BAROKINIŲ IŠKILMIŲ DEKORACIJŲ ĮTAKA ILIUZINIŲ ALTORIŲ RAIŠKAI BEI PAPLITIMUI LDK

ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS 24 /2002 Dalia Klajumienė Vilniaus dailės akademija BAROKINIŲ IŠKILMIŲ DEKORACIJŲ ĮTAKA ILIUZINIŲ ALTORIŲ RAIŠKAI BEI PAPLITIMUI LDK Iliuziškai tapytų altorių tyrinėjimuose jau gana išsamiai atskleistas šių dailės paminklų ir traktatų apie perspektyvą tapyboje bei architektūroje sąveikos aspektas 1. Be minėtų veikalų, turbūt ne mažesnį, o gal net didesnį poveikį iliuzinių altorių retabulų paplitimui LDK ir jų plastikos raiškai darė įvairių pasaulietinių, religinių švenčių meninis apipavidalinimas. Neatsitiktinai, skirtingai nuo Vakarų Europos, dauguma LDK. iliuzinių retabulų buvo atlikta ant paprastų stačiakampių arba kontūrine drožyba papuoštų medžio plokščių bei drobės (jie itin priminė švenčių dekoracijas (ii. 1), o ne ant sienų. Vadinamosios proginės dekoraci- Kowalc:yk J. Andrea Pozzo a późny barok w Polsce // Biuletyn Historii Sztuki. Warszawa. Rok XXXVII, 1975, cz. l, Nr. 2, s. 162-177; cz. II, Nr. 4, s. 335-349: Kaminsku R. 18. gadsimta gleznieclba Latgale. Riga, 1994; Klajumienė D. Sakralaus statinio Grūšlaukės (Kretingos r.) kapinėse interjero polichrominis dekoras. Profesionalumo ir primityvumo santykis // Primityvumas mene. Vilnius, 1999, p. 274-286; Klajumienė D. Ružanų Švč. Trejybės bažnyčios Šv. Barboros koplyčios altorius - Aleksandro Mykolo Sapiegos meninės orientacijos atspindys // Menotyra, 2001, Nr. 2 (23), p. 36-40; Klajumienė D. XVIII a. iliuzinė retabulų tapyba Vilniaus sakralinėje architektūroje // Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės barokas: formos, įtakos, kryptys. Vilniaus dailės akademijos darbai. T. 21. Vilnius, 2001, p. 141-152. 201

/. Slolerovo (dab. Latvija) bažnyčios interjeras. Kaminską R. Niektóre cechv malarstwa epoki baroki/ w Łatgalii /7 Kultura artystyczna Wielkiego Księstwa Litewskiego w epoce baroku. Warszawa, 1995. s. 56. jos" (dažnai įvardijamos kaip proginė architektūra" 2 ) taip pat buvo kurtos iš netvirtų medžiagų (medžio, molio, gipso, drobės). Ant medinių skydų tapyti altorių retabulai atkartojo proginių bažnyčių fasadų, Triumfo vartų ir laikinųjų altorių formas bei atlikimo principus, o tapy- 202 2 Puikiai termino ir paties dekoro reikšmę Lenkijos ir LDK kultūrai yra atskleidęs J. A. Chrościckis straipsnyje: Chrościcki J. A. Architektura okazjonalna XVI-XVIII wieku w Polsce. Próba charakterystyki // Treści dziefa sztuki. Materiały sesji Stowarzyszenia Historyków Sztuki. Gdańsk, 1966; Warszawa, 1969, s. 215-234. Kadangi pastaruoju metu pasirodė išsamus, gausiai ikonografine medžiaga iliustruotas leidinys Šventės Romoje nuo Renesanso iki 1870", galima palyginti vietinių iškilmių dekoracijas su itališkaisiais pavyzdžiais, žr.: La Festa a Roma dal Rinascimento ai 1870, ed. M. Fagiolo. T. 1-2, Turin, 1997. tų ant drobės retabulų eksponavimas labai priminė špalerius 3 bažnyčių bei koplyčių puošyboje. Minėtos dekoracijos puošė miestų gatves ir statinius valdovų ir didikų pagerbimų progomis, per laidotuves, naujai kanonizuotų šventųjų, paveikslų karūnavimo iškilmes, Dievo Kūno ir kitas procesijas. Meno istorikas J. A. Chrościckis, aptardamas XVI- XVIII a. Lenkijos proginės architektūros darinius, pateikia tokį sąrašą: Tarp daugybės proginės architektūros objektų galima paminėti piramides", kolonas, obeliskus, fontanus, altorius, banketų ir fejerverkų paviljonus, taip pat Triumfo vartus ir castra doloris" 4. Įvairiose iškilmėse būdavo specialiai tam tikslui sukurti laikini altoriai ir juos primenančios orderinės struktūros 5. Jiems įgyvendinti kviečiami žymūs menininkai, nes kompozicijų įspūdingumas ir paveikumas dar ilgai būdavo aptarinėjamas iškilmėms pasibaigus 6. Nors ir labai rūpintasi šių darinių 3 A. Bender ir jos tyrinėjimais remdamasi I. Jedzinskaitė-Kuizinienė, nurodo, kad špaleriais vadintinos sienų uždangos ir apmušalai iš statmenai susiųtų pailgų odos ar audinio juostų, kurios būdavo vienodos arba skirtingos. Špaleriai Lenkijoje ir LDK atsirado Renesanso ir ypač paplito baroko laikotarpiu. Jais įvairių iškilmių metu puoštos bažnyčių ir koplyčių sienos, piliastrai. Viršuje metaliniais žiedais prie vainikuojamųjų karnizų pritvirtinti ir nusidriekę iki grindų Špaleriai išryškindavo architektūrinių formų vertikalumą, žr.: Bender A. Szpalery we wnętrzach polskich XVI-XVIII wieku: terminologia, stan badań y system dekoracji // Biuletyn Historii Sztuki. Warszawa, 1988, Nr. 1-2, s. 47-57; Jed:inskaitė-Kui:inienė 1. XVI-XVIII gobelenai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius, 2000, p. 11-13. 4 Chrościcki J. A. Architektura okazjonalna XVI-XVIII wieku w Polsce. Próba charakterystyki // Treści dzieła sztuki. Warszawa, 1969. p. 216. 5 įdomu, kad aprašant Romoje vykusias iškilmes ir taip pat grupuojant dekoro kompozicijas, proginiai" altoriai kaip atskira grupė nenurodomi. Šie įtraukti į teatro scenų" (it. La scena e ii teatro in teatro) ir laidotuvių dekoro" (it. - Acldobbli effimeri negli iiilerni) grupes bei artimai susiję su katafalko dekoracijomis, žr.: La Festa a Roma dal Rinascimento ai 1870, ed. M. Fagiolo. T. 2, Turin, 1997, p. 150-277. 6 Vilniaus miesto magistrato knygose galima aptikti garsiausių LDK menininkų, XVIII a. gyvenusių ir dirbusių Vilniuje (pvz., Ignoto Egenfeldcrio, Mato Sluščianskio, Joakimo Herdegeno ir kitų), puošusių miestą įvairių iškilmių progomis, pavardes. Taip pat neretai menininkų vardai neminimi, bet išvardijami iškilmių pasiruošimo darbai ir išlaidos. Žr.: Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA) F. 458, ap. l, b. 238 (1764 m. Vilniaus magistrato išlaidų knyga); LVIA F. 458, ap. l, b. 221 (1759 m. Vilniaus magistrato išlaidų knyga), l. 19 20v. 203

