ALYTAUS MIESTO ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ BŪKLĖS 2014 METAIS STEBĖSENOS REZULTATAI (ATASKAITA)

ALYTAUS MIESTO ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ BŪKLĖS 2014 METAIS STEBĖSENOS REZULTATAI (ATASKAITA) (PAGAL 2014 2018 METŲ PROGRAMĄ) Vykdytojai: dr. Vilija Snieškienė VDU Kauno botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė VDU Kauno botanikos sodo mokslo darbuotoja 2014 Kaunas 1 50 psl. 1

Užsakovas: Alytaus miesto savivaldybės administracija Vykdytojas: Vytauto Didžiojo Universitetas Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2014 metais rezultatai (ataskaita) (pagal 2014 2018 metų programą) Sutartis 2014-05-26 Nr. SR-703 Vykdytojai: dr. Vilija Snieškienė VDU Kauno botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė VDU Kauno botanikos sodo mokslo darbuotoja 2

TURINYS Įvadas.........4 1. Tyrimų apimtis ir darbo metodika....... 5 2. Želdynų ir želdinių būklės kaita dėl abiotinių veiksnių......8 2. 1. Skirtingas funkcijas atliekančių želdynų ir želdinių būklė...8 2.2. Dirvožemio ph ir morfologinė sandara parkuose ir gatvėse (R. Vaialavičius)...14 3. Želdynų ir želdinių būklės kaita dėl grybinių ligų ir kenkėjų, žmogaus neigiamo poveikio...16 3.1. Grybinių ligų ir kenkėjų paplitimas želdynuose.... 16 3.2. Techninės KCl druskos, naudojamos sniegui tirpdyti poveikis želdiniams...34 3.3. Žmogaus veiklos neigiamas poveikis želdiniams...36 4. Introdukuotų ir stambių (nuo 16 cm apimties 1 m aukštyje) sodmenų prisitaikymas vietinei aplinkai..........37 4.1. Introdukuotų medžių ir krūmų prisitaikymas vietinei aplinkai....37 4.2. Naujai gatvėse pasodintų medžių būklė....43 5. Apibendrinimas....48 7. Naudota literatūra...49 3

ĮVADAS Nuo 2014 m pradedamas naujas Alytaus miesto želdynų stebėsenos etapas, atliekamas pagal 2008 m. Želdynų įstatymo (2008.01.14, Nr.D1-31) programą Dėl želdynų ir želdinių būklės stebėsenos. Šia Programa turi vadovautis Lietuvos savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją. 2009 2013 m. buvo vykdomas sutartinis darbas Alytaus miesto želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2009 2013 metais parengimas ir vykdymas pagal Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo 2008 2013 m. programą. Pasibaigus šiam darbui, Alytaus miesto savivaldybė 2014 m. vėl paskelbė konkursą miesto želdynų stebėsenos darbams pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013.11.28 sprendimu Nr. T-270 patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2014 2018 programą. Alytaus mieste vykdoma daug gatvių pertvarkymo darbų, kartu naujai sodinami ir želdiniai. Įrengiami nauji arba pertvarkomi skverai. Parkuose nuolat papildomai pasodinama naujų augalų. Miesto centrinėje dalyje, kur gatvės buvo apsodintos vietinių rūšių medžiais prieš 60-80 metų, ateina laikas šiuos želdinius keisti. Medžiai mieste, augdami ypatingai jiems nepalankiomis sąlygomis, būna blogesnės būklės negu natūraliomis sąlygomis augantys, greičiau sensta, tampa pavojingi žmonėms, pastatams, todėl juos reikia pakeisti naujais. Lietuvoje iki XX a. pabaigos miestų gatvėms apželdinti buvo sodinami vietinės floros augalai. Kai kuriems želdynams mieste jie tinka (vyraujantys parkų, skverų želdiniai), bet ten, kur sąlygos augalams labai nepalankios, reikia ir spacialių augalų. Sumedėjusių augalų asortimento parinkimas miestų gatvių apželdinimui kol kas neišspręsta problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Tą padaryti galima tik bandymų, eksperimentų būdu (t. y. apsodinant nedideles gatves ar gatvių atkarpas naujais augalais) ir nuolat stebint augalų būklę. Senų augalų būklė turi būti stebima dėl kintančių aplinkos sąlygų. Kai kurių teršalų mažėja keičiantis pramonei, gerėjant automobilių degalų kokybei. Keičiasi klimato sąlygos, daugėja įvairių ekstremalių reiškinių: po ilgo šilto rudens staigus stiprus atšalimas, vėtros, sausros ir karštis. Net ir trumpalaikiai tokie klimato veiksniai daro įtaką augalų būklei. Senesni, drevėti, bet gyvybingi medžiai gali tapti pavojingi aplinkai (žmonėms, pastatams, automobiliams), todėl juos iš kai kurių augaviečių tenka pašalinti. Tokie medžiai gali augti parkuose ne prie takų, jie sendami padidina želdyno biologinę įvairovę, bet vietose, kur vaikščioja žmonės, važinėja automobiliai ar yra pastatai tokie medžiai gali pridaryti žalos. 4

Želdinių mieste viena iš pagrindinių funkcijų dekoratyvumas. Tik eiki, gerai augantys augalai teiks grožį. Nuolatinė fitopatologinės būklės stebėsena labai arbus darbas atrenkant naujai sodinamus augalus ir prižiūrint seniau augančius. Dažnai naujų rūšių augalai iš kitų krašų atkeliauja su jiems kenkiančiais organizmais, kurie gali ne tik jiems įprastiems augalams daryti žalą, bet apnikti ir vietinės floros augalus. Tie gyvų organizmų tarpusavio santykiai labai sudėtingi, ir bet koks aplinkos pasikeitimas (kintančios klimato sąlygos, naujų rūšių medžių sodinimas) gali sukelti netikėtus kenkėjų ar ligų išplitimus ir atnešti didelių nuostolių. Per trumpą laiką tokių pavyzdžių yra ir Lietuvoje: keršoji kaštoninė kandelė, bakterinė erškėtinių šeimos augalų degligė atnešė didelius nuostolius ir nepatogumus. Pagrindiniai reikalavimai keliami šiandieniniams želdynams, nepriklausomai nuo jų paskirties, yra želdynų patvarumas ir ilgaamžiškumas. Norint tai pasiekti, būtina žinoti pagrindinius jų kūrimo ir asortimento parinkimo principus (Januškevičius, Navys, 2012). Ataskaitoje pateikiami 2014 m. Alytaus miesto skirtingo tipo želdynuose atliktos sumedėjusių augalų būklę ir jų augimo sąlygas apibūdinančių rodiklių stebėsenos rezultatai. 1. TYRIMŲ APIMTIS IR DARBO METODIKA 2014 m. pirmi darbo metai vykdant naują 2014-2018 m. želdynų ir želdinių stebėsenos programą Alytaus mieste. Šiais metais buvo vertinta sumedėjusių augalų būklė (kasmet atliekamas vertinimas), dirvožemio ph, dirvožemio pagrindinių morfologinių savybių tyrimai; Cl, Na, K, Ca ir Mg kiekio nustatymas medžių lapuose (šie darbai atliekami kartą per 2 ar 3 metus). Tyrimų apimtis Tyrimų apimtis 2014 metais. 2014 m. rugpjūčio mėn. augalų būklė buvo vertinta septyniuose parkuose Gulbynės, Jaunimo, Kurorto, Likiškių, Miesto sodo, Putinų, Žuvėdrų kalvos; keturiuose skveruose Studentų, Senamiesčio skveras, Rotušės aikštės ir Pirmojo Alytaus aikštės bei devyniolikoje gatvių Birutės, A. Jonyno, Jotvingių, A. Juozapavičiaus, Kauno, Likiškėlių, Margio, Naujojoje, Pulko, Putinų, Rūtų, Sakalausko, Statybininkų, Sudvajų, Suvalkų, Volungių, Vilniaus, Vilties ir Žuvinto, kuriose yra gausiausia medžių rūšių įvairovė arba auga naujai pasodinti jauni medžiai. Gatvių želdiniuose įvertinta 1547 sumedėjusių augalų (priklausančių 28 genčių, 33 rūšių, 3 veislių), rekreaciniuose želdiniuose (parkuose ir skveruose) 4040 sumedėjusių augalų (57 gentys, 98 rūšys, 30veislių) ir 4489 nauji medžiai ir krūmai (28 gentys, 21 rūšis, 20 veislių) būklė (sąrašas). 5

2014 m. Alytaus miesto želdynuose ir želdiniuose stebėtų augalų sąrašas (G gatvių apsauginiuose želdiniuose; R rekreaciniuose, N naujai pasodintų skaičius) Augalo rūšis G R N Augalo rūšis G R N Augalo rūšis G R N Europinis kėnis Abies alba Mill. 3 Pilkasis riešutmedis Juglans cinerea L. 4 Dygioji slyva Prunus spinosa L. 1 Kaukazinis kėnis 3 Mandžiūrinis riešutmedis 2 Didžioji pocūgė 20 A. nordmanniana (Steven) Spach J. mandshurica Maxim. Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Fra Ginalinis klevas Acer ginnala Maxim 24 Riešutmedis Juglans sp. 1 P. menziesii var. Glauca 14 Uosialapis klevas A. negundo L. 2 42 Kazokinis kadagys Juniperus sabina L. 43 15 Miškinė kriaušė Pyrus pyreaster Burgsd. 7 Paprastasis klevas 161 270 30 J. sabina Variegata 3 Paprastasis ąžuolas 4 219 110 A. platanoides L. Quercus robur L. A. platanoides Columnare 49 Žvynuotasis kadagys Meyeri Juniperus squamata Meyeri 33 Raudonasis ąžuolas Q. rubra L. 43 6 111 A. platanoides Deborah 13 Laburnum alpinum 1 Dygioji šunobelė 2 Darželinis pupmedis Rhamnus catarcticus L. A. platanoides Eurostar 32 Paprastasis pupmedis Laburnum anagyroides Medik. 3 Rododendras Rhododendron sp. 3 4 A. platanoides Globosum 20 24 Europinis maumedis Larix decidua Mill. 103 Rūgštusis žagrenis Rhus typhina L. 7 A platanoides Schwedleri? 31 Amerikinis maumedis L. laricina (Du Roi) K. Koch 10 Baltažiedė robinija Robinia pseudoacacia L. 3 11 A. platanoides Krimson King 8 5 Maumedis Larix sp. 7 Paprastasis erškėtis Rosa canina L. 4 Platanalapis klevas A. pseudoplatanus 27 Paprastasis ligustras Ligustrum vulgare L. 20 100 Raukšlėtalapis erškėtis R. rugosa Thunb. 71 13 A pseudoplatanus Purpurascens 24 L. vulgare Aureum 5 2 Rožė Rosa sp. 108 Sidabrinis klevas 5 2 Totorinis sausmedis 10 Baltasis gluosnis Tristis 1 12 2 A. saccharinum L. Lonicera tatarica L. S alba L. Tristis Totorinis klevas A. tataricum L. 2 Japoninė magnolija Magnolija kobus DC 1 Blindė Salix caprea L. 46 Paprastasis kaštonas 217 76 71 Dyglialapė mahonija 1 Trapusis gluosnis 2 Aesculus hippocastanum L. Mahonia aquifolium (Pursh) N S fragilis L. A. hippocastanum Baumanii 43 Ziboldo obelis Malus toringo Siebold 5 Salix sp. 14 Juodalksnis Alnus glutinosa (L.) Gaertn. 101 Paprastoji ieva Padus avium Mill. 2 1 Juoduogis šeivamedis Sambucus nigra L. 2 Baltalksnis Laciniata Alnus incana Laciniata 4 Vėlyvoji ieva P. serotina (Ehrh.) Borkh. 14 Paprastasis šermukšnis Sorbus aucuparia L. 5 17 Varpotoji medlieva 10 Paprastoji eglė 2 63 Švedinis šermukšnis 4 Amelanchier spicata (Lam.) K. K Picea abies (L.) H. Karst. S. intermedia (Ehrh.) Pers 2 Aralija 1 P. abies Nidiformis 2 Tiuringinis šermukšnis 12 Aralia sp. S. x thiuringiaca (Ilse) Fritsch Tunbergo raugerškis Purpurea Berberis thunbergii DC Purpurea 150 65 9 P. abies Virgata jaunatv 1 1 S. x thiuringiaca Fastigiata 39 Karpotasis beržas 4 357 4 Baltoji eglė 61 Smailialapė lanka 98 22 Betula pendula Roth P. glauca (Moench) Voss Spiraea arguta Zabel Paprastasis buksmedis Buxus sempervirens L. 16 19 P. glauca baltos 6 Bumaldo lanka S. bumalda Burv. 15 Virgininis kalikantas Calycanthus floridus L. 3 Dygioji eglė P. pungens Engelm. 1 13 Japoninė lanka Macrophylla S. japonica L. Macrophylla 13 Paprastoji karagana Caragana arborescens Lam. 4 P. pungens Glauca 39 2 Plačialapė lanka S. latifolia (Aiton) Borkh. 10 Paprastasis skroblas Carpinus betulus L. 9 Serbinė eglė P. omorica (Pančic) Purk. 40 Spirea sp. 160 Japoninis puošmedis Cercidiphyllum japonicum Siebold 2 Bankso pušis Pinus banksiana Lamb. 3 Baltauogė meškytė Symphoricarpus albus (L.) S. F. B 30 Baltoji sedula Cornus alba L. 4 28 Suktaspyglė pušis P. contorta Douglas ex Loudo Paprastosios alyvos Syringa vulgaris L. 6 28 18 Paprastasis lazdynas Corylus avellana L. 2 2 Kalninė pušis P. mugo Turra 3006 Stambialapė alyva S. josikaea J. Jacq. ex Rchb. 6 6 Europinis pūkenis Cotinus coggygria Scop. 1 Juodoji pušis P. nigra J. F. Arnold 4 Europinis kukmedis Taxus baccata L. 2 Blizgantysis kaulenis Cotoneaster lucidus Schltdl. 35 22 Paprastoji pušis P. sylvestris L. 2 308 73 T. baccata Fastigiata 1 Lenktašakis kaulenis C. dielsianus E. Pritz. 207 Veimutinė pušis P. strobus L. 9 T. baccata Dovastaniana 8 16 Vienapiestė gudobelė 7 18 19 Pušis 23 Vakarinė tuja 6 16 Crataegus monogyna Jacq. Pinus sp. Thuja ocidentalis L. Švelnioji gudobelė C. mollis (Torr. et A. Gray) Scheele 4 Darželinis jazminas Philadelphus coronarius L. 4 T. ocidentalis Columna 4 Šiurkščioji deucija Deutzia scabra Thunb. 4 Putinalapis pūslenis Physocarpus opulifolius (L.) 105 1 T. ocidentalis Luteae 5 Europinis ožekšnis Euonymus europaea L. 1 4 P. opulifolius Luteus 1 20 T. ocidentalis Smaragd 4 Paprastasis bukas Fagus sylvatica L. 2 P. opulifolius Diabolo 9 16 Didžioji tuja T. plicata Donn ex D. Don 1 F. sylvatica Purpurea 2 Berlyninė tuopa 10 612 541 343 Populus berolinensis (K. Koch) Dippe Tilia cordata Mill. Lenktašakė forsitija Forsythia suspensa (Thunb.)Vahl 1 14 11 Kanadinė tuopa P. canadensis Moench 3 39 Grakščioji liepa T. euchlora K. Koch 2 7 Paprastasis uosis 7 54 Juodoji tuopa 1 Didžialapė liepa 183 51 59 Fraxinus exelsior L. Populus nigra L. Italica T. plathyphyllos Scop. F. lanceolata 3 2 Drebulė Populus tremula L. 18 Kalninė guoba Ulmus glabra Huds. 16 Plaukuotasis uosis F. pennsylvanica Marshall 11 Krūminė sidabražolė Potentila fruticosa L. 26 5 Paprastoji vinkšna U. laevis Pall. 8 Dviskiautis ginkmedis Ginkgo biloba L. 1 1 Vyšninė slyva Prunus cerasifera Ehrh. 16 Paprastasis skirpstas U. minor Mill. 1 Dygliuotasis šaltalankis Hippophae rhamnoides L. 1 69 P. cerasifera Purpurea 12 2 Paprastasis putinas Viburnum opulus L. 14 Šviesioji hortenzija Grandiflora 1 Sakura 7 Gausiažiedė veigelė Weigela 4 Hydrangea arborescens L P. sargentii Rehder. floribunda(siebold et Zucc.) Koch 6

Introdukuotų medžių ir krūmų sugebėjimas prisitaikyti prie vietinės aplinkos buvo stebimas ir vertinamas visuose miesto parkuose (šiose augavietėse introducentų daugiausia) ir gatvėse. Pagal programą jungtiniai medžių lapų pavyzdžiai elementų nustatymui buvo imami A. Juozapavičiaus, Kauno, Naujojoje, Pulko gatvėse ir Jaunimo parke (kaip kontrolė). Želdynų ir želdinių būklės kaita dėl grybinių ligų ir kenkėjų bei žmogaus neigiamo poveikio buvo stebima ir vertinama gatvių želdiniuose, miesto parkuose bei skveruose. Tyrimų metodika Želdynų būklės vertinimas. Naudota kompleksinė medžių būklės vertinimo metodika, parengta pagal miškininkystėje naudojamas metodikas (Brukas, 1988; Vaičys ir kt., 1979); 1989, jas pritaikius specifinėms miesto sąlygoms (Juronis ir kt., 1999). Būklės rodikliai defoliacija, dechromacija, lapų nekrozės, medžių kamienų pažeidimai bei ligų intensyvumas ir kenkėjų gausumas, vertinti pagal skalę nuo 1 iki 5 balų rugpjūtį (1 balas pažeista iki 10 % asimiliacinio ploto, kamienų ar šakų; 2 balai 11 30 %; 3 balai 31 60 %; 4 balai 61 80 %; 5 balai 81 100 %). Medžių kamienų pažeidimai vertinami spalio-lapkričio mėnesiais ir anksti pavasarį. Ligų sukėlėjai buvo identifikuojami vizualiai (pagal ligų simptomus ir ligų sukėlėjų grybų morfologinius požymius, naudojant lupą) bei išskiriant grynas grybų kultūras drėgnų kamerų būdu; taip pat identifikuojami mikroskopuojant ir naudojant monografijas bei apibūdintojus (Черемисинов и др., 1970; Braun, 1987; Braun, 1995; Ignatavičiūtė, Treigienė, 1998; Labanowski et al., 2000; Labanowski et al., 2001a,b; Butin, Kehr, 2002; Grigaliūnaitė, 2003; Li, Beveridge, 2003; Hartmann ir kt., 2005; Erwin, Ribeiro, 2005; Sinclair, Lyon, 2005; Orlikowski, Wojdyla, 2010; Butin, 2011). Kenkėjai apibūdinti pagal (Pileckis ir kt., 1968; Deschka and Dimic, 1986; Labanowski et al., 2000, 2001a; Hartmann ir kt., 2005, Pflanzengallen, 2012). Defoliacijos, dechromacijos, lapų nekrozių, kamienų pažeidimų ir ligų intensyvumo bei kenkėjų vidutinis pažeidimo balas apskaičiuotas pagal formulę (Juodvalkis, Vasiliauskas, 2002): V = Σ(n b) / N; (1) čia V vidutinis pažeidimo balas, Σ(n b) vienodai pažeistų (balais) augalų skaičiaus ir pažeidimų reikšmės sandaugų suma, N vertintų augalų skaičius. Buvo vertinama pomedžio būklė: pomedžio, neuždengto asfaltu, cementu ar kitomis drėgmei ir orui nepralaidžiomis medžiagomis, plotas (m 2 ), sutrypto, suminto pomedžio ploto procentas nuo viso pomedžio ploto. 7

