1 psl. Viršelis: ELIAS IR AGNES VÅHLUND SUPERHEROJŲ VADOVAS PIRMA DALIS: VADOVAS Nugarėlė: Staiga Lisa pastebėjo, kad viena knyga lentynoje tarsi švyti.,,superherojų vadovas, buvo parašyta ant jos nugarėlės. Atrodė, lyg knyga pati kviestų Lisą ir ragintų ją paimti ir pavartyti... Lisai nepatinka naujoje mokykloje. Ten iš jos tyčiojasi berniukų gauja, nuo kurios ji kasdien bėga slėptis į biblioteką. Vieną dieną mergaitė randa knygą, kurioje aprašoma, kaip išsiugdyti 101 galią, reikalingą superherojui. Ar tai iš tiesų įmanoma? rankomis. Įdomi, įtraukianti ir smagi knyga apie mergaitę, kuri nusprendžia viską sutvarkyti savo Lisa sugrįš knygoje,,superherojų vadovas, antra dalis: Raudonoji Kaukė. 2 psl. 3 psl. 4 psl. 5 psl. Daugiau informacijos apie Eliją ir Agnes Våhlundus švedų kalba rasite svetainėje www.rabensjogren.se Versta iš: Elias Våhlund, Agnes Våhlund HANDBOK FÖR SUPERHJÄLTAR. HANDBOKEN, Rabén&Sjögren Vertė: Bernadeta Griciūtė, 2018
6 psl. Elias ir Agnes Våhlund SUPERHEROJŲ VADOVAS PIRMA DALIS: VADOVAS 7 psl. 8 psl. Prologas 9 psl. Tu gali pabėgti nuo savo priešų. Bet negali pabėgti nuo savęs. 10 psl. 1 skyrius 11 psl. 12 psl. Nagi! Tu gali greičiau! Judinkis, atlėpause! Tuoj mes tave pričiupsim! 13 psl. Lisa skuodė iš visų jėgų. Ji žinojo, kad nespės nubėgti namo pas močiutę. Bet jeigu spėtų bent iki bibliotekos, būtų saugi. Ten jie negalėtų jos sučiupti. Ji palenkė galvą ir spaudė toliau, kol ėmė degti krūtinėje, o kojos beveik linko. Dar truputį.
14 psl. Tada nutiko tai, ko neturėjo nutikti. Lisa užkliuvo ir išsitiesė ant žemės. Robertas, šviesiaplaukis gaujos vadas, pakratė galva: Niekaip neišmoksti skraidyti. Su tokiom ausim turėjai jau seniai nuplasnoti, piktai nusiviepė Nikas. Tavo tėvas buvo dramblys, ar ką? jų užnugaryje nusijuokė Maksas. Neliūdėk, paguodė Robertas ir ėmė tempti ją už ausų. Mes išmokysim tave skraidyti. 15 psl. Tuo metu iš bibliotekos pasigirdo piktas balsas. Ką čia išdarinėjat? Neklaužados vaikėzai! Ant laiptų stovėjo močiutės sesuo Karolina. Vaikinai greitai dėjo į kojas, kol ši nepačiupo jų. Bėkit, bėkit, kaip ir dera tokiems skystablaudžiams! sušuko ji jiems pavymui prieš atsisukdama į Lisą. Aš išsiaiškinsiu, kur gyvena šitie nenaudėliai. O tada pakalbėsiu su jų tėvais. Ne, prašau, nedarykite to, maldavo Lisa, taip bus tik blogiau. 16 psl. Lisai buvo devyneri, ir ji buvo ką tik persikrausčiusi pas močiutę, savo mamos mamą, į Rosenhilą, nes jos mama turėjo kelis mėnesius padirbėti užsienyje.,,dabar, iškeliavus tavo seneliui, močiutė jaučiasi labai vieniša. Būtų šaunu, jei galėtum kurį laiką palaikyti jai kompaniją, pasiūlė mama. Lisa atsakė, jog neturėtų kilti jokių problemų. Bet ji klydo. Jau pirmą dieną vaikai mokykloje ėmė tyčiotis iš jos didelių ausų. 17 psl. Vakare valydamasi dantis Lisa apžiūrinėjo savo atvaizdą veidrodyje.
Šitos drambliškos ausys visada viską sugadina, atsiduso ji ir išspjovė dantų pastą. Ji palinkėjo labos nakties močiutei ir atsigulė, kaip visada prispaudusi rankas prie ausų. Lisa buvo įsitikinusi, kad jei pakankamai dažnai ir ilgai taip jas laikys, jos vieną dieną nustos kyšoti. Deja, šis Lisos triukas neveikė. Kiekvieną rytą mergaitei pažvelgus į veidrodį jos ausys buvo tokios pat didelės ir atsikišusios kaip ir vakar dieną. 18 psl. 2 skyrius 19 psl. 20 psl. Lisa neapkentė naujosios mokyklos. Kiekvieną pertrauką, kol kiti žaidė, juokėsi ir dalijosi paslaptimis, ji buvo viena. Ir beveik kiekvieną dieną po pamokų Robertas, Nikas ir Maksas ją gainiojosi. Bet buvo ir ramesnių dienų. Tada, kai berniukus palikdavo po pamokų. 21 psl. Tada Lisa galėdvo ramiai eiti namo, niekieno neužkabinama ir neužgauliojama. Bet tą dieną Lisa visai pamiršo laiką. Popamokinė bausmė baigėsi, ir berniukai išėjo iš mokyklos. Štai ji! sušuko Nikas. Dabar tai pričiupsim ją! riktelėjo Robertas. 22 psl. Lisa uždususi įpuolė į biblioteką, kol vaikinai nesugavo jos. Ji pasuko į kampą, kur visada sėdėdavo, ir susmuko ant grindų.
