Liepa Griciūtė-Šverebienė XVII XVIII A. BAŽNYTINĖS PROCESIJOS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE

Transkrypt

1 Liepa Griciūtė-Šverebienė XVII XVIII A. BAŽNYTINĖS PROCESIJOS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE? Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011

2 UDK 7.04(474.5)(091) Gr296 Projektą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinės procesijos XVII XVIII a. finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. LIT-4-45 Recenzentai: dr. Liudas Jovaiša dr. Dalia Klajumienė Dailininkas Martynas Gintalas Redaktorė Teresė Valiuvienė Viršelyje: Lesnos Švč. Dievo Motinos paveikslo fragmentas. Lietuva, XIX a. vidurys. LDM Liepa Griciūtė-Šverebienė, 2011 Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011 ISBN

3 Turinys Pratarmė / 7 Įvadas / 8 I. Bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / 17 I. 1. Pirmosios žinios apie bažnytines procesijas LDK / 17 I. 2. Procesijų tipai LDK XVII XVIII a. / 24 II. Meninis procesijų apipavidalinimas / 43 II. 1. Liturginės procesijos / 43 II. 2. Ypatingosios procesijos / 54 II. 3. Maldingosios kelionės / 81 II. 4. Procesijų atributai / 86 II Procesijų atributai rašytiniuose šaltiniuose / 86 II Būdingiausi procesijų vėliavų ir altorėlių siužetai / 140 Švč. Mergelė Marija / 143 Kristus / 158 Šventieji / 173 Pabaiga / 185 Priedai / Trijų augustinų eremitų ordino palaimintųjų įvedimo į Vilniaus augustinų bažnyčią iškilmių aprašymas / Trumpas palaimintojo kankinio Juozapato grįžimo į savąjį Polocko arkivyskupijos sostą iškilmių, vykusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Vilniuje, aprašymas / Švč. Mergelės Marijos paveikslo įnešimo į Polocko bernardinų bažnyčią aprašymas / Jėzaus Nazariečio statulos įnešimo į Vitebsko trinitorių bažnyčią iškilmių aprašymas / Stebuklingojo Žirovičių Švč. Mergelės Marijos atvaizdo karūnavimo iškilmių aprašymas / 210 5

4 6. Apie procesijų rengimo tvarką prieš prasidedant Sinodui ir jo pabaigoje / m. Dievo Kūno procesijos Vilniuje gyvųjų paveikslų schema / Vėliavoms naudotų audinių pavadinimai, aptinkami XVII XVIII a. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų bažnyčių inventoriuose ir vizitacijų aktuose / Duomenų apie LDK bažnyčių procesijų atributus lentelės / Dažniausiai procesijų vėliavose ir altorėliuose vaizduotų šventųjų vardų diagramos / 314 Šaltiniai ir literatūra / 317 Santrumpos / 317 Rankraštiniai šaltiniai / 318 Spausdinti šaltiniai / 336 Šaltinių publikacijos / 339 Literatūra / 340 Iliustracijų sąrašas / 343 Summary / 348 Asmenvardžių rodyklė / 352 Vietovardžių rodyklė / 359 6

5 Pratarmė Bažnytinėmis procesijomis ėmiau domėtis daugiau nei prieš dešimtmetį, dar studijų metais. Per pirmąją vasaros praktiką lankantis Žemaitijos bažnyčiose akį patraukė procesijų žibintai įvairiausių formų ir spalvų skardiniai nameliai žvakėms. Tokius regėjau pirmą kartą ir labai susidomėjau. Tačiau tuometinio Vilniaus dailės akademijos prorektoriaus prof. dr. Adomo Butrimo paskatinta vien jais neapsiribojau ir ėmiausi bažnytinių procesijų temos. Už tai esu jam iki šiol dėkinga. Knyga parengta 2008 m. apgintos daktaro disertacijos pagrindu, todėl ji tikrai nebūtų pasirodžiusi be mano studijų vadovės dr. Rūtos Janonienės reiklumo ir konsultacijų, visokeriopos globos ir palaikymo. Už visa tai jai tariu nuoširdų ačiū. Už puikias paskaitas, lotynų kalbos pradžiamokslį, o vėliau ir tekstų vertimus esu labai dėkinga Jūratei Baronienei. Nuoširdžiai dėkoju Bažnyčios istorikui dr. Liudui Jovaišai ir menotyrininkei dr. Daliai Vasiliūnienei, kurių dalykinės pastabos ir pagalba padėjo išvengti netikslumų. Už visokią pagalbą ir palaikymą esu dėkinga kolegei ir draugei dr. Gabijai Surdokaitei. Rengiant monografiją naudotasi medžiaga, saugoma Lietuvos valstybiniame istorijos, Kauno arkivyskupijos kurijos, Kultūros paveldo centro archyvuose, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto bibliotekose, Lietuvos nacionalinio, Lietuvos dailės, Kretingos ir Žemaičių Alkos muziejuose. Dėkoju šių įstaigų darbuotojams už pagalbą, o vadovybei už leidimą publikuoti šaltinių duomenis. Skatinimo ir palaikymo sulaukiau iš daugelio kolegų, bičiulių ir artimųjų. Ačiū visiems, kurių dėka pasirodė ši knyga. 7

6 Įvadas Savo naratyviu vaizdingumu, puošnumu bei ritualais bažnytinės procesijos buvo viena populiariausių pamaldumo formų. Be ypatingomis progomis rengiamų bei kasmetinių eisenų, jos dar vykdavo ir kiekvieną sekmadienį. Tad bažnytinės procesijos buvo neatskiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės gyvenimo dalis, atspindinti to meto visuomenės pasaulėžiūrą. Dėl savo dažnumo jos yra ir savotiškas kasdienio gyvenimo atspindys. Tačiau Lietuvos istoriografijoje bažnytinės procesijos iki šiol rimtesnio dėmesio nesusilaukė. Jos menkai tyrinėtos ir dailėtyros aspektu. Ši studija pirmas bandymas sistemingai nušviesti LDK bažnytinių procesijų istoriją, jų pobūdį ir meninį apipavidalinimą. Nedaug žinoma apie išlikusį XVII XVIII a. bažnytinių iškilmių dekorą, o didžioji dalis mus pasiekusių procesijų atributų priklauso XIX a. 1, todėl šios knygos pagrindą sudaro rašytinių šaltinių duomenys. Jais remtasi analizuojant ir apibūdinant bažnytines procesijas kaip svarbų ir 1 Dauguma bažnyčiose saugomų senųjų, jau nebenaudojamų, procesijų atributų priklauso XIX a. XX a. pradžiai. Iš XVII a. žinomi tik pavieniai atvejai. Nedaug jų datuojama ir XVIII a. (dažniausiai procesijų altorėliai). Daugiausia Lietuvos muziejuose saugomų atributų taip pat priklauso XIX a. vieną būdingiausių LDK baroko kultūros reiškinių. Rašytiniai šaltiniai padėjo išsiaiškinti procesijų tipus, jų rengimo dinamiką ir jos kaitą XVII XVIII a., nustatyti meninio procesijų apipavidalinimo principus ir jų priklausomybę nuo procesijos tipo bei kitų faktorių. Todėl labai svarbu buvo išsiaiškinti rašytiniuose šaltiniuose vartojamų lenkiškų terminų reikšmes ir rasti jų lietuviškus atitikmenis. Išlikę procesijų reikmenys knygoje pasitelkiami tik kaip vaizdinė priemonė žodinei informacijai papildyti ir argumentuoti, bet nėra savarankiškas tyrimo objektas. Šiame leidinyje nenagrinėjamos laidotuvės ir jų eisenos. Visų pirma todėl, kad pati laidotuvių procesija neapima visų liturginėms procesijoms būdingų atributų. Pavyzdžiui, joje nešamos tik gedulinės vėliavos, nėra procesijų altorėlių. Antra, baroko epochai būdingų pernelyg iškilmingų ir pompastiškų laidotuvių svarbiausiu meninio apipavidalinimo akcentu laikomas katafalkas castrum doloris tiesiogiai nesiejamas su procesija. Be to, laidotuvių iškilmėms iki šiol skirta bene daugiausia dėmesio 2. Trečia, laidotuves dėl pagerbimo 2 Šiuo klausimu Lietuvos ir Lenkijos spaudoje pasirodė nemažai publikacijų, tarp kurių ypatingą vietą užima J. A. Chrościckio darbai. Jo bibliografiją žr.: J. A. Chrościcki. Pompa funebris. Z dziejów kultury staropolskiej. Warszawa,

