Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą

Transkrypt

1 VIKA VELIČKAITĖ Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą Santrauka. Jono Sobieskio asmens kultas pradėjo formuotis XVII a. pabaigoje paties valdovo iniciatyva, o vėliau savarankiškai plėtojosi bajorų dėka. Lenkijoje valdovas buvo populiaresnis negu Lietuvoje. Tai lėmė įtempti Sobieskio ir Lietuvos didikų santykiai. XVIII a. pabaigoje Stanislovas Augustas pasitelkia šį mitą, siekdamas pateisinti ir populiarinti užsienio ir vidaus politikos sprendimus m. Vienos mūšio šimtmečio minėjimas Vilniuje buvo inspiruotas Edukacinės komisijos, o organizuotas Vyriausiosios mokyklos. Ideologinis minėjimo turinys atsispindi Plocko vyskupo Mykolo Poniatovskio aplinkraštyje, kunigo Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus pamoksle, pjesėje, skirtoje vaidinti mokyklose. Įvadas XVIII a. Lietuva prarado valstybingumą, tačiau tai yra labiau rezultatas, prie kurio vedė ilgi ir painūs visuomeninio ir politinio šalies gyvenimo procesai. Didelė dalis visuomenės buvo demoralizuota ir išdraskyta, tad valstybei reikėjo reformas palaikančių piliečių. Piliečius bandyta vienyti ne tik keičiant valstybės vidaus tvarką, bet ir naujai formuojant piliečių moralę, populiarinant modernias idėjas. 171

2 Vika Veličkaitė Konsoliduojant valstybę, reikėjo pasiūlyti naują, tautą vienijantį požiūrį. Atramos ieškota žmonių sąmonėje. Vienas tokių pokyčių požymių Abiejų Tautų Respublikoje (toliau ATR) buvo Jono Sobieskio mitologizavimas, gana plačiai paplitęs ne tik tarp bajorų. Šis mitas peržengė kultūrines ir socialines luomų ribas ir sklido net tarp valstiečių. Tad, ieškant visuomenę vienijančių veiksnių, reikėjo atrasti tai, kas keltų pasididžiavimą, įkvėptų pasitikėjimo savo jėgomis, pagerintų kariuomenės įvaizdį, pakeltų valdovo prestižą m. mūšis prie Vienos puikiai atitiko šias užduotis. Jis formavo bendrą, didingą istorinę lietuvių ir lenkų atmintį, skatino ginti savo valstybę, gerbti valdovą. Vienos mūšio šimtmečio minėjimas yra pirmoji tokio pobūdžio ir masto valstybinė šventė, kurioje atsiskleidė ne tik XVIII a. šventimo tradicijos, bet ir aktualios to dramatiško laikotarpio problemos. Darbo objektu pasirinkta Sobieskio kulto raida ir paplitimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau LDK), kurio kulminacija laikytinas 1683 m. Vienos mūšio šimtmečio minėjimas Lietuvoje. Pirmoji tokio pobūdžio šventė LDK buvo naujos, reformistinės pilietinės pozicijos išraiška, paremta istorine atmintimi, turinti praktinę-didaktinę reikšmę ir iškelta į valstybės lygmenį. Šios šventės ideo logija buvo grindžiama Sobieskio garbinimu. Pažymėtina, kad toks svarbus ideologinis minėjimo aspektas kaip Sobieskio asmens kulto paplitimas LDK visai netyrinėtas. Lenkijos istoriografija šiek tiek kalba apie tai, kai nagrinėjama LDK specifika. Lietuvos istoriografijoje nepavyko aptikti jokių tyrimų, susijusių su šio valdovo kultu. Tad ieškojome netiesioginių įrodymų: atsižvelgdami į LDK padėtį, taikėme gretinimo metodą. Palyginę Lenkijos ir Lietuvos padėtį, atradome tam tikrų panašumų, dažniau skirtumų, kėlėme hipotezes, kurių nepavyko iki galo nei pagrįsti, nei paneigti, 172

3 Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą todėl straipsnyje jos pristatomos labai atsargiai, visada pabrėžiant teiginio ginčijamumą. Darbo tikslas bandyti užfiksuoti Sobieskio kulto raidą Lietuvoje. Uždaviniai: 1) pristatyti šio kulto raidą Lenkijoje; 2) palyginti kulto plitimo galimybes Lietuvoje, LDK politinės ir kultūrinės tikrovės kontekste. Tyrimo chronologija labai plati, beveik du šimtai metų stebėsime Sobieskio mito raidą nuo jo užuomazgų 1683 m. iki pat XIX a., kai buvo minima Vienos mūšio dviejų šimtų metų sukaktis. Manome, kad temos specifika paskatino transformuoti ir geografines ribas jos apims ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją. Pagrindiniai darbo šaltiniai yra įvairaus pobūdžio tekstai 1, išleisti Vienos mūšio pergalės minėjimo proga. Pirmiausia tai Plocko vyskupo Mykolo Poniatovskio raštas, kuriuo Edukacinės komisijos mokyklos įpareigojamos minėti šią sukaktį ir kuriuo nustatomos minėjimų ideologinės gairės 2. Taip pat pasitelkiame per minėjimą Vilniuje sakytą kunigo Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus pamokslą, kuriame labai tiksliai atsispindi pagrindinės tuo metu visuomenėje vyravusios nuotaikos ir bėdos 3. Atskirai išleistas detalus minėjimo eigos 1 Pamiątka stoletnia zwycięstwa pod Wiedniem prez Jana III, króla polskiego nad Turkami otrzymanego r z woli prześwietney Komissyi Edukacyi Narodowey przez Szkolę Główną W. X. Lit. Uroczycie obchodzona dnia 11 i 12 Pażdziernika r Wilno, druk. J. K. M. przy Akad.,1784. MAB L-118/1508, VUB IV List ogólny prześwetney Kommisyyi Edukacji obojga narodów, nakazujący uroczysty obchod stoletniey pamiątki zwycięstwa Jana III króla y narodu polskiego w obronie Wiednia i całego chrześcianstwa do zgromadzeń szkolnych. 3 Karpavičius M., Kazanie na obchod stoletniey pamiątki zwycięstwa króla Jana III i Polaków nad Turkami, w obronie Wiednia i chreścianstwa całego w r z ustawy prześwietney Kommissyi Edukacyyney oboyga narodów czyniony miane w kościele ś. Jana, w Akademii Wileńskiey przez x. Michała Karpowicza S. T. Doktora i Ttheol. Dogmat, w Szkole Głowney W. X. Lit. publicznego professora w r

