Mokslinis Vilniaus universiteto fizikos profesoriaus S. Stubelevičiaus ( ) paveldas

MOKSLO ISTORIJA Liberias KLIMKA, Rasa KIVILŠIENĖ Mokslinis Vilniaus universiteto fizikos profesoriaus S. Stubelevičiaus (1762-1814) paveldas Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ševčenkos i), П2009 2600 Vilnius. Gauta 2000 m. gegužės 19 d. Pateiktu цжкш 2000 m. hpkricio U d. Vilnius: Teorinei fizikas ir astronomijos institutes, A. Goft.iuto 12, IT Steponas StubeleviČius (Stubielewicż, 1762-1814) - vienas iškiliausių senojo Vilniaus universiteto profesorių, XIX a. pradžioje svariausiai įtakojęs fizikos mokslo ir mokymo raida. Lietuvoje. Gimė Podolėje, Lucko apylinkėse, 1790 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos kolegiją (fakultetą), mokytojavo Vilniaus gimnazijoje. 1796 m. buvo paskirtas universiteto fizikos viceprofesüfiumi, o viso fizikos kurso dėstymą perėmė 1805 m., grįžęs iš dvejus su puse metu. trukusios stažuotės Italijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje (1). Ilgiausiai (pusantrų metų) išbuvo Paryžiuje Ecole normale (Politechnikos mokykloje), ten ir pasisėmė daugiausia mokslo naujienų bei idėjų (2). Paskaitas profesorius S. Stubelevičius skaitė pagal savo parengtus konspektus (3). Jo moksli n j paveldą sudaro dvidešimt irys rankraštiniai darbai, Fizikos kabinete sukauptų prietaisų sąrasas bei jau po mirties Vilniuje išleistos dvi knygos: vadovėlis aukštajai mokyklai Trumpas fizikos pradmenų rinkinys" (1816 m.) ir knyga apie elektrolerapi ją Elektros įtaka gyvūnų būsenai" (1819 m.) (4). 1985 m. pabaigoje iš Ukrainos mokslų akademijų:» centrinės bibliotekos j Lietuvos valstybės istorijos archyvą buvo perduotas S. Stubelevičiaus rankraštinis fondas. Tad atsivėrė galimybė tiksliau įvertinti profesoriaus darbų reikšmę bei jo pažiūrų raidą mokslininką, dominusiose fizikos srityse. Dar kol rankraščiai buvo Kijeve, juos trumpai apibūdino A. MatvijiSinas (5). 15 dvidešimties S, Stubelevičiaus fonde esančių darbų šeši fl~62 J8l4}. darbai skirti elektros ir magnetizmo klausimų nagrinėjimui (6). UzraSų apie šiluminius reiškinius yra keturi (7). Optikai skirtų darbų yra trys - tai iš Paryžiaus atsivežti ir Vilniuje papildyti konspektai (8). Higrometrii a. aprašo du darbai - paskaitų konspektai ir R. Ajuy (Haüy) vadovėlio vertimo dalis (9). Hidromcchanikai taip pat skirti du rankraštiniai darbai (10). Atmosferos savybės nagrinėjamos kituose dviejuose darbuose (11). Mechanikai skirtas vienas darbas (12), Dar trys rankraščiai fondo apraše jvardyįi kaip VU fizikos profesoriausi". Diev\nsk\o (Drzewiński), uwiusio 1819-1832 m., darbai. Iš tiesų lai yra S. Slubelevičiaus užrašai, kuriais F. Dževinskis naudojosi bei juos papildė. Vieno jų paskutiniame puslapyje F. Dževinskio ranka pažymėta, kad jis tą darbą perskaitęs ir parengęs spaudai, o pagal kilus I HM m. skaitęs paskaitas apie visuotines kūnų savybes ir mechaniką (13). s B J-

ISTORIL Profesorius S. StubefeviČius apie elektros ir magnetizmo ryšį Mokslininko veiklos laikotarpis sutapo su tuo metu, kai fizikoje, sukaupus pakankamai empirinių duomenų, aktyviai imta domėtis elektros ir magnetizmo reiškinių tarpusavio ryšiu. Šių tyrimu centras XIX a. pradžioje buvo Paryžiaus Politechnikos mokykla. Profesorių S. Stubelevičių taip pat suintrigavo ii problema, juolab, kad 18C2-1804 m. šioje mokykloje jo stažuolasi. Profesoriaus svarstymuose irabeįonėse itin ryškiai atsispindi elektros ir magnetinių reiškiniu vieningumo paieškos. 