įgyvendinimu, jie buvo skirti tik tai progai, kol nutildavo švenčių šurmulys. Tačiau XVII-XVIII a. teatro - tiek pasaulietinio, tiek bažnytinio - poveikis sakraliems interjerams yra akivaizdus. Ypatingas religinio gyvenimo masiškumas, procesijos, piligrimų kelionės, stebuklingų paveikslų karūnavimas, iškilmingos laidotuvės lėmė itin iškilmingas liturgijas 7. Altorių retabulų dekoras šiuo laikotarpiu tampa ypač svarbus, rafinuotas ir daugiaprasmis. Altorius kaip scena, kaip akcentas theatrum sacrum erdvėje suskamba" nepaprastai raiškiai ir iškilmingai. Parateatrinių ceremonijų ištakos glūdi Vakarų Europos mene, iš kurio LDK kūrėjai sėmėsi meninių idėjų. Programiniai, idėjiniai, iliustruoti graviūromis pavyzdžiai sparčiai plito proginės spaudos dėka 8. Meno istorikai yra pastebėją, kad Renesanso laikotarpiu iškilmių rengėjai Italijoje pavyzdžių ir analogijų ieškojo antikoje, pirmiausia romėniškose formose bei jų simbolikoje. Nuo XVI a. II pusės parateatrinės iškilmės tampa ypač populiarios, į dekoracijų kūrimą įtraukiami žymiausi baroko epochos architektai, skulptoriai bei tapytojai, iš kurių pirmiausia minimas G. L. Berninis. Didėjant tokio tipo renginių paklausai, daugėjo ir specializuotos spaudos, aprašančios iškilmių eigą bei plastinę raišką. Vien popiežių Urbono VIII (1623-1644) ir Inocento X (1644-1655) valdymo laikotarpiu, t. y. per 32 metus, Romoje išleista daugiau kaip šimtas įvairaus pobūdžio proginių leidinių, iki šiol tyrinėtojus dominančių savo literatūriniu turiniu, istorinių detalių fiksavimu bei iškilmių dekoro iliustracijomis 9. Mums tokio tipo literatūroje aktualiausi su religinėmis iškilmėmis susiję proginių architektūros kompozicijų, savo struktūra ir dekoru artimų altorių retabulams, bei pačių proginių" altorių aprašymai ir jų grafiniai" atvaizdai. 204 7 Gieysztor-Milobędzka E. Wnętrze sakralne w 1. połowie XVIII wieku // Biuletyn Historii Sztuki. Warszawa, 1980, Nr. 2, s. 159-171. 8 Nussdorjer L. Print and Pageantry in Baroque Rome // Sixteenth Century Journal. Nr. XX1X/2. 1998, p. 439-464. 9 Apie tai daugiau: Chrościcki J. A. Pompa funebris. Z Dziejów kultury staropolskiej. Warszawa, 1974; Morka M. Uroczystości pogrzebowe w Wilnie po śmierci Augusta II // Kultura artystyczna Wielkiego Księstwa Litewskiego w epoce baroku. Warszawa, 1995, s. 147-161. Čia pirmiausia paaiškėja jėzuitų įtaka iliuzinės perspektyvos propagavimo srityje, vėliau tai buvo pritaikyta pasaulietinių ir bažnytinių scenų erdvėms bei kuriant theatrum sacrum aplinką ir jos dekoracijas. Jėzuitas tėvas Jeanas Dubreuil (1602-1649) 1642-1649 m. Paryžiuje publikavo veikalą La Perspective Pratique, kuriame šalia teatro scenų ir scenovaizdžių kompozicijų atskleidė altorių perspektyvinio komponavimo paslaptis. Po jo teorijų Romoje 1693-1700 m. išleistas italų jėzuito Andrea Pozzo dviejų tomų veikalas apie perspektyvą tapyboje ir architektūroje, tapęs itin populiarus ir buvęs vėliau išspausdintas net 38 pasaulio kalbomis 10. Autoriai, rašę apie jėzuitų įtaką barokinio theatrum sacrum kūrimui bei iliuzinei tapybai mene, ypač pabrėžia jų organizuotas keturiasdešimties valandų adoracijos iškilmes (lot. - supplicatio ąuadraginta horarum, kitur - oratio ąuadraginta horarum; it. - Qiiarantore), pradėtas švęsti XVI a. viduryje 11. Šio viešo Švč. Sakramento garbinimo, be pertraukos trunkančio keturiasdešimt valandų, tikslas - Eucharistinio Kristaus pagerbimas ir prisiminimas tų keturiasdešimties valandų, kurias Jo kūnas buvo uždarytas karste 12. Tokių didžiulių, teatrizuotų bažnytinių iškilmių dekoras ypač glau- 10 Bjurström P. Baroque Theater and the Jesuits // Baroque art: The Jesuits Contribution. Ed. R. Wittkower. B. Jaffe. New York. 1972, p. 99-110. 11 Ten pat, p. 104; Weil M. S. Devotion of the Forty Hours and Roman Baroque Illusions // Journal of the Warburg and Courtauld Institute. T. 37, 1974, s. 218-248; Nussdorfer 1. Print and Pageantry in Baroque Rome // Sixteenth Century Journal. Nr. XXIX/2. 1998, p. 439-464. 12 Šių iškilmių pradininku laikomas kapucinas tėvas Juozapas iš Milano, kuris 1556 m. meldėsi 40 valandų, prisimindamas ir pagerbdamas tą laiką, kai Kristaus kūnas buvo uždarytas karste. Apie tai daugiau: Wykład obrzędów i religijnych zwyczajów Rzymsko-katolickicgo kościoła ze względu na ich duchowne znaczenie; zebrany i ułożony przez ks. Jana Ludwika Lunkiewicza Pijara. Wilno: Drukiem Józefa Zawadzkiego, 1851, s. 93-96; Encyklopedja kościelna. T. III. Warszawa, 1874, s. 673; Nabożeństwo czterdziesto-godzinne podczas trzydniowego wystawienia N. Sakramentu ku czci obecnego w nim zbawiciela świata Jezusa Chrystusa Tudzież wyjaśnienie obrzędów mszy świętey. Warszawa, 1897, s. 5; Manual of Forty-hours Adoration. Philadelphia, 1931, s. 5-27; Weil M. S. Devotion of the Forty Hours and Roman Baroque Illusions // Journal of the Warburg and Courtauld Institute. T. 37, 1974, s. 218-248. 205

džiai susijęs su laikina, iliuzine perspektyvine altorių puošyba. Ta proga bažnyčia turėjo būti užtamsinta, šoniniai altoriai nematomi, o didysis altorius paryškintas savotiškomis, sceną primenančiomis puošmenomis, pabrėžiančiomis Švč. Sakramento garbinimą. Laikinos, iš nepatvarių medžiagų sukurtos kompozicijos, dažnai imituojančios retabulams artimas struktūras, šventės metu tapdavo svarbesnės nei tikrieji altoriai. Kompozicijos suspindėdavo apšviestos daugybės žvakių (ii. 2). Taip baroko epochos žmonių sąmonėje formuota proginio, laikino vaizdo, ypač jo teikiamo įspūdžio, svarba ir vertė. XVII a. tokio dekoro pritaikymo etalonu buvo laikoma Romos jėzuitų II Gesu šventovė. Joje, kaip ir kitose bažnyčiose, 206 2. G. L. Berninio projektas keturiasdešimties valandų adoracijai Vatikano koplyčioje. - La Festa a Roma dal Rinascimento ai 1870. T. 2. Turiu, 1997, p. 90. Švč. Sakramento viešas pagerbimas būdavo įamžinamas dokumentuose bei grafiniuose lakštuose 13. Yra žinomi išlikę 1640, 1646, 1650, 1665, 1669, 1671 ir 1700 metų II Gesu bažnyčioje suorganizuotų iškilmių aprašymai bei 1640, 1646, 1650, 1685, 1695 metais buvusių dekoracijų vaizdinis fiksavimas graviūrose 14. Išlikusiame D. Barriere raižinyje pagal 1646 m. N. Menghini dekoraciją matyti, kad Švč. Sakramento pagerbimo scenai tada buvo pasirinkta naratyvi daugiafigūrė kompozicija peizažo fone. 40 metrų aukščio ir 20 metrų pločio segmentinės arkos formos skyde buvo vaizduojamos scenos iš Senojo ir Naujojo Testamento (ii. 3). Vėlesnė vaizdinė ikonografinė medžiaga parodo menininkų polinkį į daugiaplanę iliuzinę architektūrą, kuri neretai, ir ypač 1685 m. projekte (ii. 4), beveik užgožia net patį garbinamą objektą. P. Bjurströmas, pasinaudodamas 1639-1641 m. sukurtu S. Sacchi tapybos darbu Popiežiaus Urbono VIII apsilankymas II Gesu bažnyčioje", atliko šios Romos bažnyčios interjero vaizdo rekonstrukciją, atspindinčią Quarantore iškilmių puošybą. Remiantis iškilmių aprašymais, detaliai tapytojo pavaizduotame XVII a. vidurio interjere buvo įkomponuota išlikusi 1650 m. C. Rainaldio dekoracijos graviūra (ii. 5). Taip pademonstruotas proginės iliuzinės scenos" didingumas bei paveikumas. Panaši rekonstrukcija atlikta ir su A. Pozzo Quarantore dekoracijų projektais, kurie buvo realizuoti 1685 bei 1695 metais. Šių projektų graviūros vėliau papuošė jėzuitų menininko minėtą traktatą apie perspektyvą tapyboje ir architektūroje. Į veikalo pirmąją dalį pateko 1685 m. (figūra 71), o į antrąją - 1695 m. (figura 47) II Gesu bažnyčios presbiterinę dalį užden- 13 Apie tai savo straipsniuose yra rašę: NussJorfer L. Print and Pageantry in Baroque Rome // Sixteenth Century Journal. Nr. XXIX/2, 1998, p. 439-464; Gieysztor- Milobędzka E. Nabożeństwo Czterdziestogodzinne a sztuka // Biuletyn Historii Sztuki. Warszawa, 1985, Nr. 1-2, s. 51-85; Mossakowski S. Projekt Teatro di Quarantore" autorstwa Giovanniego Battisty Gisleniego // Biuletyn Historii Sztuki. Warszawa, 2000, Nr. 1-2, s. 51-85. 14 Bjurstrom P. Baroque Theater and the Jesuits // Baroque art: The Jesuits Contribution. Ed. R. Wittkower, B. Jaffe. New York, 1972, p. 104; Diez R. Le Quarantore: Una predica figurata // La Festa a Roma dal Rinascimento ai 1870, ed. M. Fagiolo. Turin, 1997, 2, s. 84-97. 207

gę Švč. Sakramento garbinimą vaizduojančios kompozicijos. Šio traktato antroje dalyje pateikta ir daugiau šventės puošybos projektų (figūra 48). įdomu pastebėti, kad šio veikalo dalyje po Theatrum sacrum kūrimo pavyzdžių pereinama prie iliuziškai tapytų altorių vaizdavimo taisyklių. 4. Raižinys su A. Pozzo 1685 m. dekoracija keturiasdešimties valandų adoracijos iškilmėms Romos II Gesu bažnyčioje. - Puteo A. Perspectivae pictortim atque architectorum <...>. T. I. Augustae Vindelicorum, 1706, figūra LXXI. į 3. D. Barriere raižinys pagal 1646 m. N. Menghini dekoraciją keturiasdešimties valandų adoracijai Romos II Gesu bažnyčioje -La Festa a Roma dal Rinascimento ai 1870. T. 2. Tunn, 1997, p. 86. Jėzuitų misijų dėka keturiasdešimties valandų iškilmės paplito ir LDK bažnyčiose. Ypač populiarios jos buvo Vilniuje, kas davė impulsą atsirasti ir didingų perspektyvinių kulisinių altorių ansambliams bei išplisti iliuziškai tapytiems retabulams b. Tačiau, skirtingai nuo XVII a. Romos, Vilniuje 15 Vilnių, kaip keturiasdešimties valandų adoracijos iškilmių centrą, ne kartą privačiuose pokalbiuose yra minėjęs lenkų meno istorikas J. Kowalczykas, tyrinėjantis LDK politinio ir kultūrinio centro barokinių bažnyčių interjerų dekorą. 208 209