4 Vika Veličkaitė aprašymas 4, jis, šiek tiek pakeistas, paimtas iš Gazety Wileńskie 5. Žinių teikia ir publikuota pjesė 6. Ji svarbi tuo, kad puikiai atskleidžia Edukacinės komisijos minėjimo organizatorės tikslus ir visuomenės nuotaikas. Jos analizė atlikta Suplement do Gazet Wileńskich 7 rastos informacijos pagrindu. Norėdami pritaikyti Bolesławo Klimaszewskio metodą, leidžiantį įvertinti Sobieskio populiarumą 8, naudojomės ir kitais šaltiniais 9, tačiau mums rūpėjo ne jų turinys, o skaičius. 4 Opisanie obchodu stoletney pamiątki zwycięstwa Jana III nad Turkami pod Wiedniem. 5 Pamiątka stoletnia zwycięstwa pod Wiedniem, Gazety Wileńskie, Num XL/1 w piątek dnia 17 pażdziernika, Num XLIII, w piątek dnia 24 pażdziernika roku Dzieło teatralne na dzień uroczytości w szkolach w roku terzażniejszym 1783 miesiąca pażdziernika 12 o z okazyi wieku skończonego po zwycięstwe pod Wiednien nad Turkami przez Krola polskiego Jana III odniesionym odprawioney w jednym akcie napisane. Wilno, druk. J. K. M. przy Akad., MAB L-118/261, VUB IV Suplement do Gazet Wileńskich, w piątek dnia 24 pażdziernia, roku 1783, 8 Klimaszewski B., Jan III Sobieski w literaturze polskiej i zachodnoeuropejskiej XVII i XVIII wieku, Warszawa, Krakow, 1983, s Triumphus orbis christiani de confracta potentia Othomanicadeletisque ad Viennam numerosis exercitubus paganorum virtute Ioanni, Poloniarum regis institutus Romae, nunc vero in ducatu Samogitiae, Crosis in Collegio Chodkieviciano S. I. sub auspicijs Iosephi Georgii Chrząstowski, notarii magni eiusdem ducatus, Rosieynsis etc.capitanei. Ab. iuventute ejusdem coll[egii] Chodkieviciani S. I. in scenam datus A VUB III Victoria Mariae seu ViennaAustriae intra octavam natae virginis deiparae ab obsidione liberata cuius argumentum desumitur ex literis serenissimi Ioannis III, regis Polonae, ad serenissimam consortem suam sub Vienna in Tentorijs Veziri, datis 13 Septembris A iuventute rhetorica in alma Akademia Vilnensi S. I. Iudis antecineralibus in scenam producta Februari. Čart. B Viena Austriae caput, Leopoldi, Romanorum imperatoris sedes, dextera Joannis III, Poloniarum regis, ab obsidione Othomanica vindicata, sub auspiciis Leonis Połbinski, palatinidae Novogrodensis...ab...iuventute coll[egii] Chodkieviciani S. I. In scenam proposita Crosis A VUB 3 XXV 2/61. Karwowski M., Panegyris Joanni III, Polonarium regi, post victoriam Viennensem sub triumhalem in Palaemoniam ingressum ab alma Universitate Vilnensi S. I. a Michaele Chreptowicz, dapiferida Novogrodensi, philos.audotore, praesentata, a R. P. Michaele Karwowski S. I. sub titulo: Majestas Sarmatiae elaborata A. D Reimpressa. Estr. XXIII, XIX. 174