Kodėl jie visą laiką mane persekioja? Ar taip visada ir bus? Visą gyvenimą? Iki kol man sukaks aštuoniasdešimt ir nebegalėsiu pabėgti? Lisa pravirko. Ji taip daugiau nebegali. Reikia visa tai užbaigti. Staiga ji išvydo kai ką nematyto. 23 psl. Vienoje apatinių lentynų stovėjo tokio raudonumo knyga, kad tarsi švytėjo.,,superherojų vadovas, buvo parašyta ant jos nugarėlės. Lisa žinojo, kad iš tikrųjų nėra jokių superherojų. Bet knyga tarsi pati ją kvietė, ragino paimti ir pavartyti. Supergalios ir kaip jų išmokti buvo taip detaliai aprašyti, kad tai buvo tikrų tikriausias vadovas. Jei tik galėčiau išmokti bent vienos arba dviejų iš šių galių, viskas būtų daug paprasčiau, pagalvojo Lisa. 24 psl. Ji nuėjo prie skolinimosi stalo ir padavė knygą Karolinai, kad ši išduotų ją. Įdomu, sumurmėjo Karolina. Nerandu jos kompiuteryje. Tarsi jos nė nebūtų. Tai ką dabar darysime? susirūpinusi paklausė Lisa. Karolina apsidairė aplinkui, kad įsitikintų, jog niekas be Lisos jos negirdi. Žinai, ką manau? sužnabždėjo ji. Ką? Jei knygos nėra mūsų sistemoje, tai niekas jos ir nepasiges. Gali pasilaikyti knygą tiek, kiek tik reikės.
25 psl. Lisa išpuolė iš bibliotekos ir jau po kelių minučių buvo namie. Močiutė buvo iškepusi bandelių, bet Lisa nenorėjo gaišti. Ji užskubėjo laiptais aukštyn į savo kambarį. Mergaitė mestelėjo keletą morkų savo žiurkėnams, Olgai ir Oskarui. Tada atsidrėbė ant lovos ir pradėjo skaityti,,superherojų vadovą. 26 psl. 3 skyrius 27 psl. 28 psl. /Įžanga Ši knyga keičia gyvenimą. Ir tavo, kuris ją skaitai, ir aplinkinių. Tu neradai šitos knygos. Tai ji tave susirado. Kartais suabejosi, ar visko galima išmokti. Bet taip yra. Kai kuriems įgūdžiams reikės daugiau pasitreniruoti, bet viskas įmanoma. Viskas jau yra tavyje. Giliai tavyje jau yra sėkla, kuri vieną dieną sužydės. Tai svarbu! Įsidėmėk: superherojus niekada negali atskleisti savo tikrosios tapatybės. Jei bent vienas žmogus sužinos, kas tu esi ir kur gyveni, tavo gyvybei kils pavojus. Ir ne vien tavo. Tu rizikuosi savo draugų, šeimos ir visų, kuriuos kada nors mylėjai, gyvybe. Sėkmės!/ Kambarys sukosi. Jei tai tiesa, Lisa rankose laikė vertingiausią pasaulyje knygą. 29 psl. Pirmajame skyriuje buvo ilgas supergalių sąrašas, sudarytas sunkėjimo tvarka. Ten buvo gana paprastų dalykų. Pavyzdžiui, gebėjimas be garso čiaudėti praktiška, jei persišaldęs turi sėlinti paskui kokį plėšiką.
Bet buvo ir veik nesuvokiamai sunkių galių. Tarkime, gebėjimas pasiversti audra ir svaidytis žaibais pravartu, jei nori mirtinai išgąsdinti savo priešus. Iš viso galėjai išmokti 101 supergalią. Knygoje buvo parašyta, kad nereikėtų vienu metu mokytis daugiau nei 3 skirtingų dalykų. Kitaip smegenyse gali įvykti trumpasis jungimas. Lisa įdėmiai perskaitė sąrašą kelis kartus, tada pasiėmė popieriaus ir rašiklį ir užrašė savo pasirinkimus. 30 psl. 1. Skraidymas gebėjimas kyboti ore ir visur skraidyti. 2. Super gera kovos technika gebėjimas laimėti beveik kiekvieną kovą, nepriklausomai nuo priešiningų gausos arba dydžio. 3. Gyvūnų kalba gebėjimas susikalbėti su bet kuriuo gyvūnu žemėje, išskyrus gyvalazdes. 31 psl. Pasak vadovo, skraidymo supergalios buvo gana sudėtinga išmokti. Dauguma nuleisdavo rankas net nepakilę nuo žemės. Bet Lisa buvo įsitikinusi, kad nepasiduos. Ji iš karto nusprendė šioms pamokoms skirti papildomo laiko. Lisa ėmė ant popieriaus užsirašinėti, kokiu laiku ir kokias treniruotes atliks savaitgalį. 32 psl. Kaip tik tuo metu, kai baigė tvarkaraštį, pasigirdo beldimas į duris. Ar šiandien nevalgysi vakarienės? paklausė močiutė. Atleisk, pamiršau, bet jau ateinu. Ką čia skaitai? Am... nieko ypatinga, numykė Lisa, užversdama knygą.