2 if. F fprriijvj tunr/vm» a (S. StabrkvUieta nnkratčk» Du S. Stubelevtčiįius rankraščiai, kuriuose kalbama apie elektros ir magnetizmo reiškinius, parašyti iki adjunkto išvykimo j užsienį (14a, b). Darbe, pažymėtame 1801 m. data«daug vietos skirta elektriniu reiškinių istorijai, 0 magnetizmui - tik frazė, kad elektros kibirkštis permagnetitia kompaso rodykle. N erta i uot.ime traktate, jvardytanie Papildomas siuvinys apie elektra.", jau aiškiai atsispindi siekimas išsiaiškinti elektros ir magnetizmo tarpusavio ryšį, nes profesorius rašė... liedu skirtinai elektros ir magnetizmo reickirmii (arsi ir dera tarpusavyje, pasireikcdami beveik vienodu pavidalu". Tikriausiai naudotasi D. Bekarijos (Beccjrij) km/gos 1786 m. vertimu, turėtu Fizikos kabineto bibliotekoje. Be Sio itallj fiziko, traktale dažniausiai cituojami mokslininką J. K. Vilkės (WÜckc),. H. Svindenw (vjnswinden), Л. Ипщтапо (ßrugmans), F. Epinuso [Ępirwsl J. F. Cinjos (Cifįna) darbai (15). S. Siubelevičius nagrinėjo nevienodą elektrinį kūng laidumą, palcikė elektros ir magnetizmo palyginimo kriterijus, suformulavo išvadas apie elektros ir magnetizmo reiškinių skirtumus, tšdėstė nuomonę apie magnetizmo kilmę. Profesorius citavo jam imponavusia }. K. Vilkės išvadą, kuri teigė elektros ir magnetizmo vienovę; elektrinė g,ili,i savaime pagamina ir priverčia atsirasti geležyje magnetinę jėgą ir pastovų poliškumą/' Šiai minčiai paremti S. Stubelevifius pateikė D. Bekarijos bandymus, kuriais buvo stebėtas kompaso per magnet in i mas, leidžiant per jį elektrinę kibirkštį" iš Leideno stiklinės. S. Siubdevičiui atrodė keista, kaip kibirkštisgali sukelti padarinius, kurie paprastai priskirtini magneto poveikiui (įmagnetinimas ir permagnetinimas) f 14 b). Būdinga, kad S. Stubelevičius, pareikšdamas kokia, nors nuomonę, pateikdamas idėj^ ar hi jo!ezę, visada nurudo šaltini. Sekti autoriaus mintį nėra lengva, nes dažnai nurodoma j brėžinius, kurių rankraščiuose nėra, lik pažymėta, kokiuose leidiniuose galima rasti schemas ar piešinius. K rankraštinio darbo Traktatas apie magnetizmą. Flektrinės ir magnetinės jėgos palyginimas" (1b), galima spręsti, kuo savo žinias elektrinių irmagnetmkj reiškinių srityje 5. Stubelevičius papildė Paryžiuje. Darbe remiamasi R, Ajuy išversta ir 1787 m. Paryžiuje išleista knyga Pagrįstas elektros ir magnelizmo teorijos išdėstymas pagal F. Epinuso principus". Čia F. Epinuso išvados buvo padarytos iš J. H. Svindeno bei J. Г Činjos eksperimentų nagrinėjimu. Tačiau ne su viskuo S. Stubelevifius sutinka. Pasak. F. Činjos, geležis absorbuoja magnetinį skystį kaip kempinė ir yra jo laidininkas. Ši išvada abejotina - S. Stubclevičius klausia: Ц gi sugeria geležis, jei įgyja du skirtingus polius? Vilniškis profesorius taip pat prieštaravo F. Epinuso teiginiams, kad magnetizmas sunkiai juda" geležyje: kodėl geležis įsimagnetina iš karto, tik priartinus prie magneto, o ne po tam likro laiko? F. Epinusas elektros ir magnetizmo ryšį stengėsi jžvclgti panašiuose l ra ukos ir stūmos jėgų pasireiškimuose. Tokiam samprotavimo keliui S. Stubelevif ius neprieštaravo, priešingai, ieškojo kuo dauginu papildomų argumentų. Jo traktate akcentuojami elektros ir magnetinių reiškinių panašumai traukos ir stūmos reiškiniuose, kūnų elektriniame laidume ir rmagneįėįime. S. Stubelevičius jžvelgė šių reiškinių analogiją ir tarno, kad geležis ir kai kurie kiti kūnai įsimagnetina arba įsielektrina konlakto būdu". Taip pat mokslininkas pastebėjo ir esminių elektros bei magnetizmo reiškinių skirtumų, būtent, kad magnetas visada yra magnetas, o elektringas kūnas ali išsielektrinti: pagal Epinuso sistemą turi egzistuoti vielinė priežastis, kodėl magnetizmas magnete arba geležyje išsilaiko, negalėdamas iš len išeiti ir įgyli pusiausvyros, kaip kad Moksiinin Vilniaus universiteto fizikos profesoriaus S. StuMevičiaus (1762-1614) paveldas ISSN ] i'»j-ii-r,h