Introdukuotų stambių (nuo 16 cm apimties 1 m aukštyje) sodmenų prisitaikymas vietinei aplinkai (metinis prieaugis, žydėjimas ir derėjimas bei būklės pakitimo požymiai) buvo vertinamas jų augimo vietose gatvės želdiniuose ir rekreaciniuose želdynuose. Introdukuotų stambių sodmenų būklė įvertinama balais nuo 1 iki 3, detaliau aprašant būklės pakitimo požymius: 1 būklė gera, augalas sąlyginai eikas, žydi, dera, būklės pakitimo rodiklis iki 10%; 2 būklė patenkinama defoliacija, dechromacija, ligų intensyvumas ar kenkėjų gausa nuo 11 iki 60% (2 3 balai); 3 būklė bloga pakenkta 61 80 (3 4 balai). Metinis prieaugis buvo vertinamas, lyginant jį su sąlyginai eiko medžio prieaugiu geras, vidutinis ir mažas. Žydėjimas ir derėjimas buvo vertinamas vizualiai pagal 4 balų skalę: 0 augalas nežydi ir nedera; 1 silpnai žydi ir dera (pavieniai žiedai ir vaisiai); 2 vidutiniškai žydi ir dera (iki 50% žiedų ir vaisių, lyginant su gausiu vieno ar kito taksono augalų žydėjimu ir derėjimu); 3 gausiai žydi ir dera. Druskų poveikio želdiniams stebėsenai paimti vidutiniai lapų pavyzdžiai laboratoriniams tyrimams nuo mažalapės liepos medžių, augančių šalia keturių magistralinių intensyvaus eismo gatvių, kur žiemą barstoma smėlio ir techninės KCl druskos mišiniu: Kauno, Naujojoji, A. Juozapavičiaus, Pulko. Kontrolei paimti ėminiai iš Jaunimo sodo. Dirvožemio stebėsena. Dirvožemio stebėsenai skirtingas funkcijas atliekančiuose želdiniuose imti jungtiniai (sudėtiniai) jo ėminiai specialiu dirvožemio grąžtu viršutiniame akumuliaciniame 0-20 cm sluoksnyje. Siekiant reprezentatyvaus ėminių paėmimo vietų (ĖPV) išdėstymo, taikytas linijinis (šalia magistralinių gatvių) ir voko (miesto parkuose) ĖPV parinkimo būdai (Lietuvos LST ISO 10381 (1-6:2003-2005) ir tarptautinį ISO 10381 (1-8: 2002-2006) standartus). Cheminės dirvožemio rodiklių analizės atliktos akredituotoje LAMMC ATL laboratorijoje standartizuotais metodais: dirvožemio ph 1 mol/l KCl suspensijoje ISO 10390:2005; Ca, Mg, K ir Na nustatyti BaCl2 ištraukoje ISO 11260:1994; chloridai (Cl - ) H2O 1:5 ištraukoje titrimetriniu metodu. Darbe panaudoti meteorologijos tarnybos pateikti klimato rodikliai (Klimatas..., 2014). Statistiniai skaičiavimai atlikti pagal Excel (90.6926SP-3) programą. Ataskaitos skyriai išdėstyti pagal programoje numatytus spręsti uždavinius. 2. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ BŪKLĖS KAITA DĖL ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ 2.1. Skirtingas funkcijas atliekančių želdynų ir želdinių būklė Želdinių fitosanitarinė būklė labai priklauso nuo komplekso abiotinių ir biotinių veiksnių: maisto medžiagų kiekio, drėgmės, aeracijos, vandenilio jonų koncentracijos (ph) dirvožemyje, meteorologinių sąlygų, antropogeninės veiklos, fitopatogeninių organizmų ir kt. (Grigaliūnaitė ir 8

kt., 2006). Sumedėjusių daugiamečių augalų būklę pirmiausiai apsprendžia abiotiniai veiksniai. Šių sąlygų poveikyje augalai gali sustiprėti (jei sąlygos tinkamos) arba nusilpti ir tapti neatspariais biotiniams veiksniams (ligų sukėlėjams ir kenkėjams). Abiotinių veiksnių (maisto medžiagų trūkumas ar perteklius, oro ir dirvos sausra ar užmirkimas, apnuodijimas cheminėmis medžiagomis ir pan.) poveikio dažniausi požymiai: medžių lapų (spyglių) geltimas (dechromacija), priešlaikinis jų numetimas (defoliacija), lapų nekrozės, sausos šakos lajoje (1 pav.). 1 pav. Mažalapės liepos lapų nekrozė (Juozapavičiaus g.) 2 pav. Mažalapės liepos sužalotas kamienas (Putinų g.) Sumedėjusių augalų būklės skirtumų, skirtingas funkcijas atliekančiuose želdynuose, nustatymui, palyginome rekreaciniuose želdynuose (skveruose ir parkuose) ir apsauginiuose (gatvių želdiniuose) augančios vyraujančios rūšies mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) medžių būklę. dažniausiai auginama medžių rūšis Lietuvos miestų želdynuose (Snieskiene et al., 2012). Buvo vertinti šie būklės rodikliai: defoliacija, lapų nekrozė, sausų šakų kiekis lajoje, ligų intensyvumas, kenkėjų gausa. 2014 m. šių rodiklių vidutinis pažeistumo balas pateikiamas 1 lentelėje. Duomenys apie naujai pasodintas mažalapes liepas pateikti 12 ir 13 lentelėse. Rekreaciniuose želdynuose sąlygos medžiams geresnės negu gatvių želdiniuose, todėl galima tikėtis, kad ir medžių būklė bus geresnė. Fiziologiniai rodikliai (defoliacija, dechromacija, sausų šakų kiekis lajose) tikrai geresni rekreaciniuose želdynuose. Didesnis ligų ir kenkėjų išplitimas ne visada būna ten, kur augalams sąlygos prastesnės. Žalingi augalams organizmai taip pat reaguoja į aplinkos sąlygas (oro užterštumą, klimato sąlygas, maisto medžiagų kiekį parazituojamame augale, dauginimosi sąlygas), todėl kai kurių kenkėjų ir ligų 9

sukėlėjų būna daugiau ten, kur sąlygos ne tik augalams, bet ir jiems kenkiantiems organizmams geresnės. 2014 m. fiziologinių pažeidimų buvo nedaug rekreaciniuose ir gatvių želdiniuose. Atskirose augavietėse dėl ten susidariusių sąlygų liepos buvo pažeistos stipriau: Jotvingių gatvėje sąlygos medžiams augti blogos: pomedžiai padengti nelaidžia vandeniui danga, todėl medžiai vandens trūkumą jaučia stipriau negu kitose vietose, tempertatūra nuo įkaitusių pastatų, šaligatvių ir gatvės aukštesnė. Prie šios gatvės augančios mažalapės liepos buvo blogesnės būklės (stipresnė defoliacija ir dechtomacija, gana daug sausų šakų lajose) negu kitose gatvėse augančios. Nukenčia augalai ir nuo neigiamos žmogaus veiklos, t.y. įvairūs kamienų sužalojimai senų ir naujai sodintų medžių (2 pav.). Daugumoje rekreacinių želdynų fiziologinė mažalapių liepų būklė buvo gera. Blogos būklės liepos augančios Senamiesčio skveras skvero pakraščiais. Dėl prieš metus baigto skvero pertvarkymo senos liepos nukentėjo ir dalis jų gali žūti. Gal būt, buvo pažeistos gana senų medžių šaknys, o galėjo pakenkti ir substrato užpylimas pomedžiuose (mažalapės liepos to nepakenčia). Dėl to ne tik per anksti gelsta ir byra lapai, bet kasmet daugėja sausų šakų lajose. 1 lentelė. Alytaus miesto želdynuose ir želdiniuose vyraujančios medžių rūšies mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) (brandūs medžiai) vidutinis pažeistumo balas 2014 m. Augavietė Medžių Pažeidimo pobūdis (vidutinis pažeidimo balas) skaičius Defoliacija ir Lapų Sausos Kamienų Ligos Kenkėjai dechromacija nekrozė šakos pažeidimai Jotvingių g. 11 2 0,37 1 0,52 1,68 0,33 1,02 0,34 1 0,52 1 0,52 A. Jonyno g. 113 1,07 0,05 1 0,05 1,12 0,05 1,01 0,04 1,1 0,05 1,03 0,05 A. Juozapavičiaus 38 1,34 0,13 1,11 0,14 1,02 0,15 1,05 0,15 1,32 0,013 1 0,15 Kauno g. 17 1,05 0,30 1 0,30 1,77 0,25 1 0,33 1 0,33 1 0,33 Naujoji g. 134 1,02 0,04 1 0,04 1,19 0,04 1,01 0,04 1,27 0,04 1,1 0,04 Pulko g. 40 1 0,14 1,03 0,14 1,2 0,13 1,05 0,14 1,03 0,14 1 0,14 Putinų g. 85 1,15 0,06 1,01 0,04 1,27 0,06 1,06 0,06 2,01 0,05 1,02 0,06 Vilties g. 101 1,15 0,05 1,04 0,05 1,02 0,05 1,02 0,05 1,25 0,05 1,12 0,05 Žuvinto g. 67 1,01 0,08 1,01 0,08 1,4 0,07 1 0,08 1,19 0,08 1,18 0,08 Gulbynės parkas 58 1,48 0,08 2,38 0,06 1 0,1 Jaunimo parkas 100 1,36 0,05 1 0,06 Kurorto parkas 20 2 0,2 Likiškių parkas 10 2 0,41 Miesto sodas 14 2 1 Senamiesčio skveras 18 2,33 0,2 1 0,31 2,67 0,19 1,94 0,23 Pirmojo Alytaus 6 1,17 0,95 1 1 1 1 1 1 1 1 aikštė Putinų parkas 50 1 0,11 1,36 0,01 Rotušės aikštė 41 1,27 0,12 1,07 0,13 1,61 0,1 1,32 0,12 Studentų skveras 10 1 0,58 2 0,41 Vidut gatvese 606 1,11 0,01 1,02 0,01 1,22 0,01 1,02 0,01 1,24 0,01 1,09 0,01 Viso parkuose 314 1,2 0,02 1 0,02 1,11 0,02 1 0,02 1,56 0,01 1,1 0,02 10

Alytaus miesto gatvėse, palyginus su kitų miestų gatvėmis, mažiau pažeisti medžių kamienai. Čia nebuvo stipriai genimi seni medžiai, todėl žaizdų kamienuose nedaug, jos dažniausiai padarytos automobilių, o pastaruoju metu ir žoliapjovių. Alytaus miesto gatvių želdinių sumedėjusių augalų rūšinė įvairovė ir fiziologinės kilmės pažeidimų būklės rezultatai pateikti 2 lentelėje. Alytaus miesto gatvių želdiniuose neinfekciniai sumedėjusių augalų pažeidimai 2014 metais buvo aptinkami ant 15 (priskaičiuojant ir mažalapę liepą, apie kurią duomenys pateikti 1 lentelėje) rūšių sumedėjusių augalų. Daugumos rūšių sumedėjusių augalų fiziologinė būklė buvo nebloga vidutinis pažeidimo balas (5 balų sistemoje) iki 2 balų. Stipriau pažeisti kelių rūšių augalai dėl skirtingų priežasčių: paprastojo putino krūmai (Putinų g.) daugelį metų buvo pažeidžiami lapgraužio, todėl krūmuose daug prieš kelis metus nudžiūvusių šakų. Paprastųjų kaštonų priešlaikinė dechromacijos ir defoliacijos priežastis kenkėjas keršoji kaštoninė kandelė. Kelių rūšių (paprastojo ir uosialapio klevų, raudonlapio ąžuolo) medžių lajose nemažai sausų šakų. Tai šių augalų daugelio metų reakcija į netinkamas augimo sąlygas. Ilgai netinkamomis sąlygomis augančių medžių šaknys nepajėgia aprūpinti maisto medžiagomis vis didėjančios antžeminės dalies, todėl senesnių, ilgą laiką negenėtų medžių kamienuose atsiranda sausų šakų. Prie gatvių augančių medžių kamienus pažeidžia ne tik automobiliai apie 80 medžių turi žoliapjovėmis ir trimeriais padarytas žaizdas. Tokios žaizdos ne visada užgyja. Jas dažnai kolonizuoja pirmiausiai grybai-saprotrofai, o vėliau grybai-patogenai, ir po keliolikos metų medžio kamienas būna išpuvęs. 2 lentelė. Neinfekcinių ligų pasireiškimas Alytaus miesto gatvių želdiniuose (brandūs medžiai) 2014 m.*, ** Gatvės pavadinimas Jotvingių g. A. Juozapavičiaus g. Kauno g. Naujoji g. Augalo vardas /medžių skaičius Pažeidimo pobūdis Vidutinis pažeidimo balas Uosialapis klevas Lapų nekrozė 2 Acer negundo /1 Paprastasis klevas Acer platanoides/1 Baltasis gluosnis Salix alba /4 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos /8 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum /13 Tunbergo raugerškis Berberis thunbergii /130 Karpotasis beržas Betula pendula /1 Paprastasis klevas Acer platanoides /13 Sausos šakos 3 Sausos šakos 1 Lapų nekrozė Sausos šakos 1,25 1,45 1,5 1,33 Defoliacija ir dechromacija 1 0,73 Sausos šakos 1 0,73 Kamienų pažeidimai 1,08 0,43 Defoliacija ir dechromacija 1 0,04 Sausos šakos 1 Kamienų pažeidimai 1,23 0,41 11

Naujoji g. Pulko g. Putinų g. Suvalkų g. Vilties g. Žuvinto g. Paprastasis ligustras Ligustrum vulgare /22 Raukšlėtalapis erškėtis Rosa rugosa /71 Raudonasis ąžuolas Quercus rubra./43 Paprastasis šermukšnis Sorbus aucuparia /1 Lanka Spirea sp./160 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos /48 Paprastasis klevas Acer platanoides /94 Uosialapis klevas Acer negundo /1 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum Žaliasis uosis Fraxinus viridis /1 Paprastasis klevas Acer platanoides /38 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos /54 Paprastasis putinas Viburnum opulus / 14 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum /164 Paprastasis klevas Acer platanoides /2 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos /20 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos /36 Nekrozė 1,09 0,25 Defoliacija ir dechromacija 3 0,04 Sausos šakos 1,09 0,12 Kamienų pažeidimai 2 Lapų nekrozė 1,02 0,03 Defoliacija ir dechromacija 1,08 0,11 Lapų nekrozė 1,02 0,11 Sausos šakos 1 0,11 Kamienų pažeidimai 1,08 0,11 Lapų nekrozė (3 pav.) 1,06 0,06 Sausos šakos 1,23 0,05 Kamienų pažeidimai Sausos šakos 1 Defoliacija ir dechromacija 3 Kamienų pažeidimai 3 Sausos šakos 1,67 0,06 Defoliacija ir dechromacija 1,03 0,14 Kamienų pažeidimai 1 0,15 Defoliacija ir dechromacija 1,06 0,01 Lapų nekrozė 1,04 0,01 Sausos šakos 1 0,01 Kamienų pažeidimai 1 0,01 Defoliacija ir dechromacija 3,64 0,26 Sausos šakos 3,57 0,25 Defoliacija ir dechromacija 1,04 0,03 Lapų nekrozė 1,02 0,03 Sausos šakos 1 0,03 Kamienų pažeidimai 1 0,03 Sausos šakos 2 2,74 Kamienų pažeidimai 2 2,74 Defoliacija ir dechromacija 1,2 0,26 Sausos šakos 1,25 0,26 Kamienų pažeidimai 1,06 0,215 *- mažalapės liepos (Tilia cordata ) neinfekcinių ligų pasireiškimas pateiktas 1 lentelėje. ** - duomenys apie naujai pasodintų medžių būklę pateikti 13 lentelėje. 12