7 Įvadas objekto reikėtų priskirti pasaulietinėms, o ne bažnytinėms iškilmėms. Chronologines tyrimo ribas žymi Katalikų Bažnyčios reformos pradžia ir XVIII a. pabaiga (paskutinis valstybės padalijimas 1795 m.). Tokį laikotarpio pasirinkimą nulėmė keletas aplinkybių. Procesija viena būdingiausių potridentinės epochos pamaldumo formų. Kaip tik šiuo laikotarpiu smarkiai pagausėja bažnytinių iškilmių, o jų meninis apipavidalinimas įgyja sudėtingiausias formas. XIX amžius jau kitas laikotarpis. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo metu didžioji LDK teritorijos dalis ilgiau nei šimtmečiui atiteko Rusijai. Vienas caro valdžios rusinimo politikos tikslų buvo pakirsti dominuojantį Katalikų Bažnyčios vaidmenį Lietuvos visuomenės dvasiniame ir kultūriniame gyvenime 3. Taigi amžiaus viduryje prasideda bažnytinių procesijų rengimo suvaržymai ir draudimai. Šis laikotarpis knygoje neaptariamas. LDK bažnytinių procesijų tyrinėjimai ribojami ir išlikusių šaltinių. Beveik neturime XV XVI a. pirmosios pusės rašytinių šaltinių, informuojančių apie bažnytines procesijas, o juo labiau apie jų meninį apipavidalinimą. Todėl pirmosios žinios apie bažnytines procesijas LDK čia plačiau neanalizuojamos. Knygoje aptariamų procesijų geografinės ribos apima dviejų LDK vyskupijų Vilniaus ir Žemaičių teritorijas. Kadangi didžioji dalis Lucko vyskupijos po Liublino unijos (1569) atiteko Lenkijai, kita jos dalis, kaip ir epizodiškai veikusi Smolensko vyskupija, į tyrimų lauką neįtrauktos. Dėl nepalankiai susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių Lietuvoje ilgą laiką Bažnyčios istorijos ir dvasingumo tyrimai nebuvo pagei- 3 E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas. Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva. Vilnius, 1996, p daujami. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę imta aktyviai tyrinėti šalies bažnyčių dailę, domėtis pamaldumo istorija. Tačiau kol kas šie tyrimai gana fragmentiški. Todėl rašant knygą naudotasi ir Europos šalių patirtimi. Procesijų klausimu nemažai rašyta bendro pobūdžio studijose. Pavyzdžiui, Jeanas Delumeau, leidinio Skrzydła anioła autorius, nagrinėdamas Vakarų žmogaus dvasinio saugumo jausmą, aptaria apsauginį procesijų vaidmenį karo, maro, bado, stichinių ir kitų nelaimių atveju 4. Remdamasis Vakarų Europos, daugiausia Prancūzijos šaltinių pavyzdžiais, jis apžvelgia bažnytinių procesijų tradiciją nuo X iki XIX a., o laiką nuo Tridento iki Vatikano II Susirinkimo vadina auksiniu ceremonijų amžiumi. Autorius nemažai dėmesio skiria parateatriniams eisenų elementams ir jų simbolikai. Šia tema yra rašę ir lenkų tyrinėtojai. Józefas Smosarskis tyrinėjo Didžiosios savaitės, Verbų sekmadienio ir Dievo Kūno procesijų Lenkijoje parateatrinius reginius 5. Julianas Lewańskis domėjosi Didžiosios savaitės liturgijos dramaturgija XI XVI a. 6 Žinių procesijų istorijos klausimais pateikia įvairios bažnytinės enciklopedijos, liturginiai žodynai ir religinio turinio literatūra 7. Joje bendriausiais bruožais kalba- 4 J. Delumeau. Skrzydła anioła. Poczucie bezpieczeństwa w duchowości człowieka Zachodu w dawnych czasach. Warszawa, 1998, p J. Smosarski. Religijne widowiska parateatralne w Polsce XVII wieku // Dramat i teatr sakralny. Lublin, 1988, p J. Lewański. Dramat i teatr średniowiecza i renesansu w Polsce. Warszawa, 1981; J. Lewański. Liturgiczne łacińskie dramatyzacie Wielkiego Tygodnia XI XVI w. Lublin, Wykład obrzędów Kościelnych historyczno duchowny. Warsz a wa, 1828; J. L. Łunkiewicz. Wykład obrzędów i Religijnych zwyczajów Rzymsko-Katolickiego Kościoła, ze względu na ich duchowne znaczenie. Wilno, 1878; G. Rippel, H. Himjoben. Piękności Kościoła katolickiego przedstawione w zewnętrznych uroczystościach, obrzędach i zwyczajach. 9