MOKSLO ISTORIJA elgiasi elektra". 15 to padarykime išvadą, kad atsižvelgiant į stabilų magnetizmo išsilaikymą pačiame magnete, išaiškėja esminis skirtumas larp šio ir elektrinio skysčių". Tad galutinė išvada yra tokia: Nors magnetinio ir elektrinio skysčių veikimas yra valdomas tų pačių dėsnių, jų prigimtis ir savybės ypatingai juos vieną nuo kito skiria" (17). F. Epinusas laidininkus XVIII a. pabaigoje vadino neelektrikais", o izoliatorius- eleklrikais", gi S. Stubelevičius XIX a, pradžioje lygiagrečiai su F, Eptnuso terminais jau vartoja pavadinimus laidininkai" ir izoliatoriai". Elektros ir magnetizmo skirtumai, S. Stubelevičiaus išvardyti abiejuose rankraščiuose, yra šie: magnetizmas - prigimtinė kūnų savybė, o elektringumas - ne; įmagnetinta geleiis Įgyja du polius, o geležinis strypas įsidekirina vientisai. Traktate, parašytame prieš stažuotę Paryžiuje, S. Stubelevičius dar nieko nerašė apie magnetizmo absorbcinę teoriją, neneigė geležies nelaidumo magnetizmui, nekalbėjo apie panašumus traukos ir stūmos reiškiniuose, apie poveikio priklausomybę nuo atstumo, apie magneto veikimą tuštumoje bei apie tai, kad kontakto metu perduodamas ne visas elektringumas, kaip ir ne visa magnetinė galia". Svarbus ir naujas 1807 m. darbo te i gi nys-kad magnetinio poveikio stiprumas yra proporcingas kompaso rodyklės pasisukimo kampui: yra žinoma, kad magneto g3)ią galima tirti ir apskaičiuoti per kampą, kuriuo jis pasuka kompaso rodyklę nuo meridiano; kuo tas kampas bus didesnis, tuo galingesnis yra magnetas" (18). Traktate išnagrinėti elektros ir magnetinių reiškinių panašumai ir skirtumai (trauka, stuma, kūnų laidumas elektrai ir magnetizmui), tačiau galutinė S. Stubelevičiaus išvada teigė, kad: magnetinis ir elektrinis skysčiai nėra vienas ir tas pat" bei nors magnetinio ir elektrinio skysčio veikimai valdomi tų pačių dėsnių, jų prigimtis ir savybės rodo, kad jie vienas nuo kito skiriasi" (19). 1810 m, skaitytų paskaitų konspektuose Mokslas apie magnetizmą" S. Stubelevičius suformulavo savo nuomonę apie skirtingą elektrinių ir magnetinių reiškinių prigimtį. Pasak jo, nepaisant veikimo dėsnių panašumo, vis dėlto galima magnetizmą atskirti nuo elektros ir pripažinti skirtingą jų prigimtį" (20). Sutinkama, kad elektra ir magnetizmas yra tarpusavyje suderinami- ir magnetas, irturmalinasveikia magnetinę rodyklę, tačiau skirtingai, vadinasi, toje rodyklėje telpa" ir magneto, ir elektrinė galia". Tačiau tai skirtingos galios: magnetinio ir elektrinio skysčių veikimai atrodo valdomi tokių pačių dėsnių, tačiau tų skysčių prigimtis ir ypatingai jų savybės atrodo juos vieną nuo kito labai skiria". Ši nuomonė pakartota ir profesoriaus vadovėlyje, išleistame 1819 m. Vis tik griežta riba tarp elektros ir magnetizmo nebrėžiarna. Vadovėlyje, kuris tikriausiai buvo visos patirties apibendrinimas, išsakomas 1oks elektros ir magnetizmo sąryšis:... elektrine kibirkštimi geležiniam strypui galima suteikti magnetinę gal 13". Tarsi su vokdamas, kad yra labai netoli tiekos, profesorius viename savo darbų rašė: Pasimokykime iš visko, ką iki šiol girdėjome, kaip mažai kartais žmonėms tereikia, kad galėtų atskleisti patį svarbiausią faktą, kurj tariamai galima laikyti neištiriama paslaptimi" (21). 