5 Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą Atskirai derėtų aptarti dažnai šaltiniuose aptinkamą sąvoką lenkas. Ji reiškia bendrinį ATR piliečio pavadinimą, tad šio darbo šaltiniuose apibūdina ne tautybę, o pilietybę, bendrą XVIII a. LDK ir Lenkijos karalystės piliečiams. Sobieskio vertinimai šiuolaikinės Lenkijos istoriografijoje atsispindi Normano Davieso sintezėje 10. Šalia to kaip ãtsvara lenkiškai pozicijai ir išryškindami LDK specifiką naudojomės Lietuvos istorijos sinteze, parengta Zigmanto Kiaupos, Jūratės Kiaupienės ir Albino Kuncevičiaus 11. Šiais darbais rėmėmės domėdamiesi politiniu ATR kontekstu, kuriame rutuliojosi mūsų tiriami įvykiai. Kristina Mačiulytė monografijoje aptaria vieną mūsų pagrindinių šaltinių 12 įvairių tekstų rinkinį, skirtą 1683 m. Vienos mūšio šimtmečiui. Mikalojaus Koperniko universiteto (Torunė, Lenkija) dėstytojai profesorius Kazimierzas Maliszewskis ir habilituotas daktaras Stanisławas Roszakas maloniai padėjo ieškant informacijos Sobieskio mitologizavimo tema, jie nurodė straipsnius, kurių pagrindu buvo toliau dairomasi reikalingos istoriografijos ir rašomas pirmas šio darbo skyrius. Šie straipsniai, parašyti ta pačia tematika, atskleidžia šiek tiek skirtingus senosios lenkiškos kultūros aspektus. Maliszewskis straipsnyje Karaliaus kultas Jono Sobiebskio III ir Vienos pergalė 13 nuosekliai apžvelgia šio kulto raidą iki pat XIX a., tačiau telkia dėmesį tik į Lenkijos situaciją. Šį darbą istorikas apibūdina kaip bandymą įvertinti Sobieskio įvaizdį iš laiko perspektyvos. 10 Davies N., Dievo žaislas: Lenkijos istorija, t. I, Vilnius, Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A., Lietuvos istorija iki 1795, Vilnius, Mačiulytė K., Kad tėvynė gyvuotų : XVIII amžiaus antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos proginiai pamokslai, Vilnius, Maliszewski, K., Kult Jana III Sobieskiego i wiktorii wiedeńskiej (1683) w polskiej kulturze i tradycji, Czasy nowożytne, t. 23, Toruń,

6 Vika Veličkaitė Taip pat atsakoma į klausimus, kaip Sobieskis buvo vertinamas amžininkų ir vėlesnių kartų. Didelis dėmesys skiriamas kulto raidos fonui ir aplinkybėms. Kitas Maliszewskio straipsnis 14 analizuoja tą pačią temą, tik šiek tiek ją praplečia. Sobieskio kultas vertinamas šalia Vienos pergalės. Prieinama prie išvados, kad Vienos mūšio pergalė yra viena pagrindinių priežasčių, sudariusių sąlygas mitologizuoti valdovo įvaizdį, ir ji yra svarbi šio mito dalis. Dauguma informacijos šiuose straipsniuose kartojasi, nors akcentai ir skiriasi. Sobieskio mitologizavimas atskleidžiamas ir Bogdano Roko darbe 15. Jame aptariamas valdovo įvaizdis Saksų laikotarpio kalendoriuose, vadinasi, didesnę mūsų tiriamo laikotarpio dalį. Vertinga yra kalendorių apžvalga, nes negalime aplenkti tokios populiarios ir įtakingos leidinių grupės. Remdamiesi šiuo straipsniu išskyrėme pagrindinius Sobieskio asmens kulto raidos etapus. Michało Rożeko monografijoje 16 dėmesys telkiamas į Vienos mūšio pergalės šventimą Krokuvoje 1683 m., tačiau kalbama ir apie vėlesnius minėjimus. Darbas svarbus tuo, kad jame atskleidžiamos to laikotarpio šventimo tradicijos, tik apie Lietuvą užsimenama vos keliomis eilutėmis. Bet ir tai leidžia įžvelgti Lenkijos ir Lietuvos skirtumų pobūdį. Klimaszewskio monografijoje 17, kur apžvelgiamas valdovo įvaizdis lenkiškoje ir Rytų Europos literatūroje, bene vienintelėje pabrė- 14 Maliszewski K., Kult króla Sarmaty Jana III Sobieskiego w polskiej kulturze i tradycij in Z dziejów staropolskiej kultury i cywilizacji, Lublin, Rok B., Postać Jana Sobieskiego w kalendarzach czasów Saskich, Śląski kwartalnik historyczny Sobótka, 2, 1980, p Rożek M., Tradycja wiedeńska w Krakowie, Kraków, Klimaszewski, (note 182). 176

7 Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą žiami Sobieskio populiarumo Lietuvoje ir Lenkijoje skirtumai. Netgi atlikti šiokie tokie skaičiavimai, svarstant, kaip galima būtų tirti valdovo populiarumo mastą, ir tie duomenys leidžia mums drąsiau brėžti LDK ir Lenkijos kultūrinės tradicijos liniją. Įdomi yra Andrzejaus Felikso Grabskio monografija 18, kurioje tyrinėjama Lenkijos istorinė mintis Švietimo epochoje. Joje gana išsamiai pristatomi skirtingi požiūriai, gyvavę tuo laikotarpiu, analizuojama istorinės minties priklausomybė nuo politinės ir kultūrinės aplinkos, kurioje ta mintis plito. Šis darbas padėjo atrasti ideologines Vienos mūšio šimtmečio šventimo priežastis Lietuvoje ir suprasti tik rąjį minėjimo pobūdį. Jono Sobieskio kulto raida ir įtaka LDK Jono Sobieskio kulto užuomazgos Lenkijoje XVIII a. Stanislovas Augustas, atsigręžęs į praeitį, ieškojo populiarių ir veiksmingų argumentų, kurie padėtų pelnyti jam visuomenės palaikymą. Galime teigti, kad valdovas, siekdamas ideologinio pagrindimo kampanijai prieš Turkiją, pasitelkė į pagalbą jau egzistuojančius kognityvinėje istorinėje visuomenės atmintyje motyvus. Stanislovo Augusto prikeltas mitas nėra pasirinktas atsitiktinai, valdovas populiarino politinius sprendimus savo pirmtako darbų pagrindu, nes taip buvo daugiau galimybių būti išgirstam paprastų piliečių. Pasinaudodamas jau egzistuojančiais visuomenės mitologijoje siužetais, valdovas stengėsi pagrįsti geopolitinius savo sprendimus. Tačiau ne 18 Grabski A. F., Myśl historyczna polskiego oświecenia, Warszawa,