8 Įvadas ma apie procesijų kilmę, raidą ir prasmę. Siekiant nušviesti procesinių eisenų kilmę, šioje literatūroje dažniausiai cituojamas Šventasis Raštas ar pirmųjų krikščionių ir viduramžių autorių tekstai. Naudojantis XIX a. tekstais reikia atsargiai vartoti kai kuriuos laiką nurodančius žodžius. Tokioje literatūroje seniau laikas dažnai nėra konkrečiai įvardijamas, o dabar mums reiškia jau palyginti tolimus laikus XIX amžių. Lietuvos bažnytinėms procesijoms (jų kilmės ir raidos istorijai bei meniniam apipavidalinimui) specialiai skirtos studijos nėra. Iki šiol nėra nė vienos išsamios studijos, kurioje būtų aptarta procesijų istorijos pradžia LDK, jų raida ir bruožai. Bendro pobūdžio veikaluose, kuriuose kalbama apie Lietuvos ar Bažnyčios istoriją apskritai, šiuo klausimu arba neužsimenama visai, arba užsimenama labai fragmentiškai. Neretai tie patys faktai būna perrašomi iš vienų leidinių į kitus. Dažniausiai tai Motiejaus Valančiaus ( ) Žemaičių vyskupystės parafrazė. Pirmuoju bandymu apžvelgti Lietuvos bažnytinių procesijų istoriją reikėtų laikyti Juozo Vaišnoros Marijos garbinimą Lietuvoje 8. Glaustai apibūdinęs pagrindines liturgines procesijas, autorius jas iliustruoja lietuviškais pavyzdžiais. Atskirame skyriuje jis aptaria maldingų kelionių metu organizuotas procesijas į Marijos malonėmis garsėjančias vietas. Dažnai procesijų klausimą autoriai paliečia tik gilindamiesi į kitus klausimus ir problemas. Įvairiais aspektais šv. Kazimiero gyvenimą ir kultą Warszawa, 1889, t. 1; Encyklopedja kościelna. Warszawa, 1896, t. 21, p ; Kirchenlexikon. Freiburg, 1897, t. 10; Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1961, t. 24, p ; Theologische Realenzyklopädie. Berlin, 1997, t. 27, p ; Lexikon für Theologie und Kirche. Freiburg, 1999, t. 8, p J. Vaišnora. Marijos garbinimas Lietuvoje. Roma, 1958, p tyrinėjęs Paulius Rabikauskas SJ yra pristatęs ir šio šventojo garbei skirtas XVII a. iškilmes 9. Naudingi buvo autoriaus darbai jėzuitų istorijos Lietuvoje tema, kuriuose naudotasi Romos jėzuitų archyvo medžiaga 10. Kur kas daugiau yra veikalų, skirtų procesijų meniniam apipavidalinimui aptarti. Daugiausia tyrinėtojų dėmesio sulaukė ekstraordinarinės iškilmės ir jų proginės dekoracijos. Pirmasis proginių dekoracijų, kitaip dar vadinamų progine architektūra, terminą ir paties dekoro reikšmę Lenkijos ir LDK kultūrai apibūdino lenkų tyrinėtojas Juliuszas Andrzejus Chrościckis 11. Daugiausia dėmesio autorius skyrė pasaulietinėms iškilmėms ir jų dekorui. Būtina paminėti Andrz ejaus Józefo Baranowskio studiją apie XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybėje karūnuotus Švč. Mergelės Marijos atvaizdus 12. Trumpai aptaręs stebuklingųjų paveikslų vainikavimo istoriją apskritai, autorius ypač daug dėmesio skiria XVIII a. karūnavimo aktų istorijai Lietuvos ir Lenkijos Respublikoje. A. J. Baranowskis paeiliui glaustai išdėsto kiekvieno atvaizdo vainikavimo priežastis, iškilmių eigą, jų globėjus ir fundatorius 13. Rašy- 9 P. Rabikauskas. Didžiosios šv. Kazimiero šventės Vilniuje 1604 ir 1636 metais // Aidai, 1958, Nr. 3, p ; perspausdinta leidinyje: P. Rabikauskas. Krikščioniškoji Lietuva. Vilnius, 2002, p Taip pat žr.: P. Rabikauskas. Lietuvos Globėjas šv. Kazimieras. Vilnius; Kaunas, 1993, p P. Rabikauskas. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Vilnius, 2002, p. 368, J. A. Chrościcki. Architektura okazjonalna XVI XVIII wieku w Polsce. Próba charakterystyki // Treści dzieła sztuki. Warszawa, 1969, p A. J. Baranowski. Koronacje wizerunków maryjnych w czasach baroku. Warszawa, Pagal karūnavimo metus visą Lietuvos ir Lenkijos Respublikos stebuklingųjų Marijos atvaizdų vainikavimo istoriją A. J. Baranovskis suskirsto į tris laikotarpius: , 10

9 Įvadas damas apie šių švenčių meninį apipavidalinimą jis akcentuoja didikų giminių vaidmenį vainikavimo iškilmėse. Knygos pabaigoje pateikiamas katalogas su trumpa kiekvieno paveikslo istorija, literatūros ir šaltinių sąrašu. Darbe gausu vertingos ikonografinės medžiagos. Sapiegų Švč. Mergelės Marijos kaip Vilniaus globėjos idėją paveikslo vainikavimo iškilmėms skirtų triumfo vartų dekore yra aptarusi Rūta Janonienė 14. Kitu aspektu į paveikslų vainikavimo ir šventųjų pagerbimo iškilmes yra pažvelgusi Dalia Klajumienė. Remdamasi XVIII a. tekstais autorė vaizdžiai perteikia proginių dekoracijų įtaką iliuziškai tapytų altorių paplitimui ir jų lygiaverčiam gyvavimui su kitomis bažnytinės dailės apraiškomis 15. Ji įžvelgia sąsajas tarp stebuklingų Švč. Mergelės Marijos atvaizdų kopijų atsiradimo statinių eksterjeruose ir paveikslų karūnavimo iškilmių 16. Kol kas labai vienpusiškai domėtasi liturginėmis procesijomis. Daugiausia dėmesio skirta XVII a. pirmosios pusės Vilniaus Dievo Kūno procesijoms ir jų parateatriniams reginiams. Šio ir m. (Respublikos padalijimų metai). 14 R. Janonienė. Sapiegų Švč. Mergelė Marija Vilniaus globėja // Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai (ser. Dailės istorijos studijos, 2). Vilnius, 2006, p D. Klajumienė. Barokinių iškilmių dekoracijų įtaka iliuzinių altorių raiškai bei paplitimui LDK // Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė, t. 22: Tipas ir individas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje. Vilnius, 2002, p ; D. Klajumienė. XVIII a. religinių proginių molbertinės tapybos kūrinių sandara ir funkcionavimas // Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė, t. 27: Vaizdas ir pasakojimas. Vilnius, 2002, p ; D. Klajumienė. Tapyti altoriai (XVIII a. XIX a. I p.): nykstantys Lietuvos bažnyčių dailės paminklai. Vilnius, 2006, p D. Klajumienė. XVIII a. sienų tapyba Lietuvos bažnyčių architektūroje. Vilnius, 2004, p mis jėzuitų organizuotomis eisenomis susidomėta dar XIX a. 17 Apie procesijas, kaip vieną parateatrinių renginių sudedamųjų elementų, savo darbuose kalba Janas Okońas. Jis analizuoja Dievo Kūno eisenų tematiką, jų kompozicijos ir inscenizacijos ypatybes 18. Kaip tik J. Okońo tyrimai tapo atspirties tašku daugeliui vėliau rašiusių autorių. Atskirą grupę sudaro procesijų atributų tyrimai. Dažniausiai tai aprašomojo pobūdžio publikacijos, skirtos procesijose naudotiems daiktams ar jų grupėms atributuoti 19. Tačiau tyrimai dar 17 J. I. Kraszewski. Wilno od początków jego do roku Wilno, 1841, t. 3, p ; J. Jaroszewicz. Obraz Litwy pod względem jej cywilizacji, od czasow najdawniejszych do końca wieku XVIII. Wilno, 1845, t. 3, p J. Okoń. Dramat i teatr szkolny. Sceny Jezuitskie XVII wieku. Wrocław, 1970, p ; J. Okoń. Na scenach jezuickich w dawnej Polsce. Warszawa, 2006, p , ; J. Okoń. Boże Ciało. Inscenizacje // Encyklopedia Katolicka. Lublin, 1975, t. 2, p R. Janonienė. Procesijų altorėliai ir dvipusiai paveikslai Sedos parapijos bažnyčioje // Seda (ser. Žemaičių praeitis, 5). Vilnius, 1997, p ; R. Meldytė. Sedos, Pievėnų ir Renavo bažnyčių vėliavos // Seda (ser. Žemaičių praeitis, 5). Vilnius, 1997, p ; K. Sabaliauskaitė. Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios XVIII XIX a. mediniai krucifiksai // Seda (ser. Žemaičių praeitis, 5). Vilnius, 1997, p ; U. Radzevičiūtė. Bažnyčios vėliavos ir paveikslai // Pavandenė (ser. Žemaičių praeitis, 6). Vilnius, 1996, p ; Lietuvos sakralinė dailė, t. 1: Tapyba, skulptūra, grafika. XIV XX a. pradžia: Parodos Krikščionybė Lietuvos mene katalogas. Sud. D. Tarandaitė. Vilnius, 2003, p. 125 (kat. II. 26), 139 (kat. II. 61; II. 62), 140 (kat. II. 63; II. 64), 141 (kat. II. 65; II. 66), (kat. II. 128; II. 129), 162 (kat. II. 130; II. 131); L. Griciūtė. Senieji bažnyčios procesijų reikmenys ir liturginiai indai // Žemalė D. Poškos gimtasis kraštas (ser. Žemaičių praeitis, 12). Vilnius, 2007, p ; D. Vasiliūnienė. Rožinio brolijos procesijų altorėlis Žemaičių Kalvarijoje // Kuriantis protas brangesnis nei turtai... Sud. G. Mickūnaitė. Vilnius, 2009, p Liepos Griciūtės, Regimantos Stankevičienės, Dalios Vasiliūnienės bibliografijas žr.: Lietuvos dailės istorikų draugija. Bibliografija Vilnius, 2005, p , ,