1810 m. paskaitų konspekte buvo išdėstyta, kad magnetas veikia geležį, nikelį, kobaltą ir manganą. Kitų metalų įmagnetėjimo nepastebėta. Tuo magnetizmas, pasak S. Slubelevičiaus, ir skiriasi nuo elektros, kuri gali kauptis visuose kūnuose, pereiti iš vienų j kitus". O magnetizmas j elektrą panašus tuo, kad susideda iš dviejų skysčių, kurių vienodos rūšys stumia, o skirtingos traukia viena kitą. Minėtame vadovėlyje, išleistame pagal vėlesnių metų užrašus, S. Stubelevičius jau teigė egzistuojant vieną elektrinį skystį, t. y. rėmė B. Franklino hipotezę. Profesorius dėstė paskaitose apie 5. O. Kulono (Coulomb) bandymus bei magnetų tarpusavio sąveiką. Sprendžiant iš Fizikos kabineto aprašų, turėta pakankamai priemonių šiems reiškiniams vizualiai iliustruoti. Literatūroje teigta, kad S. Stubelevičius anksčiau už H. K. Erstedą (Oersted) atskleidė elektros ir magnetizmo ryšj (22). Šių žinių archyviniai šaltiniai nepatvirtina. Be to, nė vienas iš S. Stubelevičiaus kolegų ar jo mokinių neteigė, jog profesorius būtų aptikęs Šj ryšį. Pavyzdžiui, labai gerai S. Stubelevičiaus veiklą Vilniaus universitete vertinęs gamtos istorijos profesorius S. B. Junrizilas (Jundzifiį nepaliko jokios užuominos, kad S Stubelevičius būtų padaręs tokį pasaulinės reikšmės atradimą (23). Taip pat šiuo požiūriu yra svarbus Jurgio Karolio Skrodzkio (Skrodzki, 1789-1832; - S. Stubelevičiaus mokinio, Varšuvos universiteto profesoriaus-paliudijimas bei jo nuorodos į H. K. Erstedo darbus. Pasak. K. Skrodzkio, niekam nekilo mintis priartinti magnetinę adatą prie vielos, jungiančios du elektrinės mašinos polius... Tik p. Erstedo bandymas įtikino fizikus, kad magnetiniai reiškiniai turi kilti iš to paties šaltinio, kaip ir elektriniai" (24). Taijįi šiuo klausimu profesoriaus S. Stubelevičiaus pažiūros neaplenkė savo epochos. Profesorius S. Stubelevičius, kaip ir kiti to meto fizikai, domėjosi gydymo elektra bei magneto poveikiu galimybėmis. Gydymą elektra aprašė rankraštyje Apie elektros įtaką...", o magnetizmo taikymą medicinoje nagrinėjo darbe Mesmerio pasiūlymai" (25). XVIII a. pabaigoje prancūzas Francas Antuanas Mesmeris (Mesmer, 1734-1815) išpopuliarino gyvūnų magnetizmo" hipotezę. Mesmerio teigimu, magnetinę jėgą sukelia visur paplitęs ir besikaupiantis skystis, o įmagnetinimas įmanomas be tiesioginio kontakto su magnetu. Kai magnetinio skysčio tekėjimo linijos žmogaus kūne išsikraipo, žmogus suserga. Todėl magnetu esą galima reguliuoti žmonių gyvybines jėgas bei Ш Ш sveikatos būklę, F. A. Mesmerio teorijos mokslininkai nepalaikė, tačiau pacientų pas jį vis daugėjo. Gydomasis magnetizmas išplito daugelyje šalių, ypač juo domėtasi Paryžiuje. Gydymu magnetizmu metodas sukėlė daug diskusijų tarp mokslininkų, į kurias įsijungė ir vilniškis profesorius, F. A. Mesmerio hipotezę S. Stubelevičius I

vertino skeptiškai, k.iip nepagrįstą moksliniais faktais. Profesorius ypač kritikavo pagrindini F. A, Mesmerio teiginį, esą egzistuojąs kažkoks visur esantis skystis - tas teiginys nėra įrodytas fizikiniais metodais, nei eksperimentu, nei stebėjimu: Tai hipotezė, kurios niekuo negalime betarpiškai pademonstruoti, kadangi to skysčio... negalime apsvarstyti nei mintimis, nei atlikti eksperimento, nei stebėjimo, o juk tai yra du vieningi būdai surasti tiesą fizikoje: pirmuoju įsitikintumėme, kad tas skystis gamtoje realiai egzistuoja, antruoju pažiniu mėme jo tiesiogines fizikines savybes. Nei pirmas, nei antras tikrai nebuvo panaudoti, o Mesmeris tai būtinai turėjo padaryti". Taigi S. StubeleviČius daro tokias išvadas: t. Pats faktas, kurį Mesmeris laiko esminiu, jrodytas mažiausiai. 2. Universaliojo skysčio egzistavimas... yra gryna hipotezė". Profesorius sukritikavo ir F. A. Mesmerio poziciją dėl magnetinių polių žmogaus kūne, pavadindamas tai gryna prielaida. Apskritai elektros ir magnetizmo gydomąsias savybes S. Stubeleviuus pripažino, tačiau laikėsi nuomonės, kad mesmerizmas nėra pakankamai moksliškas ir pagrįstas. Šilumos prigimties problema S. Stubeievičiaus darbuose Kitas fizikos klausimas, kurį plačiau savo rankraščiuose nagrinėjo S. StubeleviČius, buvo šilumos prigimties problema. Tuo metu tebevyravusi katoriko (materijos, s--- е&гъ/й*. Лл ib* s/e w. С^Ж^АЙ'.. r j ^. ; -: A -. t * ьш 6..