33 psl. Tik pamanyk, jei močiutė būtų žinojusi, kad Lisa mokosi būti superheroje! Turbūt būtų nualpusi iš siaubo. 34 psl. 4 skyrius 35 psl. 36 psl. Kitą rytą žadintuvas nuskambėjo be penkiolikos šeštą, nors įprastai šeštadieniais Lisa miegodavo bent iki devynių. Bet tai nebuvo paprastas šeštadienis. Tai buvo pirma Lisos kaip būsimos superherojės gyvenimo diena. Pirmiausia tvarkaraštyje buvo įrašyta gyvūnų kalba. Pasak vadovo, geriausia, jei treniruotėms pasitelki savo augintinį. Kuo didesnis gyvūnas, tuo lengviau turėtų eitis kalbėti su juo. Lisa skeptiškai nužvelgė savo žiurkėnus. Olga ir Oskaras toli gražu nebuvo dideli, bet ką padarysi. 37 psl. Ji skaitė toliau ir greitai įsiminė paprastesnes frazes, tokias kaip,,sveiki! ir,,kaip sekasi?. Lisa padėjo knygą į šalį ir priėjo prie narvelio. Sveiki! Kaip sekasi? Abu žiurkėnai užsimiegoję pažvelgė į ją. Jie nebuvo pratę taip anksti būti žadinami. Ir jie tikrai nebuvo pratę, kad žmogus kalbėtų su jais gyvūniškai. Klausiu, tai kaip sekasi, pakartojo Lisa jų kalba. Olga ir Oskaras nustebę pažvelgė vienas į kitą. Atrodė, kad jie ne visai supranta, ką ji sako.
38 psl. Mergaitė pamėgino kalbėti lėčiau: Mano vardas Lisa. Aš esu žmogus, pasakė ji taip aiškiai, kaip tik galėjo. O jūs mano kalba vadinatės Olga ir Oskaras. Žiurkėnai tik klausiamai pakraipė galvas. Laukia ilga diena, atsiduso Lisa. Po valandos ji pasidavė. Atrodė, kad išbandė viską. Ji kalbėjo apie orą. Klausė, kokia muzika jiems patinka. Kokie jų mėgstamiausi filmai. Kokie gyvūnai jie norėtų būti, jei nebūtų žiurkėnai. Bet Olga ir Oskaras tik toliau užsiėmė savo žiurkėniškais reikalais: prausėsi, ėdė, tuštinosi ir be perstojo bėgo rateliu. 39 psl. Lisa nusivylusi grįžo į lovą ir pravertė puslapius iki skyriaus apie super gerą kovos techniką. Pamačiusi, kiek ten paveikslėlių, ji iškart pralinksmėjo. Šios supergalios aprašymą buvo daug lengviau suprasti. Greitai ji strikinėjo po kambarį ir spardė bei bloškė žemėn savo nematomus priešininkus taip, tarsi niekada ir nebūtų dariusi nieko kito. 40 psl. Po rekordiškai greitų pietų atėjo laikas pirmajai skraidymo pamokai. Pasak vadovo, paslaptis glūdėjo teisingame kvėpavime. Su kiekvienu iškvėpimu reikia išpūsti visą sunkų orą. O su kiekvienu įkvėpimu reikia įsiurbti tik patį lengviausią orą. Jei kartoji tai pakankamai ilgai, galų iškvėpuoji visą savo svorį ir automatiškai pakyli nuo žemės. 41 psl. Lisa mokėsi skraidyti visą popietę. Protarpiais ji darydavo pertraukėles, kad pasižiūrėtų, ar jau pakilo kokį centimetrą nuo lovos. Deja.
