokumentai apie padėtį Klaipėdos krašte ir Klaipėdos klausimo sprendimą tautų sąjungoje. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 517, l Klaipėda. Lietuvos žinios, 1924, rugsėjo 14, Nr. 207, p Ten pat, p Klaipėdai konsulą perkels. Lietuvos žinios, 1924, spalio 16, Nr. 234, p

95 ISSN From the Past of the Nation P. Rušenas m. rudenį Latvijos konsulatas persikėlė į naujas patalpas Žardžių g , Klaipėda 25. Latvijos konsulas Klaipėdoje Karlis Freimanis Trečiuoju Latvijos konsulu Klaipėdoje nuo 1925 m. sausio iki 1926 m. gruodžio mėn. buvo Karlis Freimanis. Apie jo veiklą Klaipėdoje išlikę duomenys yra fragmentiški. Iš LCVA daugiausia sužinome biografinius jo gyvenimo faktus. Latvijos konsulas Klaipėdoje K. Freimanis gimė 1890 m. rugpjūčio 8 d. Kuržemėje. Jaunystėje gyveno pas tėvus ūkyje. Mokėsi Mintaujos realinėje mokykloje, po to Petrapilio politechnikos instituto Ekonomikos fakultete ir Paryžiaus universitete m. Latvijos susisiekimo ministerijoje ėjo vyresniojo valdininko svarbiems reikalams pareigas m. dirbo URM, 1923 m. buvo Latvijos delegacijos sekretorius Vienoje, įvykusiame Tautų Sąjungai remti draugijų kongrese, 1924 m. buvo paskirtas Baltijos skyriaus vedėju, taip pat Latvijos ir Estijos pasienio komisijos delegacijos nariu m. dalyvavo Baltijos valstybių URM konferencijoje Helsinkyje 26. LCVA yra išlikę duomenų, kad už nuopelnus Lietuvai, praėjus 6 metams po jo darbuotės pabaigos, Latvijos konsulas Klaipėdoje K. Freimanis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu 27. Manytume, jog tam įtakos galėjo turėti 1931 m. gruodžio 16 d. Lietuvos URM Lietuvos Charge d Affaires Taline K. Šumauskui pasiųsta telegrama, kurioje buvo teirautasi nuomonės dėl buvusio Latvijos konsulo Klaipėdoje K. Freimanio apdovanojimo Lietuvos ordinu (planuota įteikti 1932 m. vasario 16 d. proga) 28. Apdovanojimas jam buvo įteiktas atsižvelgiant į tai, kad K. Freimanis kaip konsulas Klaipėdoje buvo aktyvus vietos kultūrinių renginių dalyvis, pvz., 1926 m. laikraštyje Karys pasirodė straipsnis, kuriame pasakojama, kad 1926 m. sausio 16 d. latvių konsulas K. Freimanis su žmona bei kitu <...> skaitlingu Klaipėdos visuomenės būreliu <...> 29 dalyvavo karių šeimų, moterų draugijos ir Klaipėdos įgulos ratelio suruoštame šeimyniniame šokių vakarėlyje. Taip pat nemažai prisidėjo prie Latvijos mokinių ir val- 24 Latvijos konsulatas Klaipėdoj. Klaipėdos žinios, 1924, lapkričio 6, Nr. 232, p Lietuvos diplomatinių įstaigų ir užsienio valstybių Kaune sąrašai. LCVA, f. 648, ap. 1, b. 314, l Nuo 1926 m. dirbo pasiuntinybės patarėju Maskvoje, vėliau pasiuntinybės sekretoriumi Skandinavijoje ir Estijoje m. buvo pasiuntiniu Taline. Žr. Karlis Freimanis. Curriculum vitae. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1523, l Karlis Freimanis. Curriculum vitae. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1523, l Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1155, l Ž. K. Butegeidžio pulkas. Karys, 1926, vasario 11 17, Nr. 7 (351), p

96 Iš tautos praeities ISSN dininkų ekskursijų organizavimo ir rėmimo 30. XX a. 4-ojo deš. pradžioje K. Freimaniui buvo siūlomas Latvijos pasiuntinio postas Kaune 31. Latvijos konsulas Klaipėdoje Janis Riekstiņš 1926 m. gruodžio 3 d. vietoje K. Freimanio naujuoju Latvijos konsulu Klaipėdoje buvo paskirtas buvęs Latvijos garbės konsulas Milane ( m.) Janis Riekstiņš. Jis konsulo pareigas Klaipėdoje ėjo iki 1933 m. kovo mėn m. rugpjūčio spalio mėn. atostogų metu Latvijos konsulą Klaipėdoje trumpai pavadavo p. Ramans 33. J. Riektiņš darbą pradėjo naujose konsulato patalpose m. Latvijos konsulatas Klaipėdoje persikėlė į naujas patalpas Palangos g Konsulato būstinė į šią Klaipėdos miesto gatvę perkelta neatsitiktinai. Iš archyvinių ir statistinių duomenų matyti, kad šioje gatvėje XX a. 4-ojo deš. pradžioje gyveno latvių kolonija m. J. Riekstiņš ypač rūpinosi 30 Vizų mokestis ekskursantams, vykstantiems iš Latvijos Klaipėdos kraštan. LCVA, f. 383, ap. 8, b. 817, l Tačiau 1934 m. vasario 1 d. paaiškėjo, kad K. Freimanio paskyrimas tuometinio Lietuvos prezidento nebuvo pasirašytas, nes svarstomi kairiųjų grupių Freimaniui daromi užmetimai. Pagaliau 1934 m. vasario 9 d. J. Urbšys iš Latvijos Lietuvos užsienio reikalų ministrui D. Zauniui pranešė, kad, susiklosčius tokiai nepalankiai situacijai, Latvijos prezidentas nusprendė į Lietuvą K. Freimanio nebesiųsti. Anot jo, nors <...> iškelti Freimaniui priekaištai nėra pamatuoti, bet kad nenorima į Lietuvą siųsti žmogų, apie kurį jau iš anksto pasklido nepalankūs gandai. Atsižvelgiant į susidariusias problemas, vietoje K. Freimanio į įgalioto ministro pareigas Kaune buvo pasiūlytas kitas kandidatas tuometinis Latvijos URM Vakarų skyriaus vedėjas L. Ekis, kuris, kaip ir K. Freimanis, pasiuntiniu netapo. Žr. Dokumentai apie užsienio valstybių atstovų Lietuvoje keitimą. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1523, l , 32, 36. Pagaliau 1934 m. rugpjūčio 17 d. pasiuntiniu Kaune buvo paskirtas L. Seja m. rugpjūčio 17 d. pranešime J. Urbšiui dėl K. Freimanio paskyrimo pasiuntiniu Kaune siūlyta pakeisti Latvijos konsulatą Klaipėdoje generaliniu konsulatu. Prašymas grindžiamas tuo, kad tik Vokietija Klaipėdoje turėjo generalinį konsulą, kuris, esant ir taip įtemptiems santykiams su Vokietija, savo nuolatiniu vadovavimu konsuliniam korpusui Lietuvai dar sudarydavo papildomų nepatogumų. Latvijos konsulo vadovavimas konsuliniam korpusui Klaipėdoje, šiuo atveju lietuviams, buvo priimtinesnis. Žr. GRIGARAVIČIŪ- TĖ, Sandra. Skandinavijos valstybių konsulatai Klaipėdoje ( ) vietinio konsulinio korpuso kontekste. Iš: Acta historica universitatis Klaipedensis, XVII. Klaipėda, 2008, t. 17, p Tikėtina, kad Latvijos konsulato Klaipėdoje pakėlimo į generalinį konsulatą procese didelį vaidmenį atliko ne tik Lietuvos ir Latvijos valstybių suartėjimas, Baltijos Antantės sukūrimas, bet ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus A. Merkio politika m m. A. Merkys siekė taip suorganizuoti konsulinį korpusą Klaipėdoje, kad šis pakeistų jėgų pusiausvyrą Lietuvos naudai užsienio valstybių konsuliniame korpuse. Vadinasi, Lietuva, inicijuodama naujų garbės konsulatų Klaipėdoje steigimą, tikėjosi parinkti sau lojalius kandidatus. Tačiau A. Merkio politika didelio pasisekimo neturėjo. Nors siūlymas dėl Latvijos konsulato transformavimo į generalinį konsulatą Klaipėdoje buvo įgyvendintas 1934 m. spalio 1 d., tačiau akivaizdu, jog kiekviena užsienio valstybė dažniausiai jau turėdavo parinkusi savo kandidatus į konsulo vietą, ne išimtis buvo ir Latvija. Latvijos pasiuntinybės Lietuvoje nurodymu 1934 m. spalio mėn. Latvijos generaliniam konsulatui Klaipėdoje vadovauti ėmė Janis Seskis. Žr. KAPENIEKS, Krišs. Kursenieku etniskā kopiena XIX gadsimta beigās XX gadsimta pirmajā pusē: skaits, izvietojums, vēstures procesi: daktaro disertacija. Latvijos universitetas. Ryga, 2013, p Latvijas ārlietu dienesta darbinieki Biogrāfiska vārdnīca. Ryga: Zinātne, 2003, p Latvių konsulas Klaipėdoj atostogose. Lietuvos aidas, 1932, rugpjūčio 18, Nr. 186 (1561), p Lietuvos diplomatinių įstaigų ir užsienio valstybių Kaune sąrašai. LCVA, f. 648, ap. 1, b. 314, l

97 ISSN From the Past of the Nation Klaipėdos krašte gyvenusiais kuršininkais rinko statistinius duomenis, aiškinosi paplitimą Klaipėdos krašte, kokia kalba jie kalba (latvių ar kita kalba), ar geba skaityti m. už nuopelnus Latvijos piliečiams ir Lietuvai buvo galvojama apdovanoti J. Riekstiņš ą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu. Tokį siūlymą 1937 m. gruodžio 21 d. tuometiniam užsienio reikalų ministrui S. Lozoraičiui pateikė Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Navakas. Rašte ministrui rašė: Man esant Klaipėdos krašto gubernatoriui virš 4 metų teko daug bendrauti su tuolaikiniu Klaipėdoje Latvijos konsulu ponu Janis Riekstiņš ir jo šeima. Aš patyriau didelį palankumą ir naudingumą mūsų valstybės reikaluose, ypatingai įvairiuose konfliktuose su direktorija ir vokiečiais. Man teko sužinoti, kad ponas Riekstiņš, dabar pasiuntinybės sekretorius ar konsulas Romoje, nebuvo nieku iš mūsų pusės pažymėtas. Aš labai prašau tamstą, poną ministerį, neatsisakyti ateinančios vasario 16 d. šventės proga pristatyti poną Riekstiņš apdovanoti. 36 Tokiam siūlymui pritarė ir pats S. Lozoraitis. Todėl dar 1938 m. sausio 13 d. jis Prezidentui A. Smetonai pateikė prašymą ateinančios Vasario 16 d. proga už nuopelnus Lietuvai apdovanoti Latvijos konsulą J. Riektiņš ą 37. Apie tai, kad 1938 m. J. Riektiņš buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino garbės ordinu, leidžia teigti LCVA rastas 1938 m. gruodžio 15 d. Lietuvos pasiuntinybės Rygoje pranešimas URM. Kartu su J. Navako pranešimu buvo persiųstas ir J. Riektiņš o įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diplomas, kuriame buvo prašoma tinkamai ištaisyti buvusio Latvijos konsulo Klaipėdoje pavardę, nes jo tikroji pavardė esanti Riekstiņš, o ne J. Legzdiņš 38 (žr. 1 il.) il. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino apdovanojimas Latvijos konsului J. Riektiņš ui KAPENIEKS, Krišs. Kursenieku etniskā kopiena XIX gadsimta beigās XX gadsimta pirmajā pusē: skaits, izvietojums, vēstures procesi: daktaro disertacija. Latvijos universitetas. Ryga, 2013, p Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. D. L. K. Gedimino ordino diplomai ir kt. dokumentai. LCVA, f. 922, ap. 1, b. 22, l Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1939, l Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. D. L. K. Gedimino ordino diplomai ir kt. dokumentai. LCVA, f. 922, ap. 1, b. 22, l Sudaryta remiantis: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino apdovanojimas Latvijos konsului J. Riektiņš ui. LCVA, f. 922, ap. 1, b. 22, l