У* л * *.1 ii. C J tų savybių ttiikim (S. SfubehvüUm rankraščio ftugmtnt sukeliančios šiluminius reiškinius) hipotezė jo darbuose nepriimama besąlygiškai. Rankraštiniame 1799 m. darbe Apie kaloriką..." profesorius pateikė dvi Šilumos kilmės hipotezes: Vienų fizikų nuomone, kalorikas yra paprastas kūnas,... pats nuo savęs priklausantis, visur paplitęs,... jo yra daug, kai kuriais savo pasireiškimais labai panašus į Šviesą, nuo kurios vis dėlto daug kuo skiriasi" ir... pasak kitų. kurių yra daug mažiau, nėra gamtoje substancijos, kurią galima būtų pavadinti kaloriku. lų manymu, šiluma nėra niekas kitas, kaip vidinio mažiausių materijos dalelių judėjimo rezultatas" (26). S. Stubelevičius pažymėjo, kad A, Lavuazjė (Lavoisier) ir P. Laplasas (Laplace) irgi dvejoja, kuria, iš šių dviejų hipotezių pasirinkti. Pagal Ž. Deliuką (Deluc), kalorikas yra kūnas, sudarytas iš šviesos ir dar vieno kūno, kaip bavo pagrindo, kurio iki Šiol nežinome", Su šiuo teiginiu S. Stubelevičius nesutiko: prieštaraujant šiai nuomonei galima pasakyti, kad ko i katorikas pasirodo neturįs svorio, o yra sudėtinis kūnas, jo pagrindas juo labiau negali turėti jokio svorio". Toliau profesorius apgailestavo, kad prietaisai nėra tokie tobuli, kad įgalintų nustatyti, ar šviesa ir kalorikas turi kokį nors svorį, ar ne. Kalbėdamas apie lydymosi reiškinį, S. Stubelevičius išreiškė nuomonę, kad jo metu vyksta kaloriko dalelių interpoliacija, t. y. kūno dalelių jungimasis su kaloriko dalelėmis. S. Stubelevičius nuo savo stažuotės Paryžiuje laikų palaikė ryšius su žymiu fiziku ir mechaniku R. Ajuy. 1804 m. R, Ajuy savo laiške.s. Stubelevičiui rase nepritariąs B. Rumfordo (Rumford) išvadoms (27). {179Й m. B. Rumfordiis iš eksperimentų padarė išvadą, k.ut šiluma yra dalelių judėjimas, o kaloriko hipotezė atmestina). Matyt, R. Ajuy nuomonė padėjo S. Slubelevičiui apsispręsti ir vadovėlyje parašyti, kad Łiluma vis lik yra materijos rūšis, o nejudėjimas. 1809 m. darbe Apie vandenį pirometriniu požiūriu" S. Stubelevičius nurodė panašumus kūnams sugeriant ir vandenį. Profesorius ieškojo šių fizikinių reiš- Mokslinis Vilniaus universiteto fizikos profesoriaus S. Siubelevičiaus (1762-1814) pavddas!ssn1392-04s(>

MOKSLO ISTORIIA kinių tarpusavio ryšio: tame, kaip kūnai sugeria į save kaloriką arba vandenj, yra tikslus panašumas; abiem atvejais svarbiausia yra skysčių išsilaikymo ir pusiausvyros sąlyga: to, kuris jj kaitina, ir kito, kuris ii sudrėkina" (28). Taigi čia S. StubeleviČius akivaizdžiai dar laikėsi kaloriko hipotezės. Kitose fizikos srityse - optikos, mechanikos - profesorius S. StubeleviČius neįžvelgė svarstytinų problemų, arba jos mokslininko stipriau nedomino. Fizikos kabineto išplėtimas \ Fizikos kabinetas S. Stubelevičiaus globai buvo pavestas 1806 m.; nuo tada pradėjo gausinti rinkinius prietaisais iš Paryžiaus, užsakytais besistažuojant Paryžiuje. Žymiai buvo atnaujinta aparatūra optikos ir elektros reiškiniams stebėti, daug naujų prietaisų įgyta skysčiu ir garų savybėms bei hidromechanikos reiškiniams demonstruoti. 1806 m. Fizikos kabineto pajamų ir išlaidų knygoje išvardyti gauti nauji prietaisai: Mediniai kristalų modeliai, skirti teoriniam kristalografijos dėstymu i, pagaminti pagal garsiojo Ajuy idėją", goniometras arba kampamatis,... skirtas kristalografijos mokslui", naujosios prancūziškos svarstyklės", slėgio siurblys /de compression/, įrodantis, kad staigus 4 it. Gydymas elektra. Iliustracija ii S. Stubelevičiaus veikalo Elektros įlaka gyvūnų būsenai" oro suslėgimas pakelia jame ir aplinkui esančiuose kūnuose temperatūrą kai kada net iki užsidegimo", lš Paryžiaus taip pat buvo atvežti prietaisai elektrai ir magnetizmui tirti: galvaninis horizontalus stulpas..., sudarytas iš 60 stačiakampių plokšteliu,: vienu šonu sulituoti cinkas su variu", Voltos kondensatorius, didelės talpos, iš 7 diskų", mažas Voltos kondensatorius iš 2 varinių lakuotų plokštelių, prisukamas prie Voltos elektrometro" (29). Taigi S. StubeleviČius Fizikos kabinetui pirko prietaisus iš tos srities, kuria pats labai domėjosi ir laikė perspektyviausia. 