10 Įvadas labai netolygūs: vieniems kūriniams (pvz., procesijų altorėliams) skirtos atskiros studijos, o kiti (pvz., baldakimai) retai sulaukia tyrinėtojų dėmesio. Marija Matušakaitė savo monografijoje Procesijų altorėliai Lietuvoje aptaria nešiojamųjų altorėlių stiliaus, formų bei dekoro kaitos problemas. Dauguma kūrinių jos yra pirmą kartą atributuojami. Šaltinių analizė leido autorei atskleisti įdomių faktų, pavyzdžiui, šiandien jau nebetaikomus altorėlių puošimo būdus. Darbas ypač vertingas dėl gausios ikonografinės medžiagos. Ši studija ne tik padeda atributuoti dar nepaminėtus procesijų altorėlius, bet ir leidžia nustatyti jų vietą bendrame kultūrinio palikimo kontekste. Tačiau, kaip pažymi pati autorė, monografijos tikslas nebuvo sudaryti Lietuvos procesijų altorėlių katalogą, bet supažindinti visuomenę su šiandien nepagrįstai primirštais specifinės paskirties drožybos objektais 20. Todėl daugiausia dėmesio skirta išlikusiems XVIII a. XX a. pirmosios pusės kūriniams ir jų drožybai. O rašant istorinę apžvalgą ne visada įžvelgtas skirtumas tarp XVII XVIII ir XIX a. pavyzdžių. Už tyrimo ribų liko ir altorėlių paveikslų ikonografinė analizė. Dar mažiau tyrinėta sritis yra bažnytinių procesijų vėliavos. Išskyrus kai kurių objektų atribuciją (žr. 19 išnašą) ar bandymą nustatyti jų paveikslų pirmavaizdį 21, rimtesnės studijos, skirtos Lietuvos bažnytinių vėliavų formos, kilmės ir raidos istorijai, kol kas nėra. Nedaug tyrinėti ir procesijų žibintai. Liaudies kultūroje pasirodęs Jurgitos Šakėnaitės straipsnis buvo pirmoji procesijų žibintams skirta publika- 20 M. Matušakaitė. Procesijų altorėliai Lietuvoje. Marijampolė, 1998, p L. Griciūtė. Procesijų vėliavų ir altorėlių paveikslų pirmavaizdis // Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė, t. 35: Pirmavaizdis ir kartotė. Vaizdinių transformacijos tyrimai. Vilnius, 2004, p cija 22. Remdamasi žibintų ir skardinių architektūros papuošimų (lietvamzdžių ir stoglenčių ornamentų) panašumu, autorė bando surasti juos gaminusias dirbtuves. Skirstydama žibintus pagal konstrukciją, ji aptaria puošybos elementus ir polichromiją. J. Šakėnaitė pataiso P. Galaunę, teigusį, kad stulpinėse žemaičių koplytėlėse pastebimas ryškus sekimas procesinių žibintų formomis. Autorės nuomone, sunku teigti, kad tai sekimas, nes nėra žinomas tikslesnis žibintų atsiradimo laikas. Jai formų ir dekoro panašumas labiau kalba apie visai savarankiškas vieno regiono ir vieno laiko kūrinių grupes, kuriose senoji baltiškoji tradicija susipynė su profesionaliuoju bažnytiniu menu 23. Neseniai išleistame procesijų žibintų kataloge pristatoma kunigo Algirdo Mykolo Dobrovolskio OFM Cap. surinkta kolekcija 24, tačiau naujų istorinių žinių apie juos nepateikiama. Tokiu svarbiu ir puošniu procesijų atributu kaip baldakimas taip pat beveik nesidomėta. Vienintelis, nors ir netiesiogiai su šiame leidinyje nagrinėjama tema susijęs darbas yra Aleksandros Aleksandravičiūtės publikacija 25. Straipsnyje apibūdinti menkai tyrinėto motyvo architektūrinio baldakimo tipai ir simbolika. Autorė užsimena, kad puošnūs baldakimai iki šiol yra nešami bažnytinėse procesijose, iškeliami virš bažnyčios dignitorių sostų. Daugelyje bažnyčių yra išlikę ir tebenaudojami būgnai. Tokių pat formų jie buvo naudoti ir LDK kariuomenėje iki XVIII a. pabaigos. Šie 22 J. Šakėnaitė. Procesijų žibintai // Liaudies kultūra, 1991, Nr. 4, p Ten pat, p Procesijų žibintai. Tėvo Stanislovo kolekcija: Katalogas. Sud. D. Bernotaitė-Beliauskienė, J. Antanaitienė. Vilnius, A. Aleksandravičiūtė. Architektūrinio baldakimo simbolika // Menotyra, 2000, Nr. 2, p