98 Iš tautos praeities ISSN Bandymai Latvijos konsulu Klaipėdoje paskirti Hermanį Otto Pungą 1933 m. pradžioje Lietuvą pasiekė žinia, kad vietoje J. Riekstiņš o Latvijos konsulu Klaipėdoje planuojama paskirti buvusį Latvijos konsulą Vitebske H. Pungą. Tų pačių metų sausio 25 d. užsienio reikalų ministras D. Zaunius prašė B. Dailidės Rygoje duoti latviams suprasti, kad Lietuva nenori H. Pungos matyti Latvijos konsulu Klaipėdoje, nes jis Lietuvoje persona non grata m. Lietuvos vyriausybė buvo gavusi žinių, kad kandidatas į Latvijos konsulo vietą Klaipėdoje H. Punga, dirbdamas Vitebske, buvo parodęs ypatingą aktyvumą Lenkijos naudai. Anot Lietuvos diplomatų, kadangi lenkai nuo seno labai įdomaujasi Klaipėda, tai paskyrimas į Klaipėdą Latvijos konsulu žmogaus, kuris bendros opinijos skaitomas per daug atsidavusiu lenkams, gali sudaryti tokią atmosferą, kuri jo darbui ir harmoningam santykiavimui su Lietuvos organais gali būti tiktai nenaudinga 41. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, Lietuvos diplomatui Rygoje B. Dailidei buvo pavesta kreiptis į Latvijos URM prašant pakeisti H. Pungą kitu kandidatu, taip pat konfidencialiai įspėti Latvijos vyriausybę, kad kitą kartą gerai pagalvotų apie savo skiriamus kandidatus į Latvijos konsulo pareigas Klaipėdoje, nes H. Punga, būdamas Vitebske, dirbo Lenkijos naudai ir veikė Lietuvai kenksmingu būdu 42. Akcentuotina, kad pats H. Punga jam mestus kaltinimus atmetė ir tvirtino, kad toks įtarimas neturi jokio pagrindo. Pasak jo, lenkų generalinis konsulas Minske jo nieko neprašė ir pas jį apsistodavo tik pernakvoti m. vasario mėn. Latvijos URM šį H. Pungos reikalą toliau išaiškinti pavedė Latvijos pasiuntiniui Kaune R. Liepiņš ui, kurį 1933 m. vasario 13 d. pasiekė Latvijos vyriausybės siųsta žinia, jog H. Punga yra nepageidaujamas Lietuvoje. R. Liepiņš buvo susirūpinęs, kad naujai paskirtas Latvijos konsulas Klaipėdoje yra laikomas persona non grata, taip pat savo rašte D. Zauniui akcentavo, jog jam apie Pungos veikimą Vitebske nėra žinoma, ir jie būtų labai dėkingi, jeigu mes galėtum suteikti dokumentų apie jį, nes tuomet jam ir Latvijos URM nebūtų vieta 44. Tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras paaiškino, kad kalbama ne apie jau paskirtą, o tik apie svarstomą Latvijos konsulą Klaipėdoje, taip pat pabrėžė, jog čia padėtis ne tokia, kad Lietuva privalėtų ar galėtų pristatyti kokius dokumentus, nuo kurių priderėtų vieno ar kito žmogaus palikimas Latvijos URM tarnyboje. Tai yra reikalas, kuris mums visai neapeina ir apie kurį latviai patys turi geriausia žinoti. Vienas prirodymų laipsnis yra reikalingas valdininkui iš tarnybos pašalinti ir visai kitas laipsnis sudaryti tam tikrai atmosferai, kuri gali būti 40 Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1405, l Ten pat, l Ten pat. 43 Susirašinėjimas dėl užsienio valstybių pasiuntinių, konsulų ir karo atašė skyrimo. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1369, l Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1405, l

99 ISSN From the Past of the Nation naudinga ar kenksminga konsului kitoje valstybėje. Bet jeigu p. Liepiņš tuo reikalu labai interesuojasi, galėčiau pasistengti informuoti jį tiksliau 45. Todėl jau kitą dieną, 1933 m. vasario 14 d., D. Zaunius Lietuvos pasiuntiniui Maskvoje J. Baltrušaičiui nusiuntė raštą dėl H. Pungos. Jame pabrėžė, kadangi šiuo reikalu iniciatyvos ėmėsi sovietų vyriausybė, būčiau dėkingas, jei tamsta galėtum pranešti man šiek tiek detalesnių žinių kalbamuoju reikalu. Savaime aišku, kad žinios yra daugiau mano informacijai, negu teikti Latvijos vyriausybei 46. Antroji Peterio Kalcenavs o kadencija ir jo įpėdinis Janis Seskis Lietuvai nesutikus, kad Latvijos konsulu Klaipėdoje taptų H. Punga, 1933 m. kovo mėn. į šias pareigas antrą kartą buvo paskirtas P. Kalcenavs (iki tol buvęs Latvijos konsulas Hamburge). P. Kalcenavs dirbo trumpai iki 1934 m. spalio mėn. P. Kalcenavs Latvijos konsulo darbą Klaipėdoje pradėjo 1933 m. kovo mėn., tačiau išduoti egzekvatūrą Lietuvos vyriausybė neskubėjo. Apie antrą kartą konsulu Klaipėdoje paskirtą P. Kalcenavs ą URM Teisių ir administracijos departamento direktorius K. Bizauskas rinko informaciją per Lietuvos pasiuntinybę Rygoje ir Lietuvos konsulatą Hamburge m. gegužės 3 d. R. Liepiņš skundėsi Lietuvos užsienio reikalų ministrui D. Zauniui, kad Latvijos konsulas Klaipėdoje iki šiol negavo egzekvatūros: Kadangi jis yra vienas ir pats turi daryti visokius konsuliškus žygius, tai, neturint egzekvatūros, tas gana delikatna. 48 Anot R. Liepiņš o, egzekvatūros neturėjimas sunkino jo kaip Latvijos konsulo darbą Klaipėdoje m. Lietuvos URM sužinojo, kad Latvija P. Kalcenavs ą rengėsi pakeisti. Latvių laikraštyje Pedeja Bridi paskelbta, kad konsulu Klaipėdoje bus paskirtas Janis Seskis, iki tol buvęs Latvijos įgaliotasis ministras Maskvoje. Apie tai 1934 m. kovo 15 d. sužinojus URM, Pranas Dailidė išsiuntė Lietuvos pasiuntiniui Rygoje raštą, kuriame prašė užsiminti latviams, kad jie, skirdami naują konsulą Klaipėdoje, duotų jam generalinio konsulo rangą. Tai buvo svarbu, nes Klaipėdoje tik vokiečiai teturi generalinį konsulą, kuris dėl tos priežasties visuomet yra konsularinio korpuso dekanu. Mūsų santykių su Vokietija sąlygomis mums tai sudaro žymių nepatogumų m. spalio 1 d. Latvijos konsulatą Klaipėdoje pakėlus į generalinio konsulato rangą, generaliniu konsulu paskirtas Janis Seskis. Oficialiai egzekvatūra J. Seskiui buvo suteikta 1934 m. spalio 8 d m. rugsėjo 30 d. Latvijos generalinis konsulatas persi- 45 Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1405, l Ten pat, l Ten pat, l Pro memoria 1933 m. gegužės 3 d. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1444, l Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1585, l Ten pat, l

100 Iš tautos praeities ISSN kėlė į naujas patalpas Prezidento Smetonos alėją 31, Klaipėdoje 51. Konsulatas Klaipėdoje veikė iki 1940 m. vasario mėn. 52 Įdomu, jog Janis Seskis, kaip ir Janis Riekstiņš, ypač domėjosi kuršiais ir Klaipėdoje gyvenusiais žydų tautybės latviais 53. Naujasis konsulas aktyviai užsiėmė visuomenine ir kultūrine veikla, jo iniciatyva 1935 m. ir 1937 m. lapkričio 18 d. Klaipėdoje buvo iškilmingai paminėtos Latvijos nepriklausomybės sukaktuvės. Tą dieną Klaipėdoje buvo iškabintos Latvijos vėliavos. Mokyklos ir organizacijos surengė paskaitas, kuriose buvo nušviesti laisvos ir nepriklausomos latvių tautos pasiekti laimėjimai 54. Per iškilmes Latvijos generalinį konsulą Klaipėdoje aplankė Klaipėdos krašto gubernatorius, direktorijos nariai, kitų valstybių konsulai, vietos lietuvių visuomenės ir latvių kolonijos atstovai m. lapkričio 18 d. vakare Vytauto Didžiojo gimnazijos salėje po J. Seskio skaitytos paskaitos surengtas koncertas dainavo operos solistai V. Ivanauskas, J. Kačinskas ir Vaidilutės choras 56. Iš periodinės spaudos matyti, kad J. Seskis aktyviai reiškėsi visuomeniniame Klaipėdos gyvenime, palaikė glaudžius ryšius su vietos bendruomene. Išlikę duomenys patvirtina, jog 1936 m. sausio 17 d. J. Seskis dalyvavo Klaipėdos išlaisvinimo minėjime 57, o vasario 26 d. Estijos nepriklausomybės pagerbimo ceremonijoje ir kalbėjo apie trijų Baltijos sąjungininkių ūkinį, politinį, teritorinį ir kultūrinį bendrumą m. spalio 11 d. Klaipėdoje, Vytauto Didžiojo gimnazijos salėje, įvyko Saulės mūšio 700 metų sukakties minėjimas. Latvijos konsulas J. Seskis buvo pakviestas pasakyti šventinę kalbą 59. Susirinkusiesiems teigė: Aukštai <...> gerbiamieji šventės svečiai <...>. Šiomis dienomis latvių ir lietuvių tautos švenčia Saulės mūšio minėjimo šventes. Latvių ir lietuvių tautos savo praeityje turėjo dieną, kurioje abidvi kovėsi petys į petį dėl savo bendros laisvės. <...> vieną kartą žemgalių ir žemaičių giminės susitelkė ir bendromis jėgomis stojo mūšin ir išvarė vergijos nešėjus. Tai parodo, kiek buvo artimi žemgaliai žemaičiams, latviai lietuviams m. lapkričio 27 d. generalinis konsulas dalyvavo Vaidilutės choro kasmetiniame koncerte Persikėlė latvių konsulatas. Vakarai, 1937, rugsėjo 30, Nr. 226 (559), p Latvijas ārlietu dienesta darbinieki Biogrāfiska vārdnīca. Ryga: Zinātne, 2003, p JĒKABSONS. Ēriks. Klaipėda Europos dėmesio centre: 1939 metai. Žvilgsnis iš Latvijos. Iš: Klaipėda Europos istorijos kontekstuose. Klaipėda, 2013, p Iškilmingai paminėta latvių tautos šventė. Aidas, 1938, lapkričio 22, Nr. 66, p Dokumentai apie Baltijos valstybių nepriklausomybės švenčių minėjimus. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1788, l Ministerio Seskio paskaita. Vakarai, 1937, lapkričio 16, Nr. 266 (569), p Klaipėdos laisvės šventė Lietuvos šventė. Sausio 15 dienos apvaikščiojimas Klaipėdos mieste. Vakarai, 1936, sausio 17, Nr. 13, p Estijos nepriklausomybės pagerbimas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, vasario 26, Nr. 47, p Saulės mūšio minėjimas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, spalio 8, Nr. 234, p Lietuvių latvių santarvės žygis prieš 700 metų. Latvijos gen. konsulo Seskio kalba Saulės mūšio minėjime. Vakarai, 1936, spalio 13, Nr. 238, p Vaidilutininkų didžioji diena. Vakarai, 1936, lapkričio 27, Nr. 276, p