Vakarop jai rimtai ėmė suktis galva. Tuo metu ji buvo išpūtinėjusi sunkų orą beveik keturias valandas. Jai reikėjo išsivalyti dantis ir pasiruošti miegoti. Bet nespėjusi prie to prieiti ji užmigo. Kaip tik išpučiant sunkų orą. 42 psl. 5 skyrius 43 psl. 44 psl. Kai kitą rytą Lisa išslinko iš namų, nei močiutė, nei žiurkėnai dar nebuvo pabudę. Mergaitei reikėjo susirasti kokį nors stambesnį gyvūną kalbėjimuisi. Po valandėlės ji pastebėjo miegantį kaimynų šunį. Lisa neįsivaizdavo, kaip gyvūnų kalba šnekinti miegantį šunį. Turbūt geriausia būtų iš pradžių nekalbėti labai garsiai. Ji nenorėjo jo trukdyti. Mergaitė atsargiai priropojo ir sušnabždėjo: Labas rytas, miegaliau. Šuo nesureagavo, tad Lisa buvo priversta kalbėti garsiau. O kai jis ir tada neišgirdo, ji pakėlė balsą kaip reikiant: Sakiau,,labas rytas, miegapele! 45 psl. Be mažiausio įspėjimo šuo pašoko ir puolė ją. Lisa metėsi atgal, ir jei ne grandinė, kuri laikė žvėrį, jis tikrai būtų ją sudraskęs. Kažkas buvo ne taip. Bet kas? Paaiškinimą Lisa rado skyriaus apie gyvūnų kalbą gale. /ĮSPĖJIMAS! Rūpestingai rinkis savo pašnekovą. Ypač iš pradžių. Kalbėkis tik su tais gyvūnais, kurie žinai, kad yra malonūs. Reikėtų vengti šių gyvūnų:
1. Verkiančių krokodilų; 2. Susierzinusių barškuolių; 3. Neišsimiegojusių sarginių šunų (ypač, jei tai tavo kaimynų šuo, ir dar rotveileris)./,,hm, turbūt reikėjo perskaityti visą skyrių prieš pradedant, pagalvojo Lisa. 46 psl. Neradusi jokio kito gyvūno, su kuriuo galėtų kalbėtis, Lisa grįžo prie skraidymo pamokų.,,turėtų eitis lengviau, jei pradėsiu iš aukščiau, kaip paukščiai, pagalvojo ji. Lisa užsikorė ant senos močiutės malkinės ir suskaičiavo iki trijų. Tada šoko. Ji ištuštino plaučius nuo sunkaus oro ir kiek tik pajėgė plasnojo rankomis. 47 psl. Tada su trenksmu žnegtelėjo į krūmus ir liko ten gulėti. Ji atsivertė skyrių apie skraidymą ir garsiai atsiduso, gale pamačiusi įspėjimą:,,dėmesio! Pradžioje jokiu būdu nešokinėk nuo aukštų pagrindų. Pirmiausia turi išmokti pakilti nuo žemės. Priešingu atveju viskas gali nueiti šuniui ant uodegos, be to, labai skaudės. Tu ne paukštis. Kas sugalvojo surašyti visus įspėjimus skyriaus pabaigoje, suburbėjo Lisa. Ji nusprendė verčiau toliau praktikuotis kovos technikos. Kad išmoktum labai gerai kautis, knyga patarė naudoti bokso kriaušę. Bet močiutės namuose Lisa tokios niekur nerado. Bet ji turėjo Bo, savo didįjį pliušinį meškiną, ir seną senelio pižamą. Turėtų tikti. 48 psl. Iš tiesų Bo pasirodė geresnis priešininkas, nei Lisa manė. Žinoma, ji kelis kartus pataikė, bet ir Bo buvo ne iš kelmo spirtas atsakomosiose atakose. Ji vos spėdavo jam suduoti, kai jis staigiai apsisukdavo ir kirsdavo dešine. 49 psl. Vis dėlto po valandėlės Lisa ėmė įžvelgti Bo smūgiavimuose pasikartojimus. O jau perkandus taktiką buvo nesunku jį pergudrauti. Be to, Bo buvo visai bejėgis prieš Lisos spyrius lanku pasišokėjus.