3 pav. Paprastojo klevo lapų nekrozė (Pulko g.) Parkuose ir skveruose, palyginus su gatvių želdiniais, augalams augti sąlygos palankesnės. Čia mažiau fiziologinių pažeidimų: mažesnė dechromacija ir defoliacija, mažiau sausų šakų, mažiau sužaloti medžių kamienai. Geresnės sąlygos augalams dažnai sutampa ir su palankesnėmis sąlygomis jų patogenams, todėl kai kurių ligų sukėlėjų ir kenkėjų rekreaciniuose želdiniuose daugiau. Putinų parke prasčiausios būklės buvo 2013 m. pasodintos mažalapės liepos. Jauniems medeliams pakenkė sausas ir karštas laikotarpis vasarą. Kitų rūšių medžių būklė buvo daug geresnė. Su Putinų parku susisiekiančiame Gulbynės parke daugumos augalų būklė gera. Gluosnio (Salix) genties medžių lajose gana gausu sausų šakų (2 5 balai). Defoliacija ir dechromacija žymesnė (3 5 balai) buvo tik pavienių Salix sp. ir Acer negundo medžių. Iš grybinių ligų pastebimiausios buvo liepų lapų rudmargė, pažeidusi 100% mažalapių liepų. Pertvarkytame Senamiesčio skveras skvere blogiausios būklės mažalapės liepos brandūs medžiai (defoliacija ir dechromacija 3 balai), kuriems tikriausiai pakenkė pomedžiuose užpiltas substratas, galėjo būti pažeistos ir šaknys. Picea pungens Glauca vieno medžio defoliacija 2 balai. Vienas naujai pasodintas Acer platanoides Krimson King su stipriai (5 balai) pažeistu kamienu. Daugumos kitų skvere augančių sumedėjusių augalų būklė gera. Studentų skvere blogiausios būklės buvo: Picea pungens Glauca su stipriai išretėjusia laja (defoliacija 3 balai), po vieną medį Aesculus hippocastanum (sausos šakos 5 balai) ir Quercus rubra (sausos šakos 3 balai), visi Fraxinus exelsior (sausos šakos 3 balai), apie pusė visų Berberis thunbergii Purpurea defoliacija ir dechromacija 3 balai, dėl lapų dėmėtligės (suk. Phyllosticta berberidis). Pertvarkytoje Pirmojo Alytaus aikštėje brandūs medžiai Picea pungens Glauca, Pseudotsuga menziesii meta spyglius (defoliacija, dechromacija 2 4 balai), lajose daug sausų šakų 2 3 balai. Prasčiausios būklės buvo naujai (2013 m.) pasodinti paprastojo klevo (Acer platanoides) dviejų veislių (ar formų) medžiai. Vegetacijos pradžioje sulapojusiems ir kurį laiką normaliai augusiems jauniems medeliams pakenkė vasaros karštis ir sausra. Rugpjūčio pradžioje didesnė dalis medžių buvo su sudžiūvusiais lapais. Jei sėkmingai peržiemos, šių jaunų medelių būklė sekančiais metais turėtų būti geresnė. 13

Kurorto parke dauguma parko medžių eiki. Skirtingų rūšių miltgrybiai pažeidė visus Quercus robur ir beveik pusę Acer ginala medžių. Visi parke augantys Populus genties medžiai buvo pažeisti rūdžių. Miesto sode kaip ir visuose rekreaciniuose želdynuose paprastasis kaštonas keršosios kaštoninės kandelės pažeidžiamas šiek tiek stipriau negu prie gatvių augantys medžiai. Alytaus miesto parkuose pastoviai išgrėbiami nukritę lapai, todėl šio kenkėjo yra mažiau negu kitų miestų parkuose. Daugumos Pseudotsuga menziesii var. glauca būklė nepatenkinama defoliacija, dechromacija ir sausos šakos 2 4 (5) balai. Raudonojo ąžuolo (Quercus rubra) lajose yra sausų šakų, bet tai šių medžių būklei ir dekoratyvumui didelės reikšmės neturi. Rotušės aikštės pertvarkymo metu (2012 2013 m.) dauguma mažalapės liepos medžių nenukentėjo ir jų būklė gera. Tik 2 medžių pomedžiai buvo užpilti substatu, todėl jų augimas skurdus (1 lentelė). Jaunimo parkas. Dėl įvairių priežasčių šių rūšių medžių lajose buvo gausu sausų šakų, jie prieš laiką metė lapus: Fraxinus exelsior, Hippophoe rhamnoides ir Populus canadensis sausos šakos 2 3 balai, Larix decidua ir Pinus strobus defoliacija, dechromacija, sausos šakos po 2, 3. Likiškių parke medyno Aesculus hippocastanum, esančio netoli bažnyčios, būklė gerokai skyrėsi nuo šios rūšies medžių augančių kitose miesto vietose: keršosios kaštonnės kandelės buvo pažeisti nedaug medžių (25%), ant kitų lapų buvo dėmėtligės (suk. Phyllosticta paviane (sin. Guignardia aesculi)). Kitoje parko vietoje augantys Aesculus hippocastanum keršosios kandelės buvo pažeisti 3 balais. Visų Tilia cordata medžių lapai pažeisti rudmargės. 2.2. Dirvožemio ph ir morfologinė sandara parkuose ir gatvėse (R. Vaialavičius) Įvertinus dirvožemio dangos ypatumus Alytaus mieste matome, kad ji nėra vienoda. Mažiausiai paveikti žmogaus ūkinės veiklos yra Kurorto parko teritorijoje išsidėstę dirvožemiai, todėl galime teigti, kad čia ir augalams augti sąlygos yra santykinai natūraliausios. Žinoma, čia išsidėsčiusių dirvožemių profilio storymėje (iki pat dirvodarinės uolienos t.y., giliau nei 100 cm nuo dirvožemio paviršiaus ribose) vyrauja smėlio frakcija, todėl šie dirvožemiai gerai praleidžia drėgmę, orą, greitai įšyla, tačiau yra menkai struktūringi, mažai sukaupia drėgmės, nedaug juose yra humuso ir maisto medžiagų, o jų paviršiniai sluoksniai (humusiniai horizontai) palyginti rūgštūs (1 lentelė). Visai kitokios dirvožemio ph vertės nustatytos Miesto sode, Jaunimo parke ir Angelų Sargų bažnyčios skvero teritorijoje 2014 metų tyrimo duomenimis jų dirvožemio paviršiniai sluoksniai yra šarmiški (ph 7,1 ir daugiau). Kaip žinoma, dirvožemio ph rodiklis yra labai arbus mikrobiologinių procesų intensyvumui ir augalų gebėjimui pasisavinti maisto medžiagas. Pavyzdžiui, augalams būtinas fosforas geriausiai yra įsavinamas kai ph yra 6,0-6,5, 14

taigi galime daryti prielaidą, kad aukščiau minėtose teritorijose augalams būtinų mineralinės mitybos elementų pasisavinimas gali būti daugiau ar mažiau apsunkintas. Dirvožemio ph tyrimų duomenys rodo (1 lentelė), kad Alytaus miesto gatvių želdinių dirvožemiai taip yra išimtinai šarmiški (ph kinta nuo 7,1 iki 7,9). Taigi, klausimas ar tokioje terpėje kai kurie augalams būtini mineralinės mitybos elementai nėra imobilizuojami ir taip tampa augalams sunkiau prieinami, išlieka tolesnių tyrimų aktualija. 3 lentelė. Dirvožemio ph tyrimų rezultatai Alytaus miesto gatvėse, skveruose ir parkuose 2014 m. Mėginio Nr. 1 Dirvožemio ėminių ėmimo vieta Naujoji g. ph 7,7 2014 metais atlikti tyrimai rodo (3 lentelė), kad Alytaus miesto arbiausių magistralinių gatvių (Naujoji, Kauno, Pulko ir A. Juozapavičiaus) bei 2 Kauno g. 7,8 3 A.Juozapavičiaus g. 7,6 Miesto sodo ir Jaunimo parko dirvožemiuose rasti 4 Pulko g. 7,9 cheminių elementų P, K ir Cl kiekiai praktiškai 5 Jaunimo parkas 7,4 atitinka foninius jų rodiklius Lietuvos dirvožemiuose 6 Miesto sodas 7,1 (Lietuvos..., 1998; Lietuvos..., 2001). Vis tik, pagal 7 Kurorto parkas 5,8 judriojo kalio kiekį šių teritorijų dirvožemiai 8 Senamiesčio skveras 7,7 (išskyrus Jaunimo parke) priskiriami tik I-III 9 Vilniaus g. 7,7 kalingumo grupėms, t.y., jie per mažai kalingi. Taigi, 10 S.Dariaus ir S.Girėno g. 7,6 galima konstatuoti, kad kalio, kaip būtino elemento 11 Birutės g. 7,3 12 Margio g. 7,7 normalaus ir eiko augalo vystymuisi, kurio 13 Rūtų g. 7,4 negalima pakeisti jokiais kitais elementais (jo 14 Sudvajų g. 7,8 trūkstant augalai būna neatsparūs sausroms, sutrinka 15 Likiškėlių 7,1 jų medžiagų apykaita), kiekiai minėtų Alytaus miesto 16 Statybininkų g. 7,4 gatvių (ir netgi miesto sodo) dirvožemiuose yra nepakankami (Lietuvos..., 1998). 4 lentelė. Dirvožemio cheminių tyrimų rezultatai Alytaus miesto magistralinėse gatvėse, 2014 m. Mėginio Nr. Dirvožemio ėminių ėmimo vieta Cheminių elementų kiekiai, mg kg -1 P2O5 K2O Cloridai 1. A. Juozapavičiaus g. 279 105 8,9 2. Naujoji g. 185 146 7,1 3. Kauno g. 250 149 5,3 4. Pulko g. 77 90 7,1 5. Miesto sodas 116 50 8,9 6. Jaunimo parkas 166 195 5,3 15

Tyrimų rezultatai rodo (4 lentelė), kad judriojo fosforo (P2O5) kiekis tirtose Alytaus miesto teritorijose yra labai nevienodas ir pagal sąlyginį Lietuvos dirvožemių fosforingumo grupavimą priskirtinas nuo mažo (51-100 mg kg -1 ) iki didelio (>200 mg kg -1 ) fosforingumo grupių. Kaip jau minėta, šį arbų maisto elementą lengviausiai augalai pasisavina silpnai rūgščios terpės sąlygomis, todėl šarmiškoje aplinkoje (kai ph gerokai viršija 7) jo prieinamumas augalams gali būti menkas nepaisant to, kad dirvožemiai atskirose gatvėse (ypač A. Juozapavičiaus ir Kauno) yra turtingi judriojo fosforo. 3. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ BŪKLĖS KAITA DĖL GRYBINIŲ LIGŲ IR KENKĖJŲ, ŽMOGAUS NEIGIAMO POVEIKIO 3.1. Grybinių ligų ir kenkėjų paplitimas želdynuose Medžių fitopatologinė būklė miesto gatvėse Gatvės želdiniai labai arbus elementas miesto želdynų sistemoje. Šiose augavietėse augantys augalai turi atlikti arbias funkcijas patys augdami dažnai nepalankiomis sąlygomis. Gatvės želdiniai esantys prie važiuojamosios dalies, sugeria mašinų išmetamus produktus, surenka dulkes, sulaiko triukšmą, formuoja gražią aplinką, suteikia pavėsį šaligatviais einantiems žmonėms. Alytaus mieste prie gatvių sodinami ne tik medžiai, bet ir krūmai, iš jų formuojant karpomas gyvatvores arba laiai augančių krūmų grupes. Taip padidinama biologinė įvairovė, pagerėja gatvių estetinė išvaizda. 2014 m. nebuvo aptikta labai pavojingų ligų sukėlėjų ar kenkėjų, nebuvo labai išplitę įprasti patogeniniai organizmai ant prie gatvių augančių sumedėjusių augalų (5 lentelė). Bendra Alytaus miesto gatvių želdinių fitopatologinė būklė buvo gera. 2014 m. ant liepos (Tilia) genties medžių lapų buvo gana didelė kenkėjų, ypač erkių, įvairovė: gausiausia buvo veltininių erkių (Eriophyes leiosoma (Nalepa)) ant mažalapės ir didžialapės liepų; voratinklinė erkė (Schizotetranychus tiliarum Herm.) taip pat ant abiejų rūšių, bet šiek tiek gausiau ant dižialapės liepos; nepadarančios žalos, bet aiškiai pastebimos (raudonos ragelių formos išaugos) liepinės gyslinės erkės (rageliai): Eriophyes lateannulatus Pgst. ant mažalapės ir E. tiliae Pgst. ant didžialapės liepų; kiek retesnės: pakraštinė (Phytoptus tetratrichus (Nalepa)) ant mažalapių liepų ir kampinė (Eriophyes exilis Nalepa) ant didžialapės. Kelinti metai ant liepų pastebimi liepinis gleivėtasis pjūklelis (Caliroa annulipes Klug) ir liepų kandis Phyllonorycter issikii (Kumata), 2014 m. nebuvo žalingi. Keršoji kaštoninė kandelė (4 pav.) vis dar išlieka labiausiai pastebimu (daugiausia žalos padarančiu kaštonų dekoratyvumui) kenkėju miestų želdynuose. Bet Alytuje kaštonų vidutinis pažeidimo balas mažėja. Šiemet tik Rūtų g. augantys kaštonai buvo pažeisti stipriau (3 0,91), 16

kitose gatvėse kaštonai buvo pakenkti mažiau. Tai galima ir pastebėti Suvalkų g., kuri apsodinta tik paprastaisiais kaštonais medžiai žaliavo ir rudens paradžioje (5 lentelė). Daugeliui medžių lapų ligų sukėlėjams plisti sąlygos prie gatvių nėra palankios. Čia nuolat pašalinami nukritę lapai, kuriuose yra grybų vaisiakūniai su sporomis, kuriomis grybai išplinta. Dėmėtligėms plisti didelės įtakos turi ir klimato sąlygos. 2014 m. vasara tikriausiai nebuvo labai palanki nei liepų dėmėtligių sukėlėjams (Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt., Didymosphaeria petrakiana Sacc., Apiognomonia errabunda (Roberge ex Desm.) Höhn.), nei klevų žvynokui (Rhytisma acerinum (Pers.) Fr.). s labiau plinta ant vešlių, didelius ūglius išauginančių medžių, o prie gatvių, kur dirvožemis skurdus, ir medžių metinis prieaugis nedidelis, todėl miltligių nedaug. Šiek tiek daugiau miltligių buvo ant paprastojo ąžuolo ir paprastojo kaštono atskirų medžių. Šių rūšių medžių atskirų individų atsparumas ligai gerokai skiriasi. Negausu buvo ir grybų-saprotrofų suodgrybių (Fumago vagans, Cladosporium sp. ir kt.). Gal būt, buvo netinkamos sąlygos šiems grybams, o tikriausiai nedaug buvo amarų, kurių išmatos tinkamas substratas šiems grybams maitintis. Ga tvė A. Jonyno g. 17 5 lentelė. Grybinių ligų sukėlėjai ir kenkėjai Alytaus miesto gatvių želdynuose (brandūs medžiai), 2014 m. Augalo rūšis, medžių skaičius Tilia cordata /113 Liga: jos sukėlėjas Vidutinis pažeidimo balas Kenkėjas Vidutinis pažeidimo balas 1 2 3 4 5 6 Suodligė 1,05 0,04 Liepų kandis: Phyllonorycter 1 0,05 Fumago vagans Pers., issikii Kumata Cladosporium sp. ir kt. Paprastasis Jotvi ngių Didžialapė liepa Tilia platyphyllos /15 kaštonas /16 Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Dėmėtligė: Didymosphaeria petrakiana Sacc. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Erysiphe flexuosa (Peck) U. Braun & S. Takam. 1,04 0,05 Liepinis gleivėtasis pjūklelis: Caliroa annulipes Klug 1 0,05 Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) Pakraštinė erkė: Phytoptus tetratrichus (Nalepa) (5 pav.) Liepine gyslinė erkė (rageliai): Eriophyes lateannulatus Pgst. Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Herm. 1,07 0,37 Liepų kandis: Phyllonorycter issikii (Kumata) 1,31 0,32 Galus formuojanti erkė (4pav.) Didymomyia tiliacea Bremi Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Liepine gyslinė erkė (rageliai): Eriophyes tiliae Pgst. Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella 1 0,05 1,02 0,05 1 0,05 1 0,05 1 0,05 1 0,38 1 0,38 1 0,38 1 0,38 2,31 0,32

Jotvingių g. A. Juozapavičiaus g. Kauno g. Naujoji g. Tilia cordata /11 Acer platanoides1 Tilia cordata Mill. /38 Didžialapė liepa /8 Paprastasis kaštonas /13 Acer platanoides/6 Tilia cordata Mill. / 17 Paprastasis klevas Acer platanoides/13 Vienapiete gudobele Crataegus monogyna /2 Paprastoji ieva Padus avium /2 Tilia cordata /134 Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr.. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Erysiphe flexuosa (Peck) U. Braun & S. Takam. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Dėmėtligė Apiognomonia errabunda (Roberge ex Desm.) Höhn. Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. 1,63 0,28 1,63 0,28 1 1 1 0,15 Liepų kandis: Phyllonorycter issikii Kumata 1,32 0,13 1,08 0,43 1 1 1 1 Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella 1 0,33 Liepų kandis: Phyllonorycter issikii Kumata 1 0,33 Liepinis gleivėtasis pjūklelis: Caliroa annulipes Klug 1 0,44 1 0,44 1 0,44 1 3,87 3 2,24 1,01 0,04 1,06 0,04 Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) Liepų kandis: Phyllonorycter issikii Kumata Liepinis gleivėtasis pjūklelis: Caliroa annulipes Klug 1 0,15 1 0,15 1 0,15 1 0,15 1 1,85 0,33 1 0,33 1 0,33 1 0,33 1 0,04 1,01 0,04 18

Pulko g. Putinų g. Didžialapė liepa Tilia platyphyllos /48 Paprastasis ąžuolas Quercus robur /4 Paprastasis klevas /94 Paprastasis kaštonas /1 Tilia cordata /40 Paprastasis klevas /38 Tilia cordata /85 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos /54 Paprastasis putinas Viburnum opulus /14 Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Dėmėtligė Apiognomonia errabunda (Roberge ex Desm.) Höhn. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Dėmėtligė Apiognomonia errabunda (Roberge ex Desm.) Höhn. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. 1,2 0,04 Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Herm. Liepine gyslinė erkė (rageliai) Eriophyes lateannulatus Schulze 1 0,12 Liepų kandis: Phyllonorycter issikii Kumata 1 0,12 Liepine gyslinė erkė (rageliai): Eriophyes tiliae Pgst. (9 pav.) Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum 2 0,12 Ąžuolinė spragė Altica quercetorum Foudras, 1860 2 0,12 1 0,01 Klevinis pjūklelis Pristiphora subbifida (Thomson) 1 0,06 1 Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella 1,03 0,14 1,08 0,14 1,03 0,14 1,82 0,05 1,19 0,06 1,01 0,06 Liepinis gleivėtasis pjūklelis: Caliroa annulipes Klug Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Liepų kandis: Phyllonorycter issikii Kumata Liepinis gleivėtasis pjūklelis: Caliroa annulipes Klug Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) 1 0,01 Liepine gyslinė erkė (rageliai): Eriophyes tiliae Pgst. Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Putininis lapgraužis Pyrrhalta viburni 1 0,04 1 0,04 1 0,04 1 0,12 1 0,12 1,17 0,11 1 0,58 1,01 0,06 2 1 0,14 1 0,14 1 0,14 1 0,06 1 0,06 1,02 0,06 1 0,01 1 0,01 2,47 0,25 19