8 Vika Veličkaitė jis vienas rėmėsi Sobieskio įvaizdžiu. Kaip teigia Rożekas, prisiminimai apie valstybės galią, valdant Jonui III, nenutrūkstamai gyvavo tautinėje tradicijoje ir atitinkamai palaikomi dvaro aplinkos 19. Šalia Stanislovo Augusto interesų, susijusių su valstybės užsienio politika, egzistavo ir vidaus problemos. Dalį jų ėmėsi spręsti Edukacinė komisija, mačiusi daug trūkumų ATR švietimo sistemoje ir socialinėje srityje. Moralinį tautos nuosmukį ji ketino naikinti pasitelkusi švietimą. Edukacinės komisijos surengtas šventimas įvardytas kaip vienas įspūdingesnių 20. Žinoma, ideologiškai jis skyrėsi nuo valdovo pasiūlytos traktuotės ir praktinių tikslų siekimo. Komisija labiau akcentavo didaktinę patriotinę šventės paskirtį. Sobieskio asmenybės kulto užuomazgų matoma dar jam gyvam esant 21. Valdovas dėjo daug pastangų, kad tai įvyktų, rūpinosi tuo ne tik ATR, bet ir siųsdamas žinias apie savo pergales į užsienį. Pavyzdžiu galėtume minėti jo laiškus žmonai, viename jų jis prašo kuo plačiau paskleisti žinią apie pergalę prie Vienos 22. Formuojant kultą prisidėjo ir literatai, kūrę daugybę panegirikų 23. Pergalė Lenkijoje kėlė didžiulį pasididžiavimą, Tačiau ir Lenkijoje legendos susidarymą lydėjo prieštaringi valdovo asmenybės vertinimai: Netgi tie keli pavyzdžiai, sklandantys tarp šlėktų po jo mirties, byloja, kaip keitėsi nuomonė apie turkų nugalėtoją. Legendos atsiradimą lydėjo rimti kaltinimai ir kandžios pastabos, mitas augo tarp piktų paskalų, priekaištų, 19 Rożek, (note 190) s. 33. Pamięc o potędze państwa polskiego pod panowaniem Jana III była ciągle żywa w narodowej tradycji i odpowiedno podsycana przez koła dworskie. 20 Ibidem, s Maliszewski, (note 188) s Ibidem, s Ibidem, s

9 Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą apkalbų. 24 Tačiau galime drąsiai teigti, kad XVIII a. antroje pusėje šis neracionalus valdovo garbinimas Lietuvos neaplenkė. Tą vienareikšmiškai patvirtina mūšio prie Vienos šimtmečio minėjimas. Lenkų masinėje sąmonėje šis valdovas iškyla kaip draugiškas, linksmas žmogus, nuoširdžiai bendraujantis su smulkiais bajorais. Ypač pažymima, kad Sobieskis yra tautietis, tikras lenkas, savas valdovas 25. Anot Maliszewskio, valdant Saksams prie valdovo asmenybės kulto formavimo labiausiai prisidėjo J. K. Rubinowskis, karališkojo pašto viršininkas, patarėjas ir Torunės burmistras m. jis išleido literatūrinį veikalą Herojiškas triumfas ir Lenkijos karaliaus Jono III drąsa yra ryškiausia po osmanų ir totorių nemirtingo viešpatavimo šimtmečių, kurio paskirtis aiški šlovinti valdovą Sobieskį 27. Šis kūrinys įsitvirtino valstybės piliečių sąmonėje ir tapo svarbus ne tik amžininkams, bet ir žlugus Respublikai. Adomo Mickevičiaus poema Ponas Tadas atskleidžia, kad Rubinowskio kūrinys tapo sentimentalių, nostalgiškų jausmų įkvėpėju 28. Saksai nekreipė savo žvilgsnių į praeitį, ieškodami ten šalies didybės patvirtinimo, bet Sobieskio darbai buvo gyvi tautos atmintyje, nors grožinėje literatūroje ir neprisimenami 29. Maliszewskis 30 ir Rokas 31 akcentuoja, kad valdovas nepamirštamas tuomet labai gausiai paplitusiuose kalendoriuose, ir tai labai pasitarnavo formuojant 24 Ibidem, s. 30. Nawet tych kilka przykładów świadczy, jak zmienne opinie o Pogromcy Turków krążyły po jego śmierci wśród szlachty. Powstaniu legendy towarzyszyły poważne oskarżenia i uszczypliwe uwagi, mit wyrastał wśród złośliwych plotek, zarzutów, pomówień. 25 Maliszewski, (note 187) s Maliszewski, (note 188) s Ibidem, s Mickevičius A., Ponas Tadas, Vilnius, 2006, p Rok, (note, 189) s Maliszewski, (note, 188) s Rok, (note 189) s