101 ISSN From the Past of the Nation m. latvių generalinis konsulas J. Seskis skaitė kelias paskaitas Lietuvių ir latvių vienybės draugijos organizuotuose paskaitų ciklo renginiuose. Pirmoji paskaita įvyko 1936 m. spalio 28 d. Viktorijos viešbučio salėje. J. Seskis vokiečių kalba skaitė paskaitą Kultūrinis Pabaltės valstybių bendradarbiavimas 62. Tema pasirinkta dėl jos aktualumo tuometiniame gyvenime m. spalio 29 d. Viktorijos viešbutyje Latvijos generalinis konsulas Klaipėdoje Lietuvių ir latvių vienybės draugijos paprašytas skaitė paskaitą Pabaltės valstybių kultūrinis suartėjimas. Paskaitos pasiklausyti buvo atvykę SSRS generalinis konsulas Klaipėdoje Milevas, Olandijos garbės konsulas W. Falkas, miesto įstaigų viršininkai ir žymūs visuomenės veikėjai 64. Paskaitoje J. Seskis akcentavo, kad Pabaltijo valstybių suartėjimas yra reikalingas <...> dėl <...> bendros geografinės padėties bei bendros istorijos <...> 65. Taip pat pažymėjo, kad itin svarbus ir kultūrinis susiartinimas. Jis teigė, kad ta kryptimi padaryta didelė pažanga. <...> Kasmet įvyksta visų trijų kraštų žemės ūkio sluoksnių ir savivaldybių suvažiavimai. Taip pat susirenka ir aptaria bendrus savo reikalus mokytojai 66. Toliau latvių generalinis konsulas kalbėjo apie jaunuomenės auklėjimą ir radijo svarbą. Paskaitos pabaigoje J. Seskis pabrėžė, kad geriau vieni kitus suprastume, turime daugiau lietuvių literatūros kūrinių išversti į latvių bei estų kalbas ir atvirkščiai. Reikia ruošti daugiau ekskursijų iš vieno krašto į kitą, kad geriau tarpusavy susipažintume. Dėl glaudesnio susiartinimo reikalinga viena bendra kalba <...>, geriausia tam tikslui tiktų prancūzų kalba. Turint bendrą kalbą, bendradarbiavimas tarp Pabaltijo kraštų dar labiau sutvirtės, ir geriau vieni kitus suprasime 67. J. Seskis į Rygą buvo atšauktas 1940 m. vasario 1 d. 68 Latvijos generalinis konsulatas buvo vienas ilgiausiai dirbusių užsienio šalių konsulatų Klaipėdoje. J. Urbšiui ir J. Ribentropui Berlyne 1939 m. kovo 22 d. pasirašius Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai sutartį, dauguma užsienio šalių konsulatų buvo uždaryti. O Latvijos generalinis konsulatas išliko iki 1940 m. vasario 1 d. Todėl galima teigti, kad tai vienas ilgiausiai dirbusių konsulatų Klaipėdoje. Labai tikėtina, jog Latvijos generaliniam konsulatui Klaipėdoje ilgiau gyvuoti padėjo Latvijos žurnalistų kelionė į Berlyną 1934 m. ir ten pasakytos kalbos apie Latvijos norą susiartinti su Vokietija. Įtakos galėjo turėti ir J. Seskio pataikavimas vokiečiams pripažinimas, kad Latvija iš kultūrinės pusės turi ryškų vokiškumo antspaudą. Pasak J. Seskio, Latvija turėjo daug bendra savo istorijoje su Vokietija Latvių gen. konsulo paskaita. Vakarai, 1936, spalio 25, Nr. 249, p Latvijos gener. konsulo p. Seskio paskaita. Vakarai, 1936, spalio 28, Nr. 251, p Paskaita apie Pabaltės valstybių kultūrinį suartėjimą. Vakarai, 1936, spalio 30, Nr. 253, p Ten pat. 66 Ten pat. 67 Ten pat. 68 Lietuvos telegramų agentūros ELTA dokumentai. LCVA, f. 663, ap. 1, b. 162, l Pabaltės sąjunga naujoje šviesoje. ABC, 1934, gegužės 23, Nr. 89 (187), p

102 Iš tautos praeities Latvijos konsulo laikysena Klaipėdos krašte 1939 metais ISSN Remiantis lietuvių ir užsienio istoriografija matyti, kad mažiausiai iš visų Lietuvos kaimyninių valstybių pozicija dėl Klaipėdos krašto likimo 1939 m. buvo nagrinėta iš Latvijos konsulo, veikusio Klaipėdoje, perspektyvos. Vienintelis ir praktiškai vienas pirmųjų Lietuvoje, kuris bandė išsamiai pažvelgti į įvykius Klaipėdos krašte 1939 m. iš Latvijos konsulo perspektyvos, buvo latvių istorikas Ē. Jēkabsons. O Lietuvos istorikų darbų šia tema nėra. Iš Ē. Jēkabsons o tyrimo matyti, kad, kai m. Lietuvos suverenitetas Klaipėdos krašte slydo jai iš rankų, Latvijos generalinis konsulas J. Seskis Klaipėdoje, kaip ir daugelis kitų Lietuvoje, be Klaipėdos krašto Latvijai atstovavusių asmenų, viską priėmė iš neutralaus stebėtojo pozicijos m. Latvijos valstybės atstovai aktyviai padėjo svarstant Klaipėdos krašto priklausomybės Lietuvai klausimą ir laikėsi tvirto nusistatymo, kad Klaipėda turi priklausyti Lietuvai 71, o 1939 m. Latvijos pasiuntinys ir konsulai dirbę Lietuvoje, taip pat ir Latvijos generalinis konsulas Klaipėdoje J. Seskis buvo tik pasyvūs stebėtojai. Latvių istorikas Ē. Jēkabsons teigia, kad Latvija buvo susirūpinusi savo saugumu ir taika regione 72. Latvijos vyriausybė baiminosi dėl galimų agresyvių Vokietijos veiksmų, todėl, atsižvelgdama į tarptautinę situaciją, 1939 m. kovo 21 d. savo konsului Klaipėdoje įsakė nesikišti ir oficialiai paskelbė apie savo neutralumą Klaipėdos krašto klausimu ir jo laikėsi iki pat 1939 m. kovo 23 d., kai Klaipėdos kraštas buvo perleistas Vokietijai 73. Latvijos vyriausybės įsakymu Latvijos generaliniu konsulu Klaipėdoje paskirtas konsulas J. Seskis turėjo laikytis neutraliteto politikos, tačiau, kaip rodo Ē. Jēkabsons o tyrimas, J. Seskis visgi buvo vienas iš aktyvesnių Klaipėdos krašte ir Lietuvoje, be Klaipėdos krašto veikusių Latvijos valstybės konsulų. Iš šaltinių matyti, kad 1939 m. J. Seskis intensyviai sekė visus įvykius Klaipėdos krašte ir apie padėtį nuolatos informavo Latvijos vyriausybę. Latvijos generalinis konsulas J. Seskis nerimavo ne tiek dėl Klaipėdos krašto atitekimo Vokietijai, kiek dėl Klaipėdoje gyvenusių žydų kilmės Latvijos piliečių likimo 74. Šį faktą geriausiai patvirtina 1939 m. pasirodę pirmi gana aštrūs Latvijos atstovų Lietuvoje pasisakymai. Pavyzdžiui, 1939 m. kovo d. Latvijos pasiuntinys Kaune pabrėžė, jog <...> lietuviai greitai suvoks ir pamatys, kad naujoji padėtis turi ir naudingų pusių, kai sumažės jų priklausomumas nuo lenkų, kurių jie širdyse nemėgsta ir kurie jiems kelia nuolatinį įtarimą JĒKABSONS, Ēriks. Klaipėda Europos dėmesio centre: 1939 metai. Žvilgsnis iš Latvijos. Iš: Klaipėda Europos istorijos kontekstuose. Klaipėda, 2013, p BUTKUS, Zenonas. Lietuvos ir Latvijos santykiai metais. Vilnius, 1993, p JĒKABSONS, Ēriks. Klaipėda Europos dėmesio centre: 1939 metai. Žvilgsnis iš Latvijos. Iš: Klaipėda Europos istorijos kontekstuose. Klaipėda, 2013, p Ten pat, p Ten pat. 75 Ten pat, p

103 ISSN Išvados From the Past of the Nation Latvijos generalinis konsulatas Klaipėdoje įsteigtas dėl dviejų priežasčių: 1) dėl įvykių Klaipėdos krašte stebėjimo ir informacijos rinkimo; 2) dėl gausaus svetimšalių latvių skaičiaus Klaipėdos mieste (konsulatas intensyvino ryšius su Klaipėdos krašto latviais, siekė atstovauti jų interesams). Išnagrinėjus Latvijos konsulinio korpuso Klaipėdoje formavimosi aplinkybes galima konstatuoti, kad nuo 1920 m. gegužės mėn. iki pat 1940 m. vasario mėn., kai Klaipėdos kraštas buvo perduotas Vokietijai, Klaipėdoje iš viso buvo paskirti ir su Latvijos vyriausybe ryšius palaikė 5 karjeros konsulai: Alfreds Misse, Peteris Kalcenavs (du kartus: 1924 m. ir m.), Karlis Freimanis, Janis Riekstiņš, Janis Seskis (vienas iš aktyvesnių Klaipėdos krašte ir Lietuvoje, be Klaipėdos krašto veikusių Latvijos valstybės konsulų). Pagrindinės Latvijos generalinio konsulato Klaipėdoje veiklos kryptys dalyvavimas kultūriniuose renginiuose ir švietimo akcijose. Ypatingas Latvijos konsulų Klaipėdoje dėmesys m. buvo skirtas kuršiams, o 1939 m. Latvijos žydams. Latvijos generalinis konsulatas buvo vienas ilgiausiai dirbusių užsienio šalių konsulatų Klaipėdoje ( m.). J. Seskio atvejo analizė leidžia daryti prielaidą, kad tuometinis Latvijos konsulas, nors ir turėjo laikytis neutraliteto politikos, tačiau, kaip ir kiti to meto užsienio valstybių konsulai, paskirti Klaipėdoje, galėjo būti stipriai veikiamas provokiškų pažiūrų. Išanalizavus konsulo J. Seskio laikyseną Klaipėdos krašte 1939 m. konstatuotina, kad Latvijos karjeros generalinis konsulas pripažino Latvijos ir Vokietijos glaudžius kultūrinius ryšius, bendrą istoriją. Šaltiniai ir literatūra 1. Apie latvių krepšiasvydininkus. Vakarai, 1936, gruodžio 5, Nr. 283, p Atvyko latvių studentų choras Dziesmu Vara. Vakarai, 1936, spalio 4, Nr. 231, p Baltijos sauskelnių dalyviai Klaipėdoje. Vakarai, 1937, rugpjūčio 28, Nr. 199 (502), p BUTKUS, Zenonas. Lietuvos ir Latvijos santykiai metais. Vilnius, 1993, p Dainos galybė. Vakarai, 1936, gruodžio 3, Nr. 281, p. 3; Latvijos nepriklausomybės minėjimas. Vakarai, 1936, lapkričio 21, Nr. 271, p Dokumentai apie Baltijos valstybių nepriklausomybės švenčių minėjimus. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1788, l Dokumentai apie padėtį Klaipėdos krašte ir Klaipėdos klausimo sprendimą tautų sąjungoje. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 517, l Dziesmu Vara choro sąstatas. Vakarai, 1936, spalio 3, Nr. 230, p Estijos nepriklausomybės pagerbimas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, vasario 26, Nr. 47, p Girdėsime Latvijos universiteto stud. koncertą. Vakarai, 1936, spalio 2, Nr. 229, p

104 Iš tautos praeities ISSN GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Danijos ir Švedijos konsulų Klaipėdoje poveikis Lietuvos atstovavimui Skandinavijoje. Iš: Lietuvių ir Lietuvos atstovavimas Skandinavijoje metais. Vilnius, 2015, p GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Latvijos konsulatas Vilniuje metais. Iš: Vilniaus istorijos metraštis. Vilnius, 2007, t. 1, p GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Lithuanian sources on Latvian consuls in Klaipėda, Šiauliai and Vilnius. In: Vēsture: avoti un cilveki. Proceedings of the 15th international scientific readings. History IX. Daugavpils, GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Skandinavijos valstybių konsulatai Klaipėdoje ( ) vietinio konsulinio korpuso kontekste. Iš: Acta historica universitatis Klaipedensis, XVII. Klaipėda, 2008, t. 17, p Iškilmingai paminėta latvių tautos šventė. Aidas, 1938, lapkričio 22, Nr. 66, p Iškilmingai švęs Latvijos nepriklausomybės šventę. Vakarai, 1937, lapkričio 11, Nr. 262 (565), p JĒKABSONS, Ēriks. Klaipėda Europos dėmesio centre: 1939 metai. Žvilgsnis iš Latvijos. Iš: Klaipėda Europos istorijos kontekstuose. Klaipėda, 2013, p JĒKABSONS, Ēriks. Latvijos konsulatas Vilniuje ir konsulo Felikso Donaso pranešimai 1939 m. rudenį. Iš: Lietuvos istorijos metraštis. Vilnius, 2010, t. 2, p KAPENIEKS, Krišs. Kursenieku etniskā kopiena XIX gadsimta beigās XX gadsimta pirmajā pusē: skaits, izvietojums, vēstures procesi: daktaro disertacija. Latvijos universitetas. Ryga, KARLIS, Freimanis. Curriculum vitae. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1523, l Klaipėda. Klaipėdos žinios, 1924, rugsėjo 18, Nr. 190, p Klaipėda. Konsulų akreditacija. Lietuvos žinios, 1923, lapkričio 28, Nr. 267, p Klaipėda. Lietuvos žinios, 1924, lapkričio 8, Nr. 253, p Klaipėda. Lietuvos žinios, 1924, rugsėjo 14, Nr. 207, p Klaipėdai konsulą perkels. Lietuvos žinios, 1924, spalio 16, Nr. 234, p Klaipėda Ryga vasario mėnesį. Vakarai, 1936, gruodžio 11, Nr. 288, p Klaipėdoje bus galima mokytis latviškai. Vakarai, 1936, lapkričio 6, Nr. 256, p Klaipėdos laisvės šventė Lietuvos šventė. Sausio 15 dienos apvaikščiojimas Klaipėdos mieste. Vakarai, 1936, sausio 17, Nr. 13, p Konsulatų akreditacija Klaipėdos krašte. Trimitas, 1923, lapkričio 29, Nr. 167, p Lapkričio 18 d. atvažiuos Liepojos gimnazistai. Vakarai, 1937, lapkričio 4, Nr. 256 (559), p Latviai studentai svečiuose pas klaipėdiškius. Vakarai, 1936, spalio 11, Nr. 237, p Latvijas ārlietu dienesta darbinieki Biogrāfiska vārdnīca. Ryga: Zinātne, Latvijos gener. konsulo p. Seskio paskaita. Vakarai, 1936, spalio 28, Nr. 251, p Latvijos karo lakūnai Klaipėdoje. Vakarai, 1936, birželio 23, Nr. 143, p Latvijos konsulatas Klaipėdoj. Klaipėdos žinios, 1924, lapkričio 6, Nr. 232, p Latvijos nacionalinio teatro ansamblio gastrolėms praėjus. Lietuvos aidas, 1931, sausio 23, Nr. 18 (1086), p