1807 m. nupirktas balto stiklo butelis, naudojimui elektros eksperimentuose" (30); 1Й08 m. įsigyta didelė smalkos lazda elektros bandymams" ir amonio chloridas galvaniniams bandymams" (31). Dalj prietaisų pagamino vietiniai meistrai Kargenikas {Kargenik), Bezoldas (Bezoldi ir Solas (5zorß (termometrus, barometrus, elektrines mašinas, areometrusbei iš užsienio atvežtų prietaisų sugedusias detales). Demonstracijoms per paskaitas 1 806-1814 m. daugiausiai turėta mechanikos dėsnius iliustruojančių mechanizmų bei prietaisų optiniams reiškiniams stebėti (maždaug po 30 prietaisų). Fizikos kabinete buvo įvairiausios konstrukcijos elektrometrų (šiaudelinių, su kamštiniais rutuliukais, su aukso lapeliais), kondensatorių (Leideno stiklinių, Franklino plokštės, Voltos konstrukcijos kondensatorius, sujungtas su elektrometrų ir kt.), diskinių ir cilindrinių elektrinių masinų. Turėtas Voltos elektrinis pistoletas-prietaisas, kuriame elektrine kibirkštimi uždegamas sprogstamasis mišinys. Pakako prietaisų šilumos, atmosferos reiškiniams stebėti, hidraulikos bei hidromechanikos dėsniams demonstruoti: keletas Herono sukučių, termoskopai, pirometrai, įvairiiį konstrukcijų termometrai bei barometrai, higrometrai, anemometras (prietaisas vėjo stiprumui matuoti), fontaniniai ir sifoniniai įrenginiai, kapiliariniai vamzdeliai bei daug kitų prietaisų (32). S, StubeleviČius Fizikos kabinetui parūpino taip pat daug svarbių anksčiau sukonstruotų prietaisų. Tai buvo, pavyzdžiui, achromaliniai lęšiai; Kulono svarstyklės (tuomet vadintos elektroskopu); stiklinis Gytono fguyfortcremorveawareometras, paties konstruktoriaus pavadintas gravimetru; Nikolsono [Nicholson) areometras; Lavuazjė-Laplaso kalorimetras; Deliuko higrometras; Kavalo (Cavallo) kondensatorius. lš 1832 m. sudaryto Fizikos kabineto prietaisų sąrašo matyti, kad profesoriaus S. Stubelevičiaus rūpesčiu įgyta 160 prietaisų (32). UI Z

ĮSTORIJ Išvados 1. Profesorius S. Siubelevičius aktualiausius XIX a. pradžios fizikos klausimus - elektros ir magnetizmo ryš) bei śi tu mos prigimties problemas nagrinėjo, beveik neatsilikdamas nuo naujausių mokslo idėjų. 2. Mokslinių hipotezių svarstymai profesoriaus S. Stubelevičiaus darbuose vis lik nepakilo iki ori^ina I i ų eksper i inenti ni ų alrad i m ų ar teorijų. Art. h yvin iuose šaltiniuose nėra patvirtinta anksčiau literatūroj? paskelbto S. Stubeleviciaus prioriteto prieš H. K. Erstedo bandymus. Profesoriaus veikia universitete apsiribojo žinomų dalykų gilesniu studijavimu, eksperimentų kartojimu, pedagoginiu darbu ir vadovėlio parengimu. i, Vadovaujanl profesoriui S.Stubelevičiui, Fizikos kabinetas buvo nuolat papildomas; jame turėti ta, laikotarpį reprezentuojantys fizikiniai prietaisai, kuriais būdavo demonstruojami naujausias tuometines fizikos žinias atitinkantys fizikiniai reiškiniai. Nuorodos 1. S. Slubelevičiaus asmens byla // Vilniaus universiteto biblioteka. - F. 13-13. 2. Šenavit ienė I. Vilniaus universiteto fizikos profesorių mokslinės kelionės (XIX а.) // Istorija. Aukštųjų mokyklų mokslo darbai. - 1994. - T. XXXIII. - P. 99-115. i. Apie universitete dėstytą fizikos kursą rašyta: Klimka L. ii Kivilįienė R. Edukacine komisija ir fizikos mokymas senajame Vilniaus universitete // Istorija. Aukštųjų mokyklų darbai. -1999, - T. XLII, - P. 31-42. 