10 Vika Veličkaitė skaitytojų požiūrį į valdovą. Rokas straipsnyje pažymi, kad kalendoriuose dukart spausdinami įdomūs Vienos pergalės aprašymai primindavo to meto skaitytojams nesenus šlovingus Respublikos laikus. Tai padėjo patriotiniam šlėktos auklėjimui 32. Sobieskio darbai buvo minimi ne tik populiariuose kalendoriuose, bet ir pijorų bei jėzuitų rengiamuose politiniuose kalendoriuose, ypač pabrėžiant europinę mūšio reikšmę 33. Saksų valdymo laikotarpiu legendų apie Sobieskį sukurta daugiausia, tas procesas buvo nevienalytis, intensyviausiai legendos kurtos XVIII a. pradžioje. XVIII a. penkto dešimtmečio viduryje prasidėjo ilgas trisdešimties metų tylos laikotarpis 34. Šį mitą prikėlė Stanislovas Augustas. Ir kuo labiau nuo kaimyninių valstybių buvo priklausoma Respublika, tuo labiau dievobaimingai buvo palaikomi prisiminimai apie karingą, ir svarbiausia, pergalingą karalių. 35 Sobieskio asmenybės kultą palaikė Edukacinė komisija, iš dalies perėmusi jėzuitų kalendorių tradiciją, iš dalies palaikiusi valdovo poziciją. Dera aptarti Maliszewskio teiginį, kad legendas, padavimus ir pasakojimus apie Joną III, kuriuose buvo dalis tiesos, kūrė ir platino ne tik šlėkta, bet ir valstiečiai, ypač tose vietovėse, kur karalius, jam gyvam esant, lankėsi 36. Dažnai rodoma, kaip maloniai ir nuoširdžiai 32 Ibidem, s Dwukrotne drukowane w kalendarzach czasòw saskich ciekawe opisy zwycięstwa wiedeńskiego przypominały ówczesnym czytelnikom niedawne najszczytniejsze czasy Rzpltej. Służyły kształtowaniu patriotycznych postaw szlachty. 33 Ibidem, s Klimaszewski, (note 182) s. 30. Od polowy lat pięćdziesiątych datuje się długi blisko trzydziestoletni okres ciszy. 35 Ibidem, s. 35. Im bardziej Rzeczpospolita była zależna od swych sąsiadów, z tym większym pietyzmem kultywowano w niej pamięć o bitnym i co najważniejsze zwycięskim królu. 36 Maliszewski, (note 188) s Podania, legendy i powiastki o Janie III, w których czasami tkwiły jakieś prawdy, tworzyła i rozpowszechniała nie tylko szlachta, ale także i lud wiejski, zwłaszcza na tych terenach, gdzie król za swego życia przebywał. 180

11 Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą Jonas III elgiasi su bajorais ir paprastais žmonėmis 37. Apie savo vadą dainavo laimingai grįžtantys iš karo kariai, jį šlovino senoliai atlaiduose. Tose dainose dažnai buvo iškraipomi faktai ir pakeičiami apytikriai žinomais atsitikimais, pridedant daug įdomių ir vaizdingų smulkmenų arba netgi pasakiškų motyvų. 38 Tai leidžia teigti, kad Sobieskio kultas Lenkijoje buvo paplitęs visuose luomuose, ir tai galėtų būti laikoma išties masiniu reiškiniu. Tad pergalė prie Vienos įgavo kolektyvinio mito pavidalą. Deja, duomenų apie Lietuvą nėra, negalime spręsti, ar populiarumas ir kolektyvinė kūryba buvo masinė, kad galėtume įvertinti Sobieskio kulto mastą. Taigi galime teigti, kad Stanislovui Augustui iškeliant Sobieskio kultą jis buvo ne tik oficialios valstybės politikos, bet ir folkloro dalis. Tai viename savo straipsnių puikiai atskleidžia Maliszewskis 39, jis pateikia kelis anekdotus ir legendas, kuriuose veikia Sobieskis, atsiradusius jam esant dar gyvam ir plintančius iš lūpų į lūpas. Tad valdovo kultas turėjo būti priimtas natūraliai, nesipriešinant, pritaikant jį tuometėms socialinėms ir politinėms reikmėms. Valdant Stanislovui Augustui pakito Sobieskio asmenybės kulto pritaikymas. Esant sunkiai valstybės geopolitinei padėčiai legendos buvo panaudotos politinei propagandai jomis buvo siekiama sukelti antiturkiškas nuotaikas, nes kartu su Rusija ir Austrija ketinta įsitraukti į karą prieš Turkiją Maliszewski, (note 187) s Ibidem, s. 56. O swym wodzu śpiewali wracający szczęśliwie z wojny żołnierze, jego chwałę głosili dziady na odpustach. Czesano poprzekgksano w tych pieśniach fakty i poprzemieniano znane na ogół wydarzenia, dodając wiele atrakcyjnych i malowniczych szczegółów, a nawet cudownych motywów. 39 Maliszewski, (note 188) s Maliszewski, (note 187) s