105 ISSN From the Past of the Nation 37. Latvijos nepriklausomybės sukakties minėjimas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, lapkričio 20, Nr. 270, p Latvių akademinio choro viešėjimo programa. Vakarai, 1936, spalio 4, Nr. 231, p Latvių draugijos žiemos šventė. Vakarai, 1936, sausio 15, Nr. 12, p Latvių gen. konsulo paskaita. Vakarai, 1936, spalio 25, Nr. 249, p Latvių kalbos kursai. Vakarai, 1936, gruodžio 16, Nr. 292, p Latvių kalbos kursų lankytojams. Vakarai, 1936, gruodžio 6, Nr. 284, p Latvių karo lakūnų priėmimas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, birželio 24, Nr. 144, p Latvių karo lėktuvai užsuks į Klaipėdą. Vakarai, 1936, birželio 21, Nr. 142, p Latvių koncertas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, rugsėjo 22, Nr. 220, p Latvių konsulas Klaipėdoj atostogose. Lietuvos aidas, 1932, rugpjūčio 18, Nr. 186 (1561), p Latvių lietuvių dainos vienybė. Nepamirštamas Latvijos studentų choro koncertas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, spalio 6, Nr. 232, p Latvių pianistas Klaipėdos radiofone. Vakarai, 1937, lapkričio 5, Nr. 257 (560), p Lietuvių latvių santarvės žygis prieš 700 metų. Latvijos gen. Konsulo Seskio kalba Saulės mūšio minėjime. Vakarai, 1936, spalio 13, Nr. 238, p Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino apdovanojimas Latvijos konsului J. Riektiņš. LCVA, f. 922, ap. 1, b. 22, l Lietuvos diplomatinių įstaigų ir užsienio valstybių Kaune sąrašai. LCVA, f. 648, ap. 1, b. 314, l Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. D. L. K. Gedimino ordino diplomai ir kt. dokumentai. LCVA, f. 922, ap. 1, b. 22, l Lietuvos telegramų agentūros ELTA dokumentai. LCVA, f. 663, ap. 1, b. 162, l Ministerio Seskio paskaita. Vakarai, 1937, lapkričio 16, Nr. 266 (569), p Nidoje bus Baltijos valstybių sklandytojų sąskrydis. Vakarai, 1936, liepos 11, Nr. 159, p Pabaltės sąjunga naujoje šviesoje. ABC, 1934, gegužės 23, Nr. 89 (187), p Paskaita apie Pabaltės valstybių kultūrinį suartėjimą. Vakarai, 1936, spalio 30, Nr. 253, p Persikėlė latvių konsulatas. Vakarai, 1937, rugsėjo 30, Nr. 226 (559), p Pro memoria 1933 m. gegužės 3 d. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1444, l Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1155, l Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1939, l Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1405, l Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1585, l Raštai apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1586, l Ruošiamasi latvių koncertui Klaipėdoje. Vakarai, 1936, rugpjūčio 26, Nr. 197, p Saulės mūšio minėjimas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, spalio 8, Nr. 234, p Susirašinėjimas dėl užsienio valstybių pasiuntinių, konsulų ir karo atašė skyrimo. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1369, l ŠAPOKA, Gintaras. Mykolas Romeris apie Klaipėdos krašto autonomiją. Iš: Jurisprudencija. Vilnius, 2005, t. 64 (56), p

106 Iš tautos praeities ISSN Švietimo ministerijos raštas valstybės kontrolei. LCVA, f. 391, ap. 8, b. 322, l URM susirašinėjimas su Lietuvos užsienio pasiuntinybe Latvijoje. LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1712, l Vaidilutininkų didžioji diena. Vakarai, 1936, lapkričio 27, Nr. 276, p Velykoms turėsime užsienio svečių. Vakarai, 1936, kovo 25, Nr. 71, p Vizų mokestis ekskursantams, vykstantiems iš Latvijos Klaipėdos kraštan. LCVA, f. 383, ap. 8, b. 817, l Ž. K. Butegeidžio pulkas. Karys, 1926, vasario 11 17, Nr. 7 (351), p priedas. Latvijos konsulų Klaipėdoje organizuoti renginiai Paskaita 1936 m. spalio 28 d. J. Seskio paskaita Kultūrinis Pabaltės valstybių bendradarbiavimas 1937 m. spalio 29 d. J. Seskio paskaita Pabaltės valstybių kultūrinis suartėjimas 1937 m. lapkričio 18 d. J. Seskio paskaita Konferencija 1927 m. Lietuvių ir latvių draugijos kongresas 1935 m. SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų konferencija Klaipėdoje 1937 m. rugpjūčio 26 d. Baltijos sauskelnių konferencija Klaipėdoje Koncertas 1936 m. spalio 3 d. Latvijos universiteto studentų choro Dziesmuvara koncertas 1936 m. lapkričio 18 d. koncertavo Rygos nacionalinės operos solistė Natalija Uland-Šulcs 1937 m. Klaipėdos radiofono pietų muzikos metu koncertavo latvių pianistas Chilja Zolotonosas Sportas 1936 m. kovo mėn. futbolo rungtynės su Liepojos Olimpija Renginys 1936 m. gruodžio mėn. Liepojos aizsargų (šaulių) krepšiasvydininkų rungtynės su klaipėdiškiais 1936 m. bokso rungtynės Klaipėda Ryga Šventės ir minėjimai 1935 m. lapkričio 18 d. Klaipėdoje buvo paminėtos Latvijos nepriklausomybės sukaktuvės 1936 m. sausio 18 d. Klaipėdoje latvių draugija ruošė savo žiemos šventę 1936 m. lapkričio 14 d. Latvijos Nepriklausomybės šventė 1936 m. birželio 20 d. latvių karo lėktuvų pasirodymas Klaipėdoje 1937 m. vasario 14 d. į Klaipėdą buvo atvykę Jelgavos ir Daugpilio teatro artistai, vaidino Valdovą Kursai 1936 m. gruodžio 15 d. suorganizuoti latvių kalbos kursai Teatras ir pasirodymai 1931 m. sausio mėn. Latvijos nacionalinio teatro gastrolės Ekspedicijos ir suvažiavimai 1931 m. liepos mėn. Latvijos universiteto studentų ekspedicija dėl Latvijos folkloro Klaipėdos krašte 1936 m. rugpjūčio mėn. Baltijos valstybių sklandytojų sąskrydis Nidoje 106

107 ISSN From the Past of the Nation Paskaita Konferencija Koncertas Sportas 1937 m. lapkričio 18 d. sportininkų iš Liepojos ir Klaipėdos gimnazistų krepšinio varžybos 1938 m. rugpjūčio 8 d. imtynių varžybos Renginys Šventės ir minėjimai 1937 m. lapkričio 21 d. Latvijos nepriklausomybės šventė 1938 m. lapkričio 18 d. Latvijos nepriklausomybės 20-metis Kursai Teatras ir pasirodymai Ekspedicijos ir suvažiavimai Sudaryta remiantis: Latvių draugijos žiemos šventė. Vakarai, 1936, sausio 15, Nr. 12, p. 8; Latvių pianistas Klaipėdos radiofone. Vakarai, 1937, lapkričio 5, Nr. 257 (560), p. 8; Klaipėdoje bus galima mokytis latviškai. Vakarai, 1936, lapkričio 6, Nr. 256, p. 8; Latvių kalbos kursų lankytojams. Vakarai, 1936, gruodžio 6, Nr. 284, p. 10; Latvių kalbos kursai. Vakarai, 1936, gruodžio 16, Nr. 292, p. 8; Latvių koncertas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, rugsėjo 22, Nr. 220, p. 8; Ruošiamasi latvių koncertui Klaipėdoje. Vakarai, 1936, rugpjūčio 26, Nr. 197, p. 8; Dziesmu Vara choro sąstatas. Vakarai, 1936, spalio 3, Nr. 230, p. 8; Girdėsime Latvijos universiteto stud. koncertą. Vakarai, 1936, spalio 2, Nr. 229, p. 3; Latvių koncertas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, rugsėjo 22, Nr. 220, p. 8; Atvyko latvių studentų choras Dziesmu Vara. Vakarai, 1936, spalio 4, Nr. 231, p. 8; Latvių koncertas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, rugsėjo 22, Nr. 220, p. 8; Latvių akademinio choro viešėjimo programa. Vakarai, 1936, spalio 4, Nr. 231, p. 8; Latvių koncertas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, rugsėjo 22, Nr. 220, p. 8; Latvių lietuvių dainos vienybė. Nepamirštamas Latvijos studentų choro koncertas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, spalio 6, Nr. 232, p. 8; Latvių lietuvių dainos vienybė. Nepamirštamas Latvijos studentų choro koncertas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, spalio 6, Nr. 232, p. 8; Dainos galybė. Vakarai, 1936, gruodžio 3, Nr. 281, p. 3; Latvijos nepriklausomybės minėjimas. Vakarai, 1936, lapkričio 21, Nr. 271, p. 6; Latvijos nepriklausomybės sukakties minėjimas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, lapkričio 20, Nr. 270, p. 8; Iškilmingai švęs Latvijos nepriklausomybės šventę. Vakarai, 1937, lapkričio 11, Nr. 262 (565), p. 4; Iškilmingai paminėta latvių tautos šventė. Aidas, 1938, lapkričio 22, Nr. 66, p. 1; Velykoms turėsime užsienio svečių. Vakarai, 1936, kovo 25, Nr. 71, p. 4; Apie latvių krepšiasvydininkus. Vakarai, 1936, gruodžio 5, Nr. 283, p. 4; Klaipėda Ryga vasario mėnesį. Vakarai, 1936, gruodžio 11, Nr. 288, p. 4; Iškilmingai paminėta latvių tautos šventė. Aidas, 1938, lapkričio 22, Nr. 66, p. 1; Dokumentai apie Baltijos valstybių nepriklausomybės švenčių minėjimus. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1788, l ; Ministerio Seskio paskaita. Vakarai, 1937, lapkričio 16, Nr. 266 (569), p. 8; Latvių gen. konsulo paskaita. Vakarai, 1936, spalio 25, Nr. 249, p. 8; Latvių gen. konsulo paskaita. Vakarai, 1936, spalio 25, Nr. 249, p. 8; Latvijos gener. konsulo p. Seskio paskaita. Vakarai, 1936, spalio 28, Nr. 251, p. 8; Paskaita apie Pabaltės valstybių kultūrinį suartėjimą. Vakarai, 1936, spalio 30, Nr. 253, p. 8; Baltijos sauskelnių dalyviai Klaipėdoje. Vakarai, 1937, rugpjūčio 28, Nr. 199 (502), p. 10; Latviai studentai svečiuose pas klaipėdiškius. Vakarai, 1936, spalio 11, Nr. 237, p. 7; Latvijos nacionalinio teatro ansamblio gastrolėms praėjus. Lietuvos aidas, 1931, sausio 23, Nr. 18 (1086), p. 5; URM susirašinėjimas su Lietuvos užsienio pasiuntinybe Latvijoje. LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1712, l ; Lapkričio 18 d. atvažiuos Liepojos gimnazistai. Vakarai, 1937, lapkričio 4, Nr. 256 (559), p. 8; Latvių karo lėktuvai užsuks į Klaipėdą. Vakarai, 1936, birželio 21, Nr. 142, p. 8; Latvių karo lakūnų priėmimas Klaipėdoje. Vakarai, 1936, birželio 24, Nr. 144, p. 8; Latvijos karo lakūnai Klaipėdoje. Vakarai, 1936, birželio 23, Nr. 143, p. 8; Nidoje bus Baltijos valstybių sklandytojų sąskrydis. Vakarai, 1936, liepos 11, Nr. 159, p. 1; Švietimo ministerijos raštas valstybės kontrolei. LCVA, f. 391, ap. 8, b. 322, l