Rūtų g. Suvalkų Paprastasis klevas /12 Paprastasis kaštonas / 4 Tilia cordata /16 Paprastasis kaštonas /164 Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Erysiphe flexuosa (Peck) U. Braun & S. Takam. 1 0,48 Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella 2 0,25 Liepinis gleivėtasis pjūklelis: Caliroa annulipes Klug 3 0,2 1,31 0,03 Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella 3 0,91 1,06 0,35 1,8 0,02 Vilties g. Zuvinto g. Tilia cordata /101 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos/20 Tilia cordata /67 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos / 36 Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Dėmėtligė Apiognomonia errabunda (Roberge ex Desm.) Höhn. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Dėmėtligė Apiognomonia errabunda (Roberge ex Desm.) Höhn. Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. 1,05 0,05 Liepų kandis: Phyllonorycter issikii Kumata 1 0,05 Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) 1 0,28 Liepine gyslinė erkė (rageliai): Eriophyes tiliae Pgst. Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Kampine erkė Eriophyes exilis Nalepa 1,31 0,07 Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug 1,03 0,08 Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) 1 0,08 Liepine gyslinė erkė (rageliai): Eriophyes lateannulatus Pgst. 1 0,15 Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) Liepine gyslinė erkė (rageliai): Eriophyes tiliae Pgst. 1 0,05 1 0,05 1,12 0,05 1 0,28 1 0,28 1 0,28 1,09 0,08 1,19 0,08 1 0,08 1,03 0,15 1 0,15 *- naujai pasodintų medžių būklė pateikta 13 lentelėje. **2014 metais grybinių ligų sukėlėjų ir kenkėjų pažeidimai ir pakenkimai buvo iki 1 balo (t.y. augalai sąlyginai eiki) ant šių gatvių želdiniuose augančių sumedėjusių augalų: A. Juozapavičiaus Tilia platyphyllos. Jotvingių Salix alba, Betula pendula, Fraxinus exelsior, Populus canadensis; Kauno Berberis thunbergii, Betula pendula, Corylus avellana, Fraxinus exelsior, Picea abies, P. pungens, Sorbus aucuparia, S. intermedia, Syringa vulgaris; Naujojoje gatvėje Berberis thunbergii Purpurea, Crataegus monogyna, Fraxinus pensylvanica, Ligustrum vulgare, Rosa rugosa, Symphoricarpos albus; Pulko Acer negundo, Fraxinus lanceolata, Robinia pseudoacacia, Tilia euchlora; Putinų - Betula pendula; Rūtų Betula pendula, Crataegus mollis, Crataegus monogyna, Forsythia suspensa, Fraxinus exelsior, Hippophae rhamnoides, Sorbus aucuparia, S. thuringiaca Fastigiata, Thuja occidentalis. Medžių fitopatologinė būklė parkuose ir skveruose Geresnės augimo sąlygos, didesnė augalų rūšių įvairovė parkuose ir skveruose, lemia fitopatologinės būklės skirtumą lyginant su gatvių želdiniais. Rekreaciniuose želdynuose mažiau fiziologinės kilmės pažeidimų, bet didesnė ligų sukėlėjų ir kenkėjų rūšių įvairovė. Kai kuriems patogeniniams organizmams, kaip ir augalams, kenkia tie patys abiotiniai veiksniai: oro 20

užterštumas, sausra. Taip pat mažiau kai kurių ligų sukėlėjų ir kenkėjų ant labai nuskurdusių augalų, tikriausiai patogenams tokie augalai-šeimininkai gali duoti per mažai maisto medžiagų. 4 pav. Paprastasis kaštonas pakenktas keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella) 5 pav. pakenkta pakraštinės erkės (Phytoptus tetratrichus) (Jonyno g.) 6 pav. Galus formuojančios erkės (Didymomyia tiliacea) pakenta didžialapė liepa (Jaunimo parkas) Ištyrus Alytaus parkuose, skveruose ir aikštėse augančių 57 genčių, 98 rūšių, 30 veislių dekoratyvinius sumedėjusius augalus, nustatytos ligos ir kenkėjai pateikiami 6 lentelėje. Dauguma parkuose ir skveruose aptiktų ligų sukėlėjų ir kenkėjų nėra pavojingi augalams. 2014 m. rekreaciniuose želdynuose buvo aptikta 29 rūšių grybų ligų sukėlėjų, kurie pažeidė 28 rūšių augalus 1 3,87 3 0,16 balu. Dauguma ligų buvo nepavojingos nepadarė didelės žalos augalams ir nesumenkino jų dekoratyvumo. Kai kurių mikroskopinių grybų išplitimas susijęs su vasaros pradžioje buvusiais amarais. Tai grybai-saprotrofai suodgrybiai (Fumago vagans, Cladosporium sp. ir kt.)aptikti ant vienapiestės gudobelės, mažalapės ir didžialapės liepų, paprastojo ąžuolo ir kt. Jų buvimo priežastimi buvo amarai: Dysaphis crataegi ant vienapiestės gudobelės., klevinis amaras (Chaitophorinella aceris) ant paprastojo klevo; liepinis amaras (Eucalipterus tiliae) ant liepų. 7 pav. Paprastasis skirpstas pakenktas amaro Tetraneura ulmi 8 pav. Paprastasis klevas pakenktas kleviniopjūklelio (Pristiphora subbifida) (Miesto sodas) 9 pav. Didžialapė liepa pakenkta liepinės gyslinės erkės (Eriophyes tiliae) (Miesto sodas) 21

6 lentelė. Infekcinės ligos ir kenkėjai Alytaus miesto parkų ir skverų želdiniuose 2014 m..*, ** Augalo vardas / augalų skaičius Liga, jos sukėlėjas Vidutinis pažeidimo balas kenkėjas Vidutinis pažeidimo balas 1 2 3 4 5 6 Senamiesčio skveras Pirmojo Alytaus aikštė Rotušės aikštė Paprastasis klevas Acer platanoides /2 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum / 3 Tunbergo raugerškis Berberis thunbergii Purpurea /45 Vienapieste gudobelė Jacq. Crataegus monogyna / 2 Kaukazinė slyva Prunus cerasifera Atropurpurea Miškinė kriaušė Pyrus pyraster /1 Tilia cordata / 18 Paprastasis skirpstas Ulmus minor 1 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum /1 Dygioji egle Picea pungens Glauca /1 Tilia cordata /6 Tilia cordata /31 Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Miltlige Erysiphe berberidis DC. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Kaulavaisių šratligė Stigmina carpophila (Lév.) M.B. Ellis /2 Rūdys Gymnosporangium sabinae (Dicks.) G. Winter Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Dėmėtligė Apiognomonia errabunda (Roberge ex Desm.) Höhn. 1 3,87 1,22 0,11 2 2,74 1 3,87 1 1,19 0,17 1,06 0,18 Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella Deschka & Dimić Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) Liepine gyslinė erkė Eriophyes lateannulatus Pgst. Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Herm. Minos blizgis nykšukas Trachys minutus L. Amaras Tetraneura ulmi Haruta Ovidiu (7 pav.) Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella Eglinis dendroktonas Dendroctonus micans Kugel. Liepų kandis Phyllonorycter issikii Kumat Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) Pakraštinė erkė Phytoptus tetratrichus (Nalepa) Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug. Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) 2 1,58 1,17 0,3 1,78 0,24 1,31 0,31 1,17 0,3 2 1 3 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1,38 0,16 1,03 0,18 22

Studentų skveras Gulbynės parkas Paprastasis klevas Acer platanoides L. /10 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum /5 Tunbergo raugerškis Berberis thunbergii Purpurea /4 Vienapiestė gudobelė Crataegus monogyna /3 Paprastoji egle Picea abies /1 Paprastasis ąžuolas Quercus robur /6 Taxus baccata Dovastaniana /7 Tilia cordata / 10 Grakščioji liepa Tilia euchlora /1 Acer negundo Paprastasis klevas Acer platanoides /38 Paprastasis klevas 'Globosum' Acer platanoides 'Globosum' /10 Platanalapis klevas Acer pseudoplatanus 'Atropurpureum' /21 Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Miltlige Erysiphe berberidis DC. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. Ąžuolo antraknozė Apiognomonia errabunda (Robergo ex Desm.) Hohn. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Phyllosticta negundicola Sacc. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Liepine gyslinė erkė Eriophyes lateannulatus Pgst. Pakraštinė erkė: Phytoptus tetratrichus (Nalepa) Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Herm. 1 0,58 Klevinis pjūklelis Pristiphora subbifida (Thomson) 1 1,22 Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella Deschka & Dimić 1,5 1,33 1 2,24 2,33 0,64 Eglinis dendroktonas Dendroctonus micans Kugel. Ąžuolinė spragė Altica quercetorum Foudras, 1860 1 Vapų galai Neuroterus quercusbaccarum 1,67 0,79 1,29 0,77 1 0,58 1,42 0,41 1,42 0,41 1 0,15 1,32 0,13 Skydamaris Parthenolecanium pomeranicum Kawecki Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug 1 0,58 Klevinis pjūklelis Pristiphora subbifida (Thomson) 2 0,19 1 0,18 1 0,18 1 0,18 1,5 0,49 3 0,71 1 1,67 0,79 1 1 1 1 2 0,41 23

Jaunimo parkas Vienapiestė gudobelė Crataegus monogyna /13 Miškinė kriaušė Pyrus pyraster Burgsd. /1 Paprastasis ąžuolas Quercus robur /24 Baltasis gluosnis 'Tristis' Salix alba 'Tristis' /23 Tilia cordata Mill. /58 Uosialapis klevas Acernegundo /2 Paprastasis klevas Acer platanoides /50 Paprastasis klevas 'Krimson King' Acer platanoides 'Krimson King' /4 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum /8 Juodalksis Alnus glutinosa /50 Paprastasis uosis Fraxinus exelsiorl. /16 Dygliuotasis šaltalankis Hippophae rhamnoides /13 Europinis maumedis Larix decidua Mill. /36 Kanadinė tuopa Populus x canadensis /6 Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Rauplės Diplocarpon mespili (Sorauer) B. Sutton Rūdys Gymnosporangium sabinae (Dicks.) G. Winter Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Rauplės Venturia saliciperda Nüesch Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Juodoji demetlige Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Erysiphe flexuosa (Peck) U. Braun & S. Takam. Fitoftorozė Phytophtora sp. Šakų džiūvimas Fomitiporia hippophaëicola (H. Jahn) Fiasson & Niemelä (sin. Phellinus hippophaeicola) Maumedžių spygliakritė Meria laricis Vuill. Rūdys Melampsora laricispopulina Kleb. 2 0,19 2 0,31 1 0,44 1 2 0,16 2,67 0,14 1 0,24 2,45 0,06 2,43 0,06 1 3,87 1 0,11 Klevinis pjūklelis Pristiphora subbifida (Thomson) 1 0,11 2 0,12 1 0,73 Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella Deschka & Dimić 1 0,11 Gumbadarė alksninė erkutė Eriophyes inangulis Nalepa, 1919 Uosio žiedų gumbadarė erkė Eriophyes fraxiniflora Felt. 1 0,44 1 0,15 Makštinė maumedinė kandis Coleophora laricella Hubner 1 1 kandis Phyllonorycter sagitella (Bjerkander, 1790) 1 0,11 2 0,52 1 0,11 1 0,35 1,03 0,15 1 1 24

Kuroto parkas Paprastasis ąžuolas Quercus robur /30 Paprastasis erškėtis Rosa canina /4 Lenktašakė forzitija Forsythia suspensa /10 Tilia cordata /58 Kalninė guoba Ulmus glabra /4 Ginalinis klevas Acer ginnala /10 Paprastasis klevas Acer platanoides /50 Paprastasis klevas 'Globosum' Acer platanoides 'Globosum' /10 Berlyninė tuopa Populus x berolinensis /9 Kanadine tuopa Populus x canadensis /9 Paprastasis ąžuolas Quercus robur /30 Japoninė lanka Spireae japonica Macrophylla /10 Tilia cordata /20 Kalninė guoba Ulmus glabra /1 Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Rūdys Phragmidium sp. Džiūstantys ūgliai Sclerotinia sclerotiorum (Lib.) de Bary Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt. Guobų maras Ophiostoma ulmi (Buisman) Nannf. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Rūdys Melampsora laricispopulina Kleb. Rūdys Melampsora laricispopulina Kleb. Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Podosphaera sp. Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. 1 0,19 1 0,19 1 0,58 2,45 0,06 2,38 0,06 1 1,58 2,5 0,35 Liepine gyslinė erkė Eriophyes lateannulatus Pgst. Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug Galai Didymomyia tiliacea Bremi (6 pav.) 2 0,08 Klevinis pjūklelis Pristiphora subbifida (Thomson) 2 0,08 2 0,08 Klevinis pjūklelis Pristiphora subbifida (Thomson) 1 0,58 1 0,65 1 0,65 1,07 0,18 1,03 0,18 1 0,58 2 0,2 Vinkšninis amaras Tinocallis platani Kalt. 1 0,1 1 0,1 1 0,1 3 0,06 2 0,41 1 25

Likiškių parkas Miesto sodas Uosialapis klevas Acer negundo /20 Paprastasis klevas Acer platanoides /10 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum /34 Tilia cordata Karpotasis beržas Betula pendula /56 Paprastoji pušis Pinus silvestris / 33 Kriaušė Pyrus sp. /1 Paprastasis ąžuolas Quercus robur /110 Paprastosios alyvos Syringa vulgaris /6 Tilia cordata /230 Paprastasis klevas Acer platanoides /4 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum L. /32 Paprastoji karagana Caragana arborescens /1 Paprastasis skroblas Campinus betulus / 1 Lenktašakis kaulenis Cotoneaster dielsianus /4 Europinis maumedis Larix decidua Mill. / 56 Amerikinis maumedis Larix laricina (Du Roi) / 10 Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Dėmėtligė Phyllosticta negundicola Sacc. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Kaštono lapų rudasis dėmėtumas Phyllosticta paviae Desm. (sin. Guignardia aesculi) Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Juodoji dėmėtligė Atopospora betulina (Fr.) Petr. (sin. Dothidella betulina) Pušų paprastoji spygliakritė Lophodermim sp. Rūdys Gymnosporangium sabinae (Dicks.) G.Winter Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. Ąžuolo antraknozė Apiognomonia errabunda (Robergo ex Desm.) Hohn. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Erysiphe flexuosa (Peck) U. Braun & S. Takam. Erysiphe palczewskii (Jacz.) U. Braun & S. Takam. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. 2 0,2 2 0,2 1 0,58 1,5 0,14 1 0,1 1,5 0,16 1 2,41 0,03 1 0 1,86 0,04 2,91 0,01 Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella Deschka & Dimić Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Ąžuolinė spragė Altica quercetorum Foudras, 1860 Tripsas Dendrothrips ornatus Jabl. Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes 2 0,12 Klevinis pjūklelis Pristiphora subbifida (8 pav.) 1 0,17 Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella Deschka & Dimić 4 2 1 0,58 2 0,07 Makštinė maumedinė kandis Coleophora laricella Hubner Maumedinis chermesas Adelges laricis Vallot 1 0,16 1,5 0,04 2 0,71 1,91 0,01 1,01 0,01 2,63 0,1 1 0,58 1 0,58 26

Putinų parkas Rožė Rosa sp. (pavėsyje) / 20 Rožė Rosa sp. (saulėtoje vietoje) /20 Paprastasis ąžuolas Quercus robur /6 Paprastosios alyvos Syringa vulgaris /12 Tilia cordata /14 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos / 5 Kalninė guoba Ulmus glabra / 11 Uosialapis klevas Acer negundo /3 Paprastasis klevas Acer platanoides L. /44 Acer platanoides Schwedleri /30 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum. /10 Maumedis Larix sp. / 7 Paprastoji eglė Nidiformis Picea abies Nidiformis /3 Baltasis gluosnis Tristis Salix alba Tristis /11 Baltasis gluosnis Salix alba / 5 Tilia cordata /50 Podosphaera pannosa (Wallr.) de Bary Podosphaera pannosa (Wallr.) de Bary Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. Šviesmargė Septoria quercicola Sacc. Erysiphe syringae Schwein. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Guobų maras Ophiostoma ulmi (Buisman) Nannf. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Dėmėtligė Phyllosticta negundicola Sacc. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Rauplės Venturia saliciperda Nüesch Rauplės Venturia saliciperda Nüesch Rudmargė Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. 3 0,16 1 0,28 2,33 0,64 1 1 2,5 0,29 Geltonasis ąžuolinis amaras Tuberculatus quercus Ąžuolinė spragė Altica quercetorum Foudras, 1860 2 0,29 Liepų kandis Phyllonorycter issikii Kumata 2 0,29 Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klug Veltininė erkė Eriophyes leiosoma Nalepa 1,6 0,99 Liepinė gyslinė erkės Eriophyes tiliae 1 0,52 Serbentinis-vinkšninis amaras Schizoneura ulmi L. 1 2,24 1 2,24 1,81 0,1 1,6 0,15 1 0,52 1 0,22 3 0,06 Keršoji kaštoninė kandelė Cameraria ohridella Deschka & Dimić Makštinė maumedinė kandis Coleophora laricella Hubner Žaliasis chermesas Sacchiphantes viridis Ratz. 1 1 1,33 0,89 1 0,41 1 0,41 1 0,41 1 0,52 3 0,33 1 0,85 1 2,24 27