12 Vika Veličkaitė Sobieskis ypač išpopuliarėjo XIX a. 41 Mickevičius ji mini poemoje Ponas Tadas, žymus dailininkas Janas Matejko nutapė paveikslą Sobieskis prie Vienos. Taigi valdovas tapo tikru ne tik lenkų, bet ir lietuvių tautos didvyriu, ir tai mums rodo Mickevičiaus pavyzdys. Maliszewskis, apibendrindamas savo įžvalgas apie Sobieskio kultą, prieina prie išvados, kad jau XVIII a. lenkų visuomenės sąmonėje įsitvirtino dvi pagrindinės legendos, apibūdinančios karaliaus figūrą [...]: viena, pabrėžianti jo narsą, kita, išryškinanti artumą tautai sarmatiškuosius jo asmenybės bruožus 42. Šiame darbe turėsime progų išvysti abu šiuos legendų aspektus viešose kalbose ir pjesėje. Valdovas Sobieskis visą laiką buvo lenkų pasididžiavimas. Jis asocijuojamas su tikruoju lenkiškumu ir tradicinėmis vertybėmis. Kilęs ne iš karališkos, o iš didikų šeimos, visada buvo laikomas artimu, savuoju valdovu. Tad nenuostabu, kad negandų kamuojamoje ATR atsiradęs poreikis turėti savo didvyrį, buvo patenkintas suformuojant Sobieskio kultą. Ir nors bėgant metams Sobieskio pergalių atšvaitai pamažu blėso 43, [...] Sobieskio politika istoriškai vertinama atlaidžiai 44. XVIII a. antroje pusėje mažai kas bandė objektyviai analizuoti valdovo etmono veiklą. Į jo asmenybę buvo atsigręžiama ieškant atramos ir stiprybės. Sobieskio kultas ypač išvešėjo, kai tautai reikėjo paguodos, o istorinis praeities pažinimas negalėjo suteikti įtikinamo, vienareikšmiško ir aiškaus atsakymo, tad Sobieskio mitas atsirado ten, kur daugumai stigo įtaigios informacijos. Maliszewskis 41 Ibidem, s Ibidem, s. 56. [...] że już w XVIII stulieciu zakorzeniły się w świadomości polskiego społeczeństwa dwie zasadnicze legendy otaczające postać króla, zwyczcięzcy spod Wiednia: jedna, akcentująca jego heroizm, druga zaś wydobywająca swojskie sarmackie rysy jego osobowości. 43 Davies, (note 184) p Ibidem, p

13 Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą teigia, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Sobieskio kultas lenkiškoje kultūroje ir tradicijoje išliko toks gyvybingas, yra ta, kad jis tapo paskutiniu karaliumi, kuris po nuosmukio per švedų tvaną XVII a. ir prieš mūsų pažeminimą XVIII a. bei tamsiais laikais po padalijimų leido tautai pajusti didybės alsavimą 45. Čia galime prisiminti vieną šio darbo šaltinių, kuriame tiesiogiai atsiskleidžia Sobieskio mitologizavimas. Tai Edukacinės komisijos paskirta vaidinti mokyklose pjesė. Vanda Zaborskaitė, aptardama teatro padėtį Lietuvoje, teigia, kad tokio pobūdžio vaidinimuose išreikštas aukštų asmenų pagerbimas palyginti nedaug buvo pagrįstas jų realia veikla 46. Tad valdovas atsidūrė gan dviprasmiškoje padėtyje iškilo kaip silpnas politikas, bet puikus karys, po mirties jo įvaizdis šalies vidaus politikoje buvo naudojamas daug našiau nei jam esant gyvam. Jono Sobieskio kulto raida LDK Susiformavęs Sobieskio asmens kultas XVIII a. paskatino valstybę ieškoti jame ideologinės atramos. Valdant skirtingiems valdovams, kito Sobieskio įvaizdis ir luomai, į kurių sąmonę jis smelkėsi. Šiame poskyryje svarstome, kiek Sobieskio mito raidos specifika būdinga LDK. Ar Lenkijos situacija yra tapatintina, ar vis dėlto Lietuvoje šis valdovas niekad neturėjo tokio įvaizdžio kaip karalystėje? Tuomet turėtume permąstyti ideologinį pamatą, grindusį pergalės šimtmečio šventimą LDK, ir atsargiau vertinti galimą šios šventės įtaką. 45 Maliszewski, (note 188) s. 44. [...] że jedną z zasadniczych przyczyn żywoności kultu s Sobieskiego w polskiej kulturze i tradycji był fakt, że okazał się ostatnim królem, który po klęskach szwiedzkiego potopu w połowie XVII w. I przed okresem upokorzeń naszych dziejów w XVIII w. Oraz w ciemnych czasach porozbiorowych dał narodowi odczuć tchnienie wielkości. 46 Zaborskaitė V. Prie Lietuvos teatro ištakų, Vilnius, 1981, p

14 Vika Veličkaitė Griežtai atskirti Lietuvos nuo šios tradicijos negalime, nes LDK tuomet nebuvo tokia vieninga, kad valdovo kultas negalėtų leisti daigų toje politinėje aplinkoje. Be jokios abejonės, LDK buvo žmonių, kurie, glaudžiai bendraudami su Lenkijos bajorais, perėmė tarp jų paplitusius mitus. Pagrindinis neaiškumas yra tai, kiek Sobieskio asmenybės kultas galėjo būti paplitęs Lietuvoje ir ar XVIII a. pabaigoje valdovo garbinimas ėjo iš apačios, ar vis dėlto iš viršaus. Lietuvos istoriografija šios temos netyrinėjo, tad tikslių duomenų stinga. Dėl to yra daug galimybių spekuliuoti visiškai perkeliant Lenkijos situaciją į Lietuvą (to stengiamasi išvengti šiame darbe) arba mėginant paneigti Sobieskio asmenybės kulto plitimą Lietuvoje ar net suteikiant tam kultui neigiamą potekstę. Klimaszewskis padėtį apibūdina štai kaip: Šiuo metu nėra lengva nustatyti, kuriose Respublikos vaivadijose Jonas Sobieskis džiaugėsi didžiausiomis simpatijomis, o kuriose, priešingai, buvo vertinamas kritiškiau nei derėtų. Tikslūs duomenys gali būti tik tie, kurie informuoja apie leidinių, skirtų jam arba susijusių su juo tam tikruose miestuose, skaičių. Du didžiausi Sobieskiu susidomėję židiniai tai Krokuva (49 pavadinimai) ir Gdanskas (41). Nuo jų smarkiai atsilieka Varšuva (27) ir Zamoscis (9). Karalystė turi aiškią persvarą LDK, kuri Vilniaus ir Gardino spaustuvių reprezentuojama gana silpnai [...], atžvilgiu. Šias išvadas reikia vertinti labai atsargiai, nes skaičiuojant neatsižvelgta į tuos leidinius, kurių leidybos vieta liko nežinoma, o jų yra apie Klimaszewski, (note 182) s.34. Nie jest łatwo ustalić, w których wojewódstwach Rzeczpospolity cieszył się Jan Sobieski największą sympatyją, w których zaś był osądzony bardziej krytycznie, niż należałoby. Pewną tylko wskazówką mogą byc w tej mierze dane informujące o ilości druków jemu poświęconych lub bliżej z nim związanych, wydanych w poszczególnych miastach. Dwa największe ośrodki zainteresowania Sobieskim to Krakow (49 tytułów) i Gdańsk (41). Daleko za nimi uplasowała się Warszawa (27) i Zamośc (9). Korona posiada zdecydowaną przewagą nad Wielkim Księstwom 184