11 Įvadas instrumentai dar nesulaukė nei muzikos istorikų, nei kalvystės amato tyrėjų dėmesio m. Lietuvos dailės muziejuje veikė Krikščionybės 2000 metų jubiliejui skirta paroda Krikščionybė Lietuvos mene. Joje nemažai eksponuota ir procesijų atributų. Išleistas parodos katalogas 26, kurio antro tomo skyrelyje Bažnytinės procesijos ir jų atributai bandyta trumpai apžvelgti jų istoriją. Tačiau klaidinga šaltinių interpretacija įvėlė ne vieną klaidą. Kaip antai mintis, jog procesijos į Žemaičių Kalvariją pradėtos organizuoti tik vyskupo Antano Tiškevičiaus paliepimu 27. Atsitiktinė XVII XX a. pradžios šaltinių atranka neleido tiksliau apibūdinti procesijų atributų. Neišvengta ir netikslumų. Pavyzdžiui, nurodoma, kad siuvinėtos procesijų vėliavos Žemaitijos bažnyčiose minimos XIX a. pradžios inventoriuose, o XIX a. vidurio pavyzdys pateikiamas kaip ankstyviausias žinomas siuvinėtas siužetinis vėliavos paveikslas 28. Vėlesnė nurodyta ir aplikacijos technika dekoruotų vėliavų data. Per didelės chronologinės ribos (nedaug dokumentų) lėmė ir kitus netikslumus. Todėl nuodugni XVII XVIII a. rašytinių šaltinių analizė leido gerokai papildyti ir patikslinti esamas žinias. Kadangi LDK bažnytinių procesijų ir jų meninio apipavidalinimo tyrimai dar gana fragmentiški, darant apibendrinimus svarbiausia tapo rašytinių šaltinių analizė. Knygoje panaudotus 26 Profesionaliems menininkams priskiriami kūriniai buvo publikuoti pirmame tome (žr. 19 išnašą), o liaudies meistrų darbai pristatyti antrame tome: Lietuvos sakralinė dailė: Lietuvių liaudies menas. XVII XX a.: Parodos Krikščionybė Lietuvos mene katalogas. Sud. D. Bernotaitė-Beliauskienė. Vilnius, Ten pat, p M. Valančiaus minimas 1742 m. vyskupo nurodymas klebonams tebuvo dėl tvarkos įvedimo, bet ne dėl procesijų. 28 Ten pat, p šaltinius būtų galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmąją, palyginti negausią, dokumentų grupę sudaro istorinę procesijų raidą LDK atspindintys šaltiniai. Kintant liturginių apeigų tradicijoms svarbiu šaltiniu tampa XVII a. apeigynai 29. Daugiau žinių apie pasikeitimus rengiant procesijas suteikia Vilniaus vyskupijos sinodų nutarimai 30. Vilniaus kapitulos aktuose aptinkama ne tik įvairių nutarimų ir nurodymų procesijų klausimu, bet ir glaustų pačių iškilmių aprašymų. Vertingos informacijos teikia ir vyskupų ganytojiški 29 Agenda parva. In commodiorem usum sacerdotum provinciae Poloniae conscripta. Vilnae, 1616; Agenda parva. In commodiorem isum sacerdotum provinciae Poloniae conscripta, superiorum permissu. Vilnae, 1630; Rituale Romanum Pauli V. Pontificis Maximi iussum editum. Coloniae Agrippinae Apud Ioannem Kinckium. Anno M. DC. XXVIII., 1628; Rituale sacramentorum ac aliarum ecclesiae ceremoniarum, ex Rituali, iuxta decretum synodi provinc: Petricovien: edito, depromptum, ad uniformem Ecclesiarum Regni Polon: et M. Ducatus Lith. usum: insuper aliquibus auctum. Vilnae, 1675; Rituale sacramentorum, ac Aliarum Ecclesiae Ceremoniarum Ex Rituali, Iuxta Decretum Synodi Provinc: Petrykovien: Edit: Depromptum Ad Uniformem Ecclesiarum Regni Poloniae et M. D. Litu: usum, quaestionibus et responsionibus Latine, Polonice, Lituanice, Germanice, et Lotovice expositis. Vilnae, Decreta sanctiones et universa acta Synodi dioecesanae ab illustrissimo excellentissimo, ac reverendissimo Domino Constantino Casimiro Brzostowski, Dei & Apostolicae Sedis gratia episcopo Vilnensi, Sanctissimi Domini nostri, D. Clementis, divina providentia Papae ejus nominis XI praelato domestico, et pontificij solij assistente Anno salutis MDCCXVII. Sub diebus 3tia, 4ta, & 5ta mensis Februarij in sua cathedrali ecclesia Vilnae celebratae et per me Alexandrum Joannem Żebrowski, s. theol. & J. U. Doctorem, archidiaconum albæ Russiæ praesentis Synodi secretarium, connotata. Vilnae, [1717]; Synodus dioecesana Mednicensis, seu Samogitiae, sub auspiciis illustrissimi, excellentissimi, ac reverd. Domini Antonii Dominici comitis in Łohoysk et Bardyczow Tyszkiewicz, Dei et Apostolicae Sedis gratia episcopi Samogitiae, equitis albae aquilae in Regno Poloniae etc. etc etc. in ecclesia sua cathedrali Vornensi Anno D[omi]ni MDCCLII. Diebus et 6 7bris celebrata. Vilnae, 1752; J. Sawicki. Concilia Poloniae: źrodła i studia krytyczne. Warszawa, 1948, t

12 Įvadas laiškai 31. Labai naudingi buvo senųjų dokumentų rinkiniai 32. Juose pavyko rasti vienus pirmųjų bažnytinių procesijų paminėjimų LDK. Antroji šaltinių grupė skirta bažnytinių procesijų meniniam apipavidalinimui aptarti. Didžiausią knygoje panaudotų rašytinių šaltinių dalį sudaro bažnyčių inventoriai ir vizitacijų aktai. Juose rasta daugiausia informacijos apie konkrečius procesijų reikmenis jų kiekį, laikymo vietą, išvaizdą. Kartais nurodomi net įsigijimo metai ar aukotojų pavardės. Remiantis šiais šaltiniais sudarytos procesijų atributų lentelės pateikiamos priede. Gerokai mažesnę rašytinių šaltinių grupę sudaro brolijų, bažnyčių ir vienuolynų pajamų ir išlaidų knygos. Jos teikia informacijos ne tik apie konkrečius daiktus, bet ir nurodo su jais susijusias išlaidas. Dažniausiai sužinome, kada ir kaip įsigytas daiktas (pirktas ar dovanotas), užsakomas naujas ar tik taisomas. Be pinigus ir daiktus aukojusių asmenų, jose galima rasti bažnyčios reikmėms dirbusių meistrų pavardes. Čia taip pat žymimos išlaidos atlaidams ar kitoms iškilmėms. 31 B. Maciejowski. Epistola pastoralis ad parochos Bernardi Macieiowski, S. R. E. presbyteri cardinalis, Archiepiscopi Gnesnensis, primatis Regni etc. Reimpressa. Vilnae, 1669 (pastarojo skirsnis De Processione cum Sanctissimo Sacramento panaudotas leidinyje: Synodus dioecesana cleri duc[atus] Samogitiae per ill[ustrissi]mu[m] ac r[evere] ndis[si]mu[m] in Chr[isto] patrem ac d[omi]n[um] d. Georgiu[m] Tyszkiewicz Dei et Ap[osto]licae sedis gra[tia] episcopum Mednicen[sem] seu Samogitien[sem] in eccl[esi] a cathedr. celebrata XIII Ianua[rii] MDCXXXVI. [Vilnae], 1636); K. K. Bžostovskis. Epistola pastoralis. Vilnae, 1710; J. M. Karpis. Epistola pastoralis ad clerum dioecesis Samogitiensis ex mandato Josaphati Michaelis Karp, episcopi Samogitiensis, edita et impressa. Vilnae, Codex diplomaticus Ecclesiae cathedralis necnon dioeceseos Vilnensis, t. 1: ( ). Kraków, 1948; Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae // Monumenta Medii Aevi historica. Cracoviae, 1882, t. 6; Monumenta Ucrainae Historica, t. 3: ( ). Romae, Gana daug yra išlikusių ypatingomis progomis vykusių eisenų aprašymų. Daugiausia tai XVII XVIII a. proginiai spaudiniai šventųjų ir palaimintųjų bei jų relikvijų pagerbimo, malonėmis garsėjančių atvaizdų įnešimo bei jų vainikavimo iškilmėms skirti leidiniai. Iš jų ne tik sužinome kaip vyko procesija, kas joje dalyvavo, bet ir kaip atrodė iškilmių dekoracijos. Ypač daug dėmesio ypatingomis progomis vykusioms iškilmėms buvo skiriama periodinėje spaudoje. Joje plačiai buvo aprašomos liaudies misijos, malonėmis garsėjančių atvaizdų pernešimas į pastatytą naują bažnyčią ar altorių, ypač stebuklingų paveikslų vainikavimas. Žinių apie XVII a. pradžios Dievo Kūno procesijas Vilniuje teikia vadinamosios procesijų programos. Jose atskirai aprašoma kiekviena eisenos dalis, savotiški gyvieji paveikslai, paeiliui išvardijami visi jų personažai, tačiau jų išvaizda retai kada ar beveik nedetalizuojama. Todėl iš šių tekstų galima atkurti tik tai, kas buvo pavaizduota. Apie vėlesnių laikų Dievo Kūno procesijas Vilniuje sužinome jau iš kitų šaltinių, kaip antai iš Vilniaus akademijos vizitatorių memorialų ar amžininkų laiškų. Trumpų užuominų apie miesto gatvėmis vykusias eisenas galima rasti XVIII a. periodikoje. Kasmetinės religinės šventės laikraščiuose nebuvo plačiai aprašomos, dažniausiai tik paminimos. Tačiau net ir tai daugeliu atvejų yra svarbi informacija. Kiek kitokio pobūdžio šaltinių grupę sudaro amžininkų literatūrinė kūryba. Kelionę į Trakus pergalei prie Chotino pažymėti aprašė Motiejus Kazimieras Sarbievijus 33. O XVII a. viduryje 33 M. K. Sarbiewski. Quatuor leucae Virginis Matris, seu Publica ac sollemnis in aedem B. Virginis Matris Trocensem processio, odis IV expressae. Antverpiae, 1624 (vertimas į lietuvių kalbą publikuotas leidinyje: M. K. Sarbievijus. Lemties žaidimai. Vilnius, 1995, p ). 14