5. /'. Bjurströmas, naudodamasis 1639-1641 m. sukuriu S. Sacclu tapybos darbu Pop. Urbono Vili apsilankymas II Gesu bažnyčioje" ir 1650 m. C. Rainaldi dekoracijos graviūra, rekonstravo šios šventovės keturiasdešimties valandų adoracijos iškilmių atmosferą. - Bjurström P. Baroque Theater and the Jesuits // Baroque art: The Jesuits Contribution. New York. 1972, p. 56. Minėtą spragą užpildo kitų religinių švenčių, t. y. stebuklingų paveikslų karūnavimo, naujų palaimintųjų beatifikacijos, šventųjų kanonizacijos bei iškilmingų laidotuvių ceremonijų aprašymai. Tam, kad iškilmių didingumas ilgiau išliktų žmonių atmintyje, LDK taip pat būdavo leidžiamos knygelės, kuriose smulkiai aprašoma vyksmo eiga ir ypač kruopščiai išvardinami bei vaizdžiai nusakomi ta proga sukurto dekoro elementai. Jau nuo XX a. 7 dešimtmečio lenkų bei lietuvių menotyrinėje literatūroje pasirodę straipsniai ir monografijos paskleidė gana plačią LDK ir Lenkijos Karalystės renginių apipavidalinimo projektų skalą, padedančią suvokti XVII-XVIII a. renginių mastą ir dekoro pobūdį 17. Be to, tarsi iš naujo atrasti to meto zenstwa Od zwierzchności. <...>. Od niźcy wyrażonych Kaznodzieiow. w Kollegiacie wyźey wyraźoney powiedziane, Roku 1774. <...>. W Kaliszu: w Drukarni J. K. M. i Rzeczy Pospolitey Roku Pańskiego, 1779; Nabożeństwo o Najświętszym Sakramencie na oktawę Bożego ciała i na Czterdziesto-godzinne Nabożeństwo. <...>. Wilno: Drukiem Józefa Zawadskiego, 1856; Nabożeństwo Czterdziesto-godzinne podczas trzydniowego wystawienia N. Sakramentu ku czci obecnego w nim zbawiciela świata Jezusa Chrystusa Tudzież wyjaśnienie obrzędów mszy świętey. Warszawa, 1897. 17 Apie tai Lietuvos ir Lenkijos menotyrinėje spaudoje jau yra pasirodę nemenkai išliko vos vienas kitas tokių iškilmių paliudijimas vėlyvuose, t. y. XVIII a. II pusės pamoksluose bei XIX a. maldynuose 16. Apmaudu, bet tiek dėl literatūrinės, tiek vaizdinės medžiagos trūkumo kol kas negalima atlikti lyginamosios analizės, kuri detaliau atskleistų LDK panašaus tipo renginių dekoro plastikos ypatumus bei jų sąsajas su Vakarų Europa. 16 210 Kazanie przy konkluzyi Czterdziesto-godzinnego nabożeństwa w czasie uroczystości opieki Józefa S. <...> w kościele Wileńskim WW. OO. Karmelitów bosych miane przez X. Roberta od S. Ducha Swiętey Teologii Lectora kaznodziei ordynaryinego niedzielnego karmelity bosego Roku 1770. D. 8. Maja. w Wilnie: w Drukarni J. K. M. y Rz[eczpospo]litey XX. Scholar[umJ Piarum, 1770; Kazania pod czas Czterdzieste Godzinnego Nabo- publikaciją, tarp kurių ypač svarbūs J. A Chrošcickio ir J. Okoń tyrinėjimai. Baranowski A. J. Oprawy uroczystości Koronacyjnych wizerunków Marii na Rusi koronnej w XVIII w. // Biuletyn Historii Sztuki. Warszawa, 1995, Nr. 3-4, s. 299-322; Chrościcki J. A. Castris et astris". Kazania i relacje pogrzebowe jako źródła historii sztuki // Biuletyn Historii Sztuki. Warszawa, 1968, Nr. 3, s. 384-395; Chrościcki J. A. Architektura okazjonalna XVI XVIII wieku w Polsce. Próba charakterystyki // Treści dzieła sztuki. Warszawa. 1969, p. 215-234; Chrościcki J. A. Barokowa architektura okazjonalna /7 Wiek XVII. Kontreformacja - Barok. Wrocław, 1970; Chrościcki J. A. Projektanci i wykonawcy katafalków z l poi. XVIII w. // Rokoko. Studia nad sztuką l pół. XVIII w. Warszawa, 1970; Chrościcki J. A. Pompa ftmebris. Z Dziejów kultury staropolskiej. Warszawa, 1974; Griciūtė L. XVI1-XVII1 bažnytinės procesijos Vilniuje ir jų meninis apipavidalinimas: Bakalauro darbas. Vilnius, 2000; Okoń J. Dramat i teatr szkolny. Sceny jezuickie XVII w. Wrocław, 1970; Okoń J. Jezuicka scena religijna w Polsce XVII w. // Dramat į Teatr Religijny w Polsce. Lublin, 1991, s. 73-97; Morka M. Uroczystości pogrzebowe w Wilnie po śmierci Augusta II // Kultura artystyczna Wielkiego Księstwa Litewskiego w epoce baroku. Warszawa, 1995, s. 147 161; Sabasevičius H. Parateatrinių renginių apipavidalinimas Vilniuje XVIII a. pabaigoje - XIX a. // Menotyra. 1994, Nr. 2, p. 44-54; Widacka H. Matka Boska Berdyczowska w grafice XVIII i XIX wieku. Warszawa, 1998; Zahorskaitė Y. Prie Lietuvos teatro ištakų. Vilnius, 1981. 211