15 Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą Remdamiesi Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių bibliografija 48, matome, kad per 100 metų vien Vilniuje buvo išleisti 6 leidiniai, kuriuose šlovinamas Sobieskis. Tai nėra taip jau mažai, kad galėtume visiškai paneigti valdovo kulto palaikymo faktą LDK. Šie duomenys leidžia mums gana santūriai vertinti Sobieskio populiarumą Lietuvoje, bet neturime duomenų apie kituose miestuose išleistus darbus. Galbūt jie pakeistų rezultatus į vieną ar kitą pusę. XVIII a. Sobieskio kultas savo kulminaciją pasiekė minint 1683 m. Vienos mūšio šimtmetį. Lenkijos karalystėje pagrindinės šios šventės iškilmės vyko penkeriais metais vėliau, 1788 m. Siekdami išsamiau atskleisti šventės eigą, trumpai papasakosime 1788 m. įvykius Varšuvoje. Rożekas pabrėžia, kad Stanislovas Augustas, būdamas savo pirmtako Sobieskio gerbėjas, asmeniškai užsakė meno kūrinių, turėjusių įamžinti šimtmečio minėjimą, be to, organizuojant pačią šventę buvo nemažai nuveikta. Vavelio katedroje ketinta pastatyti Sobieskio sarkofagą, bet jo pagaminimas užtruko. Nors Sobieskis Krokuvoje buvo populiarus, specialių iškilmių šiame mieste nerengta m. Varšuvoje, Karališkosiose Lazienkose, atidengtas raitojo Jono III paminklas, o pats parkas išpuoštas spalvotais žibintuvėliais, pasirodė Adomo Naruševičiaus veikalas Kantata w dzień inauguracy i Statuy króla Jana III, taip pat detalus iškilmių aprašymas 49. Litewskim reprezentowanym dość słabo przez drukarnie Wilna i Grodna, w niej samej zaś prymat dzierzy Małopolska przed Mazowszem i Wielkopolską. Ponieważ w obliczeniach tych nie mogły być brane pod uwagę druki o nieznanym miejscu wydania, a liczba ich kształtuje się w granicach 50, zrozumiałe jest, iż do powyższych danych należy ustosunkować się z dużą ostróżnością. 48 Čepienė K., Petrauskienė I., Vilniaus Akademijos spaustuvės leidiniai ( ). Bibliografija, Vilnius, Rożek, (note 190) s

16 Vika Veličkaitė Itin iškilmingas minėjimas, organizuotas Vyriausiosios mokyklos, sujungtas su mišiomis už žuvusius prie Vienos, religinio ir pasaulietinio pobūdžio iškilmėmis, vyko Vilniuje. 50 Nors tikroji mūšio prie Vienos diena buvo 1683 m. rugsėjo 12-oji, Edukacinė komisija orientavosi į mokyklas, todėl atostogos sutrukdė paminėti tikrą sukaktį 51. Nuspręsta šventę minėti po mėnesio. Šaltiniuose nepavyko rasti užuominų, kad kaip nors būtų paminėta tikroji mūšio data. Matome, kad dominavo ne preciziškas šalies istorijos pagerbimas, o lankstus požiūris ieškant kompromisų tarp to, kaip laikytis istorinės tiesos ir kaip išnaudoti potencialias šventės dalyvių galimybes, kai būti mokinių išgirstiems ir juos paveikti yra svarbiau nei minėti sukaktį. Nors mūšio prie Vienos pergalės minėjimas Lietuvoje turėjo didaktinę paskirtį, orientuotą į jaunimą, siekta apimti ir platesnius visuomenės sluoksnius. Karpavičiaus pamokslas ir iškilmės buvo skirti visiems piliečiams, kurių protus ir širdis ketinta pakeisti. Šventės minėjimas provincijoje turėjo paveikti ne tik jaunimą. Taigi jis turėjo ir politinį pobūdį. Tai vienareikšmiškai vidaus politikos reikalas, didžiausią įtaką padaręs švietimo sistemai m. Lenkijoje buvo šiek tiek kitokia situacija ten dominavo politiniai sukakties minėjimo motyvai, o šventės globėjas ir iniciatorius Stanislovas Augustas turėjo kitokių tikslų, jis siekė populiarinti užsienio politikos sprendimus m. šventės sukaktis buvo minima Krokuvoje 52 ir Varšuvoje 53. Tačiau istorinės sąmonės formavimas buvo vienas svarbiausių tikslų ir Lenkijoje, ir Lietuvoje Ibidem, s. 32. Szczególnie uroczysty charakter uzyskały uroczystości wilieńskie, urządzone pod patronatem tamtejszej Szkoły Gіуwnej, polączone z mszą za polegіych pod Wiedniem, okolicznościowymi ceremoniami religijnymi i świeckimi. 51 Ibidem, s Ibidem, s Pamiątka stoletnia zwycięstwa pod Wiedniem. 54 Rożek, (note 190) s