108 Iš tautos praeities Latvian Consulate in Klaipėda ( ) ISSN Edita Gervetauskaitė Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of History, T. Ševčenkos St. 31, Vilnius, Lithuania, Summary Based on the analysis and synthesis of primary sources, the article analyses the stages of development of the Latvian consulate in Klaipėda in It specifies the circumstances of establishment, functioning and closure of the Latvian consulate with a focus on the following consults: Alfreds Misse, Peteris Kalcenavs, Karlis Freimanis, Janis Riekstiņš, and Janis Seskis. It discusses the activities of the Latvian consulate in Klaipėda in and analyses the changes in the ranks of the Latvian consulate, its personnel and cultural activities of consuls. Until now the development of Latvian consulates in Lithuania has not received adequate attention from Lithuanian researchers. There are barely several publications on this topic in Lithuania. The works by Sandra Grigaravičiūtė and Zenonas Butkus are especially noteworthy. The topic was more extensively covered by Latvian researchers, namely Ē. Jēkabsons, V. Ščerbinskis and K. Kapenieks. The study on the Latvian consulate in Klaipėda in is new, relevant and significant as it is the first comprehensive study revealing the appointment and activities of Latvian consuls in Klaipėda. The paper makes use of the previously unpublished archival data, periodical press, statistical publications, works of foreign historians. The research object is the circumstances of establishment, functioning and closure of the Latvian consulate in Klaipėda ( ). The position of the Latvian consulate in the Klaipėda Region in 1939 also became the object of research. The article covers the period from May 1920 to February Year 1920 was selected as the starting point because it was the year of appointment of the Latvian career consular agent in Klaipėda Alfreds Misse, whereas the year 1940 marks the termination of activities of the Latvian consulate in Klaipėda after the transfer of Klaipėda to Germany. The aim of the article is to analyse the motives and process of establishment of the Consulate General of Latvia in Klaipėda and to reveal its activity fields in the period The article discusses the activities of the Latvian consulate in Klaipėda in ; it analyses the changes in the ranks of the Latvian consulate, its personnel and cultural activities of consuls. The analysis of primary and secondary sources prompts a conclusion that the Consulate General of Latvia was established in Klaipėda due to two reasons: 1) observation of events in the Klaipėda Region and collection of information; and 2) a numerous population of Latvians as foreigners in Klaipėda (the consulate intensified the relations with Latvians in the Klaipėda Region and sought to represent their interests). From May 1920 to February 1940 when the Klaipėda 108

109 ISSN From the Past of the Nation Region was transferred to Germany a total of 5 Latvian consuls were appointed to Klaipėda: Alfreds Misse, Peteris Kalcenavs (twice: 1924 and ), Karlis Freimanis, Janis Riekstiņš, Janis Seskis (one of the most active Latvian consuls in the Klaipėda Region and Lithuania without the Klaipėda Region). The main fields of activity of the Consulate General of Latvia in Klaipėda were the following: participation in cultural events and educational campaigns. Latvian consuls in Klaipėda paid special attention to the Curonians in and Latvian Jews in The analysis of the circumstances of formation of the Latvian consular corps in Klaipėda leads to the conclusion that the Consulate General of Latvia was one of the longest-standing foreign consulates in Klaipėda ( ). Įteikta / Received Priimta / Accepted

110 Istorijos didaktika ISSN Istorija / History 2016, t. 101, Nr. 1, p / Vol. 101, No. 1, pp , 2016 Mokytojų problemos metų Lietuvos pedagoginėje spaudoje Valdas Selenis Lietuvos edukologijos universitetas, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius, el. paštas valdas.selenis@leu.lt Anotacija. Straipsnyje nagrinėjamos mokytojų darbo sąlygos ir pragyvenimo problemos m. Lietuvos Respublikos laikais. Pedagoginėje ir istoriografinėje literatūroje išsamiai atskleista mokytojų darbo metodika, žymiausių Lietuvos filosofų ir pedagogų pedagoginės teorijos ir idėjos, paliestos mokytojo įvaizdžio ir autoriteto problemos, tačiau tik epizodiškai rašyta, kiek pastariesiems dalykams darė įtakos jų darbo sąlygos ir atlyginimas. Pagrindinis šaltinis, padėjęs atskleisti šio straipsnio temą, pačių mokytojų ir švietimo sistemos darbuotojų refleksijos tuometinėje periodinėje spaudoje. Esminiai žodžiai: mokytojai, m. Lietuvos Respublika, žiniasklaida, mokytojų darbo sąlygos, mokytojų pragyvenimo sąlygos. Abstract. This article deals with Lithuanian periodicals of the Lithuanian Republic in which discussed problems of teaching staff during this period. Teachers often demanded of better living conditions in order to rise to higher official position but after the Great economical crisis teachers salaries were not restored in the former level. Situation was even worse because teachers in rural areas did not received any travel allowances or house rent and transport money while working in rural areas. Rural teachers were cut from such cultural centres like libraries and theatres. Keywords: teachers, the Lithuanian Republic , press, work conditions, terms of living

111 ISSN Įvadas History Didactics Darbo sąlygos ir pragyvenimo problemos yra toks pat svarbus veiksnys, kaip ir pedagoginių metodų taikymo teorija ir mokytojų darbo praktika. Šis veiksnys susijęs su mokytojo profesijos prestižo ir autoriteto visuomenėje klausimu, kuris aktualus tiek Pirmosios Lietuvos Respublikos, tiek ir dabartinės, Antrosios, Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Periodinėje pedagoginėje spaudoje, ir ne tik joje, pastebimi mokytojų bei švietimo specialistų nuolatiniai raginimai valdžiai pagerinti darbo sąlygas kaimo vietovėse, pakelti atlyginimus pedagogams, ne vien tik žodžiu deklaruoti mokytojų autoritetą m. Lietuvos mokytojai šias problemas keldavo ne tik straipsniuose spaudoje, bet ir susirinkimuose, suvažiavimuose ir įvairiuose proginiuose minėjimuose. Šiuo metu tai mokytojų profesinės sąjungos rūpestis. Tyrimo objektas m. Lietuvos Respublikos periodinė spauda. Tyrimo tikslas atskleisti mokytojų darbo ir pragyvenimo problemas, akcentuotas tuometinėje Lietuvos periodinėje spaudoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti, kokios pagrindinės mokytojų darbo problemos akcentuotos m. periodinėje spaudoje. 2. Atskleisti, kaip siūlyta spręsti šias problemas to paties laikotarpio periodinėje spaudoje. Tyrimo metodai: aprašomasis, analizės. Edukologai mokytojų darbo problemų materialiosios pusės dažniausiai neliečia nagrinėja pedagoginius santykius beveik vien tik iš idealiosios pozicijos, koks mokytojas turėjo būti pagal tuometinius pedagogikos teoretikus. Pavyzdžiui, Ona Tijūnėlienė, rašydama apie pedagoginius santykius XX a. pirmosios pusės Lietuvoje, apie mokytojų parengimą ir atranką, neakcentavo materialinių problemų, su kuriomis susidurdavo dažnas pradinių mokyklų mokytojas, nors pedagoginėje spaudoje jų nusiskundimų buvo nemažai. Autorė minėjo tokius pedagogikos teoretikus ir autoritetus: Joną Vabalą-Gudaitį, Antaną Šerkšną, Stasį Šalkauskį, Antaną Maceiną ir Joną Laužiką 1. Politinis autoritarizmo kontekstas beveik nepaliestas ir monografijoje, specialiai skirtoje Pirmosios Lietuvos Respublikos mokytojo autoriteto problemai gvildenti. Išskyrus pateiktą faktą, kad, atgavus nepriklausomybę, tautiškumas, jo ugdymas tapo oficialia valstybės ideologija; kryptingai šiuo požiūriu dirbo pats valstybės Prezidentas A. Smetona 2. Edukologas Remigijus Motuzas disertacijos pagrindu parengtoje publikacijoje rašė apie sunkią mokytojų materialinę būklę, buvusią, kuriantis valstybei, kuri buvo pagerinta pakėlus atlyginimą ir paskyrus priedus. Kita vertus, kad tokia padėtis nebuvo nuolati- 1 TIJŪNĖLIENĖ, Ona. Pedagoginiai santykiai Lietuvoje ( ). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, TIJŪNĖLIENĖ, Ona. Mokytojo autoriteto samprata Lietuvoje ( ). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2000, p

112 Istorijos didaktika ISSN nė ketvirtajame dešimtmetyje ji tapo gerokai blogesnė, neužsiminė 3. Istorikas Saulius Kaubrys nagrinėjo mokytojų darbo sąlygų ir atlyginimų problemas, atkreipė dėmesį į tai, kad padėtis palaipsniui gerėjo 4. Istorikas Dangiras Mačiulis tautininkų valdomos Lietuvos kontekste nagrinėjo pradinės mokyklos mokytojų autoriteto kaimo bendruomenėje ir lojalumo valdžiai problemą. Istorikas padarė išvadą, kad mokytojas efektingai atliktų tarpininko tarp valdžios ir visuomenės vaidmenį bei stiprintų valdžios autoritetą visuomenėje ir visuomenės lojalumą valdžiai, jis pats turėjo tapti nekvestionuojamu autoritetu. Taip mokytojo autoritetas virto ne tik jo paties, bet ir valdžios rūpesčiu 5. D. Mačiulio teigimu, mokytojas buvo vienintelis tarnautojas kaime, kuriam atlyginimą mokėjo valstybė 6. Istorikas pasiremdamas gausia archyvine medžiaga aprašė konfliktus, kilusius tarp mokytojų ir konservatyvios kaimo bendruomenės, tačiau atsakymo į klausimą, kodėl valdžia, susirūpinusi mokytojų lojalumu, neskyrė pakankamai dėmesio jų darbo sąlygoms ir adekvačiam atlyginimui už darbą, nepateikė. Šiame straipsnyje analizuojama iš esmės aptariamojo laikotarpio pedagoginė spauda: Lietuvos mokykla tautos ugdymo žurnalas, leistas m. Kaune, iš pradžių leido Pranas Dovydaitis, nuo 1919 m. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga 7 ; Švietimo darbas mėnesinis Švietimo ministerijos žurnalas, leistas m. Kaune; Tautos mokykla dvisavaitinis pedagogikos ir tautinės kultūros laikraštis, ėjęs m. Kaune, kurį nuo 1936 m. leido Lietuvos mokytojų sąjunga; Mokykla ir gyvenimas mėnesinis Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos leidžiamas žurnalas, 1920 m. ėjęs Šiauliuose, m. Kaune. Pastarasis buvo vienas ryškiausių opozicinių laikraščių, kritikavusių mokyklų sistemos ir programų reformą dėl biurokratiškų švietimo vadovų santykių su mokytojais ir netinkamo kultūros reikalų tvarkymo 8. Tačiau reiktų pabrėžti, kad šios problemos nebuvo apeitos ir kituose minėtuose leidiniuose. Mokytojų darbo sąlygos 1924 m. fizikos mokytojas ir inžinierius Juozas Dragašius Švietimo darbe rašė, kad provincijoje, kaime, beveik kas nenori, tas ir nemokytojauja. Dviejų, trijų klasių moksleivis pradeda palaidai mokytis, rūkyti..., tuomet tėvai sumažina lėšas, tada moksleivis meta 3 MOTUZAS, Remigijus. Lietuvos vidurinės mokyklos raidos metais pedagoginės kryptys. Vilnius: Leidybos centras, KAUBRYS, Saulius. Lietuvos mokykla m.: galios gimtis. Vilnius: Viešoji įstaiga Statistikos tyrimai, MAČIULIS, Dangiras. Kaimo mokytojas tarpukario Lietuvoje: lojalus valdžiai ir autoritetas visuomenei. Lituanistica, 2005, Nr. 1 (61), p Ten pat, p Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius: Pradai, 1997, p Mokykla ir gyvenimas. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XV. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p