iškilmių aprašymai, pamokslų tekstai yra puikūs meno istorijos šaltiniai 18. Nagrinėjant LDK iliuzinių altorių retabulų fenomeną, minėti šaltiniai taip pat atveria aktualias gelmes", kuriose ryškėja iliuzinių perspektyvinių altorių dekoro kompozicijų sąsajos su proginio dekoro dariniais. Bažnytinių iškilmių aprašymai akivaizdžiai iliustruoja rimtą amžininkų požiūrį į tokių laikinų puošmenų išeksponavimo įspūdingumą, jo poveikį žiūrovui. Literatūriniuose iškilmių tekstuose svarbūs ir iliuziškai nutapytų architektūrinių darinių aprašymai 19. Apibūdinant tas struktūras, neapsieinama be terminų, labai primenančių iliuziškai tapytų altorių retabulų įvardijimą XVIII-X1X a. rankraštiniuose šaltiniuose: Priešais Šv. Kazimiero bažnyčią, <...> iškilo itin puikūs ir dideli vartai, 42 uolekčių aukščio ir 26 ilgio, visi (ištisai) optiškai tapyti" (Przed kościołem S. Kazimierza, <...> wznosiła się arcy wspaniała i obszerna brama, na 42 łokci wysoka, a na 26 długa, cała optycznie malowana) 20 ', optiniu menu nutapytame" (<...> optyczną sztuką odmalowanym<...>) 21 ; didysis altorius puikia tapybine 18 Tokio pobūdžio šaltiniais naudojosi V. Drėma, vaizdžiai užpildydamas esamas ikonografines spragas. Žr.: Drėma V. Dingęs Vilnius. Vilnius, 1991, p. 155 ir Drėma V. Vilniaus Šv. Jono bažnyčia. Vilnius, 1997. " Kadangi XVII a. šaltiniai meno istorikų yra daugiau tyrinėti ir žinomi, todėl šiame darbe lyginama apie dvidešimt XVIII a. LDK ir Lenkijos Karalystės teritorijoje išleistų proginių leidinių, saugomų Lietuvos ir Lenkijos bibliotekose. Jų atranka daryta pirmenybę teikiant LDK ir Lenkijos spaustuvių leidiniams, XVIII-XIX a. patekusiems į LDK vienuolynų bei didikų bibliotekas. Dalis cituojamų spaudinių yra dar menkai žinomi Lietuvos baroko meno tyrinėtojams. 20 Wprowadzenie śś Stanisława Kostki i Aloizego Gonzagi, wyznawców Towarzystwa Jezusowego odprawione w Wilnie 1728 roku // Wizerunki i roztrząsania naukowe. Wilno, 1843, t. 24, s. 293. Nurodytame XIX a. leidinyje buvo publikuotas šiek tiek sutrumpintas XVIII a. šaltinio Relalio Introductionit Sanctorum Stoniniai Kostka et Aloysii Gonzaga, Societatis Jesu Confessorum, celebratae Vilnae, Anno Domini 172S vertimas į lenkų kalbą. Jame aprašomos 1728 m. birželio 19 d. prasidėję ir keletą dienų Vilniuje vykę dviejų jėzuitų šventųjų, Stanislovo Kostkos ir Aloyzo Gonzagos, didingos kanonizacijos iškilmės. XIX a. teksto laisvą vertimą į lietuvių kalbą ir komentarą yra pateikusi L. Griciūtė bakalauro darbe XVII-XVIII a. bažnytinės procesijos Vilniuje ir jų meninis apipavidalinimas" (Vilnius, 2000). 21 Cit. iš: Relacya Introdukcyi, Neo-Kanonizowanego Świętego jana Franciszka regis Societatis Jesu, w Pinsku celebrowaney Anno 1738, in Junio. 212 perspektyva <...> buvo padarytas" (Ołtarz wielki piękną malarską perspektywą, <...> byl akkommodowany) 22 ; bažnyčia iš dalies perspektyviškai <...> papuošta" (kościół zaś częścią w perspektywę <...> przyozdobiony) 23 ; <..-> katafalkas elegantiška simetrija, nors tapybos meno priemonėmis, padarytas <...>" (katafalk deganti Symmetria, cum adminiculo artis pictorice wyrobiony) 24 ; Castnim Doloris arba katafalko struktūra, meistriška architektonika, didinga perspektyva, tapyba papuošta <...>" (Castmm Doloris, Albo struktura katafalkowa, misterną architektoniką, wspaniałą perspektywą, malarską sztuką przyozdobiona) 25 ; treti vartai žuvų turguje itin didingos ir iškilios struktūros, nemažiau puikia ir įdomia įvykį atskleidžiančia struktūra nutapyti <...>" (TRZECIA BRAMA W Rynku rybnym dość wspaniałą, y wysoką erygowano strukturą, niemniey pięknym, y ciekawych spektatorow kontentuiącym adormowana malowaniem) 26 ; Sologubų herbų siena (mūras) optiškai pavaizduota <...>" (Mur Herbowny SOŁŁOHUBOW na optykę wydany) 21 ir t. t. 22 Relaeya apparencyi, y samego aktu pogrzebowego: ostatnego z domu... xiazecia... Wisniowieckiego Michała Serwacego Korybutha <...> w kościele <...> x. x. karmelitów bossych, Wiśniowieckim. r. 1745, zacząwszy d. 6 octobris. <...> Przy inwencyi. pracy, y staraniu; y ostatniey, przez wdzięczność, ku fundatorowi, przysłudze, x. Pawła Giżyckiego, Societatis Jesu; Na rekwizycyą.... gości, aktów i temu przytomnych. <...>. Poczaie: W Drukarni WW. OO. Bazylianów Poczaiowskich. 1745. 23 Relacya aktu beatyfikacyi błogosławionego Józefa Kalasantego..., scholarum piarum fundatora y patryarchy, odprawionego w Wilnie, w kościele katedralnym, za osobliwym y łaskawym konsensem... biskupa Wileńskiego, oraz... Kapituły Wileńskiey r. 1749 od d. 14 czerwca aż do d. 17 tegoż miesiąca. [Wilno, 1749]. 24 Relacya pogrzebu <...> Jana na Strutynie Strutyńskiego, kasztelana Inflantskiego <...> die Ima Martii Anni curentis 1746. Į Wilno, 1749]. 25 Opisanie pogrzebowego aktu świętey pamięci... Marcyana Oginskiego, woiewody Witebskiego, oraz castri doloris na tenże walny pogrzeb erygowanego w Witebsku, w kościele S. L. r. 1751 d. 14. lutego. [Wilno, 1751]. 26 Relacya o Cudownym Obrazie Nayświętszey Panny w Kościele Wileńskim WW. Panien Bernardynek, pod Tytułem S. Michała Archanioła będących, Fundacyi... SP. Sapiehów. Wilno, [b. m.j. p. nenum. 27 Opisanie pogrzebu... z xiazat Radziwiłłów Brigitty Sołłohubowey. gcnerałowey artyleryi W. X. Litt., damy orderu Krzyża S.... r. 1773. [Wilno, 1773]. 213

Netgi tada, kai aptariamoje XVIII a. literatūroje nėra tiesioginių nuorodų į optinį meną" ar perspektyvą", dekoracijų aprašymų visuma dažniausiai patvirtina, panašiai kaip kituose kraštuose, šių meninių priemonių vyravimą. LDK sakralių statinių tūriniai altoriai būdavo dengiami proginiais skydais, drobe arba iš daugelio atskirų elementų sumontuotomis tapytomis perspektyvinėmis kompozicijomis stebuklais garsėjančių paveikslų karūnavimo proga, laidotuvių iškilmių metu, pagerbiant neseniai kanonizuotus šventuosius. Proginėje spaudoje paprastai daugiau atskleidžiama tų dekoracijų ikonografinė programa (idėja), tačiau išlikusios graviūros, kad ir negausios, patvirtina figūrinių elementų derinimą su perspektyviškai komponuotais, iliuziniais architektūros struktūrų dariniais. Norėtųsi pacituoti fragmentą iškilmių, vykusių 1738 m. Pinsko jėzuitų bažnyčioje neseniai kanonizuoto šv. Jono Pranciškaus Regio 28 paveikslo įnešimo garbei 29. Aprašymas pavadintas Tam aktui sukurtų didžiojo altoriaus paveikslų idėja" (INWENCYA OBRAZÓW na wielkim Ołtarzu, pod ten Akt erygowanych) raiškiai pailiustruoja ką tik išsakytą mintį: Apatiniame didžiojo altoriaus tarpsnyje, spinduliais viršuje apsuptas, debesyse nutapytas neseniai kanonizuotas Jonas Pranciškus Regis. Dešinėje rankoje laiko krucifiksą, kairėje - liepsnojančią širdį, virš širdies - inskripcija: Cor REGIS in manu DEL Iš dešinės pusės šį paveikslą laiko KLEMENSAS XI. Šone - inskripcija: Beatificavit ilium in gloria. Eccl: 45. Apačioje nutapytas to popiežiaus herbas: trys kalnai ir žvaigždė. Iš kairės taip pat šį paveikslą laiko dabartinis popiežius KLEMENSAS XII. Šone - inskripcija: Sanctificavit ilium. Gen: 2. Apačioje nutapytas jo herbas: raudonos ir baltos juostos. Tarp popiežių herbų - inskripcija: Imaginėm REGIS, quern honorare volebant, fecerunt. Sap: 14. Viršutiniame didžiojo altoriaus tarpsnyje - tikras Švč. Mergelės paveikslas, visas sidabriniu aptaisu papuoštas optine daile nutapytame soste, su užrašu: Positusqfiie] ėst Thronus Matri REGIS. 3. Reg: 2. Apatiniame tarpsnyje, virš didžiojo paveikslo, ant ilgo skydo įrašyta inskripcija: Dies ista solemnis. Esther. 9. Quia sanctificatio REGIS ėst. Amos 7. 16. Bažnyčios viduryje, pirmame plane, - dvi didingos kolonos. Ant pirmos kolonos kapitelio - Prancūzijos herbas su inskripcija: Capitella super capita columnarum quasi operę Lilii fabricata erant. 3. Reg: 7. v. 19. Po inskripcija - skyde elogija su nuoroda į KLEMENSO XI, kuris šventąjį beatifikavo, herbą. ELOGIJA. <... > 30 Kairėje pusėje - tokia pati kolona, ant jos kapitelio - inskripcija: Super caput Columnarum opus in modiim Lilij. 3. Reg: 7. v. 22. Po šia inskripcija, ant kolonos, panašiam skyde, - elogija su nuoroda į dabartinio Popiežiaus KLEMENSO XII, kuris kanonizavo šventąjį REGIS, herbą. ELOGIJA <... > Už jų - dvi mažesnės, taip pat pačiame centre pastatytos kolonos. Ant pirmosios kolonos kapitelio - šventojo REGIO, mokančio vaikus katekizmo, atvaizdas, virš atvaizdo - inskripcija: Verbum de ore REGIS exierat. Esther. 7. Pačiame atvaizde, virš vaikelių, klausančių švento REGIO pamokymų, toks užrašas: Sermonem REGIS aperuisti nobis. Dan. 2. Po atvaizdu, skyde, tokia epigrama: REGIS ad exemplum; Juvenum componitur cetas, Qnam regis eliquio; REGIS, ab ore tuo. Po eilėraščiu ant tos pačios kolonos skyde, - elogija. ELOGIJA 28 Pranciškus Regis, dažnai Jonas Pranciškus Regis (1597-1640), šventasis (šventė VI 16), nuo 1616 jėzuitas, garsus mistikas. 29 Relacya Introdukcyi, Neo-Kanonizowanego Świętego Jana Franciszka Regis Societatis Jesu, w Pinsku cclebrowaney, 1738. 30 Pateikto iškilmių aprašymo fragmento vertime, skyduose įrašyti ir pritvirtinti ant kolonų stiebų šlovinantys eilėraščiai - elogijos praleidžiami, kadangi jų turinys nėra svarbus iliustruojant proginio dekoro formą. 214 215