17 Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą Aptariant pagrindinius šventės inspiratorius, nederėtų pernelyg griežtai atskirti Stanislovo Augusto ir Edukacinės komisijos. Be jokios abejonės, jie dirbo vieną darbą, norėjo pakelti pilietinę piliečių savimonę, formuoti lojalumą naujajai politikai ir keisti švietimo sistemą, keisdami komunikacijos su visais valstybės gyventojais kokybę ir tikslą. Ir Edukacinė komisija, ir Stanislovas Augustas siekė kokybinių permainų valstybės vidaus gyvenime ir užsienio politikoje, tad pasirinkę šią priemonę veikė išvien, šiek tiek pasidaliję darbus. Tačiau jų abiejų veikla buvo skirta vienam tikslui gelbėti valstybę nuo artėjančio žlugimo. Vilniuje vykusios iškilmės detaliai aprašytos Gazety Wileńskie ir vėliau išleistame leidinyje, kuriame surinkti svarbiausi su tuo susiję tekstai 55 šventės eigos Vilniuje aprašymas, Karpavičiaus pamokslas, Poniatovskio aplinkraštis mokykloms ir Varšuvos laikraščio straipsnis apie ten vykusias iškilmes. Vyriausiosios mokyklos rektoriaus Martyno Počobuto dedikacijoje Stanislovui Augustui visos mo kyklos vardu sakoma, kad ši šventė gali būti pavyzdžiu vėlesnėms, skirtoms pašlovinti Stanislovo Augusto darbus 56. Matome, kad pergalės sukaktis buvo skirtingai minima Lietuvoje ir Lenkijoje. Lenkijoje tai vyko aukščiausiu valstybės lygmeniu, dalyvavo garsūs to meto žmonės, šventei skirta daug lėšų. Lietuvoje minėjimo organizavimas buvo pavestas Edukacinei komisijai. Vilniuje visus rūpesčius prisiėmė Vyriausioji mokykla. Tad galime manyti, kad skyrėsi net tik forma, bet ir turinys. Taip pat skyrėsi ideologinis šventimo pagrindas ir mastas. Tokie skirtumai leidžia įtarti, kad Sobieskio kultas LDK dar nebuvo taip paplitęs, todėl jo populiarinimas vyko mokyklose ten, kur ugdomi jaunieji valstybės piliečiai. 55 Gazety Wileńskie... ir Pamiątka stoletnia zwycięstwa pod Wiedniem. 56 Pamiątka stoletnia zwycięstwa pod Wiedniem. [...] posłużi, za jaki kolwiek model obchodu naychwalebnieyszych dzieł Stanisława Augusta. 187

18 Vika Veličkaitė Išvados XVIII a. ATR matome akivaizdžių ketinimų konsoliduoti valstybę. Tam kuriamas Lenkiją ir Lietuvą vienijantis vertybių rinkinys, kurį atspindi valdovo Jono Sobieskio įvaizdis ir susiformavęs kultas m. Vienos mūšio šimtmečio minėjimo ideologinis pagrindas paremtas Jono III mitologizavimu. Mito atsiradimo prielaidos, sukurtos paties Sobieskio, vėliau rutuliojosi savarankiškai. Saksų valdymo laikotarpiu mitas gyvavo ir plėtojosi palaikomas pijorų ir jėzuitų leidžiamuose kalendoriuose pasirodančių žinučių. XVIII a. Stanislovas Augustas, atsigręžęs į praeitį, ieškojo populiarių ir veiksmingų argumentų, kurie jam padėtų pelnyti tautos palaikymą. Apie Sobieskio kultą XVII pab. XVIII a. pirmoje pusėje Lietuvoje reikėtų kalbėti labai atsargiai, atsižvelgiant, kad tai labiau lenkiškosios kultūros tradicija. Tačiau griežtai atskirti Lietuvos nuo šios tradicijos negalime, valdovo kultas galėjo leisti daigus toje politinėje aplinkoje. Taip pat Sobieskio asmenybės kultą palaikė Edukacinė komisija, iš dalies perėmusi jėzuitų kalendorių tradiciją, iš dalies palaikiusi valdovo poziciją. Stanislovui Augustui iškeliant Sobieskio kultą jis buvo ne tik oficialios valstybės politikos, bet ir folkloro dalis. Sobieskio kultas buvo paplitęs visuose luomuose ir galėtų būti laikomas išties masiniu reiškiniu. Tad pergalė prie Vienos įgijo kolektyvinio mito pavidalą. 188

19 Jono Sobieskio kultas vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą VIKA VELIČKAITĖ The cult of Jonas Sobieskis s personality journey of values from Poland to Lithuania The cult of Jonas Sobieskis s personality was begun to mould at the end of the XVII century by lord s lead. Later nobility independently was developing the cult. The Lord was more popular in Poland than in Lithuania. Strained relations between Jonas Sobieskis and Lithuanian nobility led it. Stanislovas Augustas started to use this cult to justify and popularize his solution in the foreign and domestic policy. Committee of Education inspired the Battle of Viena centenary s jubilee, and it was organized by University of Vilnius, in Lithuania.The ideological content of this jubilee was expressed by bishop of Plockas Martynas Poniatovskis in his circular; by priest Mykolas Pranciškus Karpavičius in his sermon; by play for acting in the school.