13 Įvadas išleistoje knygelėje nežinomas autorius 34 aprašė savo apsilankymą Žemaičių Kalvarijoje 35. Eiliuota kalba jis perteikė įspūdingą tikinčiųjų procesiją po Kalvarijos kalnus. Vertingų žinių apie XVII XVIII a. procesijas suteikia to meto istorikų darbai. Antai Albertas Kojalavičius-Vijūkas mini ne tik kasmetines keliones į Trakus, bet ir pateikia naujų žinių apie kalvarijų lankymą Garduose 36. Tuo tarpu jėzuitų istorikas Stanislovas Rostovskis yra aprašęs ne vienas šio ordino surengtas iškilmes 37. XIX a. istorikai rėmėsi šaltiniais, kurių daugumos jau nebėra. Todėl jų darbai neretai yra vienintelis šaltinis 38. Knygoje išsakytiems teiginiams pagrįsti ir papildyti naudotasi ikonografiniais šaltiniais. Pirmiausia išlikusių paminklų ieškota Lietuvos bažnyčiose. Iš viso per ekspedicijas buvo aplankyta beveik pusantro šimto Žemaitijos ir Rytų Lietuvos bažnyčių. Kaip tik čia per pastaruosius keletą metų pavyko rasti iki šiol niekur neužfiksuotų senųjų atributų pavyzdžių. Renkant medžiagą buvo peržiūrėti Lietuvos nacionalinio, Lietuvos dailės, Žemaičių Alkos, Kretingos ir Mažeikių muziejų rinkiniai. Naudotasi Kultūros paveldo centro ir Vilniaus arkivyskupijos kurijos archyvų fototekomis. Šiame leidinyje pirmą kartą pateikiami surinkti duomenys apie XVII XVIII a. bažnytines procesijas LDK ir jų meninį apipavidalinimą. Viliamasi, kad tai padės skaitytojui susidaryti ne tik panoraminį šio reiškinio paplitimo, bet ir jo meninės raiškos vaizdą. 34 Galbūt tai viename išlikusių egzempliorių ranka užrašytas autorius Petras Kojalavičius-Vijūkas. 35 Calvaria Samogitiae ab Illustrissimo et reverendissimo domino d. Georgio Tyszkiewicz episcopo Samogitiae administratore episcopatus Piltinensis, praeposito Trocensi etc. etc. erecta / a devoto spectatore descripta anno reparatae Salutis Vilnae, [1648]. Po metų knygelė išleista lenkų kalba: Kalvaria Zmuydzka, od Jasnie Wielmoznego y Przewielebnego Pana Iego Mośći Kśiędza Ierzego Tyszkiewicza biskupa Żmuydskiego Nominata Wilenskiego Administratora Biskupstwa Piltinskiego, Proboscza Trockiego etc. etc. wystawiona. / Z Łacinskiego wierszem polskim przez naboznego pielgrzyma opisana. Roku Pańskiego Vilnae, [1649]. 36 A. Kojalavičius-Vijūkas. Miscellanea rerum Ad Statum Ecclesiasticum in Magno Lituaniae Ducatu pertinentium. Vilnae, Vertimą į lietuvių kalbą žr.: A. Vijūkas-Kojalavičius. Lietuvos istorijos įvairenybės. Vilnius, 2004, t S. Rostovskis. Litvanicarum Societatis Iesu historiarum provincialium auctore Stanislao Rostowski, ex eadem societate et provincia sacerdote. Vilnae, 1768, d M. Valančius. Raštai, t. 2: Žemaičių vyskupystė (ser. Lituanistinė biblioteka, 12). Vilnius,

14 Šaltiniai ir literatūra Santrumpos APBA Alsėdžių parapijos bažnyčios archyvas ARSI Archivum Romanum Societatis Iesu KAKA Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas KPC Kultūros paveldo centras LBA Lieplaukės bažnyčios archyvas LDM Lietuvos dailės muziejus LKTI Lietuvos kultūros tyrimų institutas LMAVB RS Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius LNB RS Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius LNM Lietuvos nacionalinis muziejus LVIA Lietuvos valstybės istorijos archyvas SBA Sedos bažnyčios archyvas ŠAM Šiaulių Aušros muziejus VDA Vilniaus dailės akademija VUB RS Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius ŽBA Žemalės bažnyčios archyvas ŽMA Žemaičių muziejus Alka 317