Ant kitos, taip pat centre pastatytos kolonos kapitelio, - šv. PRAN- CIŠKAUS REGIO, elgetoms, luošiams duoną dalijančio ir jiems gausiai išmaldą duodančio, atvaizdas. Virš to atvaizdo, meniškai laužytame skyde, - inskripcija: Primi ad manus REGIS. 1. Paralip: 18. Po tuo atvaizdu - tokia epigrama: Quid m i ra re manus extensas REGIS, egenis? An nescis langas Regibus esse manus. Ovid: Po eilėraščiu, nurodytame skyde, skaitoma: ELOG1 J A Be įspūdingo didžiojo altoriaus dekoro aprašymas nurodo bažnyčios centrinėje dalyje pastatytas skirtingų dydžių kolonas, kurios buvo ne tik šventinės ikonografijos elementai, bet ir formavo ypatingą interjero erdvės pojūtį. Iš aprašymo galima susidaryti vaizdą, kad iškilmių dalyviai, patekę į vidų pro didžiąsias duris ir judėdami didžiojo altoriaus link, turėjo atsidurti prieš perspektyvą". Praeidami pro priekyje stovinčias didžiąsias kolonas, artėdami prie mažesniųjų ir galiausiai pasiekdami didįjį altorių, kurio priekinėje plokštumoje - ant skydų nutapytos simbolinės proginės figūrinės kompozicijos su neseniai kanonizuoto šventojo atvaizdu bei prie jų priderintu tikru to altoriaus Dievo Motinos paveikslu, žiūrovai" tarsi patekdavo į nauja, iliuzinę, tarsi gilyn traukiančią erdvę. Be to, prieš patenkant į bažnyčią, reikėjo praeiti pro ta proga prie didžiųjų durų pastatytus keliatarpsnius Triumfo vartus, suformuotus iš puikiai ir meistriškai nutapytų kolonų", padengtų embleminėmis kompozicijomis. Kitus itin ryškius laikinų perspektyvinių erdvių kūrimo pavyzdžius mums pateikia stebuklingų Dievo Motinos paveikslų karūnavimo iškilmių aprašymai. Ypač didingos buvo dabartinės Ukrainos žemių bažnyčiose (Berdičeve, Lucke, Počajeve, Chclme) vykusios karūnacijos. Nors šios teritorijos XVIII a. jau nepriklausė LDK, tačiau, remiantis panašiomis tokių religinių švenčių organizavimo tradicijomis, galima rekonstruoti mūsų tyrinėjamoje teritorijoje vykusių analogiškų vyksmų aplinką. Jų aprašymai buvo išleisti 216 kartu su karūnuotų paveikslų stebuklų knygomis bei visais karūnų gavimo procedūrų įvardijimais 31. Šie stambūs leidiniai, dažnai pasirodę po iškilmių (prabėgus keliems arba net keliolikai metų), neretai, kas mus ypač džiugina, buvo iliustruoti graviūromis, įamžinusiomis proginio" dekoro kompozicijas, patvirtinančias jų ir iliuzinių altorių retabulų giminingumą. Labai dažnai karūnuoti paveikslo susirinkdavo didžiulės minios žmonių už bažnyčios ar vienuolyno ribų, paprastai didesniame lauke. Išnaudojant perspektyvinio vaizdo kūrimo galimybes, buvo statoma laikina koplyčia - stoginė" (szopa), pritaikyta apžiūrėti iš visų pusių. Nors ir laikinąjį atrodė puošniai. Maldininkų dėmesį pritraukdavo stoginės" centre komponuojamas altorius su karūnuoti paruoštu paveikslu. 1773 m. leidinyje, skirtame Počajevo Dievo Motinos karūnavimo šventei, labai detaliai aprašomas tokio tipo proginis statinys: Koplyčia, arba kitaip vadinama stogine, buvo pastatyta rytinėje pusėje, dideliame lauke; nuo vienuolyno vartų nutolusi per tris tūkstančius žingsnių, <...> buvo aštuonkampė, kadangi visas viršutinis jos statinys rėmėsi į aštuonis stulpus. Į visas puses ji buvo atvira, kad susirinkę įvairių luomų ir tautybių žmonės (liaudis), stovintys atokiau, viską, kas viduje vyko, gerai galėtų matyti. Koplyčia, kad maldininkų būtų geriau matoma (apžiūrima), nuo žemės pakelta, o, kad patogiau būtų į ją patekti, vakarinėje pusėje padaryti septyni laiptai, simbolizuojantys Šv. Rašte įkūnytas paslaptis. Vidus buvo išklotas turkiškais kilimais. Čia pastatytas altorius, brangiai ir 31 Abrys koronacyi Nayswiętszey nieba y ziemi krolowey w obrazie od ojca świętego Klemensa VIII. <...> przez x. Tomasza Czeleiowskiego, sw. teologii lektora zakonu kaznodzieyskiego wystawiony r. od narodzenia Chrystusowego 1757. W Krakowie, 1757; Koronacya cudownego obrazu Nayswiętszey Maryi Panny w Chelmskiey katedrze obrządku Greckiego <...> Odprawiona Roku 1765 <...>. A zaś do Druku w Roku 1780 Podana. Berdyszów, 1780; Trześniewski G. Ozdoba y obrona Ukraińskich kraiow przecudowna w Berdyczowskim obrazie Marya Watykańskiemi koronami od Benedykta XIV Papieża <...> ukoronowana <...>. Berdyszów, 1765, 1767; Przesławna góra Poczaiowska dawnością cudów Przenayczystszey Bogorodzicy Panny, od cudotwornego Jey obrazu wynikających jaśniejąca. <...>, w r. 1773 <...>. Poczaie: w Drukarni <...> WW. OO. Bazylianów, 1773. 217

gražiai sidabrinėmis ir auksinėmis žvakidėmis papuoštas, ant kurio pastatytas gana didelis puikaus drožėjų darbo relikvijorius. Ant to relikvijoriaus paruošta ypatinga vieta stebuklingam Dievo Motinos paveikslui, kuris turėjo būti karūnuotas. Dešinėje pusėje stovėjo mažesnis altorius (graikiškai - Protezis). Jis, taip pat nenusileidęs apdaila ir papuošimu, pagal Šventosios Rytų Bržnyčios paprotį [naudotas] šv. Mišių reikmenims sudėti. Pakėlus akis buvo matomas virš altoriaus raudono damasto paviljonas, auksiniais galionais ir kutais ne tik papuoštas, bet tiesiog apkrautas. Tos koplyčios viduje lubos labai puikia ir grakščia tapyba papuoštos, o išorėje visas kupolo aštuonkampis žaliai nudažytas. Be to, koplyčia vietoje įprasto kryžiaus buvo užbaigta gausiai paauksuotu POTOCKIŲ giminės herbu Pilawa, susidedančiu iš pustrečio kryžiaus. <...>" 32. 32 Kaplica, czyli iak nazywają inaczey Szopa, wystawiona była na wschód slonca na obszernym polu: <...>; wyrażała w sobie ośmiogranność, ponieważ calie wieszcholku Jey gmach na ośmiu wspierał się słupach, i tak na wszystkie strony była otworzysta, że zgromadzany różnego stanu i rodzaiu naród, stoiący opadał oko/nie, to wszystko, co wewnątrz działo się, wygodnie mógł widzieć, kaplica bowiem ta dla wygodnieyszego ludziom pobożnym przypatrzenia się, była w górę od ziemi podniesiona, i dla łalwieyszego do niey weyścia, siedmio stopniami od zachodu bvla ozdobiona przeto ponieważ siedmioraka w piśmie Świętym liczba, pospolicie swoie zawiera taiemnicy. Wewnątrz na tle Tureckim usiana była Kobiercami, gdzie wystawiony był ołtarz, kosztownemi i bogatemi sprzętami zlotemi i srebrnemi wieszcznikami przybrany, na którym stał ReUųuiarz. wielkości dosyć znaczney, sztuką snycerską wspaniale bardzo wyrobiony; na tymże Reliqiiiarzu było osobliwsze dla Cudotwornego Obrazu Bogarodzicr Panny mieysce, którymial bydź Koronowany. Po prawev stronie stał Oltarzvk mnieys- :y Protezis od Greków nazwany, dla skladania według zwyczaltt Świętego Wschodnego Kościoła, naczynia do Slużby Bożey przynależytego, który niepoślednią także zaczsczycał się okratą i ozdobą. Wgórę przytym podniósłszy oczy, wnet dawał się widzieć nad Ołtarzem z adamaszku karmazynowego pawilon, zlotemi galonami i frenzlami nie ozdobiony tylko, ale prawdziwie obciążony. Wewnątrz ley Кар/icy sujjito dzieło malarskiey sztuki bardzo pięknie i kształtnie zdobiło, a zewnątrz całą kopuły ośmiograniastośc, zielonych farb malowanie przyodziewalo: taż Kaplica miasto zwyczaynego Krzyża, piastowała na sobie rodowity JJ. WW. POTOCKICH Herb, Pilawę z póltrzecia Krzyża skladaiący się, suto wyzłocony. <...>, cit. iš: Przesławna góra Poczaiowska dawnością cudów Przenayczystszey Bogorodzicy Panny, od cudotwornego Jey obrazu wynikających jasnieiąca. <...>. Poczaie, 1773. d. T. Rakowieckis. Penktieji (iš aštuonių) Triumfo vartai, dekoravę procesijų kelią tarp koplyčios ir bažnvčios Berdičeve karūnuojant Dievo Motinos atvaizdą. - Trześniewski G. Ozdoba v Obrona Ukraińskich Kraiow Przecudowna w Benlyczowskim Obrazie Marya Watykańskiemi Koronami od Benedykta XIV Papieża <...> ukoronowana <...>. Berdvszow, I765, p. U2v. Tarp koplyčios ir bažnyčios ta proga statomi keliatarpsniai, išpuošti iliuzine tapyba ir skulptūromis Triumfo vartai arba altoriai (ii. 6). Jie dekoruojami taip, kad procesijų dalyviai galėtų juos apžiūrėti ir gėrėtis tiek eidami iš bažnyčios ar vienuolyno į stoginę", tiek iš jos į bažnyčią 218 219

