PATVIRTINTA Viešojo administravimo fakulteto tarybos 2008 m. sausio d. nutarimu Nr.1VA- KULTŪRINIO TURIZMO VADYBOS PROGRAMA I. ĮVADAS Mokymo kurso paskirtis supažindinti studentus su atvykstamojo turizmo, kurio traukos centrais vis labiau tampa kultūros ir istorijos paveldas, tendencijomis, raida, strategijomis. Įgytos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai padės pažinti ir analizuoti kultūrinio turizmo produkto ypatybes (kultūrinio turisto motyvacinius faktorius), taikyti jas kultūrinio turizmo plėtros strategijoms. II. KURSO TURINYS 1. Turizmo istorija. Kultūros istorija. Kultūrinio turizmo teoriniai pagrindai Trumpa turizmo istorijos apžvalga. Kultūros ir turizmo sąveika. Turizmo erdvė. Kultūrinio turizmo objektas regioninis, tautinis, globalinis aspektas. Turistinė atrakcija. Naujos kultūrinio turizmo rūšys. 2. Turizmo antropologija. Kelyje keliavimo filosofija Turizmo antropologijos pagrindai. Turizmo priklausomybė nuo: laiko, aplinkos, gyvenimo būdo, mentaliteto, mados. Naujos turizmo kryptys. Kelionės samprata, motyvai. 3. Kultūrinis paveldas Paveldo vaidmuo (plačiąja prasme) kultūriniame turizme. Supažindinti klausytojus su architektūriniu, istoriniu, religiniu, kulinariniu paveldu bei jo panaudojimo galimybėmis turizmo plėtroje. Kaimo turizmas. 4. Globalizacijos įtaka turizmo plėtrai Kultūra globalizacijos procese. Prognozės. 5. Kultūrinį turizmą įtakojančių veiksnių analizė Socialinių ekonominių veiksnių įtaka kultūriniam turizmui. Demografinių procesų įtaka. Užimtumo įtaka. Žmonių pajamos. Laisvalaikis. 1
6. Kultūrinio turizmo silpnybės bei jo plėtros galimybių analizė Turistinių atrakcijų vadyba. Vakarų Europos pavyzdžių panaudojimas rengiant kultūrinius renginius bei populiarinant istorinį paveldą. Literatūra: 1. Altkorn Jerzy, Marketing w turystyce, Warszawa 2. Astromskienė Adelė, Kaimo turizmas, Kaunas 2007. 3. Bariery kulturowe w turystyce, Warszawa 2007. 4. Bartosik Purga Małgorzata, Otoczenie kulturowa w biznesie międzynarodowym, Warszawa 5. Bartosik Purga Małgorzata, Uwarunkowania kulturowe w marketingu międzynarodowym, Poznań 2004. 6. Bauman Z., Globalizacija: pasekmės žmogui, Vilnius 2002. 7. Bąk Stanisław Andrzej, Działania Unii Europejskiej na rzecz kultury i turystyki kulturowej, Warszawa 2007. 8. Bińczyk Grzegorz, Krajoznawstwo i jego związki z turystyką, Warszawa 2003. 9. Brazauskas Arūnas, Lithuania: a success story, politics, economy, culture, information society, sports, tourism, Vilnius 10. Chhabra Deepak, Staged authenticity and heritage tourism, Annals of Tourism Research, vol. 30, no. 3, pp. 702 719, 2003. 11. Dąbska Barbara Jolanta, Rozwój usług turystycznych w warunkach globalizacji, Gdańsk 12. Drzewiecki Maciej, Pojęcie turystyki wiejskiej (The notion of rural tourism), Turyzm t.8, z. 1, 1998, s.21 27. 13. Dziedzictwo kulturowe Europy. Kraje Pokolenia Kultury, Wyższa Szkoła Zarządzania Gospodarką Regionalną i Turystyką w Kielcach, zesz. 2/2005, Kielce 2005. Borek Małgorzata, Zaborowska Anita, Znaczenie dziedzictwa kulturowego dla turystyki, s. 33 50. Cvetanoski Mile, The impact of the heritage on tourism in Ohrid region, s. 51 59. Dordjevič Katerina, Serbian national costumes and tourism, s. 81 84. Indenbaum Sophia, World natural and cultural heritage of Russia as the product of tourist business, s. 117 125. Petrovska Elena, Cultural heritage as a part of the tourist offer of the Bitola region, s. 203 216. 2
Sokeva Anela, Tourism in historic towns, s. 217 223. Stojanoski Slave, The Ohrid heritage as a tourist product, s. 255 262. Sydorenko Yuliya, Historic heritage as a new trend in tourist business, s. 263 271. 14. Encyclopedia of tourism, London 2000. 15. Garrod Brian, Managing heritage tourism, Annals of Tourism Research, vol. 27, no. 3, pp. 682 708, 2000. 16. Goeldner, Charles R. Tourism: principles, practices, philosophies, 17. Harris M., Kultūrinė antropologija, Vilnius 1998 18. Held D., Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra, Vilnius 2002. 19. Imbrasienė Birutė, Lietuvos kulinarinis paveldas, Vilnius 2008. 20. Jackowski Antoni, Pielgrzymki = turystyka pielgrzymkowa = turystyka religijna? Rozważania terminologiczne (Pilgrimages = pilgrimage tourism = religious tourism? Discussion on terminology), Turyzm t.8, z. 1, 1998, s. 5 20. 21. Kaimo turizmo organizavimas, 2001 22. Kaprowski Wiesław, Geografia turystyczna, Warszawa 2004. 23. Kelionių antropologija, Šiauliai 2004. 24. King A. D., Spaces of global cultures: architecture, urbanism, identity, London 2004. 25. Kompendium wiedzy o turystyce, Warszawa 2002. 