Lisa vis dar nemokėjo skraidyti. Ir nei Olga, nei Oskaras jos nesuprato. Bet kai ji vakare atsigulė miegoti, buvo įsitikinusi, kad per savaitgalį išmoko bent vieną dalyką. Dabar ji žinojo, kaip smūgiuoja tikri superherojai. 50 psl. 6 skyrius 51 psl. 52 psl. Kitą dieną po pamokų vaikinai kaip paprastai stovėjo ir laukė jos. Bet šįkart Lisa nebėgo. Ji buvo gerai pasirengusi. Ji ėmė ruoštis kovai: giliai įkvėpė, sukando dantis ir plačiai įsirėmė kojomis. Ką tu darai? nustebęs paklausė Robertas. Neketinu bėgti, ryžtingai atrėžė Lisa. Jei kažko norit,teks pakovoti. Robertas ėmė kvatotis. Ha ha ha! Tai buvo kvailiausia, ką esu girdėjęs. Ar pamiršai, kas mes tokie? nusistebėjo Maksas. Aš tuo pasirūpinsiu, piktai išsišiepė Nikas. 53 psl. Nespėjus Lisai sureaguoti Nikas šoko į priekį ir vožė jai. Tiesiai į nosį. Jai net sužaibavo akyse, kai ji parvirto atgal ir dribtelėjo ant šaligatvio. Kai ji pažvelgė aukštyn, Robertas stovėjo palinkęs virš jos. O dabar atidžiai paklausyk. Tu mūsų neužgauliosi. Tai mes tave užgauliojam. Supratai? Lisa palinksėjo. Gerai! pasakė Robertas. Pridėk ledo prie nosies, kai grįši namo. neparblokšei. Kokia kvaiša! suprunkštė Nikas jiems nutolstant. Visai išprotėjusi! sutiko Maksas. Bet ji atrodė visai kietai, kol tu jos
54 psl. Lisa nusišluostė ir ėmė eiti namų link. Su kiekvienu žingsniu joje augo įtūžis. Galų gale ji taip įpyko, kad beveik virė. Sustojusi ji išrėkė: Nekenčiu šito miesto! Gal jai reikėtų susipakuoti daiktus ir dingti iš ten? Ką ji bedarė, viskas buvo blogai. Ar šiandien kas nors nutiko? paklausė močiutė per vakarienę. Bet Lisa tik tylomis papurtė galvą. Ką ji turėjo atsakyti? Kad buvo apgauta kvailos knygos? Kad boksavosi su pakabintu pliušiniu meškinu? O tada galvojo, kad gali pakloti tris profesonalius chuliganus? Ne, geriau jau patylėti, pagalvojo Lisa. 55 psl. Prisiminiau, kad turiu tau kai ką, pasakė močiutė joms pavalgius. Mhm, sumurmėjo Lisa. Ateik, pamatysi. Lisa nenoromis nusekė į virtuvę. Ten močiutė ištiesė jai didelį paketą. Ką? Man? Bet kodėl? nušvito Lisa. Ak, juk nebūtinai reikia priežasties, ką? Atidaryk, paragino močiutė. Dėžutėje buvo daili raudona pižama su kapišonu. O, močiute! Labai ačiū! Ji nuostabi! Kaip gerai, kad tau patinka. Aš ją pati pasiuvau, pasakė močiutė. Ar nepasimatuosi? Aišku, pasimatuosiu, pasakė Lisa ir prieš nuskubėdama į savo kambarį apkabino močiutę. 56 psl. Pižama Lisai tiko puikiai. Ji buvo pasiūta iš beveik besvorės medžiagos. O vis dėlto ji buvo tokia šilta, kad su ja lengvai būtų galima eiti į lauką vidury žiemos. Lisa priėjo prie veidrodžio. Užsimetė kapišoną ir negalėjo nesišypsoti. Ji atrodė ir mistiška, ir kartu mirtinai pavojinga. Ji pamėgino kelis kartus greitai spirti ir smūgiuoti į orą. Išties tobulas superherojės kostiumas.
57 psl. Bet kas iš to? Ji juk ne superherojė. Ir gal niekada tokia ir netaps. Kodėl ji turėjo persikraustyti į šitą kvailą miestą? Kodėl mama negali greičiau grįžti ir jos pasiimti? Ji pasiilgo jos, pasiilgo savo senos mokyklos ir draugų. Lisa susisuko lovoje į kamuoliuką. Užsitraukė antklodę ir mėgino užmigti. Labiausiai norėjo verkti, bet jau nebeturėjo ašarų. Ji dabar buvo visai tuščia, ir viskas atrodė beprasmiška. Bet vidury nakties ji pabudo nuo keisto jausmo. 58 psl. 7 skyrius 59 psl. 60 psl. Atmerkusi akis Lisa pamatė, kad kybojo pora metrų virš lovos. Ji kelis kartus įgnybo sau į ranką, kad patikrintų, ar nesapnuoja, bet viskas vyko iš tikrųjų. Ji iš tiesų skraidė! Kai atsigavo po pirminio šoko, tai atrodė absoliučiai fantastiška, ir ne taip jau baisu. 61 psl. Skraidymas buvo šiek tiek panašus į plūduriavimą vandenyje. Lisa pamėgino pasiirti rankomis. Greitai ji jau buvo kitame kambario gale. Ten ji atsispyrė nuo sienos ir kaip patrankos sviedinys nulėkė iki kitos. 62 psl. Iš pradžių buvo kiek neįprasta. Bet Lisa tuoj pat ėmėsi išbandyti įvairias skraidymo technikas. Ji pamėgino pradėti ir lėtai, ir greitai. Ji mokėsi skristi zigzagais ir staigiai sustoti. Bet linksmiausia vis tiek buvo daryti kūlvirsčius. Tada beprotiškai kutendavo pilvą. Atrodė, kad ji visa buvo pripildyta tūkstančių plunksnų, kurios pleveno jos kūne. Arba kad ji buvo didžiulis gazuoto gėrimo butelis, kurį kažkas numetė ant žemės ir kurio niekas nedrįso atidaryti. Nes tada visas gėrimas išsitaškytų į šalis. Būtent taip ji jautėsi.