Putinų parkas Žuvėdrų kalvos parkas Paprastasis šermukšnis Sorbus aucuparia /13 Paprastasis ąžuolas Quercus robur /122 Paprastasis klevas Acer platanoides /110 Karpotasis beržas Betula pendula /110 Rauplės Venturia inaequalis (Cooke) G. Winter Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt. Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Sawadaea bicornis (Wallr.) Homma Beržinė dėmėtligė Atopospora betulina (Fr.) Petr. (sin. Dothidella betulina) (10 pav.) 1,38 0,38 2,26 0,03 1,44 0,04 1,55 0,04 1 0,05 1 0,05 Ąžuolinė spragė Altica quercetorum Foudras, 1860? Obuoliškoji gumbavapė Cynips quercusfolii L. 2,26 0,03 1 0,05 * naujai pasodintų medžių būklė pateikta 13 lentelėje. **2014 metais grybinių ligų sukėlėjų ir kenkėjų pažeidimai ir palenkimai parkuose ir skveruose augančių sumedėjusių augalų buvo ne didesni kaip 1 balas (t.y. augalai sąlyginai eiki): Senamiesčio skveras Betula pendula, Caragana arborescens, Cotoneaster dielsianus, C. lucidus, Euonymus europaeus, Forsythia suspensa, Juglans sp., Picea glauca, P. pungens, Glauca ; Philadelphus coronarius, Physocarpus opulifolius, P. opulifolius Luteus, Potentilla fruticosa, Quercus robur, Rhus typhina, Rosa rugosa, Rosa sp., Sorbus aucuparia, Spiraea nipponica, S. japonica, Syringa vulgaris, Tilia euchlora. Pirmojo Alytaus aikštė Acer platanoides, Pseudotsuga menziesii, Tilia cordata; Studentų skveras Acer negundo, Betula pendula, Cornus alba, Fraxinus exelsior, Juglans mandshurica, Larix decidua, Picea pungens Glauca, Philadelphus coronarius, Physocarpus opulifolius, Populus x canadiensis, Potentilla fruticosa, Robinia pseudoacacia, Sorbus intermedia; Gulbynės parkas Acer saccharinum, A. tataricum, Alnus glutinosa, Betula pendula, Fraxinus exelsior, Hippophae rhamnoides, Lonicera tatarica, Malus toringo, Picea abies, Picea glauca, P. pungens Glauca, P. pungens, Pinus sp., Populus tremula, Prunus cerasifera, Salix fragilis, Spiraea arguta, Tilia euchlora, T. platyphyllos; Jaunimo parkas Acer platanoides 'Schwedleri', A. pseudoplatanus Purpurascens,A. tatarica Berberis thunbergii, Betula pendula, Carpinus betulus, Cornus alba, Cotoneaster dielsianus, C. lucidus, Deutzia scabra, Euonymus europaea, Juglans mandshurica, Laburnum alpinum, Larix decidua, Padus serotina, Picea glauca, P. pungens, Philadelphus coronarius, Pinus strobus, Populus tremula, Potentilla fruticosa, Prunus cerasifera Purpurea, Robinia pseudoacacia, Rosa canina, Salix alba 'Tristis', Salix caprea, Salix fragilis, Sorbus aucuparia, S. intermedia, Spiraea arguta raua ir balta, Syringa vulgaris, Tilia euchlora T. platyphyllos, Thuja occidentalis, T. plicata. Kurorto parkas Acer pseudoplatanus Purpurascens, Betula pendula, Carpinus betulus,populus tremula, Rosa rugosa, Salix caprea, Spiraea x bumalda, Spirea latifolia, Syringa vulgaris; Likiškių parkas Carpinus betulus, Cornus alba, Fagus sylvatica, Fraxinus exelsor, Hippophae rhamnoides, Larix decidua, Picea glauca, P. pungens, P. omorika, Pinus sylvestris, P. contorta, Prunus spinosa, Populus canadensis, Pseudotsuga menziesii, P. menziesii var. glauca, Salix caprea, Sorbus aucuparia, Thuja occidentalis Smaragd, T. occidentalis Columna, T. occidentalis Lutea, Tilia platyphyllos; Miesto sodas Abies alba, A. concolor, Acer ginnala, A. negundo, A. pseudoplatanus, A. saccharinum, Amelanchier spicata, Berberis thunbergii Purpurea, Betula pendula, Buxus sempervirens, Cotinus coggygria, Cotoneaster dielsianus, Forsythia suspensa, Fraxinus lanceolata, Hydrangea arborescens Grandiflora, Juglans cinerea, Juniperus sabina, Laburnum anagyroides, Mahonia aquifolium, Magnolia kobus, Pinus nigra, P. sylvestris, Robinia pseudoacacia, Philadelphus coronarius, Physocarpus opulifolius, Prunus cerasifera, Pseudotsuga menziesii var. glauca, Quercus rubra, Sambucus nigra, Spiraea arguta, Taxus baccata, Ulmus latvis, Weigela florida. Putinų parkas Betula pendula, Buxus sempervirens, Cornus alba, Cotoneaster lucidus, Juniperus sabina, Hippophae rhamnoides, Padus serotina, P. glauca, P. pungens, P. pungens Glauca, Pinus contorta, Physocarpus opulifolius, Populus canadensis, Pseudotsuga menziesii, P. menziesii var. glauca, Rosa rugosa, Syringa vulgaris, Taxus baccata; Žuvėdrų kalvos parkas Alnus glutinosa,, Salix caprea, Salix fragilis. 28

10 pav. Beržinė marsonina (Marsonina betule) pažeistas karpotasis beržas (Žuvėdrų parkas) 11 pav. Paprastasis ąžuolas pažeistas suodligės sukėlėjų (Putinų parkas) 12 pav. pažeista rudmargės (Mycosphaerella millegrana) (Miesto sodas) 13 pav. Paprastasis kaštonas pažeistas dėmėtligės (Phyllosticta paviae Desm. (sin. Guignardia aesculi) 14 pav. Paprastosios alyvos pažeistos miltligės (Erysiphe syringae) (Miesto sodas) 15 pav. Paprastasis šermukšnis pažeistas rauplių (Venturia inaequalis) (Putinų parkas) 2014 m. rekreaciniuose želdiniuose aptikta 27 rūšių kenkėjai, kurie pakenkė 16 rūšių augalams 1,00 0,03 3,00 0,33 balu (6 lentelė). Stipriausiai pasireiškiantis kenkėjas išplitęs visuose miestų želdiniuose keršoji kaštoninė kandelė. Parkuose, skveruose ir visose vietose, kuriose pomedžiuose auga žolė, kur lapai lieka nukritę žiemoti pačios geriausios sąlygos plisti šiam kenkėjui. 7 ir 8 lentelėse pateikti 2014 m. Alytaus miesto želdynuose aptikti ligų sukėlėjai ir kenkėjai, kurie šiuo metu daro pastebimą žalą arba yra kol kas tik potencialiai pavojingi (vidutinis pažeistumo balas apie 1). Taip pat pateikti augalų fitopatologinio įvertinimo rezultatai (mažiausias ir didžiausias vidutinis pažeidimo balas atskiruose objektuose) įvairaus tipo želdynuose. 2014 m. gatvių želdiniuose buvo aptikti 10 rūšių patogeniniai grybai, pažeidę nedideliu balu (1,00 0,01 1,3 0,45) daugumą rūšių medžių. Daugiau buvo tik saprotrofųsuodgrybių (3 0,24) ant kai kurių rūšių medžių. Rekreaciniuose želdiniuose buvo aptikti 33 rūšų grybai ligų sukėlėjai, kurie pažeidė 33 rūšių augalus 1,00 0,01 2,2 0,38 balu (7 lentelė). Daugumos ligų vidutinis pažeistumo balas buvo apie 1, šiek tiek daugiau buvo miltligių. 29

7 lentelė. Ligų sukėlėjų vidutinis pažeistumo balas Alytaus miesto želdynuose ir želdiniuose, 2014 m. Ligos pavadinimas ir sukėlėjas Dėmėtligė: šešėlinė diskulė Apiognomonia errabunda (Roberte ex Desm.) Hohn. (sin. Discula umbrinella) Suodligė: Fumago vagans, Cladosporium sp. ir kt. Rudmargė - Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt. Dėmėtligė Didymosphaeria petrakiana Sacc. Dėmėtligė Cercospora laburni W. W. Ray (anamorfa Mycosphaerella punctiformis (Pers.) Starback) Dėmėtligė Gnomonia fimbriata (Pers.) Fuckel (sin. Asteroma carpini (Lib.) B. Sutton) Dėmėtligė Septoria quercicola Sacc. Ažuolo antraknozė Apiognomonia errabunda (Robergo ex Desm.) Höhn. (sin. A. quercina) Dėmėtligė Phyllosticta paviae Desm. (sin. Guignardia aesculi) Dėmėtligė Phyllosticta negundicola Sacc. Erysiphe syringae Schwein. Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam kaštoninė uncinulė Erysiphe flexuosa (Peck) U. Braun S. Takam. Erysiphe palczewskii (Jacz.) U. Braun & S. Takam. Podosphaera pannosa (Wallr.) de Bary Erysiphe berberidis DC. Pažeistas augalas Tilia cordata Medžių sakaičius rekreaciniuose želdiniuose / gatvėse Vidutinis pažeidimo balas gatvėse Vidutinis pažeidimo balas parkuose 612 / 541 1 0,01 1 0,01 612 / 541 1,11 0,01 1,36 0,01 Tilia cordata Didžialapė liepa 183 / 51 1,01 0,01 Tilia platyphyllos Acer platanoides 161 / 270 1 0,02 Paprastasis ąžuolas 4/329 1,6 0,01 Quercus robur (11 pav.) Carpinus betulus 0 / 9 1,11 0,62 Blizgantysis kaulenis 0 / 35 1 0,16 Cotoneaster lucidus Padus avium 2 / 1 3 0,24 Taxus baccata Dovastaniana 0 / 8 1,25 0,67 Larix decidua 0 / 103 1,54 0,04 Platanalapis klevas Acer pseudoplatanus 'Atropurpureum' /21 0 / 21 1 0,27 612 / 541 1,3 0,01 1,87 0,01 Tilia cordata (12 pav.) Didžialapė liepa 183 / 51 1 0,03 1 0,03 Tilia platyphyllos 612 / 541 1 0,01 Tilia cordata Sodinis pupmedis 0 / 14 1 0,41 Laburnum anagyroides Paprastasis skroblas Carpinus betulus Paprastasis ąžuolas Quercus robur Paprastasis ąžuolas Quercus robur 0 / 9 1 0,65 4/329 1 0,02 4/329 1 0,02 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum 217 / 59 1,29 0,08 Uosialapis klevas 2 / 42 1,48 0,11 Acer negundo Paprastosios alyvos 6 / 28 1,64 0,16 Syringa vulgaris (14 pav.) Paprastasis ąžuolas 4/329 1,62 0,01 Quercus robur Paprastasis kaštonas 217 / 59 1,26 0,02 1 0,09 Aesculus hippocastanum Paprastoji karagana 0 / 4 1,75 0,22 Caragana arborescens Rosa sp. 0 / 108 1,19 0,05 Turnbergo raugerškis Berberis thunbergii Purpurea 150/65 1,22 0,08 30

Sawadea bicornis (Wallr.) Homma Rūdys: maumedinė blindinė ylarūdė Melampsora caprearum Thum (sin. M. larinis-caprearum) Rūdys: maumedinė tuopinė ylarūdė Melampsora larinis-populina Kleb. Rūdys: kriaušinė gleivėtrūdė Gymnosporangium tigti (Dicks.) G. Winter Maumedžių spygliakritė Meria stigtin Vuill. (anamorfa Rhabdocline pseudotsugae Syd.) Pušų spygliakritė Lophodermium sp. Guobų maras Ophiostoma ulmi (Buisman) Nannf. Fitoftora Phytophthora alni Brasier & S.A. Kirk. Juodoji dėmėtligė klevinis žvynokas Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Juodoji dėmėtligė Atopospora betulina (Fr.) Petr. (sin. Dothidella betulina) Beržinė marsonina Marsonina betule (Lib.) Magnus Ūglių džiūvimas Sclerotinia sclerotiorum (Lib.) de Bary Šakų džiūvimas - Fomitiporia hippophaëicola (H. Jahn) Fiasson & Niemelä (sin. Phellinus hippophaeicola) Medienos baltasis puvinys Schizophyllum commune Fr. Medienos puviniai Kaulavaisių šratligė Stigmina carpophila (Lev.) M. B. Ellis (anamorfa Mycosphaerella punctiformis (Pers.) Starback) Rauplės Venturia inaequalis (Cooke) G. Winter Ginalinis klevas 0 / 24 1,63 0,19 Acer ginalla Paprastasis klevas 161 / 270 1,07 0,03 1,26 0,02 Acer platanoides Paprastasis klevas Krimson 0 / 8 2,2 0,38 King Paprastasis klevas Globosum 0 / 20 1 0,28 Acer platanoides Globosum Uosialapis klevas 2 / 42 1,6 0,11 Acer negundo A pseudoplatanus 0 / 27 2,11 0,14 Blindė 0 / 46 1 0,12 Salix caprea Kanadinė tuopa 3 / 39 1 0,14 Populus x canadensis Populus x berolinensis 0 / 10 1 0,58 Miškinė kriaušė 0 / 6 1,67 0,79 Pyrus pyraster Maumedžiai Larix sp. Pinus silvestris 2 / 308 1,05 0,02 Kalninė guoba Ulmus glabra Juodalksnis 0 / 101 1 0,05 Alnus glutinosa Paprastasis klevas 161 / 270 1,02 0,03 2,04 0,02 Acer platanoides Acer platanoides Schwedleri 0 / 31 1,58 0,15 Paprastasis klevas Globosum 0 / 20 1 0,28 Acer platanoides Globosum Platanalapis klevas Purpurascens 0 /3 1 2,24 Acer pseudoplatanus Purpurascens Platanalapis klevas Acer 0 / 21 1 0,27 pseudoplatanus 'Atropurpureum'/21 Karpotasis beržas 4 / 357 1 0,02 Betula pendula Lenktašakė forsitija Forsythia suspensa Dygliuotasis šaltalankis Hippophae rhamnoides Tilia cordata Berlyninė tuopa Populus x berolinensis Kaukazinė slyva Prunus cerasifera Purpurea Paprastasis šermukšnis Sorbus aucuparia (15 pav.) 4 / 357 1 0,02 1 / 14 1 0,41 1 / 69 1 0,08 612/ 541 1 0,01 0 / 10 0 / 7 1 0,85 5 / 17 1,29 0,03 31

Salix alba Tristis 0 / 38 1 0,15 Salix sp. 0 / 14 1 0,41 Vienapiestė gudobelė Crataegus monogyna 7 /18 1 0,31 Be augalų ligų sukėlėjų 2014 m. 8 rūšių gatvių želdiniuose augantiems sumedėjusiems augalams pakenkė 18 rūšių kenkėjai (1,01 0,01 3,36 0,24) ir rekreaciniams želdiniams: 32 rūšių kenkėjai 23 rūšių augalams (1,00 0,01 2,24 0,05) (8 lentelė). Keršoji kaštoninė kandelė labiau kenkia kaštonams augantiems geresnėmis sąlygomis, t.y. parkuose, skveruose ir gatvių želdiniuose, kur pomedžiuose auga žolė (Snieškienė ir kt., 2009; Snieškienė, Stankevičienė, 2009; Snieškienė et all., 2009, Snieskiene et al., 2011). Šis kenkėjas išplinta vėliau ir padaro mažiau žalos ten, kur kaštonai auga prie gatvių ir jų pomedžiai padengti dangomis. Ten nuolat pašalinami nukritę lapai, ir taip sutrukdoma plisti kenkėjui. 2014 m. šio kenkėjo vidutinis pažeidimo balas rekreaciniuose želdynuose buvo didesnis (2,24 0,05) negu gatvių želdiniuose (1,82 0,02). Kenkėjų pakenkimo kitimo 2014 m. duomenys gatvių ir rekreaciniuose želdiniuose pateikiami 8 lentelėje. 8 lentelė. Kenkėjų vidutinis pažeistumo balas Alytaus miesto želdiniuose, 2014m. 32 Kenkėjas Uosio žiedų gumbadarė erkė Eriophyes fraxiniflora Felt. (16pav) Klevinė veltininė erkė Eriophyes macrochelus Nal. Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa) Liepine gyslinė erkė (rageliai): Eriophyes lateannulatus Pgst. Liepine gyslinė erkė (rageliai): Eriophyes tiliae Pgst. Liepinė voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum Heim Pažeistas augalas Paprastasis uosis Fraxinus exelsior Platanalapis klevas Acer pseudoplatanus Paprastasis klevas 'Globosum' Acer platanoides 'Globosum' Platanalapis klevas 'Purpureus' Acer pseudoplatanus 'Purpureus' Tilia cordata Didžialapė liepa Tilia platyphyllos Tilia cordata Didžialapė liepa Tilia platyphyllos Tilia cordata Didžialapė liepa Tilia platyphyllos Grakščioji liepa Tilia euchlora Medžių sakaičius rekreaciniuose želdiniuose / gatvėse Vidutinis pažeidimo balas gatvėse Vidutinis pažeidimo balas parkuose 7 / 54 1 0,01 612/541 1,05 0,01 1,03 0,01 183 / 51 1,01 0,03 612/541 1 0,01 1 0,01 183 / 51 1 0,03 183 / 51 1,04 0,03 2 / 7 1,02 0,53

Pakraštinė erkė Phytoptus tetratrichus (Nalepa) Galai Didymomyia tiliacea Bremi ( Kampine erkė Eriophyes exilis Nalepa Ievinė gumbadarė erkė Eriophyes padi Nal. Gumbadarė alksninė erkutė Eriophyes inangulis Nalepa, 1919 Liepinis gleivėtasis pjūklelis Caliroa annulipes Klevinis pjūklelis Pristiphora subbifida Ąžuolinė spragė Altica quercetorum Foudras, 1860 *Geltonasis ąžuolinis amaras Tuberculatus quercus L. *Amaras Aphis pomi De Geer *Amaras Rhopalosiphium insertum Walker *Guobinis gumbadaris amaras Tetraneura ulmi L. Amaras Tetraneura ulmi Haruta Ovidiu Serbentinis-vinkšninis amaras Schizoneura ulmi (Linnaeus, 1758) Vinkšninis amaras Tinocallis platani (Kaltenbach, 1843) Minos blizgis nykšukas Trachys minutus Linnaeus, 1758 Klevinis amaras Chaitophorinella aceris (L.) *Liepinis amaras Eucalipterus umpta L. Chermesas Aphrastasia pectinatae Chol. Maumedinis chermesas Adelges laricis (Vallot, 1836) Žaliasis chermesas Sacchiphantes viridis (Ratz., 1843) Eglinis dendroktonas Dendroctonus micans Kugel. (17 pav.) Tilia cordata 612/541 1 0,01 1 0,01 Tilia cordata Didžialapė liepa 183 / 51 1 0,11 Tilia platyphyllos Didžialapė liepa 183 / 51 1 0,03 Tilia platyphyllos Paprastoji ieva Padus avium Alnus glutinosa 0 / 101 1 0,05 612/541 1,02 0,1 1,04 0,01 Tilia cordata Tilia euchlora 2 / 7 1 0,85 Didžialapė liepa Tilia platyphyllos 183 / 51 1 0,03 Paprastasis klevas 161/270 1,01 0,3 1,37 0,02 Acer platanoides Paprastasis klevas 0 / 20 2 0,2 Globosum Acer platanoides Globosum Paprastasis ąžuolas 4 / 329 1 0,58 1,53 0,01 Quercus robur Paprastasis ąžuolas 4/329 1,6 0,01 Quercus robur L Vienapiestė gudobelė 7 / 18 1 0,31 Crataegus monogyna Žvilgantysis kaulenis 0 / 35 1 0,16 Cotoneaster lucidus Paprastasis skroblas 0 / 9 1,11 0,62 Carpinus betulus Ulmus minor Ulmus glabra 0 / 16 1 0,35 Ulmus glabra 1 / 0 Ulmus minor Paprastasis klevas 161 / 270 1 0,02 Acer platanoides Platanalapis klevas Acer pseudoplatanus 'Atropurpureum' 0 / 21 1 0,27 612 / 541 1,11 0,01 1,36 0,01 Tilia cordata Didžialapė liepa 183 / 51 1,01 0,01 Tilia platyphyllos Pilkas kėnis Abies concolor Larix laricina 0 / 10 1 0,58 Picea abies 2 / 63 1 0,09 Picea pungens Glauca 0 / 30 1 0,19 Picea abies 2 / 63 1 0,09 33