26. Kosiński Wojciech, Turystyka kulturowa, krajobraz kulturowy, kultura międzyludzka, Folia turistica, nr 15, 2004, s. 5 48. 27. Kowalczyk Andrzej, Culinary tourism from a geographical perspective, Turyzm, 15/1-2, 2005, pp. 163 186. 28. Kruczek Zygmunt, Walas Bartłomiej, Promocja regionu turystycznego, Folia turistica, nr 15, 2004, s. 49 67. 29. Kuśnierski Stanisław, Public Relations w procesie opiniotwórczym, Warszawa 30. Łazarowie Marianna i Roman, Turystyka a zjawiska paranormalne, Warszawa 31. MacCannell Dean, Turysta. Nowa teoria klasy próżniaczej, Warszawa 2005. 32. Majewski Janusz, Lane Bernard, Turystyka wiejska i rozwój lokalny, Warszawa 2003. 33. Majewski Janusz, Lane Bernard, Turystyka wiejska i rozwój lokalny, Warszawa 2003. 34. Mikuta Beata, Żelazna Krystyna, Dziedzictwo kulturowe wsi litewskiej w aspekcie rozwoju agroturystyki, Problemy turystyki i hotelarstwa, z. 1(5), 2003. 35. Nas Dennison, Anthropology of tourism, Oxford 2005. 36. Poria Yaniv, The core of heritage tourism, Annals of Tourism Research, vol. 30, no. 1, pp. 238 254, 2003. 37. Regionų turizmo potencialo analizė, Akademija 2007 3
38. Richards Bill, Marketing atrakcji turystycznych. Jak zwiększyć frekwencję i dochody, Warszawa 2003. 39. Richards Greg, From cultural tourism to creative tourism: European perspectives, Tourism, vol. 50, no. 3, 2002, pp. 225 233. 40. Slin J. A., Rogers H. A., Zarządzanie obiektami turystycznymi, Warszawa 1996. 41. Społeczno kulturowe podstawy gospodarowania przestrzenią, Warszawa 2004. 42. Społeczno kulturowe podstawy gospodarowania przestrzenią, Warszawa 2004. Tuan Yi Fu, Mityczna przestrzeń i mityczne miejsce, s. 27 33. Stempowski Jerzy, Dawna gospodarka wiejska, 61 72. Norbert Szulz Christian, Architektura jako obraz świata, s. 138 143. 43. Suprewicz Jerzy Czesław, Socjologia turystyki, Lublin 2005. 44. Tanaś Sławoj, The meaning of deathespace in cultural tourism, Turyzm, 16/2, 2006, pp. 144 151. 45. Timothy D. Heritage tourismm, Harlow 2003. 46. Tomlinson J., Globalizacija ir kultūra, Vilnius 2002. 47. Tourism in the age of globalisation, London 2003. 48. Turizmas, Kaunas 2002 49. Turystyka a religia, Biała Podlaska 2003. Jackowski Antoni, Pielgrzymki oraz turystyka religijna problemy terminologiczne, s. 11 34. Łazarek Roman, Funkcja turystyczna migracji pielgrzymkowych, s. 35 43. 50. Turystyka i rekreacja jako czynnik podnoszenia atrakcyjności i konkurencyjności regionu, Warszawa 51. Turystyka jako dialog kultur, Warszawa 2005. 52. Turystyka religijno pielgrzymkowa, Gdańsk 2005. Jackowski Antoni, Główne problemy turystyki religijnej na świecie, s. 45 51. Piszkozub Andrzej, Religia jako stymulator turystyki w poszczególnych kręgach cywilizacyjnych, s. 97 109. Kozłowska Patrycja, Obiekty sakralne jako element dziedzictwa kulturowego, s. 241 257. 53. Turystyka wiejska a rozwój i współpraca regionów, [w:] Prace naukowo dydaktyczne Państwowej Wyższej szkoły zawodowej w Krośnie, zesz. 15, Krosno 2005. Gralak Katarzyna, Kreowanie produktów turystycznych obszaru a rozwój turystyki wiejskiej i agroturystyki, s. 299 308. 4
Krupińska Wiesława, Możliwości rozwoju gospodarstw agroturystycznych w kontekście kształtowania regionalnego produktu turystycznego, s. 107 115. Przebórska Lucyna, Turystyka Wiejska w Nowej Zelandii, s. 91 106. Wodniczko Magdalena, Orłowski Dominik, Wykorzystanie dziedzictwa kulinarnego w rozwoju turystyki wiejskiej na przykładzie Kaszub, s. 347 363. 54. Urry John, Spojrzenie turysty, Warszawa 2007. 55. Žalienė Irena, Sabaliauskaitė Aurelija, Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida, Kaunas 2002 56. Джанджугазова Елена Александровна, Маркетинг туристских территорий, Москва 57. Дурович Александр Петрович, Реклама в туризме, Москва 58. Косолапов Александр Борисович, Туристское страноведение. Европа и Азия, Москва 59. Родигин Леонид Андреевич, Интернет-технологии в туризме, Москва 60. Самойленко А. А.., География туризма, Ростов-на-Дону 61. Сапожникова Елена Николаевна, Страноведение: теория и методика туристского изучения стран, Москва 62. Соколова Марина Валентиновна, История туризма, Москва 63. Христов Тодор Тодорович, Религиозный туризм, Москва 2005. 64. Morgan Nigel, Реклама в туризме и отдыхе, Москва 2004. 65. Зорин Игорь Владимирович, Феноменология путешествий, Москва 2004. 66. www.culinary-heritage.com 67. www.culinaryeurope.org 68. www.foodfestival.co.uk SUDERINTA Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto Personalo vadybos ir organizacijos plėtros katedros 2008 m. d. posėdžio protokolu Nr. 1PVOK- 5