4. Stubielevvicz S. Zbiór krótki początków fizyki. - Wilno. - 1816; Slubielewicz S. Wpływ elektryczności na ekonomija zwierzęca. -Wilno. - 1819. 5, Matwiiszyn A. t- Nieznane polonika w centralnej bibliotece naukowej akademii nauk US5R w Kijowie//Kwartalnik historii nauki i techniki. - 197Я.-Т. 2. - P. 459-465. b. Do traktatu elektrycznośri. Be datos // Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (toliau LVIA). - F. 1511,-Ap. 1.- B. 46; Zbiór różnych ooservacyi zwłaszcza o elektryczności, 1799 m. // LVIA. - F. 1511,-Ap. 1.-B. 30;Cahieradditionel.Bedatos //LVIA.-F. 1511.-Ар. I.-В. 47; Odkryć i a przez które przyszli fizycy do tey znajomości, że piorun i błyskawica sa. fenomena elektryczności. O wpływie elektryczności,... 1H01 m. // LVIA. - F. 1S11. - Ар. 1. - В, 32. Traktat о magnetyzmie, 1807 т.: О site magnetyt Z псу, 1 798 т. // LVIA. - F. 15П.- Ар. 1.-В. 29; О magnetyzmie. 1810 т. //LVIA. -F. 1511.-Ар. 1.-В. 35. 7. О Ciepliku... Sensacyi ciepła i zimna. 17 ( )'?т.1гь. d.//lvia -F, 1511.-Ар. 1.-В. 31. Be pa vadinimo // LVIA. -F. 1511. - Ар. 1. - В. 33. <S. Stubelevičiaus paskaitų rinkinys apie kaloriką ir jo poveik j kūnams). Be pavadinimo//lvia _ F 1 S T1 - Ap 1 - B. 43. (S. Stubelevičiaus fizikos kurso papildymai apie šiluma., skysčius, dujas, garus ir цаго mrt^in.is). ü ciepliku. 1813 m.//lvia.-f. 1511.-Ap. t.-b. 38. f). Naukaoświetleczyli optyka, b. d.//lvia.-f. 1511. - Ap. 1. - B. 44.8e pavadinimo, b. d.//lvia. - F. 1511. - Ap. 1. - B. 45. (Paskaitos apie < iptiką). Be pavadinimo, 1804 т., 1811 m. ir b. d.//lvia.-f. 1511.-Ap. 1. - B. 34. (Straipsnių ir paskaitų rinkinys). 4, O wodzie we względzie pyromelrycznym, wyłożono r. 1Ö09 w ciągu kursu Szkolnym// LVIA. - F. 1511.-Ар. 1.-В. 40. O wodzie tłumaczona z Haüy eclycyi drugiej przez Stubielcwicza, 1813 m.//lvia.-f. 1511.-Ap, I.-B.39. Rene Ajuyd 743-1822), prancūzų mokslininkas, fizikos vadovėlio autorius. Atrado piroelektrrnių kristalų savybę jsielektrinti ne tik juos kaitinant, bet ir veikiant slėgiu. Šio efekto pagrindu sukūrė j.iutrų elektroskopy. 10. Początki statyki rościeków w ogólności, b. d. // LVIA. - F. 1511. - Ap. 1. - B. 36. Początki hydrauliki albo nauki o ruchu rościeków, b. d,// LVIA.-F, 1511. - Лр. 1.-В.48. 11. Nauka o powietrzu we względzie statycznym b. d.//lvia.-f. t 511.-Ар. 1.-В. 42. Powietrze, b. d.//lvia.-f. 1511.-Ap. l.-b. 41. 12. ZTraktatu Fizyki h«.oddział) i II, 1813 m.//lvia. -F. 1511.-Ap. l.-b. 37. 13. ü temperaturze powietrzokre^u Ziemskiego, b, d. //LV1A.-F. T511--Ар. 1.-В.49. Fizyki częśęl. O ciałach w powszechności // LVI A. - F. 1511.- Ap. 1. - B. 52; O równowadze ciał zsiadłych czyli o pierwszych zasadach statyki, b.d.//lvia.-f. 1511. -Ap.i.-B. 51. 14. a) Odkrycia przez które przyszli fizycy do tey znajomości, że piorun i błyskawica s<"i fenomena elektryczności. O wpływie elektryczności..., 1801 m. // LVIA. - F. 1511. - Ар. 1. - В. 32; b) Cahier A. additionel II sur 1'elektridtó, 1800 m.(?) //LVIA.-F. 1511.-Ар. 1.-В. 47. 15. Johanas Karlas Vilkė (17)2-1796) - Švedijos Mokslinis Vilniaus universiteto fizikos profesoriaus S. StubeleviCiaus (1762-1814) paveldas I S S N 1 l'<.'d-!-".*. I