Skydamaris Parthenolecanium pomeranicum (Kawecki, 1954) Galai, vapa Neuroterus quercusbaccarum Obuoliškoji gumbavapė Cynips quercusfolii L. Kaštoninė keršoji kandelė Cameraria ochridella Descha Dimic Liepų kandis (18pav.) Phyllonorycter issikii (Umpta) Kandis Phyllonorycter sagitella Bjerk. Makštinė maumedinė kandis Coleophora laricella Hubner Tripsas Dendrothrips ornatus Jablonowsky Putininis lapgraužis Pyrrhalta viburni Karnagraužis Hylesinus sp. Europinis kukmedis Taxus baccata Dovastiana Paprastasis ąžuolas 4/329 1 0,07 Quercus robur Paprastasis ąžuolas 4/329 1 0,02 Quercus Paprastasis kaštonas 217 / 76 1,82 0,02 2,24 0,05 Aesculus hippocastanum Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum Baumanii 612/541 1 0,01 1 0,01 Tilia cordata Populus x canadiensis 3 / 39 1 0,14 Larix laricina 0 / 10 1 0,58 Larix sp. 0 / 7 1 0,85 Syringa vulgaris 6 / 28 1,21 0,19 Paprastasis putinas Viburnum opulus Paprastasis uosis Fraxinus excelsior 14 / 0 3,36 0,24 16 pav. Uosio žiedų gumbadarė erkė (Eriophyes fraxiniflora ) pakenktas paprastasis uosis (Jaunimo parkas) 17 pav. Eglinio dendroktono (Dendroctonus micans) pakenkta dygioji eglė Glauca (Studentų skvere) 18 pav. pakenkta liepų kandies (Phyllonorycter issikii) (Juozapavičiaus g.) 3.2. Techninės KCl druskos, naudojamos sniegui tirpdyti poveikis želdiniams Rimtą žalą gatvių želdiniams gali padaryti žiemą keliams ir gatvėms prižiūrėti naudojamos įvairios techninės druskos. Nors jau nenaudojama ypatingai nedraugiška aplinkai natrio (valgomoji) druska, bet augalams kenkia ir kalio druskoje esantis chloras. Tirpstant ledui, vandens srovelėmis druska patenka ant šaligatvių, asfalto dangos, o nuo šių paviršių suteka ir susigeria į dirvožemį. Gatvėse tokie dirvožemio ploteliai yra aplink medžius. Dirvožemis užteršiamas druskomis. Tai turi įtakos medžių vegetacijai. Įvairių šalių mokslininkų teigimu, chloro turinčios druskos želdinius veikia dviem keliais į šaknis per dirvožemį ir į vegetatyvinius augalo organus (šakutes, pumpurus) aerozolio pavidalu. Neigiamas 34

druskos poveikis medžiams pastebimas visoje Europoje (Šapokienė, 1994). Druskos sutrikdo įvairias augalų fiziologines savybes, lėtina jų augimą, sukelia džiūvimą. Aiškiausiai pastebimas druskų poveikio požymis medžiams yra lapų kraštų geltimas (nekrozė). Tokie reiškiniai apstebimi jau liepos mėnesio viduryje. Lapo kraštuose susidaro nekrozės, lapas gelsta toliau vidurio link. Esant didelėms druskos koncentracijoms, lapai dėl stipriai pasireiškiančios nekrozės defoliacija pradeda jau birželio-liepos mėnesį. Dechromacijos ir defoliacijos bei šakų džiūvimo priežastimi šalia kitų (sausros, pažeidimo ligomis ir kenkėjais) yra lapų nekrozės, atsiradusios dirvą ir augalus paveikus žiemą barstomomis druskomis (1, 9 lentelės). Chloridų naudojamų sniegui tirpdyti, galimo poveikio želdiniams tyrimui, buvo pasirinktos keturios magistralinės gatvės A. Juozapavičiaus, Naujoji, Pulko ir Kauno. Kontrolė Jaunimo parkas. 2014 m. šiose gatvėse buvo paimti jungtiniai vyraujančios medžių rūšies mažalapės liepos lapų ir dirvožemio pavyzdžiai laboratoriniams tyrimams. 9 lentelėje pateikti mažalapės liepos fiziologinės būklės (defoliacija, sausos šakos, lapų nekrozė) vidutinio pažeistumo balo skirtumai tirtose gatvėse. Stipriausiai pasireiškiantys fiziologiniai pažeidimai (lapų nekrozė, defoliacija ir dechromacija bei sausos šakos) buvo vertinti keturiose gatvėse, kuriomis vyksta intensyvus transporto eismas. Mažalapės liepos medžių didžiausias vidutinis defoliacijos ir dechromacijos pažeistumo balas buvo A. Juozapavičiaus gatvėje (1,29 0,13). Kauno g. duomenys nesiskyrė nuo kontrolės (Jaunimo p.), o kitose gatvėse defoliacija ir dechromacija tik labai nedaug buvo didesnė negu kontroliniame variante. Lapų nekrozė požymis rodantis, kad augalas paveiktas kenksmingomis jam medžiagomis. Cl, esantis druskose, barsomose žiemą, neigiamai veikia prie gatvių augančius medžius. 2014 m. didžiausi bendro Cl kiekiai buvo aptikti mažalapės liepos lapuose, paimtuose A. Juozapavičiaus (0,50 ) ir Pulko (0,43 ) gatvėse. Lapų nekrozės buvo nedaug visose gatvėse, bet daugiausia A. Juozapavičiaus ir Pulko g., ten, kur buvo nustatyti didžiausi Cl kiekiai. Sausų šakų kiekis ne vienų metų augalo fiziologinis rodiklis. Džiūstančių šakų kiekis einant metams didėja, jei neišgenimos nudžiūvusios šakos. Daugiausia jų buvo A. Juozapavičiaus. 9 lentelė. Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) medžių būklės skirtumai stebėtose Alytaus miesto gatvėse, 2014 m. Kontrolė Gatvės pavadinimas, medžių skaičius Būklės rodiklis (Jaunimo Kauno, Naujoji, 134 A. Juozapavičiaus, 38 Pulko, 40 parkas), 100 17 Dechromacija ir 1 0,06 1 0,33 1,02 0,04 1,29 0,13 1,03 0,14 defoliacija Lapų nekrozės 1 0,06 1 0,33 1 0,04 1,03 0,14 1,05 0,14 Sausų šakų kiekis 1 0,06 1 0,33 1,22 0,04 1,29 0,13 1,2 0,13 35

10 lentelėje pateikti elementų azoto (N), suminio fosforo (P), kalio (K), kalcio (Ca), magnio (Mg), natrio (Na) ir bendro chloro (Cl) kiekiai jungtiniuose mažalapės liepos lapų pavyzdžiuose. 10 lentelė. Elementų kiekiai mažalapės liepos (Tilia cordata Mill ) lapuose, stebėtose Alytaus miesto augavietė, 2014 m. Eil. Gatvės pavadinimas Elementų kiekis lapuose, Nr. N P K Ca Mg Na Cl 1. Kauno 2,04 0,27 1,23 2,48 0,30 0,042 0,25 2. Naujoji 2,54 0,26 1,37 2,64 0,30 0,044 0,27 3. A. Juozapavičiaus 2,42 0,31 1,48 2,11 0,26 0,18 0,50 4. Pulko 2,12 0,26 1,82 2,05 0,20 0,047 0,43 5. Kontrolė (Jaunimo sodas) 2,30 0,23 1,45 2,61 0,27 0,043 0,23 3.3. Žmogaus veiklos neigiamas poveikis želdiniams 19 pav. Kamienų pažeidimas žoliapjove Miestuose medžiai auga tokiose vietose, kurios skirtos kuriai nors žmogaus veiklai: darbui arba poilsiui. Labai dažnai ši žmogaus veikla turi neigiamą poveikį augalams. Prie gatvių augančių medžių kamienai sužaloti automobilių, žoliapjovių. Nuošalesnėse vietose augančius medžius kartais laužo, žaloja žmonės. Alytaus miesto želdynuose 2014 m. aptikti ir įvertinti pažeidimai pateikti 11 lentelėje.naujai, prieš kelis metus pasodintų medžių kamienų pažeidimai skiriasi nuo seniai, prieš keliasdešimt metų sodintų medžių kamienų būkle. Jauni medeliai smarkiai nukenčia nuo neteisingos priežiūros pjaunant žolę pomedžiuose, sužaojamos kamienų apačios. Rūtų g. augantys tiuringiniai šermukšniai neblogai auga, bet jų visų kamienai pažeisti. Kai kurių padaromi per vienus metus pakartotiniai keli pažeidimai (tiek, kiek kartų pjaunama žolė). Tokie medžiai tikriausiai nubus ilgaamžiai. Kol kas jų būklė nebloga. Bet kamieno pagrinde esančiose žaizdose įsiveis medieną ardantys grybai, ir jie pūdys medžius. Žala pasirodo negreit dažnai po keliolikos ar keliasdešimties metų, kai atsiranda drevės ar išauga medieną ardančių grybų vaisiakūniai, ir jau išgelbėti medžių nepavyksta. Gatvės pavadinimas 36 11 lentelė. Medžių kamienų mechaniniai pažeidimai Alytaus miesto gatvėse, 2014 m. Pažeistų medžių procentas Pastabos Birutės 10,8 Naujai 2012 m pasodintų Acer platanoides Globosum kamienų žaizdos gydomos, likę tik 4 medeliai pažeisti 1 balu. A. platanoides Columnare kamienai sugiję

S. Dariaus ir 2,2 Jaunų Tilia cordata medžių žaizdų užgijusios, dviejų kamienai pažeisti 2 balais. S. Girėno Jonyno Pažeidimų nepastebėta Jotvingių 6 Seni kelių rūšių medžiai su senais kamienų pažeidimais. A. Juozapavičiaus 6,8 13,3 Seni Tilia cordata medžiai pažeistais kamienais iki 2 balų. 3 naujai sodintos T. cordata pažeisti kamienai 3 balais, 1 2balais. Kauno 1,8 1,8 Brandus Aesculus hipocastanum medis pažeistas 2 balais. 1 Tilia cordata kamieno pažeidimas siekė 3 balus Likiškėlių 5,6 50 Iš 2011 m. sodintų Tilia cordata, 1 kamienas pažeistas 3 balais; 9 pažeistos 1 balu Margio 11,8 17,6 2008 m. sodintų Aesculus hippocastanum Baumanii suskilę kamienai 2 medžių 3 balai; lupasi dideliu plotu žievė; iš jų vienas medis negyvas 3-jų 2 balai Naujoji 38 0,6 0,6 0,3 0,4 0,1 Pulko 10 0,7 5,5 2010 m. gatvė pradėta pertvarkyti. Seni medžiai 1 balu pažeisti žoliapjove. Naujai pasodinti 2012 m. Quercus rubra kamienai pažeisti 1 2 balais 4 brandžių Tilia cordata kamienai pažeisti nežymiai: 1 2 balai; 2 T. platyphyllos 2 balais (19 pav.); 3 Acer platanoides 2 balais. 1 Sorbus aucuparia 2 balais. Mdžiai su didelėmis drevėmis. Dalis skurstančių, pažeistų medžių išpjauta. Tilia cordata 1 medis pažeistas 3 balais. 8 Acer platanoides 1 4 balai. Rūtų 39,8 Kasmet Sorbus thiuringiaca Fastigiata sužalojami žoliapjove (1 4 balai), nesužalotas tik 1 medis. Sudvajų 34,6 2009 m. sodintų 5 Aesculus hippocastanum Baumanii kamienai pažeisti 2 balais, 4 3 balais, kiti 1 balu. Nesužaloti tik 4 kamienai. 1 medis žuvęs, ant kamieno medienas ardytojas paprastoji alksniabudė Schizophillum commune. Sakalausko 100 100% naujai pasodintų Sorbus thiuringiaca kamienai sužeisti žoliapjove: 11 2 balais, 1 3 balais. Statybininkų Pažeidimų nepastebėta Suvalkų 1,2 Brandžių Aesculus hippocastanum 1 pažeistas 4 balais, 1 1 balu. Vilniaus 6,3 Jaunų Acer platanoides Eurostar medžių kamienai buvo suskilę, dauguma žaizdų užgijusios; dviejų kamienų pažeidimas 2 balai. Vilties 1,6 Tilia cordata 1 kamieno pažeidimas 2 balai ir 1-os 3 balai. Volungės Pažeidimų nepastebėta 4. INTRODUKUOTŲ STAMBIŲ (NUO 16 CM APIMTIES 1 M AUKŠTYJE) SODMENŲ PRISITAIKYMAS VIETINEI APLINKAI 4.1. Introdukuotų medžių ir krūmų prisitaikymas vietinei aplinkai 2014 m. buvo vykdoma gatvės želdiniuose ir rekreaciniuose želdynuose augančių introdukuotų stambių (nuo 16 cm apimties 1 m aukštyje) sodmenų prisitaikymo vietinei aplinkai (metinis prieaugis, žydėjimas ir derėjimas ir būklės pakitimo požymiai) stebėsena. Apie 85% auginamų Lietuvos miestuose dekoratyviniuose želdynuose medžių ir krūmų rūšių sudaro etimžemiai sumedėję augalai, pas mus patekę dažnai iš šiltesnio klimato regionų (Januškevičius, 1993; Januškevičius ir kt., 2006). Tvarkant ir prižiūrint želdynus reikia vadovautis principu dekoratyviniuose želdynuose turi augti eiki, geros estetinės išvaizdos augalai (Januškevičius, Navys, 2012). Alytuje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose gausiasia introdukuotų medžių ir krūmų rūšių ir veislių auga parkuose ir skveruose (12 lentelė). Gatvių želdiniuose introdukuotų augalų rūšių 37

nedaug: raudonasis ąžuolas, pensilvaninis (žaliasis) uosis, paprastasis kaštonas, didžialapė ir europinė liepos. Kitų introdukuotų rūšių medžių prie gatvių auga tik pavieniai augalai: grakščioji liepa, baltažiedė robinija, berlyninė tuopa, paprastosio alyvos, dygioji eglė, lenktašakė forzitija, vėlyvoji ieva, uosialapis klevas, sidabrinis klevas, dygliuotasis šaltalankis, švedinis šermukšnis, pilkoji tuopa, vakarinė tuja. Dalis Naujosios gatvės apsodinta gyvatvorėmis iš paprastojo ligustro, žvilgančiojo kaulenio, raukšlėtalapio erškėčio. Pertvarkant gatves ar įruošiant naujas sodinami ir nauji augalai, dažnai tai etimžemių rūšių medžiai ir krūmai. Blogiausios būklės visose augvietėse buvo paprastojo kaštono medžiai lapai pažeisti kaštoninės keršosios kandelės (vidutinis pažeidimo balas iki 3). Blogiausios būklės 2014 m. buvo šie medžiai: dalies melųjų pocūgių Miesto sode defoliacija siekė 3 ir 5 balus. Skveruose ir parkuose augantys: uosialapis klevas, tuopos, dygliuotasis šaltalankis lajose turi sausų šakų. Vienas iš augalų prisitaikymo etimoje aplinkoje požymių žydėjimas ir derėjimas. Stebėti introdukuoti augalai visuose Alytaus miesto želdiniuose žydėjo ir derėjo. Prasčiausios būklės buvo dygiosios eglės visose augavietėse išretėjusios medžių lajos, daug sausų šakų dėl kamienų kenkėjų. Šie kenkėjai medžius silpnina keletą metų, ypatingai žalingi sausomis ir karštomis vasaromis. Tokių pažeistų medžių išsaugoti nepavyks, todėl juos reikia iškirsti. Panaši padėtis su didžiosiomis ir melosiomis pocūgėmis. Taip pat retėja jų lajos, daugumos medžių būklė prasta. To priežastys kelios: spygliakritis ir fiziologinės priežastys Lietuvoje pocūgių amžius neilgas, tikriausiai klimato sąlygų. Kitos ligos ir kenkėjai medžiams nėra pavojingi, dauguma jų (dėmėtligės, miltligės, keršoji kaštoninė kandelė) daugiau kenkia augalo dekoratyvumui negu jo būklei. 20 pav. Naujai sodinto raudonojo ąžuolo būkle Naujojoje g. 21 pav. Paprastosios alksniabudės (Schizophyllum commune) pažeistas paprastojo kaštono veislė Baumanii (Sudvajų g. 38