15 Rankraštiniai šaltiniai APBA, Inv. Nr. 38/1723 Šv. Onos brolijos prie Alsėdžių bažnyčios knyga, APBA, Inv. Nr. 69/1754 Alsėdžių bažnyčios pajamų ir išlaidų knyga, ARSI, Lith. 40 Historia Domus Professae Vilnensis. Nuorašai saugomi Lietuvos Jėzuitų provincijos archyve. Iš lotynų kalbos vertė Paulius Rabikauskas. ARSI, Lith. 42 Historia Domus Professae Vilnensis. Nuorašai saugomi Lietuvos Jėzuitų provincijos archyve. Iš lotynų kalbos vertė Paulius Rabikauskas. KAKA, b. 50, l. 1 7v Šiluvos bažnyčios 1736 m. inventorius. KAKA, b. 51, l Šiluvos bažnyčios 1767 m. inventorius. KAKA, b. 51, l Šiluvos bažnyčios 1796 m. inventorius. KAKA, b. 136, l v Veliuonos bažnyčios XVIII a. (po 1736 m.) inventoriaus fragmentas. KAKA, b. 136, l. 1 2v Rietavo bažnyčios 1612 m. vizitacijos KAKA, b. 136, l. 3 4 Akmenės bažnyčios 1611 m. inventorius. KAKA, b. 136, l. 5 7 Žagarės bažnyčios 1611 m. inventorius. KAKA, b. 136, l. 8 8v Pašvitinio bažnyčios 1611 m. inventorius. KAKA, b. 136, l v Lapių bažnyčios 1612 m.(?) vizitacijos KAKA, b. 136, l Šaukėnų bažnyčios 1632 m. inventorius. KAKA, b. 136, l v Laukuvos bažnyčios 1635 m. inventorius. KAKA, b. 136, l Šeduvos bažnyčios 1638 m. inventorius. KAKA, b. 136, l Šeduvos bažnyčios 1643 m. inventorius. KAKA, b. 136, l. 54v 58 Tryškių bažnyčios 1643 m. vizitacijos KAKA, b. 136, l Akmenės bažnyčios 1643 m. vizitacijos KAKA, b. 136, l Papilės bažnyčios 1643 m. vizitacijos KAKA, b. 136, l. 67v 70v Gruzdžių bažnyčios 1643 m. vizitacijos KAKA, b. 136, l v Rietavo bažnyčios 1697 m. inventorius. KAKA, b. 136, l Varnių katedros 1675 m. vizitacijos KAKA, b. 136, l v Veliuonos bažnyčios XVIII a. (po 1736 m.) inventoriaus fragmentas. KAKA, b. 136, l v Seredžiaus bažnyčios 1691 m. vizitacijos KAKA, b. 136, l v Seredžiaus bažnyčios 1691 m. inventorius. KAKA, b. 136, l v Varnių katedros 1778 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 3 5v Kražių bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 5v 9 Viduklės bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 9v 12 Batakių bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l v Kaltinėnų bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l v Šaukėnų bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l v Kuršėnų bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 32v 36 Akmenės bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 36v 41v Žagarės bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 41v 48 Joniškio bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l Pašvitinio bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l v Linkuvos bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 54v 60v Šiaulių bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 60v 63 Radviliškio bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 63v 66v Šeduvos bažnyčios 1621 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l v Klovainių bažnyčios 1635 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 111v 112v Pakruojo bažnyčios 1635 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l v Pakruojo bažnyčios 1790 m. inventorius. KAKA, b. 137, l v Šiaulių bažnyčios 1643 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l Veliuonos bažnyčios 1635 m. vizitacijos KAKA, b. 137, l. 147v 150v Seredžiaus bažnyčios 1635 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l Varnių katedros 1675 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l. 27v 30v Varnių parapinės bažnyčios 1675 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l. 30v 38 Žarėnų bažnyčios 1675 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l Plungės bažnyčios 1675 m. vizitacijos 318

16 Rankraštiniai šaltiniai KAKA, b. 138, l Rietavo bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l Veiviržėnų bažnyčios 1667 m. inventorius. KAKA, b. 138, l. 66v 74 Kvėdarnos bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l Vainuto bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l Švėkšnos bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l Gargždų bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l. 104v 113 Laukuvos bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l Gaurės bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l Žvingių bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 138, l. 128v 147 Tverų bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Užvenčio bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 13v 28v Kelmės bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Nemakščių bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 43v 55 Čekiškės bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 55v 52 (neteisingai sunumeruota, iš tikrųjų turėtų būti l. 72) Betygalos bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 53v 78 Šiluvos bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Kražių bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Viekšnių bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Laižuvos bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Akmenės bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 157v 172 Žagarės bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Pamūšio bažnyčios 1676 m. inventorius. KAKA, b. 139, l Šiaulių bažnyčios 1676 m. inventorius. KAKA, b. 139, l. 204v 224v Joniškio bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Saločių bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Linkuvos karmelitų bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 235v 241v Tirkšlių bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Tryškių bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Klovainių bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 283v 292v Lygumų bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Pakruojo bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 314v 322v Pušaloto bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 322v 328v Smilgių bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 328av 341v Radviliškio bažnyčios 1676 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Šiaulėnų bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 364v 382 Baisogalos bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 382v 407 Grinkiškio bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 407v 432v Krakių bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Surviliškio bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Krekenavos bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Luokės bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Mosėdžio bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Salantų bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l Alsėdžių bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 534v 546 Telšių bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 546v 547 Nevarėnų bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 547v 556 Palangos bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 556v 559 Darbėnų bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 559v 563 Laukžemės bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 563a 578v Zapyškio bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l v Vilkijos bažnyčios 1677 m. vizitacijos 319

17 Šaltiniai ir literatūra KAKA, b. 139, l Seredžiaus bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 139, l. 617v 637v Veliuonos bažnyčios 1677 m. vizitacijos KAKA, b. 140, l. 1 45v Gargždų bažnyčios 1705 m. vizitacijos KAKA, b. 140, l Kvėdarnos bažnyčios 1705 m. vizitacijos KAKA, b. 140, l v Gardamo bažnyčios 1705 m. vizitacijos KAKA, b. 140, l v Rietavo bažnyčios 1705 m. vizitacijos KAKA, b. 140, l v Šilalės bažnyčios 1705 m. vizitacijos KAKA, b. 140, l v Tauragės bažnyčios 1705 m. vizitacijos KAKA, b. 140, l Gaurės bažnyčios 1697 m. inventorius. KAKA, b. 140, l Batakių bažnyčios 1697 m. inventorius. KAKA, b. 140, l. 182v 188 Kaltinėnų bažnyčios 1697 m. inventorius. KAKA, b. 140, l. 188v 189 Upynos bažnyčios 1697 m. inventorius. KAKA, b. 140, l. 190v 194 Šilalės bažnyčios 1697 m. inventorius. KAKA, b. 140, l v Balsių bažnyčios 1697 m. inventorius. LBA, Brolijos kn. Lieplaukės Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Globėjos brolijos įrašų knyga. LNB RS, f. 29, b Historia Collegii Crosensis Societatis Jesu, (rankraščių, saugomų Jėzaus Draugijos Romos archyve, kopijos). LNB RS, f. 29, b Historia Collegii Crosensis Societatis Jesu, (rankraščių, saugomų Jėzaus Draugijos Romos archyve, kopijos). LNB RS, f. 29, b Annuae Litterae Collegii Crosensis Societatis Jesu, (rankraščių, saugomų Jėzaus Draugijos Romos archyve, kopijos). LNB RS, f. 29, b Annuae Litterae Collegii Crosensis Societatis Jesu, (rankraščių, saugomų Jėzaus Draugijos Romos archyve, kopijos). LNB RS, f. 29, b Annuae Litterae Collegii Crosensis Societatis Jesu, (rankraščių, saugomų Jėzaus Draugijos Romos archyve, kopijos). LNM D 205 Penkių Kristaus žaizdų brolijos prie Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios knyga, m. LVIA, f. 449, ap. 2, b. 106, l Kvėdarnos bažnyčios 1739 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 226, l Nevarėnų bažnyčios 1821 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 230, l v Tverų bažnyčios 1739 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 230, l v Tverų bažnyčios 1764 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 240, l v Utenos bažnyčios 1738 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 261, l Tirkšlių bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 262, l. 9 19v Žvingių bažnyčios 1739 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 262, l v Veiviržėnų bažnyčios 1705 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 262, l v Kulių bažnyčios 1791 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 325, l. 386a 393 Kvetkų bažnyčios 1781 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 325, l Utenos bažnyčios 1685 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 325, l v Utenos bažnyčios 1699 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 325, l Utenos bažnyčios 1770 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 325, l v Utenos bažnyčios 1779 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326, l. 1 4 Pašilės bažnyčios 1801 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326, l v Nemakščių bažnyčios 1792 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326, l Batakių bažnyčios 1715 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326, l. 31v 35v Gaurės bažnyčios 1715 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326, l a Batakių bažnyčios 1784 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326, l v Batakių bažnyčios 1792 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326, l. 51a 61v Kaltinėnų bažnyčios 1800 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326, l. 72a 78v Upynos bažnyčios 1771 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 329, l v Plungės bažnyčios 1697 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 329, l v Kulių bažnyčios 1697 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 329, l v Gargždų bažnyčios 1697 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 329, l v Gargždų bažnyčios 1715 m. vizitacijos LVIA, f. 669, ap. 2, b. 339, l Raudėnų bažnyčios 1776 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 339, l Laižuvos bažnyčios 1725 m. inventorius. 320