63 psl. Pižama atliko savo paskirtį puikiai. Bet jei ji norėjo atrodyti kaip tikra superherojė, jai pirmiausia reikėjo pasirūpinti kauke. Ji įslinko į senelio kambarį ir atsistojo priešais jo spintelę. Kaip tik tada, kai ketino ištraukti stalčių su visais kaklaraiščiais, pastebėjo senelio portretą ant sienos. Ji suabejojo, ar jis būtų pritaręs tam, ką mergaitė ketino daryti. Bet neatrodė, kad seneliui rūpėtų. Be to, jis jau buvo miręs. Tad Lisa ištraukė stalčių ir greitai rado tobulai tinkantį kaklaraištį. 64 psl. Grįžusi į kambarį Lisa iškirpo kaklaraištyje skyles akims ir užsirišo jį ant veido. Ji nužiūrėjo save veidrodyje. Dabar ji atrodė kaip tikra superherojė. Be to, kaklaraištis padarė taip, kad jos ausys nebekyšotų. Tobula! Tai ir padarys ją greitesne, ir paslėps jos tikrąją tapatybę. Staiga Lisa išgirdo šaukiant seną vyrą. Bet ne kur nors čia pat, o kažkur toli mieste. Padėkit! Padėkit! Prašau, padėkit kas nors!,,ar tai reiškia, kad aš turiu ir ypatingą klausą? pagalvojo Lisa. Vis dėlto gal ir neblogai turėti dideles ausis. 65 psl. Senasis vyras vis dar rėkė, ir Lisa suprato, kad jam tikrai reikėjo pagalbos. Tik klausimas, ar ji tam pasirengusi. Ji priėjo priėjo ir atvėrė langą. Mergaitė pažiūrėjo žemyn ir papurtė galva. Tai buvo beprotybė. Jei jai nepasiseks, ji rimtai susižeis. Privalau pamėginti, sušnibždėjo ji sau pačiai. Lisa įkvėpė vėsaus, lengvo nakties oro.,,labai tikiuosi, kad pavyks, pagalvojo ji. Tada šoko lauk. 66 psl. 8 skyrius 67 psl.
68 psl. Veikė! Ji skrido! Tai buvo nuostabiausia ir pasakiškiausia, ką Lisa kada nors buvo patyrusi. Labiausiai ji norėjo skraidyti po miestą ir šūkauti. Bet ji juk turėjo užduotį, kurią reikėjo atlikti. Ji tyliai sklendė virš stogų ir klausėsi vyro šauksmo. 69 psl. Kas tu? paklausė senukas, kai Lisa nusileido ant laiptų priešais jį. Deja, negaliu to atskleisti, atsakė Lisa. Ar tu superherojė? Taip, galima ir taip pavadinti, pasakė ji šiek tiek susigėdusi. Nors aš tik ką tik pradėjau, tai dar nesu labai įgudusi. Bent jau kol kas. Ar jums reikia pagalbos? Aš vardu Paulius Ponsonbiu-Džounsas, ir mane ką tik apiplėšė, paaiškino jis. Du siaubingi vagys pavogė visą mano monetų kolekciją. O varge, pasakė Lisa. Kaip jie atrodė? Jie buvo dideli ir nuožmūs, ir turėjo mažą žalią pikapą. Jie nuvažiavo link uosto. Lisa pažadėjo padaryti, ką gali, ir nuskrido. 70 psl. Kuo Lisa labiau tolo nuo miesto, tuo tuštesnės buvo gatvės. Ji prisiminė, ką močiutė buvo sakiusi apie uostą: Pažadėk, kad niekada tenai neisi. O jei eisi, pažadėk, kad niekada neisi viena. O jei kada nors eisi ten viena, pažadėk, kad niekada neisi viena naktį. Lisa pažadėjo. O dabar buvo naktis. Ir ji buvo viena. Ir nors ji nėjo pėsčiomis, tai vis tiek buvo pavojingiau nei pavojinga. Kaip tik tada ji pamatė nedidelį žalią pikapą. 71 psl. Ji sekė paskui automobilį, kol šis sustojo priešais apgriuvusį namą prieplaukoje. Jai dar niekada neteko būti taip arti poros tikrų vagių. Tai buvo ledo šaltumo vyrai, kurie užsiėmė raukšlėtų senukų apiplėšinėjimu.
Lisa nedrįso net pagalvoti, ką jie galėjo padaryti pradedančiajai superherojei. Ji taip jaudinosi, kad net nedrebėjo. Kaip jai atimti monetų kolekciją iš šių banditų? 72 psl. Name vagys ramiausiai apžiūrinėjo monetas. Kaži ką šefas veiks su šituo šlamštu, tarė pirmasis. Ir aš galvoju tą patį, nusižiovavo antrasis. Juk už šiuos senus pinigus nieko nenusipirksi. Jie beverčiai. Taigi! Bet jau nukniaukėm juos, tai galim ramia sąžine eiti miegoti. Po penkių minučių vagys jau garsiai knarkdami miegojo. Spurdančia širdimi Lisa pravėrė duris ir įsliūkino vidun. 73 psl. Tyliai kaip pelytė Lisa pritipeno prie monetų ir sužėrė jas į savo maišelį. Tada atsargiai žengė atgal. Bet užkliuvo už kažko minkšto ir gauruoto. Vagių katė garsiai sukniaukė, kai Lisa parvirto ant grindų. Mus plėšia! suriaumojo pirmasis vagis. Ak tu maža žiurke, suklykė antrasis. 74 psl. 9 skyrius 75 psl. ji įstrigo! 76 psl. Lisa nubėgo prie durų. Bet kad ir kaip draskė ir mėgino, jų neišėjo atidaryti. Jos užsikirto, Dabar tai išmušė tavo paskutinioji! sušnypštė pirmasis vagis. O taip, padarysim iš tavęs košę! sušvokštė antrasis.