bei vienuolyną 33. Iškilmingai būdavo atnaujinamos ir bažnyčios. Laikinai pakeičiama tiek bažnyčios išorė, tiek jos vidus. Statinių fasadus uždengdavo jų formą ir siluetą atkartojančiais skydais, kuriuose iliuziškai nutapytą architektūros elementų karkasą užpildydavo atvaizdai su Švč. Mergelės Marijos stebuklų istorijomis (pvz., Berdičeve 34 (ii. 7), arba tikro fasado architektūrą paslėpdavo visiškai nauja, netgi statinio proporcijas keičianti laikina kompozicija (pvz., Chelme (ii. 8, 9 ). Berdičevo Dievo Motinos paveikslo karūnavimo iškilmių aprašymas ir Teofilio Trockiewicziaus raižiniai rodo, kad priešais bažnyčios fasadą buvo sukurta didinga penkiatarpsnė, septynių vertikalių ašių kompozicija, visa nutapyta drobėje ir ant porėmių prikalta" (cala odmalowana byia na płótnach na bleytramach przybijanych), sudalinta piliastrais ir karnizais, tarp kurių išpjautos šešios langų angos. Į kitas susidariusias plokštumas Įmontuoti Švč. Mergelės Marijos stebuklus ir malones vaizduojantys paveikslai bei su karūnavimu susijusių asmenų portretai ir vaivadijų herbai 35. Interjere ta proga būdavo ypač išpuošiamas arba iš naujo optiškai", perspektyvoje" pastatomas altorius, į kurį iškilmių 7. T. Trockiewiczius. Proginis Berdičevo bažnyčios pagrindinio fasado skydas. Trześniewski G. Ozdoba y Obrona Ukraińskich Kraiow Przecudowna w Berdyczowskim Obrazie Matya Watykańskiemi Koronami od Benedvkta XIV Papieża <...> ukoronowana <...>. Berdyszów, 1765, p. X2v. 33 <...> Stebuklingas Dievo Motinos paveikslas iškilmingai buvo nešamas pro Triumfo vartus, kurie pastatyti per visą atkarpą nuo vienuolyno ir atskirtos koplyčios. Jie pakankamai vienas nuo kito nutolę, o viduje puikumu ir prabanga dvelkė" (Atoli iii: przystąpny do przypatrzenia się Tryumfalnym Bramom, które w przyzwoytey odległości będąc od siebie wystawione, cale to mieysce, które między Monasterem, i przerzeconą Kaplicą, środkiem bylo wdzięcznym i wspaniałym czynily, przez które Cudotworny Bogurodzicy Panny Obraz, z najuroczystszym iak bydz mogło, obchodem był noszony}, cit. iš: Ten pat, 1773. 34 <...> antijacies Templi Beryczoviensis, operę telario accomodata, Cit. iš: Trześniewski G. Ozdoba y obrona Ukraińskich kraiow przecudowna w Berdyczowskim obrazie Marya watykańskiemi koronami od Benedykta XIV Papieża <...> ukoronowana <...>. Berdyszów, 1765. 35 Lyginant Romoje XVIII a. religinių švenčių metu sukurtus laikinus" bažnyčių fasadus (it. - Lefaciate effimere, daugiau žr: La Festa a Roma dal Rinascimento ai 1870. Ed. M. Fagiolo. T. 2, Turin, 1997, 2, s. 198-206) su Lenkijos ir LDK. sakralių statinių eksterjerų puošyba, matyti, kad jie buvo kuriami laikantis panašaus principo ir nė kiek nenusileido išmone bei dekoro puošnumu. 220 221

9. Nežinomas dailininkas. Raižinys, kuriame vaizduojamas proginis Chelmo katedros pagrindinio fasado skydas. XVIII a. - Baranowski A. J. Oprawy uroczystości Koronacyjnych wizerunków Marii na Rusi koronnej w XVIII w. // Biuletyn Historii Sztuki. Warszawa, 1995, Nr. 3-4, s. 305. metu įkeliamas jau karūnuotas stebuklingas paveikslas 36, o bažnyčios sienos ir skliautai ištapomi siužetais, susijusiais su Dievo Motinos atvaizdo garbinimu. Bažnyčioje būdavo derinamas laikinas proginis" dekoras su ta proga sukurtomis ilgalaikėmis puošmenomis (ii. 10). Iš anksčiau pateiktų pavyzdžių matyti barokui būdingo daugiasluoksnio perspektyvinio vaizdo konstravimas erdvėje arba realių tūrinių elementų praturtinimas proginės iliuzinės tapybos intarpų, tačiau įvairių iškilmių aprašymuose mes taip pat randame nemažai paliudijimų, jog būdavo kuriami ir statomi specialiai tai progai iliuziškai nutapyti altoriai. Ypač gausiai laikinais proginiais altoriais bažnyčios ir vienuolynai XVIII a. būdavo puošiami iškilmingų laidotuvių metu. Vienas raiškiausių tokių paliudijimų yra 8. Nežinomas dailininkas. Chelmo katedros pagrindinis fasadas. XVIII a. raižinys. - Koronacya cudownego obrazu Nayswiętszey Maryi Panny w Chelmskiey Katedrze obrządku Greckiego <...> Odprawiona <...>1765 <...>. Berdyczow, 1780. 36 <...> wielki oltarz umyślnie na wprowadzenie Ukoronowanego Obrazu, z osobliwą Wspaniałością w Optykę <...> wystawiony, trzy Perspektywy zamykaiący w sobie <...>, cit.: Trześniewski G. Ozdoba y obrona Ukraińskich kraiow przecudowna w Berdyczowskim obrazie Marya watykańskiemi koronami od Benedykta XIV Papieża <...> ukoronowana <...>. Berdyszów, 1765. 222 223

10. T. Rakowieckie. Berdičevo bažnyčios interjero proginis dekoras, karūnuojant stebuklingą Dievo Motinos paveikslą. - Trześniewski G. Ozdoba r Obrona Ukraińskich Kraiow Przecndowna w Berdyczowslam Obrazie Marya Watykańskiemu Koronami od Benedykta XIV Papieża <...> ukoronowana <.'..>. Berdyszów. 1765, p. )'2\: Vilniaus vaivados, LDK didžiojo etmono Mykolo Servaco Kaributo Višnioveckio laidotuvių, 1745 m. vykusių Višneveco basųjų karmelitų bažnyčioje, aprašymas. Minėtas šaltinis ypač vertingas ir įdomus, nes yra parengtas laidotuvių dekoracijų autoriaus, žymaus XVIII a. LDK menininko, jėzuito Pavelo Gižickio (Giżycki Pawel). Minėtoje Reliacijoje sakoma, kad specialiai iškilmėms statinio interjere papildomai buvo įrengti net 27 altoriai: Be 10 senesnių, buvusių bažnyčioje, tam laidotuvių aktui pastatyti ir šioms puošnioms iškilmėms puikiai pritaikyti 27 nauji altoriai. Jos Malonybė Kunigaikštienė, likusi našle, visiems 37 altoriams turtingus reikmenis pro utroąue Ritu su antcpcdiumais ir visais kunigų rūbais, altorių užtiesalais iš naujo įtaisė; be to, paauksuotus krucifiksus pagal kunigaikščio herbo ženklą suformavo (perdirbo); naujas, madingas, drožėjų pasidabruotas žvakides, po tris poras kiekvienam altoriui; taip pat kanonus, mišiolus, varpelius ir t. t. ir t. t. iš naujo padarė, išskyrus tik kielikus ir portatilius (juos patys dvasininkai atsigabeno); galiausiai [padarė] naujus staliukus, madingus ir patogius, kiekvienam altoriui puikiai pritinkančius, kad kunigams, besiruošiantiems šv. Mišioms, būtų patogu pasikeisti. Tų 27 naujų altorių idėją atskleidė (formavo) Jo Malonybės kunigaikščio šventųjų globėjų vardai, kuriuos su ypatingu pamaldumu gerbė, savo susikurtas tik jų vardų litanijas kalbėjo. Ypač garbino Švč. Trejybę, kiekvieną dieną jai karanką kalbėjo; taip pat ir šv. Mykolą su šv. angelais ypatingu pamaldumu gerbė; ta proga didysis altorius buvo papuoštas puikia tapyta perspektyva, iki bažnyčios karnizo iškilusia, ir turtingu nauju puošniu gedulingu baldakimu. <...> Kas vienok žiūrinčių akis labiausiai stebino, kad toks bažnyčios dekoras ir 37 altoriai su pridėtiniais staliukais nei bažnyčios neužgriozdino, nei jos architektūros proporcijų nepažeidė <...>" 37. 37 Do ley wspanialey parady, pięknie akkommodowano 27. nowych oltarzow, na ten akt pogrebowy wystawionych; okrom 10. dawnieyszych Kościelnych; y Pańską ręką, J. O. Xieznyi Jeymći, pozostaley wdowy, do wszystkich 37. ołtarzy, bogaty apparat, pro utroąue Ritit, z antepedyami, y wszystką, tak kaplańską, iako y oltarzową bielizną, de novo opatrzony; tudżiesz Krucyßxy, z herbu Xiazecego przeformowane, y wyzlocone; y lichtarzy nowych modnych snycerskiey roboty, wysrzebrzonych; po trzy pary do każdego ołtarza; także, kanony, Mszaliki, dzwonki Etc. Etc. nowo sprawione, wyjąwszy Jednych kielichów, y portatelow, (które z sobą Duchowieństwo zprowadżilo:) na koniec y stoliki modne y wygodne, nowe do każdego oltarża, dla wygody Kapłanów, ubierających się do Mszy S. na przemiany, adaptowane, pięknie kwadrowaly. Tych 27. Oltarzow nowych, inwencya, byla z Imion partykularnych S. S. Patronów, y Patronek, S. p. Xiazecia Imći Michla; których szczegulnieyszym czcząc nabożeństwem. Litanie do nich codziennie odmawia/, które był sobie, z Imion Ich zkoncypowa/. Ze zaś osob/iwiey czci! Troycę Przenayświętszą, codziennie o Niey koronkę odmawiaiąc; także y S. Michala, z S. S. Aniołami, partykularną szanował dewocyą; z ley okoliczności. Ołtarz wielki piękną malarską perspektywą, z gzemsem kościelnym row- 224 225