18 Rankraštiniai šaltiniai LVIA, f. 669, ap. 2, b. 342, l v Laukuvos bažnyčios 1697 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 342, l v Tverų bažnyčios 1697 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 342, l v Žarėnų bažnyčios 1791 m. inventorius. LVIA, f. 669, ap. 3, b Žemaičių vyskupijos konsistorijos įsakas Kauno dekanui. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3361, l. 1 2 Ilijos bažnyčios 1683 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3361, l. 3 4 Ilijos bažnyčios 1734 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l. 1 7v Kamenio bažnyčios 1716 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Slucko bažnyčios 1716 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Kosovo bažnyčios 1719 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Linkmenų bažnyčios 1720 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Tverečiaus bažnyčios 1721 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Geranainių bažnyčios 1721 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l Iščelnos bažnyčios 1721 vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l Želvos bažnyčios 1727 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Ježiorų bažnyčios 1728 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Germaniškių bažnyčios 1743 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Iščelnos bažnyčios 1738 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Šešuolių bažnyčios 1740 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l Užuguosčio bažnyčios 1740 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l Linkmenų bažnyčios 1740 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l Dieveniškių bažnyčios 1741 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l Želvos bažnyčios 1744 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Želvos bažnyčios 1764 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Videniškių bažnyčios 1766 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l Germaniškių bažnyčios 1766 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Užuguosčio bažnyčios 1768 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Dieveniškių bažnyčios 1768 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Zabžezės bažnyčios 1768 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Smalvų bažnyčios 1796 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l v Varnėnų bažnyčios 1770 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381, l Linkmenų bažnyčios 1771 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3394, l. 1 5v Ježiorų bažnyčios 1732 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3395, l. 1 12v Kosovo bažnyčios 1732 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3396, l. 1 9 Darevo bažnyčios 1732 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3396, l v Darevo bažnyčios XVIII a. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3396, l Darevo bažnyčios 1751 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3396, l v Darevo bažnyčios 1758 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3396, l v Darevo bažnyčios 1771 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3399, l Slanimo benediktinių bažnyčios 1733 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3404, l. 1 21v Svierių bažnyčios 1737 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3409, l. 12v 14 Pastovių bažnyčios 1745 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3409, l. 18v 24 Pastovių bažnyčios 1748 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b Vilniaus senosios regulos karmelitų Škaplieriaus brolijos 1739 ir 1788 m. turto sąrašas. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3417, l. 3 13v Bobruisko bažnyčios 1796 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3422, l. 2 8 Jaluvkos bažnyčios 1753 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3422, l. 8v 18 Jaluvkos bažnyčios 1759 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3422, l Jaluvkos bažnyčios 1767 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3422, l v Jaluvkos bažnyčios 1767 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3422, l Jaluvkos bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3425, l Uzdos bažnyčios 1754 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3437, l. 1 8 Kosovo bažnyčios 1765 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3440, l. 1 17v Iškoldės bažnyčios 1766 m. inventorius. 321

19 Šaltiniai ir literatūra LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3461, l. 1 8 Dunilovičių bažnyčios 1774 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b Vilniaus jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčios 1773 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3485, l. 1 46v Nemenčinės bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l. 3 14v Zadorožės bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Dysnos bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Poludovo bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l Zahackiey bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l Ekimanskiey bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l Rukšėnų bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Lepelio bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Kubličių bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Dokšicų bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Dolginovo bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l Parafijanovo bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Volkolatos bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Lučajaus bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Dunilovičių bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3487, l v Gluboko bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l. 1 14v Pabaisko bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Šešuolių bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Lyduokių bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Balninkų bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Žemaitkiemio bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l Alantos bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l Skiemonių bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Molėtų bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l Inturkės bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Dubingių bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Joniškio bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Giedraičių bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Musninkų bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l Čiobiškio bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l Gelvonų bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l Upninkų bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3488, l v Širvintų bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b Vilniaus Laterano kanauninkų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3500, l Volmos bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l. 1 9 Breslaujos bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Apso bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Vidžių bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Adutiškio bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Švenčionių bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l Pašaminės bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Daugėliškio bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Linkmenų bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l Kuktiškių bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Labanoro bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Tauragnų bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l Taurapilio bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Salako bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l. 138v 140 Dūkšto bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Zarasų bažnyčios 1783 m. vizitacijos 322

20 Rankraštiniai šaltiniai LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l Smalvų bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Drūkšių bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Drujos bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Ikaznės bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l Pahosto bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l Tverečiaus bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l Miorų bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Strūnaičio bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l Račkiškės bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Pelekų bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Mielagėnų bažnyčios 1783 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3505, l v Palūšės bažnyčios 1782 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l. 3 7 Ukmergės bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Kavarsko bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l v Vidiškių bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Kurklių bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l v Žeimių bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l v Taujėnų bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Siesikų bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l v Kėdainių bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Apytalaukio bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Deltuvos bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l v Šėtos bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l v Ramygalos bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Pumpėnų bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Panevėžio bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Naujamiesčio bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l v Traupio bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l v Vadoklių bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Raguvos bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l Pagirių bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3507, l v Anykščių bažnyčios 1784 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b Vilniaus jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčios 1785 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3572, l. 5 18v Zadžieviežo bažnyčios 1798 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3572, l v Ilijos bažnyčios 1799 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3572, l v Bobruisko bažnyčios 1799 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3572, l Nesvyžiaus benediktinių bažnyčios 1799 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3572, l v Peršojų bažnyčios 1799 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3572, l Minsko karmelitų bažnyčios 1799 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3572, l v Minsko bonifratų bažnyčios 1799 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3572, l Petrikovo bažnyčios 1799 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3728, l , Batakių bažnyčios 1705 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3728, l v Batakių bažnyčios 1690 m. inventorius. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3728, l Pajūrio bažnyčios 1755 m. vizitacjos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3728, l v Šilalės bažnyčios 1721 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3728, l v Balsių bažnyčios 1721 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969, l. 2 21v Gardino bažnyčios 1662 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969, l v Naujadvario bažnyčios 1662 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969, l Sokulkos bažnyčios 1662 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969, l v Induros bažnyčios 1662 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969, l. 61v 67 Kundžino bažnyčios 1662 m. vizitacijos LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969, l v Sakalėnų bažnyčios 1662 m. vizitacijos 323