77 psl. Tada kai kas nutiko. Staiga balsas giliai Lisos viduje tarė, kad jau pakaks. Ji pavargo visą laiką bijoti ir būti vaikoma. Ji įsiuto. Rimtai įsiuto. Ji pasistengs bent jau netapti koše. Ji ryžtingai ėmė greičiau ir greičiau sukti maišus. Galiausiai jie ėmė panašėti į lėktuvo propelerius. Vagys nustebę atsitraukė atgal. 78 psl. Bet jau buvo vėlu. Lisa truktelėjo rankenas. Maišai pakeitė judėjimo kryptį ir nuskriejo tiesiai į vagių makaules. Šie su trenksmu susmuko žemėn. Lisa prabėgo pro juos ir atidarė artimiausią langą. Ji iškvėpė iš plaučių sunkų orą. Tada atsispyrė ir iššoko. Kaip strėlė šovė į priekį kaip tik prieš vagims ją pačiumpant. Jai pavyko. 79 psl. Po valandėlės Lisa nusileido prie Pauliaus Ponsonbiu-Džounso namo. Senukas išsporgdino akis, kai ji jam ištiesė monetų kolekciją. Jei tik žinotum, kiek daug tai reiškia mūsų miestui. Pagaliau atsirado kažkas, kas gali sustabdyti visus nusikaltėlius. Kažkas, ko bijos vagys ir žavėsis vaikai. Lisa nežinojo, ką atsakyti. Aš tik atlieku savo superherojės pareigas, pasakė ji ir nusišypsojo. Tada ji kunkuliuodama iš džiaugsmo nuskrido tolyn. 80 psl. Tik pagalvok, tai tiesa, ką ponas Ponsonbiu-Džounsas pasakė. Kad miestui reikėjo jos. Kad nusikaltėliai turėtų jos bijoti, o vaikai žavėtis ja. Galėjo Robertas, Nikas ir Maksas pamatyti ją dabar. Jie nebūtų patikėję savo akimis. Ji viena pati patiesė du suaugusius profesonalius banditus. Mergaitė, kurią jie vos prieš kelias valandas buvo sumušę, dabar buvo superherojė ir sklendė virš stogų taip, tarsi tai būtų pats natūraliausias dalykas pasaulyje. Tvirtai suglaudusi kojas ir prispaudusi rankas prie šonų ji šovė į viršų. 81 psl. Po mažiau nei minutės ji sustojo ir apsisuko. Ten aukštai oras buvo ledinis. Lisa jautė, kaip nutirpo rankų ir kojų pirštai, bet vaizdas buvo įspūdingas.
Jau seniai Lisa nesijautė tokia laiminga, kaip dabar. 82 psl. Epilogas 83 psl. 84 psl. Kitoje miesto dalyje du vagys jau seniai nesijautė tokie nelaimingi. Jų šefas buvo nenusakomai įtūžęs. Monetas pavogė superherojus? Taip, bose. Ir jis buvo kaukėtas? Taip, bose. Ir jis jus primušė? Taip, bose. Nors jūsų buvo dvigubai daugiau ir jis buvo dvigubai mažesnis? Taip, bose. Ar jūs tokie beviltiški? Taip, bose. Tai yra ne, bose. milijono! Tai juk vis tiek tebuvo krūva beverčių monetų, pabandė vienas vagis. Beverčių? Tarp tų pinigų buvo žvairaakė Danijos karalienė. Jau vien ta moneta verta Rimtai?! Už žvairaakę karalienę? Būtent! Tučtuojau vėl viską atgaukit. Kitaip sumalsiu jums snukius. 85 psl. Tuo metu ponas Ponsonbiu-Džounsas ėmė svarstyti, kodėl vagys norėjo nukniaukti jo kolekciją. Kai suínojo, kiek vertos monetos, senukas nualpo. O kitą rytą pabudęs paaukojo viską labdarai. Tada Paulius Ponsonbiu-Džounsas išvyko ilgų atostogų.