113 ISSN History Didactics mokyklą ir eina mokytojauti. Kitiems, gana subrendusiems, individams mokykla yra savęs išlaikymo šaltinis, todėl daug tik laikinai einančių mokytojo pareigas. Mokytoju dirba tas, kas negavo geros vietos ar apsiskandalino, nors šio darbo nepažino ir nemanė mokyti. J. Dragašius priėjo prie išvados, kad bent 50 proc. visų mokytojų ne pašaukimo, bet likimo mokyklon įvyti. Mokytojų seminarijos rengia asmenis, gebančius užsiimti technika ar komercija, bet ne pedagogika 9. A. Krasuckas, rašydamas apie mokytojų, neturinčių cenzo, padėtį, pabrėžė, kad tokių mokytojų nereikėtų pašalinti nuo mokytojavimo, nes jie bent 7 8 metus dirba valstybės ir visuomenės darbą ne mažiau sunkiomis aplinkybėmis negu tarnautojai ir nieko nepasiekia, kad pagerintų savo pačių gyvenimą: Geri mokytojai dirba mokykloj su savo mokiniais 5 6 valandas per dieną, paskui vakare reikia gaišinti 1 2 val. sąsiuviniams taisyt ir 1 2 val. prisirengt pamokoms. O norėdamas susisiekti su piliečiais rengti vakarėlius, padaryti paskaitas, paskaityti laikraščius ir knygas ar kokiose organizacijose dalyvauti, tai kur rasi laisvo laiko egzaminams (cenzui gauti V. S. past.) rengtis? 10. Po aštuonerių metų Mokyklos ir gyvenimo skaitytojams buvo pateiktas konkretus pasiūlymas, kaip gerinti mokytojų darbo sąlygas m. Zeksas, apeliuodamas į buvusį prieškarinį mokytojų autoritetą, kai ūkininkai dar buvo neišsilavinę ir neraštingi, kvietė mokytojus nustoti verkšlenti ir neatsilikti nuo gyvenimo, remtis ūkininkų pavyzdžiu ir kurti profesines organizacijas 11. Nors vieninga Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga įkurta 1919 m. pabaigoje, jos veiklą silpnino paraleliai veikusios organizacijos (Katalikų mokytojų sąjunga) ir 1933 m. įvykęs skilimas 12. Ketvirtajame dešimtmetyje profesinės sąjungos susirinkimuose konstatuota, kad mokytojų reikalais nesirūpinama, lyg tai būtų nusikaltimas 13. Lietuvos mokyklos redaktorius ir leidėjas Ignas Malinauskas, suskirstęs mokytojus į balvonus, šiaip sau mokytojus ir vyrus su galvomis, kalbėdamas apie pastaruosius, pastebėjo, kad savarankiški, gabūs ir turį kūrybiško užmojo žmonės dažnai puikiai sugeba dirbti ir kitos rūšies darbus, kurie ne tik daug geriau apmokami, bet ir sudaro gerokai palankesnes sąlygas pakilti tarnyboje. Todėl gerų mokytojų mokyklose mažai. Reikia pritraukti į mokyklas gerus mokytojus ir užkirsti kelią liurbiams ir lepšiams, kurių darbas žalingas, nes trukdo tautos natūraliam progresui. I. Malinauskas siūlė pakeisti Lietuvos mokytojų atlyginimo sistemą, remtis Japonija, kur yra keturios mokytojų kvalifikacijos kategorijos: pradedančiojo mokytojo atlyginimas nuo aukščiausiosios, ketvirtosios, kategorijos mokytojo atlyginimo skiriasi santykiu ¼. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnis atlyginimas DRAGAŠIUS, Juozas. Mokytojai ir jų rengimas. Lietuvos mokykla, 1924, Nr. 3, p KRASUCKAS, Antanas. Liaudies mokytojų vargai. Lietuvos mokykla, 1924, Nr. 4, p ZEKSAS. Mokytojai, ar negresia mums pavojus? Mokykla ir gyvenimas, 1932, Nr. 12, p MIKALAUSKAS, Arvydas. Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos Kaune m. Kaune. Kauno istorijos metraštis, 2007, Nr. 8, p Ten pat, p MALINAUSKAS, Ignas. Mokytojų atrankos ir jų atlyginimo klausimu. Židinys, 1931, Nr. 10, p

114 Istorijos didaktika ISSN Mokytojas Justinas Strimaitis suskaičiavo net 12 tuometinio mokytojo pareigų, jis turi būti: 1) šaulys, 2) skautų, vilkiukų-paukštyčių vadas, 3) Sporūtos (kūno kultūros namų sporto talkos) talkininkas, 4) jaunųjų ūkininkų ratelių vedėjas, 5) liaudies universitetų lektorius, 6) jaunimo organizacijų vadas, 7) tautosakos rinkėjas, 8) Vilniui vaduoti s-gos veikėjas, 9) enciklopedijos žodyno rinkėjas pagalbininkas, 10) kursų suaugusiesiems lektorius, 11) blaivybės apaštalas, 12) spaudos platintojas. Be to, turi būti policininkas ir sekti, ką vaikai veikia už mokyklos ribų, to reikalavo žiniasklaida ir net nepilnamečių nusikaltėlių įstaigos vedėjas M. Jonaitis 15. J. Strimaitis pastebėjo, kad kitose srityse einama specializacijos keliu mokytojai ruošiami būti enciklopediniais kultūros švyturiais. Mokinių klasėse buvo po T. Šilinio nuomone, šis sąrašas negalutinis, nes nemažai mokytojų dar yra ir kooperatininkai, ir savivaldybių, Tautininkų sąjungos, Lietuvai pagražinti draugijos ir kitų organizacijų nariai. Tačiau eidami atsakingas pareigas, intensyviai dirbdami jie gauna mažesnį atlyginimą negu kiti tarnautojai 16. Algų lentelėje mokytojas įrašytas į vieną kategoriją su šoferiu, mechaniku, nuovados viršininko ir kalėjimo viršininko padėjėju, šunų instruktorium, egzekutorium, kurjerių ekspeditorium, raštvedžiu, svarstyklių meisterio padėjėju ir vandenpumpės prievaizda. T. Šilinis sarkastiškai pastebi, kad Rusijos imperijos laikais mokytojų atlyginimas niekaip negalėjo prisivyti policininko, o nepriklausomos Lietuvos laikais niekaip neprisivys šoferio ir šunų instruktoriaus, nes jie labai greiti. Mokytojų pragyvenimo sąlygos Remigijus Motuzas teigia, kad, nepriklausomos Lietuvos mokytojui pradėjus darbą, jo materialinė būklė buvo sunki m. Seime buvo patvirtintas Valstybės tarnautojų atlyginimo įstatymas, kuriame etatiniai valstybės tarnautojai suskirstyti į tarnybos kategorijas, nuo kurių priklausė atlyginimo dydis. Aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų mokytojai, baigę aukštąjį mokslą, priskirti XI, nebaigę jo X kategorijai. Be to, kiekvienas mokytojas, kaip valstybės tarnautojas, kas treji metai gaudavo 10 proc. priedą, vadinamąjį trimetį priedą, ir kas penkeri metai penkmečių priedus už pedagoginio darbo stažą. Prieš Kalėdų ir Velykų šventes mokytojams dar buvo mokamas 50 proc. jų pagrindinio atlyginimo priedas 17. Tačiau R. Motuzas nepalietė ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ekonominės krizės nulemto atlyginimo mažinimo problemos, kai mokytojams tie priedai buvo panaikinti. Ketvirtojo dešimtmečio pirmojoje pusėje, ekonominės krizės metu, siekiant subalansuoti valstybės biudžetą, mokytojų atlyginimas buvo sumažintas. Periodinėje spaudoje 15 STRIMAITIS, Justinas. Ar atlaikys mokytojo pečiai? Lietuvos mokykla, 1934, Nr. 1, p ŠILINIS, Tadas. Mokytojų pareigos, teisės ir privilegijos. Vairas, 1934, Nr. 6, p MOTUZAS, Remigijus. Lietuvos vidurinės mokyklos raidos metais pedagoginės kryptys. Vilnius: Leidybos centras, 1995, p

115 ISSN History Didactics pasirodė straipsnių dėl mokytojų materialinės padėties sudėtingumo. Saulius Kaubrys pabrėžia, kad 1937 m. Mokyklų tarnautojams atlyginti įstatymas iš dalies sureguliavo problemą, nes jame buvo numatyta, kad vidurinių ir specialių mokyklų vyresniesiems mokytojams bus mokamas atlyginimas kaip XII kategorijos valstybės tarnautojams, mokytojams kaip XI kategorijos, jaunesniesiems mokytojams kaip X kategorijos, šis įstatymas taip pat reglamentavo papildomų priedų už vadovavimą, darbų taisymą ir kt. tvarką 18. Padažnėję pradinių mokyklų mokytojų nusiskundimai dėl nerealių ekvivalento už buto nuomą normų vertė Švietimo ministeriją kelis kartus jas peržiūrėti, pradinių mokyklų aprūpinimą butais ir kuru reguliuoti specialiais įstatymais, tačiau praktikoje aprūpinimas dėl nesąžiningos savivaldybių veiklos buvo komplikuotas m. mokytojų atlyginimų klausimas buvo plačiai nagrinėjamas spaudoje: Ryte, Trimite ir Lietuvos Aide. Pastarajame oficioze rašyta, kad kaime ir taip gyvenimas pigus mokytojai vaikščioja skrybėlėti. Mokytojas Vladas Laska replikavo: Aš taip pat vaikščioju su skriblium, turiu lazdą, nešioju kaklaraištį, bet frantas iš manęs menkas: kišenės tuščios, nors jau vienuoliktus metus mokykloj dirbu. Ir, jei suspaustų liga ar tarnybos nustočiau, tai nežinau, iš ko tai dienai sau ir šeimynai duonos nupirkčiau. Savos šeimynos esam keturiese, tarnaitė penkta, o algą, kitų žodžiais tariant, milžinišką gaunu. Kas mėnuo paimu 405 lt. 31 ct.! Konstatavo, kad mokytojas gaudamas dabartinį atlyginimą ne tik negali apsaugoti savo sveikatos, bet ir duoti to, ko iš jo reikalaujama, todėl reikia mokytojus pakelti į X arba bent XI kategoriją 20. Pilną desperacijos kaimo mokytojo pseudonimu S. balsą Mokyklos ir gyvenimo redakcija išspausdino didžiausio širdies skausmo perverta. Visuomenėje manyta, kad kaimo mokytojas gali didžturčiu patapti, bet savo noru niekas į kaimus nesiveržia, nes svarbus miesto, geležinkelio atstumas, buto gerumas, žemė, gyventojai ir kt. Daugelis mokyklų neatitinka elementariausių higienos reikalavimų, mokytojai pasmerkti susirgti džiova. Kiekviena kelionė į konferenciją, pas gydytojus ar kursus kainuoja. Neužtenka pinigų leisti į mokslus savų vaikų. Mokytojo išvada: Auginam vaikus Brazilijai, per dažnai apeliuojama į mokytojo idealizmą, retoriškai klausia: Argi mūsų tauta tokia, kuriai reikia tik kankinių ir kankinių? 21 Mokytojas Juozas Laisvūnas pastebėjo, kad, nepažindamas mokytojo kultūrinės, mokslinės, teisinės bei ekonominės būklės, tikrai pamanytum, jog iš tikrųjų mokytojas besąs visokeriopose aukštybėse. Tačiau kasdieniškam gyvenime matome visai kitą tiesos lapą: mokytojas tiek vyriausybės, tiek ir visuomenės akyse neturi tos pagarbos bei teisių, kurias turi kitų proto darbo profesijų žmonės, iš mokytojų daug reikalaujama, 18 KAUBRYS, Saulius. Lietuvos mokykla m.: galios gimtis. Vilnius: Viešoji įstaiga Statistikos tyrimai, 2000, p Ten pat, p LASKA, Vladas. Mokytojo biudžetas. Mokykla ir gyvenimas, 1931, Nr. 2, p S. Kaimo mokytojo būklė. Mokykla ir gyvenimas, 1931, Nr. 5, p