MOKSLO ISTORIJA mokslų akademijos narys, didžiąją gyvenimo dalj dirbęs Stokholme; domėjosi Šilumos fizika ir elektros bei magnetizmo reiškiniais; Janas Hendrikas van Svindenas (1746-1832) - dirbo Vokietijoje, tyrė elektros ir magnetizmo reiškinius; Džambattstas Bekarija (t 716-1781) - italų fizikas, Turino universiteto profesorius; A. Brugmanas (1732-1789), 1778 m. aprašęs magneto atostūmos reiskinį; Francas Epinusas (1724-1802) - vokiečių fizikas, gyvenęs Peterburge, tyrinėjęs elektrinius ir magnetinius reiškinius; Džovanrs Frančeskas Činja (1734-1790) - XVIII a. Turino universiteto anatomijos profesorius, domėjęsis mokslu apie elektrą. 16. Traktat o magnetyzmie. Porównanie sity magnetyczney z siłą elektryczności, 1807 m. // LVIA.-F. 1511.-Ap. 1.-B. 29.-P. 1-93 v. 17. Ten pat. - P. 54 v. 18. Ten pat. - P. 73. 19. Ten pat. - P. 74. 20. Nauka o magnetyzmie, 1810 m.//lvia.-f. 1511. -'Ap.T--B.35i 21. Odkrycia przez które przyszli fizycy do tey znajomości, że piorun i błyskawica S4 fenomena elektryczności, 1801 m.//lvia.-f. I511.-Ap. 1. -B. 32.-P. 33. 22. 1) Виткевичюс П. Жизнь и деятельность проф. С. Стубелевича - основоположника теоретических исследований электроматитных явлений в Прибалтике в начале XIX в. // Материалы IX межреспубликанской конференции по истории естествознания и техники в Прибалтике. В., 1972. - Р. 33; 2) Виткевичюс П. Генезис научного представления о природе электричества...// Прибалтийская конференция по истории науки и техники. Тарту. 1977. - Р. 32-34; 3) Vitkevičius P. Elektriniu, ir magnetinių reiškinių tyrimo pracfžia Lietuvoje// Kraštotyra. - V., 1985. - P. 45-48. 23. JundziH S. Zbiór ułamkowych wiadomości: o osobach i zaktadach naukowych w dawniejszym i obecnym (1829) stanie Wileńskiego uniwersytetu. -1859. - P. 144-145. 24. Skrodzki). К. О Fenomenach eleklromagnetycznych //Pamiętni k Warszawski.-182 l.-t. XXI,-P. 128-140; Skrodzki, К. О budowie łańcuchów // Roczniki towazryzstwa przyjaciół nauk. - 1822.- T. XV.-R 354-375. 25. PropozycyeMezmera//LVIA.-F. 1511.-Ар. 1. -В. 29.-P. 95-102 v. 26. O Ciepliku..., 1799 m. ir b. d. //LVIA.-F. 1511. -Ар. 1.-В. 31. 27. R. Ajuy laiškas S. Stubelevičiui iš Paryžiaus j Vilnių (1805 01 04)//Biblioteka Jagiellońska (Kraków). - Nr. 3093.-P. 8-9. 28. O Wodzie we względzie pyronietrycznym// LVI A. -F. 1511.-Ар. 1.-В- 40. 29. 1806 m. Fizikos kabineto pajamų ir išlakiu knyga (toliau PI K)//LVI A.- F. 720.- Ар. 1.-В. 189. 30. 1807 m. Fizikos kabineto PtK // LVIA. - F. 720. - Ар. 1.-В. 190. 31. 1808 m. Fizikos kabineto PIK // LVIA. - F. 720. - Ap..l.-B. 191. 32. Dževinskis F. 1832 m. Fizikos kabineto prietaisų sąrašas // LVIA. - F. 567. - Ap. 1. - B. 2949. - P. 1 20-141. Centrinis valstybinis istorinis archyvas Sankt Peterburge.-F. 733,-Ap. 62.-N r. 1084.- L.4-27.

SANTRAUKOS Liberias KLIMKA, Rasa KIVILŠIENĖ Scientific Legacy of S. Stubielewicz, Physics Professor at Vilnius University (1762-1814) The article deals with the scientific research of professor S. Stubielewtcz in the fields of electricity, magnetism, and heat from I 800 until 1814. S. Stubielewicz was investigating (he relation between electricity ard magnetism. Acknowledging this relation, S. Slubielewicz in his treatises focussed on similarities and differences of electricity and magnetism. He came to a conclusion that electricity and magnetism, despite Ineir different nature, had much in common as far as their properties were concerned. Investigating the problems of he.it origin, S. Siubielewicz was in favour of the both then prevailing hypotheses in the world of physics - those of thermal matter and kinetic heat origin. The hypothesis of thermal matter was more acceptable to him. S. Stubielewicz's investigations of scientific hypotheses, however, did not develop into original theories or experimental discoveries. His activities at university concentrated mainly on more extensive studies of known subjects, repetition of experiments, pedagogical work, and writing teaching materials. Under the guidance of professor S. Stubielewicz, physics study was being constantly renewed; it eonui ned the most modern instruments diid appliances which helped to demonstrate the latest achievements in physics.