86 psl. Kai bosas išgirdo, kad ir senukas, ir kolekcija be pėdsakų pradingo, jis dar labiau įtūžo. Jis rėkė ir keikėsi, kol visai užkimo. Pirmiausia sumalsiu jums snukius! O tada surasit monetas! O tada sutriuškinsiu tą superherojų! 87 psl. Viena laimė, kad niekas nežinojo apie Lisos slaptąją tapatybę. Niekas net nenutuokė, kad tai ji buvo superherojė. 88 psl. Ji galėjo ramiai skristi namo ir eiti miegoti. 89 psl. Skaitykite intriguojantį tęsinį knygoje,,superherojų vadovas, antra dalis: Raudonoji Kaukė! Padėka: Visiems prisidėjusiems iš Rabén&Sjögren leidyklos, ypač Sofijai Hahr ir Fabianui Göransonui. Jūs nuostabūs! Jeanettei Pal, Tomui Xavierui, Izabellai Borkowskai, Darekui Sikorski, Kamilai Roman, Darekui Zieliński bei Annemettei ir Christopheriui Verspeakams už visus pamokymus ir komentarus. Michałui Brzozowski už visus nugesintus gaisrus. Mamai, Joannai Skrzyszeskai, už įkvėpimą ir palaikymą. Tėčiui, Jerzy Skrzyszewski, už mano pirmąjį kompiuterį, kurį man padovanojai per 13 gimtadienį, kuriame buvo tikra piešimo programa. Didžiulis ačiū visoms bibliotekoms už saugumą, laisvę ir žinias, kurias kasdien skleidžiate.
Knyga skiriama Filipai. Be tavęs,,superherojų vadovas mūsų niekada nebūtų radęs. Norite sužinoti daugiau apie Lisą? Apsilankykite mūsų svetainėje (švedų kalba): www.handbokforsuperhjaltar.se 90 psl. Pažįsti ką nors, kas patiria patyčias? O gal kas nors skriaudžia tave? Mes manome, kad Lisa blogai pasielgė niekam nepapasakojusi, kad iš jos šaipomasi. Niekas nepagerėja nuo to, kad žmogus tyli. Geriausia būtų, jei pasikalbėtum su savo mokytoju arba mokyklos sesele. Visi, kas dirba mokykloje, pagal įstatymą privalo sustabdyti patyčias, vos tik apie jas sužino. Šilčiausi linkėjimai, Elias ir Agnes 91 psl. Lisos užrašai ir dienoraštis /krūtinės ląsta Plaučiai ir krūtinės ląsta išsiplečia Plaučiai ir krūtinės ląsta susitraukia Pergalės formulė Pagal profesorių Matiją Sekenštainą Sh herojaus svoris Ūh herojaus ūgis Sp priešo svoris Ūp priešo ūgis S superjėga (nuo 0 iki 5) G ginklai (nuo 0 iki 5)
R ryžtas (nuo 0 iki 5) PT Pergalės tikimybė Sekenštaino Garsioji,,Pergalės formulė buvo sukurta ir publikuota universiteto profesoriaus Matijo.../ 92 psl. /Stipri laikysena Akys nukreiptos į priešą Smakras pakeltas Krūtinė į priekį Rankos atpalaiduotos Alkūnės plačiai Klubai šiek tiek į priekį Keliai lengvai sulenkti... Nugara tiesi/ /Super gera smūgiavimo technika. Bendra informacija. Tradicinė smūgiavimo technika Smūgio stiprumas tiesiogiai priklauso nuo smūgiuojančiojo stiprumo ir technikos. Kuo silpnesnis smūgiuojantysis, tuo silpnesnis smūgis. Super gera smūgiavimo technika Jei įsivaizduoji (matai) vieną savo kūno dalių daug didesnę ir stipresnę nei ji iš tiesų yra, smūgio stiprumas labai padidėja. Stiprumas priklauso nuo herojaus požiūrio ir pasitikėjimo savimi, taigi yra beribis./
93 psl. Rugsėjo 21 d., ketvirtadienis Brangus dienorašti! Kodėl mano ausys tokios didelės? Kodėl negaliu turėtų normalių ausų? Ir jos tik didėja! Po kelių mėnesių nebebus matyti mano galvos. Jos vietoje bus tik milžiniškos ausys. Labas, aš vardu Lisa, bet gali vadinti mane ausimi. Atsiprašau, kad atsitrenkiau į tave. Nepamačiau tavęs. Užstojo ausys! Rugsėjo 22 d., penktadienis Brangus dienorašti! Šiandien man nutiko kai kas neįtikėtino! Dabar nespėsiu daugiau parašyti. Turiu išsimiegoti. Rytoj turiu būti žvali! Labanakt! Bučkis! 94 psl. Rugsėjo 23 d., šeštadienis Brangus dienorašti! Šis įrašas bus labai ilgas. Bet verta. Vakar bibliotekoje radau tiesiog magišką knygą. Tai buvo superherojų vadovas. Aš netikėjau, kad iš tikrųjų yra superherojų. Bet juk turėtų būti, kitaip kodėl egzistuotų vadovas jiems? Yra 101 supergalia, kurios galima išmokti. 101! Iš pradžių vienu metu galima mokytis tik trijų galių. Kitaip sprogsta smegenys. Ar kažkas tokio. Aš pasirinkau skristi, kalbėti gyvūnų kalba ir super gerą kovos techniką. Šiandien turėjau savo pirmą treniruotę. Sekėsi šiaip sau. Bet jau turiu planą rytojui. 95 psl. 96 psl. 97 psl.