12 lentelė. Introdukuotų sumedėjusių augalų būklė Alytaus miesto želdiniuose, 2014 m. 1. Augalo vardas 2. Paprastosio alyvos Syringa vulgaris L. 3. Raudonasis ąžuolas Quercus rubra L. 4. Paprastasis bukas Fagus sylvatica 5. Paprastasis buksmedis Buxus sempervirens L. 6. Baltoji eglė Picea glauca 7. Serbinė eglė Picea omorica 8. Dygioji eglė Picea pungens 9. Dygioji eglė 'Glauca' Picea pungens'glauca' 10. Raukšlėtalapis erškėtis Rosa rugosa Thunb 11. Šiurkščioji deucija Deutzia scabra 12. Lenktašakė forzitija Forsythia suspensa Vahl 13. Baltasis gluosnis Salix alba Tristis 14. Vėlyvoji ieva Padus serotina Borkh 15. Darželinis jazminas Philadelphus coronarius L. 16. Kazokinis kadagys Juniperus sabina 17. Virgininis kalikantas Calycanthus floridus 18. Geltonoji karagana Caragana arborescens Lam. 19. Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum L. Augavietė Būklės rodiklis (balais); būklės pakitimo priežastis Metinis prieaugis Žydėjimas, derėjimas Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Kurorto parkas, Miesto Grybinės ligos 1 2,5; kenkėjai 1 2; Vidutinis 2 sodas, Likiškių p., Putinų p., Kauno g. Miesto sodas, Naujoji g. Sausos šakos 1,09 1,1 Geras 2 3 Likiškių p. Augalai eiki Geras 3 Miesto sodas, Putinų parkas 1 Geras 1 Senamiesčio skveras, Gulbynės p., Jaunimo p., Likiškių p., Augalai eiki Vidutinis 2 Putinų p. Likiškių p. Augalai eiki Geras 3 Senamiesčio skveras, Gulbynės p., Jaunimo p., Likiškių p., Putinų p., Kauno g. Defoliacija, dechromacija 1 1,3; sausos šakos 1 1,3 Geras 1 Senamiesčio skveras, Gulbynės p., Putinų p., Pirmojo Defoliacija, dechromacija 1 1,9; sausos šakos Geras 1 Alytaus aikštė, Studentų skveras 1 1,3 Senamiesčio skveras, Kurorto p., Putinų p., Naujoji g. Defoliacija, dechromacija 3 Geras 3 Jaunimo p. Augalai eiki Geras 3 Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Miesto sodas, Rūtų g., Grybinės ligos 1; Geras 3 Jaunimo p. Sausos šakos 1 1,5 Geras 3 Jaunimo p., Miesto sodas Augalai eiki Vidutinis 2 Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Miesto sodas, Studentų Nekrozė 1 Vidutinis 2 skveras Miesto sodas, Putinų p. Defoliacija, dechromacija 1,4 Geras 3 Lapų nekrozė 1,7 Vidutinis 2 Senamiesčio skveras, Miesto sodas Grybinės ligos 1 4; kenkėjai 1 3. Vidutinis 2 Visos augavietės Grybinės ligos 1 1,5; kenkėjai 1,85 3; defoliacija, dechromacija 1,04 1,08; sausoa šakos 1; kamienų pažeidimai 1 1,08 Vidutinis 2 39

20. Lenktašakis kaulenis Senamiesčio skveras, Miesto sodas, Jaunimo p. Grybinės ligos 1 Geras 2 Cotoneaster dielsianus 21. Žvilgantysis kaulenis Senamiesčio skveras, Putinų p., Jaunimo p., Naujoji g. Augalai eiki Geras 2 Cotoneaster lucidus 22. Europinis kėnis Miesto sodas Augalai eiki Mažas 0 Abies alba Mill. 23. Pilkasis kėnis Miesto sodas, Likiškių p. Defoliacija, dechromacija 1,2 Vidutinis 0 Abies concolor Lindl. 24. Kaukazinis kėnis Miesto sodas 1 Vidutinis 0 Abies nordmanniana 25. Platanalapis klevas Miesto sodas Augalai eiki Geras 3 Acer pseudoplatanus 26. Ginalinis klevas Kurorto p., Miesto sodas Grybinės ligos 2,5; Vidutinis 2 Acer ginnala L. 27. Platanalapis klevas 'Purpurescens' Kurorto p., Gulbynės parkas, Jaunimo p., Miesto sodas Grybinės ligos 2; Vidutinis 2 Acer pseudoplatanus 'Purpurescens' 28. Uosialapis klevas Pulko g., Jaunimo p., Gulbynės p., Miesto sodas, Likiškių Grybinės ligos 1 2; Lapų nekrozė 2, sausos Vidutinis 3 Acer negundo L. p., Putinų p., Jotvingių g., Pulko g. šakos 1 3 29. Sidabrinis klevas Putinų g., Gulbynės p., Miesto sodas Sausos šakos 1,4 Vidutinis 2 Acer saccharinum L. 30. Totorinis klevas Gulbynės p., Jaunimo p. 1 Vidutinis 2 Acer tataricum L. 31. Europinis kukmedis Miesto sodas, Studentų skveras, Putinų p. Grybinės ligos 1 1,29, kenkėjai 1 Geras 2 Taxus baccata L. 32. Smailialapė lanka Gulbynės parkas Augalai eiki Geras 3 Spireae arguta 33. Japoninė lanka 'Macrophylla' Senamiesčio skveras, Kurorto parkas Grybinės ligos 1 Geras 1 Spiraea japonica 'Macrophylla' 34. Bumaldo lanka Kurorto p. Defoliacija, dechromacija 1,5 Geras 1 Spiraea bumalda 35. Japoninė lanka Senamiesčio skveras, Geras 2 Spiraea japonica L. 36. Niponinė lanka Senamiesčio skveras, Augalai eiki Geras 3 Spireae niponica Maxim 37. Smailialapė lanka Gulbynės parkas, Jaunimo p., Miesto sodas Augalai eiki Geras 2 Spiraea arguta Zabel. 38. Plačialapė lanka Kurorto p. Augalai eiki Geras 1 Spiraea latifolia 39. Didžialapė liepa Visi želdiniai Grybinės ligos 1 1,6; kenkėjai 1 1,03; Vidutinis 2 3 40

Tilia platyphyllos defoliacija, dechromacija ir sausos šakos 1 1,08; lapų nekrozė 1 1,04; sausos šakos 1; kamienų pažeidimai 1 1,06. 40. Grakščioji liepa Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Gulbynės p., Studentų Augalai eiki Vidutinis 2 Tilia euclora K.Koch skv., Pulko g. 41. Ligustrum vulgare Naujoji g. Nekrozė 1,09, 42. Japoninė magnolija Miesto sodas Augalai eiki Vidutinis 2 Magnolia cobus DC 43. Dyglialapė mahonija Miesto sodas Augalai eiki Geras 3 Mahonia aquifolium 44. Europinis maumedis Jaunimo p., Miesto sodas, Putinų p., Studentų skveras Grybinės ligos 1 2, kenkėjai 1 2; defoliacija, Geras 2 Larix decidua dechromacija 1 1,4; sausos šakos 1 1,1 45. Amerikinis maumedis Miesto sodas 1 Geras 2 Larix americana Michx 46. Varpotoji medleva Miesto sodas Defoliacija, dechromacija 1,1 Geras 2 Amelancher spicata. 47. Šviesioji ortenzija 'Gradiflora' Miesto sodas Augalai eiki Geras 2 Hydragea arborescens 'Grandiflora' 48. Europinis ožekšnis Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Augalai eiki Geras 2 Euonymus europaeus L. 49. Meloji pocūgė Miesto sodas, Likiškių p. Defoliacija 1 1,2; sausos šakos 1 1,9 Vidutinis 3 Pseudotsuga menziesii var. glauca 50. Didžioji pocūgė Likiškių p., Putinų p., Pirmojo Alytaus aikštė 1 1,5 sausos šakos ir defoliacija Vidutinis 2 Pseudotsuga menziesii 51. Didžiosios pocūgės mlaspyglis var. Pseudotsuga menziesii var. glauca 52. Europinis pūkenis Cotinus coggygria Scop 53. Darželinis pupmedis Laburnum anagyroides Mill. 54. Putinalapis pūslenis Physocarpus opulifolius 55. Juodoji pušis Pinus nigra 56. Kalninė pušis Pinus mugo Turra. 57. Suktaspyglė pušis Pinus contorta Likiškių p., Miesto sodas, Pirmojo Alytaus aikštė, Putinų p. Augalai eiki Vidutinis 2 Miesto sodas 1 Geras 2 Jaunimo p., Miesto sodas 1 Vidutinis 2 Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Miesto sodas, Putinų p., Defoliacija, dechromacija 1 1,8 Geras 3 Studentų skveras Miesto sodas 1 Vidutinis 2 Naujoji g. 3 5 dechromacija, sausos šakos Vidutinis 2 Likiškių p., Putinų p. Geras 3 41

58. Veimutinė pušis Pinus strobus L. 59. Tunbergo raugerškis 'Purpurea' Berberis thunbergii' Purpurea' 60. Mandžiūrinis riešutmedis Juglans mandshurica Maxim 61. Pilkasis riešutmedis Juglans cinerea L. 62. Baltažiedė robinija Robinia pseudoacacia L. 63. Totorinis sausmedis Lonicera tatarica 64. Baltoji sedula Cornus alba L 65. Krūminė sidabražolė, veislės Potentilla fruticosa L. 66. Dygliuotasis šaltalankis Hippophae rhamnoides L. 67. Švedinis šermukšnis Sorbus intermedia Pers. 68. Tiuringinis šermukšnis Sorbus thiuringiaca Fastigiata 69. Berlyninė tuopa Populus x berolinensis Dipp 70. Kanadinė tuopa Populus x canadensis 71. Pilkoji tuopa Populus x canescens Sm. 72. Vakarinė tuja Thuja occidentalis L. ir jos veislės 73. Didžioji tuja Thuja plicatas L. 74. Pensylvaninis uosis Fraxinus pensilvanica Marshal 75. Žaliasis uosis Fraxinus lanceolata Borkh. 76. Gausiažiedė veigėlė Weigela florida. 77. Rūgštusis žagrenis Rhus typhina Jaunimo p. Vidutinis 2 Kauno g., Naujoji g., Senamiesčio skveras, Miesto sodas, Grybinės ligos 1,22; defoliacija, dechromacija 1 Geras 2 Studentų skveras Studentų skveras, Jaunimo p. Augalai eiki Vidutinis 2 Miesto sodas 1 Vidutinis 2 Pulko g., Jaunimo p., Miesto sodas, Studentų skveras Augalai eiki Geras 3 Gulbynės p. Augalai eiki Geras 3 Jaunimo p., Putinų p., Studentų skveras Augalai eiki Geras 3 Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Studentų skveras Augalai eiki Geras 3 Rūtų g., Gulbynės p., Jaunimo parkas, Putinų p. Sausos šakos 1 1,1 Vidutinis 2 Jaunimo p., Kauno g. Augalai eiki Vidutinis 2 Rūtų g. Augalai eiki Vidutinis 2 Kurorto parkas, Miesto sodas Grybinės ligos 1 2; sausos šakos 2; Geras 2 defoliacija 1 Jaunimo p., Kurorto parkas, Likiškių p., Putinų p. Grybinės ligos 1; kenkėjai 1; sausos šakos Geras 2 1,3 Studentų skveras Geras 2 Rūtų g., Jaunimo p., Likiškių p. Augalai eiki Geras 2, 3 Jaunimo p. Augalai eiki Geras 3 Naujoji g. Augalai eiki Geras 2 Pulko g., Miesto sodas Sausos šakos 1,67 Geras 2 Miesto sodas Augalai eiki Geras 2 Senamiesčio skveras Augalai eiki Geras 2 42

4.2. Naujai gatvėse pasodintų medžių būklė Urbanizuotų teritorijų apželdinimo kokybiškumo vienas iš arbiausių aspektų naujų veislių panaudojimas apželdinimui (Лепкович, 2004). Alytuje kelinti metai gatvėse, kuriose auga pasenę, nedekoratyvūs, pavojingi aplinkai medžiai, jie keičiami naujais. Įvairios paskirties miesto želdynuose naujai pasodintų jaunų medžių būklės stebėjimų rezultatai pateikti 13, 14 lentelėse. Daugumos medžių ir krūmų būklė gera (vidutinis pažeidimo balas nedaug viršija 1). Nuo 2010 metų pertvarkoma Naujoji gatvė: sodinami medžiai ir krūmai prie pat gatvės, žalioje juostoje gatvės viduryje, žieduose. Šios gatvės želdiniai pasižymi ir gausia biologine įvairove. Naujai pasodintų augalų būklė nevienoda: gerai prigiję ir sėkmingai auga krūmai baltauogė meškytė (Symphoricarpus albus), lanka (Spiraea sp.), Tunbergo raugerškis Purpurea (Berberis thunbergii Purpurea ). Kol kas nemažai prasto būklės kalninė pušis (Pinus mugo), pasodinta šalia gatvės esnčiuose šlaituose. Dalis augalų žuvę arba nudžiuvę kai kurios šakos. Reikėtų šiuos augalus rūpestingiau prižiūrėti: išgenėti, aplink juos išravėti bent didžiausias žoles. Gal būt vaizdas pagerės po kelių metų. Raudonieji ąžuolai (Quercus rubra), pasodinti gerose vietose (ne prie pat gatvės), bet dalis jų neprigiję arba kol kas augantys skurdžiai (20 pav.). Reikėtų nugenėti išdžiūvusias šakas, išrauti neprigijusius medžius, keliems medeliams iš pašaknio ar šoninių atžalų suformuoti tinkamas lajas. Sudvajų gatveje paprastųjų kaštonų 'Baummanii' būklė bloga. Dėl nenustatytos priežasties šių kaštonų augimas skurdus, prieaugis mažas, lapai nekrotizuoti (2,04 0,15). Keršosios kaštoninės kandelės pažeidimų ant šių kaštonų mažiau negu ant kaštonų kitose gatvėse (2,12 0,15) dėl to, kad lapai buvo nekrotizuoti, smulkūs. Aptiktas negyvos medienos puvinys Schizophyllum commune (21 pav.). Dauguma kitose gatvėse naujai pasodintų medžių vidutiniškos arba geros būklės. 2011 2012 m. naujų medžių ir krūmų gausiai pasodinta pertvarkytuose Senamiesčio skveras skvere ir Pirmojo Alytaus aikštėje, nauji sumedėję augalai sodinami Studentų skvere, Jaunimo parke. 2013 m. najų medžių ir krūmų pasodinta Jonyno ir Lauko gatvėse (mažalapė liepa), Varėnos g. (žvilgantysis kaulenis). Šie augalai praturtino želdynų biologinę įvairovę ir paaugę prisidės prie želdynų dekoratyvumo padidinimo. Augalai prigiję, jų būklė vidutinė arba gera. Vasaros pabaigoje prasčiausios būklės buvo paprastieji klevai Pirmojo Alytaus aikštėje. Pavasarį sulapoję ir augę gerai, kol pakako drėgmės, po karšto ir sauso periodo vasaros viduryje, daugumos jaunų medelių lapai sudžiūvo. Reikia tikėtis, kad ateinantį pavasarį šie medeliai bus gyvi. Pirmus-antrus metus po persodinimo dauguma jaunų medelių jautriai reaguoja į netinkamas klimato sąlygas, kurios vyresniems medžiams didelės įtakos nedaro. 43

44 13 lentelė. Naujai pasodintų medžių būklė Alytaus miesto gatvių želdynuose ( nepažeisti augalai), 2014 m. Gatvės Pažeidimo pobūdis Defoliacija, Lapų Sausos šakos Kamienų Augalo vardas, sodinimo metai, dechromacija nekrozė pažeidimai Ligos Kenkėjai medžių skaičius 1 2 4 5 6 7 8 9 Birutės Paprastasis klevas 'Globosum' 1 0,52 1,45 0,45 Acer platanoides 'Globosum' (2012), 11 Paprastasis klevas 'Columnare' 1 0,58 Acer platanoides 'Columnare'(2012), 13 Paprastasis klevas 'Deborah' Acer platanoides 'Deborah' (2012), 13 1 0,44 Jotvingių Vienapiestė gudobelė 2 0,52 Crataegus monogyna, 8 A. Juozapavičiaus Tilia cordata Mill glaustašakė f., 46 1,11 0,12 1,37 0,1 1,04 0,12 1,04 0,12 1,33 0,11 Kauno Lauko g. Likiškėlių g. Margio S. Dariaus ir S. Girėno Naujoji Paprastasis klevas Acer platanoides (201?), 6 Tunbergo raugerškis Berberis thunbergii, 130 Tilia cordata (2012), 22 Tilia cordata (2011), 18 Paprastasis kaštonas 'Baummanii' Aesculus hippocastanum 'Baummanii' (2008), 17 Tilia cordata, 56 Paprastasis klevas Acer platanoides Columnare, 36 Kalninė pušis Pinus mugo (2013), 18 Raudonasis ąžuolas Quercus rubra L. (2011), 107 Lanka Spiraea sp., 160 Baltauogė meškytė Symphoricarpus albus, 30 Kalninė pušis Pinus mugo 2011, 2013), 3000 1,01 0,12 1,07 0,1 1,01 0,12 1,04 0,12 1,03 0,11 1,56 0,26 1,11 0,3 1,11 0,3 1 0,31 1,88 0,24 1,06 0,33 1,44 0,3 2,41 0,21 1,11 0,1 1,02 0,1 1,06 0,1 1,32 0,09 1,04 0,1 2,38 0,03 1,14 0,05 2,43 0,03 1,01 0,05 3,73 0,0 3,03 0,0 1 0,15 1,17 0,3

Putinų Rūtų Sakalausko Statybininkų Sudvajų Varėnos Vilniaus Volungių Paprastasis kaštonas 'Baummanii' Aesculus hippocastanum 'Baummanii'(2013), 37 Tilia cordata (2011), 10 Tiuringinis šermukšnis 'Fastigiata' Sorbus thiuringiaca 'Fastigiata' Tiuringinis šermukšnis Sorbus thiuringiaca, 12 Tilia cordata (2011), 33 Paprastasis kaštonas 'Baummanii' Aesculus hippocastanum 'Baummanii'(2009), 26 Žvilgantysis kaulenis Cotoneaster lucidus (2012), 72 Paprastasis klevas 'Eurostar' Acer platanoides 'Eurostar' (2008), 32 Tilia cordata (2011), 37 2,7 0,09 1 0,15 1,9 0,15 4 0,78 1,15 0,14 1,1 0,14 1,08 0,14 1,83 0,36 1,5 0,4 2 0,34 2,03 0,12 1,03 0,17 1,52 0,14 1,15 0,2 1,46 0,18 1 0,21 1,13 0,17 1,13 0,17 1 0,17 1 0,15 1,11 0,14 1,11 0,14 45 14 lentelė. Naujai pasodintų medžių būklė Alytaus miesto rekreaciniuose želdynuose ( nepažeisti augalai), 2014 m. Augavietė Pažeidimo pobūdis Defoliacija, Lapų nekrozė Sausos šakos Kamienų Augalo vardas dechromacija pažeidimai Ligos Kenkėjai 1 2 3 4 5 6 7 8 Senamiesčio skveras Paprastasis klevas Globosum Acer platanoides Globosum / 9 Paprastasis klevas Krimson King Acer platanoides Krimson King / 2 Europinis ožekšnis Euonymus europaeus /4 Lenktašakė forsitija Forsythia suspense / 1 Žvynuotasis kadagys Meyeri Juniperus squamata Meyeri / 3 Putinalapis pūslenis Physocarpus opulifolius / 1 Krūminė sidabražolė Potentilla fruticosa /5 1 1,44 0,55 1 0,85 1,14 0,8