Cituotas Reliacijos" tekstas akivaizdžiai parodo iškilmes aprašančiojo, t. y. baroko epochos žmogaus gėrėjimąsi betūriais iliuzinės tapybos dariniais, kurių dėka galima net ir elementų gausybėje išlaikyti erdvės bei proporcijų pojūtį. Jie, perteikdami įvykio esmę ir daugiasluoksnį turinį, neužgoždavo formų grožio. 1751 m. laidojant LDK maršalką Povilą Sangušką, Liublino kapucinų bažnyčioje ir vienuolyno patalpose buvo pastatyta dar daugiau, t. y. 32 vėlgi neužimantys vietos" (iliuziškai tapyti?) altoriai:... pačioje bažnyčioje neužimant vietos buvo pastatyta septyniolika altorių, šeši - vienuolių chore, o, vyresnybei leidus, ant konvento laiptų ir viršutiniame vienuolyno koridoriuje - devyni. Žodžiu, iš viso altorių buvo trisdešimt du..." 38. Reikia pažymėti, kad šie altoriai laidotuvių metu tapo Liublino kapucinų bažnyčios interjero spalvinėmis dominantėmis, nes vidus su visais dekoro elementais (sienomis, altoriais, sakykla, choru) buvo aptrauktas" vienspalviu raudonu aksomu, vietomis elegancijos ir prabangos dėlei paįvairintas šermuonėlių kailiais. Visa ši kompozicija bažnyčios erdvę pavertė ypatinga liūdesio vieta: Melancholiškiau už bažnyčios fasadą iškilmių esmę atspindėjo vidus. Visos bažnyčios sienos nuo architravo iki piliastrų bazių, nuo pačios apačios iki nišos, koplyčios, net ir choras, didysis altorius buvo padengtas 226 naiącą, przy żałobnym poważnym, y bogatym, namiocie nowym, tak by! akkommodowany. <...> To iednakpatrzących oko naywięcey kontentowal; że mebel takowy kościoła: y 37. Ołtarzy liczba; : przydanemi stolikami; ani kościoła zacieśniła; ani proporcyi architektury kośćielney, ubliżyla: <...>, cit. iš: Relacya apparencyi. y samego aktu pogrzebowego: ostatnego z domu... xiąze_cia... Wisniowieckiego Michała Serwacego Korybutha <...> w kościele <...> x. x. karmelitów bossych, Wiśniowieckim. r. 1745. <...>. Przy inwencyi, pracy, y staraniu; y ostatniey, przez wdzięczność, ku fundatorowi, przysłudze, x. Pawia Giżyckiego, S. I. <...>. Poczaie, 1745. 8 <...> w samym Kościele, bez zaprzątnienia mieysca, było Ołtarzy wystawionych, siedmnaście; w Chórze zaś Zakonnym, sześć; a za pozwoleniem Zwierzchności,» grobie na schodach Konwentskich, y na gornim kurytarzu Klasztornym, dziewięć; stawem, wszytkich Oltarzy w liczbie bylo, trzydzieści y dwa <...>, cit.: Relacya pogrzebowa w przód Apparencyi, a potym, samego aktu, w kościele Lubelskim, WW. OO Kapucinow, 1751. Q, L. Berninis, $ Venturis. Popiežiaus Pauliaus У iškilmingų laidotuvių dekoras Romos S. Maggiore bažnyčioje. 1622 m. - La Festa a Roma dal įlinascimento ai 1870. T. 2. Turin, 1997, p. 28. raudonu aksomu, apsiūtu auksiniu galionu; visos architektūros formos (ir bažnyčios, ir altorių) visiškai tobulai buvo uždengtos. Norint pabrėžti, kad tai kunigaikščio laidotuvės, minėtas aksomas vietomis pakeistas šermuonėlių kailiais <...>" 39. Tiek įvairių laidotuvių iškilmių aprašymai, tiek ikonografinė medžiaga rodo, kad toks visų interjero detalių dengimas brangiais audeklais, prie kurių derėjo laikina gedulinga simbolika, buvo įprastas baroko reiškinys (ii. 11). 39 Mclancholiczne, Facvaty Kośćielney, czoło, świetną wypogodzi! paradą. Albowiem wszystkie ściany Kościelne, zacząwszy od Architrabu Kościelnego, aż do baz pilastrowvch, dołem, v z antami Kaplicznemi, z Chórem, y wielkim Ołtarzem, tak by!, Karmazynowvm Axamitem, przy złotym ga/onowaniii, wybity; że wszytkie lineamenta Achitektiirv, v Kośćielney, y Oltarzowey, w całości doskonale utrzyma!. Dla dystynkcyi iednak, XIAZECEGO Pogrzebu, od innych; pomienionym Axamitem, na Gronostajaniu, w należytey dyspozycyi nieschodzilo. <...>, cit. iš: Ten pat, 1751. 227

Žvelgiant į išlikusias graviūras, kuriose pavaizduoti laidotuvėms išpuošti bažnyčių interjerai ir ypač jų altoriai, juntamas jų poveikis LDK. kapinių koplyčių dekorui. Yra išlikusi graviūra, vaizduojanti 1670 m. vienoje Romos bažnyčių vykusių laidotuvių dekorą: pro kraupiai įspūdingą skeletais paremtą edikulą tolumoje matyti altorius, kurio retabulą puošia Nukryžiavimo" scena bei dekoratyvių, liepsnojančių" vazų vertikalės (ii. 12). Skaitydami LDK bažnyčių ir kapinių koplyčių inventorius bei lygindami su minėta iliustracija išlikusius paminklus arba parengtus jų rekonstrukcinius projektus (pvz., Vilniaus bernardinų kapinių koplyčios tapyto altoriaus retabulo atstatymo projektas (ii. 13), visur aptinkame tokią pat asketišką, dažniausiai Kristaus kančią vaizduojančią kompozicine, schemą. Be laidotuvių, taip pat gausiai proginiais" altoriais pasipuošdavo statiniai stebuklingų Dievo Motinos paveikslų karūnavimo proga. Pavyzdžiui, popiežiaus karūna vainikuojant Berdičevo Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu atvaizdą, vien karūnavimo koplyčioje - stoginėje" jų buvo dvylika: Viduje stoginė buvo papuošta apmušalu, ant kurio iškabinta to švento paveikslo stebuklus vaizduojanti tapyba. Taip pat joje įrengtas choras kapelai, zakristija ir dvylika altorių, iš kurių mažesniuose, šoniniuose, nutapyti paveikslai, taip pat stebuklus to paveikslo vaizduojantys, su kiekvienam parašytu eilėraščiu. Didysis altorius [išsiskyrė] ypatinga prabanga ir sąmojumi, buvo geometrine perspektyva pastatytas ir [pačiai] paveikslo karūnacijai sostą, karališką didingumą vaizdavo. <...>" 40 (ii. 14). Kol kas nepavyko rasti daugiau literatūrinių šaltinių, kuriuose būtų minima tokia proginių altorių gausa, tačiau pavieniais panašaus tipo įrengi- 12. G. E Ventw-inis. Iškilmingų laidotuvių dekoras. - La Festa a Roma dal Rinascimento al 1870. T. 2. Turin, 1997, p. 222 228 40 Wewnętrzne zaś taż S:opa przyozdobiona byla Obiciem y rożnemi malowaniami ziawienia się y Cuda tego Świętego Obrazu wyrażaiąeemi, tudzież zamykała w sobie Chór dla Kapeli, Zakiystyą, y Oltarzow dwanaście, z których w pobocznich mnieyszych malowane byly Obrazy, także niektóre Cuda Tegoż Obrazu pokazuiące, z podpisanemu do każdego stosuiącemi się wierszami. Ołtarz Wielki wspaniałością y dowścipem osobliwym w Geometryczną perspektywę wstawiony dla samego Koronacyi Obrazu Tron y Maiestat Królewski wyrażal. <...>, cit. iš: Trześniewski G. Ozdoba y obrona Ukraińskich kraiow przecudowna w Berdyczowskim obrazie Marya Watykańskiemi koronami od Benedykta XIV Papieża <...> ukoronowana <...>. Berdyszów, 1765. 229