116 Istorijos didaktika ISSN bet mažai duodama 22. Jam antrino Artojaus sūnumi pasivadinęs mokytojas: Cenzas aukštyn atlyginimas žemyn! 23 Ne taip kaip m.: norint dirbti mokytojo darbą jau nebeužteko užbaigti 4 metų kursus, be to, nebeliko vienos laisvos dienos per mėnesį savo reikalams, pastočių pinigų, priemokų už tikybos pamokas ir kt. Valdininkas ar tarnautojas gali pasirinkti kaime butą, o mokytojas ne, kokį užsako savivaldybė, tokiu ir turi tenkintis. Dauguma kaimo mokytojų teturi po vieną mažą kambarėlį. Tas kambarėlis jam ir miegamasis, ir valgomasis, ir darbo kabinetas, ir mokyklos mokslo priemonių ir knygų sandėlis, ir, jeigu vedęs ir Dievas nepagailėjo vaikučių, tai ir vaikų kambarys. Virtuvėle, kokia ūkininko gyvenime yra, dažnai tenka dalintis su šeimininkais, guodžiasi mokytojas, pasirašęs inicialais V. Z. 24 Jis atkreipė Mokyklos ir gyvenimo skaitytojų dėmesį į dažnai klaidingą nuomonę, kad kaime pragyvenimas pigesnis už maistą pas žmones tenka mokėti brangiai, už nuvežimą į kultūros centrus ar turgų taip pat reiks už pastotę mokėti. Minėtas mokytojas T. Šilinis 1937 m. rašė, kad ne visi žinojo, jog jaunieji pradžios mokyklų mokytojai gauna vos po 173 Lt 15 ct mėnesinės algos 25. Jurgis Strazdas 1939 m. Vaire aiškindamas, kodėl susidarė pradinių mokyklų mokytojų trūkumas, pabrėžė, kad nepriklausomybės pradžioje mokytojai kas treji metai galėjo gauti priedus, buvo gerai apmokama už tikybos dėstymą, už pamokas suaugusiųjų kursuose, žemės ūkio klasių vedimą, primokamas pafrontės priedas. Darbštus mokytojas galėjo užsidirbti 500 Lt. Vėliau reikalavimai didėjo, o atlyginimai mažėjo iki 170 Lt m., ekonominės krizės laikotarpiu, atlyginimai sumažinti pirmiausia buvo mokytojams, uždrausta vyrui ir žmonai dirbti toje pačioje mokykloje. Ištisą dvidešimtmetį mokytojai ligos pašalpą gaudavo nereguliariai ir negaudavo komandiruotės kelionpinigių ir dienpinigių. Savivaldybės mokami ekvivalentai provincijoje neišpirko sąnaudų, nes už 15 Lt jokiame miestelyje neįmanoma buvo gauti bent pakenčiamo buto. Daugiausia iš mokyklų bėgo vyrai 1938 m. spalio 1 d. iš mokytojų mokyklose dirbo tik vyrai 26. Tais pačiais metais J. K. Žemaitaitis rašė, kad mokytojo profesija nesižavima, į mokytojų seminarijas eina tie, kuriems mokslas nesisekė, svarstė, kodėl ji pasidarė nepopuliari. Priėjo prie išvados, kad atsakomybę turėjo prisiimti ankstesnė švietimo vadovybė, kuri uždarinėjo seminarijas ir jas baigusiesiems įvedė VI kategoriją. Trūkstant mokytojų, įvestos VIII ir IX kategorijos, taip pat ir keturios kvalifikacinės kategorijos. VIII kategorija tepridėjo 20 Lt ir ją pasiekti nebuvo lengva. Didesnė mokyklų dalis glaudėsi varganose ūkininkų lūšnose, klasės buvo perpildytos. Sąlygos antisanitarinės, be to, kaimo mokytojas buvo atskirtas nuo bibliotekų, teatrų, kino ir kitų kultūros poreikių LAISVŪNAS, Juozas. Mokytojų būklė ir parengimas pas mus ir kitur. Mokykla ir gyvenimas, 1932, Nr. 3, p ARTOJAUS SŪNUS. Ar tikrai mokytojai kalti? Mokykla ir gyvenimas, 1932, Nr. 12, p V. Z. Kaimo mokytojo būklė. Mokykla ir gyvenimas, 1932, Nr. 12, p ŠILINIS, Tadas. Mokytojų pareigos, teisės ir privilegijos. Vairas, 1934, Nr. 6, p STRAZDAS, Jurgis. Prad. mok. mokytojų trūkumas. Vairas, 1939, Nr. 9, p ŽEMAITAITIS, Jonas Kazimieras. Ko bėga mokytojai? Lietuvos mokykla, 1939, Nr. 6 7, p

117 ISSN Išvados History Didactics m. Lietuvos Respublikos pedagoginėje periodinėje spaudoje akcentuojamas nekokybiškas mokytojų rengimas, siūlyta neatleidinėti mokytojų, neturinčių cenzo, pastebėta, kad mokytojo darbas vertinamas kaip laikina stotelė nepavykus padaryti karjeros ar įsidarbinti kitose institucijose. Ketvirtajame dešimtmetyje pradėta siūlyti steigti mokytojų profesines organizacijas, pastebėtas mokytojų pernelyg didelis užimtumas visuomeninėmis pareigomis. Periodinėje nagrinėjamojo laikotarpio spaudoje reikalauta pagerinti mokytojų pragyvenimo sąlygas, pakeliant mokytojų atlyginimą į aukštesnę pareiginę kategoriją, tačiau ketvirtajame dešimtmetyje sumažinti mokytojų atlyginimai nebuvo tinkamai atkurti, situacija blogėjo, buvo panaikinti komandiruočių kelionpinigiai ir dienpinigiai. Kaimo mokytojų materialinė padėtis buvo vertinama kaip blogiausia jiems teko brangios transporto, maisto išlaidos, būsto (dažnai vieno kambario) nuoma, atskirtis nuo kultūros centrų. Galima konstatuoti, kad, nepaisant autoritarinės tautininkų valdžios reikalavimo mokytojams būti visuomenės autoritetais ir atlikti tarpininkų vaidmenį tarp valdžios ir visuomenės, jų darbo ir pragyvenimo sąlygos nebuvo iš esmės gerinamos. Šaltiniai 1. ARTOJAUS SŪNUS. Ar tikrai mokytojai kalti? Mokykla ir gyvenimas, 1932, Nr. 12, p DRAGAŠIUS, Juozas. Mokytojai ir jų rengimas. Lietuvos mokykla, 1924, Nr. 3, p KRASUCKAS, Antanas. Liaudies mokytojų vargai. Lietuvos mokykla, 1924, Nr. 4, p LAISVŪNAS, Juozas. Mokytojų būklė ir parengimas pas mus ir kitur. Mokykla ir gyvenimas, 1932, Nr. 3, p LASKA, Vladas. Mokytojo biudžetas. Mokykla ir gyvenimas, 1931, Nr. 2, p MALINAUSKAS, Ignas. Mokytojų atrankos ir jų atlyginimo klausimu. Židinys, 1931, Nr. 10, p S. Kaimo mokytojo būklė. Mokykla ir gyvenimas, 1931, Nr. 5, p STRAZDAS, Jurgis. Prad. mok. mokytojų trūkumas. Vairas, 1939, Nr. 9, p STRIMAITIS, Justinas. Ar atlaikys mokytojo pečiai? Lietuvos mokykla, 1934, Nr. 1, p ŠILINIS, Tadas. Mokytojų pareigos, teisės ir privilegijos. Vairas, 1934, Nr. 6, p V. Z. Kaimo mokytojo būklė. Mokykla ir gyvenimas, 1932, Nr. 12, p ZEKSAS. Mokytojai, ar negresia mums pavojus? Mokykla ir gyvenimas, 1932, Nr. 12, p ŽEMAITAITIS, Jonas Kazimieras. Ko bėga mokytojai? Lietuvos mokykla, 1939, Nr. 6 7, p

118 Istorijos didaktika Literatūra ISSN Mokykla ir gyvenimas. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XV. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p KAUBRYS, Saulius. Lietuvos mokykla m.: galios gimtis. Vilnius: Viešoji įstaiga Statistikos tyrimai, p. 3. MAČIULIS, Dangiras. Kaimo mokytojas tarpukario Lietuvoje: lojalus valdžiai ir autoritetas visuomenei. Lituanistica, 2005, Nr. 1 (61), p MIKALAUSKAS, Arvydas. Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos Kaune m. Kaune. Kauno istorijos metraštis, 2007, Nr. 8, p MOTUZAS, Remigijus. Lietuvos vidurinės mokyklos raidos metais pedagoginės kryptys. Vilnius: Leidybos centras, p. 6. TIJŪNĖLIENĖ, Ona. Mokytojo autoriteto samprata Lietuvoje ( ). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p. 7. TIJŪNĖLIENĖ, Ona. Pedagoginiai santykiai Lietuvoje ( ). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p. 8. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius: Pradai, p. The Problems of Teachers in the Lithuanian Press of Valdas Selenis Lithuanian University of Educational Sciences, T. Ševčenkos St. 31, Vilnius, Lithuania, valdas.selenis@leu.lt Summary In period of existence of the Lithuanian Republic in a profession of teachers became one of the most important actors in independent nation formation. In this article such problems as conditions of teachers work and living are discussed. Really profession of teachers was so prestigious that teacher was required to be moral and practical example of the best representative of the nation. Modern educational scholarly literature and historiography gives quite essential facts about teachers methodics, theories and ideas of prominent Lithuanian philosophers and educators also problems of authority and image of teachers are discussed thoroughly. In spite of this, question how much affected teachers work and living conditions salaries and other reimbursement or lack of it their work is only fragmentary discussed. 118

119 ISSN History Didactics The main sources to answer this question are the publications which were written by teachers themselves in various educational and noneducational press. In periodicals of s Lithuania were emphasized nonqualitative training of teachers, it was proposed not to exempt teachers without qualifications, because thre were lack of educators. Many worked as teachers temporarily due to unsuccessful official carrier. During 30 ies teachers social duties became too heavy and demand of stronger professional union accured. In periodicals of this period teachers often demanded of better living conditions in order to rise to higher official position but after the Great economical crisis teachers salaries were not restored in the former level. Situation was even worse because teachers did not received any travel allowances or house rent and transport money while working in rural areas. Rural teachers were cut from such cultural centres like libraries and theatres. Įteikta / Received Priimta / Accepted

120 ISSN Istorija / History 2016, t. 101, Nr. 1, p / Vol. 101, No. 1, pp , 2016 Atmintinė autoriams Istorijoje skelbiamas straipsnis turi atitikti mokslinės publikacijos standartą. Straipsnio pradžioje nurodomas straipsnio pavadinimas, visas autoriaus vardas ir pavardė, dedama iki 400 spaudos ženklų anotacija ir 5 7 esminių žodžių sąrašas lietuvių ir anglų kalbomis. Straipsnio pabaigoje pateikiama iki spaudos ženklų santrauka. Straipsnis skirstomas į skyrius. Įvadiniame skyriuje formuluojamas tyrimų tikslas, apibrėžiamas objektas, nurodomi tyrimo metodai ir nagrinėjamos problemos ištyrimo laipsnis bei naujumas, apžvelgiama temos istoriografija. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados pagal įvade iškeltus tyrimo klausimus. Prie kiekvieno straipsnio pridedama trumpa informacija apie autorių (-ę). Joje nurodoma institucija, adresas, el. paštas lietuvių ir anglų kalbomis. Straipsniai spausdinami lietuvių ir anglų kalbomis. Visi žurnalo Istorija straipsniai recenzuojami. Vieną recenziją rašo nepriklausomas ekspertas, antrą redakcinės kolegijos narys. Straipsnyje panaudoti šaltiniai ir literatūra pateikiami straipsnio pabaigoje pagal bibliografinių nuorodų standartus (ISO 690: 2010 (E) Numeric Method). Straipsnio apimtis 1 autorinis lankas (apie spaudos ženklų). Tekstas turi būti surinktas Microsoft Word for Windows teksto redaktoriumi. Raidynas Times New Roman, šrifto dydis 12 taškų (12 pt), antraštės 16 taškų (16 pt), išspausdintas 1,5 eilutės intervalu (Line spacing 1,5 lines), paliekant tokio dydžio paraštes: kairėje 2,5 cm, dešinėje 1,5 cm, viršuje 2 cm, apačioje 2,5 cm. 1. Bendrieji straipsnio struktūros reikalavimai: Autoriaus vardas, pavardė; Straipsnio pavadinimas; Straipsnio anotacija lietuvių ir anglų kalbomis (iki 400 spaudos ženklų) ir esminiai žodžiai (iki 7); Straipsnio turinys; Išvados; Šaltinių ir literatūros sąrašas; Santrauka užsienio kalba; Kiekvieno straipsnio metrikoje nurodoma straipsnio įteikimo redakcijai data ir galutinio parengimo publikuoti data; Trumpa informacija apie autorių (nurodoma institucija, adresas, el. paštas lietuvių ir anglų kalbomis). 120