Miesto sodas Pirmojo Alytaus aikštė Studentų skveras Jaunimo sodas Sakura 1,71 0,66 Prunus sargentii /7 Rožės Rosa sp. /38 Paprastosios alyvos Syringa vulgaris / 6 Rožės 1,5 0,12 Rosa sp. / 38 Virgininis kalikantas 1,33 2 Calycanthus floridus /3 Lenktašakė forsitija Forsythia suspense /4 Pinus sylvestris /40 Rhododendron sp. / 4 Paprastasis klevas 4 0,16 1,5 0,2 Acer platanoides /24 Picea pungens Glauca /2 Tilia cordata /1 2 2 1 Europinis kukmedis Taxus baccata L. Dovastaniana puošmedis 2 Cercidiphyllum japonicum / 1 Berberis thunbergii Purpurea / 9 1 0,65 Paprastasis ligustras Aureum Ligustrum vulgare Aureum / 2 Picea abies jaunatviška f. / 1 Pinus silvestris / 31 Prunus cerasifera Purpurea /2 1 3,87 Tilia cordata /38 1,21 0,14 1 0,15 1,32 0,13 Didžialapė liepa Tilia plathyphyllos /1 Weigela florida /1 Paprastasis klevas Globosum 1 0,58 Acer platanoides Globosum /4 Paprastasis klevas Krimson King Acer platanoides Krimson King /3 Japoninis puošmedis Cercidiphyllum japonicum /1 46

Likiškių parkas Putinų parkas Vienapiestė gudobelė Crataegus monogyna /11 Paprastasis bukas raudon Fagus sylvatica L. /2 Smailialapė lanka Spireae arguta /22 Baltasis gluosnis Tristis Salix alba Tistis /2 Tilia cordata Mill. / 4 Didžialapė liepa Tilia platiphyllos Scop. /55 Raudonasis ąžuolas Quercus rubra L. /4 Putinalapis pūslenis Physocarpus opulifolius Diabolo /14 Lenktašakė forsitija Forsythia suspensa /6 Dviskiautis ginkmedis Ginkgo biloba /1 Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum /34 Karpotasis beržas Betula pendula /4 Paprastasis ąžuolas Quercus robur L. /110 Tilia cordata /58 Picea abies Nidiformis /2 Buxux sempervirens /19 Tilia cordata /18 Europinis kukmedis Taxus baccata /2 Kazokinis kadagys Juniperus sabina /15 Kalninė pušis Pinus mugo /6 3 0,3 1 1,58 1 0,01 1,88 0,12 2 0,12 1,5 0,14 1,86 0,04 1,86 0,04 1,17 0,09 1 0,1 3 0,18 1,67 0,09 1,67 0,09 47

5. APIBENDRINIMAS Daugumos Alytaus miesto želdinių ir želdynų būklė gera. Rekreaciniuose želdynuose, kur augalams augti sąlygos palankesnės, didesnė augalų biologinė įvairovė ir daugumos augalų būklė geresnė, negu gatvių želdiniuose: didesnis metinis prieaugis, mažiau lapų nekrozių ir sausų šakų lajose. Rotušės aikštėje, Senamiesčio skvere ir aplinkinėse gatvėse mažalapės liepos po 2012 2013 m. vykusių pertvarkymo darbų, nukentėjo užpylus pomedžius substratu arba pažeidus šaknis. Pirmojo Alytaus aikštėje mudžiūvo paprastieji klevai po 2014 m. vasaros viduryje buvusios sausros. Mažalapės liepos pagrindinės Lietuvos miestų medžių rūšies, būklė 2014 m. buvo pakankamai gera. Gatvėse, kuriose buvo nustatyta didesni Cl kiekiai (A. Juozapavičiaus ir Pulko), buvo šiek tiek daugiau lapų nekrozių. Alytaus miesto želdiniai auga sąlyginai švarios dirvožemio aplinkos sąlygomis (cheminio dirvožemio užterštumo chloridais nenustatyta), tačiau augalai, pasodinti dirbtiniame grunte (ypač prie magistralinių gatvių) arba nukasus derlingąjį paviršinį sluoksnį (pavyzdžiui, gatvių rekonstrukcijų metu), gauna nepakankamus jiems normaliai augti ir vystytis būtinų mineralinės mitybos elementų (ypač kalio) kiekius. Taip pat, arbus atskirų augalų/ar želdinių būklę įtakojantis faktorius gali būti šarmiška dirvožemio aplinka, ribojanti mineralinės mitybos elementų prieinamumą augalams. Parkuose ir skveruose, kur gausu augalų rūšių, didesnė ir ligų sukėlėjų bei kenkėjų įvairovė. Dažniausiai tai įprasti grybai dėmėtligių, miltligių ir rūdžių sukėlėjai, pažeidžiantys augalus kasmet. Iš kenkėjų, kaip ir visuose Lietuvos miestų želdynuose, pastaruosius metus pastebimiausia kaštoninės keršosios kandelės veikla. 2014 m. šio kenkėjo Alytaus miesto želdynuose šiek tiek mažiau (vidutinis pažeidimo balas iki 3). 2014 m. kelios rūšys erkių buvo aptiktos ant mažalapių ir didžialapių liepų lapų. Didelės žalos šie kenkėjai nepadarė vidutinis pažeidimo balas apie 1, stipriau pažeisti buvo pavieniai medžiai. Dauguma introdukuotų medžių ir krūmų rūšių visuose Alytaus miesto želdynuose auga neblogai. Kelių rūšių augalų būklė bloga dėl kenkėjų (paprastasis kaštonas keršoji kaštoninė kandelė) ar fiziologinių pažeidimų (pocūgės dechromacija ir defoliacija). Kol kas reikėtų šių rūšių medžių Lietuvos miestų želdynuose nesodinti. Naujai pasodintų medžių ir krūmų būklė pirmus metus būna bloga arba patenkinama, o vėliau, jie ima augti gerai. Ne laiku ar neteisingai pasodintų augalų didelė dalis žūvo (Naujojoje gatvėje raudonieji ąžuolai ir kalninės pušys). Buvo vykdomas gautų tyrimų rezultatų populiarinimas. Skaitytas pranešimas New pests and plant diseases agents in city green plantings in South Lithuania Tarptautinėje konferencijoje Lenkijoje Nowe patogeny i choroby roślin, Skierniewice, 2014.04.08. 48

7. Naudota literatūra BRAUN U. 1987. A monograph of the Erysiphales (powdery mildews). Beiheft zur Nova Hedwigia, 89: 1 700. BRAUN U. 1995. The powdery mildews (Erysiphales) of Europe. Stuttgart, New York: Gustaw Fischer Verlag, Jena, 337 S. BRUKAS A. 1988. Lietuvos regioninio miškų monitoringo paruošiamųjų ir lauko darbų taisyklės. Kaunas, p. 24. BUTIN H. 2011. Krankheiten der Wald und Parkbäumen. Stuttgart, Ulmer Verlag, 319 S. BUTIN H., KEHR R. 2002. Zum Auffreten von Erysiphe flexuosa Erreger einen neuen Mehltaukrankheit an Rosskastanie. Nachrichtenbl. Deut. Pflanzenschutzt, 54(7): 185 187. DESCHKA G., DIMIC N. 1986. Cameraria ochridella n. sp. aus Macedonien, Jugoslawien (Lepidoptera, Lithocolletidae). Acta Entom. Jugosl, 22: 11 23. CHAKRE O. J. 2006. Choice of eco-friendly trees in urban environment to mitinate airborne particulate pollution. Journal of human ecology, 20 (2): 135 138. EIDUKEVIČIENĖ M., VASILIAUSKIENĖ V. (sud.). 2001. Lietuvos dirvožemiai. Vilnius, 1244 p. ERWIN D. C., RIBEIRO O. K. 2005. Phytophthora diseases worldwide. APS Press, St. Paul, Minnesota, GRIGALIŪNAITĖ B. 2003. Milteniečių (Erysiphales) ir jų naujų augalų šeimininkų rūšys, aptiktos Lietuvoje. Floristinių tyrimų perspektyvos Vakarų Lietuvos regione.klaipėda, 38 39. GRIGALIŪNAITĖ B., MEŠKAUSKIENĖ V., MATELIS A. Vilniaus miesto nepagrindinių gatvių želdinių fitosanitarinė būklė. Miestų želdynų formavimas 2006: gatvių želdiniai. Klaipėda, 38 42. GREGORAUSKIENĖ, V. Geocheminės taršos Lietuvos miestuose kartografavimas. Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. 2006, Vol. XIV, No 1, P. 52a 57a. GRIGALIŪNAITĖ B., STACKEVIČIENĖ E., MATELIS A. 2011. Klevo (Acer L.) ir liepos (Tilia L.) fitosanitarinė būklė naujuose Vilniaus miesto želdynuose. Miestų želdynų formavimas, 1(8): 71 76 GRIKEVIČIUS R. 2009. Rekreacinės paskirties želdynų ir agrarinių teritorijų tvarkymo ir apsaugos teisiniai aspektai ir savivaldybių (Druskininkų, Kupiškio, Utenos) patirtis tvarkant želdynus. Priemiesčio miškų, rekreacinių ir agrarinių teritorijų želdynų ir želdinių tvarkymas ir apsauga. Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, p. 5 9. HARTMANN G., NIENHAUS F., BUTIN H. 2005. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. Vilnius. 285 p. JAKOVLEVAS-MATECKIS K. 2000. Miesto želdynų urbanistinė reikšmė ir jų arbiausios funkcijos / Iš Burinskiene ir kt. Miestotvarka. Vilnius: Technika, 125 148. JANUŠKEVIČIUS L. 1993. Sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos Lietuvoje rezultatų įvertinimas. Dendrologia Lithuaniae, 1: 7 9. JANUŠKEVIČIUS L. 2005. Pietų ir Pietryčių Lietuvos miestų ir gyvenviečių senieji parkai ir jų introdukuota dendroflora. Miestų želdynų formavimo strategija 2005: parkų ir skverų problemos ir perspektyvos. Klaipėda, 28 32. JANUŠKEVIČIUS L., BARONIENĖ V., LIAGIENĖ D. 2006. Sumedėjusių augalų introdukcija ir aklimatizacija bei jų rezultatai ir perspektyvos Lietuvoje, Kaunas, 288 p. JANUŠKEVIČIUS L., NAVYS V. E. 2012. Želdynų kūrimo ekologinių principų ir asortimento klausimu. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas. Mokslo darbai, 3(8): 41 48. JUODVALKIS A., VASILIAUSKAS A. 2002. Lietuvos uosynų džiūvimo apimtys ir jas lemiantys veiksniai. Vagos, 56(9): 17 22. JURONIS V., SNIEŠKIENĖ V. 2001. The influence of intensive pruning on the phytosanitary state of trees in city streets. Urban forestry in the Nordic and the Baltic countries Uran forests under transformation. Reports No. 9, p. 61 63. JURONIS V., SNIEŠKIENĖ V., ŽEIMAVIČIUS K. 1999. The principles of lignified introduced Plants condition assesment. Plant genefund accumulation, evaluation and protection in the botanical gardens. International Scientific Conference. Vilnius, p. 22 23. IGNATAVIČIŪTĖ M., TREIGIENĖ A. 1998. Lietuvos grybai. Acervuliečiai (Melanconiales) IX. Vilnius, 246 p. Klimatas. Mėnesio apžvalgos. 2013. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Prieiga per internetą: http://www.meteo.lt/ http://www.meteo.lt/klim_men_apzv.php?id=51 [žiūrėta 2013 10 15]. LABANOWSKI G., ORLIKOWSKI L., SOIKA G., WOJDYLA A. 2000. Ochrona ozdobnych krzewow lisciastych, Krakow, 263 s. LABANOWSKI G., ORLIKOWSKI L., SOIKA G., WOJDYLA A. 2001a. Ochrona drzew i krzewow iglastych, Krakow, 193 s. LABANOWSKI G., ORLIKOWSKI L., SOIKA G., WOJDYLA A., Korbin M. 2001b. Ochrona roslin wrzosowatych, Krakow, 113 s. Li T. S. C., Beveridge T. H. J. 2003. Sea Buckthorn (Hippophoe rhamnoides L.): production and utilization. National Research Council pf Canada, Ottawa. ISBN 0-660-19007-9 Lietuvos geocheminis atlasas. Vilnius, 1999. 90 p.: 18 lent. + 162 žemėl. Lietuvos higienos norma HN 60:2004. Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje. Valstybės žinios, 2004, Nr. 41 1357. Lietuvos respublikos Aplinkos ministro įsakymas dėl želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programos patvirtinimo 2008 m. sausio 14 d. Nr. D1-31 Vilnius http://www.tic.lt/scripts/sarasas2.dll?tekstas=1&id=1111 49

[Žiūrėta2012-09-04]. MAYER F. M. Bäume in der Stadt, 1978, 327 S. MAŽVILA J. (sud.). Lietuvos dirvožemių agrocheminės savybės ir jų kaita. Kaunas, 1998, 195 p. MAŽVILA J. (sud.). Lietuvos žemės našumas. Akademija, Kėdainių r., 2011. 280 p. MAŽVILA J., VAISVALAVIČIUS R. Lietuvos dirvožemiai kiekvieno žemdirbio rūpestis. Ūkininko patarėjas. 2012, birželio 14, Nr. 69 (2874). p. 12-13. MOTUZAS A. J., BUIVYDAITĖ V. V., VAISVALAVIČIUS R., ŠLEINYS R. A. 2009. Dirvotyra. Vilnius: Enciklopedija, 336 p. ORLIKOWSKI L., WOJDYLA A. 2010. Choroby ozdobnych drzew lisciastych, Krakow, 173 s. PILECKIS, S., VALENTA, V., VASILAIUSKAS A., ŽUKLYS, L. 1968. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 268 p. Pflanzengallen. 2012. http://www.pflanzengallen.de/index.php DE RIDDER K., ADAMEC V., BANUELOS A., BRUSE M., BURGER M., DAMSGAARD O., DUFEK, J., HIRSCH J., LEFEBRE F., PEREZ-LACORZANA J. M., THIERRY A., WEBER C. 2004. An integrated methodology to asses the benefits of urban green space. Science of the Total Environment, Vol. 334 335, p. 489 497. SANDER H., ELLIKU J., LÄÄNELAID A., REISNER V., ROHTLA M., SESTAKOV M. 2003. Urban trees of Tallin, Estonia. Proceeding of the Estonian Academy of Sciences. Biology, ecology, 52, p. 437 452. SINCLAIR W. A., LYON H. H. 2005. Diseases of trees and shrubs (second edition). Ithaca and London, 660 P. SNIEŠKIENĖ V., JURONIS V. 1999. Damage of Lopped Trees in Lithuania by Schizophyllum commune Fr. Bulletin of the Polish academy of sciences.biological sciences, 47(2-4): 119 122. SNIEŠKIENĖ V., JURONIS V., ŽEIMAVIČIUS K. 1999. Medžių būklė miestų gatvių želdiniuose. Lietuvos bioįvairovė (būklė, struktūra, apsauga), p. 94 95. SNIEŠKIENĖ V., STANKEVIČIENĖ A., JURONIS V., ŽEIMAVIČIUS K. 2009. Paprastojo kaštono būklė rekreaciniuose želdynuose.priemiesčio miškų, rekreacinių ir agrarinių teritorijų želdynų ir želdinių tvarkymas ir apsauga, p. 84 87 SNIEŠKIENĖ V., STANKEVIČIENĖ A., VITAS A., 2012. Grybai intensyviai plintantys Lietuvos miestų gatvių želdiniuose. Miestų želdynų formavimas. Mokslo darbai, 1(9), p. 169 173. SNIEŠKIENĖ V., ŽEIMAVIČIUS K., STANKEVIČIENĖ A., VAISVALAVIČIUS R. 2010. Alytaus miesto želdynų ir želdinių pritaikymo miesto gyventojų poreikiams įvertinimas. Žmogaus ir gamtos sauga. 1 dalis, p. 145 148. STANKEVIČIENĖ A., SNIEŠKIENĖ V. 2012. Alytaus miesto rekreacinių želdynų būklė ir dermė miesto kraštovaizdyje. Miestų želdynų formavimas. Mokslo darbai, 1(9), p. 176 184. ŠAPOKIENĖ E. (sud.) Aplinkotyra. Vilnius, 1994. TRIPOLSKAJA ir kt. (sud.) 2010. Agroekosistemų komponentų valdymas. Ilgalaikių agrocheminių tyrimų rezultatai. Akademija, Kėdainių r., 568 p. VAIČYS M., ARMOLAITIS K., BARAUSKAS R. ir kt. 1989. Medžių defoliacijos vertinimas, Kaunas, 20 p. VETEIKIS D., JANKAUSKAITĖ M. Urbanizuotos aplinkos monitoringo sistemos elementai ir jų skyrimo problema. Geografijos metraštis, Nr. 37 (I-2) t., 2004. p. 95-105. ŽEIMAVICIUS K., BUDRIŪNAS A.-R. 2001. The necessity of street tree assortment alteration in Lithuania. Urban forestry in the Nordic and the Baltic countries Uran forests under transformation. Reports No. 9, 2001: 57 60. ЮРОНИС B., СНЕШКЕНЕ B. 2002. Фитосанитарное состояние уличных насаждений в городах Литвы // Роль ботанiчних садiв в зеленому будiвництвi мiст, курортних та рекреацiйних зон. Матерiали мижнародноi конференцii. Ч. II. Одеса, 2002, с. 211 214. ЛЕПКОВИЧ И. П. 2004. Ландшафное исскуство. Москва, 396 с. ЧЕРЕМИСИНОВ Н.А., НЕГРУЦКИЙ С.Ф., ЛЕШКОВЦЕВА И.И. 1970. Грибы и грибные болезни деревьев и кустарников. Справочное пособие для определения грибов по растениям-хозяевам. М.: Лесная промышленность, 392 с. 50