mini visas XVIII a. pirmojoje pusėje Vilniuje vykusias iškilmes ir jas aptardama visuomet užsimena apie proginių" altorių statymą: Ir 1716, ir 1756, ir 1766 m. iškilmingų aktų progomis trinitoriai ir jų fundatoriai bei globėjai Sapiegos suruošė įspūdingas šventes, kurios turėjo išgarsinti Antakalnio trinitorių bažnyčią ir jos stebuklingą statulą. Renginių užmojis buvo būdingas barokui. 1716 m. birželio 6 d. statula iš vienuolyno buvo perkelta į Sapiegų rūmu sode, esančiame prie bažnyčios, pastatytą altorių. Prie jo 13. Vilniaus bernardinų kapinių koplyčios tapyto relahulo atstatymo projektas. Architektės G. Miknevičienė, V. Stepulienė. 1990 m. niais pasipuošdavo kone kiekvienas religinis paratcatrinis reginys. 1766 m. gegužės 24 d. Vilniuje pernešant Jėzaus Nazariečio skulptūrą i Trinitorių bažnyčios naują didįjį altorių, laikini proginiai" altoriai buvo grupuoti su kai kuriais Triumfo vartais 41. R. Stankevičienė, savo straipsniuose nagrinėjusi Antakalnio Jėzaus" skulptūrą ir jos poveikį religinei Lietuvos dailei, 14. T. Rakowiecki!. Proginis didysis altorius laikinoje koplyčioje, pastatytoje Berdičeve karūnuojant stebuklingą Dievo Motinos atvaizdą. Trześniewski G. Ozdoba y Obrona Ukraińskich Kraio» Pr:ecudowna w Berdyczowskim Obrazie Mana Watykańskiemi Koronami od Benedykta XIV Papieża <...> ukoronowana <...>. Berdyszów, 1765. p. Mv. 41 Apie tai daugiau: Opisanie publicznego przeniesienia statuy P. Jezusa Nazaranskiego niezliczonemi cudami wslawioney, jakoteż i introdukcyi relikwii S. Walensa, biskupa i męczennika, z Rzymu za laską szczęśliwie teraz nam panującego Klemensa XIII. przysłanych, do kościoła WW. XX. Trynitarzow na Antokolu przy Wilnie mieszkających r. 1766. d. 24 maja. [Wilno, 1766]; Stankevičienė R. Kai kurie Lietuvos XVII- XIX a. religinės dailės sąlyčio su Europos krikščioniškąja kultūra aspektai // Europos dailė: Lietuviškieji variantai. Vilnius, 1994, p. 139-172. 230 231

melstasi ir giedota visą naktį" 42. Be to, skulptūrą populiarino vien jai skirtos ar bendros šios bažnyčios iškilmės. Tai 1716 m. birželio 6-7 d. bažnyčios palaiminimo ir skulptūros jon įnešimo, 1756 m. rugsėjo 13 d. bažnyčios pašventinimo bei 1766 m. gegužės 24 d. Jėzaus Nazariečio" statulos pernešimo į Trinitorių bažnyčios naują didįjį altorių iškilmės. Joms statyti laikini altoriai ir triumfo vartai, kurti paveikslai bei vėliavos su statulos atvaizdu" 43. Šių aprašymų kontekste ne tik galima atkurti proginių įrenginių ir LDK iliuzinių altorių formų analogijas, bet ir paaiškėja bažnyčias ir koplyčias puošusios arba ligi šiol tebepuošiančios monumentalios tapybos kompozicijų serijos", primenančios iliuziškai tapytus retabulus, tačiau centre dekoruotos ne tradicinių ikonografinių schemų altoriniais paveikslais, bet viena tema susietais pasakojimais". Ypač ryškus pavyzdys yra Vilniaus šv. Teresės bažnyčios šoninių navų dekoras, kur panašiai, kaip ir apipavidalinant iškilmes, skliauto emblemos siejamos su šešiomis šv. Teresės gyvenimo ir stebuklų scenomis, įrėmintomis architektūrinėmis iliuzinėmis" kompozicijomis. Kalbant apie minėtą paminklą, kol kas trūksta duomenų, nusakančių minėto dekoro sukūrimo motyvus, tačiau yra pavyzdžių, tiesiogiai atskleidžiančių religinių parateatrinių renginių ir sakralaus statinio dekoro sąsajas. Tokiu paminklu laikytina Žirovicų bazilijonų vienuolynui priklausanti Šv. Kryžiaus bažnyčia-kalvarija, kuri buvo specialiai pastatyta procesijoms, Kryžiaus kelio stotims apvaikščioti. Mūsų dienų nepasiekusi, tačiau, laimei, užfiksuota XX a. pirmos pusės fotografijose, XVIII a. sienų tapyba akivaizdžiai parodo statinio interjero dekoro vientisą siužetinę liniją. Skliautuose ir šoninėse sienose nutapytos Kristaus kančios scenos dėliojamos taip, kad apmąstymai būtų užbaigiami presbiterinėje dalyje, ties iliuziš- kai ant sienos tinko tapytu didžiuoju altoriumi, kurio centre - Nukryžiavimo kompozicija. Prie jos, beje, vedė iliuziškai nutapyti laiptai 44. Bažnytinių švenčių aprašymus lyginant su išlikusia ikonografine medžiaga, galima pastebėti, kad gana didelį poveikį LDK iliuzinių retabulų kūrėjams darė ne tik stambūs stacionarūs" proginiai dariniai, bet ir smulkesnė, kilnojama iškilmingų bažnytinių procesijų meninė puošyba. XVIII- XIX pr. madingas nešiojamų altorėlių, procesinių skulptūrų (it. machina processionale) bei gyvųjų paveikslų inscenizuojamas formas (ii. 15, 16), jų kompozicijas ar siužetus neretai galime matyti įkūnytus jau kaip iliuziškai /5. Nežinomas dailininkas. 1775 m. Romoje vykusios Dievo Kūno iškilmių procesijos dekoras (Machina processionale/ - La Festa a Koma dal Rinascimento ai 1870. T. 2. Turin, 1997, p. 72. 42 Stankevičienė R. Antakalnio Jėzaus" skulptūra ir jos poveikis religinei Lietuvos dailei // Menotyra. 1994, Nr. 2, p. 15. 43 Stankevičienė R. Kai kurie Lietuvos XVII-XIX a. religinės dailės sąlyčio su Europos krikščioniškąja kultūra aspektai // Europos dailė: Lietuviškieji variantai. Vilnius, 1994, p. 166. 44 Fotografijos saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA F. 1135, ap. 3, b. 685) ir Senosios baltarusų dailės muziejuje Minske, Kacerio fonde (МСБК ФК Папка 8. On. 2. Конверт Н 9). 232 233

16. Nežinomas dailininkas. 1725 m. Romoje vykusios Skaplieriaus Dievo Motinos iškilmių procesinė skulptūra (Machina processionale/ - La Festa a Roma dal Rinascimento ai 1870. T. 2. Turin, 1997, p. 193. pusėje) plastiką (ii. 17, 18) su gausiose graviūrose įamžintu XVIII a. Romoje vykusių procesijų dekoru, matome panašų vaizdavimo principą: ant neaukšto, perspektyviškai komponuoto architektūrinių detalių postamento iškyla scena, apsupta didingo glorijos spindulių vainiko arba apgaubta puošnios baldakimo draperijos ir karūnos. Nurodyti pavyzdžiai turi europinio lygio analogų, o periferinių, nedidelių parapinių koplytėlių iliuziniai altorių retabulai paprastai atkartoja LDK plačiai paplitusių procesijų altorėlių kompozicijas: titulinis paveikslas ar skulptūra, įrėminta iliuziškai tapytu, medžio drožinius imituojančiu vingraus silueto retabulu. Tokio tipo paminklų daugiausiai išliko buvusioje Latgalos teritorijoje (dab. Latvija) (ii. 19, 20). tapytus altorius nedidelėse koplyčiose arba vienuolynų koridoriuose. Pavyzdžiui, lygindami Vilniaus Bžostovskių rūmų koplyčios dekoro bei Palėvenės dominikonų vienuolyno koridoriaus altorėlio (sukurtų XVIII a. II 234 17. Iliuziškai tapytas altoriaus retabulas XVIII a. vid. Vilniuje, buv. Bžostovskių rūmuose (Universiteto g. 2). Vaizdas po restauracijos. D. Klajumienės nuotrauka, 1998 m. 18. Iliuziškai tapyto altoriaus retabulo fragmentai XVIII a. II p., atidengti Palėvenės buv. dominikonų vienuolyno I aukšto koridoriuje. D. Klajumienės nuotrauka, 1998 m. 235

20. Teherovo (dab. Latvija) koplyčios altorius. - Kaminską R. 18. gadsimta tlezniectba o Latgalį. Riga, 1994, p. 60. 19. T. Rakowieckis. Berdičevo Dievo Motinos atvaizdus. Medžio raižinys. 1765. - Widacka H. Matka Boska Berdyczowska w grafice XVIII i XIX wieku. Warszawa, 1998, ii.'33. 236 Iliuziškai tapytų altorių retabulų, kurie tiesiogiai remiasi religinių parateatrinių reginių puošybos principais LDK, galbūt nėra labai daug, tačiau, kaip matyti iš ankščiau pateiktų šaltinių tekstų fragmentų, giminingumas tarp proginės architektūros struktūrų ir iliuziškai tapytų altorių retabulų kompozicijų bei jų technologijos akivaizdus. Ryšį netgi galima įžvelgti stebint tokių barokinių altorių ir renginių tradicijų išlikimą XIX a. pradžioje. H. Šabasevičius yra pastebėjas, kad pirmieji XIX a. naujomis politinėmis sąlygomis [po III Respublikos padalijimo - D. K. past.] surengti parateat- 237