121 ISSN Bibliografiniai šaltinių ir literatūros pateikimo reikalavimai: Atmena autoriams Straipsnio pabaigoje pateikiamas abėcėlinis cituojamos literatūros ir šaltinių publikacijų sąrašas pagal autorius ar pirmąjį publikacijos pavadinimo žodį. Pirma pateikiamas šaltinių sąrašas, po jo literatūra. Nurodoma autoriaus pavardė, vardas, publikacijos pavadinimas, knygos (ar žurnalo) pavadinimas, tomas (ar numeris), leidimo vieta, leidykla, leidimo metai, puslapiai. Knygos ar žurnalo pavadinimas rašomas pasvirusiu šriftu. Žurnalams leidimo vietos ir leidyklos nurodyti nereikia. Nuorodos yra įterpiamos reikiamoje vietoje tekste, puslapio apačioje (footnote), nuorodų numeracija tęstinė. Knygos aprašo schema: AUTORIAUS PAVARDĖ, vardas. Antraštė. Laida. Leidimo vieta: leidykla, metai, puslapiai. Pavyzdžiai: KARVELIS, Deimantas. Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė metais. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, p. SMAGURAUSKAS, Stasys; POVILAITIS, Gintautas; MARTINKĖNAS, Algimantas. Vokiečių kalbos tarties pratybos: balsiai ir dvibalsiai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto l-kla, p. Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje: mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarė R. R. Trimonienė, R. Jurgaitis. Šiauliai: Saulės delta, p. ŠERMUKŠNYTĖ, Rūta. Istorija, muziejus ir didaktinė perteikimo problema: mokymo metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, p. VEILENTIENĖ, Audronė. Impact of the Seimas of the republic of Lthuania of Foreign Policy during the Period from 1920 to: summary of doctoral dissertation. Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, p. SABALIAUSKAS, Algirdas. Žodžiai atgyja: pasakojimas apie lietuviško žodžio tyrėjus. 3-asis papild. ir patais. leid. Vilnius: Gimtasis žodis, p. Straipsnio (dokumento dalies) aprašo schema: STRAIPSNIO AUTORIAUS PAVARDĖ, vardas. Straipsnio antraštė. Šaltinio antraštė. Laida. Skelbimo vieta, metai, vieta šaltinyje. Pavyzdžiai: RAGAUSKIENĖ, Raimonda. Rusėniška XV a. pab. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų valdovių ir didikių korespondencija. Istorija, 2009, t. 76, Nr. 4, p VIJEIKYTĖ, Alma. Išstumtieji renkasi Lazdynuose. Dialogas, 2003, balandžio 4, Nr. 14, p. 5. Kada bus įsteigtas Vilniuje Lietuvos konsulatas. Aidas, 1939, kovo 4, Nr. 27, p

122 Atmena Autoriams ISSN SALATKIENĖ, Birutė. Kryžiaus karų epochos įvaizdis Lietuvos muziejų ekspozicijose. Iš: Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje: mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarė R. R. Trimonienė, R. Jurgaitis. Šiauliai: Saulės delta, 2007, p VAREIKIS, Egidijus. Biological solution : legal formalism and the case of Aleksandras Lileikis in Lithuania ( ). Humanitāro zinātņu vēstnesis. Daugavpils, 2004, No. 5, p Elektroninio dokumento aprašo schema: AUTORIAUS PAVARDĖ, vardas. Antraštė [laikmenos rūšis]. Laida. Skelbimo vieta: leidėjas, metai [nuorodos sudarymo data]. Įsigijimo sąlygos ir prieiga. Pavyzdžiai: KUKLYS, Vytautas; BLAUZDYS, Vincentas. Kūno kultūros teorijos ir metodikos terminai bei sąvokos [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2000 [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < Lietuva iki Mindaugo [CD-ROM]. Vilnius: Elektroninės leidybos namai, GIRDZIJAUSKAS, Juozapas. Ankstyvasis periodas (iki XIX a. pabaigos). Iš: Klasikinė lietuvių literatūra: antologija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslininkų sąjungos institutas, 2002 [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < DAGIENĖ, Valentina. Informatikos, kaip mokyklinės disciplinos, formavimosi metodologiniai aspektai. Informacijos mokslai [interaktyvus]. 2001, [Nr.] 17 [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < Archyvinio dokumento aprašo schema: Data, dokumento pobūdis (laiškas, pro memoria, ataskaita, aktas), siuntėjas, adresatas. ARCHYVO PAVADINIMAS, fondas, aprašas, byla, lapas. Pavyzdžiai: Magdalenos Kulčickos skundas prieš Kauno pavieto vėliavininkaitį Mykolą Skorulskį, Lietuvos Brastos pavieto vaiskį Joną Bielskį, 1745 m. Vilniaus pavieto pilies teismo knyga. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA), SA, b. 4758, l v r. Regestr całej psiarni Karola Stanisława Radziwiłła, Panie Kochanku. Archiwum Glówne Akt Dawnych w Warszawie (toliau AGAD), AR, dz. XI, nr 170, s URM įsakymas Nr Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau LCVA), f. 383, ap. 2, b. 596, l Iliustracijų pateikimo reikalavimai: Lentelės numeruojamos arabiškais skaitmenimis. Lentelių numeris ir pavadinimas rašomas viršuje, prie kairės teksto paraštės, naujoje pastraipoje, pavyzdžiui: 122

123 ISSN lentelė. Gyventojų pasiskirstymas miestuose, miesteliuose ir kaimuose pagal tautybes Tautybė Miestuose Miesteliuose Kaimuose Lietuviai Žydai Lenkai Rusai Vokiečiai Latviai Baltarusiai Kiti Svetimšaliai Atmena autoriams Sudaryta remiantis: Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Kaunas: Lietuvos Respublikos centrinis statistikos biuras, 1923, p. XXXVII. Schemos, diagramos, nuotraukos ir kitos iliustracijos numeruojamos arabiškais skaitmenimis. Numeris ir pavadinimas rašomas apačioje po schemų, diagramų, nuotraukų ir kitų iliustracijų, dešinėje teksto paraštėje, pavyzdžiui: 8 il m. Matiaso Ziunto (Mathias Zündt) Gardino panoramos raižinio fragmentas, kuriame pavaizduotas sarginis šuo mišrūnas 4. Duomenys apie autorių C.E.E.O.L. duomenų bazei Įteikiant straipsnį, atskirame lape pateikiami duomenys apie autorių autoriaus gimimo data, vieta, mokslinis laipsnis ir pedagoginis vardas, nurodoma profesinė patirtis, mokslo sritis ir kryptis, mokslinių interesų sritys ir svarbiausios publikacijos lietuvių ir anglų kalbomis. Anketą galite rasti internete (C.E.E.O.L. anketa). Užpildytą anketą prašome siųsti atsakingajai redaktorei Sandrai Grigaravičiūtei adresu: sandra.grigaraviciute@leu.lt. 123

124 ISSN ISSN Istorija / History 2015, T. 99, Nr. 3, p / Vol. 100, No. 4, pp , 2015 Guidelines for Authors The article published in Istorija has to comply with the standard of scientific publication. The article should begin with the article title, a full name and surname of the author, an abstract of up to 400 characters and a list of 5 7 keywords in Lithuanian and English languages. A summary of up to 1,200 characters should be provided at the end of the article. The article should be divided into chapters. The introductory chapter should formulate the research aim and define the object, state research methods, the extent of available research and novelty of the topic under analysis, discuss the historiography of the topic. The article should end with the conclusions according to the questions brought forward in the introduction. Each article should contain brief information on the author. It includes the institution, address, in Lithuanian and English languages. Articles are published in Lithuanian and English languages. All articles of Istorija are peer-reviewed. One review is written by an independent expert, the other by a member of the editorial board. The sources and literature used in the article should be provided at the end of the article following the standards of bibliographic references (ISO 690: 2010 (E) Numeric Method). The scope of the article makes up 1 author s sheet (about 40,000 characters). The text should be typed using the Microsoft Word for Windows text editor. Font Times New Roman; font size 12 pt, headings 16 pt, line spacing 1.5 lines. Margins: left 2.5 cm, right 1.5 cm, top 2 cm, bottom 2.5 cm. 1. General requirements for article structure: Author s name, surname; Title of the article; Abstract of the article in Lithuanian and English languages (up to 400 characters) and keywords (max. 7); Content of the article; Conclusions; References; Summary in a foreign language; The metrics of each article should specify the date of submission of the article to the editorial office and the date of preparing the final draft for publishing; Concise information on the author (it should include institution, address, in Lithuanian and English languages). 124

125 ISSN Bibliographic requirements for the list of references: Guidelines for Authors The cited publications of literature and sources should be listed at the end of the article in an alphabetical order arranged by author or by the first word in the title of the publication. The list of sources should precede the list of literature. Author s surname and name, publication title, title of a book (or journal), volume (or issue), place of publishing, publishing house, year of publishing, pages should be specified. The title of a book or a journal should be written in italics. Place of publishing and publishing-house are not required for journals. References should be inserted in the required place of the text or at the bottom of the page (footnote); sequential numbering should be used. Reference to a book: AUTHOR S SURNAME, name. Title. Edition. Place of publishing: publishing-house, year, pages. Examples: KARVELIS, Deimantas. Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė metais. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, p. SMAGURAUSKAS, Stasys; POVILAITIS, Gintautas; MARTINKĖNAS, Algimantas. Vokiečių kalbos tarties pratybos: balsiai ir dvibalsiai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto l-kla, p. Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje: mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarė R. R. Trimonienė, R. Jurgaitis. Šiauliai: Saulės delta, p. ŠERMUKŠNYTĖ, Rūta. Istorija, muziejus ir didaktinė perteikimo problema: mokymo metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, p. VEILENTIENĖ, Audronė. Impact of the Seimas of the republic of Lthuania of Foreign Policy during the Period from 1920 to: summary of doctoral dissertation. Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, p. SABALIAUSKAS, Algirdas. Žodžiai atgyja: pasakojimas apie lietuviško žodžio tyrėjus. 3-asis papild. ir patais. leid. Vilnius: Gimtasis žodis, p. Reference to an article (document part): ARTICLE AUTHOR S SURNAME, name. Title of the article. Title of the source. Edition. Place of publishing, year, place in the source. Examples: RAGAUSKIENĖ, Raimonda. Rusėniška XV a. pab. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų valdovių ir didikių korespondencija. Istorija, 2009, t. 76, Nr. 4, p VIJEIKYTĖ, Alma. Išstumtieji renkasi Lazdynuose. Dialogas, 2003, balandžio 4, Nr. 14, p. 5. Kada bus įsteigtas Vilniuje Lietuvos konsulatas. Aidas, 1939, kovo 4, Nr. 27, p

126 Guidelines for Authors ISSN SALATKIENĖ, Birutė. Kryžiaus karų epochos įvaizdis Lietuvos muziejų ekspozicijose. Iš: Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje: mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarė R. R. Trimonienė, R. Jurgaitis. Šiauliai: Saulės delta, 2007, p VAREIKIS, Egidijus. Biological solution : legal formalism and the case of Aleksandras Lileikis in Lithuania ( ). Humanitāro zinātņu vēstnesis. Daugavpils, 2004, No. 5, p Reference to an electronic document: AUTHOR S SURNAME, name. Title [type of electronic medium]. Edition. Place of publishing: publisher, year [date of citation]. Availability and access. Examples: KUKLYS, Vytautas; BLAUZDYS, Vincentas. Kūno kultūros teorijos ir metodikos terminai bei sąvokos [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2000 [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < Lietuva iki Mindaugo [CD-ROM]. Vilnius: Elektroninės leidybos namai, GIRDZIJAUSKAS, Juozapas. Ankstyvasis periodas (iki XIX a. pabaigos). Iš: Klasikinė lietuvių literatūra: antologija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslininkų sąjungos institutas, 2002 [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < DAGIENĖ, Valentina. Informatikos, kaip mokyklinės disciplinos, formavimosi metodologiniai aspektai. Informacijos mokslai [interaktyvus]. 2001, [Nr.] 17 [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < Reference to an archival document: Date, document type (letter, pro memoria, report, act), addresser, addressee. ARCHIVE TITLE, fund number, digest number, file number, page number. Examples: Magdalenos Kulčickos skundas prieš Kauno pavieto vėliavininkaitį Mykolą Skorulskį, Lietuvos Brastos pavieto vaiskį Joną Bielskį, 1745 m. Vilniaus pavieto pilies teismo knyga. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA), SA, b. 4758, l v r. Regestr całej psiarni Karola Stanisława Radziwiłła, Panie Kochanku. Archiwum Glówne Akt Dawnych w Warszawie (toliau AGAD), AR, dz. XI, nr 170, s URM įsakymas Nr Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau LCVA), f. 383, ap. 2, b. 596, l Requirements for illustrations: Tables should be numbered in Arabic numerals. Table number and title has to be written above the table on the right margin of the page in a new paragraph, for example: 126

127 ISSN Guidelines for Authors Table 4. Distribution of City, Town and Village Residents by Nationality Tautybė Miestuose Miesteliuose Kaimuose Lietuviai Žydai Lenkai Rusai Vokiečiai Latviai Baltarusiai Kiti Svetimšaliai The table is compiled with reference to Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Kaunas: Lietuvos Respublikos centrinis statistikos biuras, 1923, p. XXXVII. Schemes, diagrams, images and other illustrations shall be numbered in Arabic numerals. The number and title must be indicated below the scheme, diagram, image or other illustration on the right margin of the page, for instance: Illustration 8. Fragment of 1568 Grodno Panoramic Image Carving by Mathias Zündt Picturing a Crossbreed Watchdog 4. Details about the author for C.E.E.O.L. Database A separate page delivered along with the article should indicate the details of the author author s date of birth, place, research degree and academic title, professional experience, research area and field, fields of research interests and the main publications in Lithuanian and English. You can find the form on the Internet (C.E.E.O.L. form). Please send your completed form to Executive Editor Sandra Grigaravičiūtė at sandra.grigaraviciute@leu.lt. 127